[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 16.6.2009

KOM(2009) 268 galutinis

2009/0077 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui {SEK(2009)776} {SEK(2009)777}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Šiuo Komisijos pasiūlymu siekiama iš dalies keisti 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 92/65/EEB [1].

Šis Komisijos pasiūlymas pagrįstas Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu dėl Reglamento (EB) Nr. 998/2003 persvarstymo poveikio vertinimo.

Teisinis pagrindas

Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nurodyta, kad šunys, katės ir šeškai, kuriuos savininkai veža į kitą valstybę narę, turi būti vežami su pasu, o importuojami šunys, katės ir šeškai turi būti vežami su sertifikatu, kuriais įrodoma, kad gyvūnai paskiepyti nuo pasiutligės (bendroji tvarka). Nuo 2011 m. liepos 3 d. elektroninis šunų, kačių ir šeškų identifikavimas taps privalomas.

Siekiant atsižvelgti į ypatingą padėtį dėl pasiutligės Airijoje, Maltoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK), Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį šunys ir katės augintiniai įvežami į šias valstybes nares laikantis griežtesnių reikalavimų.

Per šį pereinamąjį laikotarpį Suomijai, Airijai, Maltai, Švedijai ir JK leista nustatyti papildomus reikalavimus dėl kaspinuočių echinokokų ir erkių, galiojančius įvežant į jų teritoriją gyvūnus augintinius (naminius gyvūnėlius).

Iš pradžių buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2008 m. liepos 3 d. Kaip rekomenduota pagal Reglamento (EB) Nr. 998/2003 23 straipsnį 2007 m. spalio 8 d. priimtoje Komisijos ataskaitoje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 454/2008, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, pratęsiant pereinamąjį laikotarpį[2], pereinamasis laikotarpis buvo pratęstas iki 2010 m. birželio 30 d..

Svarstoma problema

Siekdama nustatyti, kokią tvarką reikėtų taikyti įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6, 8 ir 16 straipsnius nuo 2010 m. birželio 1 d., kaip nustatyta to reglamento 23 straipsnyje, Komisija atliko savo ataskaita pagrįstą poveikio vertinimą, kuriame atsižvelgta į įvairias Europos maisto saugos tarnybos (EMST) nuomones dėl užsikrėtimo pasiutlige, echinokokais ir erkėmis rizikos penkiose valstybėse narėse, jose panaikinus nacionalines taisykles, ir į įvairias neseniai vykdytas konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis.

EMST nuomonėse nurodyta, kad tam tikrose valstybėse narėse tarp gyvūnų augintinių pasiutligė gana paplitusi dėl jos paplitimo tarp laukinių gyvūnų. EMST taip pat rekomendavo, kad vežant gyvūnus augintinius iš šių šalių būtų taikomos riziką mažinančios priemonės.

Minėtose valstybėse narėse pasiutligė daugiausia paplitusi tarp laukinių gyvūnų. Remiantis vietoje surinktais duomenimis matyti, kad likvidavus laukinių gyvūnų pasiutligę intensyviomis oralinės laukinių gyvūnų vakcinacijos programomis, naminiai gyvūnai ja užsikrečia rečiau. Komisija patvirtino kelias pasiutligės likvidavimo šiose valstybėse narėse programas ir iki 2011 m. pabaigos numato baigti teikti ES paramą šių valstybių narių teritorijoje įgyvendinamoms nacionalinėms programoms.

Atsižvelgiant į EMST nuomones ir Bendrijos remiamas programas, reikėtų pratęsti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6 straipsnyje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Be to, vadovaujantis EMST nuomonėmis dėl echinokokozės ir erkių matyti, jog remdamasi turimais duomenimis EMST negalėjo įrodyti ypatingo penkių valstybių narių, taikančių pereinamojo laikotarpio priemones, statuso dėl tam tikrų erkių ir kaspinuočio Echinococcus multilocularis , ir kiekybiškai įvertinti patogeno paplitimo pavojų, kylantį dėl nekomercinio gyvūnų augintinių judėjimo.

Vis dėlto siekiant nuoseklumo tikslinga taip pat pratęsti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 16 straipsnyje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės galiojimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2009/0077 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį ir 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[4],

kadangi:

(1) Reglamente (EB) Nr. 998/2003[5] nustatyti nekomerciniam gyvūnų augintinių judėjimui taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai ir taisyklės, taikomos atliekant tokio judėjimo patikrinimus.

(2) To reglamento 5 straipsnyje išdėstytos nuostatos, taikomos reglamento I priedo A ir B dalyse nurodytų šunų, kačių ir šeškų judėjimui tarp valstybių narių. Pagal 5 straipsnio 1 dalies a punktą gyvūnai turi būti identifikuojami taikant elektroninę identifikavimo sistemą (atsakiklį). Pereinamuoju aštuonerių metų laikotarpiu nuo to reglamento įsigaliojimo šie gyvūnai augintiniai laikomi identifikuoti, jeigu jie turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę.

(3) Pagal Reglamento (EB) Nr. 998/2003 4 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnį, jei atsakiklis neatitinka standarto ISO 11784 arba standarto ISO 11785 A priedo, gyvūno augintinio savininkas arba savininko vardu už jį atsakingas asmuo bet kokio patikrinimo metu turi pateikti tinkamą tokio atsakiklio skaitytuvą.

(4) Siekiant išvengti nereikalingų trukdymų, ypač vežant gyvūnus augintinius iš trečiųjų šalių, reikia patikslinti nuorodas į šiuos ISO standartus, prieš įsigaliojant privalomam reikalavimui naudoti atsakiklius. Kadangi šios nuorodos yra techninio pobūdžio, tikslinga jas išdėstyti atskirame priede ir atitinkamai iš dalies pakeisti 4 ir 14 straipsnius.

(5) Be to, Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad šunys, katės ir šeškai turi būti vežami su pasu, kurį išduoda kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, patvirtinantis, kad gyvūnui tinkamai atlikta vakcinacija nuo pasiutligės laikantis vakciną gaminančios laboratorijos rekomendacijų, jį paskiepijus inaktyvuota vakcina, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (PSO standartas). Po to, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003, nuo pasiutligės pradėtos taikyti ir rekombinantinės vakcinos.

(6) Siekiant sudaryti sąlygas vežti rekombinantinėmis vakcinomis paskiepytus šunis, kates ir šeškus, visų pirma iš trečiųjų šalių, reikėtų taip pat pateikti nuostatą, kuria įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 būtų leidžiama naudoti šias vakcinas, remiantis tam tikrais to reglamento priede nustatytais techniniais reikalavimais.

(7) Jei vakcinacija atlikta valstybėje narėje, vakcinoms turi būti gautas rinkodaros leidimas remiantis 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus[6], arba 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 726/2004, nustatančiu Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančiu Europos vaistų agentūrą[7].

(8) Jei vakcinacija atlikta trečiojoje šalyje, vakcinos turėtų atitikti būtinuosius saugos standartus, nustatytus atitinkamame Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ skyriuje.

(9) Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti mokslinėmis žiniomis pagrįstas taisykles, panašias į pasiutligei skirtas taisykles, ir numatyti prevencines priemones, taikomas vežant gyvūnus augintinius ir susijusias su kitomis ligomis, kuriomis šie gyvūnai gali užsikrėsti, jei šios prevencinės priemonės būtų proporcingos dėl tokio judėjimo kylančiai šių ligų plitimo grėsmei. Kadangi minėtos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesmines Reglamento (EB) Nr. 998/2003 nuostatas, jos turi būti priimtos taikant 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[8], 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(10) Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6 straipsnyje nustatyta, kad įvežant šunis ir kates į Airiją, Maltą, Švediją ir Jungtinę Karalystę taikomi papildomi reikalavimai, atsižvelgiant į ypatingą šių valstybių narių padėtį dėl pasiutligės. Ši nuostata taikytina kaip pereinamojo laikotarpio priemonė iki 2010 m. birželio 30 d.

(11) Pagal šiuos papildomus reikalavimus į minėtas valstybes nares įvežami gyvūnai augintiniai turi būti identifikuojami atsakikliu, išskyrus tuos atvejus, kai paskirties valstybė narė taip pat pripažįsta, kad gyvūnas gali būti identifikuojamas aiškiai įskaitoma tatuiruote. Be to, pagal šiuos reikalavimus prieš įvežant gyvūnus augintinius į minėtų valstybių narių teritoriją būtinas jų antikūnų titravimas, siekiant patvirtinti pakankamą apsauginį pasiutligės antikūnų lygį.

(12) Reglamento (EB) Nr. 998/2003 8 straipsnyje pateikiamos šunų, kačių ir šeškų judėjimo iš trečiųjų šalių sąlygos, nustatytos pagal esamą padėtį dėl pasiutligės kilmės trečiojoje šalyje ir paskirties valstybėje narėje.

(13) Reglamento (EB) Nr. 998/2003 8 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatyta, kad jei gyvūnai augintiniai vežami iš tam tikrų trečiųjų šalių į Airiją, Maltą, Švediją ir Jungtinę Karalystę, taikytini 6 straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai. Šios trečiosios šalys išvardijamos Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 2 skirsnyje ir C dalyje.

(14) Reglamento (EB) Nr. 998/2003 8 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nustatyta, kad iš kitų trečiųjų šalių atvežti gyvūnai augintiniai pateikiami karantinui, išskyrus atvejus, jei atvežti į Bendriją jie atitinka 6 straipsnio reikalavimus.

(15) Be to, Reglamento (EB) Nr. 998/2003 16 straipsnyje nustatyta, kad Suomija, Airija, Malta, Švedija ir Jungtinė Karalystė gali reikalauti, kad į jų teritoriją gyvūnai augintiniai būtų įvežami laikantis šio reglamento įsigaliojimo dieną taikomų specialių taisyklių dėl echinokokozės, o Airija, Malta ir Jungtinė Karalystė – dėl erkių. Ši nuostata taikytina kaip pereinamojo laikotarpio priemonė iki 2010 m. birželio 30 d.

(16) Reglamento (EB) Nr. 998/2003 23 straipsnyje nustatyta, kad Komisija, gavusi Europos maisto saugos tarnybos nuomonę (EMST) dėl būtinybės ir toliau vykdyti serologinius tyrimus ir remdamasi įgyta patirtimi ir rizikos įvertinimu, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kartu su atitinkamais pasiūlymais, dėl tvarkos, kuri turi įsigalioti nuo 2010 m. liepos 1 d., taikant to reglamento 6, 8 ir 16 straipsnius nustatymo.

(17) Norėdama nustatyti tvarką ir atsižvelgusi į EMST rekomendacijas Komisija atliko poveikio vertinimą, vadovaudamasi įvairiomis neseniai vykdytomis konsultacijomis ir pagal Reglamento (EB) Nr. 998/2003 23 straipsnį 2007 m. spalio 8 d. priimta ataskaita[9].

(18) 2006 m. gruodžio 11 d. EMST priėmė nuomonę „Pasiutligės pavojaus Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje ir Maltoje nutraukus pasiutligei atsparių antikūnų serologinius tyrimus vertinimas“[10].

(19) Remdamasi 2005 m. duomenimis EMST nustatė, kad tam tikrose valstybėse narėse pasiutligė gana paplitusi tarp gyvūnų augintinių. EMST taip pat rekomendavo, kad vežant gyvūnus augintinius iš šalių, kuriose tarp šių gyvūnų pasiutligė gana paplitusi, būtų taikomos riziką mažinančios priemonės.

(20) Minėtose valstybėse narėse pasiutligė daugiausia paplitusi tarp laukinių gyvūnų. Remiantis vietoje surinktais duomenimis matyti, kad likvidavus laukinių gyvūnų pasiutligę intensyviomis oralinės laukinių gyvūnų vakcinacijos programomis, naminiai gyvūnai rečiau užsikrečia pasiutlige.

(21) Remdamasi Tarybos sprendimo 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje[11] 24 straipsnio 5 dalimi Bendrija patvirtino kelias pasiutligės likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos šiose valstybėse narėse programas. Komisija numato iki 2011 m. pabaigos baigti teikti ES paramą šių valstybių narių teritorijoje įgyvendinamoms nacionalinėms programoms.

(22) Atsižvelgiant į EMST nuomonę ir Bendrijos remiamas pasiutligės likvidavimo tam tikrose valstybėse narėse programas reikėtų pratęsti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6 straipsnyje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(23) 2007 m. sausio 18 d. EMST priėmė nuomonę „Echinokokozės paplitimo Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje, Maltoje ir Suomijoje pavojaus panaikinus nacionalines taisykles vertinimas“[12].

(24) 2007 m. kovo 8 d. EMST priėmė nuomonę „Erkių paplitimo Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Maltoje pavojaus panaikinus nacionalines taisykles vertinimas“[13].

(25) Vadovaujantis šiomis nuomonėmis matyti, jog remdamasi turimais duomenimis EMST negalėjo įrodyti ypatingo valstybių narių, taikančių pereinamojo laikotarpio priemones, statuso dėl tam tikrų erkių ir kaspinuočio Echinococcus multilocularis , ir kiekybiškai įvertinti patogeno paplitimo pavojų, kylantį dėl nekomercinio gyvūnų augintinių judėjimo.

(26) Siekiant užtikrinti pereinamojo laikotarpio priemonių nuoseklumą tikslinga pratęsti 16 straipsnyje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės galiojimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(27) Todėl Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 iš dalies keičiamas taip:

(1) 4 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu b punkte nurodytas atsakiklis neatitinka Ia priede nustatytų reikalavimų, naminio gyvūnėlio savininkas arba savininko vardu už jį atsakantis asmuo bet kokio patikrinimo metu turi pateikti tinkamą tokio atsakiklio skaitytuvą.“

(2) 5 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) vežami su pasu, išduotu kompetentingos institucijos įgalioto veterinarijos gydytojo ir kuriuo patvirtinama, kad:

i) šiam gyvūnui tinkamai atlikta vakcinacija nuo pasiutligės, kaip nurodyta Ib priede,

ii) prireikus, šiam gyvūnui buvo taikytos prevencinės priemonės dėl kitų ligų.“

(3) 5 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Komisija gali nustatyti b punkto ii papunktyje minėtas prevencines priemones. Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, priimamos taikant 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

(4) 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įvadinė frazė ir pirmoji įtrauka pakeičiama taip:

„1. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. I priedo A dalyje išvardytus naminius gyvūnėlius leidžiama įvežti į Airijos, Maltos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės teritoriją tik laikantis šių reikalavimų:

- jie turi būti identifikuoti pagal 4 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b punktą, išskyrus atvejus, jei iki 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto aštuonerių metų pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirties valstybė narė taip pat pripažįsta identifikavimą pagal 4 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a punktą, ir“;

(5) 8 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a) a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii) iki 2011 m. gruodžio 31 d. – vieną iš valstybių narių, įtrauktų į II priedo A dalies sąrašą, tiesiai arba tranzitu per vieną iš teritorijų, įtrauktų į II priedo B dalį, atitinka 6 straipsnio reikalavimus.“

b) b punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii) iki 2011 m. gruodžio 31 d. – vieną iš valstybių narių, įtrauktų į II priedo A dalies sąrašą, iš karto arba tranzitu per vieną iš teritorijų, įtrauktų į II priedo B dalį, pateikiami karantinui.“

(6) 14 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas atsakiklis neatitinka Ia priede nustatytų reikalavimų, naminio gyvūnėlio savininkas arba savininko vardu už jį atsakantis asmuo bet kokio patikrinimo metu turi pateikti tinkamą tokio atsakiklio skaitytuvą.“

(7) 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) pirmoje pastraipoje data „2010 m. birželio 30 d.“ keičiama į „2011 m. gruodžio 31 d.“;

b) antroji ir trečioji pastraipos išbraukiamos.

(8) 19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

1. Komisija gali iš dalies keisti I priedo C dalį, Ib priedą ir II priedo B ir C dalis, siekdama atsižvelgti į pokyčius Bendrijos teritorijoje arba trečiosiose šalyse, susijusius su ligų, visų pirma pasiutligės, turinčių poveikio gyvūnų rūšims, kurioms taikomas šis reglamentas, padėtimi. Tos priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, priimamos taikant 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Siekiant atsižvelgti į technikos pažangą Ia priedas gali būti iš dalies keičiamas pagal 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą.

2. Prireikus Komisija gali patvirtinti nuostatas, kuriose būtų nurodytas didžiausias naminių gyvūnėlių, kuriems pagal šį reglamentą gali būti taikomos nekomercinio judėjimo nuostatos, skaičius. Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, priimamos taikant 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

(9) Reglamentas papildomas dviem naujais (Ia ir Ib) priedais, kurių tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

„Ia PRIEDAS

Techniniai identifikavimo reikalavimai

Taikant 4 straipsnio 1 dalį standartinė elektroninė identifikavimo sistema – pastovusis pasyvus radijo dažninio atpažinimo įrenginys (siųstuvas):

1. atitinkantis standartą ISO 11784 ir veikiantis pagal HDX arba FDX-B technologijas;

2. skaitomas standartą ISO 11785 atitinkančiu skaitytuvu.

Ib PRIEDAS

Vakcinacijos nuo pasiutligės techniniai reikalavimai (kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje)

Taikant Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalį laikoma, kad vakcinacija nuo pasiutligės yra galiojanti, jei laikomasi šių reikalavimų:

1. Vakcina nuo pasiutligės turi būti:

a) vienai iš toliau nurodytų kategorijų priskiriama vakcina, išskyrus gyvas modifikuotas vakcinas:

i) inaktyvuota vakcina, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (PSO standartas); arba

ii) rekombinantinė vakcina, ekspresuojanti pasiutligės viruso imunizuojantį glikoproteiną gyvame viruso vektoriuje;

b) jei vakcinacija šia vakcina atlikta valstybėje narėje, jai suteiktas rinkodaros leidimas pagal:

i) Direktyvą 2001/82/EEB arba

ii) Reglamentą (EB) Nr. 726/2004;

c) jei vakcinacija šia vakcina atlikta trečiojoje šalyje, ji bent atitinka būtinuosius saugos standartus, nustatytus Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) 2008 m. redakcijos „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ 2.1.13 skyriaus C dalyje.

2. Vakcinacija nuo pasiutligės gali būti laikoma tinkama, tik jei tenkinamos šios sąlygos:

a) vakcina panaudota dieną, kuri nurodyta:

i) paso IV skirsnyje; arba

ii) atitinkame gyvūno sveikatos sertifikato skirsnyje;

b) a punkte nurodyta diena negali būti ankstesnė nei ženklinimo mikrolustu diena, nurodyta:

i) paso III skirsnio 2 dalyje; arba

ii) atitinkame gyvūno sveikatos sertifikato skirsnyje;

c) po vakcinacijos protokolo pabaigimo turi būti praėjusi ne mažiau kaip 21 diena, kaip reikalaujama gamintojo pirminės vakcinacijos atvejais pagal 1 punkto b papunktyje nurodyto rinkodaros leidimo technines specifikacijas vakcinoms nuo pasiutligės valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuriose vykdoma vakcinacija;

d) vakcinacijos galiojimo laikotarpį, kaip nurodyta vakcinos naudojimo valstybės narės ar trečiosios šalies vakcinos nuo pasiutligės rinkodaros leidimo techninėse specifikacijose, įgaliotasis veterinarijos gydytojas turi įrašyti:

i) paso IV skirsnyje; arba

ii) atitinkame gyvūno sveikatos sertifikato skirsnyje;

e) pakartotinė (stimuliuojanti) vakcinacija turi būti laikoma pirmine vakcinacija, jei ji nebuvo atlikta per d punkte nurodytą ankstesnės vakcinacijos galiojimo laikotarpį.“

[1] OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

[2] OL L 145, 2008 6 4, p. 238.

[3] OL C […], […], p. […].

[4] OL L 325, 2002 12 24, p. 133.

[5] OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

[6] OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

[7] OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

[8] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[9] http://ec.europa.eu/food/animal/liveanimals/pets/petreport_en.htm.

[10] EMST leidinys (2006) 436, p. 1–54.

[11] OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

[12] EMST leidinys (2006) 441, p. 1–54.

[13] EMST leidinys (2007) 469, p. 1–102.