[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 29.7.2009

KOM(2009) 298 galutinis

2009/0081 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Europos bendrijos vardu

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Tema: Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo

1. ES ir Japonijai tenka spręsti panašius klausimus, susijusius su ekonomikos augimu, pramonės konkurencingumu, užimtumu, regionine ir socialine sanglauda, darniuoju vystymusi ir galbūt svarbiausiu socialiniu ir ekonominiu prisitaikymu prie senstančios visuomenės ir dabartinės finansinės krizės.

2. Europos bendrija ir Japonijos Vyriausybė (toliau – Japonija) turi tokius panašius mokslinių tyrimų prioritetus kaip gyvosios gamtos mokslai, informacija ir ryšiai, gamybos technologijos, aplinka, įskaitant klimato kaitą ir atsinaujinančią energiją, jos abi taip pat yra ITER – Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus – projekto narės.

3. Japonija jau yra viena iš daugiausiai į mokslinius tyrimus investuojančių šalių: 2008 m. Japonija į juos investavo 3,61 % BVP, o 81,6 % šių investicijų buvo privačiojo sektoriaus investicijos. Todėl Japonija yra labai svarbi Europos partnerė bendradarbiaujant mokslo ir technologijų srityje.

4. Tačiau dar lieka neišnaudotų ES ir Japonijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo teikiamų galimybių.

5. Atsižvelgdamos į mokslo ir technologijų svarbą Europos ir Japonijos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, abi Šalys išreiškė norą gerinti ir stiprinti bendradarbiavimą bendrų interesų srityse, ir prie pranešimo spaudai, paskelbto per 2003 m. gegužės 1–2 d. Atėnuose vykusį ES–Japonijos aukščiausio lygio susitikimą, pridėtame veiksmų plane numatyta išplėsti bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityje.

6. 2003 m. birželio 5 d. Taryba įgaliojo Europos Komisiją derėtis dėl Europos bendrijos ir Japonijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo.

7. Per šį laikotarpį tarp abiejų Šalių vyko ilgos ir išsamios diskusijos, kurių rezultatas – pridėtas Susitarimo teksto projektas, parafuotas 2009 m. vasario 19 d.

8. Susitarimas grindžiamas abipusės naudos, abipusių galimybių dalyvauti su Susitarimo tikslu susijusiose viena kitos programose ir veikloje, nediskriminavimo, veiksmingos intelektinės nuosavybės apsaugos ir teisingo intelektinės nuosavybės teisių pasidalijimo principais.

9. Šis Mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas padės formuoti ir stiprinti EB ir Japonijos mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą, ypač reguliariai rengiant Jungtinio komiteto posėdžius, kuriuose galėtų būti numatoma konkreti bendradarbiavimo veikla (pvz., koordinuoti kvietimai).

10. Jis įsigalioja tą dieną, kai Šalys pasikeičia diplomatinėmis notomis, kuriomis jos informuoja viena kitą apie šiam Susitarimui įsigalioti būtinų atitinkamų jų vidaus procedūrų baigimą. Jis galioja penkerius metus ir toliau galioja, nebent kuri nors iš Šalių jį nutrauktų praėjus pradiniam penkerių metų laikotarpiui arba bet kuriuo metu vėliau. Bet kokiu atveju kas penkerius metus bet kuri Šalis gali įvertinti Susitarimo poveikį ir juo grindžiamą veiklą.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Komisija prašo Tarybos:

- Europos bendrijos vardu patvirtinti pridedamą sprendimą;

- Japonijos valdžios institucijoms pranešti, kad Europos bendrija baigė Susitarimui įsigalioti būtinas procedūras.

- 2009/0081 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Europos bendrijos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 170 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmuoju sakiniu,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

kadangi:

(1) Komisija Bendrijos vardu derėjosi dėl Mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo su Japonijos Vyriausybe.

(2) Šalių atstovai šį Susitarimą pasirašė............................[data].............................[vieta] numatydami, kad jis bus sudarytas vėliau.

(3) Susitarimas turėtų būti sudarytas Europos bendrijos vardu,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

(1) Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas tvirtinamas Europos bendrijos vardu[3].

(2) Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Komisija priima Bendrijos poziciją, kurios turi būti laikomasi pagal Susitarimo 6 straipsnio 1 dalį įsteigtame Jungtiniame komitete dėl Susitarimo pakeitimų pagal Susitarimo 13 straipsnio 5 dalį.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas Europos bendrijos vardu pateikia Susitarimo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

JAPONIJOS VYRIAUSYBĖS IR

EUROPOS BENDRIJOS

MOKSLINIO IR TECHNOLOGINIO BENDRADARBIAVIMO

SUSITARIMAS

Japonijos Vyriausybė ir Europos bendrija (toliau – Bendrija),

norėdamos toliau skatinti Japonijos ir Bendrijos artimus ir draugiškus ryšius ir žinodamos apie greitą mokslinių žinių raidą ir jų teigiamą indėlį skatinant dvišalį ir tarptautinį bendradarbiavimą;

norėdamos išplėsti mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo mastą keliose bendro intereso srityse kurdamos veiksmingą partnerystę taikiais tikslais ir siekdamos abipusės naudos;

įsitikinusios, kad taip bendradarbiaudamos ir taikydamos tokio bendradarbiavimo rezultatus prisidės prie Japonijos ir Bendrijos ekonominio ir socialinio vystymosi;

norėdamos nustatyti oficialią bendros bendradarbiavimo veiklos vykdymo sistemą, kuri sustiprins Šalių mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą,

susitarė:

1 straipsnis

1. Šalys taikiais tikslais skatina, plėtoja ir sudaro sąlygas vykdyti šiame Susitarime numatomą bendradarbiavimo veiklą mokslo ir technologijų srityse.

2. Bendradarbiavimo veikla pagal šį Susitarimą vykdoma remiantis šiais principais:

a) abipusio ir lygiateisio dalyvavimo ir naudos;

b) abipusių galimybių suteikimo kviestiniams mokslo darbuotojams dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose ir naudotis įrenginiais;

c) operatyvaus keitimosi informacija, kuri gali turėti įtakos pagal šį Susitarimą vykdomai bendradarbiavimo veiklai;

d) žinių visuomenės kūrimo skatinimo siekiant prisidėti prie Japonijos ir Bendrijos ekonominio ir socialinio vystymosi.

2 straipsnis

1. Šiame Susitarime numatoma bendradarbiavimo veikla apima tiesioginę bendradarbiavimo veiklą ir netiesioginę bendradarbiavimo veiklą.

2. Šiame Susitarime:

a) Šalys – Japonijos Vyriausybė ir Bendrija;

b) tiesioginė bendradarbiavimo veikla – Šalių arba jų organizacijų bendradarbiavimo veikla;

c) netiesioginė bendradarbiavimo veikla – Japonijos ir Bendrijos asmenų bendradarbiavimo veikla, vykdoma pagal mokslinių tyrimų ir plėtros programas ir projektus;

d) mokslinių tyrimų ir plėtros programos ir projektai – Bendrijos vykdoma Bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa arba Japonijos Vyriausybės, jos organizacijų arba valstybinių įstaigų vykdomos mokslinių tyrimų ir plėtros programos ir projektai, kuriems taikoma konkurencinga finansavimo sistema;

e) asmenys:

i) iš Japonijos pusės – Japonijos piliečiai arba juridiniai asmenys, įsisteigę pagal Japonijos nacionalinius teisės aktus, o

ii) iš Bendrijos pusės – Bendrijos valstybių narių piliečiai arba juridiniai asmenys, įsisteigę pagal Bendrijos valstybių narių nacionalinius teisės aktus arba Bendrijos teisės aktus;

f) organizacijos:

i) iš Japonijos pusės – Japonijos vyriausybinės organizacijos, o

ii) iš Bendrijos pusės – Europos Komisija;

g) valstybinės įstaigos – valstybinės įstaigos, kurių biudžetą ir veiklos planus tvirtina kompetentingi Japonijos Vyriausybės ministrai ir kurių mokslinių tyrimų ir plėtros programos ir projektai, kuriems taikoma konkurencinga finansavimo sistema, toms įstaigoms sutikus, įtraukiami į netiesioginės bendradarbiavimo veiklos programas ir projektus;

h) intelektinės nuosavybės teisės – intelektinė nuosavybė, apibrėžta 1967 m. liepos 14 d. Stokholme pasirašytos Konvencijos dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo 2 straipsnyje.

3 straipsnis

1. Tiesioginės bendradarbiavimo veiklos rūšys gali būti:

a) įvairių rūšių posėdžiai, kaip antai ekspertų susitikimai, skirti informacijai apie bendrų arba konkrečių klausimų mokslinius ir technologinius aspektus aptarti ir ja pasikeisti, taip pat nustatyti mokslinių tyrimų ir plėtros programas ir projektus, kuriuos būtų galima vykdyti bendradarbiaujant;

b) keitimasis informacija apie veiklą, politiką, praktiką, įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su moksliniais tyrimais ir plėtra;

c) mokslininkų, techninių darbuotojų arba kitų ekspertų vizitai ir mainai bendrais arba konkrečiais klausimais;

d) bet kurių kitų rūšių bendradarbiavimo veiklos, kurią gali nustatyti, pasiūlyti ir kuriai gali pritarti šio Susitarimo 6 straipsnyje nurodytas Jungtinis mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo komitetas, vykdymas.

2. Siekiant vystyti netiesioginę bendradarbiavimo veiklą, bet kuris vienos iš Šalių asmuo gali dalyvauti kitos Šalies, jos organizacijų arba valstybinių įstaigų vykdomose mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose, laikydamasis tos Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų ir šio Susitarimo I ir II priedų nuostatų.

4 straipsnis

Sprendimus dėl kiekvienos šiame Susitarime numatytos bendradarbiavimo veiklos aspektų ir procedūrų gali priimti toje bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančios Šalys, jų organizacijos arba valstybinės institucijos.

5 straipsnis

Kiekviena Šalis arba jos organizacijos, gavusios kitos Šalies arba jos organizacijų sutikimą, gali prireikus leisti pagal šį Susitarimą vykdomoje tiesioginėje bendradarbiavimo veikloje dalyvauti visų mokslinių tyrimų veiklos sektorių, įskaitant privatųjį sektorių, mokslo darbuotojams ir organizacijoms.

6 straipsnis

1. Siekdamos veiksmingai įgyvendinti šį Susitarimą, Šalys įsteigia Jungtinį mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo komitetą (toliau – Jungtinis komitetas). Jungtiniam komitetui bendrai pirmininkauja Japonijos užsienio reikalų ministerijos ir Europos Komisijos pareigūnai.

2. Jungtinio komiteto funkcijos:

a) keistis informacija ir nuomonėmis mokslo ir technologijų politikos klausimais;

b) nustatyti pagal šį Susitarimą vykdomą bendradarbiavimo veiklą, teikti jos pasiūlymus ir priimti dėl jos sprendimus;

c) peržiūrėti ir aptarti pagal šį Susitarimą vykdomos bendradarbiavimo veiklos rezultatus;

d) teikti Šalims su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusias konsultacijas ir paskatinimą;

e) nuolatos tikrinti abipuses galimybes dalyvauti mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose, kviestiniams mokslo darbuotojams taikomą tvarką, taip pat nagrinėti, kokios konkrečios priemonės padėtų gerinti tokias dalyvavimo sąlygas ir užtikrintų veiksmingą šio Susitarimo 1 straipsnyje minimo abipusiškumo principo taikymą.

3. Jungtinio komiteto sprendimai priimami abipusiu sutikimu.

4. Jungtinis komitetas susitinka abiem Šalims priimtinu laiku, pageidautina bent kartą per dvejus metus.

5. Jei nesusitarta kitaip, Jungtinio komiteto posėdžius pakaitomis rengia Japonijos Vyriausybė ir Bendrija.

6. Jungtinio komiteto posėdžių dalyvių kelionės ir apgyvendinimo išlaidas padengs ta Šalis, kuriai jie atstovauja. Visas kitas su Jungtinio komiteto posėdžiais susijusias išlaidas padengs priimančioji Šalis.

7. Jungtinis komitetas priims savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

8. Kai nevyksta posėdžiai, Jungtinis komitetas sprendimus gali priimti diplomatiniais kanalais.

7 straipsnis

Šis Susitarimas įgyvendinamas atsižvelgiant į turimas asignuotas lėšas ir į kiekvienos Šalies taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus.

8 straipsnis

1. Vykdant tiesioginę bendradarbiavimo veiklą gautą nepatentuotą mokslinę ir technologinę informaciją kiekviena Šalis gali skelbti viešai įprastais kanalais laikydamasi įprastos dalyvaujančių organizacijų darbo tvarkos.

2. Pagal šį Susitarimą vykdant bendradarbiavimo veiklą atsiradusios, pradėtos naudoti arba įgytos intelektinės nuosavybės teisės ir neskelbtina informacija naudojamos pagal šio Susitarimo II priedo nuostatas.

9 straipsnis

Kiekviena Šalis, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, deda visas pastangas, kad šiame Susitarime numatytą bendradarbiavimo veiklą vykdantiems asmenims būtų sudarytos visos įmanomos sąlygos siekiant palengvinti šioje bendradarbiavimo veikloje dalyvaujančių mokslo darbuotojų laisvą judėjimą ir viešnagę, taip pat padėti į tos Šalies teritoriją įvežti ir iš jos išvežti toje bendradarbiavimo veikloje skirtas naudoti medžiagas, duomenis arba įrangą.

10 straipsnis

Šio Susitarimo nuostatomis nepažeidžiamos teisės ir įsipareigojimai, susiję su galiojančiais ir būsimais Šalių arba Japonijos Vyriausybės ir bet kurios Bendrijos valstybės narės vyriausybės bendradarbiavimo susitarimais.

11 straipsnis

Visi su šio Susitarimo aiškinimu arba įgyvendinimu susiję klausimai arba ginčai sprendžiami Šalims tarpusavyje konsultuojantis.

12 straipsnis

Šio Susitarimo I ir II priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

13 straipsnis

1. Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys pasikeičia diplomatinėmis notomis, kuriomis jos informuoja viena kitą apie atitinkamų šiam Susitarimui įsigalioti būtinų jų vidaus procedūrų baigimą.

2. Šis Susitarimas galioja penkerius metus ir toliau galioja, nebent kuri nors Šalis jį nutrauktų pasibaigus pradiniam penkerių metų laikotarpiui arba bet kuriuo metu vėliau, pranešdama bent prieš šešis mėnesius kitai Šaliai raštu apie savo ketinimą nutraukti šį Susitarimą.

3. Šio Susitarimo nutraukimas neturi įtakos pagal šį Susitarimą vykdomai bendradarbiavimo veiklai, kuri nutraukiant šį Susitarimą nėra visiškai baigta vykdyti, arba bet kokioms specialioms teisėms ir įsipareigojimams, atsiradusiems laikantis šio Susitarimo II priedo.

4. Kiekviena Šalis kas penkerius metus gali įvertinti šio Susitarimo poveikį ir pagal šį Susitarimą vykdomą veiklą; įvertinimą atlikusi Šalis praneša kitai Šaliai apie to vertinimo rezultatus. Kiekviena Šalis dės visas pastangas, kad sudarytų palankias sąlygas kitos Šalies vertinimui atlikti.

5. Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas abipusiu Šalių sutikimu joms pasikeičiant diplomatinėmis notomis. Jei nesusitariama kitaip, pasikeitimai įsigalioja 1 punkte nurodytomis sąlygomis.

Šis Susitarimas ir jo I ir II priedai sudaryti dviem egzemplioriais japonų, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Neatitikimo atveju pirmenybė prieš kitų kalbų tekstus teikiama tekstams japonų ir anglų kalbomis.

TAI PATVIRTINDAMI toliau nurodyti Japonijos vyriausybės ir Europos bendrijos tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

PRIIMTA .................. metų............................ dieną............................

JAPONIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU | EUROPOS BENDRIJOS VARDU |

I PRIEDAS

Asmenų dalyvavimo mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose nuostatos ir sąlygos

I. Jei viena Šalis, jos organizacijos arba valstybinės įstaigos pagal šį Susitarimą su kitos Šalies asmeniu sudaro sutartį, skirtą mokslinių tyrimų ir plėtros programoms ir projektams įgyvendinti, kita Šalis paprašyta stengiasi suteikti visą pagrįstą ir įmanomą pagalbą, kuri gali būti būtina arba naudinga pirmajai Šaliai, jos organizacijoms arba valstybinėms įstaigoms, ir taip padeda sklandžiau vykdyti sutartį.

II. Japonijos asmenys gali dalyvauti Bendrijos vykdomoje Bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje. Japonijos asmenys joje dalyvauja laikydamiesi dalyvavimo Bendrojoje programoje, jos sklaidos ir įgyvendinimo taisyklių.

III. Bendrijos asmenys gali dalyvauti Japonijos Vyriausybės, jos organizacijų arba valstybinių įstaigų mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose, kuriems taikoma konkurencinga finansavimo sistema ir kurie vykdomi mokslo ir technologijų srityse, panašiose į Bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje nurodytas sritis. Bendrijos asmenys dalyvauja laikydamiesi Japonijos įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat atitinkamų dalyvavimo konkrečioje programoje arba projekte, jų sklaidos ir įgyvendinimo taisyklių.

II PRIEDAS

Intelektinės nuosavybės teisės ir neskelbtina informacija

I. ŠALIų INTELEKTINėS NUOSAVYBėS TEISėS TIESIOGINėJE BENDRADARBIAVIMO VEIKLOJE

1. Vykdant tiesioginę bendradarbiavimo veiklą atsiradusioms intelektinės nuosavybės teisėms, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytas autorių ir gretutines teises, taikomos šios taisyklės:

a) Intelektinės nuosavybės teisės priklauso tai Šaliai arba jos organizacijoms, kurios sukuria intelektinę nuosavybę. Jei intelektinė nuosavybė sukuriama kartu, Šalys arba jų organizacijos konsultuojasi ir susitaria, kas yra intelektinės nuosavybės teisių turėtojas arba kam jos paskiriamos, atsižvelgdamos į atitinkamą kiekvienos Šalies arba jų organizacijų nuveikto darbo dalį.

b) Intelektinės nuosavybės teises turinti Šalis arba jos organizacijos kitai Šaliai arba jos organizacijoms suteikia licenciją, pagal kurią jos gali naudotis šiomis teisėmis bet kokiai tiesioginio bendradarbiavimo veiklai vykdyti, jeigu tai reikalinga kitai Šaliai arba jos organizacijoms jų darbui konkrečiame pagal šį Susitarimą vykdomame projekte atlikti. Patentų ir naudingųjų modelių atveju ši licencija suteikiama nemokamai. Licencija, kuria suteikiama teisė naudotis bet kuriomis šiame papunktyje nurodytomis intelektinės nuosavybės teisėmis, suteikiama pagal kiekvienos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, o dėl jos suteikimo sąlygų Šalys arba jų organizacijos sutaria prieš pradėdamos vykdyti projektą.

2. Šalis arba jos organizacijos, kurios turi vykdant tiesioginę bendradarbiavimo veiklą pradėtas naudoti intelektinės nuosavybės teises, kitai Šaliai arba jos organizacijoms suteikia licenciją, pagal kurią jos gali naudotis šiomis teisėmis bet kokiai tiesioginio bendradarbiavimo veiklai vykdyti, jeigu tai reikalinga kitai Šaliai arba jos organizacijoms jų darbui konkrečiame pagal šį Susitarimą vykdomame projekte atlikti. Licencija, kuria suteikiama teisė naudotis bet kuriomis šiame punkte nurodytomis intelektinės nuosavybės teisėmis, suteikiama pagal kiekvienos Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, o dėl jos suteikimo sąlygų Šalys arba jų organizacijos sutaria prieš pradėdamos vykdyti projektą.

3. Šalių arba jų organizacijų autorių ir gretutinėms teisėms taikomos šios taisyklės:

a) Jei Šalis arba jos organizacijos žurnaluose, straipsniuose, ataskaitose, knygose, vaizdajuostėse ir skaitmeninės laikmenos priemonėse paskelbs mokslinius ir techninius duomenis, informaciją ir rezultatus, gautus vykdant tiesioginę bendradarbiavimo veiklą, Šalis dės visas pastangas, kad kitai Šaliai įgytų neišimtinę, neatšaukiamą ir nemokamą licenciją, kuria suteikiama teisė versti, atgaminti, adaptuoti, perduoti ir viešai platinti tokius darbus visose šalyse, kuriose suteikiama autorių teisių apsauga.

b) Ant visų viešai platinamų pagal a papunkčio nuostatas parengtų darbų, kurie yra autorių teisės objektas, kopijų nurodoma (-os) autoriaus (-ių) pavardė (-s), nebent autorius aiškiai atsisako, kad jo pavardė būtų nurodyta. Ant jų taip pat pateikiama aiškiai matoma nuoroda į bendrą Šalių paramą.

II. NESKELBTINA INFORMACIJA TIESIOGINėJE BENDRADARBIAVIMO VEIKLOJE

Neskelbtinai Šalių arba jų organizacijų informacijai taikomos šios taisyklės:

1. Perduodama kitai Šaliai arba jos organizacijoms tiesioginei bendradarbiavimo veiklai vykdyti būtiną informaciją, kiekviena Šalis nurodo informaciją, kurios ji pageidauja neskelbti.

2. Tokią neskelbtiną informaciją gaunančioji Šalis arba jos organizacijos gali savo atsakomybe perduoti neskelbtiną informaciją savo organizacijoms arba tose organizacijose dirbantiems arba jų pasamdytiems dirbti kitur asmenims, jei ši informacija reikalinga tam, kad tos organizacijos arba asmenys galėtų atlikti savo darbą konkrečiame pagal šį Susitarimą vykdomame projekte.

3. Gavusi neskelbtiną informaciją teikiančios Šalies arba jos organizacijų išankstinį rašytinį sutikimą, kita Šalis arba jos organizacijos gali tokią neskelbtiną informaciją skleisti plačiau negu numatyta 2 punkte. Šalys arba jų organizacijos kartu parengia prašymo plačiau skleisti informaciją pateikimo ir išankstinio rašytinio sutikimo gavimo tvarką, ir kiekviena Šalis tokį sutikimą suteikia atsižvelgdama į savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

4. Informacija, gaunama pagal šį Susitarimą rengiant seminarus ir kitus susitikimus, skiriant darbuotojus ir naudojant įrenginius, lieka konfidenciali, kai perduodant tokią neskelbtiną arba kitą konfidencialią arba slaptą informaciją gavėjui remiantis 1 punktu buvo pranešta apie jam perduodamos informacijos konfidencialų pobūdį, ir ji turi būti naudojama, kaip numatyta 2 ir 3 punktuose.

5. Jei viena Šalis sužino, kad ji negalės arba gali pagrįstai manyti negalėsianti laikytis 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų informacijos skleidimo apribojimų ir sąlygų, ji nedelsdama apie tai informuoja kitą Šalį. Tuomet Šalys konsultuojasi, siekdamos sudaryti tinkamą veiksmų planą.

III. ASMENų INTELEKTINėS NUOSAVYBėS TEISėS NETIESIOGINėJE BENDRADARBIAVIMO VEIKLOJE

Kiekviena Šalis užtikrina, kad vienos Šalies fizinių ir juridinių asmenų, dalyvaujančių kitos Šalies, jos organizacijų arba valstybinių įstaigų vykdomose mokslinių tyrimų ir plėtros programose ir projektuose, su tokiu dalyvavimu susiję intelektinės nuosavybės teisės ir gretutinės teisės bei įsipareigojimai atitiktų atitinkamas tarptautines konvencijas, kurių privalo laikytis Japonijos Vyriausybė ir Bendrija arba visos jos valstybės narės, įskaitant Marakešo susitarimo, įsteigiančio Pasaulio prekybos organizaciją, 1C priede pateiktą Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, taip pat Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktą ir Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 1967 m. liepos 14 d. Stokholmo aktą.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Japonijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Visų pirma, Mokslinių tyrimų generalinio direktorato, Jungtinio tyrimų centro, Įmonių ir pramonės generalinio direktorato, Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato ir Energetikos ir transporto generalinio direktorato politikos strategija ir koordinavimas.

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės ir administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)), su pavadinimais

Su Susitarimo įgyvendinimu susijusios išlaidos (praktiniai seminarai, seminarai, posėdžiai, vaizdo konferencijos) bus įtrauktos į Europos bendrijos septintosios bendrosios programos specialiųjų programų administracinių išlaidų biudžeto eilutes (XX.01.05.03).

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė

Pradinė numatyta trukmė – penkeri metai, ir priemonė taikoma toliau, nebent kuri nors Šalis ją nutrauktų pasibaigus pradiniam penkerių metų laikotarpiui arba bet kuriuo metu vėliau, kaip nustatyta šio Susitarimo 13 straipsnyje.

3.3. Biudžeto ypatybės (prireikus įterpti eilučių)

XX.01.05.03 | Prival./ NPI | DIF[4]/ NDIF[5] | NE | TAIP | TAIP | Nr. [1A] |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Veiklos išlaidos[6] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1 | a |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[7] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4 | c | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,550 |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,550 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,550 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[8] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5 | d |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6 | e |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų

IŠ VISO ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,550 |

Iš VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,550 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

X Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas[9] (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Pastaba. Visa išsami informacija ir pastabos, susijusios su poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodais, turėtų būti pateiktos atskirame priede.

Mln. EUR (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

Aiškinamajame memorandume reikia pateikti išsamią informaciją apie pasiūlymo aplinkybes. Šiame finansinės teisės akto pažymos skirsnyje turėtų būti pateikta ši konkreti papildoma informacija:

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Šis sprendimas suteiks galimybę abiem Šalims gerinti ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bendro mokslinio ir technologinio intereso srityse.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Susitarimas grindžiamas abipusės naudos, abipusių galimybių dalyvauti su Susitarimo tikslu susijusiose viena kitos programose ir veikloje, nediskriminavimo, veiksmingos intelektinės nuosavybės apsaugos ir teisingo intelektinės nuosavybės teisių pasidalijimo principais. Pasiūlymas taip pat suderinamas su Bendrijos administracinėmis išlaidomis, skiriamomis ES ekspertų ir pareigūnų komandiruotėms ir Europos bendrijoje bei Japonijoje rengtiniems praktiniams seminarams, seminarams ir posėdžiams. Šiame Susitarime numatoma bendradarbiavimo veikla mokslo ir technologijų srityje papildo ir remia kitą Bendrijos veiklą Japonijoje.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Šis sprendimas ir Japonijai, ir Europos bendrijai suteiks galimybę gauti abipusės naudos iš mokslo ir technikos pažangos, padarytos įgyvendinant konkrečias mokslinių tyrimų programas. Taikant šį sprendimą bus galima keistis konkrečiomis žiniomis ir perduoti praktinę patirtį mokslinės bendruomenės, pramonės ir piliečių naudai, atsižvelgiant į visas intelektinės nuosavybės teisių apsaugos nuostatas.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

Toliau nurodykite metodą (-us)[11], kurį (-iuos) pasirinkote priemonei įgyvendinti.

ٱ Centralizuotas valdymas:

ٱX tiesioginis, vykdomas Komisijos

ٱ netiesioginis, deleguojama:

ٱ vykdomosioms agentūroms

ٱ Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

ٱ nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

ٱ Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

ٱ kartu su valstybėmis narėmis

ٱ kartu su trečiosiomis šalimis

ٱ Bendras valdymas su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Komisijos tarnybos reguliariai stebės visą pagal bendradarbiavimo Susitarimą vykdomą veiklą, kurią taip pat reguliariai vertins Bendrija. Bus stebimi:

a) veiklos rezultatų rodikliai – komandiruočių ir posėdžių skaičius; įvairių bendradarbiavimo veiklos sričių skaičius;

b) informacijos rinkimas – remiantis informacija, gaunama įgyvendinant Bendrosios programos specialiąsias programas, ir informacija, kurią Japonija teikia Susitarime numatytam Jungtiniam komitetui.

6.2. Vertinimas

Komisija įvertins šiame bendradarbiavimo Susitarime numatomą veiklą iki pradinio penkerių metų įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

6.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Susitarimo Šalys ne rečiau kaip kas dveji metai jo taikymą įvertins šio Susitarimo 6 straipsnyje nurodyto Jungtinio mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo komiteto posėdžiuose. Komisija, pasinaudodama nepriklausomiems ekspertams pavestu atlikti poveikio vertinimu, gali įvertinti šiame bendradarbiavimo Susitarime numatomą veiklą iki penkerių metų įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

7. KOVOS SU SUKčIAVIMU PRIEMONėS

Jei vykdant Bendrąją programą reikia naudotis išorės rangovų paslaugomis arba teikti finansavimą trečiosioms šalims, Komisija prireikus atliks finansinį auditą, visų pirma jeigu jai kils pagrįstų abejonių dėl atlikto arba veiklos ataskaitose aprašyto darbo pobūdžio tikrumo.

Bendrijos finansinį auditą atliks jos darbuotojai arba pagal tikrinamos Šalies įstatymus patvirtinti apskaitos ekspertai. Bendrija šiuos ekspertus parinks savo nuožiūra, vengdama bet kokio interesų konflikto, kurį jai gali nurodyti tikrinama Šalis.

Be to, vykdydama mokslinių tyrimų veiklą, Komisija užtikrins, kad Europos Bendrijų finansiniai interesai būtų apsaugoti atliekant veiksmingus patikrinimus, o nustačius pažeidimus būtų numatytos atgrasomos ir proporcingos priemonės bei nuobaudos. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, į visas Bendrąją programą įgyvendinant taikomas sutartis bus įtraukiamos patikrinimams, priemonėms ir nuobaudoms taikomos taisyklės pagal reglamentus Nr. 2988/95, 2185/96 ir 1073/99.

Sutartyse visų pirma reikia:

- numatyti specialias sutartines nuostatas, kad būtų apsaugoti EB finansiniai interesai, t. y. būtų tikrinamas ir kontroliuojamas atliktas darbas;

- numatyti kovos su sukčiavimu srityje veikiančių administracijos inspektorių dalyvavimą pagal reglamentus Nr. 2185/96 ir 1073/99;

- taikyti administracines nuobaudas, padarius bet kokius su sutarčių įgyvendinimu susijusius tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl neatsargumo, pagal Pagrindų reglamentą Nr. 2988/95, įskaitant įtraukimo į juodąjį sąrašą mechanizmą;

- nurodyti, kad pažeidimų ir sukčiavimo atveju pagal EB sutarties 256 straipsnį bus išduoti vykdomieji raštai sumoms išieškoti.

Be to, atsakingieji Mokslinių tyrimų generalinio direktorato darbuotojai kaip įprastą priemonę įgyvendins kontrolės programą, pagal kurią stebės mokslinius ir su biudžetu susijusius aspektus. Europos Audito Rūmai atliks patikrinimus vietoje.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[13] (XX 01 01) | A*/AD |

B*, C*/AST |

Darbuotojai, finansuojami[14] pagal XX 01 02 str. |

Kiti darbuotojai[15], finansuojami pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Susitarimui įgyvendinti ES ir Japonijos ekspertai ir pareigūnai turės vykti į komandiruotes ir dalyvauti posėdžiuose.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktuose) šaltiniai

(Pateikus daugiau kaip vieną šaltinį, nurodyti su kiekvienu šaltiniu susijusių darbo vietų skaičių)

X Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti

( Darbo vietų, kurios pagal MPS (metinę politikos strategiją) ir (arba) PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtos n-tiesiems metams

( Darbo vietų, kurių bus prašoma per kitą MPS ir (arba) PBP procedūrą

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS ir (arba) PBP

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos )

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Kita techninė ir administracinė pagalba | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,550 |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,110 | 0,550 |

8.2.5. Į orientacinę sumą neįskaičiuotos finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

(122 000 EUR per metus pareigūnams)

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[17] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 - Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

[1] OL C , , p. .

[2] OL C , , p. .

[3] Susitarimo tekstą žr. OL L XXXX.

[4] Diferencijuotieji asignavimai.

[5] Nediferencijuotieji asignavimai.

[6] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[7] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[8] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[9] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[10] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų skilčių.

[11] Jei nurodomas daugiau kaip vienas metodas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

[12] Kaip apibūdinta 5.3 skirsnyje.

[13] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[14] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[15] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[16] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[17] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.

52009PC0298