[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 2009.11.27 KOM(2009)658 galutinis Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo dėl išorinių jūros sienų stebėjimo vykdant operatyvų bendradarbiavimą, koordinuojamą Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros, papildomas Šengeno sienų kodeksas AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS PASIŪLYMO APLINKYBĖS Pagrindiniai faktai 2007 m. Komisija parengė studiją, kurioje nagrinėjama tarptautinė teisinė sistema, taikoma išorinės jūros sienos stebėjimui, ir veiksmingo jos įgyvendinimo kliūtys. Tada Komisija pavedė neoficialiai grupei, sudarytai iš valstybių narių, FRONTEX, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro ir Tarptautinės migracijos organizacijos atstovų, parengti FRONTEX operacijų jūroje gaires. 2007 m. rugsėjo mėn. TVR taryba išreiškė paramą grupei. Ji paprašė „Komisijos, FRONTEX ir valstybių narių prioriteto tvarka užbaigti nagrinėti jūrų teisės nuostatas, kurios yra aktualios bendroms FRONTEX operacijoms, ir [paprašė] Komisijos iki metų pabaigos pateikti Tarybai pranešimą“. Grupė per 2007 m. liepos mėn. – 2008 m. balandžio mėn. laikotarpį susitiko penkis kartus ir parengė „FRONTEX operacijų jūroje gairių projektą“. Dalyviams nepavyko susitarti dėl tokių klausimų kaip žmogaus teisių ir pabėgėlių teisių ribojimas, FRONTEX vaidmuo ir migrantų išsilaipinimo vietų išankstinis nustatymas. Manydama, kad dėl valstybių narių skirtumų gairių parengti nepavyks, Komisija parengė sprendimo projektą, pagrįstą neoficialios gairių projekto rengimo grupės darbo rezultatais. Projektas pagrįstas Šengeno sienų kodekso 12 straipsniu, pagal kurį Komisija, taikydama komiteto procedūrą (reguliavimo komitetas ir Europos Parlamentas gali naudotis priežiūros teise), gali priimti sienų stebėjimo taisykles. Konsultacijos su Šengeno sienų kodekso komitetu Sprendimo projektas buvo pateiktas Šengeno sienų kodekso komitetui apsvarstyti 2009 m. vasario 23–24 d. susitikime. Kelios valstybės narės griežtai paprieštaravo projektui, iš esmės dėl to, kad juo numatyta suteikti Komisijai daugiau įgaliojimų, nei nurodyta Šengeno sienų kodekse. Vis dėlto kitos valstybės narės išreiškė tvirtą paramą, visų pirma kalbant apie žmogaus teises ir pabėgėlių teises. Kai kurios valstybės narės dar nebuvo užbaigusios vidaus konsultacijų, tačiau jos taip pat turėjo abejonių dėl projekto. Atsižvelgdama į 2009 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pabrėžta, kad būtina „stiprinti FRONTEX koordinuojamas sienų kontrolės operacijas, nustatyti aiškias veiksmų pradžios taisykles bendro patruliavimo bei išgelbėtų asmenų išlaipinimo srityse“, Komisija nusprendė taikyti komiteto procedūrą. Peržiūrėtas sprendimo projektas, kuriame atsižvelgta į kai kuriuos valstybėms narėms susirūpinimą kėlusius klausimus, komitetui pateiktas spalio 19 d. Svarbiausi padaryti pakeitimai: - Visos gairės buvo pateiktos priede, kuris bus dalyvaujančių valstybių narių ir agentūros FRONTEX parengto veiksmų plano dalis. - Pateikta nauja negrąžinimo principo formuluotė; šis principas bus taikomas tais atvejais, kai bus pagrįstų priežasčių manyti, kad asmenims grėstų persekiojimas ar kitoks nežmoniškas ar žeminamas elgesys. - Supaprastinta nuostata dėl perėmimo, taip pat dėl paieškos ir gelbėjimo vykdant stebėjimo operacijas. - Projekte pirmenybė teikiama išlaipinimui trečiosiose šalyse (užtikrinant negrąžinimo principo laikymąsi); jeigu tai neįmanoma, turėtų būti išlaipinama geografiškai arčiausioje vietovėje. Spalio 19 d. susitikime komiteto buvo paprašyta pateikti oficialią nuomonę dėl sprendimo projekto. Aštuonios valstybės narės balsavo už projektą (iš viso 67 balsai). Septynios valstybės narės balsavo prieš (iš viso 116 balsų). Keturios valstybės narės susilaikė. Penkių valstybių narių atstovai nedalyvavo. Nebuvo surinkta tiek balsų, kiek jų reikia komiteto nuomonei paskelbti (reikia 223 balsų). PASIŪLYMO PAGRINDAS IR TIKSLAI Šis pasiūlymas yra kitas komiteto procedūros etapas, per kurį Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui nedelsdama turi pateikti Tarybos sprendimo pasiūlymą, kuriame būtų komitete balsavimui pateikto projekto tekstas. Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad tarptautines taisykles, susijusias su jūros sienų stebėjimo operacijomis, vykdomomis įgyvendinant agentūros FRONTEX koordinuojamą operatyvinį bendradarbiavimą (Jūrų teisės konvenciją, konvencijas dėl saugumo jūroje ir dėl paieškos ir gelbėjimo, tarptautinę teisę pabėgėlių klausimu ir pagrindines teises), vienodai taikytų visos tokiose operacijose dalyvaujančios valstybės narės. Juo taip pat siekiama sukurti reglamentavimo pagrindą, kad viena valstybė narė galėtų stebėti kitos valstybės narės jūros sieną. 2009 m. spalio 29–30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dar kartą paminėta, kad turi būti „numatytos aiškios bendrų jūroje vykdomų operacijų taisyklės, [parengimu,] deramai atsižvelgiant į mišriuose migracijos srautuose keliaujančių asmenų apsaugos užtikrinimą, laikantis tarptautinės teisės“. Projektu siekiama išspręsti šias konkrečias problemas: - Kai kurios valstybės narės, Europos Parlamento nariai, akademikai ir asociacijos iškėlė klausimą, ar vykdant FRONTEX operacijas užtikrinamos pagrindinės teisės ir pabėgėlių teisės (pirmiausia kalbant apie draudimą grąžinti ir galimybę naudotis prieglobsčio procedūromis). Jie klausia, kokia teisė taikoma tokiais atvejais, visų pirma tarptautiniuose vandenyse, ir kokios yra garantijos, kad šios teisės iš tikrųjų užtikrinamos. Iš tiesų, numatyta pareiga užtikrinti pagrindines teises įgyvendinant Šengeno kodeksą, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kad šios pareigos reikia laikytis vykdant stebėjimo operacijas. Kalbant apie negrąžinimo principą, valstybės narės skirtingai aiškina šį tarptautinės teisės principą, pavyzdžiui, kai kurios valstybės narės ginčija jo taikymą tarptautiniuose vandenyse. - Pasiūlymu siekiama aiškiai nustatyti pareigą užtikrinti pagrindines teises ir pabėgėlių teises vykdant agentūros FRONTEX stebėjimo operacijas. Galiausiai pasiūlymu nustatomas draudimas grąžinti tuos asmenis, kuriems gresia persekiojimas ar kitoks nežmoniškas arba žeminamas elgesys. Šis draudimas būtų taikomas neatsižvelgiant į vandenų, kuriuose žmonės aptikti, statusą. - Sprendimo pasiūlymu sukuriamas Bendrijos teisės teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima vykdyti tam tikrus, pavyzdžiui, laivų patikrinimo ir perėmimo, įgaliojimus, reikalingus, kad būtų veiksmingai taikomas Šengeno sienų kodekso 12 straipsnis. Juo taip pat nustatomos sąlygos, kurių laikantis gali būti imamasi tokių priemonių įvairiuose jūros rajonuose, įskaitant tarptautinius vandenis. Šios sąlygos apima atitinkamas tarptautinės teisės taisykles, taip prisidedant prie veiksmingo ir vienodo jų įgyvendinimo vykdant FRONTEX operacijas (pakrantės valstybės sutikimas, laivo vėliavos patikrinimas, vėliavos valstybės sutikimas, laivai be vėliavos, kt.). - Dauguma FRONTEX koordinuojamų jūros operacijų tampa paieškos ir gelbėjimo operacijomis. Tačiau FRONTEX nėra paieškos ir gelbėjimo agentūra; jos uždavinys – padėti įgyvendinti sienų kontrolės taisykles. Praktiškai dėl to, kad operacijos tampa paieškos ir gelbėjimo operacijomis, jos nepatenka į FRONTEX koordinavimo ir Bendrijos teisės taikymo sritį. Pareigą suteikti pagalbą jūroje ir paieškos ir gelbėjimo institucijų atsakomybės sritis reglamentuoja tarptautinė teisė, tačiau valstybės narės šias taisykles aiškina ar taiko nevienodai. - Sprendimo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad būtų vykdoma ši tarptautinė pareiga suteikti pagalbą ir taikoma paieškos ir gelbėjimo sistema. Juo nustatomas bendradarbiavimo su paieškos ir gelbėjimo institucijomis prieš prasidedant operacijai principas. Juo taip pat konkrečiai nustatoma, su kuria paieškos ir gelbėjimo institucija reikia susisiekti tais atvejais, kai atsakinga institucija neatsiliepia, kad visi operacijoje dalyvaujantys padaliniai ryšį palaikytų su ta pačia paieškos ir gelbėjimo institucija. - Be to, valstybės narės skirtingai apibūdina situaciją, kai reikalinga pagalba: kai kurių valstybių narių nuomone laivui turi būti iškilusi skendimo grėsmė, kitoms valstybėms pakanka to, kad laivas nėra tinkamas plaukioti; kai kurios valstybės narės reikalauja, kad laive esantys asmenys prašytų pagalbos, o kitos to nereikalauja. Pasiūlymas grindžiamas paieškos ir gelbėjimo sistema – jame nustatyta sąlyga, kad jei kyla klausimų dėl laivo ar asmens saugumo, būtina susisiekti su paieškos ir gelbėjimo institucijomis ir suteikti joms visą informaciją, kurios reikia siekiant nustatyti, ar būtina imtis paieškos ir gelbėjimo veiksmų. - Sprendimą, į kur turėtų būti gabenami išgelbėti asmenys, priimti sudėtinga ir laikoma, kad tai vienas iš paieškos ir gelbėjimo sistemos trūkumų. 2004 m. pakeitimais nustatytas reikalavimas, pagal kurį visos valstybės narės turi bendradarbiauti sprendžiant paieškos ir gelbėjimo situacijas; už paieškos ir gelbėjimo regioną atsakinga valstybė turi, valstybėms narėms bendradarbiaujant, nuspręsti, į kur bus gabenami išgelbėti asmenys. Viena valstybė narė nepritarė šiems pakeitimams. Daugiausia nesutarimų kėlė klausimas, kur turėtų būti išlaipinti išgelbėti asmenys, jei už paieškos ir gelbėjimo regioną atsakinga valstybė nevykdytų savo pareigų šiuo atžvilgiu. Kai kurios valstybės narės nenori dalyvauti operacijose, nes bijo, kad turės į savo šalį priimti išgelbėtus asmenis. Sprendimo pasiūlymu siekiama išspręsti tokias problemas konkrečiai nurodant, kad jeigu asmenų neįmanoma išlaipinti trečiojoje šalyje, jie bus išlaipinami operacijai vadovaujančioje valstybėje narėje. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Teisinis pagrindas Pasiūlymo teisinis pagrindas – 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)[1], 12 straipsnio 5 dalis, pagal kurią Komisija gali patvirtinti stebėjimą reglamentuojančias papildomas taisykles, atsižvelgdama į reguliavimo procedūrą ir kai Europos Parlamentas naudojasi priežiūros teise. Pasiūlymas taikomas jūros sienos stebėjimui vykdant operacijas, koordinuojamas FRONTEX, kuriai suteikti įgaliojimai palengvinti valstybių narių operatyvinį bendradarbiavimą įgyvendinant Šengeno sienų kodeksą. Šioms operacijoms taikomas Šengeno sienų kodeksas, jas koordinuoja Bendrijos agentūra, o jų išlaidos dengiamos iš Bendrijos biudžeto. Papildomų taisyklių, reglamentuojančių stebėjimą, priėmimas taikant komiteto procedūrą aiškiai nurodytas Kodekso 12 straipsnyje. Kai vykdomas jūros sienų stebėjimas, savaime suprantama, kad būtina laikytis tarptautinės jūrų teisės ir tarptautinės jūrų laivininkystės teisės. Be to, šių operacijų negalima vykdyti pažeidžiant žmogaus teises, įskaitant pabėgėlių teises, kaip jau numatyta Kodekse. Pasiūlyme atidžiai atsižvelgiama į šią tarptautinę teisinę sistemą – juo siekiama užtikrinti geresnį šių principų laikymąsi vykdant operacijas ir tuo pat metu užtikrinti, kad visi tokiose operacijose dalyvaujantys operatyviniai padaliniai vienodai taikytų teisinę sistemą. Subsidiarumas ir proporcingumas Sprendimo pasiūlymas susijęs su klausimu, nepriklausančiu išimtinei Bendrijos kompetencijai, todėl jam taikomas subsidiarumo principas. Pasiūlymas taip turi atitikti proporcingumo principą. Pasiūlymo tikslų valstybės narės savarankiškai negali pasiekti, be to, reikia, kad būtų patvirtintos Bendrijos taisyklės. Pasiūlymas taikomas jūros sienos stebėjimui vykdant agentūros FRONTEX koordinuojamą operatyvinį bendradarbiavimą ir netaikomas stebėjimo veiklai, kurią valstybės narės vykdo individualiai arba bendradarbiaudamos srityse, kurioms ši sistema netaikoma. Pasirinkta priemonė Siūloma priemonė – Tarybos sprendimas. Sprendimas kaip teisinė priemonė pasirinktas todėl, kad pasiūlymu siekiama nustatyti pareigas valstybėms narėms, kurioms skirtas šis pasiūlymas, taikytinas visų pirma tada, kai vykdydamos FRONTEX koordinuojamą operatyvinį bendradarbiavimą jos stebi išorinės sienas. Turinys 1 straipsnyje nustatyta, kad jūros sienos stebėjimas vykdant FRONTEX operacijas turi būti vykdomas atsižvelgiant į priede išdėstytas gaires, kurios turėtų būti įtraukiamos į kiekvienos operacijos veiksmų planą. - 2 skirsnyje pateiktas trumpas priedo turinio aprašas. DERėJIMAS SU KITOMIS BENDRIJOS POLITIKOS SRITIMIS Pasiūlymas dera su kitomis Bendrijos politikos sritimis, visų pirma su Europos Sąjungos išorės politika ir bendrąja transporto politika. Jis taip pat dera su Europos Sąjungos integruota jūrų politika. KONSULTACIJOS IR POVEIKIO VERTINIMAS Išorės konsultacijos Sprendimo pasiūlymas iš esmės grindžiamas neoficialios gairių projekto rengimo grupės, kurios susitikimus 2007 m. ir 2008 m. rengė Komisija ir kurią sudarė valstybių narių, FRONTEX, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro ir Tarptautinės migracijos organizacijos ekspertai, darbo rezultatais. Poveikio vertinimas Poveikio vertinimas nebuvo atliekamas todėl, kad pasiūlyme iš esmės dar kartą nurodomos ir paaiškinamos jau galiojančios tarptautinės ir Bendrijos taisyklės. VERTINIMAS Sprendimo įgyvendinimo vertinimo atlikti neplanuojama. FINANSINĖ PAŽYMA IR SUKČIAVIMO RIZIKOS VERTINIMAS Priemonė nesukuria finansinės ir administracinės naštos Bendrijai. Todėl pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. TAM TIKRŲ VALSTYBIŲ NARIŲ IR ASOCIJUOTŲ ŠALIŲ YPATINGA POZICIJA Šiuo pasiūlymu plėtojamas Šengeno acquis . Todėl reikia atsižvelgti į šias su įvairiais protokolais susijusias pasekmes: - Jungtinė Karalystė ir Airija. Šiuo pasiūlymu siekiama plėtoti Šengeno acquis nuostatas, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė ir Airija pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas ir pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas nedalyvauja. Šios valstybės narės nedalyvauja priimant šį sprendimą, jis nėra joms privalomas ar taikomas. - Danija. Šiuo pasiūlymu bus pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 562/2006. Atsižvelgdama į tai, kad Reglamentu siekiama plėtoti Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsnį 2006 m. birželio 8 d. raštu pranešė apie šio reglamento perkėlimą į savo nacionalinę teisę. Todėl ji pagal tarptautinę teisę privalo įgyvendinti šį sprendimą. - Norvegija ir Islandija. Šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos pagal Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių šalių asociacijos įgyvendinat, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [2] . - Šveicarija. Šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [3] . - Lichtenšteinas. Šiuo pasiūlymu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis . Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo dėl išorinių jūros sienų stebėjimo vykdant operatyvų bendradarbiavimą, koordinuojamą Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros, papildomas Šengeno sienų kodeksas EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, atsižvelgdama į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas)[4], ypač į jo 12 straipsnio 5 dalį, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, kadangi: 1. Sienų stebėjimo tikslas – užkirsti kelią neleistinam sienų kirtimui, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir sulaikyti neteisėtai sieną kirtusius asmenis arba imtis prieš juos kitų priemonių. Sienų stebėjimas turėtų veiksmingai atgrasyti asmenis nuo siekio išvengti patikrinimų sienos perėjimo punktuose ir nustatyti neteisėto išorės sienų kirtimo atvejus. 2. Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) atsakinga už valstybių narių operatyvaus bendradarbiavimo koordinavimą, siekiant palengvinti Bendrijos teisės, įskaitant su sienų stebėjimu susijusią Bendrijos teisę, taikymą. Reikia papildomų taisyklių sienų stebėjimo veiklai, kurią prie kitų valstybių narių jūros sienos vykdo vienos valstybės narės laivai ir lėktuvai, kai jų operatyvų bendradarbiavimą koordinuoja Agentūra, reglamentuoti ir tokiam bendradarbiavimui dar labiau stiprinti. 3. Laikantis Reglamento (EB) Nr. 562/2006 ir bendrųjų Bendrijos teisės principų, priemonės, kurių imamasi stebėjimo operacijos metu, turėtų būti proporcingos siekiamiems tikslams ir jomis turėtų būti visiškai užtikrintos pagrindinės teisės ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų teisės, įskaitant visų pirma draudimą grąžinti . Jei valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, pateikiamas prieglobsčio prašymas, valstybės narės privalo taikyti prieglobsčio acquis nuostatas, visų pirma 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse[5]. 4. 2009 m. birželio 18–19 d. ir spalio 29–30 d. susitikimuose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad būtina stiprinti Agentūros koordinuojamas sienų kontrolės operacijas ir nustatyti aiškias veiksmų pradžios taisykles bendro patruliavimo ir išgelbėtų asmenų išlaipinimo srityse. 5. Reikėtų atsižvelgti į faktą, kad Agentūros koordinuojamos sienų stebėjimo operacijos vykdomos pagal dalyvaujančių valstybių narių ir Agentūros suderintą veiksmų planą ir laikantis tvarkaraščio bei nurodymų, kuriuos pateikė koordinavimo centras, kuriame atstovaujamos dalyvaujančios valstybės narės bei Agentūra, taip pat į tai, kad prieš pradedant operaciją nustatoma viena ar keletas priimančiųjų valstybių narių, kurios (-ių) siena bus stebima. Šiame sprendime nurodytos gairės turėtų būti įtraukiamos į tą veiksmų planą. 6. Tai, kad šis sprendimas įgyvendinamas, neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Europos žmogaus teisių konvenciją ir kitus susijusius tarptautinius dokumentus. 7. Pagal tarptautinę teisę kiekviena valstybė įpareigoja su jos vėliava plaukiojančio laivo kapitoną, kiek tai įmanoma, nesukeliant rimto pavojaus pačiam laivui, įgulai ar keleiviams, suteikti pagalbą bet kokiam asmeniui jūroje, jei iškyla jo žūties pavojus, ir vykti didžiausiu galimu greičiu gelbėti nelaimėje atsidūrusių žmonių. Tokia pagalba turėtų būti teikiama neatsižvelgiant į asmenų, kuriems teiktina pagalba, pilietybę arba statusą ar aplinkybes, kuriomis jie surandami. Šis sprendimas neturi poveikio paieškos ir gelbėjimo tarnybų įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimą užtikrinti, kad koordinavimas ir bendradarbiavimas vyktų taip, jog išgelbėtus asmenis būtų galima pristatyti į saugią vietą. 8. Šiame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, būtent – žmogaus orumo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą, negrąžinimo principo, nediskriminavimo principo ir vaiko teisių. Valstybės narės šį sprendimą turėtų taikyti nepažeisdamos šių teisių ir principų. 9. Kadangi veiksmų, kurių reikia imtis, būtent – priimti papildomas jūros sienų stebėjimo, kurį sienos apsaugos pareigūnai vykdo koordinuojant Agentūrai, taisykles, tikslų valstybės narės dėl skirtingų teisinių sistemų ir nevienodos praktikos negali tinkamai pasiekti, ir dėl operacijų tarptautinio pobūdžio tuos tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. 10. Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 2 straipsnį Danija nedalyvavo priimant Reglamentą (EB) Nr. 562/2006, dėl to neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas. Vis dėlto, atsižvelgdama į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 562/2006 grindžiamas Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 5 straipsnį 2006 m. birželio 8 d. raštu pranešė apie šio reglamento perkėlimą į savo nacionalinę teisę. Todėl ji pagal tarptautinę teisę privalo įgyvendinti šį sprendimą. 11. Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [6] , kurios priklauso Tarybos sprendimo 1999/437/EB[7] dėl tam tikrų priemonių taikant šį susitarimą 1 straipsnio A punkte nurodytai sričiai. 12. Kalbant apie Šveicariją, šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos pasirašytame Susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [8] , kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte, jį siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB dėl to susitarimo sudarymo[9] 3 straipsniu, nurodytai sričiai. 13. Kalbant apie Lichtenšteiną, šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , kurios priklauso Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte, jį siejant su Tarybos sprendimo 2008/261/EB dėl protokolo pasirašymo ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo[10] 3 straipsniu, nurodytai sričiai. 14. Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[11], nedalyvauja. Dėl to Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Todėl šis sprendimas neturėtų būti skirtas Jungtinei Karalystei. 15. Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija, remdamasi 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas[12], nedalyvauja. Dėl to Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Todėl šis sprendimas neturėtų būti skirtas Airijai. 16. Šengeno sienų kodekso komitetas, su kuriuo konsultuotasi 2009 m. spalio 19 d., savo nuomonės nepateikė, dėl to Komisija, remdamasi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 4 dalies a punktu, turėjo pateikti Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių būtina imtis, ir tuo pat metu perduoti jį Europos Parlamentui, PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Išorinių jūros sienų stebėjimas, kai valstybės narės operatyviai bendradarbiauja, o jų veiklą koordinuoja Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Agentūra), vykdomas vadovaujantis priede išdėstytomis gairėmis. Šios gairės yra veiksmų plano, kurį Agentūra ir dalyvaujančios valstybės narės parengia kiekvienai Agentūros koordinuojamai operacijai, dalis. 2 straipsnis Šis sprendimas skirtas Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai ir Švedijos Karalystei. Priimta Briuselyje, Tarybos vardu Pirmininkas PRIEDAS FRONTEX operacijų jūroje gairės Bendrieji principai 1.1 Priemonės, kurių imamasi vykdant stebėjimo operaciją, turėtų būti taikomos taip, kad nekiltų pavojaus perimtų ar išgelbėtų asmenų ir dalyvaujančių padalinių saugumui. 1.2. Visos operacijos metu turėtų būti atsižvelgiama į ypatingus vaikų, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems būtina skubi medicininė pagalba, asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir kitų asmenų, kurių padėtis itin pažeidžiama, poreikius. 1.3. Valstybės narės šias gaires turėtų taikyti nepažeisdamos pagrindinių teisių. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad stebėjimo operacijoje dalyvaujantys sienos apsaugos pareigūnai būtų dalyvavę mokymuose, susijusiuose su atitinkamomis žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės nuostatomis, ir būtų susipažinę su tarptautine paieškos ir gelbėjimo tvarka. Perėmimas 2.1 Aptikus laivą ar kitą jūrų transporto priemonę (laivą), prie jo turėtų būti prisiartinama, siekiant nustatyti jo tapatybę ir nacionalinę priklausomybę, ir, kol bus imtasi tolesnių priemonių, jis turėtų būti stebimas per saugų atstumą. Informacija apie laivą turėtų būti nedelsiant perduodama koordinavimo centrui, įsteigtam vykdant FRONTEX koordinuojamą jūrų operaciją ir siekiant jos tikslų. 2.2 Jeigu laivas netrukus įplauks arba jau įplaukė į operacijoje nedalyvaujančios valstybės narės gretutinę zoną ar teritorinius vandenis, informacija apie laivą turėtų būti perduodama koordinavimo centrui, kuris ją perduos atitinkamai valstybei narei. 2.3. Informacija apie bet kokį laivą, kuris, kaip įtariama, vykdo neteisėtą veiklą jūroje, ir kai tai nesusiję su operacija, perduodama koordinavimo centrui, kuris ją perduos atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms). 2.4. Priemonės, kurių imamasi vykdant laivų ar kitų jūrų transporto priemonių, kuriomis, kaip pagrįstai įtariama, gabenami asmenys, siekiantys išvengti patikrinimo sienos perėjimo punktuose, stebėjimo operacijas, gali būti šios: a) prašymas pateikti informaciją ir dokumentus dėl nuosavybės, registracijos ir duomenų, susijusių su kelione, taip pat dėl laive esančių asmenų tapatybės, pilietybės ir kitų susijusių duomenų; b) laivo sustabdymas, patekimas į jį ir laivo, jo krovinio bei jame esančių asmenų patikrinimas ir pastarųjų apklausa; c) laive esančių asmenų informavimas, kad jie neturi teisės kirsti sieną, ir kad laivui vadovaujantiems asmenims gali būti taikomos sankcijos už padėjimą vykdyti kelionę; d) laivo areštas ir laive esančių asmenų sulaikymas; e) įsakymas laivui pakeisti maršrutą ir palikti teritorinius vandenis ar gretutinę zoną arba neplaukti link jų (jos), palydint laivą arba plaukiant šalia jo, iki kol jis pradės plaukti tokiu maršrutu; f) laivo ar jame esančių asmenų nukreipimas į trečiąją šalį arba laivo ar jame esančių asmenų perdavimas trečiosios šalies valdžios institucijoms; g) laivo ar jame esančių asmenų nukreipimas į priimančiąją valstybę narę arba kitą operacijoje dalyvaujančią valstybę narę. 2.5. 2.4 punkte nustatytų priemonių turėtų būti imamasi esant šioms sąlygoms: 2.5.1. Teritoriniai vandenys ir gretutinė zona2.4 punkte minimų priemonių imamasi gavus priimančiosios valstybės narės sutikimą ir laikantis jos nurodymų, perduotų dalyvaujančiam padaliniui per koordinavimo centrą. Todėl dalyvaujantis padalinys per koordinavimo centrą priimančiajai valstybei narei turėtų pranešti, ar perimto laivo kapitonas paprašė informuoti vėliavos valstybės diplomatinį agentą ar konsulinį pareigūną. 2.5.2. Išskirtinė ekonominė zona ir atviroji jūra 2.5.2.1. Jei laivas plaukioja su operacijoje dalyvaujančios valstybės narės vėliava arba pažymėtas jos nacionalinės priklausomybės registracijos žyma, 2.4 punkte minimų priemonių turėtų būti imamasi gavus vėliavos valstybės sutikimą. Koordinavimo centre tai valstybei narei atstovaujantis nacionalinis pareigūnas turėtų turėti teisę suteikti arba perduoti tokį sutikimą. 2.5.2.2. Jei laivas plaukioja su operacijoje nedalyvaujančios valstybės narės arba trečiosios šalies vėliava arba pažymėtas jos nacionalinės priklausomybės registracijos žyma, atitinkamais kanalais vėliavos valstybės turėtų būti paprašoma patvirtinti registraciją ir, jei nacionalinė priklausomybė patvirtinama, vėliavos valstybės turėtų būti paprašoma sutikimo imtis 2.4 punkte minimų priemonių.Koordinavimo centrui turėtų būti pranešama apie bet kokius ryšius su vėliavos valstybe. 2.5.2.3. Jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad nors laivas plaukioja su užsienio vėliava arba atsisako rodyti savo vėliavą, iš tikrųjų jo nacionalinė priklausomybė yra tokia pati kaip ir dalyvaujančio padalinio, dalyvaujantis padalinys turėtų patikrinti laivo teisę plaukti su jo valstybės vėliava. Tuo tikslu į įtartiną laivą jis gali pasiųsti pareigūno vadovaujamą valtį. Jei patikrinus dokumentus toks įtarimas išlieka, turėtų būti tęsiamas laivo tikrinimas, kuris turi būti atliekamas imantis visų būtinų atsargumo priemonių. Atitinkamais kanalais turėtų būti susisiekiama su šalimi, tariamai su kurios vėliava plaukioja laivas. 2.5.2.4. Jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad nors laivas plaukioja su užsienio vėliava arba atsisako rodyti savo vėliavą, iš tikrųjų jo nacionalinė priklausomybė yra tokia pati, kaip ir kitos operacijoje dalyvaujančios valstybės narės, laivo teisė plaukti su valstybės narės vėliava turėtų būti patikrinta gavus jos sutikimą. Koordinavimo centre tai valstybei narei atstovaujantis nacionalinis pareigūnas turėtų turėti teisę suteikti arba perduoti tokį sutikimą.Paaiškėjus, kad įtarimai dėl laivo nacionalinės priklausomybės pagrįsti, 2.4 punkte nurodytų priemonių imamasi laikantis 2.5.1.1. punkte nurodytų sąlygų. 2.5.2.5. Jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad laivas neturi nacionalinės priklausomybės arba gali būti prilygintas nacionalinės priklausomybės neturinčiam laivui, dalyvaujantis padalinys turėtų patikrinti laivo teisę plaukioti su atitinkama vėliava. Tuo tikslu į įtartiną laivą jis gali pasiųsti pareigūno vadovaujamą valtį. Jei patikrinus dokumentus toks įtarimas išlieka, turėtų būti tęsiamas laivo tikrinimas, kuris turėtų būti atliekamas imantis visų būtinų atsargumo priemonių.2.4 punkte nurodytų priemonių turėtų būti imtasi, jei paaiškėja, kad įtarimai, jog laivas neturi nacionalinės priklausomybės, pagrįsti, ir jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad laivas neteisėtai gabena migrantus jūra, kaip apibrėžta Protokole dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą.Turėtų būti laikoma, kad laivas neturi nacionalinės priklausomybės arba gali būti prilygintas nacionalinės priklausomybės neturinčiam laivui, kai nė viena valstybė nėra suteikusi jam teisės plaukioti su jos vėliava arba kai jis plaukioja su dviejų ar daugiau valstybių vėliavomis, kurias naudoja, kaip jam patogu. 2.5.2.6. Negavus vėliavos valstybės sutikimo arba jo laukiant, laivas turėtų būti stebimas per saugų atstumą. Be išankstinio vėliavos valstybės sutikimo neturėtų būti imamasi jokių kitokių priemonių, išskyrus tas, kurios būtinos esant neišvengiamam pavojui asmenų gyvybei, kaip numatyta 3 dalyje, arba kurios numatytos dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose, arba tuo atveju, jeigu laivas įplaukia į gretutinę zoną. 2.6. Bet kokia operatyvinė veikla operacijoje nedalyvaujančios valstybės narės arba trečiosios šalies teritoriniuose vandenyse turėtų būti vykdoma tik gavus pakrantės valstybės sutikimą ir laikantis jos nurodymų. Koordinavimo centrui turėtų būti pranešama apie bet kokius ryšius su pakrantės valstybe ir vėlesnius veiksmus. Operacijos metu kylančios su paieška ir gelbėjimu susijusios situacijos 3.1. Dalyvaujantys padaliniai teikia pagalbą bet kokiam jūroje nelaimės ištiktam laivui ar asmeniui. Jie pagalbą suteikia neatsižvelgdami į tokio asmens pilietybę arba statusą ar aplinkybes, kuriomis tas asmuo surandamas. 3.2. Jei operacijos metu kyla abejonių arba baiminamasi dėl laivo ar bet kurio iš jame esančių asmenų saugumo, dalyvaujantis padalinys nedelsdamas visą turimą informaciją turėtų perduoti gelbėjimo koordinavimo centrui, atsakingam už paieškos ir gelbėjimo regioną, kuriame susidarė tokia situacija. Jei už paieškos ir gelbėjimo regioną atsakingas trečiosios šalies gelbėjimo koordinavimo centras neatsako į dalyvaujančio padalinio perduotą pranešimą, pastarasis turėtų susisiekti su priimančiosios valstybės narės, kuri geografiniu požiūriu yra arčiausiai ekstremaliosios situacijos vietos, gelbėjimo koordinavimo centru. Laukdami gelbėjimo koordinavimo centro nurodymų, dalyvaujantys padaliniai turėtų imtis visų tinkamų priemonių atitinkamų asmenų saugumui užtikrinti. 3.3. Dalyvaujantys padaliniai turėtų atsižvelgti į visus susijusius elementus ir perduoti savo vertinimą atsakingam gelbėjimo koordinavimo centrui, visų pirma nurodydami: a) ar yra pagalbos prašymas, b) ar laivas tinkamas plaukioti ir kokia tikimybė, kad jis nepasieks galutinės paskirties vietos, c) keleivių skaičių pagal laivo rūšį (perkrova), d) ar turima krantui pasiekti būtinų išteklių (degalų, vandens, maisto, kt.), e) ar yra kvalifikuota įgula ir laivo kapitonas, f) ar turima saugumo, navigacijos bei ryšių įranga, g) ar yra keleivių, kuriems būtina skubi medicininė pagalba, h) ar yra mirusių keleivių, i) ar yra nėščiųjų arba vaikų, j) kokios yra oro sąlygos ir jūros būklė. 3.4. Vien tai, kad faktiškai paprašyta pagalbos, neturėtų reikšti, kad kilo ekstremalioji situacija. Tais atvejais, kai laive esantys asmenys atsisako priimti pagalbą, nors konstatuojama, kad laivas pateko į ekstremaliąją situaciją, dalyvaujantis padalinys turėtų informuoti gelbėjimo koordinavimo centrą ir toliau vykdyti savo pareigą pasirūpinti, imdamasis visų būtinų priemonių atitinkamų asmenų saugumui užtikrinti ir vengdamas bet kokių veiksmų, kurie galėtų pabloginti situaciją arba padidinti asmenų sužalojimo ar mirties riziką. 3.5. Operacijos koordinavimo centrui turėtų būti nedelsiant pranešama apie bet kokius ryšius su gelbėjimo koordinavimo centru ir veiksmus, kurių ėmėsi dalyvaujantis padalinys. 3.6. Jei laivas (daugiau) negali būti laikomas patekusiu į ekstremaliąją situaciją arba jei paieškos ir gelbėjimo operacija yra atlikta, dalyvaujantis padalinys, pasikonsultavęs su operacijos koordinavimo centru, turėtų toliau tęsti operaciją pagal 2 dalies nuostatas. Išlaipinimas 4.1. Veiksmų plane turėtų būti aiškiai išdėstyta sulaikytų ar išgelbėtų asmenų išlaipinimo tvarka, atitinkanti tarptautinę teisę ir visus taikytinus dvišalius susitarimus. Pagal 4.2 punktą pirmenybė turėtų būti teikiama išlaipinimui trečiojoje šalyje, iš kurios asmenys išvyko arba per kurios teritorinius vandenis ar paieškos ir gelbėjimo regioną keliavo tranzitu, arba, jeigu neįmanoma to padaryti, išlaipinimui geografiškai arčiausioje vietovėje, kurioje galima užtikrinti asmenų saugumą. 4.2. Joks asmuo neturėtų būti išlaipintas šalyje arba kitaip perduotas valdžios institucijoms tos šalies, kurios atžvilgiu kyla pagrįstų priežasčių manyti, kad asmuo gali būti persekiojamas arba kankinamas arba gali patirti nežmonišką ar žeminamą elgesį arba baudimą, arba šalyje, iš kurios asmuo gali būti išsiųstas arba grąžintas į tokią šalį. Sulaikyti arba išgelbėti asmenys turi būti tinkamai informuojami, kad jie galėtų išdėstyti visas priežastis, dėl kurių, jų manymu, jiems grėstų tokio elgesio siūlomoje išlaipinimo vietoje galimybė. 4.3. Koordinavimo centrui turėtų būti pranešama apie asmenis, nurodytus 4.2 punkte, ir jis tokią informaciją turėtų perduoti priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms. [1] OL L 105, 2006 4 13, p. 9. [2] OL L 176, 1999 7 10, p. 36. [3] OL L 53, 2008 2 27, p. 52. [4] OL L 105, 2006 4 13, p. 1. [5] OL L 326, 2005 12 13, p. 13. [6] OL L 176, 1999 7 10, p. 36. [7] OL L 176, 1999 7 10, p. 31. [8] OL L 53, 2008 2 27, p. 52. [9] OL L 53, 2008 2 27, p. 1. [10] OL L 83, 2008 3 26, p. 3. [11] OL L 131, 2000 6 1, p. 43. [12] OL L 64, 2002 3 7, p. 20.