Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2009/C 235/08

Šis paskelbimas suteikia teisę užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Užprotestavimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„KRAŠKI PRŠUT“

EB Nr. SI-PGI-005-0417-29.10.2004

SKVN ( ) SGN ( X )

Šioje santraukoje informacijos tikslais pateikiama pagrindinė produkto specifikacijos informacija.

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

2.   Pareiškėjų grupė:

3.   Produkto rūšis:

4.   Specifikacija:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų reikalavimų santrauka):

4.1.   Pavadinimas:

„Kraški pršut“

4.2.   Apibūdinimas:

„Kraški pršut“ yra ore džiovintas (brandintas) mėsos produktas, pagamintas iš nepjaustytų šviežių užpakalinių kiaulės kojų.

„Kraški pršut“ išsiskiria savo standartine ir atpažįstama forma. Šviežios užpakalinės kiaulės kojos paruošiamos nupjaunant kanopas, bet paliekant odą ir riebalus, jei jų yra. Šviežia užpakalinė koja turi sverti bent 9 kg. Raumuo yra 5–7 cm storio nuo šlaunies kaulo (Caput ossis femoris) galvutės. Vidinėje užpakalinės kojos pusėje raumuo atviras, oda ir riebalai šiek tiek apipjaustomi blauzdos link.

Palankios Karsto klimato sąlygos leidžia išdžiovinti nepjaustytas užpakalines kiaulės kojas. „Kraški pršut“ gamybai būdingas sausas sūdymas naudojant tik rupią jūros druską. Jam būdingos organoleptinės savybės, apie kurias galima spręsti iš didesnės dehidratacijos nulemto mažesnio drėgmės kiekio, susiformuoja per gana ilgą džiovinimo (brandinimo) laiką. Paprastai druskos kiekis jame yra kiek didesnis (iki 7,4 %), o valgant jaučiama kietesnė riekės struktūra. Atitinkamas dehidratacijos laipsnis ir gana ilgas brandinimo laikas lemia supjaustytam kumpiui būdingą spalvą, kuri yra rausvai raudona su tamsesniu atspalviu prie kraštų. Kvapas ir skonis stiprūs. Kumpio brandumo laipsnis lemia pikantišką aromatą, kuriuo „Kraški pršut“ išsiskiria iš kitų kumpių.

4.3.   Geografinė vietovė:

Karsto regionas yra centrinės Primorskos vakarinėje dalyje. „Kraški pršut“ yra sūdomas, džiovinamas ir brandinamas tam tikroje Karsto vietovėje, kurioje tradiciškai gaminami kumpiai.

Šios vietovės ribos eina nuo Kostanjevicos na Krasu iki Opatje selo, nuo čia iki Slovėnijos ir Italijos sienos, šia siena iki Lipicos pasienio punkto, nuo šio punkto keliu į Lokevą ir per patį miestą, tada keliu į Divačą, tada link Brestovicos pri Povirju kaimo ir Štorje, Kazlje, Dobravlje, Ponikve, Kobdilj ir Štanjel kaimų, tada tiesiai per Mali Dol iki Škrbinos, link Lipos ir Temnicos ir atgal į Kostanjevicą na Krasu.

4.4.   Kilmės įrodymas:

Visi gamintojai privalo „Kraški pršut“ gaminti nustatytoje šio produkto gamybos geografinėje vietovėje. Siekiant užtikrinti atsekamumą ir kokybę, visi gamybos etapai vyksta šioje geografinėje vietovėje. „Kraški pršut“ gamintojai ir įmonės registruojami registre. Taip pat įrašoma, kiek „Kraški pršut“ pagamino kiekvienas gamintojas. Visus gamybos etapus stebi 4.7 punkte nurodyta kontrolės institucija, akredituota pagal Europos standartą EN 45011.

Prieš sūdymą šviežių užpakalinių kiaulių kojų oda aiškiai pažymima įdagu. Žymoje nurodoma serija, metai, mėnuo ir diena. Šios nuorodos privalomos ir yra sudedamoji gamybos proceso patikrų ir atsekamumo dalis. Registre įrašomas kiekvieno gamintojo pagamintų kiekvienos partijos kumpių skaičius. Šalia partijos numerio nurodoma išsami informacija apie pagrindinių gamybos procesų patikras.

Kai kumpiai išdžiovinami ir subrandinami, atliekamas juslinis ir laboratorinis tyrimas jų kokybei nustatyti. Po to jie ženklinami „Kraški pršut“ ženklu. Nepjaustytų kumpių, jų pusių ir ketvirčių odoje įdeginamas „Kraški pršut“ logotipas. Prie šio ženklo nurodomas gamintojo numeris.

4.5.   Gamybos būdas:

Pažymėjus įdagu (išsamesnė informacija nurodyta 4.8 punkte „Ženklinimas“), „Kraški pršut“ gali būti parduodamas nepjaustytas, su kaulu arba be kaulo, supakuotas visas, pusėmis arba ketvirčiais, arba atitinkamai supakavus parduodamas pjaustytas griežinėliais. Žymės ant odos ir pakuotės yra neištrinamos. Norint išsaugoti kokybę ir laikytis specialių procedūrų, iš „Kraški pršut“ gali būti išimamas kaulas, kumpis gali būti pjaustomas į gabalus (puses ar ketvirčius) ir pakuojamas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes tik įmonėse, kurios turi „Kraški pršut“ gamybos sertifikatą. Siekiant užtikrinti mikrobiologinę saugą ir išsaugoti kumpiui būdingas organoleptines savybes, pavyzdžiui, jo aromatą, spalvą ir tekstūrą, tik tokios įmonės gali pjaustyti kumpį griežinėliais ir pakuoti tuos griežinėlius vakuuminėse pakuotėse arba kontroliuojamoje aplinkoje.

4.6.   Ryšys su geografine vietove:

Geografinė nuoroda visų pirma grindžiama „Kraški pršut“ gamybos tradicija ir seniai pripažintu geru vardu.

Karstas – Slovėnijos pietvakariuose esanti plynaukštė, kuriai būdingas įvairus kraštovaizdis. Jis sudaro išskirtinį gamtinį vienetą, kuris aiškiai išsiskiria, palyginti su kitais kaimyniniais regionais. Karstas apibūdinamas kaip pirmasis Europos ir netgi pasaulio regionas, kuriam būdingos karstinės savybės. Jame paplitę kalkingi dirvožemiai; ariamoji žemės dalis, „raudonoji žemė“, duoda negausų derlių. Karstas yra toje vietoje, kur švelnus Viduržemio jūros baseino klimatas susiduria su šaltu žemyniniu vėju, pučiančiu iš šiaurės rytų link Triesto įlankos, dažnai vadinamos Bora. Karsto plynaukštės įvairovė ir netoliese esanti jūra lemia tai, kad ten visada pučia vėjas ar brizas, o santykinė drėgmė yra gana maža, ir tai kartu su dirvožemio sandara ir augalija nuo senovės laikų sudarė vietos žmonėms palankias mikroklimato sąlygas mėsai džiovinti.

Kumpių gamybos, atsižvelgiant į jos dabartinę apimtį, gerą vardą ir plėtrą, sėkmę Karste lėmė ūkininkų naudojami tradiciniai ir individualūs gamybos būdai. Mėsos gabalų džiovinimas greičiausiai siekia tuos laikus, kai Karste apsigyveno žmonės. Triestui tapus dideliu miestu ir išsiplėtus maršrutams, pavyzdžiui, per Karstą einančiam maršrutui tarp Vienos ir Triesto, padidėjo kumpio paklausa tarp prekiautojų ir užeigų savininkų. Tuo pat metu ėmė garsėti ir kumpio geras vardas. Didėjant kumpio paklausai ir garsėjant jo geram vardui, didėjo susidomėjimas „Kraški pršut“ gamyba.

1689 m. J. W. Valvasor apie Karsto žmones rašė:

A Melik knygoje „Slovensko Primorje“ 1960 m. rašė:

Tad laikui bėgant techniniai gebėjimai tobulėjo kartu su patirtimi ir tapo tradicija. Gamindami džiovintos mėsos produktus Karsto žmonės visada naudojo sūdymo būdą, kai druskos dedama saikingai, todėl jų produktų sūrumo ir saldumo pusiausvyra yra tinkamai suderinta. Užpakalinės kiaulės kojos ir mentės sūdomos nepjaustytos. Kitose Slovėnijos dalyse užpakalinės kojos paprastai pjaustomos mažesniais gabalais, naudojamas sūrymas bei derinamas sausas ir šlapias sūdymas.

Siekiant užtikrinti produkto kokybę būtina reikalauti laikytis standartų ir nuolat prižiūrėti visą gamybos procesą. Daug dirbdami gamintojai sukaupė didžiulę patirtį, kuri tapo tradicija. Dėl atskirų gamybos etapų gamintojų meistriškumo ir natūralių klimato sąlygų vykstant brandinimo procesui susiformavo tipinės kumpiui būdingos organoleptinės savybės, jo kvapas, skonis, spalva ir tekstūra. Šiomis savybėmis, kurios tapo norma, garsėja „Kraški pršut“. Tai žmogaus ir gamtos harmonijos pavyzdys. Bėgant laikui sukaupta pažangioji patirtis, dėl kurios „Kraški pršut“ įgijo atpažįstamą formą ir organoleptines savybes.

Organizuotai pirkti kumpius pradėta 1953 m. Tuo metu Štanelio ūkininkų kooperatyvas kasmet nupirkdavo 3 000–4 000 kumpių. Kumpiai būdavo perkami iš Štanelio ir Vrhovo vietovių bei didesnės Karsto teritorijos ūkininkų. Kumpiai svėrė daugiau nei 8 kg, o džiovinimo ir brandinimo laikotarpis truko 18 mėnesių. Dalis kumpių buvo eksportuojami į Italijos rinką. Kumpius taip pat pirko Slovėnijoje įsikūrusios užeigos ir viešbučiai, taip išplėsdami viešbučių ir maitinimo įstaigų siūlomą asortimentą. Norėdami patenkinti rinkos paklausą kooperatyvai ir įmonės ėmė kumpius gaminti. Nuo 1963 m. iki 1977 m. kooperatyvuose ir įmonėse naudoti sūdymo, rūkymo ir džiovinimo būdai buvo lygiai tokie patys, kokie buvo naudojami ūkiuose. 1963 m. kumpis pradėtas žymėti užrašu „Kraški pršut“.

1977 m. prasidėjo nauji „Kraški pršut“ ir kitų specialių džiovintos mėsos produktų gamybos laikai, kai gamintojai ėmė naudoti specialias kumpių gamybos technologijas (vadinamąsias pršutarne). Iš kumpiui būdingos išvaizdos ir organoleptinių savybių galima spręsti apie Karsto kulinarinę kultūrą.

4.7.   Kontrolės institucija:

4.8.   Ženklinimas etiketėmis:

„Kraški pršut“ atpažįstamas pagal kumpio formos logotipą su užrašu „Kraški pršut“. Prie šio logotipo nurodomas gamintojo numeris. Logotipas įdeginamas ant nepjaustytų kumpių su kaulu, be kaulo, supjaustytų pusėmis ir ketvirčiais kumpių odos. Kai kumpis parduodamas pjaustytas griežinėliais, ant kumpio lieka odos, ant kurios yra įdagas.

Žymėjimas įdagu užtikrina produkto kokybę ir tai, kad jis buvo pagamintas nurodytoje geografinėje vietovėje pagal specifikaciją ir atliekant atitinkamą priežiūrą. Visi „Kraški pršut“ gamintojai, kurie turi produkcijos atitikties specifikacijoms sertifikatą, gali produkciją ženklinti logotipu.

Tik kumpiai su kaulu, be kaulo, supjaustyti pusėmis ir ketvirčiais, bei kumpių griežinėliai, pažymėti įdagu, yra paženklinti „Kraški pršut“ logotipu, kuriame įrašyta „saugoma geografinė nuoroda“. Supjaustyto griežinėliais ir supakuoto vakuuminėse pakuotėse arba kontroliuojamoje aplinkoje kumpio „Kraški pršut“ logotipas išspausdintas etiketėje.

Logotipas spausdinamas „Kraški pršut“ įrašo dešinėje. Jo vieta privaloma visiems gamintojams. Etiketėje yra įrašas „saugoma geografinė nuoroda“ ir sertifikato numeris. Produktas taip pat žymimas Slovėnijos Respublikos kokybės ženklu ir (arba) atitinkamu Bendrijos ženklu.