[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.11.23

KOM(2009)637 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

[data]

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1911/2006 nuostatas dėl galutinio antidempingo muito importuojamiems Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalams

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Pasiūlymo aplinkybės |

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Šis pasiūlymas yra susijęs su 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005, (toliau – pagrindinis reglamentas) taikymu atliekant tyrimą dėl importuojamų, inter alia, Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalų. |

Bendrosios aplinkybės Šis pasiūlymas pateikiamas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento įgyvendinimą ir yra parengtas remiantis tyrimu, atliktu pagal pagrindiniame reglamente nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus. |

Pasiūlymo srityje galiojančios priemonės Šiuo metu galiojančios priemonės buvo nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1911/2006, nustatančiu galutinį antidempingo muitą importuojamiems, inter alia, Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalams. |

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

Su tyrimu susijusios suinteresuotosios šalys turėjo galimybę ginti savo interesus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento nuostatas. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

Poveikio vertinimas Šis pasiūlymas parengtas įgyvendinant pagrindinį reglamentą. Pagrindiniame reglamente nenumatytas bendras poveikio vertinimas, tačiau jame pateikiamas išsamus būtinų įvertinti sąlygų sąrašas. |

Teisiniai pasiūlymo aspektai |

Siūlomų veiksmų santrauka 2009 m. kovo 21 d. Komisija, gavusi Rusijos eksportuojančio gamintojo Joint Stock Company Acron (toliau – pareiškėjas) prašymą, inicijavo naujo eksportuotojo peržiūrą dėl priemonių, taikomų importuojamiems Rusijos kilmės vandeninio ar amoniakinio tirpalo pavidalo karbamido ir amonio nitrato (toliau – KAN) mišiniams. Prašymas pagrįstas prima facie įrodymais, kad tiriamuoju laikotarpiu, kuriuo remiantis nustatytos antidempingo priemonės, pareiškėjas neeksportavo KAN į Bendriją ir kad jis nesusijęs su jokiais KAN eksportuojančiais gamintojais, kuriems taikomos minėtosios antidempingo priemonės. Be to, pareiškėjas teigė, kad KAN jis pradėjo eksportuoti į Bendriją pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui. Pridedamas Tarybos reglamento pasiūlymas pagrįstas tyrimo, per kurį buvo tiriamas tik pripažinimas nauju eksportuotoju ir su pareiškėju susijęs dempingas, išvadomis. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad pareiškėjas turėtų būti laikomas nauju eksportuotoju pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Taip pat nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas. Nustatytas dempingo lygis buvo didesnis už pradiniame tyrime nustatytą žalos pašalinimo lygį. Todėl siūloma nustatyti antidempingo priemones, atitinkančias pradiniame tyrime nustatytą žalos skirtumo lygį. Šis skirtumas atitinka visai šaliai apskaičiuotą muitą iš Rusijos importuojamam KAN. Tikslinga nustatyti muitus (konkrečią sumą už toną), kaip Reglamentu (EB) Nr. 1995/2000 jau nustatyta kitiems eksportuotojams. Muitas taikomas atgaline data nuo peržiūros inicijavimo datos. |

Teisinis pagrindas 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005. |

Subsidiarumo principas Pasiūlymas priklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. |

Veiksmų pobūdis yra aprašytas pirmiau minėtame pagrindiniame reglamente nesuteikiant galimybės taikyti nacionalinį sprendimą. |

Nuoroda apie Bendrijai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ūkinės veiklos vykdytojams ir piliečiams tenkančios finansinės bei administracinės naštos mažinimą ir jos proporcingumą pasiūlymo tikslui netaikoma. |

Pasirinkta priemonė |

Siūloma priemonė – iš dalies keičiantis reglamentas. |

Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos priežasties. minėtame pagrindiniame reglamente kitos galimybės nenumatytos. |

Poveikis biudžetui |

Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. |

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

[data]

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1911/2006 nuostatas dėl galutinio antidempingo muito importuojamiems Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių[1] (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. ANKSTESNĖ PROCEDŪRA

1. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1995/2000[2] nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamiems, inter alia , Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato (toliau – KAN) tirpalams. Šis reglamentas toliau vadinamas „pradiniu reglamentu“, o tyrimas, po kurio pradiniu reglamentu buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas „pradiniu tyrimu“.

2. Atlikus 2005 m. rugsėjo mėn. inicijuotą galiojimo termino peržiūrą (toliau – galiojimo termino peržiūra), Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1911/2006[3] penkeriems metams atnaujino galiojančio dydžio priemones. Šios priemonės – tai konkrečiai suteikti muitai.

B. DABARTINĖ PROCEDŪRA

1. PRAšYMAS ATLIKTI PERžIūRą

3. Rusijos eksportuojantis gamintojas Joint Stock Company Acron (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti naujo eksportuotojo peržiūrą (toliau – ši peržiūra) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Prašyta tirti tik pareiškėjo dempingo aspektus.

4. Pareiškėjas teigė, kad per tiriamąjį laikotarpį, kuriuo remiantis nustatytos antidempingo priemonės, t. y. 1998 m. birželio 1 d.–1999 m. gegužės 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis), jis neeksportavo KAN į Bendriją ir kad jis nesusijęs su jokiais KAN eksportuojančiais gamintojais, kuriems taikomos minėtosios antidempingo priemonės. Be to, pareiškėjas teigė, kad KAN jis pradėjo eksportuoti į Bendriją pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui.

2. NAUJO EKSPORTUOTOJO PERžIūROS INICIJAVIMAS

5. Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus prima facie įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir suteikusi galimybę susijusiai Bendrijos pramonei pateikti pastabas, Komisija Reglamentu (EB) Nr. 241/2009[4] inicijavo Reglamento (EB) Nr. 1911/2006 (toliau – galiojančios priemonės) peržiūrą dėl pareiškėjo.

6. Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 241/2009 2 straipsnį panaikintas 20,11 EUR/t antidempingo muitas, Reglamentu (EB) Nr. 1911/2006 nustatytas importuojamam pareiškėjo gaminamam ir eksportui į Bendriją parduodamam KAN. Tuo pat metu pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį muitinėms nurodyta imtis atitinkamų priemonių tokiam importuojamam produktui registruoti.

3. NAGRINėJAMASIS PRODUKTAS

7. Šioje peržiūroje nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame tyrime, t. y. Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalas, žemės ūkyje paprastai naudojamas kaip skystosios trąšos (toliau – nagrinėjamasis produktas). Jį sudaro karbamido, amonio nitrato ir vandens mišinys. Šiuo metu nagrinėjamojo produkto KN kodas yra 3102 80 00.

4. SUSIJUSIOS šALYS

8. Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies atstovams ir Bendrijos gamintojų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

9. Komisija nusiuntė pareiškėjui ir susijusioms bendrovėms klausimyną ir iki nustatyto termino gavo atsakymus. Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo ir su juo susijusios bendrovės patalpose:

10. JSC Acron , Novgorodas, Rusija;

11. Agronova International Inc. , Hallandale, JAV (toliau – Agronova ).

5. PERžIūROS TIRIAMASIS LAIKOTARPIS

12. Atliekant naujo eksportuotojo peržiūros tyrimą nagrinėtas 2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – PTL).

C. TYRIMO REZULTATAI

1. PRIPAžINIMAS NAUJU EKSPORTUOTOJU

13. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad pareiškėjas neeksportavo nagrinėjamojo produkto per pradinį tiriamąjį laikotarpį, o jį pradėjo eksportuoti į Bendriją pasibaigus tam laikotarpiui.

14. Be to, pareiškėjui pavyko įrodyti, kad jis nėra susijęs su jokiais Rusijos eksportuotojais arba gamintojais, kurių gaminamam ir importuojamam Rusijos kilmės nagrinėjamajam produktui taikomos galiojančios antidempingo priemonės.

15. Atsižvelgiant į tai patvirtinama, kad pareiškėjas turėtų būti laikomas naujuoju eksportuotoju pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

2. DEMPINGAS

2.1 Normaliosios vertės nustatymas

16. Pareiškėjas Rusijos vidaus rinkoje nagrinėjamojo produkto nepardavė. Kai nustatant normaliąją vertę negalima remtis vidaus rinkos kainomis, reikia taikyti kitą metodą. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį Komisija nustatė apskaičiuotąją normaliąją vertę toliau nurodytu būdu.

17. Normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pareiškėjo gamybos sąnaudomis prie jų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų (toliau – PBA) sumą bei pelną, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalyse.

2.1.1. Gamtinių dujų sąnaudų Rusijos vidaus rinkoje koregavimas

18. Dėl gamybos sąnaudų reikėtų pažymėti, kad dujų sąnaudos sudaro didžiąją gamybos sąnaudų ir didelę bendrųjų gamybos sąnaudų dalį. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi buvo tiriama, ar su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos yra tinkamai parodytos pareiškėjo apskaitoje.

19. Nustatyta, kad pareiškėjo mokėtos dujų kainos buvo neįprastai mažos. Pavyzdžiui, jos sudarė maždaug nuo ketvirtadalio iki penktadalio Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodo, kad Rusijos vidaus dujų kainos buvo reguliuojamos ir gerokai mažesnės už gamtinių dujų kainas nereguliuojamose rinkose. Kadangi pareiškėjo apskaitoje dujų sąnaudos nebuvo pagrįstai parodytos, jas reikėjo atitinkamai pakoreguoti. Neturint duomenų apie neiškreiptas Rusijos vidaus rinkos dujų kainas, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi, dujų kainas reikėjo nustatyti remiantis „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant ir informaciją, gautą iš kitų tipinių rinkų“.

20. Pakoreguota kaina buvo pagrįsta vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos (Vaidhauzas) be transporto sąnaudų ir pakoregavus taip, kad būtų parodytos paskirstymo vietoje sąnaudos. Kadangi Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES centras, jis kartu yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai atspindi sąnaudas, todėl jį galima laikyti tipine rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje.

21. Po faktų atskleidimo pareiškėjas pateikė kelis skundus dėl i) atlikto dujų kainų koregavimo teisinio pagrindo ir ii) dujų kainų koregavimui taikytos metodikos.

2.1.1.1. Dujų kainų koregavimo teisinis pagrindas

22. Pareiškėjas tvirtino, kad bet koks dujų kainos Rusijos vidaus rinkoje koregavimas nepateisinamas, nes apskaitos dokumentai visiškai parodo su nagrinėjamojo produkto gamyba susijusias sąnaudas Rusijoje. Pareiškėjas taip pat teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnį normalioji vertė visais atvejais turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į eksportuojančią šalį ir todėl šis straipsnis buvo pažeistas pagrindžiant išvadas iš kitų trečiųjų šalių gamintojų gauta informacija.

23. Dėl pareiškėjo tvirtinimo, kad buvo tariamai pažeistas pagrindinio reglamento 1 straipsnis, reikėtų pažymėti, kad 1 straipsnyje pateikiama tik bendra dempingo sąvoka, o išsamios dempingo nustatymo taisyklės išdėstytos pagrindinio reglamento 2 straipsnyje. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė naudotis kitų tipinių rinkų, įskaitant trečiąją šalį, duomenimis, jei su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios sąnaudos nėra tinkamai parodytos susijusios šalies apskaitoje. Todėl pareiškėjo argumentas šiuo klausimu turėjo būti atmestas.

24. Pareiškėjas taip pat nurodė natūralius konkurencinius pranašumus Rusijoje, kaip antai dideli gamtinių dujų ištekliai ir palankios tiekimo sąlygos, kurie galėtų paaiškinti šalies vidaus rinkoje parduodamų dujų ir eksportuojamų dujų kainų skirtumą. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad Rusijos vidaus dujų rinkos kainos galėtų padengti sąnaudas.

25. Nurodydamas natūralius pranašumus pareiškėjas nepaminėjo fakto, kad dujų kainos Rusijos vidaus rinkoje buvo reguliuojamos ir todėl negalėjo būti manoma, kad jos tinkamai parodo kainą, kuri paprastai mokama neiškreiptose rinkose. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Be to, kalbant apie sąnaudas, net jei pareiškėjo mokėtos dujų kainos padengė vieneto gamybos ir dujų pardavimo sąnaudas, kurias patyrė jų tiekėjas, šis argumentas yra nepagrįstas, nes dujų rinkos kaina nebūtinai yra susijusi su jų gamybos ir pardavimo sąnaudomis. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

26. Be to, pareiškėjas teigė, kad pagal pagrindinį reglamentą tyrimas neturėtų apimti pirminės gamybos produktų subsidijavimo. Pažymima, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi siekiama nustatyti, ar sąnaudos, susijusios su panašaus produkto gamyba ir pardavimu, yra tinkamai parodytos susijusios šalies apskaitoje. Remiantis 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis priežastimis nustatyta, kad taip nėra. Tai nesusiję su subsidijų teikimo nustatymu, be to, tai ir nebuvo šio tyrimo objektas. Todėl pareiškėjo argumentas turėjo būti atmestas.

27. Šiomis aplinkybėmis pareiškėjas taip pat teigė, kad net jei rinkoje susidaro ypatingos situacijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, jos gali būti susijusios tik su nagrinėjamojo produkto, t. y. KAN, rinka ir negali būti taikomos pirminės gamybos produkto rinkos sąlygoms. Tačiau, kaip aišku iš 24 konstatuojamosios dalies, gamtinių dujų kainų koregavimas buvo atliktas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, kuria, kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, institucijoms aiškiai suteikiama teisė taikyti kitos tipinės rinkos gamybos sąnaudas. Todėl pareiškėjo argumentas turėjo būti atmestas.

28. Galiausiai, pareiškėjas tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį nagrinėjama tik tai, ar bendrovės apskaita atitinka trečiosios šalies bendruosius apskaitos principus ir nereikalaujama, kad sąnaudos atitiktų nereguliuojamų rinkų sąnaudas.

29. Reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį siekiant, kad sąnaudos būtų apskaičiuotos remiantis eksportuotojo turimais apskaitos dokumentais, būtina atitikti du reikalavimus: i) apskaitos dokumentai turi būti tvarkomi laikantis susijusios šalies bendrųjų apskaitos principų (BAP) ir ii) apskaitos dokumentai turi pagrįstai parodyti su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusias sąnaudas. Jei, kaip šiuo atveju, antrojo reikalavimo nėra laikomasi, nes sąnaudos nėra parodytos apskaitoje, jos turi būti pakoreguotos. Todėl pareiškėjo argumentas turėjo būti atmestas.

2.1.1.2 Dujų kainų koregavimui taikyta metodika

30. Pareiškėjas teigė, kad šio tyrimo PTL dujų kainos smarkiai svyravo ir kad normalioji vertė turėtų būti nustatyta remiantis mėnesio (ar bent jau ketvirčio), o ne metiniais, duomenimis.

31. Reikėtų pažymėti, kad nors PTL dujų kainos svyravo, šie svyravimai nebuvo laikomi išskirtiniais ar ypač reikšmingais. Apskritai gamtinių dujų rinkai paprastai būdingas didelis kainų svyravimas. Pareiškėjas negalėjo įrodyti, kad būta kokių nors ypatingų aplinkybių ir kad kainų svyravimai PTL buvo išskirtinai dideli. Todėl nebuvo priežasties nukrypti nuo metodikos, taikytos atliekant tyrimą, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės. Antra, informacija, kuria remiantis, pasak pareiškėjo, turėjo būti nustatoma normalioji vertė, buvo pateikta tik iš dalies, nes reikalinga JAV bendrovių informacija, t. y. PBA sąnaudos ir pelnas, parodė tik metinius duomenis. Todėl, net jei būtų remiamasi pareiškėjo argumentu, nebūtų buvę įmanoma pagrįstai apskaičiuoti mėnesio ar ketvirčio duomenų. Todėl pareiškėjo argumentas turėjo būti atmestas.

32. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Vaidhauzas nėra tinkama orientacinė rinka dėl tariamai nekonkurencingų dujų kainų Vokietijoje ir šalių ryšių, o šis veiksnys yra susijęs su kainų skaičiavimo metodais dujų eksporto iš Rusijos sutartyse.

33. Reikėtų pažymėti, kad tariamai nekonkurencingos Vokietijos vidaus dujų kainos bet kokiu atveju buvo laikomos nesvarbiomis, nes jos susijusios tik su kainomis, kuriomis Vokietijos dujų tiekėjai parduoda dujas vidaus rinkoje ir todėl tai visiškai nesusiję su kaina, kuria Rusijos eksportuotos dujos yra parduodamos Vaidhauze. Pareiškėjo argumentas, kad rinkoje įsitvirtinusios Vokietijos bendrovės neturi paskatų derėtis dėl mažų Vaidhauze importuotų Rusijos dujų kainų, − tai tik jokiais faktais ir įrodymais nepagrįsta prielaida. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

34. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad jei taikoma eksporto kaina Vaidhauze, Rusijos eksporto muitas, mokamas už visą eksportą, turėtų būti išskaičiuotas iš Vaidhauzo kainos, kadangi eksporto muitas taikytas ne vidaus rinkoje.

35. Rinkos kaina Vaidhauze, kuris buvo laikoma tipine rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, yra kaina sumokėjus eksporto mokesčius, o ne prieš juos sumokant. Pirkėjui svarbi ta kaina, kurią jis turi mokėti Vaidhauze, todėl nesvarbu, kokią šios kainos dalį sudaro eksporto mokestis, ir kokia dalis sumokėta dujų tiekėjui. Tačiau pastarasis visada nori gauti kuo didesnę kainą, todėl savo pirkėjams nustato didžiausią kainą, kuria jie pasirengę mokėti. Kadangi ši kaina visada yra gerokai didesnė už gamybos sąnaudas, o dujų tiekėjas taip gali uždirbti didelį pelną, todėl jis savo kainas pirmiausia nustato ne pagal eksporto mokesčių sumą, o pagal kainas, kurias jo pirkėjai pasirengę mokėti. Todėl padaryta išvada, kad neiškreipta kaina, kurią reguliuoja rinka, yra kaina sumokėjus eksporto mokesčius, o ne kaina prieš juos sumokant. Taigi, pareiškėjo argumentai šiuo klausimu buvo atmesti.

36. Šiomis aplinkybėmis pareiškėjas taip pat teigė, kad prie eksporto kainos Vaidhauze nereikėtų pridėti vietos paskirstytojo antkainio, tačiau nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl jis manė, kad vietos paskirstytojo kainos koregavimas nebūtų tikslingas. Tačiau, kadangi vidaus pirkėjai dujas pirko iš vietos tiekėjų, galima daryti prielaidą, kad jie turėjo mokėti vietos paskirstymo sąnaudas, kurios neįtrauktos į nekoreguotas Vaidhauze mokėtas kainas. Todėl buvo manoma, kad šis koregavimas iš tiesų buvo nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys buvo atmestas.

2.1.2 Pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos (toliau – PBA sąnaudos)

37. PBA sąnaudos bei pelnas negalėjo būti nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį, nes pareiškėjas nevykdė panašaus produkto pardavimo Rusijos vidaus rinkoje. Nebuvo galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkto, nes buvo tiriama tik pareiškėjo veikla. Taip pat nebuvo taikomas 2 straipsnio 6 dalies b punktas, nes tai pačiai bendrajai prekių kategorijai priklausantiems produktams gamtinės dujos taip pat yra pati svarbiausia žaliava, todėl gamybos sąnaudas veikiausiai taip pat reikėtų pakoreguoti dėl 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Atliekant šią peržiūrą negauta informacijos, kad būtų galima tinkamai apskaičiuoti tokį koregavimą ir nustatyti PBA sąnaudas bei atitinkamus pelno skirtumus parduodant šiuos produktus po tokio koregavimo. Todėl PBA sąnaudos ir pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, remiantis pagrįstu metodu.

38. Kadangi tos pačios bendrosios kategorijos produktų vidaus rinka Rusijoje yra labai maža, informacijos reikėjo gauti iš kitų tipinių rinkų. Šiuo atžvilgiu buvo nagrinėjama vieša informacija, susijusi su didžiausiomis bendrovėmis, užsiimančiomis veikla azoto trąšų sektoriuje. Nustatyta, kad tyrimui labiausiai tiktų atitinkami Šiaurės Amerikos (t. y. JAV) gamintojų duomenys, atsižvelgiant į tai, kad yra daug patikimos ir visiškai viešos finansinės informacijos apie šiame pasaulio regione įregistruotas bendroves. Be to, Šiaurės Amerikos vidaus rinkoje parduodamas didelis nagrinėjamojo produkto kiekis ir joje smarkiai konkuruoja šalies bei užsienio bendrovės. Todėl PBA sąnaudos ir pelnas buvo nustatyti remiantis trijų Šiaurės Amerikos gamintojų, kurie buvo vieni iš didžiausių trąšų sektoriaus bendrovių, svertiniu PBA sąnaudų ir pelno vidurkiu pagal tos pačios bendrosios kategorijos produktų (azoto trąšų) pardavimą Šiaurės Amerikoje. Šie trys gamintojai buvo laikomi atstovaujančiais azoto trąšų verslui, o jų PBA sąnaudos ir pelnas atitinka tipines sėkmingai šiame versle veikiančių bendrovių paprastai patiriamas sąnaudas bei gaunamą pelną. Be to, nėra požymių, kad taip nustatytas pelnas būtų didesnis už pelną, kurį paprastai gauna Rusijos gamintojai parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus savo vidaus rinkoje.

39. Atskleidus faktus, pareiškėjas paprieštaravo pirmiau aprašytai metodikai, teigdamas, kad taikytas pelno dydis yra nepagrįstas ir per didelis, ypač palyginti su ankstesniuose antidempingo tyrimuose, kurių metu tirtas tas pats produktas, taikytu pelno dydžiu. Pareiškėjas tvirtino, kad 2008 m., pagal kuriuos buvo nustatytos PBA ir pelnas, buvo išskirtiniai metai JAV rinkoje, nes dujų kainos labai svyravo ir trąšų kainos buvo ypač didelės, todėl JAV gamintojai gavo ypač didelį pelną.

40. Apskritai, ši peržiūra patvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį aplinkybės, kurios pagrįstų nukrypimą nuo metodikos, taikytos tyrimui, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės, nebuvo pasikeitusios. Pirmiausia, nustatyta, kad tų pačių JAV gamintojų iki 2008 m. pasiektas pelno dydis buvo panašus į 2008 m. pelno dydį. Antra, net jei 2008 m. pelno lygis skyrėsi nuo ankstesnių metų pelno lygio, tai įprasta rinkos ekonomikoje, kurioje sąnaudos, kainos ir pelnas laikui bėgant keičiasi. Trečia, gamtinių dujų rinkai apskritai būdingas nepastovumas. Palyginus 2008 m. JAV ir Vaidhauze rinkų dujų kainas su ankstesniais metais, paaiškėjo, kad jos nebuvo tokios skirtingos, kad tuo remiantis būtų galima paaiškinti neįprastai didelį JAV rinkos pelną. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad nebuvo pagrindo nukrypti nuo 36 konstatuojamojoje dalyje aprašytos metodikos.

41. Be to, pareiškėjas teigė, kad 2 straipsnio 6 dalies c punkte numatytas taikyto pelno dydžio pagrįstumas nebuvo nagrinėtas, nes pelnas viršija pelną, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai ar gamintojai, parduodami tos pačios kategorijos produktus kilmės valstybės vidaus rinkoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte.

42. Pareiškėjas nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Kadangi šios peržiūros dalykas yra tik su pareiškėju susijusio dempingo nustatymas, jokios informacijos apie kitus Rusijos gamintojus nebuvo. Pažymint, kad pareiškėjo patirtos dujų sąnaudos turėjo būti atmestos dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, pareiškėjo pateikti duomenys apie pelningumą bendrovės lygmeniu už vidaus rinkoje parduotus produktus, atlikus su ypatingosiomis pajamomis ir finansinės veiklos nuostoliais susijusius koregavimus, yra tokio pat lygio kaip ir JAV gamintojų pelningumo lygis. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo manyti, kad naudotas pelno dydis viršytų pelną, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai ar gamintojai, parduodami tos pačios kategorijos produktus kilmės valstybės vidaus rinkoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punkte.

43. Bendrijos pramonė paprieštaravo minėto metodo taikymui nustatant PBA bei pelną ir teigė, kad turėjo būti taikomos paties pareiškėjo PBA. Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad PBA ir pelnas grindžiamas tik faktiniais duomenimis apie susijusio eksportuojančio gamintojo gamybą ir pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis. Kaip išdėstyta 35 ir 36 konstatuojamosiose dalyse, šiuo atveju taip nebuvo, nes pareiškėjas Rusijos vidaus rinkoje panašaus produkto nepardavė. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

2.2 Eksporto kaina

44. Eksporto kaina nustatyta remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, pagal faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą už eksportuojančios šalies eksportui į Bendriją parduotą produktą.

2.3 Palyginimas

45. Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Todėl prireikus ir kai koregavimas buvo pagrįstas patikrintais įrodymais, buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į skirtumus, susijusius su transporto, tvarkymo, krovos ir papildomomis išlaidomis bei netiesioginiais mokesčiais.

46. Per PTL pareiškėjas eksportavo per susijusį prekybininką Agronova JAV. Tyrimo metu paaiškėjo, kad susijusios bendrovės funkcijos yra tik ieškoti pirkėjų ir derėtis dėl pardavimo sutarčių. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad bendrovės Agronova sąskaitos nevisiškai parodė visą bendrovės veiklą ir buvo ženklų, kad, nors jokie su sandoriais susiję komisiniai bendrovei nebuvo sumokėti, už veiklą bendrovei buvo atsilyginta kitokiais būdais. Dėl šių priežasčių nuspręsta, kad bendrovės Agronova funkcijos buvo panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Todėl eksporto kaina buvo pakoreguota pridedant fiktyvius komisinius, atitinkančius įprastinį prekybininko antkainį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

47. Pareiškėjas teigė, kad eksporto kaina neturėjo būti koreguojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą pridedant fiktyvius komisinius už susijusios bendrovės JAV pardavimus, nes ši bendrovė tariamai vykdė funkcijas, panašias į visiškai integruoto eksporto pardavimo skyriaus funkcijas, ir todėl neturėtų būti laikoma komisinių pagrindu dirbančiu agentu.

48. To nebuvo galima patvirtinti šiame tyrime, kurio metu paaiškėjo, kad atsižvelgiant į funkcijas ir būdą, kuriuo pareiškėjas susijusiai bendrovei atlygino už veiklą, susijusi bendrovė reikėtų laikyti komisinių pagrindu dirbančiu agentu.

2.4 Dempingo skirtumas

49. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

50. Atlikus šį palyginimą, paaiškėjo, kad dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje nesumokėjus muito procentine dalimi, yra 22,9 %.

D. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

51. Primenama, kad vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, ir kaip išdėstyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1995/2000 49 konstatuojamojoje dalyje, pradiniame tyrime buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas, atitinkantis nustatytą žalos skirtumą, kuris buvo mažesnis už dempingo skirtumą, nes nustatyta, jog tokio mažesnio muito pakaktų Bendrijos pramonės žalai pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šioje peržiūroje nustatytas muitas neturėtų būti didesnis už žalos skirtumą.

52. Šioje dalinėje tarpinėje peržiūroje negalima nustatyti jokio atskiro žalos skirtumo, kadangi joje nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas. Todėl šioje peržiūroje nustatytas dempingo skirtumas buvo palygintas su pradiniame tyrime nustatytu žalos skirtumu. Kadangi pastarasis skirtumas buvo mažesnis nei šiame tyrime nustatytas dempingo skirtumas, pareiškėjui turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, lygus pradiniame tyrime nustatytam dempingo skirtumui.

53. Dėl priemonės formos, buvo manoma, kad iš dalies pakeistas antidempingo muitas turėtų būti toks pat, kaip Reglamentu (EB) Nr. 1995/2000 nustatyti muitai. Siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą ir atgrasyti nuo manipuliavimo kainomis, buvo tikslinga nustatyti muitus (konkrečią sumą už toną). Taigi, importuojamam pareiškėjo gaminamam ir į Bendriją eksportui parduodamam nagrinėjamajam produktui nustatytinas antidempingo muitas, apskaičiuotas pagal žalos skirtumą, kaip nustatyta pradiniame tyrime, išreikštas konkrečia suma už toną, turėtų būti 20,11 EUR/t.

E. ANTIDEMPINGO MUITO TAIKYMAS ATGALINE DATA

54. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas išvadas, pareiškėjui taikytinas antidempingo muitas taikomas atgaline data nuo importuojamo nagrinėjamojo produkto, kuriam nustatyta privaloma registracija pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 241/2009 3 straipsnį, peržiūros inicijavimo datos.

F. ATSKLEIDIMAS IR PRIEMONIŲ TAIKYMO TRUKMĖ

55. Pareiškėjui ir kitoms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama vėl taikyti galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia , Rusijos kilmės, pareiškėjo gaminamam ir eksportui į Bendriją parduodamam KAN, ir atgaline data šį muitą taikyti importuojamam produktui, kuriam nustatyta privaloma registracija. Visoms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas.

56. Ši peržiūra neturi įtakos datai, nuo kurios pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį baigs galioti Reglamentu (EB) Nr. 1911/2006 nustatytos priemonės.

G. ĮSIPAREIGOJIMAS

57. Galutinai atskleidus faktus, pareiškėjas pasiūlė įsipareigojimą pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnį. Pareiškėjas tvirtino, kad pasiūlymas pagrįstas lūkesčiais, kad kai kurie jo teiginiai, pateikti po galutinio faktų atskleidimo, būtų priimti ir būtų nustatyta pareiškėjui priimtina minimali importo kaina. Tačiau, kadangi buvo nustatyta, kad nei vienas pareiškėjo pateiktas teiginys nebuvo pagrįstas ir pareiškėjas nebuvo suinteresuotas pasiūlyti minimalią importo kainą, pagrįstą pradiniame tyrime nustatytu žalos pašalinimo lygiu, nuspręsta, kad nebūtina atlikti jokios išsamios įsipareigojimo pasiūlymo analizės svarstant ar jį priimti.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1911/2006 1 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama papildant šia informacija:

„Šalis | Bendrovė | Muito dydis (už toną) | Papildomas TARIC kodas |

Rusija | Joint Stock Company Acron | 20,11 EUR | A932“ |

2. Šiuo reglamentu nustatytas muitas taip pat taikomas atgaline data už importuojamus vandeninio ar amoniakinio tirpalo pavidalo karbamido ir amonio nitrato mišinius, kurie buvo registruoti pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 241/2009 3 straipsnį.

3. Muitinėms nurodoma nebevykdyti importuojamų bendrovės Joint Stock Company Acron gaminamų ir eksportui į Bendriją parduodamų Rusijos kilmės vandeninio ar amoniakinio tirpalo pavidalo karbamido ir amonio nitrato mišinių registracijos.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Komisijos narys Catherine ASHTON

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

[2] OL L 238, 2000 9 22, p. 15.

[3] OL L 365, 2006 12 21, p. 26.

[4] OL L 75, 2009 03 21, p. 5.