[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 30.4.2009 COM(2009) 207 galutinis 2009/0064 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų ir direktyvų 2004/39/EB ir 2009/…/EB dalinio keitimo {SEC(2009) 576}{SEC(2009) 577} AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIūLYMO BENDROSIOS APLINKYBėS 1.1. Bendrosios aplinkybės, pagrindas ir tikslai Finansų krizė atskleidė daugybę pasaulinės finansų sistemos silpnų vietų. Ji atkreipė dėmesį į tai, kaip viename sektoriuje susidariusi rizika gali sparčiai išplisti po visą finansų sistemą, rimtai paveikdama visus finansų rinkos dalyvius ir pagrindinių rinkų stabilumą. Šis pasiūlymas sudaro dalį plataus užmojo Komisijos programos, kuria siekiama tikslingą reguliavimą ir priežiūrą imti taikyti visiems dalyviams ir veiklos rūšims, keliantiems didelę riziką[1]. Siūlomu teisės aktu bus nustatyti suderinti reikalavimai subjektams, užsiimantiems alternatyvaus investavimo fondų valdymu ir administravimu (AIFV). Poreikį atidžiau reguliuoti šį sektorių pabrėžė Europos Parlamentas[2] ir Finansinės priežiūros aukšto lygio grupė, kuriai pirmininkauja Jacques de Larosière[3]. Be to, tai aptariama dabartinėse tarptautinio lygio diskusijose, vykstančiose, pavyzdžiui, G20, IOSCO ir Finansinio stabilumo forume. Aptariami fondai apibrėžiami kaip visi fondai, kuriems netaikoma KIPVPS direktyva[4]. Šiuo metu AIFV valdo apie 2 trilijonų EUR vertės turtą, naudodami įvairius investavimo būdus, investuodami į įvairias turto rinkas ir tenkindami įvairių investuotojų grupių poreikius. Sektorius apima rizikos draudimo fondus ir privataus kapitalo fondus, taip pat nekilnojamojo turto fondus, žaliavų fondus, infrastruktūros fondus ir kitų tipų institucinius fondus. Finansinė krizė išryškino, kokiu mastu AIFV gresia įvairi rizika. Ši rizika tiesiogiai gresia šių fondų investuotojams, tačiau tam tikrą grėsmę kelia ir kreditoriams, prekybos sandorių šalims bei Europos finansų rinkų stabilumui ir vientisumui. Tokia rizika pasireiškia įvairiausiomis formomis: Rizikos šaltinis | Makrolygio rizikos ribojimo (sisteminė) rizika | Sistemai svarbių bankų tiesioginė pozicija AIFV sektoriuje Prociklinis bandos elgsenos poveikis ir rizikos koncentracija konkrečiuose rinkos segmentuose, įsiskolinimų mažinimas finansų rinkų likvidumo ir stabilumo sąskaita | Mikrolygio rizikos ribojimo rizika | Vidinių rizikos valdymo sistemų trūkumai, susiję su rinkos rizika, kitų sandorio šalių rizika, finansavimo likvidumo rizika ir veiklos rizika | Investuotojų apsauga | Nepakankama investuotojams teikiama informacija apie investicinę politiką, rizikos valdymą, vidinius procesus Interesų konfliktai ir fondų valdymo klaidos, ypač susijusios su atlyginimu, vertinimu ir administravimu | Rinkos veiksmingumas ir vientisumas | Dinamiškos prekybos ir skolintų vertybinių popierių pardavimo metodų poveikis rinkos funkcionavimui Galimas piktnaudžiavimas rinkoje, susijęs su tam tikrais metodais, pvz., skolintų vertybinių popierių pardavimu | Poveikis bendrovių kontrolės rinkai | Skaidrumo trūkumas didinant savo dalį į biržos prekybos sąrašus įtrauktose bendrovėse (pvz., skolinantis akcijas, pasirašant susitarimus dėl skirtumų) arba aktyvistų strategijos suderinti veiksmai | Poveikis įmonėms, kurias kontroliuoja AIFV | Galimas paskatų nesutapimas, valdant portfeliui priklausančias įmones, ypač skolų finansavimo atžvilgiu Įmonių, kurių akcijos yra išperkamos, skaidrumo ir viešosios kontrolės trūkumas | Šių rūšių rizikos pobūdis ir stiprumas priklauso nuo verslo modelių. Pavyzdžiui, makrolygio rizikos ribojimo rizika, susijusi su finansinio sverto taikymu, pirmiausiai siejama su rizikos draudimo fondų ir žaliavų fondų veikla. Tuo tarpu rizika, susijusi su portfeliui priklausančių įmonių valdymu, yra glaudžiai siejama su privačiu kapitalu. Tačiau kitų rūšių rizika, kaip kad rizika, susijusi su mikrolygio rizikos ribojimo rizikos valdymu ir investuotojų apsauga, yra būdinga visų tipų AIFV. Nors AIFV ir nebuvo krizės priežastis, pastarieji įvykiai labai apsunkino situaciją šiame sektoriuje. Rizika, susijusi su jų veikla, ėmė reikštis visame AIFV sektoriuje per paskutinius mėnesius ir kai kuriais atvejais galėjo prisidėti prie sumaišties rinkoje. Pavyzdžiui, rizikos draudimo fondai paskatino turto kainų infliaciją ir struktūrizuotųjų kreditų rinkų augimo šuolį. Staigus didelių su finansiniu svertu susijusių pozicijų uždarymas, reaguojant į griežtėjančias kreditų teikimo sąlygas ir investuotojų išpirkimo prašymus, procikliškai paveikė smunkančias rinkas ir galėjo pabloginti rinkos likvidumą. Rizikos draudimo fondų fondai patyrė rimtų likvidumo problemų: jie negalėjo pakankamai greitai paversti turto grynaisiais pinigais, kad patenkintų investuotojų reikalavimus atsiimti lėšas, todėl kai kuriems rizikos draudimo fondų fondams teko laikinai sustabdyti arba kitaip riboti grąžinimus. Žaliavų fondai įsivėlė į prekių kainų burbulų sumaištį, susidariusią 2007 m. pabaigoje. Kita vertus, privataus kapitalo fondai, atsižvelgiant į jų investavimo strategijas ir kitokį finansinio sverto naudojimą nei rizikos draudimo fondai, makrolygio rizikos ribojimo rizikos nepadidino. Jie patyrė sunkumų, susijusių su galimybėmis gauti kreditą ir jų portfeliuose esančių įmonių finansine padėtimi. Nesugebėjimas pasiskolinti lėšų gerokai sumažino akcijų išpirkimo veiklą, o daugumai portfeliui priklausančių įmonių, kurios anksčiau priklausė nuo akcijų išpirkimo panaudojant skolintas lėšas sandorių, kaip pranešama, kilo sunkumų, ieškant alternatyvių finansų. Šių rūšių rizikos tarpvalstybinis aspektas reikalauja nuoseklios ES reguliavimo sistemos Šiuo metu AIFV veiklą reguliuoja tiek nacionalinės finansų ir bendrovių teisės nuostatos, tiek bendrosios Bendrijos teisės nuostatos. Kai kuriose srityse jas papildo konkrečiuose sektoriuose parengti standartai. Tačiau paskutiniai įvykiai parodė, kad kai kurių rūšių rizika, siejama su AIFV, buvo nepakankamai įvertinta ir yra nepakankamai reguliuojama dabartinėmis taisyklėmis. Iš dalies tai atspindi vyraujančią nacionalinę galiojančių taisyklių perspektyvą: reguliavimo aplinka neatitinka šių rūšių rizikos tarpvalstybinio pobūdžio. Tai ypač stebina veiksmingos makrolygio rizikos ribojimo rizikos priežiūros ir kontrolės atžvilgiu. Atskira ir kolektyvinė veikla, kurią vykdo dideli AIFV, o ypač AIFV, kurie taiko didelį finansinį svertą, sustiprina rinkos poslinkius ir prisideda prie dabartinio visos Europos Sąjungos finansų rinkų nestabilumo. Tačiau šiuo metu nėra jokių veiksmingų mechanizmų, skirtų informacijai apie šių rūšių riziką rinkti, kaupti ir analizuoti Europos lygmeniu. Be to, gali egzistuoti AIFV rizikos valdymo kokybės tarpvalstybinis aspektas: AIFV investuotojai, kreditoriai ir prekybos sandorių šalys savo buveines turi kitose valstybėse narėse ir priklauso nuo kontrolės, kurią vykdo AIFV. Šiuo metu labai skiriasi būdai, kuriais įvairiose jurisdikcijose prižiūrimos AIFV vykdomos operacijos. Nacionaliniais fragmentiškais metodais nepavyksta tvirtai ir visapusiškai mažinti rizikos šiame sektoriuje. Kad būtų galima veiksmingai valdyti šių rūšių rizikos tarptautinį aspektą, reikia bendro AIFV pareigų supratimo; suderinto požiūrio į rizikos valdymo procesų priežiūrą; vidinio valdymo ir skaidrumo; aiškių susitarimų paremti šią riziką valdančias priežiūros institucijas tiek šalies lygmeniu, tiek pasitelkus veiksmingą priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija Europos lygmeniu. Dabartinis reguliavimo aplinkos fragmentiškumas sudaro teisines ir reguliavimo kliūtis veiksmingai prekiauti AIF akcijomis ar investiciniais vienetais tarpvalstybiniu mastu. Jei AIFV vykdytų veiklą vadovaudamiesi griežtais bendrais reikalavimais, neliktų jokio aiškaus pateisinimo riboti AIFV, turinčių buveinę vienoje valstybėje narėje, galimybes platinti AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams kitos valstybės narės rinkoje. Pripažindama šiuos egzistuojančios reguliavimo sistemos trūkumus ir neveiksmingumą, Europos Komisija įsipareigojo pasiūlyti visapusišką teisinę priemonę, kuria nustatomi reguliavimo ir priežiūros standartai rizikos draudimo fondams, privataus kapitalo fondams ir kitiems sistemai svarbiems rinkos dalyviams. Nors AIFV reguliavimo ir priežiūros aplinką tobulinti Europos lygmeniu yra svarbu ir būtina, siekiant didžiausio veiksmingumo reikėtų papildomų lygiagrečiai vykdomų iniciatyvų kitose svarbiose jurisdikcijose. Europos Komisija tikisi, kad šiame pasiūlyme įtvirtinti principai svariai prisidės prie diskusijų apie pasaulinio požiūrio į alternatyvaus investavimo sektoriaus priežiūrą struktūros stiprinimą. Komisija ir toliau dirbs su tarptautiniais partneriais, visų pirma Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kad užtikrintų AIFV taikomų taisyklių reguliavimo ir priežiūros konvergenciją ir išvengtų jų dubliavimo. 1.2. Pasiūlymo rengimas: konsultacijos ir poveikio vertinimas Europos Komisija išsamiai konsultavosi dėl ne KIPVPS fondų valdytojams ir ne KIPVPS fondų akcijų ar investicinių vienetų prekybai Europos Sąjungoje skirtos reguliavimo tvarkos tinkamumo. Be to, Komisija konsultavosi ir konkrečiais klausimais, susijusiais su rizikos draudimo fondų veikla. Daugybė iniciatyvų ir studijų, kuriomis Komisija rėmėsi rengdama šį teisės akto pasiūlymą, išsamiai aprašytos poveikio vertinime. 2. BENDRASIS POžIūRIS Šiame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama tai veiklai, kuri būdinga AIFV sektoriui, ir todėl jai būtina taikyti specifinius reikalavimus. Keli nerimą keliantys dalykai, paprastai siejami su AIFV veikla, yra susiję su metodais (pvz., skolintų vertybinių popierių pardavimas, akcijų skolinimasis ir kitos priemonės, kuriomis didinama dalis įmonėje), kurie nėra būdingi vien šiai finansų rinkos dalyvių kategorijai. Siekiant veiksmingumo ir nuoseklumo, šiems nerimą keliantiems dalykams reikėtų taikyti visapusiškas priemones, galiojančias visiems rinkos dalyviams, vykdantiems atitinkamą veiklą. Dėl daugybės šių problemų reikės peržiūrėti atitinkamas ES direktyvas ir tuo pagrindu nustatyti tinkamą visų korekcinių priemonių mastą ir turinį. Taigi dabartiniu pasiūlymu siekiama spręsti klausimus, kurie reikalauja specialiai AIFV ir jų verslui skirtų nuostatų. Siūloma direktyva siekiama: - nustatyti saugią ir suderintą ES sistemą, skirtą AIFV keliamos rizikos jų investuotojams, kitoms sandorio šalims, kitiems finansų rinkos dalyviams ir finansiniam stabilumui stebėsenai ir priežiūrai; ir - leisti AIFV teikti paslaugas ir prekiauti savo fondų akcijomis ar investiciniais vienetais visoje vidaus rinkoje, laikantis griežtų reikalavimų. Kitame skirsnyje nurodomi pagrindiniai principai, kuriais grindžiamos siūlomos direktyvos nuostatos. Konkrečios nuostatos smulkiau aprašytos 3.5 skyriuje. Vadovaujantis direktyva, visiems ne KIPVPS fondų valdytojams reikės veiklos leidimo Nors šiuo metu siekiama reguliuoti rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondus, Europos Komisija mano, kad būtų neveiksminga ir trumparegiška bet kokią teisėkūros iniciatyvą taikyti vien šioms dviem AIFV kategorijoms: tai būtų neveiksminga, nes visi sutartiniai šių fondų apibrėžimai negali tinkamai apimti visų atitinkamų subjektų ir dėl to juos būtų lengva apeiti; tai būtų trumparegiška, nes daugelis gresiančių rizikos rūšių būdingos ir kitiems AIFV veiklos tipams. Todėl reguliavimo sprendimas, kuris pasirodys ilgalaikiškiausias ir produktyviausias, galios visiems AIFV, kurių veikla tampa šių rizikos rūšių priežastimi. Taigi, vadovaujantis direktyvos reikalavimais, visų Europos Sąjungos ne KIPVPS valdymui ir administravimui turi būti išduoti leidimai ir ši veikla turi būti prižiūrima. Plati taikymo sritis nereiškia, kad požiūris yra universalus Esminių nuostatų rinkiniu bus reguliuojamos visų AIFV pirminio leidimo ir organizavimo sąlygos. Šios pagrindinės nuostatos bus pritaikytos skirtingų klasių turtui, kad investavimo politikai nebūtų taikomi netinkami arba netikslingi reikalavimai, neturintys su ja nieko bendra. Be šių bendrų nuostatų, pasiūlyme numatomos specialios, konkrečiai pritaikytos nuostatos, kurios galios tik AIFV, kurie valdydami savo AIF naudoja tam tikrus būdus arba strategiją (pvz., sistemiškai naudoja didelį finansinį svertą, įsigyja bendrovių kontrolinius paketus), ir užtikrins reikiamą šių metodų skaidrumo lygį. De minimis atleidimas nuo reikalavimų mažų turto portfelių valdytojams Siūlomoje direktyvoje numatytos dvi de minimis išimtys mažiems valdytojams. Siūloma direktyva nebus taikoma visiems AIFV, valdantiems AIF portfelius, kurių bendras turtas nesiekia 100 mln. EUR. Šių fondų valdymas neturėtų kelti didelės rizikos finansų stabilumui ir rinkos veiksmingumui. Tad šiuos reguliavimo reikalavimus taikant smulkiems valdytojams jiems būtų užkraunama išlaidų ir administracinė našta, kurios nepateisintų gaunama nauda. Tačiau AIFV, valdantiems tik tuos AIF, kurie netaiko finansinio sverto ir penkerius metus nuo kiekvieno fondo įsteigimo datos nesuteikia investuotojams išpirkimo teisių, taikoma de minimis 500 mln. EUR riba. Tokią gerokai didesnę de minimis ribą pateisina maža tikimybė, kad finansinio sverto netaikančių fondų valdytojai galėtų kelti sisteminę riziką. Nuo direktyvos reikalavimų atleisti AIFV neįgytų ir direktyvos suteikiamų teisių, nebent nuspręstų kreiptis dėl veiklos leidimo pagal direktyvą. Tokiu būdu priežiūros dėmesys būtų nukreiptas į sritis, kuriose sutelkta rizika. 100 mln. EUR riba reiškia, kad direktyva būtų taikoma apytiksliai 30 % rizikos draudimo fondų valdytojų, valdančių beveik 90 % visų ES įsisteigusių rizikos draudimo fondų turto. Tai apimtų beveik pusę kitų ne KIPVPS fondų valdytojų ir beveik visą turtą, investuotą į jų fondus. Direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama sprendimus priimantiems ir rizikingai veikiantiems subjektams vertės grandinėje Rinkos stabilumui, veiksmingumui ir investuotojams gresianti rizika pirmiausia kyla dėl AIFV ir keleto kitų finansų valdymo ir vertės grandinės veikėjų (tam tikrais atvejais bankų-depozitarų ir vertinimo subjektų) elgesio ir struktūros. Tad veiksmingiausia būtų kovoti su rizika, skiriant dėmesį tiems subjektams, kurie atlieka lemiamą vaidmenį rizikos, siejamos su AIF valdymu, atžvilgiu. AIFV turės teisę platinti AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams Leidimas vykdyti AIFV veiklą suteiks valdytojui teisę platinti AIF akcijas ar investicinius vienetus tik profesionaliems investuotojams (kaip apibrėžta MIFID direktyvoje). Daugeliui AIF būdinga palyginti didelė rizika (galimybė prarasti visą investuotą kapitalą ar didelę jo dalį) ir (arba) kitos savybės, dėl kurių jie netinkami mažmeniniams investuotojams. Jie ypač gali pririšti investuotojus prie jų investicijų ilgiau nei priimtina mažmeniniams fondams. Paprastai investavimo strategijos yra sudėtingos ir dažnai apima investavimą į nelikvidžias bei sunkiau įvertinamas investicijas. Tad šių AIF akcijos ar investiciniai vienetai bus platinami tik tiems investuotojams, kurie yra pasirengę suprasti su šiomis investicijomis susijusią riziką ir ją prisiimti. Platinimo tik profesionaliems investuotojams apribojimas atitinka dabartinę situaciją daugelyje valstybių narių. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse tam tikrų kategorijų AIF, kuriems galioja siūloma direktyva, kaip kad rizikos draudimo fondų fondai ir atvirojo tipo nekilnojamojo turto fondai, yra prieinami mažmeniniams investuotojams, taikant griežtą reguliavimo kontrolę. Valstybės narės gali leisti platinti fondų akcijas ar investicinius vienetus mažmeniniams investuotojams savo teritorijoje ir tam gali taikyti papildomas reguliavimo apsaugos priemones. ... ir teisę platinti fondų akcijas ar investicinius vienetus tarpvalstybiniu mastu AIFV, kurie laikosi siūlomos direktyvos reikalavimų, įgytų teisę platinti AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams kitų valstybių narių rinkose. Vienintelė tarptautinės akcijų ar investicinių vienetų prekybos sąlyga – pateikti reikiamą informaciją priimančiosios valstybės kompetentingai institucijai. AIFV turės teisę valdyti AIF, įsteigtus trečiosiose šalyse, ir prekiauti jų akcijomis ar investiciniais vienetais Šiuo metu daugelis ES įsisteigusių valdytojų valdo fondus, įsteigtus trečiosiose šalyse, ir prekiauja jų akcijomis ar investiciniais vienetais Europoje. Direktyvoje nustatomos naujos sąlygos, skirtos visai papildomai rizikai, gresiančiai Europos rinkoms ir investuotojams dėl tokių operacijų. Ja taip pat užtikrinama, kad nacionalinės mokesčių institucijos galėtų gauti visą informaciją iš trečiosios šalies mokesčių institucijų, kuri yra būtina tam, kad būtų galima apmokestinti vietos profesionalius investuotojus, investuojančius į lengvatinių mokestinių zonų jurisdikcijose esančius fondus. AIF valdymo ir administravimo veiklą gali vykdyti tik Europos Sąjungoje buveinę ir veiklos leidimą turintys AIFV su galimybe AIFV perduoti administravimo (bet ne valdymo) funkcijas lengvatinių mokestinių zonų jurisdikcijose veikiantiems subjektams, jei įvykdomos reikiamos sąlygos. Depozitarais, skiriamais pinigų ir turto saugojimui, gali tapti tik ES įsteigtos kredito įstaigos, kurios turi teisę tik subdeleguoti funkcijas, laikydamosi griežtų sąlygų. Vertintojams, paskirtiems trečiųjų šalių jurisdikcijose, taip pat turi galioti vienodi reguliavimo standartai. Pasiūlymuose numatoma, kad laikydamiesi šių griežtų sąlygų, ES AIFV galėtų platinti trečiosiose šalyse buveines turinčių AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams visoje Europoje po papildomo trejų metų laikotarpio. Tuo tarpu valstybės narės gali leisti arba ir toliau leisti AIFV platinti trečiosiose šalyse buveines turinčių AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams savo teritorijose pagal nacionalinius įstatymus. 3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI 3.1. Teisinis pagrindas Pasiūlymas pagrįstas EB sutarties 47 straipsnio 2 dalimi. 3.2. Subsidiarumas ir proporcingumas Vadovaujantis EB sutarties 5 straipsnio 2 dalimi, Bendrija privalo imtis veiksmų tik tada ir tokia apimtimi, kai siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio gali juos pasiekti geriau. AIFV veikla daro poveikį investuotojams, kitoms sandorio šalims ir finansų rinkoms kitose valstybėse narėse ir dėl to su AIFV veikla susijusi rizika dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio. Taigi norint veiksmingai stebėti makrolygio rizikos ribojimo riziką ir prižiūrėti AIFV veiklą reikia užtikrinti bendrą skaidrumo lygį ir reguliavimo apsaugos priemones visoje ES. Be to, direktyvoje pateikiama suderinta sistema saugiai ir veiksmingai AIF akcijų ar investicinių vienetų prekybai tarpvalstybiniu mastu, kurios veiksmingai sukurti nesuderintais valstybių narių veiksmais būtų neįmanoma. Siūloma direktyva taip pat yra ir proporcinga, kaip to reikalaujama EB sutarties 5 straipsnio 3 dalyje. Daugelis direktyvos nuostatų susijusios su konkrečių rūšių veikla ir, jei AIFV šia veikla neužsiima, nuostatos jam negalioja. Negana to, direktyva numato dvi de minimis išimtis: veiklos leidimo reikalavimų gali nesilaikyti AIFV, valdantys AIF, neperžengiančius 100 mln. EUR ribos, nes greičiausiai jie negalėtų kelti svarbios sisteminės rizikos arba pavojaus gerai funkcionuojančioms rinkoms. AIFV, valdantiems tik tuos AIF, kurie netaiko finansinio sverto ir penkerius metus nuo kiekvieno fondo įsteigimo investuotojams nesuteikia išpirkimo teisių, taikoma speciali de minimis 500 mln. EUR riba. 3.3. Pasirinkta priemonė Direktyvos pasirinkimas teisine priemone – tai protingas suderinimo ir lankstumo kompromisas. Siūloma direktyva užtikrinamas pakankamas suderinimo lygis, kad būtų nustatyta nuosekli ir saugi AIFV leidimų ir nuolatinės jų priežiūros visos Europos sistema. Pasirinkus direktyvą valstybėms narėms suteikiama galimybė tam tikru mastu lanksčiai spręsti, kaip pritaikyti savo nacionalinę tvarką prie naujosios sistemos. Tai atitinka subsidiarumo principą. 3.4. Komitologija Pasiūlymas pagrįstas Lamfalussy finansinių paslaugų reglamentavimo procesu. Siūlomoje direktyvoje numatyti principai, būtini užtikrinti, kad AIFV būtų taikomi nuoseklūs aukšti skaidrumo ir reguliavimo priežiūros standartai Europos Sąjungoje, numatant galimybę priimti detalias įgyvendinimo priemones taikant komitologijos procedūras. 3.5. Pasiūlymo turinys 3.5.1. Taikymo sritis ir apibrėžtys Siekiant užtikrinti veiksmingą AIFV, veikiančių Europos Sąjungoje, priežiūrą ir kontrolę, direktyvoje numatoma teisiškai įpareigojanti veiklos leidimų ir priežiūros tvarka, galiojanti visiems AIFV, valdantiems AIF Europos Sąjungoje. Tvarka bus taikoma nepaisant valdomo AIF juridinės buveinės. Proporcingumo sumetimais direktyva nebus taikoma AIFV, valdantiems AIF, kurių turto vertė nesiekia 100 mln. EUR, portfelius arba nesiekia 500 mln. EUR, jei AIFV valdo tik tokius AIF, kurie netaiko finansinio sverto ir penkerius metus nuo kiekvieno fondo įsteigimo investuotojams nesuteikia išpirkimo teisių. 3.5.2. Veiklos sąlygos ir pradinis leidimas Siekdami vykdyti veiklą Europos Sąjungoje, visi AIFV privalės gauti veiklos leidimą iš savo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos. Visi Europos teritorijoje veikiantys AIFV privalės įrodyti, kad yra tinkamai pasirengę teikti AIF valdymo paslaugas, ir pateikti išsamią informaciją apie planuojamą AIFV veiklą, valdomo AIF tapatybę ir savybes, AIFV valdymą (įskaitant valdymo paslaugų perdavimo tvarką), turto vertinimo ir saugojimo tvarką bei reguliavimo ataskaitų sistemas, jei reikia. Be to, AIFV privalės turėti ir išlaikyti minimalų kapitalo dydį. Siekiant užtikrinti nuolatinį su AIFV veikla susijusios rizikos veiksmingą valdymą, AIFV privalės kompetentingai institucijai įrodyti, kad turi tinkamą vidaus tvarką rizikos valdymo srityje, o ypač likvidumo rizikos ir papildomos veiklos ir sandorio šalies rizikos, susijusios su skolintų vertybinių popierių pardavimu; interesų konfliktų valdymo ir atskleidimo, sąžiningo turto vertinimo tvarką bei saugias deponavimo (saugojimo) procedūras. Atsižvelgiant į AIFV investavimo strategijų įvairovę, siūlomoje direktyvoje numatoma tikslius reikalavimus, ypač informacijos atskleidimo srityje, pritaikyti konkrečiai naudojamai investavimo strategijai. 3.5.3. Elgesys su investuotojais Siūloma direktyva numatomas minimalus paslaugų ir informacijos teikimo (profesionaliems) investuotojams lygis iš pradžių ir nuolatos, taip siekiant palengvinti šių įpareigojimų vykdymą laiku bei užtikrinti deramą investuotojų apsaugos lygį. Direktyvoje AIFV įpareigojami pateikti savo investuotojams aiškų investavimo politikos aprašą, įskaitant turto rūšies ir finansinio sverto naudojimo aprašus; išpirkimo politikos įprastinėmis ir išskirtinėmis aplinkybėmis aprašą; vertinimo, saugojimo, administravimo ir rizikos valdymo procedūrų aprašus; su investicijomis susijusių mokesčių, įmokų ir išlaidų aprašą. 3.5.4. Informacijos teikimas reguliavimo institucijoms Siekiant užtikrinti veiksmingą AIFV veiklos makrolygio rizikos ribojimo kontrolę, AIFV privalės periodiškai pranešti kompetentingai institucijai apie pagrindines savo prekybos rinkas ir priemones, savo pagrindines pozicijas, veiklos rezultatus ir rizikos koncentraciją. Be to, AIFV privalės informuoti savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją apie valdomo AIF tapatybę, rinkas ir turtą, į kuriuos AIF investuos, bei organizacinę ir rizikos valdymo tvarką, nustatytą tam AIF. 3.5.5. Specialūs reikalavimai AIFV, kurie valdo didelį finansinį svertą taikančius AIF Sistemi škai naudodami didelį finansinį svertą, rinkoms, kuriose investuoja, AIFV turi galimybę daryti poveikį, kuris gali kelis kartus viršyti fondo nuosavą kapitalą. Pasiūlyme Komisija įgaliojama nustatyti finansinio sverto apribojimus vadovaujantis komitologijos procedūra, kai to reikia finansų sistemos stabilumui ir vientisumui užtikrinti. Siūloma direktyva suteikiamos papildomos specialios teisės nacionalinėms valdžios institucijoms išskirtinėmis aplinkybėmis atskiriems valdytojams ir fondams apriboti galimybes taikyti finansinį svertą. Pasiūlyme taip pat numatoma, kad sistemiškai nustatytą ribą viršijantį finansinį svertą taikantys AIFV privalės teikti informaciją AIFV buveinės valstybės narės valdžios institucijai apie bendrą svertinių įsiskolinimų visomis formomis sumą ir pagrindinius skolinimosi išteklius. Pasiūlymo projekte nenumatomi jokie kompetentingų institucijų įsipareigojimai dėl šios informacijos panaudojimo. Direktyvoje tokius didelį finansinį svertą naudojančius fondus prižiūrinčios kompetentingos institucijos įpareigojamos kaupti ir keistis su kitomis valdžios institucijomis informacija, kuri yra svarbi galimų AIFV veiklos pasekmių sistemai svarbioms finansų įstaigoms visoje ES stebėsenai ir reagavimui į jas ir (arba) sklandžiam rinkų, kuriose veikia AIFV, funkcionavimui. 3.5.6. Specialūs reikalavimai AIFV, įsigyjantiems bendrovių kontrolinius paketus Pasiūlyme nustatyti informacijos atskleidimo portfeliui priklausančios bendrovės, kurios kontrolinį paketą įsigijo AIFV, kitiems akcininkams ir darbuotojų atstovams reikalavimai. Pasiūlyme numatyta, kad AIFV turi kasmet teikti informaciją apie investavimo strategiją ir savo fondo tikslus, kai įsigyja bendrovių kontrolinę dalį, bei teikti bendro pobūdžio informaciją apie portfeliui priklausančios įmonės veiklos rezultatus po kontrolinio paketo įsigijimo. Šios ataskaitų teikimo prievolės yra numatytos atsižvelgiant į privataus kapitalo ir akcijų išpirkimo fondų įsipareigojimą viešai atsiskaityti dėl būdų, kuriais jie valdo platesnio viešojo intereso bendroves. Reikalavimais teikti informaciją siekiama spręsti pastebimą strateginės informacijos apie tai, kaip privataus kapitalo valdytojai ketina valdyti arba šiuo metu valdo portfeliui priklausančias įmones, trūkumą. Proporcingumo sumetimais pasiūlymo projekte šie reikalavimai netaikomi MVĮ kontrolinio paketo įsigijimui, taip stengiantis išvengti šių įpareigojimų taikymo pradinio ir rizikos kapitalo teikėjams (tiek, kiek jie dar nėra atleisti nuo visų direktyvos reikalavimų). Sprendžiant problemas dėl informacijos sumažėjimo po to, kai privataus kapitalo savininkai išbraukia valstybės įmones iš biržos prekybos sąrašų, pasiūlymo projekte nurodoma, kad tokioms išbrauktoms įmonėms ne ilgiau kaip 2 metus po išbraukimo ir toliau galios informacijos teikimo prievolės, taikomos į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms bendrovėms. 3.5.7. Direktyvoje numatytos AIFV teisės Siekiant palengvinti bendrosios rinkos plėtrą, savo buveinės valstybėje narėje veiklos leidimą gavęs AIFV turės teisę platinti savo fondų akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams visų valstybių narių teritorijose. Siūloma direktyva nustačius aukštą bendrą reguliavimo standartą, valstybėms narėms nebus leidžiama taikyti papildomų reikalavimų AIFV, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, tiek, kiek tai susiję su akcijų ar investicinių vienetų platinimu profesionaliems investuotojams. Tarpvalstybinei AIF akcijų ar investicinių vienetų prekybai bus taikoma tik pranešimo procedūra, pagal kurią svarbi informacija yra pateikiama priimančiajai valstybei narei. Siūloma direktyva nesuteikiamos teisės, susijusios su AIF akcijų ar investicinių vienetų platinimu mažmeniniams investuotojams. Valstybės narės turi teisę leisti platinti akcijas ar investicinius vienetus mažmeniniams investuotojams savo teritorijose ir šiam tikslui gali taikyti papildomas reguliavimo apsaugos priemones. Tokiais reikalavimais negalima diskriminuoti AIFV buveinės atžvilgiu. 3.5.8. Trečiosios šalies aspektai Siūlomoje direktyvoje AIFV leidžiama prekiauti AIF, turinčių buveines trečiosiose šalyse, akcijomis ar investiciniais vienetais, jei šiose jurisdikcijose griežtai kontroliuojama, kaip paslaugų teikėjai vykdo pagrindines funkcijas. Šia direktyva suteikiamos teisės platinti tokių AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams įsigalios tik praėjus trejiems metams nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino, nes reikia laiko, kad įgyvendinimo priemonėse būtų galima nustatyti papildomus reikalavimus. Tuo tarpu valstybės narės gali leisti arba ir toliau leisti AIFV platinti trečiosiose šalyse buveines turinčių AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams savo teritorijose pagal nacionalinius įstatymus. Pagrindines funkcijas ir veiklą, galinčias kelti riziką Europos rinkoms, investuotojams ir kitoms sandorio šalims, turi vykdyti ES įsteigti subjektai, veikiantys pagal suderintas taisykles. Direktyvoje numatytos nuostatos, kuriomis apibrėžiamos funkcijos, kurias gali vykdyti trečiųjų šalių subjektai arba kurias jiems gali perduoti įgaliotos ES institucijos. Be to, šiomis nuostatomis apibrėžtos sąlygos (reguliavimo ir priežiūros lygiavertiškumas), kurioms esant ribotas funkcijas gali vykdyti trečiųjų šalių subjektai. Direktyvos projekte trečiojoje šalyje buveinę turinčių AIF akcijomis ar investiciniais vienetais leidžiama prekiauti tik tuomet, jei jų buveinės šalis yra pasirašiusi susitarimą, remiantis EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos 26 straipsniu, su valstybe nare, kurios teritorijoje bus prekiaujama AIF akcijomis ar investiciniais vienetais. Taip užtikrinama, kad nacionalinės mokesčių institucijos galėtų gauti visą informaciją iš trečiosios šalies mokesčių institucijų, kuri yra būtina tam, kad būtų galima apmokestinti vietos profesionalius investuotojus, investuojančius į lengvatinių mokestinių zonų jurisdikcijose esančius fondus. Praėjus trejiems metams nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino direktyvoje bus leista AIFV, įsteigtiems trečiojoje šalyje, prekiauti savo fondų akcijomis ar investiciniais vienetais ES, jei trečiosios šalies reguliavimo sistema ir priežiūros tvarka atitinka siūlomas direktyvoje, o ES operatoriai turi lygiavertę galimybę veikti tos trečiosios šalies rinkoje. Visais atvejais sprendimus dėl atitinkamų trečiosios šalies įstatymų lygiavertiškumo ir lygiavertės galimybės veikti rinkoje priims Komisija. 3.5.9. Bendradarbiavimas vykdant priežiūrą, keitimasis informacija ir tarpininkavimas Siekiant užtikrinti saugų AIFV sektoriaus veikimą, valstybių narių kompetentingos institucijos prireikus turės bendradarbiauti, kad būtų pasiekti direktyvos tikslai. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį rizikos, kylančios AIFV sektoriuje, pobūdį, reikalavimas laiku keistis svarbiais makrolygio rizikos ribojimo duomenimis Europos arba net pasaulinio mastu bus būtina veiksmingos makrolygio rizikos ribojimo kontrolės sąlyga. Tokiu būdu buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos privalės perduoti aktualius makrolygio rizikos ribojimo duomenis tinkamai apibendrinta forma kitų valstybių narių valdžios institucijoms. Jei kompetentingos institucijos nesutaria, klausimas perduodamas svarstyti CESR, kad būtų galima greitai ir veiksmingai priimti sprendimą. Kompetentingos institucijos tinkamai atsižvelgia į CESR sprendimą. 3.6. Poveikis biudžetui Pasiūlymas nedaro jokio poveikio Bendrijos biudžetui. 2009/0064 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų ir direktyvų 2004/39/EB ir 2009/.../EB dalinio keitimo (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[5], atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[6], atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę[7], laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[8], kadangi: (1) Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV) yra atsakingi už reikšmingos Europoje investuoto turto dalies valdymą, reikšmingas finansinių priemonių, kuriomis prekiauja rinkoje, sumas ir gali daryti svarbią įtaką rinkoms ir įmonėms, į kurias investuoja. (2) AIFV poveikis rinkoms, kuriose jie veikia, yra daugiausia naudingas, tačiau pastarieji finansiniai sunkumai parodė, kaip AIFV veikla gali skleisti ar didinti riziką visoje finansų sistemoje. Nesuderintai reaguojant į šią riziką nacionaliniu mastu, ją veiksmingai valdyti sunku. Todėl šia direktyva siekiama nustatyti bendrus AIFV veiklos leidimų ir priežiūros reikalavimus, siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į susijusią riziką ir jos poveikį Bendrijos investuotojams ir rinkoms. (3) Pastarieji finansų rinkų sunkumai parodė, kad daugumai AIFV strategijų gresia kelių rūšių svarbi rizika, susijusi su investuotojais, kitais rinkos dalyviais ir rinkomis. Siekiant nustatyti išsamią bendrą priežiūros tvarką, būtina sukurti sistemą, kurią taikant būtų galima kovoti su šia rizika, atsižvelgiant į AIFV taikomų investavimo strategijų ir būdų įvairovę. Taigi ši direktyva turėtų būti taikoma AIFV, valdantiems visų tipų fondus, kuriems netaikoma Direktyva 2009/…/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija)[9], ir prekiaujantiems jų akcijomis ar investiciniais vienetais, nepaisant teisinio arba sutartinio būdo, kuriuo ši atsakomybė yra patikėta AIFV. AIFV neturėtų būti suteikiama teisė, remiantis pagal šią direktyvą suteiktu veiklos leidimu, valdyti KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/…/EB. (4) Direktyvoje pateikiami reikalavimai, kaip AIFV turėtų valdyti alternatyvaus investavimo fondus (AIF), už kuriuos atsako. Dėl didžiulės AIFV valdomų AIF tipų įvairovės būtų neproporcinga reguliuoti AIFV valdomų AIF portfelių struktūrą arba sudėtį ir sunku numatyti tokį plataus masto derinimą. (5) Ši direktyva turėtų būti taikoma tik valdant kolektyvinio investavimo subjektus, kurie pritraukia daugelio investuotojų kapitalą, siekdami jį investuoti pagal nustatytą investavimo politiką, vadovaudamiesi rizikos paskirstymo principu, šių investuotojų naudai. Ši direktyva neturėtų būti taikoma pensijų fondų valdymui ir ne bendrojo fondo investicijų valdytojams, kaip antai labdaros fondai, valstybės vardu valdomi fondai arba kredito įstaigų, draudimo ar perdraudimo įmonių savo sąskaita laikomas turtas. Ši direktyva taip pat neturėtų būti taikoma aktyviai valdomoms investicijoms į vertybinius popierius, kaip antai sertifikatai, valdomi ateities sandoriai ir indeksuojamos obligacijos. Tačiau ji turėtų galioti visų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojams, kurie neprivalo gauti leidimo veikti kaip KIPVPS. Investicinės įmonės, gavusios leidimą pagal Direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų[10], neprivalo gauti leidimo pagal šią direktyvą, kad galėtų teikti investavimo paslaugas, susijusias su AIF. Tačiau investicinės įmonės gali teikti investavimo paslaugas, susijusias su AIF, tik jei ir tokiu mastu, kokiu jų investiciniais vienetais ar akcijomis leidžiama prekiauti pagal šią direktyvą. (6) Siekiant išvengti per didelių arba neproporcingų reikalavimų, šioje direktyvoje nustatyta išimtis AIFV, kurių valdomas sukauptas AIF turtas nesiekia 100 mln. EUR ribos. Tokių AIFV veikla vargu ar turės reikšmingą poveikį finansiniam stabilumui ar rinkos veiksmingumui. AIFV, kurie valdo tik finansinio sverto netaikančius AIF ir penkerius metus investuotojams nesuteikia išpirkimo teisių, taikoma speciali 500 mln. EUR riba. Ši speciali riba pateisinama tuo, kad finansinio sverto netaikančių fondų, kurių specializacija – ilgalaikės investicijos, valdytojai turi dar mažiau galimybių kelti sisteminę riziką. Be to, nustačius penkerių metų laikotarpį, kai investuotojams draudžiama parduoti akcijas, nebelieka likvidumo rizikos. AIFV, kuriems netaikoma ši direktyva, ir toliau turėtų galioti atitinkami nacionalinės teisės aktai. Tačiau jiems turėtų būti leista įgyti AIFV statusą šioje direktyvoje numatyta pasirenkama tvarka. (7) Šia direktyva siekiama nustatyti suderintą ir griežtą AIFV veiklos reguliavimo ir priežiūros sistemą. Veiklos leidimas, išduodamas pagal šią direktyva, turėtų apimti AIF valdymo ir administravimo paslaugas visoje Bendrijoje. Be to, leidimą turintys AIFV, laikydamiesi pranešimo procedūros, turėtų įgyti teisę platinti AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams Bendrijoje. (8) Šia direktyva AIF nereglamentuojami, todėl ja valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti ar toliau taikyti papildomus reikalavimus jų teritorijose įsteigtiems AIF. Tai, kad valstybė narė gali nustatyti papildomus reikalavimus jos teritorijose buveines turintiems AIF, neturėtų trukdyti kitose valstybėse narėse pagal šią direktyvą leidimus gavusiems AIFV pasinaudoti savo teisėmis platinti profesionaliems investuotojams AIF, kurie turi buveines ne valstybėje narėje, kuri nustato papildomus reikalavimus, ir kuriems dėl to tie papildomi reikalavimai netaikomi ir jie jų neprivalo laikytis, akcijas ar investicinius vienetus. (9) Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės aktų taikymo, valstybės narės gali nustatyti griežtesnius reikalavimus AIFV, kai AIFV platina AIF akcijas ar investicinius vienetus tik mažmeniniams investuotojams arba kai AIFV platina to paties AIF akcijas ar investicinius vienetus ir profesionaliems, ir mažmeniniams investuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar šio AIF investiciniais vienetais ar akcijomis prekiaujama šalies, ar tarpvalstybiniu mastu. Šiomis dviem išimtimis valstybėms narėms suteikiama teisė nustatyti papildomas apsaugos priemones, kurios, jų nuomone, yra būtinos mažmeniniams investuotojams apsaugoti. Taip atsižvelgiama į faktą, kad dažnai AIF yra nelikvidūs ir jiems gresia didelė rizika prarasti didelę dalį kapitalo. Su AIF susijusios investavimo strategijos paprastai nėra pritaikytos mažmeninių investuotojų investiciniam profiliui ir poreikiams. Jos labiau tinka profesionaliems investuotojams ir investuotojams, turintiems pakankamai didelius investicinius portfelius ir dėl to galintiems atlaikyti didesnę praradimo riziką, susijusią su šiomis investicijomis. Vis dėlto valstybės narės gali leisti platinti AIFV valdomų visų ar tam tikrų tipų AIF akcijas ar investicinius vienetus mažmeniniams investuotojams savo teritorijose. Atsižvelgdamos į Direktyvos 2004/39/EB 19 straipsnio 4 ir 5 dalis, valstybės narės turėtų ir toliau užtikrinti, kad tais atvejais, kai jos leidžia platinti AIF akcijas ar investicinius vienetus mažmeniniams investuotojams, būtų nustatytos atitinkamos nuostatos. Vadovaujantis Direktyva 2004/39/EB leidimą gavusios investicinės įmonės, teikiančios investavimo paslaugas mažmeniniams klientams, turi atsižvelgti į šias papildomas apsaugos priemones, vertindamos, ar konkretus AIF yra tinkamas ar deramas konkrečiam mažmeniniam klientui. Kai valstybė narė leidžia platinti AIF mažmeniniams investuotojams savo teritorijoje, šia galimybe turėtų būti galima pasinaudoti, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje įsteigtas AIFV, ir visos papildomos nuostatos turėtų būti taikomos be diskriminavimo. (10) Siekiant pagal Direktyvą 2004/39/EB užtikrinti aukštą investicinių įmonių klientų apsaugos lygį, AIF neturėtų būti laikomas nesudėtinga finansine priemone tos direktyvos tikslais. Todėl tą direktyvą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. (11) Siekiant užtikrinti AIFV teikiamų valdymo paslaugų tęstinumą ir tinkamumą, būtina numatyti minimalaus kapitalo reikalavimų taikymą. Nuolatiniai kapitalo reikalavimai turėtų apimti galimą AIFV profesinę atsakomybę, susijusią su visa jų veikla, įskaitant perduotas arba pagal įgaliojimą teikiamas valdymo paslaugas. (12) Būtina užtikrinti, kad AIFV veiktų laikydamiesi griežtos vadovavimo kontrolės. AIFV turi būti valdomi ir organizuojami taip, kad iki minimumo sumažėtų interesų konfliktų galimybė. Paskutinieji įvykiai išryškino esminę būtinybę atskirti turto saugojimo ir valdymo funkcijas bei atskirti investuotojų turtą nuo valdytojo turto. Tam AIFV turi paskirti depozitarą ir pavesti jam įnešti investuotojo pinigus į atskirtą sąskaitą, saugoti finansines priemones ir tikrinti, ar AIF arba AIFV AIF vardu įsigijo visą kitą turtą. (13) Patikimas ir objektyvus turto vertinimas turi lemiamos reikšmės investuotojų interesų apsaugai. Skirtingi AIFV taiko skirtingas turto vertinimo metodologijas ir sistemas priklausomai nuo turto ir rinkos, kurioje jie daugiausiai investuoja. Pripažinti šiuos skirtumus yra tikslinga, tačiau reikėtų nustatyti, kad turto vertinimą privalo atlikti nuo AIFV nepriklausomas subjektas. (14) AIFV gali perduoti atsakomybę vykdyti savo funkcijas pagal šią direktyvą. AIFV turėtų likti atsakingas už tinkamą savo funkcijų vykdymą ir šioje direktyvoje pateiktų taisyklių laikymąsi. (15) Atsižvelgiant į tai, kad AIFV, savo investavimo strategijoje taikantys didelį finansinį svertą, tam tikromis sąlygomis gali didinti sisteminę riziką arba kelti sumaištį rinkose, AIFV, naudojantiems tam tikrus riziką keliančius būdus, reikėtų nustatyti specialius reikalavimus. Informacija, reikalinga šiai rizikai nustatyti, stebėti ir į ją reaguoti, visoje Bendrijoje nėra nuosekliai renkama ir valstybės narės ja nesikeičia, siekdamos nustatyti galimus rizikos, kylančios finansų rinkų stabilumui Bendrijoje, šaltinius. Siekiant ištaisyti šią padėtį, AIFV, savo investavimo strategijoje nuolat taikantiems didelį finansinį svertą, turėtų būti taikomi specialūs reikalavimai. Šie AIFV turėtų būti įpareigoti atskleisti informaciją apie naudojamą finansinį svertą ir jo šaltinius. Šią informaciją reikėtų apibendrinti ir ja keistis su kitomis Bendrijos institucijomis, siekiant palengvinti šių AIFV naudojamo finansinio sverto poveikio Bendrijos finansų sistemai kolektyvinę analizę ir bendrą atsaką į šį poveikį. (16) AIFV veikla, vykdoma naudojant didelį finansinį svertą, galėtų turėti neigiamą poveikį finansų rinkų stabilumui ir efektyviam veikimui. Laikoma, kad Komisijai būtina suteikti teisę nustatyti AIFV naudojamo finansinio sverto lygio apribojimus, ypač tais atvejais, kai AIFV sistemiškai naudoja didelį finansinį svertą. Nustatant didžiausio leidžiamo finansinio sverto sumą, reikėtų atsižvelgti į aspektus, susijusius su finansinio sverto šaltiniu ir AIFV taikomomis strategijomis. Taip pat reikėtų atsižvelgti į iš esmės dinamišką daugumos AIFV, naudojančių didelį finansinį svertą, finansinio sverto valdymo pobūdį. Šiuo atžvilgiu finansinio sverto apribojimai galėtų būti, pavyzdžiui, riba, kurios niekada negalima viršyti, arba vidutinio finansinio sverto, naudojamo tam tikrą laikotarpį (t. y. mėnesį arba ketvirtį), riba. (17) Būtina užtikrinti, kad AIFV visoms bendrovėms, kurias kontroliuoja arba kurioms turi tiesioginę lemiamą įtaką, teiktų informaciją, šioms bendrovėms reikalingą įvertinti, kaip ši kontrolės įtaka veikia bendrovės ekonominę ir socialinę padėtį trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu. Todėl AIFV, valdantiems AIF, kurie turi galimybę kontroliuoti į biržos prekybos sąrašus įtrauktą arba neįtrauktą bendrovę, reikėtų taikyti ypatingus reikalavimus, ypač reikalavimus pranešti apie tokią savo padėtį ir informuoti bendroves ir visus jų akcininkus apie AIFV ketinimus, susijusius su verslo plėtra ateityje ir kitais kontroliuojamoje bendrovėje numatomais pokyčiais. Siekiant užtikrinti skaidrumą kontroliuojamos bendrovės atžvilgiu, turėtų būti taikomi griežtesni ataskaitų reikalavimai. Atitinkamų AIF metinėse ataskaitose reikėtų papildomai pateikti informaciją, būdingą konkrečiai investicijos rūšiai ir kontroliuojamai bendrovei. (18) Daugelis AIFV šiuo metu valdo AIF, turinčius buveines trečiosiose šalyse. Veiklos leidimus turintiems AIFV būtų tikslinga leisti valdyti AIF, turinčius buveines trečiosiose šalyse, laikantis atitinkamos tvarkos, kuria užtikrinamas tinkamas tų AIF administravimas ir veiksmingas Bendrijos investuotojų investuoto turto saugojimas. (19) AIFV turėtų turėti galimybę platinti trečiosiose šalyse buveines turinčių AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams tiek AIFV buveinės valstybėje narėje, tiek kitose valstybėse narėse. Tokia teisė turėtų būti įgyjama vadovaujantis pranešimo procedūra ir su sąlyga, kad yra pasirašytas susitarimas dėl mokesčių su atitinkama trečiąja šalimi, kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija su Bendrijos investuotojų buveinės valstybės narės mokesčių institucijomis. Atsižvelgiant į tai, kad tokie AIF ir trečiosios šalys, kuriose yra jų buveinės, turi atitikti papildomus reikalavimus (kai kuriuos iš jų pirmiausia reikia nustatyti įgyvendinimo priemonėse), šioje direktyvoje numatytos teisės platinti trečiojoje šalyje buveinę turinčio AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams turėtų įsigalioti praėjus trejiems metams nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino. Tuo tarpu valstybės narės gali leisti arba ir toliau leisti platinti trečiosiose šalyse buveines turinčių AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams savo teritorijose pagal nacionalinius įstatymus. Tačiau per šį trejų metų laikotarpį AIFV negali platinti tokių AIF akcijų ar investicinių vienetų profesionaliems investuotojams kitose valstybėse narėse, remdamiesi pagal šią direktyvą suteikiamomis teisėmis. (20) Reikėtų leisti AIFV perduoti administravimo užduotis subjektui, įsteigtam trečiojoje šalyje, jei nustatytos reikiamos apsaugos priemonės. Panašiai ir depozitaras turi teisę perduoti savo saugojimo užduotis, susijusias su trečiojoje šalyje buveinę turinčiu AIF, depozitarui, įsteigtam toje trečiojoje šalyje, jei šios trečiosios šalies įstatymais užtikrinamas investuotojų interesų apsaugos lygis yra lygiavertis apsaugos lygiui Bendrijoje. Esant tam tikroms sąlygoms, AIFV turėtų turėti galimybę skirti nepriklausomą vertintoją, įsteigtą trečiojoje šalyje. (21) Jei trečiojoje šalyje galioja lygiavertė reguliavimo sistema ir jei Bendrijoje įsteigtas AIFV gali veiksmingai pasinaudoti galimybe patekti į trečiosios šalies rinką, valstybėms narėms reikėtų leisti suteikti AIFV veiklos leidimą, remiantis šios direktyvos nuostatomis, nereikalaujant, kad AIFV turėtų registruotą buveinę Bendrijoje, praėjus trejiems metams nuo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Šiuo laikotarpiu atsižvelgiama į tai, kad tokie AIFV ir trečioji šalis, kurioje jie turi buveinę, turi atitikti papildomus reikalavimus, o kai kuriuos iš tų reikalavimų pirma reikia nustatyti įgyvendinimo priemonėse. (22) Būtina išaiškinti kompetentingų institucijų, atsakingų už šios direktyvos įgyvendinimą, įgaliojimus ir pareigas bei sustiprinti mechanizmus, reikalingus bendradarbiavimo tarpvalstybinės priežiūros srityje reikiamam lygiui užtikrinti. (23) Sąlyginė AIFV veiklos svarba kai kuriose finansų rinkose, ypač tais atvejais, kai jų valdomi AIF neturi reikšmingos dalies pagrindinių tų rinkų produktų ar priemonių atžvilgiu, tam tikromis aplinkybėmis galėtų kliudyti veiksmingam tų rinkų veikimui. Pavyzdžiui, tos rinkos galėtų tapti labai nestabilios arba būtų daromas poveikis jose prekiaujamų priemonių teisingai kainodarai. Todėl būtina užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus stebėti AIFV veiklą tose rinkose ir įsikišti tokiomis aplinkybėmis, kai būtų būtina apsaugoti jų tinkamą veikimą. (24) Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šios direktyvos nuostatų pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. (25) Visi kompetentingų institucijų, kitų institucijų, organų arba asmenų informacijos mainai ir perdavimas turėtų atitikti asmens duomenų perdavimo taisykles, nustatytas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[11]. (26) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[12]. (27) Visų pirma Komisija turėtų būti įgaliota priimti šiai direktyvai įgyvendinti būtinas priemones. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų turėti įgaliojimus priimti priemones, nustatančias procedūras, kurių laikydamiesi AIFV, valdantys AIF, kurių valdomas turtas neviršija šioje direktyvoje nustatytos ribos, portfelius, gali pasinaudoti teise įgyti AIFV statusą pagal šią direktyvą. Šios priemonės taip pat rengiamos siekiant apibrėžti kriterijus, kuriuos turi taikyti kompetentingos institucijos, vertindamos, ar AIFV laikosi įpareigojimų vykdydami verslą, nustatydami privalomus interesų konfliktų tipus bei imdamiesi pagrįstų veiksmų, kad nustatytų vidaus ir organizacinę tvarką, kuria siekiama nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti ir atskleisti. Šiose priemonėse konkrečiai nurodomi rizikos valdymo reikalavimai, kuriuos AIFV turi taikyti valdydamas riziką, kuri AIFV kyla kaip valdomojo AIF valdytojui, taip pat bet kokia tvarka, būtina siekiant suteikti AIFV galimybę valdyti konkrečių rūšių riziką, susijusią su skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriais, įskaitant bet kokius susijusius apribojimus, kurie gali būti reikalingi siekiant apsaugoti AIF nuo per didelės rizikos. Jos skirtos šios direktyvos likvidumo valdymo reikalavimams, visų pirma AIF minimalaus likvidumo reikalavimams, patikslinti. Jomis siekiama patikslinti reikalavimus, kuriuos turi atitikti pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių iniciatoriai, kad AIFV būtų leidžiama investuoti į tokias priemones, išleistas po 2011 m. sausio 1 d. Jomis taip pat siekiama patikslinti reikalavimus, kurių AIFV turi laikytis investuodamas į tokias pakeitimo vertybiniais popieriais priemones. Jomis taip pat siekiama nurodyti kriterijus, kuriais vadovaujantis vertintojas gali būti laikomas nepriklausomu pagal šią direktyvą. Šios priemonės rengiamos siekiant nurodyti sąlygas, kuriomis turėtų būti patvirtinamas AIFV funkcijų perdavimas, ir sąlygas, kuriomis valdytojas, perdavęs per daug funkcijų, nebegali būti laikomas AIF valdytoju. Šiomis priemonėmis nustatomas AIFV metinės ataskaitos, kurią jis turi pateikti kiekvieno savo valdomo AIF atžvilgiu, turinys bei forma ir patikslinami AIFV informacijos atskleidimo investuotojams ir ataskaitų teikimo kompetentingoms institucijoms įpareigojimai bei dažnumas. Jomis siekiama patikslinti AIFV taikomus informacijos atskleidimo reikalavimus, susijusius su finansiniu svertu ir ataskaitų kompetentingoms institucijoms bei informacijos atskleidimo investuotojams dažnumu. Jos skirtos finansinio sverto, kurį AIFV gali taikyti valdydamas AIF, apribojimams nustatyti. Priemonės rengiamos siekiant detaliai nustatyti turinį ir būdą, kuriais AIFV, įgiję emitentų ir į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kontrolinius paketus, turi įvykdyti informacijos teikimo įpareigojimus emitentams ir į biržos prekybos sąrašus neįtrauktoms bendrovėms bei jų atitinkamiems akcininkams ir darbuotojų atstovams, įskaitant informaciją, pateiktiną jų valdomų AIF metinėse ataskaitose. Jomis siekiama patikslinti, kokio tipo apribojimus ar sąlygas galima nustatyti AIF akcijų ar investicinių vienetų platinimui profesionaliems investuotojams AIFV buveinės valstybėje narėje. Jomis siekiama patikslinti bendruosius kriterijus, taikomus vertinant trečiųjų šalių vertinimo standartų lygiavertiškumą, kai vertintojas yra įsteigtas trečiojoje šalyje, vertinant trečiųjų šalių depozitarus reglamentuojančių įstatymų lygiavertiškumą ir vertinant rizikos ribojimo reguliavimo ir nuolatinės priežiūros lygiavertiškumą tais atvejais, kai norima suteikti leidimą trečiosiose šalyse įsteigtiems AIFV. Jomis siekiama nustatyti bendruosius kriterijus, skirtus įvertinti, ar trečiosios šalys suteikia Bendrijos AIFV veiksmingą galimybę patekti į rinką, lyginant su atitinkama galimybe, kurią Bendrija suteikia trečiųjų šalių AIFV. Jomis siekiama nustatyti AIFV buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų ir kitų kompetentingų institucijų keitimosi su AIFV susijusia informacija sąlygas, turinį ir dažnumą, kai AIFV atskirai ar kartu su kitais AIFV gali daryti poveikį sistemai svarbių finansų įstaigų stabilumui ir tinkamam rinkų veikimui. Jomis siekiama patikslinti patikrų vietoje ir tyrimų procedūras. (28) Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Į anksčiau minėtą kategoriją nepatenkančioms priemonėms turėtų būti taikoma reguliavimo procedūra, numatyta to sprendimo 5 straipsnyje. Šiomis priemonėmis siekiama konstatuoti, kad konkrečios trečiosios šalies fondų vertinimo standartai yra lygiaverčiai Bendrijoje taikomiems standartams, kai vertintojas yra įsteigtas trečiojoje šalyje. Jomis siekiama konstatuoti, kad konkrečios trečiosios šalies depozitarus reglamentuojantys įstatymai yra lygiaverčiai šiai direktyvai. Jomis siekiama konstatuoti, kad AIFV rizikos ribojimo reguliavimo ir nuolatinės priežiūros įstatymai, galiojantys konkrečioje trečiojoje šalyje, yra lygiaverčiai šiai direktyvai. Jos rengiamos siekiant konstatuoti, ar konkreti trečioji šalis suteikia Bendrijos AIFV veiksmingą galimybę patekti į rinką, lyginant su galimybe, kurią Bendrija suteikia tos trečiosios šalies AIFV. Jomis siekiama nustatyti standartinius modelius, taikytinus pranešimui ir pažymoms, ir nustatyti informacijos keitimosi tarp kompetentingų institucijų procedūrą. (29) Kadangi veiksmų, kurių turi būti imtasi, siekiant užtikrinti aukštą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį nustatant bendrą AIFV veiklos leidimo ir priežiūros sistemą, tikslų valstybės narės negali veiksmingai pasiekti, ką įrodo galiojančių nacionalinių šių subjektų reguliavimo ir kontrolės sistemų trūkumai, ir todėl šiuos tikslus geriau būtų galima pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, apibrėžtu EB sutarties 5 straipsnyje. Laikantis tame straipsnyje išdėstyto proporcingumo principo, šia direktyva neviršijama to, kas būtina šiems tikslams pasiekti, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I skyrius Bendrosios nuostatos 1 straipsnisDalykas Šia direktyva nustatomos alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFV) veiklos leidimo suteikimo, nuolatinės veiklos ir skaidrumo taisyklės. 2 straipsnisTaikymo sritis 1. Ši direktyva taikoma visiems Bendrijoje įsteigtiems AIFV, teikiantiems vieno ar kelių alternatyvaus investavimo fondų (AIF) valdymo paslaugas, nepaisant: a) ar AIF turi buveinę Bendrijoje, ar už jos ribų; b) ar AIFV teikia paslaugas tiesiogiai, ar perduodamas funkcijas; c) ar AIF yra atvirojo, ar uždarojo tipo; d) AIF ir AIFV teisinės formos. AIFV, kuriam pagal šią direktyvą suteiktas leidimas teikti valdymo paslaugas vienam ar daugiau AIF, taip pat turi teisę platinti šių AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams Bendrijoje pagal VI skyriuje ir, kai reikia, 35 straipsnyje nustatytas sąlygas. 2. Ši direktyva netaikoma: a) AIFV, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai per įmonę, su kuria AIFV yra susijęs bendru valdymu ar kontrole arba reikšmingu tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu akcijų paketu, valdo portfelius tokių AIF, kurių bendras valdomas turtas, įskaitant visą turtą, įgytą naudojant finansinį svertą, neviršija 100 mln. EUR ribos arba 500 mln. EUR ribos, kai AIF portfelį sudaro AIF, kurie nenaudoja finansinio sverto ir neturi išpirkimo teisių, vykdytinų per 5 metus nuo kiekvieno AIF įsteigimo datos; b) Bendrijoje įsteigtiems AIFV, kurie neteikia valdymo paslaugų Bendrijoje buveinę turintiems AIF ir neprekiauja AIF akcijomis ar investiciniais vienetais Bendrijos teritorijoje; c) KIPVPS arba jų valdymo ar investicinėms įmonėms, kuriems leidimai išduoti vadovaujantis Direktyva 2009/…/EB [KIPVPS direktyva]; d) kredito įstaigoms, kurioms taikoma 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija); e) institucijoms, kurioms taikoma 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros[13]; f) institucijoms, kurioms taikoma 1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo[14], 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo[15] ir 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB[16]; g) viršvalstybinėms institucijoms, kaip antai Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas, Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, kitos viršvalstybinės institucijos ir panašios tarptautinės organizacijos, jei tokios institucijos ar organizacijos valdo vieną ar daugiau AIF. 3. Valstybės narės užtikrina galimybę AIFV, kurių turtas nesiekia 2 dalies a punkte nustatytos ribos, naudotis teise įgyti AIFV, kuriam galioja ši direktyva, statusą. 4. Komisija priima įgyvendinimo priemones, siekdama nustatyti procedūras, kurių laikantis AIFV, valdantys portfelius tų AIF, kurių valdomas turtas neviršija 2 dalies a punkte nustatytos ribos, gali pasinaudoti savo teise pagal 3 dalį. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 3 straipsnis Apibrėžtys Šioje direktyvoje vartojamų sąvokų apibrėžtys: a) alternatyvaus investavimo fondas (AIF) – bet koks kolektyvinio investavimo subjektas, įskaitant jo investicinius padalinius, kurio tikslas – kolektyvinis investavimas į turtą ir kuriam nebūtinas leidimas pagal Direktyvos 2009/…/EB [KIPVPS direktyva] 5 straipsnį; b) alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (AIFV) – juridinis arba fizinis asmuo, kurio įprasta veikla – vieno ar keleto AIF valdymas; c) vertintojas – juridinis arba fizinis asmuo arba bendrovė, vertinantys turtą arba nustatantys AIF investicinių vienetų arba akcijų vertę; d) valdymo paslaugos – vieno ar daugiau AIF valdymo ir administravimo veikla vieno ar daugiau investuotojų naudai; e) prekyba – AIF investicinių vienetų ar akcijų bendras siūlymas arba platinimas Bendrijoje buveines turintiems investuotojams, neatsižvelgiant į tai, kieno iniciatyva toks siūlymas arba platinimas vykdomas; f) profesionalus investuotojas – investuotojas, atitinkantis Direktyvos 2004/39/EB II priede pateiktą apibrėžtį; g) mažmeninis investuotojas – neprofesionalus investuotojas; h) buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje AIFV gavo veiklos leidimą pagal 6 straipsnį; i) priimančioji valstybė narė – valstybė narė, išskyrus buveinės valstybę narę, kurios teritorijoje AIFV teikia valdymo paslaugas AIF arba prekiauja AIF akcijomis arba investiciniais vienetais; j) kompetentingos institucijos – nacionalinės valdžios institucijos, pagal įstatymus ar kitus teisės aktus įgaliotos prižiūrėti AIFV; k) finansinė priemonė – Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodytos priemonės; l) finansinis svertas – bet koks metodas, kuriuo AIFV didina konkrečias savo valdomo AIF investicijas, skolindamasis lėšų arba vertybinių popierių arba turėdamas su finansiniu svertu susijusių išvestinių finansinių priemonių pozicijų arba kitomis priemonėmis; m) akcijų paketas – bet kokia tiesioginė ar netiesioginė AIFV kapitalo dalis, sudaranti 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką AIFV, kuriame turimas tas akcijų paketas, valdymui. Šiuo tikslu atsižvelgiama į balsavimo teises, nurodytas 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo[17] 9 ir 10 straipsniuose; n) emitentas – akcijų emitentas, turintis buveinę Bendrijoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkte; o) darbuotojų atstovai – darbuotojų atstovai, apibrėžti 2002 m. kovo 11 d. Direktyvos 2002/14 dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje[18] 2 straipsnio e dalyje. II skyrius VEIKLOS LEIDIMO SUTEIKIMAS AIFV 4 STRAIPSNIS Veiklos leidimų reikalavimai 1. Valstybės narės užtikrina, kad AIFV, kuriems taikoma ši direktyva, teiktų AIF valdymo paslaugas arba prekiautų jų akcijomis ar investiciniais vienetais tik gavę išankstinį veiklos leidimą. Subjektams, neturintiems veiklos leidimo, suteikto pagal šią direktyvą arba, jei AIFV direktyva netaikoma, pagal valstybės narės nacionalinius įstatymus, draudžiama teikti AIF valdymo paslaugas ir prekiauti jų investiciniais vienetais ar akcijomis Bendrijoje. 2. AIFV gali gauti leidimą teikti valdymo paslaugas visiems arba tam tikro tipo AIF. AIFV gali turėti veiklos leidimą pagal šią direktyvą ir turėti valdymo arba investicinės įmonės leidimą pagal Direktyvą 2009/…/EB [KIPVPS direktyva]. 5 straipsnis Veiklos leidimų suteikimo tvarka Kreipdamasis dėl veiklos leidimo, AIFV valstybės narės, kurioje registruota jo buveinė, kompetentingai institucijai pateikia: a) informaciją apie tiesioginių ir netiesioginių, fizinių ir juridinių AIFV akcininkų arba narių, turinčių akcijų paketus, tapatybę ir tų akcijų paketų vertės sumas; b) veiklos programą, įskaitant informaciją apie tai, kaip AIFV ketina laikytis įpareigojimų pagal III, IV skyrius ir, jei taikoma, V, VI ir VII skyrius; c) išsamią informaciją apie planuojamų valdyti AIF savybes, taip pat nurodant valstybes nares arba trečiąsias šalis, kurių teritorijoje yra jų buveinės; d) kiekvieno AIF, kurį AIFV planuoja valdyti, fondo taisykles arba steigimo dokumentus; e) informaciją apie nustatytą valdymo paslaugų funkcijų perdavimo trečiosioms šalims tvarką, kaip nurodyta 18 straipsnyje ir, kai taikoma, 35 straipsnyje; f) informaciją apie nustatytą AIF turto saugojimo tvarką, įskaitant, kai taikoma, tvarką, nustatytą pagal 38 straipsnį; g) visą papildomą informaciją, nurodytą 20 straipsnio 1 dalyje. AIFV pagrindinė buveinė turi būti toje valstybėje narėje, kurioje yra jo registruotoji buveinė. 6 straipsnis Veiklos leidimo suteikimo sąlygos 1. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija suteikia veiklos leidimą tik tada, kai įsitikina, kad AIFV sugebės laikytis šios direktyvos sąlygų. Veiklos leidimas galioja visose valstybėse narėse. 2. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako išduoti veiklos leidimą, kai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas jai trukdo: a) trečiosios šalies, kuriai pavaldūs vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais AIFV sieja glaudūs ryšiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 31 dalyje, įstatymai ir kiti teisės aktai; b) sunkumai, susiję su šių įstatymus ir kitų teisės aktų vykdymu. 3. Veiklos leidimas apima visus AIFV funkcijų perdavimo susitarimus, kurie nurodyti leidimo paraiškoje. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę apriboti veiklos leidimo taikymo sritį, ypač kiek tai susiję su AIF, kuriuos AIFV leista valdyti, tipais ir funkcijų perdavimo susitarimais. 4. Kompetentinga institucija per du mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo praneša pareiškėjui, ar jam išduodamas veiklos leidimas. Atsisakius išduoti leidimą arba pritaikius jam apribojimus, nurodomos tokio sprendimo priežastys. 5. AIFV turi teisę pradėti teikti valdymo paslaugas buveinės valstybėje narėje, kai tik gauna veiklos leidimą. 7 straipsnis Veiklos leidimo taikymo srities pakeitimai Prieš darydamas pakeitimus, AIFV informuoja buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas apie visus pradinėje leidimo paraiškoje pateiktos informacijos pakeitimus, dėl kurių gali iš esmės keistis sąlygos, kuriomis buvo išduotas veiklos leidimas, o ypač savo valdomų AIF investavimo strategijos ir politikos, AIF taisyklių arba steigimo dokumentų pakeitimus ir papildomų AIF, kuriuos AIFV ketina valdyti, tapatybę. Kompetentinga institucija per mėnesį nuo pranešimo gavimo patvirtina, apriboja arba atmeta šiuos pakeitimus. 8 straipsnis Veiklos leidimų atšaukimas Kompetentinga institucija gali atšaukti AIFV išduotą veiklos leidimą, jeigu AIFV: 1) gavo leidimą pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis netinkamomis priemonėmis; 2) nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas; 3) rimtai ir (arba) sistemingai pažeidė pagal šią direktyvą priimtas nuostatas. III skyrius AIFV veiklos sąlygos 1 skirsnis . VEIKLOS VYKDYMAS 9 straipsnis Bendrieji principai 1. Valstybės narės užtikrina, kad AIFV galėtų teikti valdymo paslaugas Bendrijoje tik tuo atveju, jei jie nuolatos laikosi šios direktyvos nuostatų. AIFV: a) veikia sąžiningai, profesionaliai, apdairiai, stropiai ir teisingai; b) veikia savo valdomų AIF, tų AIF investuotojų ir rinkos vientisumo labui; c) užtikrina sąžiningą elgesį su visais AIF investuotojais. Jokiam investuotojui negalima taikyti palankesnių sąlygų, nebent tai atskleista AIF taisyklėse arba steigimo dokumentuose. 2. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomi kriterijai, kuriais kompetentingos institucijos turi remtis vertindamos, ar AIFV laikosi įpareigojimų pagal 1 dalį. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 10 straipsnisInteresų konfliktai 1. Valstybės narės įpareigoja AIFV imtis visų pagrįstų veiksmų, siekiant nustatyti interesų konfliktus, kylančius valdant vieną ar daugiau AIF tarp AIFV, įskaitant jo vadovus, darbuotojus arba visus asmenis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su AIFV kontrolės ryšiais, ir AIFV valdomo AIF investuotojų arba tarp dviejų investuotojų. AIFV palaiko ir taiko veiksmingas organizacines ir administracines procedūras, siekdami imtis visų įmanomų veiksmų, kad užkirstų kelią interesų konfliktams, darantiems žalingą poveikį AIF ir jo investuotojų interesams. Savo veiklos aplinkoje AIFV atskiria uždavinius ir pareigas, kurie gali būti laikomi nesuderinamais tarpusavyje. AIFV įvertina, ar jo veiklos sąlygos gali kelti kitokius esminius interesų konfliktus, ir atskleidžia juos AIF investuotojams. 2. Jeigu AIFV taikomos interesų konfliktų sprendimo organizacinės procedūros yra nepakankamos, kad būtų galima patikimai užkirsti kelią žalai, kuri gresia investuotojų interesams, prieš imdamasis veiklos jų vardu, AIFV aiškiai informuoja investuotojus apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis ir parengia atitinkamą politiką bei procedūras. 3. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose: a) toliau patikslinamos 1 dalyje nurodytų interesų konfliktų rūšys; b) nurodomi pagrįsti veiksmai, kurių AIFV turėtų imtis vidaus ir organizacinių procedūrų atžvilgiu, siekdamas nustatyti interesų konfliktus, jų išvengti, juos valdyti ir apie juos informuoti. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 11 straipsnis Rizikos valdymas 1. AIFV užtikrina, kad rizikos valdymo ir portfelio valdymo funkcijos būtų atskirtos ir peržiūrimos atskirai. 2. AIFV įdiegia rizikos valdymo sistemas, siekdamas tinkamai išmatuoti ir stebėti visų rūšių riziką, kuri susijusi su visomis AIF investavimo strategijomis ir kuri gresia arba gali grėsti visiems AIF. Bent kartą per metus AIFV peržiūri rizikos valdymo sistemas ir prireikus jas pritaiko. 3. AIFV bent jau: a) investuodami AIF vardu įdiegia tinkamą, dokumentais įformintą ir reguliariai atnaujinamą deramo patikrinimo procesą, atsižvelgdami į AIF investavimo strategiją, uždavinius ir rizikos pobūdį; b) užtikrina, kad bet kuriuo metu būtų galima tiksliai nustatyti, įvertinti ir stebėti riziką, susijusią su kiekviena AIF investicine pozicija ir bendru jos poveikiu AIF portfeliui, taikant atitinkamas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūras; c) užtikrina, kad AIF rizikos pobūdis atitiktų AIF dydį, portfelio struktūrą, investavimo strategijas ir uždavinius, nustatytus AIF taisyklėse arba steigimo dokumentuose. 4. Tuo atveju, kai investuodami vieno ar daugiau AIF vardu AIFV taiko skolintų vertybinių popierių pardavimą, valstybės narės užtikrina, kad AIFV naudotų procedūras, suteikiančias jiems priėjimą prie vertybinių popierių arba kitų finansinių priemonių dieną, kai AIFV įsipareigojęs juos pateikti, ir kad AIFV įgyvendintų rizikos valdymo tvarką, leidžiančią tinkamai valdyti riziką, susijusią su šiuo būdu parduodamų vertybinių popierių ir kitų finansinių priemonių pateikimu. 5. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose papildomai nurodoma: a) rizikos valdymo reikalavimai, kuriuos AIFV turi taikyti valdydamas riziką, kuri AIFV kyla kaip valdomojo AIF valdytojui; b) bet kokia tvarka, būtina tam, kad AIFV galėtų valdyti konkrečių rūšių riziką, susijusią su skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriais, įskaitant bet kokius susijusius apribojimus, kurie gali būti reikalingi siekiant apsaugoti AIF nuo per didelės rizikos. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 12 straipsnis Likvidumo valdymas 1. Kiekvienam valdomam AIF AIFV taiko tinkamą likvidumo valdymo sistemą ir priima procedūras, kuriomis užtikrina, kad AIF investicijų likvidumo pobūdis atitiktų jo pagrindinius įsipareigojimus. AIFV periodiškai atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis tiek esant įprastoms, tiek išskirtinėms likvidumo sąlygoms ir atitinkamai stebi AIF likvidumo riziką. 2. AIFV užtikrina, kad kiekvienas jo valdomas AIF turėtų išpirkimo politiką, kuri atitiktų AIF investicijų likvidumo pobūdį ir kuri turi būti pateikta AIF taisyklėse arba steigimo dokumentuose. 3. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiau nurodomi: a) 1 dalyje numatyti likvidumo valdymo reikalavimai ir b) visų pirma minimalaus likvidumo reikalavimai AIF, kurie išperka akcijas ar investicinius vienetus dažniau nei kartą per pusę metų. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 13 straipsnis Investavimas į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas Siekdama užtikrinti skirtingų sektorių darną ir pašalinti įmonių, kurios paskolas paverčia parduodamais vertybiniais popieriais arba kitomis finansinėmis priemonėmis (iniciatorius), ir AIFV, kurie vieno ar daugiau AIF vardu investuoja į šiuos vertybinius popierius ar kitas finansines priemones, interesų nesutapimus, Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose nustatomi šie reikalavimai: a) reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti iniciatorius, kad AIFV vieno ar daugiau AIF vardu būtų leidžiama investuoti į vertybinius popierius arba kitas šio tipo finansines priemones, išleistas po 2011 m. sausio 1 d., taip pat reikalavimai, kuriais remiantis užtikrinama, kad iniciatorius išlaikytų ne mažesnę nei 5 procentai grynąją dalį; b) kokybiniai reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti AIFV, vieno ar daugiau AIF vardu investuojantis į šiuos vertybinius popierius arba kitas finansines priemones. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 2 SKIRSNIS. KAPITALO REIKALAVIMAI 1 4 straipsnis Pradinis ir einamasis kapitalas AIFV turi ne mažiau kaip 125 000 EUR nuosavų lėšų. Jei AIFV valdomų AIF portfelių vertė viršija 250 mln. EUR, AIFV pateikia papildomą nuosavų lėšų sumą; ši papildoma nuosavų lėšų suma yra lygi 0,02 % sumos, kuria AIFV portfelių vertė viršija 250 mln. EUR. Nepaisant pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų reikalavimų sumos, AIFV nuosavų lėšų suma niekada negali būti mažesnė nei suma, privaloma pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)[19] 21 straipsnį. Pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose AIFV portfeliais laikomi tokie portfeliai: a) visi AIFV valdomi AIF portfeliai, įskaitant AIF, kurių vieną ar daugiau funkcijų AIFV perdavė pagal 18 straipsnį; b) visi AIF portfeliai, kurių valdymas perduotas AIFV. 3 SKIRSNIS . ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI 1 5 straipsnis Bendrieji principai AIFV visada naudoja pakankamus ir tinkamus išteklius, kurių reikia jų valdymo veiklai tinkamai atlikti. Jie turi atnaujintas sistemas, dokumentais įformintas vidaus procedūras ir vykdo reguliarią savo veiklos vidaus kontrolę, kad sumažintų ir valdytų riziką, susijusią su savo veikla. 1 6 straipsnis Vertinimas 1. AIFV užtikrina, kad kiekvienam jo valdomam AIF būtų paskirtas vertintojas, nepriklausomas nuo AIFV, kuris įvertintų AIF įgyto turto vertę ir AIF akcijų ir investicinių vienetų vertę. Vertintojas užtikrina turto, akcijų ir investicinių vienetų vertinimą bent kartą per metus ir kiekvieną kartą išleidus arba išpirkus AIF akcijas ar investicinius vienetus, jei tai vyksta dažniau. 2. AIFV užtikrina, kad vertintojas turėtų tinkamas ir nuoseklias AIF turto vertinimo procedūras, atitinkančias galiojančius taikomus vertinimo standartus ir taisykles, siekiant atspindėti AIF akcijų ar investicinių vienetų grynąją turto vertę. 3. Taisyklės, taikomos turto vertinimui ir AIF investicinio vieneto ar akcijos grynosios turto vertės apskaičiavimui, nurodomos tos šalies, kurioje AIF turi buveinę, įstatymuose arba AIF taisyklėse ar steigimo dokumentuose. 4. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiau nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis vertintojas gali būti laikomas nepriklausomu pagal 1 dalį. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 1 7 straipsnis Depozitaras 1. AIF užtikrina, kad kiekvienam jo valdomam AIF, kai tinka, būtų paskirtas depozitaras toliau nurodytoms užduotims vykdyti: a) gauti visus mokėjimus iš investuotojų, šiems pasirašant AIFV valdomo AIF investicinius vienetus arba akcijas, ir juos įnešti AIFV vardu į atskirą sąskaitą; b) saugoti visas AIF priklausančias finansines priemones; c) tikrinti, ar AIF arba AIFV AIF vardu įgijo viso kito turto, į kurį investuoja AIF, nuosavybę. 2. AIFV neturi teisės atlikti depozitaro funkcijų. Depozitaras veikia nepriklausomai ir tik AIF investuotojų labui. 3. Depozitaras yra kredito įstaiga, kurios registruotoji buveinė yra Bendrijoje ir kuri turi leidimą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija)[20]. 4. Depozitarai turi teisę perduoti savo funkcijas kitiems depozitarams. 5. Depozitaras atsako AIFV ir AIF investuotojams už visus nuostolius, kuriuos šie patiria dėl depozitaro pareigų nevykdymo pagal šią direktyvą. Tuo atveju, jei prarandamos depozitaro saugomos finansinės priemonės, depozitaras gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad neturėjo galimybės išvengti praradimo. Atsakomybė AIF investuotojams gali būti nustatoma tiesiogiai arba netiesiogiai per AIFV, atsižvelgiant į santykių tarp depozitaro, AIFV ir investuotojų teisinį pobūdį. Bet koks funkcijų perdavimas, nurodytas 4 dalyje, nedaro poveikio depozitaro atsakomybei. 4 skirsnis . AIFV FUNKCIJų PERDAVIMAS 1 8 straipsnis Perdavimas 1. AIFV, ketinantys perduoti trečiosioms šalims užduotį atlikti AIFV vardu vieną ar daugiau savo funkcijų, kreipiasi į buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas dėl išankstinio leidimo kiekvieno funkcijų perdavimo atveju. Laikomasi šių sąlygų: a) trečioji šalis privalo būti kreditinga, o realiai veiklą vykdantys asmenys privalo būti pakankamai geros reputacijos ir pakankamai patyrę; b) jei perduodamas portfelio arba rizikos valdymas, trečioji šalis, be kita ko, privalo turėti AIFV veiklos leidimą, kuriuo suteikiama teisė valdyti to paties tipo AIF; c) perdavimas neturi užkirsti kelio veiksmingai prižiūrėti AIFV, o svarbiausia tai turi netrukdyti AIFV veikti arba AIF būti valdomam siekiant kuo didesnės jų investuotojų naudos; d) AIFV privalo įrodyti, kad trečioji šalis atitinka reikalavimus ir yra pajėgi prisiimti konkrečias funkcijas, kad ji buvo atidžiai atrinkta ir kad AIFV gali veiksmingai nuolatos stebėti perduotos veiklos vykdymą, bet kada trečiajai šaliai pateikti papildomus nurodymus ir nedelsiant atšaukti įgaliojimus, kai to reikalauja investuotojų interesai. Depozitarui, vertintojui ar kitai įmonei, kurių interesai gali prieštarauti AIF arba jo investuotojų interesams, jokie įgaliojimai negali būti perduoti. AIFV nuolatos tikrina trečiosios šalies teikiamas paslaugas. 2. Jokiais atvejais AIFV atsakomybei poveikio nedaro faktas, kad AIFV perdavė savo funkcijas trečiajai šaliai, AIFV taip pat neturi teisės perduoti savo funkcijas tokiu mastu, kad jo iš esmės nebegalima būtų laikyti AIF valdytoju. 3. Trečioji šalis neturi teisės perduoti jokių jai patikėtų funkcijų dar kartą. 4. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiau nurodoma: a) perdavimo patvirtinimo sąlygos; b) sąlygos, kuriomis valdytojo nebegalima laikyti AIF valdytoju, kaip nurodyta 2 dalyje. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. IV skyrius Skaidrumo reikalavimai 19 straipsnis Metinė ataskaita 1. AIFV pateikia kiekvieno savo valdomo AIF kiekvienų finansinių metų metinę ataskaitą. Metinė ataskaita pateikiama kompetentingoms institucijoms ir investuotojams ne vėliau kaip praėjus keturiems mėnesiams nuo finansinių metų pabaigos. 2. Šioje ataskaitoje pateikiama bent: a) balanso ataskaita arba turto ir įsipareigojimų ataskaita; b) finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita; c) finansinių metų veiklos ataskaita. 3. Metinėje ataskaitoje pateikiama apskaitos informacija turi būti patikrinta vieno ar daugiau asmenų, turinčių įgaliojimą pagal įstatymą atlikti ataskaitų auditą pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 84/253/EEB[21]. Auditoriaus ataskaita, įskaitant visas išlygas, turi būti visiškai atkartota metinėje ataskaitoje. 4. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiau nurodomas metinės ataskaitos turinys ir forma. Šios priemonės pritaikomos atsižvelgiant į AIFV, kuriam jos taikomos, tipą. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 20 straipsnis Informacijos atskleidimas investuotojams 1. AIFV užtikrina, kad prieš investuodami į AIF investuotojai gautų toliau nurodytą informaciją ir visus jos pakeitimus: a) AIF investavimo strategijos ir uždavinių, viso turto, į kurį AIF gali investuoti, būdų, kuriuos AIF gali naudoti, visų su tuo susijusios rizikos rūšių, visų galiojančių investavimo apribojimų, aplinkybių, kuriomis AIF turi teisę naudoti finansinį svertą, leidžiamų finansinio sverto tipų ir šaltinių, su jais susijusios rizikos ir visų finansinio sverto naudojimo apribojimų aprašas; b) procedūrų, kurių laikydamasis AIF gali keisti savo investavimo strategiją arba investavimo politiką (arba abi), aprašas; c) teisinių pasekmių, kylančių dėl susitarimų, sudarytų siekiant investuoti, aprašas, įskaitant informaciją apie jurisdikciją, taikytiną teisę ir bet kokių teisinių priemonių, reglamentuojančių teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą valstybės, kurioje fondas turi buveinę, teritorijoje, buvimą arba nebuvimą; d) AIF depozitaro, vertintojo, auditoriaus ir visų kitų paslaugų teikėjų tapatybė ir jų pareigų bei investuotojų teisių šių pareigų nesilaikymo atveju aprašas; e) visų perduotų valdymo arba depozitaro funkcijų aprašas ir trečiosios šalies, kuriai perduotos funkcijos, tapatybė; f) AIF vertinimo procedūros aprašas ir, jei taikoma, vertinamo turto įkainojimo modelių, įskaitant sunkiai įvertinamo turto vertinimo metodus, aprašas; g) AIF likvidumo rizikos valdymo, įskaitant išpirkimo teises tiek įprastinėmis, tiek išskirtinėmis aplinkybėmis, galiojančius išpirkimo susitarimus su investuotojais ir būdus, kuriais AIFV užtikrina sąžiningą elgesį su investuotojais, aprašas; h) visų įmokų, mokesčių ir išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų investuotojams, bei didžiausių jų sumų aprašas; i) investuotojo tapatybė ir jam suteiktos pirmumo teisės aprašas, kai investuotojui nustatoma pirmumo teisė arba teisė įgyti tokią pirmumo teisę; j) paskutinė metinė ataskaita. 2. Apie kiekvieną savo valdomą AIF AIFV periodiškai atskleidžia investuotojams tokią informaciją: a) AIF turto dalis, kuriai taikoma speciali tvarka dėl šio turto nelikvidumo; b) visos naujos AIF likvidumo valdymo priemonės; c) tuometinis AIF rizikos pobūdis ir AIFV taikomos rizikos valdymo sistemos šiai rizikai valdyti. 3. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiau nurodomi AIFV informacijos atskleidimo įpareigojimai ir 2 dalyje nurodytos informacijos atskleidimo dažnumas. Šios priemonės pritaikomos atsižvelgiant į AIFV, kuriam jos taikomos, tipą. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 2 1 straipsnis Ataskaitų kompetentingoms institucijoms reikalavimai 1. AIFV reguliariai teikia ataskaitas savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kuriose nurodo pagrindines rinkas ir priemones, kuriomis jis prekiauja savo valdomo AIF vardu. Jis pateikia apibendrintą informaciją apie pagrindines priemones, kuriomis prekiauja, rinkas, kurių narys yra arba kuriose aktyviai prekiauja, ir kiekvieno valdomo AIF pagrindines pozicijas bei svarbiausias rizikos koncentracijas. 2. Apie kiekvieną valdomą AIF AIFV savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms periodiškai praneša tokią informaciją: a) AIF turto dalis, kuriai taikoma speciali tvarka dėl šio turto nelikvidumo; b) visos naujos AIF likvidumo valdymo priemonės; c) faktinis AIF rizikos pobūdis ir AIFV taikomos rizikos valdymo priemonės šiai rizikai valdyti; d) pagrindinės turto, į kurį investavo AIF, kategorijos; e) kai reikia, skolintų vertybinių popierių pardavimo atvejai ataskaitiniu laikotarpiu. 3. Apie kiekvieną savo valdomą AIF AIFV savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia tokius dokumentus: a) kiekvieno AIFV valdomo AIF metinę ataskaitą už kiekvienus finansinius metus per keturis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos; b) visų AIFV valdomų AIF išsamų sąrašą kiekvieno ketvirčio pabaigoje. 4. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiau nurodomi ataskaitų teikimo įpareigojimai, nurodyti 1, 2 ir 3 dalyse, bei ataskaitų teikimo dažnumas. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. V skyriusAIFV, valdančių speciali ų tipų AIF, įpareigojimai 1 skirsnis . AIFV, VALDANčIų AIF, KURIE TAIKO FINANSINį SVERTą, įPAREIGOJIMAI 2 2 straipsnis Taikymo sritis Šis skirsnis taikomas tik AIFV, kurie valdo vieną ar daugiau AIF, sistemiškai naudojančių didelį finansinį svertą. Kas ketvirtį AIFV įvertina, ar AIF sistemiškai naudoja didelį finansinį svertą, ir atitinkamai informuoja kompetentingas institucijas. Taikant antrą pastraipą laikoma, kad AIF sistemiškai naudoja didelį finansinį svertą, kai bendras finansinis svertas iš visų šaltinių viršija AIF nuosavą kapitalą du iš paskutinių keturių ketvirčių. 2 3 straipsnis Informacijos atskleidimas investuotojams AIFV, valdantis vieną ar daugiau AIF, sistemiškai naudojančių didelį finansinį svertą, apie kiekvieną tokį AIF investuotojams atskleidžia tokią informaciją: a) didžiausią finansinio sverto, kurį AIFV gali naudoti AIF vardu, lygį bei teisę pakartotinai naudoti įkeistą turtą arba garantijas pagal finansinio sverto susitarimus; b) kas ketvirtį atskleidžia informaciją apie bendrą finansinio sverto, kurį kiekvienas AIF naudojo per praėjusį ketvirtį, sumą. 2 4 straipsnis Ataskaitos kompetentingoms institucijoms 1. AIFV, valdantis vieną ar daugiau AIF, kurie sistemiškai naudoja didelį finansinį svertą, savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms periodiškai teikia informaciją apie kiekvieno jo valdomo AIF bendrą finansinio sverto lygį ir finansinio sverto, susijusio su grynųjų pinigų arba vertybinių popierių skolinimusi, bei finansinio sverto, susijusio su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, analizę. Šią informaciją sudaro kiekvieno AIFV valdomo AIF penkių didžiausių grynųjų pinigų arba vertybinių popierių skolintojų tapatybė ir finansinio sverto sumos, kurias suteikė kiekvienas iš šių penkių subjektų kiekvienam iš AIFV valdomų AIF. 2. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiau nurodomi informacijos atskleidimo įpareigojimai, susiję su finansiniu svertu ir pranešimų kompetentingoms institucijoms bei informacijos atskleidimo investuotojams dažnumu. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 2 5 straipsnis Kompetentingų institucijų darbas su informacija, bendradarbiavimas vykdant priežiūrą ir finansinio sverto apribojimai 1. Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos naudotų informaciją, pateiktą pagal 24 straipsnį, siekdamos nustatyti mastą, kuriuo finansinio sverto naudojimas didina finansų sistemos sisteminę riziką arba sumaišties rinkose riziką. 2. Buveinės valstybės narės užtikrina, kad visa informacija, gauta pagal 24 straipsnį ir apibendrinta visų prižiūrimų AIFV atžvilgiu, būtų pateikiama kitoms kompetentingoms institucijomis pagal procedūrą, numatytą 46 straipsnyje dėl bendradarbiavimo vykdant priežiūrą. Be to, ji nedelsdama per šį mechanizmą ir dvišaliu pagrindu teikia informaciją kitoms tiesiogiai susijusioms valstybėms narėms, jei jos prižiūrimas AIFV galėtų kelti svarią sandorio šalies riziką kitų valstybių narių kredito įstaigai ar kitai sistemai svarbiai institucijai. 3. Siekdama užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir vientisumą, Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose nustatomi AIFV naudojamo finansinio sverto lygio apribojimai. Nustatant šiuos apribojimus, reikėtų atsižvelgti į, inter alia , AIF tipus, jų strategijas ir finansinio sverto šaltinius. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 4. Išskirtinėmis aplinkybėmis ir kai tai būtina finansų sistemos stabilumui ir vientisumui užtikrinti, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali nustatyti papildomus AIFV naudojamo finansinio sverto lygio apribojimus. Priemonės, kurių imasi buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, yra laikinos ir turėtų atitikti pagal 3 dalį Komisijos priimtas nuostatas. 2 SKIRSNIS. AIFV, VALDANčIų AIF, KURIE įSIGYJA BENDROVIų KONTROLINIUS PAKETUS, įPAREIGOJIMAI 2 6 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis skirsnis taikomas: a) AIFV, valdantiems vieną ar daugiau AIF, kurie atskirai arba kartu įsigyja 30 % ar daugiau Bendrijoje buveinę turinčio emitento arba į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės balsavimo teisių; b) AIFV, sudariusiems susitarimą su vienu ar daugiau kitų AIFV, pagal kurį šių AIFV valdomi AIF galėtų įsigyti 30 % ar daugiau emitento arba į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės balsavimo teisių. 2. Šis skirsnis netaikomas tais atvejais, kai susijęs emitentas arba į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė yra mažosios ar vidutinės įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų, kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR ir (arba) metinio balanso suma neviršija 43 mln. EUR. 2 7 straipsnis Pranešimas apie bendrovių, neįtrauktų į biržos prekybos sąrašus, kontrolinio paketo įsigijimą 1. Valstybės narės užtikrina, kad AIFV, galintys pasinaudoti 30 % ar daugiau į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės balsavimo teisių, praneštų tokiai bendrovei ir visiems kitiems akcininkams informaciją, nurodytą 2 dalyje. Šis pranešimas pateikiamas kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per keturias prekybos dienas, kai pirmoji prekybos diena yra diena, kurią AIFV įgijo teisę pasinaudoti 30 % balsavimo teisių. 2. Pranešime, kurio reikalaujama pagal 1 dalį, pateikiama tokia informacija: a) naujas balsavimo teisių pasiskirstymas; b) sąlygos, kuriomis buvo pasiekta 30 % riba, įskaitant skirtingų susijusių akcininkų tapatybės duomenis; c) data, kurią buvo pasiekta arba peržengta ši riba. 2 8 straipsnis Informacijos atskleidimas emitentų arba į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kontrolinio paketo įsigijimo atvejais 1. Be 27 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad AIFV, įgyjantis 30 % ar daugiau emitento arba į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės balsavimo teisių, pateiktų antroje ir trečioje pastraipose nurodytą informaciją emitentui, minėtai bendrovei, atitinkamiems akcininkams ir darbuotojų atstovams, o jei tokių atstovų nėra – patiems darbuotojams. Emitentų atveju AIFV pateikia susijusiam emitentui, jo akcininkams ir darbuotojų atstovams tokią informaciją: a) informaciją, nurodytą 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų[22] 6 straipsnio 3 dalyje; b) interesų konfliktų, ypač kylančių tarp AIFV ir emitento, prevencijos ir valdymo politiką; c) emitento vidaus ir išorinės komunikacijos, ypač susijusios su darbuotojais, politiką. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių atveju AIFV pateikia susijusiai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktai bendrovei, jos akcininkams ir darbuotojų atstovams tokią informaciją: d) AIFV, kuris atskirai arba susitaręs su kitu AIFV pasiekė 30 % ribą, tapatybę; e) į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės plėtros planą; f) interesų konfliktų, ypač kylančių tarp AIFV ir į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės, prevencijos ir valdymo politiką; g) emitento arba į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės vidaus ir išorinės komunikacijos, ypač susijusios su darbuotojais, politiką. 2. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose nurodoma: a) išsamus pagal 1 dalį teikiamos informacijos turinys; b) būdas, kuriuo ši informacija perduodama. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 2 9 straipsnis Specialios nuostatos, taikomos AIF, turinčių emitentų arba į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kontrolinius paketus, metinėms ataskaitoms 1. Valstybės narės užtikrina, kad AIFV įtrauktų į kiekvieno valdomo AIF metinę ataskaitą, numatytą 19 straipsnyje, papildomą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. 2. AIF metinėje ataskaitoje apie kiekvieną emitentą ir į biržos prekybos sąrašus neįtrauktą bendrovę, į kuriuos AIF investavo, pateikiama tokia papildoma informacija: a) informacija, susijusi su veiklos ir finansiniais reikalais: pajamos ir pelnas pagal verslo segmentus, įmonės veiklos ir finansinių reikalų pažangos pareiškimas, numatomos veiklos ir finansinių reikalų pažangos įvertinimas, reikšmingų įvykių per finansinius metus ataskaita; b) informacija, susijusi su finansine ir kita rizika: bent jau finansinė rizika, susijusi su kapitalo struktūra; c) informacija, susijusi su darbuotojų reikalais: apyvarta, sutarčių nutraukimas, įdarbinimas; d) pareiškimas apie reikšmingą turto pardavimą. Be to, AIF metinėje ataskaitoje kiekvienam emitentui, kurio kontrolinį paketą AIF įsigijo, pateikiama informacija, nurodyta 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių[23] 46a straipsnio 1 dalies f punkte, ir kapitalo struktūros apžvalga, kaip nurodyta Direktyvos 2004/25/EB 10 straipsnio 1 dalies a ir d punktuose. Kiekvienai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktai bendrovei, kurios kontrolinį paketą įsigijo, AIF savo ataskaitoje pateikia valdymo tvarkos apžvalgą ir informaciją, numatytą 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo[24], 3 straipsnio b, c ir e–h punktuose. 3. Apie kiekvieną AIF, kurį valdo ir dėl kurio jam taikomas šis skirsnis, AIFV pateikia 2 dalyje nurodytą informaciją visiems atitinkamos bendrovės, nurodytos 26 straipsnio 1 dalyje, darbuotojų atstovams per 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį. 4. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomas pagal 1 ir 2 dalis teiktinos informacijos išsamus turinys. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 30 straipsnis Specialios nuostatos dėl bendrovių, kurių akcijomis nebeleidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje Kai po 30 % ar daugiau emitento balsavimo teisių įsigijimo prekiauti šio emitento akcijomis reguliuojamoje rinkoje nebeleidžiama, jis vis tiek turi toliau laikytis įpareigojimų pagal Direktyvą 2004/109/EB dvejus metus nuo pasitraukimo iš reguliuojamos rinkos datos. VI skyrius AIFV valdymo ir prekybos paslaugų teikimas 3 1 straipsnis Prekyba AIF akcijomis ar investiciniais vienetais buveinės valstybėje narėje 1. Leidimą turintis AIFV turi teisę platinti AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams buveinės valstybėje narėje, kai tik atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. 2. Dėl kiekvieno AIF, kurio akcijomis ar investiciniais vienetais ketina prekiauti, AIFV pateikia pranešimą savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Pranešime nurodoma: a) AIF, kurio akcijomis ar investiciniais vienetais ketinama prekiauti, tapatybės duomenys ir informacija, kur yra to AIF buveinė; b) AIF taisyklės arba steigimo dokumentai; c) AIF aprašas ir kita informacija, pateikiama investuotojams; d) informacija apie nustatytą tvarką, užkertančią kelią šio AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimui mažmeniniams investuotojams, įskaitant tokius atvejus, kai AIFV teikia investavimo paslaugas savo AIF atžvilgiu per nepriklausomus subjektus. 3. Ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo išsamaus pranešimo pagal 2 dalį gavimo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija praneša AIFV, ar jam leidžiama pradėti prekiauti AIF, nurodyto 2 dalyje minėtame pranešime, akcijomis ar investiciniais vienetais. Vadovaudamasi trečioje pastraipoje nurodytomis įgyvendinimo priemonėmis, kompetentinga institucija pagal šį straipsnį gali nustatyti AIF akcijų ar investicinių vienetų prekybos apribojimus arba sąlygas. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomi apribojimų tipai arba sąlygos, kuriuos galima taikyti AIF akcijų ar investicinių vienetų prekybai pagal šios dalies antrą pastraipą. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 4. Nepažeisdamos 32 straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad AIFV valdomų AIF akcijos ar investiciniai vienetai būtų platinami tik profesionaliems investuotojams. 32 straipsnis Galimybė valstybėms narėms leisti AIF akcijas ar investicinius vienetus platinti mažmeniniams investuotojams 1. Valstybės narės gali leisti savo teritorijoje platinti AIF akcijas ar investicinius vienetus mažmeniniams investuotojams. Šiuo tikslu valstybės narės gali nustatyti AIFV arba AIF griežtesnius reikalavimus. 2. Valstybės narės, leidžiančios platinti AIF akcijas ar investicinius vienetus mažmeniniams investuotojams savo teritorijoje, privalo per vienerius metus nuo 54 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos informuoti Komisiją apie: a) AIF, kurių akcijas ar investicinius vienetus AIFV turi teisę platinti mažmeniniams investuotojams valstybės narės teritorijoje, tipus; b) visus papildomus reikalavimus, kuriuos valstybė narė nustatė AIF akcijų ar investicinių vienetų platinimui mažmeniniams investuotojams savo teritorijoje. Valstybės narės taip pat informuoja Komisiją apie bet kokius vėlesnius pakeitimus, susijusius su pirma pastraipa. 3 3 straipsnis Prekybos kitose valstybėse narėse sąlygos 1. Leidimą veiklai turintis AIFV, norėdamas platinti AIF, valdomo kitoje valstybėje narėje, investicinius vienetus ar akcijas profesionaliems investuotojams, savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia tokius dokumentus: a) pranešimą su veiklos programa, nurodant AIF, kurio akcijomis ar investiciniais vienetais ketina prekiauti, tapatybės duomenis ir informaciją, kur yra to AIF buveinė; b) AIF taisykles arba steigimo dokumentus; c) AIF aprašą ir kitą informaciją, pateikiamą investuotojams; d) valstybės narės, kurioje ketina platinti savo valdomo AIF investicinius vienetus arba akcijas profesionaliems investuotojams, nurodymą; e) AIF akcijų ar investicinių vienetų prekybos tvarką ir, kai reikia, informaciją apie nustatytą tvarką, užkertančią kelią šio AIF investicinių vienetų ar akcijų platinimui mažmeniniams investuotojams. 2. Ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo išsamių dokumentų gavimo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos perduoda išsamius dokumentus, nurodytus 1 dalyje, valstybės narės, kurioje bus prekiaujama AIF akcijomis ar investiciniais vienetais, kompetentingoms institucijoms. Kartu jos pateikia pažymą, kad atitinkamas AIFV turi veiklos leidimą. 3. Perdavusios dokumentus, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apie dokumentų perdavimą nedelsdamos praneša AIFV. AIFV gali pradėti prekiauti AIF akcijomis ar investiciniais vienetais priimančioje valstybėje narėje nuo šio pranešimo dienos. 4. Tvarkai, numatytai 1 dalies e punkte, taikomi priimančiosios valstybės narės įstatymai ir priežiūra. 5. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas pranešimas ir pažyma būtų pateikti tarptautinių finansų srityje įprasta kalba. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos priimtų elektroniniu būdu perduodamus ir saugomus 2 dalyje nurodytus dokumentus. 6. Pasikeitus bet kokiai informacijai, pateiktai pagal 2 dalį, AIFV, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki tokio pakeitimo, apie jį raštu praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja apie tuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas. 7. Komisija, laikydamasi 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo priemones, kuriose nurodoma: a) standartinio pranešimo modelio forma ir turinys; b) standartinio pažymos modelio forma ir turinys. 8. AIFV gali platinti trečiojoje šalyje buveinę turinčio AIF akcijas ar investicinius vienetus profesionaliems investuotojams, turintiems buveinę ne AIFV buveinės valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje, tik nuo datos, nurodytos 54 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. 34 straipsnis Valdymo paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse sąlygos 1. Valstybės narės užtikrina, kad veiklos leidimą turintis AIFV galėtų teikti valdymo paslaugas AIF, turinčiam buveinę kitoje valstybėje narėje, tiesiogiai arba per įsteigtą filialą, jei AIFV yra suteiktas leidimas valdyti tokio tipo AIF. 2. Visi AIFV, norintys pirmą kartą teikti valdymo paslaugas AIF, turintiems buveinę kitos valstybės narės teritorijoje, savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms nurodo tokią informaciją: a) valstybę narę, kurioje jis ketina teikti valdymo paslaugas tiesiogiai arba per įsteigtą filialą; b) veiklos programą, visų pirma nurodydamas paslaugas, kurias ketina teikti, ir AIF, kurį ketina valdyti, tapatybę. 3. Jei AIFV ketina steigti filialą, be 2 dalyje nurodytos informacijos, jis pateikia tokią informaciją: a) organizacinę filialo struktūrą; b) adresą buveinės valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti dokumentus; c) už filialo valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes. 4. Ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo išsamių dokumentų gavimo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos perduoda išsamius dokumentus, nurodytus 2 dalyje ir, kai tinka, 3 dalyje, bei pažymą, kad suteikė atitinkamam AIFV veiklos leidimą, valstybės narės, kurioje bus teikiamos valdymo paslaugos, kompetentingoms institucijoms. Apie dokumentų perdavimą jos nedelsdamos praneša AIFV. Gavęs pranešimą apie dokumentų perdavimą, AIFV gali pradėti teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje. 5. Priimančiosios valstybės narės nenustato atitinkamam AIFV jokių papildomų reikalavimų dėl dalykų, kuriems taikoma ši direktyva. 6. Pasikeitus bet kokiai informacijai, pateiktai pagal 2 dalį ir, kai tinka, pagal 3 dalį, AIFV, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki tokio pakeitimo, apie jį raštu praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja apie tuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją. VII skyrius Specialios taisyklės trečiosioms šalims 3 5 straipsnis Prekybos AIF, turinčio buveinę trečiojoje šalyje, akcijomis ar investiciniais vienetais Bendrijoje sąlygos AIFV trečiojoje šalyje buveinę turinčio AIF akcijas ar investicinius vienetus gali platinti profesionaliems investuotojams, kurių buveinė valstybėje narėje, tik tuomet, jei trečioji šalis yra pasirašiusi susitarimą su šia valstybe nare, kuris visiškai atitinka standartus, nustatytus EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais. Kai AIFV prekiauja AIF, turinčio buveinę trečiojoje šalyje, akcijomis ar investiciniais vienetais, buveinės valstybė narė turi teisę pratęsti 31 straipsnio 3 dalyje numatytą laikotarpį, jei tai būtina, siekiant patikrinti, ar šios direktyvos sąlygos yra tenkinamos. Prieš duodama leidimą AIFV prekiauti AIF, turinčio buveinę trečiojoje šalyje, akcijomis ar investiciniais vienetais, buveinės valstybė narė ypač atsižvelgia į AIF susitarimus, sudarytus pagal 38 straipsnį, jei jis taikomas. 3 6 straipsnis AIFV administravimo užduočių perdavimas trečiojoje šalyje įsteigtam subjektui Valstybės narės leidžia AIFV perduoti savo administravimo paslaugų funkcijas trečiojoje šalyje įsteigtiems subjektams tik tada, kai tenkinamos visos šios sąlygos: a) įgyvendinti 18 straipsnyje nurodyti reikalavimai; b) subjektas turi leidimą teikti administravimo paslaugas arba yra registruotas toje trečiojoje šalyje, kurioje yra įsteigtas, ir jam taikoma rizikos ribojimo priežiūra; c) AIFV kompetentinga institucija ir subjekto priežiūros institucija yra pasirašiusios tinkamą bendradarbiavimo susitarimą. 3 7 straipsnis Trečiojoje šalyje įsteigtas vertintojas 1. Valstybės narės leidžia skirti vertintoją, įsteigtą trečiojoje šalyje, tik tada, kai tenkinamos visos šios sąlygos: a) įgyvendinti 16 straipsnyje nurodyti reikalavimai; b) trečiajai šaliai galioja sprendimas, priimamas pagal 3 dalį, kuriuo konstatuojama, kad jos teritorijoje įsteigtų vertintojų taikomi vertinimo standartai ir taisyklės yra lygiaverčiai Bendrijoje taikomiems standartams ir taisyklėms. 2. Komisija priima įgyvendinimo priemones ir nurodo kriterijus, kuriais vadovaujantis įvertinamas trečiųjų šalių vertinimo standartų ir taisyklių lygiavertiškumas, kaip nurodyta 1 dalies b punkte. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 3. Vadovaudamasi 2 dalyje nurodytais kriterijais, Komisija pagal 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priima įgyvendinimo priemones, kurias taikant konstatuojama, kad trečiosios šalies teisės aktais nustatyti vertinimo standartai ir taisyklės yra lygiaverčiai Bendrijoje taikomiems standartams ir taisyklėms. 38 straipsnis AIF, turinčio buveinę trečiojoje šalyje, depozitaro funkcijų perdavimas 1. Nukrypdamos nuo 17 straipsnio 4 dalies, valstybės narės leidžia AIF, turinčio buveinę trečiojoje šalyje, depozitarui, paskirtam pagal 17 straipsnį, perduoti vieną ar daugiau savo funkcijų vykdyti kitam depozitarui, turinčiam buveinę toje pačioje trečiojoje šalyje, jei šios trečiosios šalies įstatymai yra lygiaverčiai šios direktyvos nuostatoms ir yra veiksmingai vykdomi. Laikomasi ir šių sąlygų: a) trečiajai šaliai galioja sprendimas, priimamas pagal 4 dalį, kuriuo konstatuojama, kad kitiems depozitarams, įsteigtiems šioje šalyje, taikomas veiksmingas rizikos ribojimo reguliavimas ir priežiūra, lygiaverčiai Bendrijos teisėje numatytoms nuostatoms; b) buveinės valstybės narės ir trečiosios šalies atitinkamų institucijų bendradarbiavimas yra pakankamai užtikrintas; c) trečiajai šaliai galioja sprendimas, priimamas pagal 4 dalį, kuriuo konstatuojama, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos standartai yra lygiaverčiai Bendrijos teisėje nustatytiems standartams. 2. Faktas, kad depozitaras visas arba dalį savo funkcijų perdavė vykdyti trečiosios šalies depozitarui, neturi įtakos jo atsakomybei investuotojams. 3. Komisija priima įgyvendinimo priemones ir nurodo kriterijus, kuriais vadovaujantis įvertinamas trečiųjų šalių rizikos ribojimo reguliavimo, priežiūros ir standartų lygiavertiškumas, kaip nurodyta 1 dalyje. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 4. Vadovaudamasi 3 dalyje nurodytais kriterijais, Komisija pagal 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priima įgyvendinimo priemones, kurias taikant konstatuojama, kad trečiosios šalies rizikos ribojimo reguliavimas, priežiūra ir standartai yra lygiaverčiai šiai direktyvai. 39 straipsnis Veiklos leidimo suteikimas trečiosiose šalyse įsteigtiems AIFV 1. Valstybės narės, vadovaudamosi šia direktyva, gali suteikti leidimą AIFV, įsteigtam trečiojoje šalyje, platinti AIF investicinius vienetus ar akcijas profesionaliems investuotojams Bendrijoje pagal šios direktyvos sąlygas, jeigu: a) trečiajai šaliai galioja sprendimas, priimamas pagal 3 dalies a punktą, kuriuo konstatuojama, kad tos šalies teisės aktai, reglamentuojantys rizikos ribojimo reguliavimą ir nuolatinę priežiūrą, yra lygiaverčiai šios direktyvos nuostatoms ir yra veiksmingai vykdomi; b) trečiajai šaliai galioja sprendimas, priimamas pagal 3 dalies b punktą, kuriuo konstatuojama, kad ši šalis suteikia Bendrijos AIFV veiksmingą galimybę patekti į rinką, lyginant su galimybe, kurią Bendrija suteikia tos trečiosios šalies AIFV; c) AIFV suteikia valstybės narės, kurioje kreipiasi dėl veiklos leidimo, kompetentingoms institucijoms informaciją, nurodytą 5 ir 31 straipsniuose; d) tos valstybės narės kompetentingos institucijos ir AIFV priežiūros institucija yra pasirašiusios bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo užtikrinama, kad būtų veiksmingai keičiamasi visa informacija, svarbia stebint AIFV veiklos galimą poveikį sistemai svarbių finansų įstaigų stabilumui ir tinkamam rinkų, kuriose veikia AIFV, funkcionavimui; e) trečioji šalis pasirašė susitarimą su valstybe nare, kuriame ji prašo leidimo ir kuris visiškai atitinka standartus, nustatytus EPBO pavyzdinės mokesčių konvencijos 26 straipsnyje ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais. 2. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama nustatyti: a) bendruosius lygiavertiškumo kriterijus, skirtus trečiųjų šalių teisės aktų, reglamentuojančių rizikos ribojimo reguliavimą ir nuolatinę priežiūrą, lygiavertiškumui ir veiksmingam vykdymui nustatyti, remiantis III, IV ir V skyrių reikalavimais; b) bendruosius kriterijus, skirtus įvertinti, ar trečiosios šalys suteikia Bendrijos AIFV veiksmingą galimybę patekti į rinką, lyginant su galimybe, kurią Bendrija suteikia tų trečiųjų šalių AIFV. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 3. Vadovaudamasi 2 dalyje nurodytais kriterijais, Komisija pagal 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą priima įgyvendinimo priemones, kurias taikant konstatuojama, kad: a) teisės aktai, reglamentuojantys AIFV rizikos ribojimo reguliavimą ir nuolatinę priežiūrą trečiojoje šalyje, yra lygiaverčiai šiai direktyvai ir yra veiksmingai vykdomi; b) trečioji šalis suteikia Bendrijos AIFV veiksmingą galimybę patekti į rinką, prilygstančią bent galimybei, kurią Bendrija suteikia tos trečios šalies AIFV. VIII skyrius Kompetentingos institucijos 1 skyrius . PASKYRIMAS, įGALIOJIMAI IR žALOS ATLYGINIMO PROCEDūROS 40 straipsnis Kompetentingų institucijų paskyrimas Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi atlikti šioje direktyvoje numatytas pareigas. Kai valstybė narė paskiria keletą kompetentingų institucijų, ji apie tai informuoja Komisiją, nurodydama pareigų paskirstymą. 4 1 straipsnis Kompetentingų institucijų įgaliojimai 1. Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Minėtos institucijos tokiais įgaliojimais naudojasi: a) tiesiogiai; b) bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis; c) savo atsakomybe perduodamos atitinkamas funkcijas kitiems subjektams; d) kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas. 2. Kompetentingos institucijos turi bent tokius tyrimo įgaliojimus: a) teisę susipažinti su bet kokios formos dokumentu ir gauti jo kopiją; b) teisę pareikalauti iš bet kokio asmens suteikti informaciją ir prireikus pakviesti ir apklausti asmenį, siekiant gauti informacijos; c) atlikti patikras vietoje, iš anksto pranešus arba nepranešus; d) teisę reikalauti pateikti telefoninių pokalbių ir duomenų perdavimo įrašus. 4 2 straipsnis Priežiūros įgaliojimai 1. Buveinės valstybė narė užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų imtis tokių priemonių: a) reikalauti laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą; b) imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad AIFV nuolat laikytųsi atitinkamų teisės aktų; c) perduoti spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimus kompetentingoms teisminėms institucijoms. 2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų būtinus įgaliojimus imtis visų priemonių užtikrinti, kad rinkos tinkamai veiktų tais atvejais, kai vieno ar daugiau AIF veikla finansinių priemonių rinkoje galėtų kelti pavojų tinkamam tos rinkos veikimui. 43 straipsnis Administracinės sankcijos 1. Nepažeisdamos leidimų panaikinimo procedūros arba valstybių narių teisės taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, užtikrina, kad atsakingiems asmenims, pažeidusiems nuostatas, priimtas įgyvendinant šią direktyvą, būtų taikomos atitinkamos administracinės priemonės ar administracinės sankcijos. Valstybės narės užtikrina, kad šios priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. 2. Valstybės narės numato, kad kompetentinga institucija gali viešai paskelbti apie bet kokią priemonę ar sankciją, kuri bus paskirta už nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, pažeidimą, išskyrus atvejus, kai toks viešas paskelbimas galėtų sukelti rimtą grėsmę finansų rinkoms ar padarytų neproporcingą žalą susijusioms šalims. 4 4 straipsnis Teisė apskųsti Valstybės narės numato, kad kiekvienas sprendimas, priimtas laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų laikantis šios direktyvos, būtų tinkamai motyvuotas, perduotas adresatui ir galėtų būti apskųstas teismams. Teisė kreiptis į teismą taikoma ir tada, kai, padavus prašymą gauti veiklos leidimą ir kartu pateikus visą pagal galiojančias nuostatas reikalingą informaciją, per du mėnesius nepriimamas sprendimas dėl to prašymo. 2 skirsnisKompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimas 4 5 straipsnis Įpareigojimas bendradarbiauti 1. Valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja viena su kita, jeigu to reikia vykdant šioje direktyvoje nustatytas pareigas arba šioje direktyvoje ar nacionalinėje teisėje nustatytus įgaliojimus. 2. Valstybės narės sudaro geresnes sąlygas šiame skirsnyje numatytam bendradarbiavimui. 3. Kompetentingos institucijos naudojasi savo įgaliojimais siekdamos bendradarbiauti net tuomet, kai tiriama veikla nėra bet kokių toje valstybėje narėje galiojančių taisyklių pažeidimas. 4. Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda viena kitai informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti. 5. Komisija 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima įgyvendinimo priemones, susijusias su kompetentingų institucijų keitimosi informacija tvarka. 4 6 straipsnis Informacijos, susijusios su AIFV veiklos galimomis pasekmėmis sistemai, mainai 1. Kompetentingos institucijos, atsakingos už AIFV leidimų suteikimą ir priežiūrą pagal šią direktyvą, perduoda informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kai ši informacija yra svarbi stebint atskirų AIFV ar visų AIFV galimą poveikį sistemiškai svarbių finansų įstaigų stabilumui ir rinkų, kuriose veikia AIFV, tinkamam funkcionavimui ir į jį reaguojant. Informacija taip pat pateikiama Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui, įsteigtam 2009 m sausio 23 d. Komisijos sprendimu 2009/77/EB[25], kuris perduoda šią informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. 2. AIFV prižiūrinti kompetentinga institucija kas ketvirtį siunčia apibendrintą informaciją, susijusią su prižiūrimų AIFV veikla, Ekonomikos ir finansų komitetui, įsteigtam pagal EB sutarties 114 straipsnio 2 dalį. 3. Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose nurodomos informacijos mainų pagal 1 dalį taisyklės, turinys ir dažnumas. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 47 straipsnis Bendradarbiavimas vykdant priežiūrą 1. Vienos valstybės narės kompetentingos institucijos gali kreiptis į kitos valstybės narės kompetentingas institucijas dėl bendradarbiavimo vykdant priežiūrą, atliekant patikrą vietoje ar tyrimą pastarosios valstybės narės teritorijoje pagal savo įgaliojimus, numatytus šioje direktyvoje. Jeigu kompetentinga institucija gauna prašymą dėl patikros vietoje ar tyrimo, ji: a) pati atlieka patikrą ar tyrimą; b) leidžia prašymą pateikusiai institucijai atlikti patikrą ar tyrimą; c) leidžia auditoriams ar ekspertams atlikti patikrą ar tyrimą. 2. 1 dalies a punkte nurodytu atveju valstybės narės kompetentinga institucija, kuri kreipėsi dėl bendradarbiavimo, gali prašyti, kad jos darbuotojai padėtų patikrą ar tyrimą atliekantiems darbuotojams. Tačiau patikrą ar tyrimą apskritai kontroliuoja valstybė narė, kurios teritorijoje jis yra atliekamas. 1 dalies b punkte nurodytu atveju valstybės narės kompetentinga institucija, kurios teritorijoje vykdomi patikra ar tyrimas, gali prašyti, kad jos darbuotojai padėtų patikrą ar tyrimą atliekantiems darbuotojams. 3. Kompetentingos institucijos gali atsisakyti keistis informacija arba patenkinti prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą arba patikrą vietoje tik tokiais atvejais: a) tyrimas, patikra vietoje ar keitimasis informacija gali turėti neigiamos įtakos prašymą gavusios valstybės narės suverenitetui, saugumui ar viešajai tvarkai; b) prašymą gavusios valstybės narės institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tos pačios veiklos ir tų pačių asmenų; c) prašymą gavusioje valstybėje narėje jau priimtas galutinis sprendimas dėl tų pačių asmenų ir tos pačios veiklos. Kompetentingos institucijos informuoja prašymą pateikusias kompetentingas institucijas apie visus sprendimus, priimtus pagal pirmą pastraipą, nurodydamos jų priežastis. 4. Komisija priima įgyvendinimo priemones, susijusias su patikrų vietoje ir tyrimų tvarka. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 49 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. 48 straipsnis Tarpininkavimas 1. Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (CESR) nustato tarpininkavimo mechanizmą. 2. Tuo atveju, jei kompetentingos institucijos nesutaria dėl vienos kompetentingos institucijos vertinimo, veiksmų ar neveikimo pagal šią direktyvą, kompetentingos institucijos perduoda klausimą nagrinėti CESR, kuriame įvyks svarstymas, siekiant greitai ir veiksmingai priimti sprendimą. Kompetentingos institucijos deramai atsižvelgia į CESR rekomendacijas. IX skyrius Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos 49 straipsnis Komitetas 1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimu 2001/528/EB dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo[26]. 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį. Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje numatytas laikotarpis yra trys mėnesiai. 3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį. 50 straipsnis Persvarstymas Praėjus dvejiems metams nuo 54 straipsnyje nurodytos datos Komisija, remdamasi viešosiomis konsultacijomis ir atsižvelgdama į diskusijas su kompetentingomis institucijomis, persvarsto šios direktyvos taikymą ir taikymo sritį. Persvarstydama ji taip pat tinkamai atsižvelgia į tarptautinio masto pokyčius ir diskusijas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Ji pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su tinkamais pasiūlymais. 51 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostata AIFV, veikę Bendrijoje iki [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas], imasi visų būtinų priemonių, siekdami laikytis šios direktyvos, ir pateikia veiklos leidimo paraišką per metus nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino. 5 2 straipsnis Direktyvos 2004/39/EB dalinis pakeitimas Direktyvos 2004/39/EB 19 straipsnio 6 dalis papildoma šia įtrauka: „- paslauga yra nesusijusi su AIF, kaip apibrėžta [Direktyvos xx/xx/EB] 3 straipsnio a punkte.“ 53 straipsnis Direktyvos 2009/…/EB[27] dalinis pakeitimas Direktyva 2009/XX/EB iš dalies keičiama taip. Įterpiamas naujas 50a straipsnis: „Siekdama užtikrinti skirtingų sektorių darną ir pašalinti įmonių, kurios paskolas paverčia parduodamais vertybiniais popieriais arba kitomis finansinėmis priemonėmis (iniciatorius), ir KIPVPS, kurie investuoja į šiuos vertybinius popierius ar kitas finansines priemones, interesų nesutapimus, Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriose nustatomi šie reikalavimai: a) reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti iniciatorius, kad KIPVPS būtų leidžiama investuoti į vertybinius popierius arba kitas šio tipo finansines priemones, išleistas po 2011 m. sausio 1 d., taip pat reikalavimai, kuriais remiantis užtikrinama, kad iniciatorius išlaikytų ne mažesnę nei 5 procentai grynąją dalį; b) kokybiniai reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti KIPVPS, investuojantis į šiuos vertybinius popierius arba kitas finansines priemones. Tokios priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 107 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.“ 54 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip [...], įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. Tačiau VII skyrių į nacionalinę teisę perkeliančias nuostatas jos taiko praėjus trejiems metams nuo pirmoje pastraipoje nurodytos datos. Valstybės narės, tvirtindamos pirmoje pastraipoje nurodytas nuostatas, daro nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus. 5 5 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . 5 6 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta Briuselyje […] Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] Komisijos pranešimas Pavasario Europos Vadovų Tarybai, 2009 m. kovas. Žr. http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/09/351&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en [2] Europos Parlamento pranešimas su rekomendacijomis Komisijai dėl rizikos draudimo ir privataus kapitalo fondų (A6-0338/2008) (Rasmussen pranešimas) ir dėl institucinių investuotojų skaidrumo (A6-0296-2008) (Lehne pranešimas). [3] ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimas, 2009 m. vasario 25 d., p. 25. Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/finances/docs/de_larosiere_report_en.pdf [4] Direktyva 2009/…/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija). [5] OL C , , p. . [6] OL C , , p. . [7] OL C , , p. . [8] OL C , , p. . [9] OL L […], […], p. […]. [10] OL L 145, 2004 4 30, p. 1. [11] OL L 281, 1995 11 23, p. 31. [12] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. [13] OL L 235, 2003 9 23, p. 10. [14] OL L 228, 1973 8 16, p. 3. [15] OL L 345, 2002 12 19, p. 1. [16] OL L 323, 2005 12 9, p. 1. [17] OL L 390, 2004 12 31, p. 38. [18] OL L 80, 2002 3 23, p. 29. [19] OL L 177, 2000 6 30, p. 201. [20] OL L 177, 2006 6 30, p. 1. [21] OL L 157, 2006 6 9, p. 87. [22] OL L 142, 2004 4 30, p. 12. [23] OL L 222, 1978 8 14, p. 11. [24] OL L 26, 1977 1 31, p. 1. [25] OL L 25, 2009 1 29, p. 18–22. [26] OL L 191, 2001 7 13, p. 45. [27] OL L , , p. .