[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.10.16

KOM(2009) 572 galutinis

2009/0159 (CNB)

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos pozicijos persvarstant Susitarimą dėl pinigų su San Marino Respublika

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Siekiant užtikrinti tvarkos, kurią prieš euro įvedimą taikė Monakas, San Marinas ir Vatikanas bei Prancūzija ir Italija, teisinį tęstinumą, buvo sudaryti Europos bendrijos ir Monako, San Marino ir Vatikano susitarimai dėl pinigų.

Praėjus dešimčiai metų po to, kai euro pakeitė Monako, San Marino ir Vatikano naudotas Italijos ir Prancūzijos nacionalines valiutas, Taryba paragino Komisiją peržiūrėti susitarimų dėl pinigų veikimą[1]. Vertinimo rezultatai pateikti Komisijos komunikate dėl piniginių susitarimų su Monaku, San Marinu ir Vatikanu veikimo[2]. Komisija priėjo prie išvados, kad reikia iš dalies pakeisti dabartinius susitarimus dėl pinigų tam, kad būtų užtikrinti nuoseklesni Bendrijos ir susitarimus pasirašiusių šalių santykiai. Šiame rekomendacijos priimti Tarybos sprendimą projekte nustatoma Bendrijos pozicija persvarstant susitarimą su San Marino Respublika.

Komisija siūlo persvarstyti ir iš dalies pakeisti toliau išdėstytas nuostatas.

- Tam tikrų EB teisės aktų perkėlimas į vidaus teisę

Prievolės, kurias pagal atitinkamus susitarimus dėl pinigų su Bendrija turi Monakas, San Marinas ir Vatikanas, yra labai nevienodos.

Susitarime dėl pinigų su Monako Kunigaikštyste nustatyta daugiausia prievolių. Kitaip nei susitarime su Monaku, susitarimuose su San Marinu ir Vatikanu nenumatyta jokia konkreti prievolė perkelti ES teisės aktus, kuriais reglamentuojama grynųjų eurų apsauga nuo klastojimo, ir nenustatyti bendradarbiavimo su Bendrija šioje srityje būdai. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti tinkamą eurų banknotų ir monetų apsaugą nuo klastojimo, San Marinas ir Vatikanas turi taikyti atitinkamus Bendrijos teisės aktus.

Finansų įstaigos, vykdančios veiklą susitarimus dėl pinigų pasirašiusiose šalyse, gali naudotis Europos Sąjungos tarpbankinių atsiskaitymų, mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistema. Monako Kunigaikštystė faktiškai naudojasi šia galimybe, todėl turi taikyti atitinkamus Bendrijos finansų ir bankų sektoriaus teisės aktus. Atsižvelgiant į San Marino bankų sektoriaus dydį ir glaudžią sąveiką su euro zonoje veikiančiais bankais (San Marino finansų įstaigos naudojasi mokėjimų sistemomis per Italijos bankus), San Marino Respublika taip pat turėtų suderinti savo bankų ir finansų sektoriaus teisės aktus su Bendrijoje taikomais teisės aktais. Dėl Bendrijos teisės aktų apimties ir ribotų San Marino administracinių pajėgumų, San Marinui turėtų būti suteiktas 5 metų pereinamasis laikotarpis.

- Įgyvendinimo priežiūros tvarka

Kitaip nei susitarime su Monaku, su San Marinu ir Vatikanu pasirašytuose susitarimuose įgyvendinimo priežiūros tvarka nenumatyta. Kadangi reguliariai oficialių įgyvendinimo priežiūros veiksmų nesiimama, San Marinas ir Vatikanas reguliariai nepraneša apie susitarimų įgyvendinimą, ir šios šalys nėra tinkamai informuojamos apie susitarimų taikymo srityse galiojančių teisės aktų pasikeitimus. Todėl Komisija siūlo įsteigti du naujus jungtinius komitetus (panašius į tą, kuris veikia pagal susitarimą su Monako Kunigaikštyste) – su San Marino Respublika ir Vatikano Miesto Valstybe.

Jungtinį komitetą su San Marino Respublika sudarytų San Marino, Italijos, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko atstovai. Komitetas turėtų lengvinti susitarimo įgyvendinimą ir aptarti galimus Bendrijos teisės aktų, kuriuos turi taikyti San Marinas, sąrašo pakeitimus. Be to, jis galėtų priimti sprendimus dėl tam tikrų Susitarimu dėl pinigų jo kompetencijai priskirtų klausimų (pvz., tvirtinti kitą San Marino eurų monetas gaminančią kalyklą).

- Viršutinės išleidžiamų eurų monetų skaičiaus ribos

Dėl istorinių priežasčių viršutinės Monako, San Marino ir Vatikano per metus išleidžiamų monetų skaičiaus ribos buvo nustatytos dviem skirtingais būdais (Monakui šiuo metu leidžiama išleisti ne daugiau kaip 1/500-ąją Prancūzijoje nukaldinamų monetų, o San Marinas ir Vatikanas turi nekintamo dydžio kvotas), lėmusiais labai skirtingus rezultatus.

Kad visoms šalims, su kuriomis sudaromi susitarimai dėl pinigų, būtų taikomos vienodos sąlygos, Komisija siūlo nustatyti naują vienodą metodą, kaip skaičiuoti viršutines išleidžiamų eurų monetų skaičiaus ribas (t. y. metodą, kuris būtų naudojamas ir visuose būsimuose susitarimuose).

Naujosios viršutinės ribos būtų nustatomos remiantis kintama ir nekintama dalimis:

1. nekintama dalimi būtų siekiama patenkinti monetų kolekcininkų poreikius. Remiantis bendrais vertinimais, kolekcininkų rinkos poreikiams patenkinti turėtų pakakti maždaug 2 100 000 eurų bendros vertės monetų [3];

2. kintama dalis San Marino atveju būtų pagrįsta vidutiniškai vienam Italijos gyventojui tenkančiu monetų skaičiumi. Vidutinis vienam gyventojui tenkantis (n-1) metais Italijoje išleistų monetų skaičius būtų padaugintas iš San Marino gyventojų skaičiaus.

3. Eurų monetų kaldinimo taisyklės

Dabartiniuose susitarimuose dėl pinigų teisė gaminti San Marino ir Vatikano eurų monetas suteikiama tik nacionalinei Italijos monetų kalyklai. Šią taisyklę lėmė istorinės priežastys: ji nustatyta, kai dar nebuvo grynųjų eurų apyvartos ir beveik visos euro zonos šalys kaldino eurų monetas tik savo pačių poreikiams. Dabar padėtis pasikeitė, nes daugelis euro zonos šalių monetas kaldinasi kitoje euro zonos šalyje.

Todėl Komisija siūlo San Marinui ir Vatikanui sudaryti galimybę eurų monetas kaldintis kitoje ES monetų kalykloje, turinčioje eurų monetų gamybos patirties . Tačiau kitą kalyklą turėtų tvirtinti jungtinis komitetas.

- Jurisdikcija

Dabartiniuose susitarimuose dėl pinigų nenustatyti jokie svertai, kuriais Bendrija galėtų pasinaudoti tuo atveju, jei tuos susitarimus pasirašiusios šalys nevykdytų prievolių (pvz., laiku į vidaus teisę neperkeltų tam tikrų Bendrijos teisės aktų), išskyrus kraštutinę (todėl mažai tikėtiną) galimybę vienašališkai nutraukti susitarimą. Todėl Komisija siūlo, kad ginčams, kurių gali kilti taikant susitarimus dėl pinigų, spręsti būtų pasirinktas Europos Teisingumo Teismas.

2009/0159 (CNB)

Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos pozicijos persvarstant Susitarimą dėl pinigų su San Marino Respublika

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 111 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją[4],

atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę[5],

kadangi:

4. įvedus eurą, Bendrija turi kompetenciją spręsti pinigų ir valiutos kurso srities klausimus;

5. Taryba nustato derybų dėl susitarimų, susijusių su pinigais ir valiutos kurso režimu, ir jų sudarymo tvarką;

6. 2000 m. lapkričio 29 d. Italijos Respublika Bendrijos vardu su San Marino Respublika sudarė Susitarimą dėl pinigų;

7. 2009 m. vasario 10 d. Taryba nutarė, kad Komisija turėtų peržiūrėti, kaip veikia galiojantys susitarimai, ir apsvarstyti galimybę padidinti viršutines išleidžiamų monetų skaičiaus ribas;

8. Komunikate dėl piniginių susitarimų su Monaku, San Marinu ir Vatikanu veikimo[6] Komisija priėjo prie išvados, kad reikia iš dalies pakeisti dabartinį Susitarimą dėl pinigų su San Marino Respublika tam, kad būtų užtikrinti nuoseklesni Bendrijos ir susitarimus dėl pinigų pasirašiusių šalių santykiai;

9. todėl reikėtų kuo greičiau persvarstyti Susitarimą dėl pinigų su San Marinu, kad naujoji tvarka įsigaliotų 2010 m. sausio 1 d. – tuo pačiu metu kaip naujosios eurų monetų išleidimo tvarkos taisyklės, nustatytos 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacijoje dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių, kurią Taryba patvirtino 2009 m. vasario 10 d. išvadose.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Italijos Respublika kuo greičiau praneša San Marino Respublikai apie būtinybę iš dalies pakeisti galiojantį Susitarimą dėl pinigų, kurį Europos bendrijos vardu sudarė Italijos Respublika ir San Marino Respublika, ir pasiūlo persvarstyti atitinkamas susitarimo nuostatas.

2 straipsnis

Bendrija siekia, kad persvarstant Susitarimą su San Marino Respublika būtų padaryti šie pakeitimai:

10. Susitarimą sudarytų Bendrija ir San Marino Respublika. Susitarimo tekstas būtų kodifikuotas dabartinio susitarimo tekstas su pakeitimais;

11. tiesiogiai į savo teisę perkeldama atitinkamus teisės aktus arba lygiaverčiais veiksmais San Marino Respublika įsipareigotų imtis visų reikiamų priemonių tam, kad:

12. būtų taikomi visi reikiami Bendrijos bankų ir finansų srities teisės aktai, ypač teisės aktai, kuriais reglamentuojama susijusių įstaigų veikla ir priežiūra;

13. būtų taikomi visi reikiami Bendrijos teisės aktai, susiję su pinigų plovimo prevencija, sukčiavimo ir grynųjų ir negrynųjų mokėjimo priemonių klastojimo prevencija, medaliais bei žetonais ir statistinės atskaitomybės reikalavimais.

San Marino Respublika užtikrina, kad visi reikiami Bendrijos bankų ir finansų srities teisės aktai jos teritorijoje būtų įgyvendinti iki 2015 m. sausio 1 d. Parengiamas Susitarimo priedas, kuriame nurodomi terminai, iki kurių būtina imtis minėtų priemonių;

14. būtų persvarstytas viršutinių San Marino išleidžiamų eurų monetų skaičiaus ribų nustatymo metodas. Naujosios viršutinės ribos apskaičiuojamos taikant metodą, pagrįstą nekintama dalimi, kuria siekiama išvengti pernelyg didelio numizmatų spekuliavimo San Marino monetomis ir patenkinti paklausą kolekcinių monetų rinkoje, ir kintama dalimi, kuri apskaičiuojama n-1 metais išleistų monetų, vidutiniškai tenkančių vienam Italijos gyventojui, skaičių padauginus iš San Marino gyventojų skaičiaus;

15. būtų įsteigtas jungtinis komitetas, stebėsiantis, kaip įgyvendinamas Susitarimas. Jungtinį komitetą sudarytų San Marino Respublikos, Italijos Respublikos, Komisijos ir ECB atstovai. Jungtinis komitetas galėtų kiekvienais metais persvarstyti nekintamą dalį, kad būtų atsižvelgta į infliaciją ir pokyčius kolekcininkų rinkoje. Jungtinis komitetas sprendimus priimtų vieningai. Jungtinis komitetas priimtų savo darbo tvarkos taisykles;

16. San Marino Respublikos eurų monetas kaldintų Instituto Poligrafico e Zecca dello Stato . Tačiau jungtiniam komitetui pritarus San Marino Respublika galėtų iš ES eurų monetų kalyklų pasirinkti kitą rangovą. Kad ECB patvirtintų visą monetų emisiją, San Marino Respublikos išleistų monetų skaičius pridedamas prie šalies, kurioje yra įsikūrusi jas kaldinanti monetų kalykla, išleistų monetų skaičiaus;

17. ginčus, kurie gali kilti taikant Susitarimą, spręstų Europos Bendrijų Teisingumo Teismas.

Jeigu Bendrija arba San Marinas laiko, kad kita Šalis neįvykdė prievolės, kurią ji turi pagal Susitarimą dėl pinigų, ji (jis) dėl to gali kreiptis į Teisingumo Teismą. Teismo sprendimas Šalims yra privalomas, ir jos turi imtis būtinų priemonių, kad jį įvykdytų per Teismo sprendime nustatytą laikotarpį. Jeigu per minėtą laikotarpį Bendrija arba San Marinas nesiima sprendimui įvykdyti būtinų priemonių, kita Šalis gali nedelsdama nutraukti Susitarimą.

3 straipsnis

Derybas su San Marino Respublika Bendrijos vardu veda Italijos Respublika ir Komisija. Derybose kaip visateisis dalyvis dalyvauja Europos centrinis bankas, kai sprendžiami su jo kompetencija susiję klausimai. Italijos Respublika ir Komisija pateikia susitarimo projektą Ekonomikos ir finansų komitetui, kad šis pareikštų savo nuomonę.

4 straipsnis

Susitarimą sudaro Taryba.

Šis sprendimas skirtas Italijos Respublikai ir Komisijai.

Priimta Briuselyje […]

Tarybos vardu

Pirmininkas

[1] Tarybos išvados dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių, 2009 m. vasario 10 d. 2922-asis Ekonomikos ir finansų tarybos posėdis.

[2] COM (2009)359, 2009 m. liepos 14 d.

[3] San Marinas, pavyzdžiui, šioje srityje pasiekė tam tikros sėkmės: daugiausia kaldino tam tikrų nominalų eurų monetas, kurios dabar naudojamos sandoriuose nominaliąja verte.

[4] OL C […], […], p. […].

[5] OL C […], […], p. […].

[6] COM(2009)359