Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 260/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„MIÓD KURPIOWSKI“

EB Nr.: PL-PGI-0005-0607-30.05.2007

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas:

„Miód kurpiowski“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Lenkija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Mikroskopinės savybės:

„Miód kurpiowski“ yra nektaro medus, kuriame gali pasitaikyti lipčiaus. Jis yra poliflorinis medus; jokios rūšies augalų žiedadulkių jame neturi būti daugiau kaip 30 %, o javų žiedadulkių neturi būti daugiau kaip 10 %.

Organoleptinės savybės:

„Miód kurpiowski“ yra skystas arba susikristalizavęs medus, kuriame gali pasitaikyti lipčiaus. Jo konsistencija tiršta, skysta ir tąsi. Jame susiformuoja vidutinio dydžio ir smulkūs kristalai. Spalva gali būti nuo blyškiai geltonos, šiaudų geltonumo iki rudos su žalsvais atspalviais. Žali atspalviai rodo, kokia lipčiaus proporcija yra meduje. Medus yra intensyvaus kvapo su būdingu pikantišku aromatu, skonis švelnus ir saldokas.

Fizikinės ir cheminės savybės:

„Miód kurpiowski“ fizikinės ir cheminės savybės

„Miód kurpiowski“ gaminti naudojamos tik šių rūšių bitės: Apis mellifera mellifera (Vakarų ir (arba) Vidurio Europos bitės), Apis mellifera carnica (bitės darbininkės), Apis mellifera caucasica (Kaukazo kalnų pilkosios) ir šių rūšių mišrūnės.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Maitinti bites „Miód kurpiowski“ ėmimo laikotarpiu draudžiama. Bites galima maitinti jau išsukus jų medų, prieš žiemą. Pašaro reikia duoti tiek, kad kolonija sukauptų reikiamų atsargų peržiemoti. Kolonijas galima maitinti runkelių cukraus sirupu arba gliukozės ir fruktozės sirupais. Runkelių cukrus ir gliukozės bei fruktozės sirupai gali būti pagaminti už geografinės vietovės, kurioje gaunamas „Miód kurpiowski“, ribų. Tai neturi įtakos medaus kokybei. Žiemos atsargos neturi patekti į „Miód kurpiowski“ sudėtį.

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje;

Visi „Miód kurpiowski“ gamybos etapai – nuo bityno išdėstymo iki medaus pakavimo – turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje. „Miód kurpiowski“ išsukamas šaltuoju būdu, naudojant išcentrinės jėgos medsukį. Didelėse talpose išskaidrėjęs medus supilstomas į įvairias mažmenines pakuotes. Į mažmenines pakuotes medus turi būti išpilstytas iki kristalizacijos pradžios.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

„Miód kurpiowski“ turi būti pakuojamas 4 punkte nurodytoje vietovėje. Šis reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti tinkamą produkto kokybę ir kad būtų galima kontroliuoti bei patikrinti jo kilmę. Reikalavimu pakuoti medų toje vietovėje taip pat siekiama sumažinti riziką, kad „Miód kurpiowski“ bus sumaišytas su kitų rūšių medumi arba kad kitų rūšių medus bus parduodamas kaip „Miód kurpiowski“.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Visi bitininkai ir medų šiuo saugomu pavadinimu superkantys bei toliau jį apdorojantys subjektai turi naudoti tos pačios rūšies etiketę. Etiketes platins Kurpių-Mazovijos bitininkų asociacija (Kurpiowsko-Mazowiecki Związek Pszczelarzy) Ostrolenkoje. Asociacija kontrolės įstaigai perduoda išsamias etikečių platinimo taisykles. „Vienos etiketės“ sistema siekiama garantuoti tinkamą produkto kokybę ir atsekamumą. Šiomis taisyklėmis neturi būti jokiu būdu diskriminuojami kiti šiai asociacijai nepriklausantys gamintojai.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

„Miód kurpiowski“ derlius imamas vietovėje, kuri istoriškai ir etnografiškai žinoma kaip Kurpės.

Ji apima šias Mazovijos vaivadijos vietoves:

Ji taip pat apima ir šias Palenkės vaivadijos vietoves:

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

„Miód kurpiowski“ gaunamas Kurpių vietovėje. Kurpės skirstomos į Žaliąsias Kurpes (Kurpie Zielone) ir Baltąsias Kurpes (Kurpie Białe). Žaliosios Kurpės apima dešiniajame Narevo upės krante esančias žemes ir teritoriją aplink jo intakus Pisą (Pisa), Skva (Skwa), Omulevą (Omulew) ir Rozogą (Rozoga), ir tęsiasi iki Ožyco (Orzyc) upės kairiojo kranto. Baltosios Kurpės apima žemes, esančias tarp Bugo (Bug) upės žemupio dešiniojo kranto bei jo intakų Tuchelkos (Tuchełka) ir Broko (Brok) ir Narevo upės žemupio kairiojo kranto bei jo intakų Vymakračo (Wymakracz) ir Ožo (Orz). Žaliosiose Kurpėse yra daug upių ir ežerų, sudarančių geras sąlygas augmenijai vešėti, todėl jos ir pramintos „žaliosiomis“. Baltosios Kurpės sausesnės. Jų pavadinimas kilo nuo jaurinių (baltų) dirvožemių.

Gamtiniai veiksniai:

Kurpėms būdingas labai mažas urbanizacijos lygis. Nėra nei didelių, nei vidutinio dydžio pramonės įrenginių ir nėra didelių komercinių ūkių. Nė viename Kurpių regiono mieste nėra daugiau kaip 100 000 gyventojų. Iš dalies dėl išskirtinių gamtos turtų ši vietovė laikoma vienu iš „Žaliųjų Europos plaučių“. Apie regiono išskirtinumą galima spręsti iš to, kad jame yra nemažai „Natura 2000“ teritorijų: Dolina Dolnego Bugu (teritorijos kodas PLB 140001), Puszcza Biała (teritorijos kodas PLB 140007) ir Dolina Omulwi i Płodownicy (teritorijos kodas PLB 140005). Šiame regione taip pat yra Nadbużański kraštovaizdžio parkas ir daug gamtos draustinių, pavyzdžiui, Czarnia miško draustinis, Surowe, Czarny Kąt, Kaniston, Łokieć, Tabory, Minos, Serafin, Karaska, Podgórze ir Olsy Płoszycie. Puszcza Biała teritorijoje taip pat yra šios saugomos gamtos vietovės: Dąbrowa, Nagoszewo, Brzostowo, Ochudno, Czuraj, Popławy, Bartnia, Wielgolas ir Stawinoga.

Net 29 % 4 punkte nurodytos teritorijos sudaro miškas, o kita paskirtimi naudojama žemė (miesteliai, kaimai, keliai ir pramonė) sudaro tik 1 %. 45 % ploto apaugę krūmynais ir pievomis, o 35 % naudojami žemės ūkiui. Šios buveinės nėra didelės, o išsidėsčiusios pramaišiui, tarsi mozaika, todėl „miód kurpiowski“ meduje nedominuoja jokia žiedadulkių rūšis. Vietovei būdingi skurdūs dirvožemiai (V ir VI klasės). IV klasės dirvožemio pasitaiko tik upių slėniuose.

Be to, šioje vietovėje iškrinta mažiausias vidutinis kritulių kiekis visoje Lenkijoje (ne daugiau kaip 500 mm per metus).

Žmogiškieji veiksniai:

4 punkte nurodytai vietovei būdinga didelė įvairovė, ekstensyvūs ūkininkavimo būdai ir labai mažas kritulių kiekis. Tai reiškia, kad nektaringi augalai turi mažai nektaro, taigi medus turi būti renkamas ilgus laikotarpius. Įprasta, kad Kurpių regione nektaro ieško ne bitės, o bitininkas. Jis išdėsto avilius medui gaminti palankiausiose vietose. „Miód kurpiowski“ tradiciniu metodu iš pievų ir miškų renkamas be pertraukos jau nuo XVI a. Pavasarį, gegužės ir birželio mėn., nektaro medus gaunamas iš pievų (pievų, ganyklų ir pūdymų). Vasarą, liepos ir rugpjūčio mėn., lipčiaus ir nektaro medus gaunamas daugiausiai iš spygliuočių (eglių ir pušų) miškų. Tradiciškai pirmasis medaus, pagaminto iš pavasarinio nektaro, derlius imamas pirmoje birželio pusėje. O antrasis ir paskutinis medaus, pagaminto iš vasarinio nektaro, derlius imamas antroje liepos pusėje.

Vietos bitininkai naudojasi savo įgūdžiais rinkdamiesi bitynų išdėstymo vietas. Tai ypač aktualu vietovėse, kuriose nektaro nedaug arba visai mažai. Medaus rinkimo ir sukimo (šaltuoju būdu) laikas ir medaus laikymo bei išpilstymo būdas pasirenkamas remiantis šimtametėmis tradicijomis. Išlaikyti nepakitusius „Miód kurpiowski“ parametrus, ypač tuos, kuriais užtikrinama aukščiausia jo kokybė, įmanoma tik jei medus gaunamas labai kruopščiai laikantis proceso eigos ir specialių gamybos apribojimų. Nė viename gamybos etape medaus temperatūra neturi pakilti iki daugiau kaip 30 °C. Neleidžiama medaus filtruoti (siekiant pašalinti žiedadulkes), tirštinti, pasterizuoti ir dirbtinai kaitinti. Imant medų draudžiama naudoti kieto, skysto ar dujų pavidalo chemines ar kitokias bites atbaidančias medžiagas (repelentus). Taigi, norėdami pagaminti „Miód kurpiowski“, bitininkai turi turėti daug įgūdžių ir žinių apie gamtoje vykstančius procesus. Kitas būdingas bitininkystės Kurpių regione bruožas – mažas bitininkų skaičius, nes dėl gamtinių sąlygų avilius čia laikyti yra sunku. Apskaičiuota, kad šioje vietovėje dirba ne daugiau kaip 400 bitininkų, o bendras kolonijų skaičius ne didesnis kaip 8 000.

5.2.   Produkto ypatumai:

„Miód kurpiowski“ gaunamas iš įvairių rūšių augalų, žydinčių vienas po kito, nektaro. Produkto ypatumus dažniausiai lemia du parametrai:

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto kokybės ar savybių (SKVN atveju) arba kurios nors produkto savybės, gero vardo ar kito požymio (SGN atveju) ryšys:

Išskirtines „miód kurpiowski“ savybes lemia 5.2 papunktyje nurodytos specifinės ypatybės ir jo geras vardas. Galutinio produkto kokybę lemia labai griežti jo gamybos apribojimai. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad jokiame gamybos etape jo temperatūra nepakiltų daugiau kaip 30 °C reiškia, kad galutiniame produkte išlieka visi natūralūs fermentai, svarbiausi junginiai ir kitos medui būdingos sudedamosios dalys. Pirmiau minėtas temperatūros apribojimas ir reikalavimas išpilstyti medų į mažmenines pakuotes prieš jam pradedant kristalizuotis padeda užtikrinti, kad HMF kiekis neviršytų 10 mg/kg. Dėl gausybės įvairių augalų buveinių Kurpių regione „Miód kurpiowski“ sudėtyje gali būti įvairių žiedadulkių (tačiau nė viena jų rūšis nėra dominuojanti). Geras produkto vardas Žaliosiose Kurpėse ir Baltosiose Kurpėse pradėjo sklisti XV a. Jau tuo laikotarpiu šiame regione buvo verčiamasi bitininkyste. Per daugelį metų susikaupė nemažai gerai dokumentuotų nuorodų į „miód kurpiowski“. Jų galima rasti tiek 1401 m. karaliaus įsakymuose (regale bartne) dėl miškinės bitininkystės, 1559 m. miškinės bitininkystės įstatyme, kuriuo užtikrintas perėjimas nuo papročių teisės prie bitininkystę reglamentuojančių teisės aktų, tiek šiandieniniuose dokumentuose. Kurpių regiono sąsają su bitininkyste atskleidžia daugelis su bitėmis ir medumi susijusių papročių.

XX a. siekiant paminėti, kad „miód kurpiowski“ yra neatsiejamai susijęs su vietos miškais, kilo mintis vėl surengti medaus ėmimo šventę. Pirmoji šventė po ilgos pertraukos buvo surengta 1976 m. rugsėjį. Ši šventė – didžiausias regiono renginys. Apskaičiuota, kad nuo 2002 m. iki 2006 m. kasmet Kurpių medaus ėmimo šventėje (Kurpiowskie Miodobranie) apsilankydavo 20 000–35 000 žmonių. Šventės populiarumą rodo ir tai, kad 2005 m. per vieną dieną daugiau nei 60 bitininkų eksponavo savo gaminius ir buvo parduota maždaug 12 tonų medaus. Šventės laikas ir vieta atitinka nuo XVI a. besitęsiančias Kurpių tradicijas.

Tvirtos Kurpių bitininkystės tradicijos ir geras „miód kurpiowski“ vardas aprašomi ir daugelyje leidinių, pavyzdžiui, 2005 m. Bernardo Kielako „Zwyczaje Doroczne Kurpiowskiej Puszczy Zielonej“ ir 2004 m. Lomžoje išleistame leidinyje „Bartnictwo Kurpiowskiej Puszczy Zielonej“.

Gerą produkto vardą galima įžvelgti ir daugelyje straipsnių bei dokumentų, o tai rodo, kad šis produktas tapo vietos gyventojų kultūros ir savimonės dalimi. Informacija apie produktą ir su juo susijusius renginius skelbiama nacionalinėje, regioninėje ir vietos spaudoje, pavyzdžiui, straipsnyje „Miód folklor i konfitura“, kuris 2004 m. išspausdintas Gazeta Współczesna, ir straipsnyje „Jak to na Kurpiach miód w puszczy podbierają“, kuris 2008 m. išspausdintas savaitraštyje Zielony Sztandar.

Gerą medaus vardą patvirtina ir televizijos filmai bei reportažai apie „miód kurpiowski“, tokie kaip „Puszcza Zielona“ (TVP 1) 1985 m., „Bursztyn i Miód w tradycji kurpiowskiej“ (TVP 1) 1997 m. ir „Kurpiowskie Miodobranie“ (TVP 3), kuris buvo transliuojamas 2002 m.

Gerą „miód kurpiowski“ vardą ir jo vaidmenį regione atskleidžia ir tai, kad Lenkijos turizmo organizacija šventės „Kurpiowskie Miodobranie“ rengėjams 2004 m. skyrė apdovanojimą už geriausią turizmo produktą. Per kulinarinio paveldo konkursą „Nasze Kulinarne Dziedzictwo“„miód kurpiowski“ pelnė ir „Perła 2007“ apdovanojimą.

Kurpių regiono gyventojai didžiuojasi jų regione pagaminto medaus kokybe. Gerą „miód kurpiowski“ vardą lėmė ir tai vietovei būdingos klimato sąlygos. Nuo jų taip pat priklauso unikalios „miód kurpiowski“ savybės, jo kokybė ir geras vardas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.bip.minrol.gov.pl/strona/DesktopDefault.aspx?TabOrgId=1620&LangId=0