11.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/5

(1)

Thales – Prancūzijos valstybės (per TSA) ir Alcatel bendrai valdoma Prancūzijos įmonė, kurianti ir integruojanti gynybos, aeronautikos ir transporto pramonės sektoriams skirtas bei civilinio saugumo kritines informacines sistemas.

(2)

Finmeccanica – vien Italijos valstybės valdoma Italijos diversifikuota inžinerijos grupė, veikianti aviacijos ir kosminių technologijų, gynybos sistemų, energetikos, ryšių, transporto ir automatizacijos srityse.

(3)

AAS – Alcatel ir Finmeccanica bendrai valdoma Prancūzijos įmonė, projektuojanti ir gaminanti antžemines ir kosmines sistemas, įskaitant palydovus ir palydovų posistemius. Telespazio – Alcatel ir Finmeccanica bendrai valdoma Italijos įmonė, teikianti paslaugas ir galutiniams vartotojams skirtas taikomąsias programas, kuriose naudojami palydovuose taikomi sprendimai ir produktai ar kurios su jais susijusios.

(4)

Atlikdama siūlomą veiksmą Thales įsigis Alcatel valdomus AAS ir Telespazio akcijų paketus (1). Užbaigus susijungimą, Thales ir Finmeccanica bendrai valdys AAS ir Telespazio, įskaitant kosminę veiklą, kurią Thales ir Finmeccanica perduos šioms dviem bendroms įmonėms, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte. Tad šis sandoris – tai koncentracija, kaip apibrėžta Susijungimų reglamente.

(5)

Ankstesnėse su kosmoso sektoriumi susijusiose bylose Komisija nustatė du pagrindinius segmentus – kosminės įrangos segmentą ir antžeminės įrangos segmentą, kiekvienas iš kurių gali būti papildomai padalytas į šias dalis: i) leidimo įrenginius;, ii) kosminį transportą ir kosminę infrastruktūrą; bei iii) palydovus.

(6)

Šis atvejis visų pirma labiau susijęs su komercinių telekomunikacijų palydovų ir telekomunikacijų palydovų specifinių posistemių rinkomis.

(7)

Anksčiau Komisija suskirstė palydovus į naudojamus kariniais tikslais, komerciniais tikslais ir instituciniais tikslais. Atlikus rinkos tyrimą patvirtinta, kad komerciniai, instituciniai ir kariniai palydovai priklauso skirtingoms atitinkamoms prekės rinkoms.

(8)

Komerciniai palydovai naudojami telekomunikacijų srityje (fiksuotasis ryšys, mobilusis ryšys, internetas ir kt.) ir televizijos transliavimui, o privatūs palydovų operatoriai perka juos konkurso tvarka.

(9)

BBL – tai elektroniniai komponentai, naudojami palydovo gautiems mikrobangų (radijo dažnio) signalams sustiprinti prieš siunčiant juos atgal į Žemę. Palydove paprastai yra keliasdešimt BBL (paprastai 40–50, iki 60 BBL). BBL yra įvairių dažnių, kurie lemia palydovo radijo dažnį (pvz., C–juosta, Ka–juosta, Ku–juosta, L–juosta). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad viename palydove dažnai įrengiamos skirtingų dažnių BBL.

(10)

Paklausos atžvilgiu atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad skirtingų dažnių BBL negali būti pakeistos viena kita arba jų tarpusavio pakeičiamumo laipsnis labai nedidelis. Konkretaus dažnio BBL poreikis nustatomas ir pagal konkrečią palydovo paskirtį (skirtingų dažnių juostų BBL naudojamos skirtingoms galutinėms paskirtims), ir pagal dažnių koordinavimą bei išdėstymą orbitoje. Pasiūlos atžvilgiu atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad i) pagrindinė visų dažnių BBL technologija yra vienoda; ii) įvairių dažnių BBL naudojama bendra gamybos įranga, gamybos linija, bandymo įranga ir bendras kvalifikuotas personalas; ir iii) du esami BBL tiekėjai (TED, visiškai Thales valdoma jos pavaldžioji įmonė, ir L3) turi techninės patirties visų dažnių juostų ir išėjimo galios BBL gaminti. Todėl Komisija mano, kad BBL tiekimo atžvilgiu yra viena prekės rinka, padalyta į įvairius segmentus pagal BBL dažnių juostas ir išėjimo galią.

(11)

ESMŠ užtikrina energijos tiekimą BBL. ESMŠ gali būti pavienis ir tiekti vienai BBL būtiną energiją arba dvigubas ir tiekti dviem BBL būtiną energiją. Paklausos atžvilgiu ESMŠ pasirinkimas priklauso ne nuo BBL dažnių juostos, o nuo BBL įvesties įtampos ir išėjimo galios bei nuo palydovo platformos šynos. Pasiūlos atžvilgiu atlikus rinkos tyrimą patvirtinta, kad visų ESMŠ technologija yra panaši. Todėl Komisija mano, kad yra viena ESMŠ tiekimo rinka.

(12)

BBL ir ESMŠ sujungiami BBLS suformuoti. Šis elektroninis įtaisas – tai pagrindinis palydovo siųstuvas, naudojamas mikrobangų signalui sustiprinti prieš transliuojant jį atgal į Žemę. Mikrobangų signalo linijiškumui ir suspaudimui pagerinti didelėje BBLS daugumoje įtaisomi linearizatoriai (L), kanalų stiprintuvai (KS) ir linearizuoti kanalų stiprintuvai (LKS). Komisijai atlikus tyrimą patvirtinta, kad BBLS ir papildomai integruoti BBLS, prie kurių pridėtas linearizatorius ir (arba) kanalų stiprintuvas (BBLS+s), priklauso vienai prekės rinkai (2).

(13)

Pagal ankstesnėse bylose Komisijos taikytą požiūrį laikoma, kad komercinių telekomunikacijų palydovų ir palydovų posistemių, tokių kaip BBL, ESMŠ ir BBLS, rinkos geografinis matmuo apima visą pasaulį, nes tiekimas vyksta pasauliniu mastu. Tačiau Komisija savo konkurencijos vertinime atsižvelgia į esamus įvairius segmentus, kuriuose įvairiems posistemių tiekėjams ir pagrindiniams rangovams taikomi tam tikri suvaržymai pagal JAV eksporto valdymo reglamentus (angl. EAR) ir JAV tarptautinės prekybos ginklais reglamentus (angl. ITAR), pagal kuriuos JAV tiekėjai negali dalyvauti konkursuose dėl palydovų ir palydovų posistemių tiekimo operatoriams tam tikrose į juodąjį sąrašą įtrauktose šalyse.

(14)

Siūloma koncentracija bus sukurtas vertikalusis ryšys tarp BBL, kurias gamina TED, visiškai Thales valdoma jos pavaldžioji įmonė, ir BBL prekės rinkų dviejuose lygiuose: i) BBLS; ir ii) komercinių telekomunikacijų palydovų. Komisija, atlikdama išsamų tyrimą, išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Thales, kaip naujoji pagrindinė AAS įmonė, neleistų vartotojų rinkoje veikiantiems TED ir AAS konkurentams konkuruoti šiose dviejose rinkose (3).

(15)

Pirmajame etape Komisija nustatė kelis rimtą susirūpinimą keliančius konkurencijos klausimus ir laikėsi nuomonės, kad šalių pasiūlytos elgesio priemonės nebuvo pakankamos šiems klausimams visiškai išspręsti. Tačiau Komisija pripažino, jog nagrinėjamas sudėtingas vertikalus atvejis, ir savo sprendime nurodė nusprendusi pradėti išsamų tyrimą, kuris būtinas siekiant išsamiai išnagrinėti suvaržymus, taikytinus naujojo subjekto gebėjimui ir paskatai neleisti konkurentams konkuruoti vartotojų rinkoje.

(16)

Iš anksto reikėtų pastebėti, kad dėl sandorio atsirasianti vertikalioji integracija būtų tik dalinė (nes Thales valdytų tik 67 % AAS akcijų paketo) ir netiesioginė (nes TED ir AAS bus giminingos įmonės ir išliks kaip savarankiški teisiniai subjektai su skirtinga akcijų paketo struktūra bei atskirais ir nepriklausomais sprendimų priėmimo organais).

(17)

Komercinių telekomunikacijų palydovų rinkoje yra šeši pagrindiniai tiekėjai – Boeing Space Systems (toliau – Boeing) ([20–25 %]* rinkos 2001–2005 m.), Lockheed Martin Commercial Space Systems (toliau – Lockheed Martin) ([20–25 %]*), Alcatel Alenia Space (toliau – AAS) ([15–20 %]*), Space Systems Loral (toliau – Loral) ([10–15 %]*), EADS Astrium (toliau – Astrium) ([5–10 %]*) ir Orbital Sciences Corporation (toliau – Orbital) ([0–5 %]*). Pagrindiniai Japonijos gamintojai (Melco ir Mitsubishi) yra gerokai mažesni. Atsiranda naujų dalyvių Indijoje (ISRO), Kinijoje (CAST), Rusijoje (NPO PM bei Russian Satellite Communications Company (toliau – RSCC)) ir Izraelyje (IAI).

(18)

Dėl būtinų didžiulių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą šiam pramonės sektoriui būdingas tam tikras specializacijos ir koncentracijos laipsnis. Šis aspektas ypač ryškus Europoje, kur kosminių technologijų įmonės įgijo ypatingos patirties kaip įrangos gamintojai, naudingosios apkrovos tiekėjai ir sprendimų teikėjai.

(19)

Galutiniai palydovų vartotojai – palydovų operatoriai. Didžiausias operatorius – Liuksemburge įsikūrusi SES GLOBAL. Kiti operatoriai mažėjančios svarbos tvarka yra Intelsat (JAV), Eutelsat (Prancūzija), PanAmSat (JAV), JSAT (Japonija), Telesat (Kanada) ir Hispasat.

(20)

Palydovų ir jų posistemių rinkos yra konkursinės. Užsakydamas naują telekomunikacijų palydovą, palydovų operatorius paprastai prašo kelių pagrindinių palydovų rangovų pasiūlymų. Prieš teikdami pasiūlymą palydovų operatoriui dėl pagrindinės palydovo rangos ir siekdami užsitikrinti galimybę pateikti tokį pasiūlymą, pagrindiniai palydovų rangovai iš anksto prašo pateikti pasiūlymus dėl svarbiausios įrangos.

(21)

Konkrečiai BBL(S) (4) atveju palydovų gamintojai prašo pateikti pasiūlymus dėl i) BBL, ESMŠ ir kitų komponentų atskirai arba ii) BBLS. Jeigu palydovo gamintojas pasirenka integruotą BBLS, šio įtaiso komplektuotojas, kuris kviečiamas pateikti pasiūlymą, savo ruožtu prašo pasiūlymo dėl BBL iš BBL tiekėjo (TED arba L3). Konkursą laimėjęs BBLS komplektuotojas surenka ir sujungia BBL su ESMŠ ir išbando pagamintą BBLS bei pateikia jį pagrindiniam palydovo rangovui pagal šio įtaiso integravimo palydove tvarkaraštį. Jeigu palydovo gamintojas nusprendžia atskirai įsigyti BBL ir ESMŠ su SIB paslaugomis, jis pateikia atskirus prašymus dėl BBL ir kitų komponentų. Sujungti BBL ir ESMŠ į BBLS gali pats palydovo gamintojas, jei jis turi savų ESMŠ gamybos pajėgumų (5), arba BBLS komplektuojanti trečioji šalis, tokia kaip Tesat arba L3. Antruoju atveju pagrindinis palydovo rangovas įsigyja BBL ir pasirūpina jos pristatymu į BBLS komplektuotojo patalpas SIB atlikti naudojant nuosavą BBLS komplektuotojo ESMŠ. Tokiu atveju BBLS gamintojas parduoda ESMŠ su SIB ir sąskaitoje faktūroje nurodo savo maržą už šiuos komponentus (paslaugas). Tada BBLS teikiamas pagrindiniam palydovo rangovui pagal šio įtaiso integravimo palydove tvarkaraštį.

(22)

Svarbu pabrėžti, kad rinkoje padidėjo integruotų produktų paklausa. Maždaug 70 % pastaruoju metu pateiktų palydovų užsakymų pagrindiniai rangovai prašo ir perka BBLS arba labiau integruotus produktus užuot skelbę atskirus komercinius pasiūlymus dėl BBL ir ESMŠ. Atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad integruotų BBLS pirkimas yra ypač naudingas pagrindiniams rangovams (visų pirma dėl išlaidų mažinimo, pirkimo proceso supaprastinimo, atsakomybės už bendrojo BBLS ir posistemio veikimą perdavimo BBLS subrangovui). Panašu, kad šiuo metu atskirai BBL ir ESMŠ su SIB vis dar perka tik AAS ir gerokai mažesniu mastu Loral.

(23)

Pasaulyje yra tik du BBL tiekėjai – TED ir JAV įmonė L3 Communications Electron Technologies, Inc ETI (toliau – L3). Per vidutiniškai trejus metus TED pagamino apie 75 % BBL, o L3 – kitus 25 %. Tačiau 2006 m. L3 tenkanti BBL gamybos dalis padidėjo iki daugiau kaip 35 %.

(24)

Komisijai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad L3 yra realus TED konkurentas labiausiai paplitusiose komercinėse dažnių juostose, visų pirma C–juostoje ir Ku–juostoje, kuriose L3 BBL šiuo metu yra konkurencingesnės už TED BBL (atitinkamai 21 % ir 34 % rinkos). L3 šiuo metu neturi palydovų skrydžiuose pakankamai išbandytų BBL, kurios būtų tinkamos komercinei L–juostos (7 % rinkos), didelės galios Ku–juostos (12 %) ir Ka–juostos (10 %) rinkai. Tačiau L3 turi kompetencijos ir patirties kurti ir gaminti visų dažnių juostų BBL, ir jau turi institucinėms reikmėms tinkamą 32 GHz Ka–juostos BBL. Nors L3 įtaisų bandymo palydovų skrydžiuose patirtis kiek mažesnė nei TED, didžioji dalis pagrindinių palydovų rangovų mano, kad L3 yra reali BBL dažnių, kuriuose įmonė siūlo savo produktus, alternatyva.

(25)

Pasaulyje yra du pagrindiniai ESMŠ tiekėjai – Tesat (EADS/Astrium pavaldžioji įmonė) ir L3. Kitos kosminių technologijų įmonės, pavyzdžiui, Lockheed Martin ar ETCA, AAS pavaldžioji įmonė, turi gebėjimų gaminti ESMŠ vidaus reikmėms, tačiau neveikia prekybos rinkoje.

(26)

Ir L3, ir Tesat turi didelį gamybos pajėgumą, platų produktų asortimentą, įskaitant dvigubus ESMŠ, išsamią įrangos bandymo palydovų skrydžiuose patirtį ir nusistovėjusią padėtį prekybos rinkoje. Tačiau ETCA gamybos pajėgumas yra gerokai mažesnis, įmonė gamina tik pavienius ESMŠ, integruoja didžiąją savo ESMŠ dalį ir teikia gaminius pagrindinei įmonei AAS. Didžiausi pagrindiniai palydovų rangovai (išskyrus AAS) dėl ESMŠ bendradarbiauja tik su Tesat ir L3, ir nėra susipažinę su ETCA ESMŠ produktais.

(27)

Komisija nuodugniai išnagrinėjo ETCA turimus ESMŠ gamybos gebėjimus, nes tai svarbu konkurencijai įvertinti. Komisijai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad i) ETCA turi šiuolaikišką ir konkurencingą vidutinės galios pavienį ESMŠ, kuris dar nebuvo pakankamai išbandytas palydovų skrydžiuose; ii) ETCA turi senesnės kartos didelės galios pavienį ESMŠ, kuris nėra konkurencingas techninio veikimo ir gamybos sąnaudų atžvilgiais; iii) ETCA 2009 m. galėtų pateikti konkurencingą dvigubą ESMŠ, kuris būtų pakankamai išbandytas palydovų skrydžiuose iki 2012 m.; ir iv) ETCA 2010 m. galėtų pateikti konkurencingą didelės galios ESMŠ, kuris būtų pakankamai išbandytas palydovų skrydžiuose iki 2013 m.

(28)

Stiprią poziciją ESMŠ lygmenyje užimančios L3 ir Tesat yra du pirmaujantys pasaulyje ESMŠ komplektuotojai. Šios įmonės – vieninteliai du komplektuotojai, turintys dideles surinkimo ir bandymo priemones bei palydovuose įtaisytų ir palydovų skrydžiuose išsamiai išbandytų BBLS bazę ir užimantys didelę prekybos rinkos dalį. ETCA ir TED BBLS integravimo veikla yra ribota; ETCA daugiausia teikia instituciniams palydovams skirtus produktus savo pagrindinei įmonei AAS, o TED teikia produktus pagrindiniams Indijos ir Kinijos rangovams.

(29)

Komisija išnagrinėjo, ar naujasis subjektas galėtų ir turėtų paskatą diskriminuoti teikdamas BBL konkuruojantiems BBLS komplektuotojams siekdamas naudos savo veiklai BBLS vartotojų rinkoje, ir jei taip, ar tai turėtų reikšmingą neigiamą poveikį veiksmingai konkurencijai BBLS rinkoje. Komisijai atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad naujojo subjekto gebėjimas ir paskata neleisti konkuruojantiems komplektuotojams konkuruoti rinkoje dėl kelių priežasčių bus rimtai apriboti.

(30)

Pirma, siekiant neleisti Tesat konkuruoti BBLS rinkoje, naujasis subjektas turi turėti prieigą prie ESMŠ, kuriuos galėtų integruoti į savo BBL. Komisijai atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad i) ETCA, pavaldžioji AAS įmonė, turi ribotą ESMŠ asortimentą; ii) ETCA praeityje turėjo rimtų problemų dėl ESMŠ kokybės; ir iii) ETCA taip pat varžo ribotas ESMŠ gamybos ir SIB pajėgumas. Antra, pagrindiniai rangovai ir palydovų operatoriai taiko konservatyvią pirkimo taktiką ir teikia didelę pirmenybę Tesat ir L3 ESMŠ ir BBLS. Trečia, atlikus rinkos tyrimą paaiškėjo, kad marža BBLS lygmenyje, kuriam būdingas didesnis konkurencinis spaudimas negu BBL lygmenyje, yra gerokai mažesnė. Ketvirta, Thales, turinti visą maržą iš BBL, valdys 67 % AAS akcijų, tad turės tik 67 % iš BBLS (kuriuos integruos ETCA, pavaldžioji AAS įmonė) gaunamos papildomos maržos.

(31)

Atsižvelgiant į šiuos suvaržymus, tikimybė, jog naujasis subjektas trukdys patekti į rinką, turėjo būti išsamiai išnagrinėta atsižvelgiant į i) įvairius pirminius BBLS komponentus ir (ii) pagrindinį rangovą bei galimus produktus, kuriems jis teikia pirmumą. Remdamasi tokiu įvairių rinkos segmentų vertinimu, Komisija nustatė, kad trukdymas konkuruoti būtų tikėtinas tik nedideliame rinkos segmente, kuris ribojamas ITAR ir kuriame ETCA galėtų patenkinti AAS ESMŠ paklausą, bei kuriam tenka 4 % BBLS rinkos. Komisija taip pat nustatė, kad gali būti trukdoma konkuruoti (tačiau ne tiek, kad toks trukdymas būtų tikėtinas) rinkos segmente, kuriame veikia naujasis subjektas (pavienių ESMŠ) ir kuriame L3 BBL (didelės galios Ku–juostoje, L–juostoje ir Ka–juostoje) šiuo metu neribojama konkurencija. Šie rinkos segmentai kartu sudaro 13 % BBLS rinkos. Komisija taip pat nustatė, kad nėra galimybės neleisti konkuruoti rinkos segmentuose, kuriuose yra i) dvigubų ESMŠ paklausa; ii) L3 BBL riboja konkurenciją; arba iii) pagrindiniai rangovai teikia didelę pirmenybę L3 arba Tesat. Tai kartu apima didžiąją dalį BBLS rinkos (t. y. daugiau kaip 82 %).

(32)

Remiantis šiuo vertinimu, apskaičiuota, kad taikydamas konkurencijos slopinimo strategiją, naujasis subjektas galėtų per trumpą laiką užvaldyti 4 % BBLS rinkos (visų pirma ITAR ribojamuose rinkos segmentuose). Taip pat galima manyti, kad naujasis subjektas galėtų įžengti į BBLS rinkos 13 % segmentą, tačiau naujajam subjektui tektų įrodyti, jog jis yra patikimas BBLS tiekėjas, gebantis atitikti palydovų gamintojų kokybės reikalavimus ir pristatymo tvarkaraščius, o tam savo ruožtu reikėtų didelių investicijų. Tačiau didžiojoje BBLS rinkos dalyje konkurencijos trukdymas neatrodo tikėtinas ir galėtų pasireikšti, tik jei naujasis subjektas sukurtų ESMŠ produktų asortimentą, kuris prilygtų atitinkamam Tesat ir L3 asortimentui (t. y. geriausiu atveju 2012 m).

(33)

Bet kuriuo atveju naujojo subjekto atsiradimas šiuose BBLS rinkos segmentuose, kuriuos iki šiol dalijasi Tesat ir L3, netolimoje ateityje pats savaime padidins rinkoje esančių realių konkurentų skaičių nuo 2 iki 3, tad padidės ir konkurencija.

(34)

Todėl Komisija mano, kad įgyvendinus koncentraciją, nebus smarkiai trukdoma konkuruoti BBLS rinkoje.

(35)

Komisija išnagrinėjo, ar naujasis subjektas galėtų ir turėtų paskatą diskriminuoti teikdamas BBL konkuruojantiems pagrindiniams rangovams siekdamas įgyti pranašumą konkursuose dėl komercinių telekomunikacijų palydovų, ir jei taip, ar tai turėtų reikšmingą neigiamą poveikį veiksmingai konkurencijai komercinių telekomunikacijų palydovų rinkoje.

(36)

Komisija pirmiausia nustatė, kad naujojo subjekto gebėjimas ir paskata trukdyti patekti į rinką pagrindinės rangos lygmenyje neišvengiamai yra susijusi su rinkos padėtimi tarpiniame BBLS lygmenyje, nes dauguma pagrindinių rangovų, išskyrus AAS, vis dažniau perka BBLS (visų pirma BBLS+s). Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, konkurencijos trukdymas BBLS lygmenyje nėra tikėtinas. Tai savaime reiškia, kad konkurencijos slopinimo strategija, susijusi su BBL tiekimu tiesiogiai pagrindiniams rangovams, negalėtų būti veiksminga.

(37)

Antra, įgyvendinus sandorį, Thales ir AAS pozicijos pagrindinėje palydovų rangos rinkoje bus panašios į turėtąsias Astrium/Tesat (t. y. kaip BBLS tiekėjo, veikiančio pagrindiniame rangos lygmenyje) prieš šį sandorį. Tačiau nebuvo įtariama, kad Astrium taikė konkurencijos BBLS rinkoje slopinimo strategiją (dėl Tesat kontrolės), kad įgytų pranašumų pagrindiniuose konkursuose. Tai patvirtina, kad paskatų taikyti tokią strategiją nėra, visų pirma kosminių technologijų pramonėje, kuriai būdinga sudėtinga tarpusavio priklausomybė, tad tokios strategijos taikymas po susijungimo nėra tikėtinas.

(38)

Vis dėlto Komisija įvertino naujojo subjekto gebėjimą ir paskatą po susijungimo neleisti konkuruojantiems pagrindiniams rangovams konkuruoti rinkoje, remdamasi prielaida, kad tokio konkurencijos trukdymo galėtų būti imtasi tiesiogiai tiekiant BBL, t. y. nepriklausomai nuo konkurencijos slopinimo strategijos BBLS lygmenyje sėkmės.

(39)

Tačiau Komisija nustatė tam tikrus rimtus suvaržymus, su kuriais susidurtų naujasis subjektas, jei bandytų trukdyti patekti į rinką. Pirma, vertinant AAS gebėjimą nepriklausomai tenkinti savo ESMŠ poreikius, Komisijai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad i) ETCA neturi dvigubų ESMŠ, kurie užima maždaug pusę rinkos, ir nemanoma, jog turės tinkamų tokių ESMŠ, kurie būtų pakankamai išbandyti palydovų skrydžiuose, iki 2012–2013 m.; ii) ETCA neturi konkurencingų (veikimo ir išlaidų atžvilgiu) didelės galios pavienių ESMŠ, ir nemanoma, jog turės tinkamų tokių ESMŠ iki 2012–2013 m.; iii) pagrindiniai rangovai dar nelaiko ETCA patikimu ir konkurencingu ESMŠ tiekėju; ir iv) L3 neturi paskatos tiekti ESMŠ AAS, jei įmonė gali parduoti integruotus BBLS. Komisijai tiriant naujojo subjekto gebėjimą trukdyti patekti į BBL rinką, nustatyta, kad i) L3 yra patikimas ir konkurencingas BBL tiekėjas tuose dažnių diapazonuose, kuriuose ši įmonė turi tinkamų produktų; ir ii) įgyvendinant konkurencijos slopinimo strategiją, TED BBL pardavimas galėtų gerokai sumažėti, jei pagrindiniai rangovai, atsiliepdami į tokią strategiją, pradėtų pirkti L3 produktus. Paskatų atžvilgiu Komisija nustatė, kad TED BBL pardavimas yra labai pelningas, nes TED šiuo metu turi tvirtą padėtį, tuo tarpu anaiptol nėra užtikrinta, kad konkurencijos BBL rinkoje slopinimo strategija padėtų naujajam subjektui būti aiškiai konkurencingesniam už visus konkuruojančius pagrindinius rangovus.

(40)

BBLS atžvilgiu Komisija, siekdama apsvarstyti visus skirtingus konkurencijos trukdymo scenarijus, atliko vertinimą pagrindinės rangos lygmenyje pagal įvairius rinkos segmentus ir konkurencinių sąlygų skirtumus. Atlikusi tokį įvairių rinkos segmentų vertinimą, Komisija nustatė, kad naujasis subjektas gali turėti ir gebėjimą, ir paskatą trukdyti konkuruojantiems pagrindiniams rangovams tik tuose rinkos segmentuose, kuriems tenka apie 10 % visos rinkos. Mažai tikėtina, kad naujasis subjektas galėtų ir turėtų paskatą trukdyti kitoje rinkos dalyje.

(41)

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta pirmiau, konkurencijos slopinimo strategija neturėtų reikšmingo poveikio konkurencijai komercinių palydovų rinkoje, net jei tam tikruose rinkos segmentuose būtų mėginimų trukdyti. Svarbiausia, kad tokia konkurencijos slopinimo strategija neturėtų paveikti konkuruojančių pagrindinių rangovų gebėjimo konkuruoti su AAS dėl daugelio palydovų programų.

(42)

Komisija laikosi nuomonės, kad, remiantis turimais įrodymais, nėra tikėtina, jog susijungęs subjektas galėtų ir turėtų paskatą neleisti savo konkurentams konkuruoti kuriame nors tiekimo grandinės lygmenyje, todėl siūlomas sandoris gerokai trukdytų veiksmingai konkurencijai. Todėl Komisija pareiškia, kad siūlomas susijungimas yra suderinamas su bendrąja rinka ir EEE susitarimu.