[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.4.21

KOM(2009) 185 galutinis

2009/0056 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)

(Kodifikuota redakcija)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Žmonių Europos kontekste Komisija didelį dėmesį skiria tam, kad Bendrijos teisė būtų papastesnė ir aiškesnė siekiant, kad ji taptų suprantamesnė ir prieinamesnė visiems piliečiams, kurie įgytų naujų galimybių ir galėtų pasinaudoti konkrečiomis jiems suteiktomis teisėmis.

Šis tikslas nebus pasiektas, jei daug nuostatų, kurios buvo iš dalies ir dažnai iš esmės keičiamos keletą kartų, liktų išsibarsčiusios įvairiuose aktuose, ir todėl dalies jų reikėtų ieškoti pradiniame akte, o kitų – vėlesniuose keičiančiuose aktuose. Todėl siekiant surasti konkrečiu momentu galiojančias taisykles reikia atlikti tiriamąjį darbą lyginant įvairius teisės aktus.

Dėl šios priežasties siekiant, kad Bendrijos teisė būtų aiški ir skaidri, svarbu kodifikuoti taisykles, kurios buvo dažnai keičiamos.

2. Todėl 1987 m. balandžio 1 d. Komisija nusprendė[1], kad visi teisės aktai, kurie buvo iš dalies pakeisti ne daugiau nei dešimt kartų, turėtų būti kodifikuojami ir pabrėžė, kad šis reikalavimas yra minimalus bei kad Komisijos padaliniai turėtų stengtis parengti kodifikuotas tekstų, už kuriuos jie yra atsakingi, redakcijas per trumpesnį laikotarpį siekdami užtikrinti, jog Bendrijos taisyklės būtų aiškios ir lengvai suprantamos.

3. Tai buvo patvirtinta 1992 m. gruodžio mėn. Edinburgo Europos vadovų taryboje pirmininkavusios valstybės išvadose[2], pabrėžiančiose kodifikavimo , kuris konkrečiu momentu tam tikroje srityje taikomai teisei suteikia apibrėžtumo, svarbą.

Kodifikavimas turi būti vykdomas laikantis įprastos Bendrijos teisės aktų priėmimo tvarkos.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į tai, kad kodifikuojamuose teisės aktuose negali būti daromi esminiai pakeitimai, sudarė tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo nusprendė kodifikuojamiems teisės aktams taikyti pagreitinto priėmimo tvarką.

4. Šiuo pasiūlymu siekiama kodifikuoti 1989 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[3]. Nauja direktyva pakeis įvairius aktus, kurių nuostatos buvo į ją įtrauktos[4]; šis pasiūlymas nekeičia kodifikuojamų teisės aktų turinio, nes jame tik sujungiami šie aktai, atliekant kodifikavimui būtinus formos pakeitimus .

5. Pasiūlymas dėl kodifikuoto teisės akto buvo parengtas remiantis preliminariu Direktyvos 89/552/EEB ir ją iš dalies keičiančių teisės aktų konsoliduotu tekstu , kurį visomis kalbomis parengė Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras naudodamas duomenų apdorojimo sistemą . Kadangi straipsniams suteikiami nauji numeriai, kodifikuotos direktyvos II priede nurodomas buvusių ir naujų straipsnių numerių atitikimas.

ê 2007/65/EB 1 str. 1 d.

2009/0056 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA …/…/EB

[…]

dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (kodifikuota redakcija)

ê 89/552/EEB (pritaikytas)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos Ö 47 Õ straipsnio 2 dalį ir Ö 55 Õ straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[6],

kadangi:

ê

(1) 1989 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[7] buvo keletą kartų iš esmės keičiama[8]. Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

ê 89/552/EEB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(2) Ö Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikiamos Õ per sienas, taikant įvairiausias technologijas, yra vienas iš Bendrijos tikslų įgyvendinimo būdų. Ö Būtinos tam tikros Õ priemonės leidžiančios ir užtikrinančios, perėjimą iš nacionalinių rinkų į bendrą programų kūrimo bei paskirstymo rinką ir Ö užtikrinančios Õ sąžiningos konkurencijos sąlygas, leidžiančias Ö audiovizualinės žiniasklaidos Õ transliavimo paslaugoms atlikti visuomenės interesus atitinkantį vaidmenį.

ê 89/552/EEB 4 konstatuojamoji dalis

(3) Europos Taryba priėmė Europos konvenciją dėl televizijos be sienų.

ê 2007/65/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(4) Ö Atsižvelgiant į Õ naujas technologijas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų perdavimo srityje Ö dėl Õ reguliavimo sistemoje, Ö susijusioje su televizijos programų transliavimu, turėtų būti Õ atsižvelgiama į struktūrinių pokyčių, informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sklaidą ir technologinių inovacijų poveikį verslo modeliams, ypač komercinio programų transliavimo finansavimą, ir Ö turėtų būti užtikrintos Õ optimalios konkurencijos sąlygos bei teisinis tikrumas Europos informacinių technologijų ir žiniasklaidos sektoriui ir paslaugų teikėjams, o taip pati pagarba kultūrinei ir kalbinei įvairovei.

ê 2007/65/EB 3 konstatuojamoji dalis

(5) Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra ir kultūrinės, ir ekonominės paslaugos. Vis didėjanti šių paslaugų svarba visuomenei, demokratijai – visų pirma užtikrinant informacijos laisvę, nuomonių įvairovę, žiniasklaidos pliuralizmą, – švietimui ir kultūrai yra priežastis šioms paslaugoms taikyti specialias taisykles.

ê 2007/65/EB 4 konstatuojamoji dalis

(6) Sutarties 151 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Bendrija, imdamasi kokių nors veiksmų pagal kitas Sutarties nuostatas, atsižvelgtų į kultūros aspektus, visų pirma siekdama gerbti ir skatinti kultūrų įvairovę.

ê 2007/65/EB 5 konstatuojamoji dalis

(7) Europos Parlamentas 2005 m. gruodžio 1 d.[9] ir 2006 m. balandžio 4 d.[10] rezoliucijose dėl Dohos derybų raundo ir dėl PPO ministrų konferencijos paragino vykdant derybas dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) neliberalizuoti pagrindinių viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, audiovizualinių paslaugų. 2006 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje[11] Europos Parlamentas parėmė UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurioje ypač pabrėžiama, kad „kultūrinė veikla, kultūros vertybės ir paslaugos yra ekonominio ir kultūrinio pobūdžio, nes perteikia identitetą, vertybes ir prasmę, todėl neturėtų būti manoma, kad jos turi vien tik komercinę vertę“. 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimu Nr. 2006/515//EB dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo sudarymo[12] UNESCO konvencija buvo patvirtinta Bendrijos vardu. Konvencija įsigaliojo 2007 m. kovo 18 d. Šia Direktyva laikomasi tos Konvencijos principų.

ê 89/552/EEB 16 konstatuojamoji dalis

(8) Valstybėms narėms yra labai svarbu užkirsti kelią bet kokiems veiksmams, galintiems pakenkti laisvam televizijos programų judėjimui ir prekybai jomis arba galintiems paskatinti susikurti dominuojančią padėtį, dėl kurios atsirastų pliuralizmo, televizijos priemonėmis perduodamos informacijos laisvės ir apskritai viso žiniasklaidos sektoriaus apribojimų.

ê 89/552/EEB 17 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(9) Ši direktyva nepažeidžia esamų ar būsimų Bendrijos teisės aktų, skirtų nuostatų suderinimui, ypač vykdant privalomus vartotojų apsaugos ir sąžiningų komercinių sandorių bei sąžiningos konkurencijos reikalavimus.

ê 2007/65/EB 6 konstatuojamoji dalis

(10) Tradicinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, pvz., televizija, ir naujos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, yra svarbus įsidarbinimo šaltinis Bendrijoje, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, ir jos skatina ekonominį augimą bei investicijas. Atsižvelgiant į lygiaverčių sąlygų ir veiksmingos Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų rinkos svarbą, turėtų būti laikomasi pagrindinių vidaus rinkos principų, pvz., laisvos konkurencijos ir vienodų sąlygų sudarymo, kad taip būtų užtikrintas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų rinkos skaidrumas ir nuspėjamumas bei kad nebūtų sudaryta didelių kliūčių į ją patekti.

ê 2007/65/EB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(11) Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo, padidinti teisinį tikrumą, padėti užbaigti vidaus rinkos kūrimą bei sudaryti sąlygas bendros informacinės erdvės atsiradimui, visoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms – tiek televizijos programų transliavimo (t. y. linijinėms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms), tiek užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms (t. y. nelinijinėms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms) – būtina taikyti bent pagrindines suderintas taisykles.

ê 2007/65/EB 8 konstatuojamoji dalis

(12) 2003 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Europos audiovizualinės politikos reguliavimo ateities, kuriame pabrėžė, kad reguliavimo politika tame sektoriuje dabar ir ateityje turi apsaugoti tam tikrus visuomenės interesus, pavyzdžiui, kultūrų įvairovę, teisę gauti informaciją, žiniasklaidos pliuralizmą, nepilnamečių apsaugą bei vartotojų apsaugą ir geresnį visuomenės informuotumą bei žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą.

ê 2007/65/EB 9 konstatuojamoji dalis

(13) 1999 m. sausio 25 d. Tarybos ir Taryboje susirinkusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijoje dėl visuomeninio transliuotojo[13] dar kartą patvirtinta, kad vykdant visuomeninio transliuotojo misiją reikia ir toliau naudotis technologijų pažanga. Privačių ir visuomeninių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų koegzistavimas yra išskirtinis Europos audiovizualinės žiniasklaidos rinkos požymis.

ê 2007/65/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(14) Komisija patvirtino iniciatyvą „i2010: Europos informacinė visuomenė“, kuria siekiama skatinti informacinės visuomenės ir žiniasklaidos sektoriaus augimą ir darbo vietų kūrimą. Tai yra išsami strategija, kurios tikslas – skatinti europinio turinio kūrimą ir skaitmeninės ekonomikos plėtrą bei IRT naudojimą informacinės visuomenės paslaugų ir žiniasklaidos paslaugų bei tinklų ir įrenginių konvergencijos aplinkybėmis, modernizuojant ir taikant visas ES politikos priemones: reguliavimo priemones, mokslinius tyrimus ir partnerystę su pramone. Komisija įsipareigojo sukurti nuoseklią informacinės visuomenės paslaugų ir žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistemą ir modernizuoti audiovizualines paslaugas reglamentuojančius teisės aktus. Iš esmės iniciatyvos i2010 tikslas bus pasiektas netrukdant pramonei augti – reguliuojant jos veiklą tik tiek, kiek būtina, taip pat netrukdant naujoms mažoms įmonėms, kurios yra ateities gerovės ir darbo vietų kūrėjos, klestėti, kurti inovacijas ir užimtumą laisvoje rinkoje.

ê 2007/65/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(15) 2003 m. rugsėjo 4 d.[14], 2004 m. balandžio 22 d.[15] ir 2005 m. rugsėjo 6 d.[16] Europos Parlamentas priėmė rezoliucijas, kuriose iš esmės parėmė bendrą principą, pagal kurį pagrindinės taisyklės taikomos visoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, o papildomos taisyklės – televizijos transliavimo paslaugoms.

ê 2007/65/EB 12 konstatuojamoji dalis

(16) Ši direktyva užtikrina, kad būtų labiau gerbiamos pagrindinės teisės, ir ji visiškai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje[17], ypač jos 11 straipsnyje, pripažįstamus principus. Šiuo atžvilgiu ši direktyva jokiu būdu neturėtų valstybėms narėms trukdyti taikyti savo konstitucinių nuostatų dėl spaudos laisvės ir laisvės reikšti savo mintis bei įsitikinimus žiniasklaidoje.

ê 2007/65/EB 13 konstatuojamoji dalis

(17) Ši direktyva neturėtų paveikti valstybių narių įsipareigojimų, atsirandančių taikant 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką[18]. Todėl užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms taikytinų nacionalinių priemonių projektui, kuris būtų griežtesnis arba išsamesnis nei priemonės, kurių reikalaujama vien Direktyvai 2007/65/EB perkelti į nacionalinę teisę, turėtų būti taikomos Direktyvos 98/34/EB 8 straipsniu nustatytos pareigos dėl procedūrų.

ê 2007/65/EB 14 konstatuojamoji dalis

(18) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva)[19], atsižvelgiant į jos 1 straipsnio 3 dalį, nedaro poveikio Bendrijos ar nacionalinio lygio priemonėms, kuriomis siekiama bendros svarbos tikslų, ypač susijusių su turinio reguliavimu ir audiovizualine politika.

ê 89/552/EEB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(19) Šioje direktyvoje pateikiamos nuostatos nenumato valstybių narių ir jų valdžios institucijų atsakomybės už programų transliavimo organizavimą, finansavimą bei programų turinį, įskaitant licencijavimo sistemas, administracinį įgaliojimų suteikimą ar apmokestinimą. Dėl to nesumenkėja valstybių narių kultūros raidos nepriklausomybė ir išlieka Bendrijos kultūrų įvairovė.

ê 2007/65/EB 15 konstatuojamoji dalis

(20) Šios direktyvos nuostatomis neturėtų būti reikalaujama ar skatinama, kad valstybės narės nustatytų naujas kurio nors audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos tipo licencijavimo ar administracinių leidimų sistemas.

ê 2007/65/EB 16 konstatuojamoji dalis

(21) Šioje direktyvoje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sąvokos apibrėžimas turėtų būti aiškinamas kaip apimantis tik tas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas – televizijos transliavimo ar užsakomąsias –, kurios yra masinio informavimo pobūdžio, t. y. tas, kurios skirtos didelei plačiosios visuomenės daliai arba kurios galėtų turėti akivaizdų poveikį jai. Jos taikymas turėtų būti apribotas Sutartyje apibrėžtomis paslaugomis ir todėl turėtų apimti visų formų ekonominę veiklą, įskaitant viešųjų paslaugų įmones, bet neapimti veiklos, kuri visų pirma yra ne ekonominio pobūdžio ir kuri nekonkuruoja su televizijos programų transliavimu, pavyzdžiui, asmeninių tinklaviečių ir paslaugų, kurias sudaro privačių vartotojų sukurto audiovizualinio turinio, skirto dalintis ir keistis informacija bendrų interesų bendruomenėse, teikimo arba platinimo.

ê 2007/65/EB 18 konstatuojamoji dalis

(22) Šioje direktyvoje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sąvokos apibrėžimas turėtų apimti visuomenės informavimo priemones, skirtas plačiosios visuomenės informavimui, pramogoms ir švietimui, bei komercinius audiovizualinius pranešimus, tačiau neapimti jokių asmeninės korespondencijos formų, pavyzdžiui, ribotam adresatų skaičiui siunčiamų elektroninių laiškų. Sąvokos apibrėžimas taip pat neturėtų apimti jokių paslaugų, kurių pagrindinis tikslas nėra teikti programas, t. y. kuriose bet koks audiovizualinis turinys yra tik šalutinis, o ne pagrindinis tikslas teikiant paslaugą. Pavyzdžiui, tai gali būti tinklavietė, turinti audiovizualinių elementų, kurių funkcija – tik pagalbinė, pavyzdžiui, animacinių grafikos elementų, trumpų reklaminių skelbimų ar informacijos, susijusios su produktu ar kitokia nei audiovizualine paslauga. Dėl šių priežasčių ši direktyva taip pat neturėtų būti taikoma sėkmės žaidimams, kuriuose statoma pinigų suma, įskaitant loterijas bei lažybas ir kitas azartinių lošimų paslaugų formas, taip pat prijungties režimo žaidimams ir paieškos programoms, išskyrus laidas, skirtas azartiniams lošimams ar sėkmės žaidimams.

ê 2007/65/EB 22 konstatuojamoji dalis

(23) Šioje direktyvoje sąvoka „audiovizualinis“ turėtų reikšti vaizdus, perteikiančius judesį, lydimą arba nelydimą garso, taigi įskaitant begarsius filmus, tačiau neįskaitant garso perdavimo ar radijo paslaugų. Nors pagrindinis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos tikslas – teikti programas, tokios paslaugos apibrėžimas taip pat turėtų apimti programas lydintį turinį, kurio pagrindą sudaro tekstas, pavyzdžiui, subtitravimo paslaugas ir elektroninius programų vadovus. Atskiroms tekstais grindžiamoms paslaugoms ši direktyva neturėtų būti taikoma, nes pagal Sutartį ji neturi poveikio valstybių narių laisvei reglamentuoti tokias paslaugas nacionaliniu lygiu.

ê 2007/65/EB 17 konstatuojamoji dalis

(24) Užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms būdinga, kad jos yra „panašios į televiziją“, t. y. jos, kaip ir televizijos programos, konkuruoja dėl tos pačios auditorijos, o dėl šių paslaugų pobūdžio bei priemonių, suteikiančių galimybę naudotis paslaugomis, vartotojas pagrįstai tikėtųsi šia direktyva reglamentuojamos apsaugos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užkirsti kelią skirtumams laisvo judėjimo ir konkurencijos srityse, „programos“ samprata turėtų būti aiškinama dinamiškai, atsižvelgiant į televizijos programų transliavimo pokyčius.

ê 2007/65/EB 23 konstatuojamoji dalis

(25) Žiniasklaidos paslaugų teikėjo vaidmeniui ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms apibrėžti labai svarbi redakcinės atsakomybės samprata. Valstybės narės, patvirtindamos šios direktyvos įgyvendinimo nuostatas, gali dar patikslinti redakcinės atsakomybės apibrėžimo aspektus, ypač „veiksmingos kontrolės“ sampratą. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje[20] nustatytoms atsakomybės išimtims.

ê 2007/65/EB 19 konstatuojamoji dalis

(26) Šioje direktyvoje žiniasklaidos paslaugų teikėjo apibrėžimas neturėtų apimti fizinių ar juridinių asmenų, tik perduodančių programas, už kurias redakcinė atsakomybė tenka trečiosioms šalims.

ê 2007/65/EB 20 konstatuojamoji dalis

(27) Televizijos transliavimas šiuo metu visų pirma apima analoginę ir skaitmeninę televiziją, tiesiogines perdavimo paslaugas, transliavimą žiniatinkliu ir panašias į užsakomųjų programų televiziją paslaugas, kadangi užsakomųjų programų televizija, pvz., yra užsakomoji audiovizualinė paslauga. Apskritai turėtų būti laikoma, kad televizijos transliavimas arba televizijos programos, kurias tas pats žiniasklaidos paslaugų teikėjas siūlo kaip užsakomąsias audiovizualines paslaugas, atitinka šios direktyvos reikalavimus, kai tenkinami reikalavimai, taikomi televizijos transliavimui, t. y. linijiniam perdavimui. Tačiau tuomet, kai vienu metu siūlomos skirtingų rūšių paslaugos, kurios yra akivaizdžiai atskiros paslaugos, ši direktyva turėtų būti taikoma kiekvienai atitinkamai paslaugai.

ê 2007/65/EB 21 konstatuojamoji dalis

(28) Ši direktyva neturėtų būti taikoma elektroninėms laikraščių ir žurnalų versijoms.

ê 2007/65/EB 25 konstatuojamoji dalis

(29) Visi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos požymiai, nurodyti jos apibrėžime ir paaiškinti 21 – 28 konstatuojamosiose dalyse, turėtų egzistuoti vienu metu.

ê 2007/65/EB 24 konstatuojamoji dalis

(30) Televizijos programų transliavimo atveju žiūrėjimo vienu metu samprata turėtų apimti ir žiūrėjimą beveik vienu metu, jei dėl perdavimo procesui būdingų techninių priežasčių atsiranda trumpas atsilikimas tarp programų perdavimo ir priėmimo.

ê 2007/65/EB 26 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(31) Šioje direktyvoje turėtų būti Ö nustatytas Õ platesnis komercinio audiovizualinio pranešimo sąvokos apibrėžimas, kuris vis dėlto neturėtų apimti nemokamai transliuojamų pranešimų apie viešąsias paslaugas ir kreipimųsi dėl labdaros.

ê 89/552/EEB 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(32) Dėl to terminas „Europos kūriniai“ Ö šioje direktyvoje Õ turėtų būti apibrėžiamas nepažeidžiant valstybių narių teisės į išsamesnį jų jurisdikcijai priklausančių Ö žiniasklaidos paslaugų teikėjų Õ apibrėžimą ir Bendrijos teisės aktų reikalavimų bei atsižvelgiant į šioje direktyvoje išdėstytus tikslus.

ê 2007/65/EB 27 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(33) Kilmės šalies principas turėtų Ö būti laikomas Õ pagrindiniu šios direktyvos principu, nes jis yra būtinas vidaus rinkai kurti. Šį principą reikėtų taikyti visoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjams būtų užtikrintas teisinis tikrumas – būtinas naujų verslo modelių kūrimo ir tokių paslaugų teikimo pagrindas. Jis taip pat būtinas laisvam informacijos ir audiovizualinių programų judėjimui vidaus rinkoje užtikrinti.

ê 2007/65/EB 28 konstatuojamoji dalis

(34) Siekiant skatinti stiprią, konkurencingą ir integruotą Europos audiovizualinę pramonę bei stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą visoje Europos Sąjungoje, tik viena valstybė narė turėtų turėti jurisdikciją audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, o informacijos pliuralizmas turėtų būti esminiu Europos Sąjungos principu.

ê 97/36/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(35) Daugelis šių praktinių kriterijų nustatoma tam, kad laikantis išsamių procedūros reikalavimų būtų galima nuspręsti, jog teikdamas šioje direktyvoje aptariamas paslaugas transliuotojas yra pavaldus tik vienos valstybės narės jurisdikcijai. Tačiau atsižvelgiant į Ö Europos Bendrijų Õ Teisingumo Teismo precedentinę teisę ir siekiant išvengti tokių bylų, kuriose atsiranda jurisdikcijos vakuumas, derėtų remtis 43 straipsnyje apibūdintu įsisteigimo kriterijumi ir Sutartį laikyti galutiniu valstybės narės jurisdikciją nulemiančiu kriterijumi.

ê 89/552/EEB 15 konstatuojamoji dalis

(36) Reikalavimas, jog programas transliuojanti valstybė narė turėtų garantuoti šios direktyvos reguliuojamų nacionalinių įstatymų nuostatų laikymąsi, pagal Bendrijos teisės aktus yra pakankamas, kad būtų užtikrintas laisvas transliuojamų programų judėjimas be priimančių valstybių narių tuo pačiu pagrindu atliekamos antrinės kontrolės. Tačiau, programas priimanti valstybė narė išskirtiniais atvejais ir susiklosčius ypatingoms sąlygoms gali sustabdyti televizijos programų retransliavimą.

ê 2007/65/EB 29 konstatuojamoji dalis

(37) Dėl technologijų pažangos, ypač skaitmeninių palydovinių programų srityje, reikėtų adaptuoti papildomus kriterijus, kad būtų galima užtikrinti tinkamą reglamentavimą ir veiksmingą jo įgyvendinimą, taip pat suteikti rinkos dalyviams laisvę spręsti dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio.

ê 2007/65/EB 30 konstatuojamoji dalis

(38) Ši direktyva susijusi su plačiajai visuomenei Europos Sąjungoje siūlomomis paslaugomis, ji turėtų būti taikoma tik toms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai standartine vartotojų įranga gali priimti vienos ar daugiau valstybių narių gyventojai. „Standartinės vartotojų įrangos“ apibrėžimą nustato kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos.

ê 2007/65/EB 31 konstatuojamoji dalis

(39) Sutarties 43 – 48 straipsniuose nustatoma pagrindinė teisė į įsisteigimo laisvę. Todėl žiniasklaidos paslaugų teikėjai paprastai turėtų galėti pasirinkti valstybę narę, kurioje jie nori įsisteigti. Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė, kad „Sutartis nedraudžia bendrovei pasinaudoti laisve teikti paslaugas, jei ji neteikia paslaugų toje valstybėje narėje, kurioje ji yra įsisteigusi“[21].

ê 2007/65/EB 32 konstatuojamoji dalis

(40) Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė jų jurisdikcijai priklausantiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams taikyti išsamesnes ar griežtesnes taisykles šia direktyva suderintose srityse, užtikrinant, kad šios taisyklės atitiktų bendruosius Bendrijos teisės principus. Siekiant reguliuoti tuos atvejus, kai vienos valstybės narės jurisdikcijai priklausantis transliuotojas transliuoja televizijos programą, kuri visiškai arba daugiausia yra skirta kitos valstybės narės teritorijai, tinkamu sprendimu, kuriuo atsižvelgiama į valstybėms narėms susirūpinimą keliančias problemas ir tinkamai taikomas kilmės šalies principas, būtų reikalavimas valstybėms narėms bendradarbiauti tarpusavyje, o taisyklių apėjimo atvejais – kodifikuota Teisingumo Teismo praktika[22] kartu su efektyvesne tvarka. Bendro visuomenės intereso taisyklių sampratą išplėtojo Teisingumo Teismas savo teisminėje praktikoje, susijusioje su Sutarties 43 ir 49 straipsniais; ši samprata apima, inter alia, vartotojų apsaugos taisykles, nepilnamečių apsaugą ir kultūros politiką. Bendradarbiauti prašančioji valstybė narė turėtų užtikrinti, kad išsamesnės ar griežtesnės nacionalinės taisyklės būtų objektyviai būtinos, taikomos nediskriminuojant ir proporcingos.

ê 2007/65/EB 33 konstatuojamoji dalis

(41) Valstybė narė, kiekvienu atskiru atveju vertindama, ar kitoje valstybėje narėje įsisteigusio žiniasklaidos paslaugų teikėjo transliuojama programa yra visiškai ar daugiausia skirta jos teritorijai, gali naudotis tokiais požymiais, kaip pajamų iš televizijos reklamos ir (arba) abonentinio mokesčio kilmė, pagrindinė paslaugos kalba arba programų ar komercinio pobūdžio pranešimų, specialiai skirtų visuomenei toje valstybėje narėje, kurioje šios programos yra gaunamos, buvimas.

ê 2007/65/EB 34 konstatuojamoji dalis

(42) Pagal šią direktyvą, nepaisant kilmės šalies principo taikymo, valstybės narės gali imtis priemonių, kurios apriboja laisvą televizijos programų transliavimo paslaugų judėjimą, tačiau tik tam tikromis šioje direktyvoje numatytomis sąlygomis ir laikydamosi šioje direktyvoje nustatytos tvarkos. Tačiau Teisingumo Teismas nuosekliai laikosi nuomonės, kad bet koks laisvės teikti paslaugas apribojimas, pavyzdžiui, bet koks nukrypimas nuo pagrindinio Sutarties principo, turi būti aiškinamas siaurai[23].

ê 2007/65/EB 35 konstatuojamoji dalis

(43) Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų laisvo teikimo apribojimai turėtų būti galimi tik pagal sąlygas ir tvarką, kuri atkartoja pagal Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis jau nustatytas sąlygas ir tvarką.

ê 2007/65/EB 36 konstatuojamoji dalis

(44) Komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“ Komisija pabrėžė, kad būtina atidi tinkamiausio reguliavimo būdo analizė, ypač siekiant nustatyti, ar tam tikram sektoriui arba problemai spręsti tinkamesnis būtų teisės aktas, ar derėtų apsvarstyti alternatyvas, pvz., bendrąjį reguliavimą arba savireguliavimą. Be to, patirtis parodė, kad pagal skirtingas valstybių narių teisės tradicijas įgyvendintos bendro reguliavimo ir savireguliavimo priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą. Priemonės, kuriomis siekiama visuomenės intereso tikslų besiplečiančiame audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sektoriuje, yra veiksmingesnės, jeigu jos vykdomos jas aktyviai remiant patiems paslaugų teikėjams.

ê 2007/65/EB 43 konstatuojamoji dalis

(45) Dėl specifinio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pobūdžio, ypač jų poveikio formuojant žmonių nuomonę, būtina, kad vartotojai tiksliai žinotų, kas yra atsakingas už šių paslaugų turinį. Todėl valstybėms narėms svarbu užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai ir tiesiogiai bet kuriuo metu gauti informaciją apie žiniasklaidos paslaugos teikėją. Kiekviena valstybė narė turėtų priimti sprendimą dėl praktinių aspektų, kaip siekti šio tikslo nedarant poveikio visoms kitoms susijusioms Bendrijos teisės nuostatoms.

ê 2007/65/EB 64 konstatuojamoji dalis

(46) Asmenų su negalia ir pagyvenusių žmonių teisė dalyvauti Bendrijos socialiniame ir kultūriniame gyvenime bei būti jo dalimi yra neatsiejamai susijusi su galimybe naudotis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis. Priemonės, suteikiančios galimybę naudotis šiomis paslaugomis, turėtų apimti, bet neapsiriboti, gestų kalbą, subtitravimą, akustinį vaizdų aprašymą ir lengvai suprantamo meniu sukūrimą.

ê 2007/65/EB 37 konstatuojamoji dalis

(47) Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas – tai įgūdžiai, žinios ir suvokimas, sudarantys galimybę vartotojams veiksmingai ir saugiai šias priemones naudoti. Žiniasklaidos priemonių naudojimo įgūdžių turintys žmonės sugeba tinkamai pasirinkti, suvokti turinio ir paslaugų pobūdį bei pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias siūlo naujosios ryšių technologijos. Jie gali geriau apsaugoti save ir savo šeimas nuo žalingo arba nusikalstamo turinio. Todėl visose visuomenės grupėse turėtų būti skatinama žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo plėtra ir atidžiai sekama šio proceso pažanga. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą[24], jau nustatytos galimos priemonės, skirtos žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui skatinti, pavyzdžiui, tęstinis mokytojų ir instruktorių švietimas, specialus vaikų mokymas apie internetą nuo labai ankstyvo amžiaus, įskaitant paskaitas, atviras tėvams, arba piliečiams skirtų nacionalinių kampanijų rengimas naudojant visas ryšių priemones, siekiant suteikti informaciją apie atsakingą interneto naudojimą.

ê 2007/65/EB 38 konstatuojamoji dalis

(48) Transliuotojams gali būti suteikiama išskirtinė teisė didelės visuomeninės svarbos renginių televizijos transliacijoms. Tačiau žinių ir programų rengimo praktikoje Europos Sąjungoje būtina skatinti pliuralizmą ir laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje pripažįstamų principų.

ê 97/36/EB 18 konstatuojamoji dalis

(49) Svarbu, kad dėl teisės į informaciją valstybės narės galėtų imtis apsaugos priemonių ir užtikrinti visuomenei plačias galimybes sužinoti apie televizijos nušviečiamus šalyje ar už jos ribų vykstančius visuomenei itin reikšmingus įvykius — olimpines žaidynes, pasaulio futbolo taurės ar Europos futbolo čempionato varžybas. Siekdamos šio tikslo valstybės narės išlaiko teisę imtis Bendrijos teisės aktams neprieštaraujančių priemonių, kad galėtų reguliuoti išimtines jų jurisdikcijai priklausančių transliuotojų teises transliuoti tokius renginius.

ê 97/36/EB 19 konstatuojamoji dalis

(50) Yra būtina taip sutvarkyti Bendrijos struktūrą, kad būtų galima išvengti potencialaus teisinio netikrumo bei rinkos iškraipymų ir suderinti laisvą televizijos paslaugų judėjimą su poreikiu neleisti apeiti nacionalines priemones, skirtas teisėtų bendrų interesų apsaugai.

ê 97/36/EB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(51) Labai svarbu šioje direktyvoje pateikti nuostatas, susijusias su transliuotojų naudojimusi išimtinėmis transliavimo teisėmis, kurias jie galėjo nusipirkti, kad nušviestų kitos valstybės narės, o ne tos, kurios jurisdikcijai transliuotojai priklauso, visuomenei itin reikšmingus įvykius, ir siekiant išvengti spekuliacinio teisių pirkimo, kai norima apeiti nacionalinius įstatymus, yra būtina tas nuostatas taikyti sutartims, pasirašomoms po Direktyvos Ö 97/36/EB Õ paskelbimo, bei įvykiams, vykstantiems po jos įgyvendinimo dienos, ir tais atvejais, kai iki Ö minėtos Õ direktyvos priėmimo pasirašytos sutartys yra atnaujinamos, jos yra laikomos naujomis sutartimis.

ê 97/36/EB 21 konstatuojamoji dalis

(52) Itin reikšmingi visuomenei įvykiai šioje direktyvoje turėtų atitikti tam tikrus kriterijus, t. y. jie turėtų būti ypatingi, visą Europos Sąjungos visuomenę arba atskiros valstybės narės visuomenę, arba ženklią atskiros valstybės narės visuomenės dalį dominantys renginiai, kuriuos iš anksto rengia organizatoriai, turintys teisinę galią parduoti su tuo renginiu susijusias teises.

ê 97/36/EB 22 konstatuojamoji dalis

(53) Šioje direktyvoje „nemokama televizija“ yra transliavimas valstybiniais arba komerciniais kanalais programų, prieinamų visuomenei be papildomo mokesčio kaip ir transliavimo finansavimo būdai, plačiai paplitę visose valstybėse narėse (pvz., mokestis už licenciją ir (arba) mokestis už prisijungimą prie kabelinės televizijos tinklo).

ê 97/36/EB 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(54) Valstybės narės gali netrukdomos imtis bet kokių, jų nuomone, tinkamų priemonių dėl iš trečiųjų šalių Ö teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų Õ, kurios neatitinka Ö šios direktyvos Õ 2 straipsnio nuostatose išdėstytų reikalavimų, jeigu tos priemonės neprieštarauja Bendrijos teisės aktams ir tarptautiniams jos įsipareigojimams.

ê 2007/65/EB 39 konstatuojamoji dalis

(55) Siekiant užtikrinti pagrindinę laisvę gauti informaciją ir visapusišką bei tinkamą Europos Sąjungos žiūrovų interesų apsaugą, transliuotojai, kuriems suteiktos išskirtinės teisės didelės visuomeninės svarbos renginių televizijos transliacijoms sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turėtų suteikti kitiems transliuotojams teisę bendro pobūdžio žinių programose naudoti trumpas ištraukas, tinkamai atsižvelgiant į išskirtines teises. Apie tokias sąlygas reikėtų informuoti laiku, prieš didelės visuomeninės svarbos renginį, kad kiti transliuotojai turėtų pakankamai laiko pasinaudoti šia teise. Atskirais atvejais transliuotojas gali naudotis šia teise pasitelkdamas tarpininką, veikiantį jo vardu ir jo naudai. Tokias trumpas ištraukas gali naudoti bet kuris kanalas programų transliacijoms ES mastu, įskaitant sportui skirtus kanalus, ir jos neturėtų būti ilgesnės nei devyniasdešimt sekundžių. Teisė į prieigą prie trumpų ištraukų turėtų būti taikoma tarpvalstybiniu pagrindu tik tada, kai tai būtina. Todėl transliuotojas pirmiausia turėtų prašyti prieigos iš toje pačioje valstybėje narėje įsisteigusio transliuotojo, turinčio išimtines teises į tam tikrą didelės visuomeninės svarbos renginį. Bendro pobūdžio žinių programų samprata neturėtų apimti trumpų ištraukų, įtraukiamų į pramogines laidas. Kilmės šalies principas turėtų būti taikomas prieigai prie trumpų ištraukų ir jų perdavimui. Tarpvalstybiniu atveju tai reiškia, kad paeiliui turėtų būti taikomi skirtingi teisės aktai. Pirma, prieigai prie trumpų ištraukų turėtų būti taikoma valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs pradinį signalą siunčiantis (t. y. prieigą suteikiantis) transliuotojas, teisė. Tai paprastai yra valstybė narė, kurioje vyksta atitinkamas renginys. Jei valstybė narė yra sukūrusi lygiavertę teisių į prieigą prie atitinkamo renginio sistemą, tos valstybės narės teisė taikoma visais atvejais. Antra, trumpų ištraukų perdavimui turėtų būti taikoma valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs trumpas ištraukas perduodantis transliuotojas, teisė.

ê 2007/65/EB 40 konstatuojamoji dalis

(56) Šios direktyvos reikalavimai dėl prieigos prie didelės visuomeninės svarbos renginių siekiant parengti trumpus naujienų pranešimus neturėtų daryti įtakos 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo[25] ir susijusioms tarptautinėms konvencijoms autorių teisių ir gretutinių teisių srityje. Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas prieigai prie didelės visuomeninės svarbos renginių suteikdamos prieigą prie transliuotojo signalo, kaip tai apibrėžta šioje direktyvoje. Tačiau pagal šią direktyvą jos gali pasirinkti kitas lygiavertes priemones. Tokios priemonės, inter alia , apima prieigos prie šių renginių vietos suteikimą prieš suteikiant prieigą prie signalo. Transliuotojams neturėtų būti užkertamas kelias sudaryti išsamesnių sutarčių.

ê 2007/65/EB 41 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(57) Turėtų būti užtikrinta, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjų praktika teikti tiesioginio televizijos žinių programų transliavimo paslaugas užsakomuoju būdu būtų galima po tiesioginio perdavimo bei nereikėtų adaptuoti atskiros programos pašalinant trumpas ištraukas. Ši galimybė turėtų būti taikoma tik tuomet, kai tas pats žiniasklaidos paslaugų teikėjas teikia užsakomąją identiškos televizijos programos paslaugą, kad ji negalėtų būti naudojama kuriant naujus užsakomųjų paslaugų verslo modelius, pagrįstus trumpomis ištraukomis.

ê 2007/65/EB 42 konstatuojamoji dalis

(58) Užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos nuo televizijos programų transliavimo skiriasi vartotojo turimomis pasirinkimo ir kontrolės galimybėmis, taip pat savo poveikiu visuomenei[26]. Tuo pateisinamas ne toks griežtas užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimas, kuris turėtų atitikti tik pagrindines šioje direktyvoje numatytas taisykles.

ê 2007/65/EB 44 konstatuojamoji dalis

(59) Žalingo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų turinio buvimas vis dar kelia susirūpinimą teisės aktų leidėjams, žiniasklaidos pramonės atstovams ir tėvams. Atsiras naujų iššūkių, ypač susijusių su naujomis platformomis ir naujais produktais. Todėl visoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, įskaitant komercinius audiovizualinius pranešimus, būtina nustatyti taisykles, padedančias apsaugoti fizinį, protinį ir moralinį nepilnamečių vystymąsi, taip pat žmogaus orumą.

ê 2007/65/EB 45 konstatuojamoji dalis

(60) Priemonės, kurių imamasi nepilnamečių fiziniam, protiniam ir moraliniam vystymuisi bei žmogaus orumui apsaugoti, turėtų būti tinkamai suderintos su pagrindine teise laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tokių priemonių kaip asmens atpažinimo kodų (PIN kodų), filtravimo sistemų ar ženklinimo tikslas turėtų būti užtikrinti tinkamo lygio nepilnamečių fizinio, protinio ir moralinio vystymosi ir žmogaus orumo apsaugą, ypač teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Rekomendacijoje dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės jau pripažinta filtravimo sistemų ir ženklinimo svarba bei numatytos kelios galimos priemonės nepilnamečių naudai, pavyzdžiui, sistemingas vartotojų aprūpinimas veiksminga, atnaujinama ir lengvai naudojama filtravimo sistema, kai jie tampa paslaugų teikėjo teikiamos prieigos abonentais, arba naudojimasis specialiai vaikams skirtomis paslaugomis su automatinėmis filtravimo sistemomis.

ê 2007/65/EB 46 konstatuojamoji dalis

(61) Valstybės narės jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai pagal 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija[27] nuostatas visais atvejais turėtų laikytis draudimo platinti vaikų pornografiją.

ê 2007/65/EB 47 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(62) Nė vienoje iš šia direktyva Ö numatytų Õ nuostatų, skirtų nepilnamečių fizinio, protinio ir moralinio vystymosi ir žmogaus orumo apsaugai, nereikalaujama, kad tų interesų apsaugai skirtos priemonės būtų būtinai įgyvendinamos valstybinėms institucijoms iš anksto patikrinant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas.

ê 89/552/EEB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(63) Suderinimas yra būtinas, kad programų kūrimo pramonė ar asmenys, turintys tikslą ugdyti kultūrą, galėtų lengviau imtis savo veiklos ir ją plėtoti.

ê 89/552/EEB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(64) Minimalūs reikalavimai, keliami visoms Bendrijos valstybėms ar privačioms televizijos Ö laidoms Õ, skirtoms Europos audiovizualinių kūrinių gamybai, yra gamybą, nepriklausomą gamybą ir paskirstymą anksčiau minėtoje pramonėje skatinantis veiksnys ir jie tik papildo kitas teisines priemones, kurios jau yra taikomos arba bus pasiūlytos taikyti siekiant to paties tikslo.

ê 89/552/EEB 20 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(65) Būtent todėl reikia skatinti, kad valstybėse narėse būtų pakankamai išplėsta televizijos laidų rinka, leidžianti atgauti būtinas investicijas, ne tik nustatant bendras nacionalinių rinkų atvėrimo taisykles, bet ir, kai įmanoma, numatant bei panaudojant tinkamas priemones Europos kūriniams skirti didesnę visų valstybių narių televizijos Ö laidų Õ dalį. Siekdamos sudaryti galimybes stebėti, kaip laikomasi tų taisyklių ir kaip siekiama numatytų tikslų, valstybės narės Komisijai Ö turėtų pranešti Õ, kokia programų laiko dalis pagal šios direktyvos nuostatas yra skiriama Europos kūriniams ir nepriklausomiems kūrėjams. Apskaičiuojant minėtą laiko dalį būtina atsižvelgti į specifinę Graikijos Respublikos ir Portugalijos Respublikos padėtį. Komisija privalo informuoti kitas valstybes nares apie tuos pranešimus ir, jei galima, kartu pateikti savo išvadas, kuriose ypač atsižvelgiama į pažangą, padarytą, palyginus su praėjusiais metais, į pirmą kartą transliuojamų laidų dalį programose, ypatingą televizijos transliuotojų padėtį šalyse, turinčiose nedidelius audiovizualinių priemonių gamybos pajėgumus arba ribotą kalbinę erdvę.

ê 97/36/EB 29 konstatuojamoji dalis

(66) Kanalams, transliuojantiems tik kitokia kalba nei valstybių narių kalbos, neturėtų būti taikomos 16 ir 17 straipsnių nuostatos; kadangi vis dėlto tais atvejais, kai transliavimas ta kalba ar kalbomis užima ženklią, bet ne visą to kanalo programų perdavimo laiko dalį, 16 ir 17 straipsnių nuostatos neturi būti taikomos tai programų perdavimo laiko daliai.

ê 97/36/EB 30 konstatuojamoji dalis

(67) Norimas Europos kūrinių santykis turi būti pasiektas atsižvelgiant į realią ekonominę padėtį. Šiam tikslui pasiekti reikalinga pažangi sistema.

ê 89/552/EEB 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(68) Įsipareigojimas tam tikrą transliuojamų programų laiko dalį skirti, jei įmanoma, nepriklausomoms laidoms, kurias sukuria nuo transliuotojų nepriklausomi kūrėjai, skatintų naujų televizijos programų šaltinių atsiradimą, ypač smulkių ir vidutinių įmonių kūrimąsi. Dėl tokio įsipareigojimo atsirastų naujos galimybės ir realizavimo rinka naujiems kūrybiniams talentams, su kultūra susijusių profesijų atstovams ir darbo dirbantiesiems kultūros srityje.

ê 2007/65/EB 48 konstatuojamoji dalis

(69) Užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos gali iš dalies pakeisti televizijos programų transliavimą. Todėl, kai įmanoma, jomis turėtų būti siekiama skatinti kurti ir platinti Europos kūrinius ir tokiu būdu aktyviai prisidėti skatinant kultūrų įvairovę. Tokia parama Europos kūriniams galėtų būti, pavyzdžiui, finansiniai įnašai, kuriais iš šių paslaugų remiamas Europos kūrinių kūrimas ir teisių į juos įsigijimas, minimali Europos kūrinių dalis užsakomųjų videofilmų kataloguose arba patrauklus Europos kūrinių pristatymas elektroniniuose programų vadovuose. Svarbu reguliariai persvarstyti su Europos kūrinių populiarinimu audiovizualinėje žiniasklaidoje susijusių nuostatų taikymą. Rengdamos šioje direktyvoje nurodytas ataskaitas, valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į tokių paslaugų finansinį įnašą, kuriuo remiamas Europos kūrinių kūrimas ir teisių į juos įsigijimas, taip pat į dalį, kurią Europos kūriniai užima audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose ir į tai, kiek vartotojai iš tiesų naudojasi Europos kūriniais, siūlomais teikiant tokias paslaugas.

ê 89/552/EEB 22 konstatuojamoji dalis

(70) Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus labai svarbu nustatyti tinkamas priemones bei procedūras, atitinkančias Bendrijos teisės aktų nuostatas, ir stengtis surasti tinkamas priemones, padedančias skatinti Europos audiovizualinių priemonių gamybą bei platinimą, ypač tose šalyse, kurios turi nedidelius audiovizualinių priemonių gamybos pajėgumus arba ribotą kalbinę erdvę.

ê 2007/65/EB 50 konstatuojamoji dalis

(71) Įgyvendindamos šios direktyvos 16 straipsnio nuostatas, valstybės narės turėtų skatinti transliuotojus įtraukti tinkamą dalį bendrai sukurtų Europos kūrinių ar Europos kūrinių, kurių kilmės šalis nėra valstybė narė.

ê 2007/65/EB 49 konstatuojamoji dalis

(72) Apibrėždamos „nuo transliuotojų nepriklausančius kūrėjus“ kaip nurodyta šios direktyvos 17 straipsnyje, valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į tokius kriterijus: kam priklauso gamybinė bendrovė, kiek programų skiriama vienam transliuotojui ir kam priklauso antrinės teisės.

ê 89/552/EEB 23 konstatuojamoji dalis

(73) Nacionaliniai Europos kūrinių plėtrai skirtų programų planai gali būti sudaromi tik nepažeidžiant Bendrijos teisės aktų.

ê 97/36/EB 45 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(74) Tikslą remti Europos audiovizualinių priemonių gamybą valstybėse narėse galima įgyvendinti jų Ö audiovizualinės žiniasklaidos Õ paslaugų organizacijos struktūroje, be kita ko, nustatant, jog kai kuriems Ö žiniasklaidos paslaugų teikėjams Õ bus pavesta atsižvelgti į visuomenės interesus, įskaitant ir įsipareigojimą ženkliai prisidėti prie investicijų į Europos kūrinių kūrimą.

ê 97/36/EB 27 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(75) Ö Žiniasklaidos paslaugų teikėjai Õ, programų kūrėjai, prodiuseriai, autoriai ir visi kiti ekspertai turėtų būti skatinami patikslinti koncepcijas ir strategijas, orientuotas į Europos audiovizualinių filmų, skirtų tarptautinei auditorijai, kūrimą.

ê 2007/65/EB 51 konstatuojamoji dalis

(76) Svarbu užtikrinti, kad kinematografijos kūriniai būtų transliuojami autorių teisių savininko ir žiniasklaidos paslaugų teikėjo sutartais laikotarpiais.

ê 97/36/EB 32 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(77) Klausimai, iškylantys dėl konkretaus laiko, nustatytino kiekvienam kinematografinių darbų rodymo tipui, visų pirma yra dalykas, kurį galima sutvarkyti pasirašant sutartį tarp suinteresuotų šalių ar specialistų.

ê 89/552/EEB 26 konstatuojamoji dalis

(78) Turi būti sudarytos sąlygos aktyvios konkrečios kalbos vartojimo politikos vykdymui, valstybės narės gali nevaržomai nustatyti išsamesnes ar griežtesnes taisykles, visų pirma remdamosi kalbos kriterijais, jei tos taisyklės neprieštarauja Bendrijos teisės aktams ir ypač tais atvejais, kai jos netaikytinos kitoje valstybėje narėje sukurtų programų retransliavimui.

ê 2007/65/EB 52 konstatuojamoji dalis

(79) Užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos padidina vartotojo pasirinkimo galimybes. Todėl techniniu požiūriu išsamios komercinių audiovizualinių pranešimų taisyklės užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų atveju nėra pagrįstos ir neturi prasmės. Nepaisant to, visi komerciniai audiovizualiniai pranešimai turėtų atitikti ne tik identifikavimo taisykles, bet ir pagrindines kokybės taisykles, kad būtų laikomasi aiškiai apibrėžtų viešosios tvarkos tikslų.

ê 2007/65/EB 54 konstatuojamoji dalis

(80) Savo aiškinamajame komunikate dėl tam tikrų reklamos nuostatų aspektų „Televizijos be sienų“ direktyvoje[28] Komisija pripažino, kad naujos reklamos technologijos ir rinkodaros inovacijos teikia naujų veiksmingų galimybių audiovizualiniams komerciniams pranešimams tradicinėse transliacijose, kurios leidžia geriau ir vienodomis sąlygomis konkuruoti su užsakomųjų paslaugų inovacijomis.

ê 2007/65/EB 55 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(81) Komercinės ir technologijų inovacijos suteikia vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir atsakomybės naudojantis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis. Kad reguliavimas išliktų proporcingas bendrų interesų tikslams, televizijos programų transliavimo atžvilgiu reikėtų tam tikro lankstumo. Atskyrimo principas turėtų būti taikomas tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, tam tikromis aplinkybėmis, jeigu valstybė narė nenusprendžia kitaip, reikėtų leisti prekių rodymą programose. Tačiau jei prekių rodymas yra paslėptas, jį reikėtų uždrausti. Atskyrimo principas neturėtų trukdyti naudoti naujų reklamos būdų.

ê 2007/65/EB 56 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(82) Greta praktikos, kurią apima ši direktyva, 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje[29] taikoma nesąžiningai komercinei praktikai, pavyzdžiui, klaidinančiai ir agresyviai veiklai audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų srityje. Be to, 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/33/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako gaminių reklamą ir rėmimą, suderinimo[30], draudžianti cigarečių ir kitų tabako gaminių reklamą ir rėmimą spaudoje, per informacinės visuomenės paslaugas ir radijo programas, nedaro poveikio šiai direktyvai, atsižvelgiant į konkrečius audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ypatumus. 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus[31], 88 straipsnio 1 dalis, draudžianti reklamuoti visuomenei tam tikrus vaistus, taikoma, kaip numatyta to straipsnio 5 dalyje, nepažeidžiant šios direktyvos 21 straipsnio. Be to, ši direktyva neturėtų daryti poveikio 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą[32].

ê 89/552/EEB 27 konstatuojamoji dalis

(83) Siekiant užtikrinti visišką ir tinkamą vartotojų – televizijos žiūrovų interesų apsaugą labai svarbu, kad reklamą televizijoje reglamentuotų tam tikros minimalios taisyklės bei standartai ir kad valstybės narės turėtų teisę nustatyti išsamesnes ar griežtesnes taisykles, o kai kuriais atvejais – jų jurisdikcijai priklausantiems televizijos transliuotojams nustatyti skirtingas sąlygas.

ê 89/552/EEB 28 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(84) Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į Bendrijos teisės aktus, Ö turėtų Õ teisę nustatyti skirtingas sąlygas reklamos intarpams ir skirtingas reklamai skirto laiko ribas programose, kurios yra skirtos tik savo šalies teritorijai ir kurių nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negali priimti viena ar daugiau kitų valstybių narių, ir užtikrinti, kad tos programos būtų tinkamai transliuojamos.

ê 2007/65/EB 57 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(85) Atsižvelgiant į didesnes žiūrovų galimybes išvengti reklamos naudojant naujas technologijas, pavyzdžiui, skaitmeninius asmeninius įrašančius vaizdo grotuvus, ir didesnį televizijos kanalų pasirinkimą, išsamus reklamos intarpų reguliavimas siekiant apsaugoti žiūrovus Ö nėra Õ pagrįstas. Nors neturėtų būti padidintas leistinos reklamos kiekis per valandą, tačiau Ö šia direktyva Õ transliuotojams turėtų būti suteikta daugiau lankstumo naudojant reklamos intarpus, kai tai neturi neigiamo poveikio programų vientisumui.

ê 2007/65/EB 58 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(86) Direktyva siekiama apsaugoti ypatingą Europos televizijos pobūdį, kai pageidautina, kad reklama būtų įterpiama tarp programų, todėl ja ribojami galimi kinematografijos kūrinių ir televizijos filmų bei kai kurių kitų programų kategorijų, kurioms reikia specialios apsaugos, pertraukimai.

ê 2007/65/EB 59 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(87) 20 % televizijos reklamos intarpams ir teleparduotuvių intarpams per valandą skirto laiko apribojimas Ö turėtų būti taikomas ir geriausiam transliavimo laikui Õ. Televizijos reklamos intarpo sąvoką reikėtų suprasti kaip televizijos reklamą, apibrėžtą šia direktyva, 1 straipsnio 1dalies i punkte, kurios trukmė ne ilgesnė kaip 12 minučių.

ê 89/552/EEB 29 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(88) Būtina uždrausti bet kokią cigarečių bei kitų tabako gaminių Ö komercinius audiovizualinius pranešimus Õ, įskaitant ir paslėptų Ö komercinių audiovizualinių pranešimų Õ formas, kai nors tiesiogiai ir nekalbama apie tabako gaminį, vis dėlto stengiamasi aplenkti draudimą Ö dėl cigarečių bei kitų tabako gaminių komercinių audiovizualinių pranešimų Õ paminint prekių rūšies pavadinimą, simbolius ar kitokias tabako gaminių skirtybes arba užsimenant apie įmones, kurių žinoma arba pagrindinė veikla yra tokių gaminių gamyba ar pardavimas.

ê 89/552/EEB 30 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(89) Taip pat svarbu visiškai uždrausti medicinos produktų ir medicinos priemonių valstybėse narėse, kurių jurisdikcijai priklauso transliuotojas, gaunamų tik su receptais, Ö cigarečių bei kitų tabako gaminių Õ, ir nustatyti griežtesnius alkoholinių gėrimų reklamos televizijoje kriterijus.

ê 2007/65/EB 60 konstatuojamoji dalis

(90) Šia direktyva draudžiama paslėptų komercinių audiovizualinių pranešimų teikimas, nes jis neigiamai veikia vartotojus. Šioje direktyvoje paslėpto komercinio audiovizualinio pranešimo draudimas neturėtų būti taikomas teisėtam prekių rodymui, jei žiūrovas tinkamai informuojamas apie tai, kad rodomos prekės. Tai gali būti atlikta pranešant apie tai, kad tam tikroje programoje yra rodomos prekės, pavyzdžiui, rodant neutralų logotipą.

ê 2007/65/EB 61 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(91) Prekių rodymas programose – kinematografijos kūrinių ir televizijai skirtų audiovizualinių kūrinių realybė. Siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ir taip padidinti Europos žiniasklaidos pramonės konkurencingumą Ö yra būtinos Õ prekių rodymo programose taisyklės. Šioje direktyvoje Ö nustatytas Õ prekių rodymo programose apibrėžimas turėtų apimti bet kokios formos komercinį audiovizualinį pranešimą, programoje matomu būdu pateikiantį nuorodą į produktą, paslaugą ar jų prekės ženklą už mokestį ar kitą panašų atlygį. Nemokamas prekių ar paslaugų pateikimas, pavyzdžiui, parama prekėms ar prizai, turėtų būti laikomas prekių rodymu tik tuo atveju, jei atitinkamų prekių ar paslaugų vertė yra didelė. Prekių rodymui turėtų būti taikomos tokios pat kokybės taisyklės ir apribojimai, kokie taikomi audiovizualiniams komerciniams pranešimams. Lemiamas kriterijus atskiriant rėmimą nuo prekių rodymo yra tai, kad rodant prekę nuoroda į ją įtraukiama į programos veiksmą, todėl ir šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies m punkte esančiame apibrėžime yra žodžiai „programos metu“. Priešingai, rėmimo nuorodos gali būti rodomos programos metu, tačiau jos nesudaro veiksmo dalies.

ê 2007/65/EB 62 konstatuojamoji dalis

(92) Prekių rodymas iš esmės turėtų būti draudžiamas. Tačiau tam tikro pobūdžio programų atveju gali būti leidžiama nukrypti nuo šios draudžiančios nuostatos pagal tai leidžiantį sąrašą. Valstybė narė turėtų turėti galimybę nuspręsti visiškai arba iš dalies netaikyti šių leidžiančių nukrypti nuostatų, pavyzdžiui, leisdama rodyti prekes tik tose programose, kurios nebuvo išimtinai sukurtos toje valstybėje narėje.

ê 2007/65/EB 63 konstatuojamoji dalis

(93) Be to, draudžiama remti arba rodyti prekes, jeigu jos įtakoja programų turinį taip, kad turėtų poveikį žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomybei. Taip yra prekes rodant pagal temą.

ê 2007/65/EB 65 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(94) Pagal valstybėms narėms Sutartimi numatytas pareigas jos yra atsakingos už šios direktyvos veiksmingą įgyvendinimą. Jos, remdamosi savo teisinėmis tradicijomis ir sukurtomis struktūromis, gali laisvai pasirinkti tinkamas priemones ir visų pirma savo kompetentingų nepriklausomų reguliavimo įstaigų formą, kad galėtų nešališkai ir skaidriai atlikti savo darbą įgyvendindamos šią direktyvą. Konkrečiau, valstybių narių pasirinktos priemonės turėtų padėti skatinti žiniasklaidos pliuralizmą.

ê 2007/65/EB 66 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(95) Tinkamam šios direktyvos taikymui užtikrinti būtinas glaudus kompetentingų valstybių narių reguliavimo įstaigų ir Komisijos bendradarbiavimas. Taip pat ypatingai svarbus glaudus valstybių narių bendradarbiavimas bei valstybių narių reguliavimo įstaigų bendradarbiavimas siekiant nustatyti poveikį, kurį vienoje valstybėje narėje įsisteigę transliuotojai gali daryti kitai valstybei narei. Kai licencijavimo procedūros numatytos nacionalinėje teisėje ir jei tai susiję su daugiau nei viena valstybe nare, pageidautina, kad prieš suteikiant tokias licencijas vyktų atitinkamų nacionalinių institucijų tarpusavio konsultacijos. Šis bendradarbiavimas turėtų apimti visas šia direktyva koordinuojamas sritis.

ê 97/36/EB 39 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(96) Reikia aiškiai pasakyti, jog savireklamos veikla yra ypatinga reklamos forma, kai transliuotojas reklamuoja savo gaminius, paslaugas, programas ar kanalus. Komerciniai skelbimai, pateikiami aiškiai pasibaigus kokiai nors transliuojamai programai ir susidedantys iš programų ištraukų, turėtų būti laikomi atskiromis programomis.

ê 97/36/EB 34 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(97) Kasdienių programų perdavimo laikas, skirtas transliuotojo pranešimams apie savo programas ir su jais tiesiogiai susijusiems papildomiems elementams arba pranešimams apie visuomenei skirtas paslaugas, ir kreipimaisi dėl labdaros, kurie yra transliuojami nemokamai, Ö neturėtų Õ būti įskaitomi į maksimalų dienos ar valandų transliavimo laiką, kurį galima skirti reklamai ir teleparduotuvėms.

ê 97/36/EB 35 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(98) Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, ši išimtis Ö turėtų būti Õ taikoma tik pranešimams apie programos elementus, kurie atitinka dvejopas sąlygas — yra papildomi ir yra tiesiogiai susiję su minėtomis programomis. Terminu „papildomi“ apibūdinami tie programos elementai, kurių tikslas yra leisti žiūrovams gauti maksimalią naudą iš tų programų arba aktyviai jose dalyvauti.

ê 97/36/EB 36 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(99) Atsižvelgiant į teleparduotuvių — tos ekonominių požiūriu labai svarbios veiklos stočių savininkams ir puikios prekių ir paslaugų realizavimo Bendrijoje rinkos — plėtojimąsi, yra labai svarbu užtikrinti, kad būtų labai gerai apsaugomi vartotojai, tiksliai nustatant tinkamus standartus, reguliuojančius tokių programų transliavimo formą ir turinį.

ê 97/36/EB 37 konstatuojamoji dalis

(100) Labai svarbu, kad kompetentingos nacionalinės institucijos, stebėdamos atitinkamų nuostatų įgyvendinimą, galėtų atskirti, viena, kanalų, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvėms, transliavimo laiką, numatytą teleparduotuvių ir reklamos intarpams bei kitokioms reklamos formoms, o antra, transliavimo laiką, skirtą teleparduotuvėms. Būtent dėl to yra būtina ir visiškai pakanka, kad kiekviena vitrina būtų aiškiai identifikuojama optinėmis ir akustinėmis priemonėmis bent pradedant ir baigiant ją rodyti.

ê 97/36/EB 38 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(101) Ši direktyva Ö turėtų būti Õ taikoma tik teleparduotuvėms ar savireklamai skirtiems kanalams, kuriuose nebūna tokių įprastų programos dalių kaip žinios, sportas, filmai, dokumentiniai filmai ar dramos spektakliai, šioje direktyvoje bei nepažeidžiant nuostatos dėl tokių kanalų įtraukimo į kitų Bendrijos teisės aktų reguliavimo sritį.

ê 89/552/EEB 33 konstatuojamoji dalis

(102) Nors televizijos transliuotojai paprastai yra linkę užtikrinti, jog jų programose faktai ir įvykiai yra teisingi, vis dėlto svarbu, kad juos saistytų tam tikri įsipareigojimai, susiję su teise atsakyti ar su kitomis lygiavertėmis teisinės apsaugos priemonėmis, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėtiems interesams transliuotoje televizijos laidoje kokiu nors teiginiu buvo padaryta žala, galėtų veiksmingai pasinaudoti tokia teise arba teisinės apsaugos priemone.

ê 2007/65/EB 53 konstatuojamoji dalis

(103) Atsakymo teisė yra tinkama teisių gynimo priemonė televizijos programų transliavimui ir taip pat galėtų būti taikoma prijungties režimo aplinkoje. Rekomendacijoje dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės jau pateiktos atitinkamos gairės, kaip įgyvendinti nacionalinės teisės ar praktikos priemones, kad būtų užtikrinta atsakymo teisė ar lygiavertės teisių gynimo priemonės prijungties režimu teikiamos žiniasklaidos srityje.

ê 2007/65/EB 67 konstatuojamoji dalis

(104) Šios direktyvos tikslų, būtent sukurti audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų erdvę be vidaus sienų tuo pačiu užtikrinant aukšto lygio bendro intereso tikslų apsaugą, ypač nepilnamečių bei žmogaus orumo apsaugą ir žmonių su negalia teisių skatinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šios direktyvos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

ê

(105) Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais I priedo B dalyje,

ê 89/552/EEB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Sąvokos

ê 2007/65/EB 1 str. 2 p.

1 straipsnis

1. Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a) „audiovizualinės žiniasklaidos paslauga“ – tai:

ê 2007/65/EB 1 str. 2 p. (pritaikytas)

i) paslauga, apibrėžta Sutarties 49 ir 50 straipsniuose, už kurią redakcinę atsakomybę prisiima žiniasklaidos paslaugų teikėjas ir kurios pagrindinis tikslas – informavimo, pramogų ar švietimo tikslais teikti programas plačiajai visuomenei elektroninių ryšių tinklais, apibrėžtais Direktyvos 2002/21/EB 2 straipsnio a punkte. Tokios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos – tai televizijos programų transliavimas, kaip apibrėžta šios dalies e punkte, arba užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, kaip apibrėžta šios dalies g punkte;

ê 2007/65/EB 1 str. 2 p.

ii) komercinis audiovizualinis pranešimas;

b) „programa“ – vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, visuma, sudaranti atskirą vienetą žiniasklaidos paslaugų teikėjo nustatytame tvarkaraštyje arba kataloge, kurių forma bei turinys prilygsta televizijos programų formai ir turiniui. Pavyzdžiui, tokios programos apima vaidybinio filmo trukmės filmus, sporto renginius, situacijų komedijas, dokumentinius filmus, programas vaikams ir originalius dramos kūrinius;

c) „redakcinė atsakomybė“ – veiksminga kontrolė tiek atrenkant programas, tiek ir jas išdėstant chronologine tvarka televizijos programų transliavimo atveju, ar pateikiant kataloge užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju. Redakcinė atsakomybė nebūtinai reiškia pagal nacionalinę teisę numatomą teisinę atsakomybę už teikiamų paslaugų turinį;

d) „žiniasklaidos paslaugų teikėjas“ – fizinis ar juridinis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir sprendžia, kokia tvarka jis organizuojamas;

e) „televizijos programų transliavimas“ arba „televizijos programos“ (t. y. linijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga) – audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, kurią teikia žiniasklaidos paslaugų teikėjas, skirta vienu metu žiūrėti programas pagal programų tvarkaraštį;

f) „transliuotojas“ – televizijos programų žiniasklaidos paslaugų teikėjas;

g) „užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga“ (t. y. nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga) – audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, kurią teikia žiniasklaidos paslaugų teikėjas, skirta žiūrėti programas vartotojo pasirinktu laiku ir jo individualiu prašymu pagal žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą programų katalogą;

h) „komercinis audiovizualinis pranešimas“ – vaizdai, lydimi arba nelydimi garso, skirti tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti prekes, paslaugas ar fizinio arba juridinio asmens, vykdančio ekonominę veiklą, vardą. Tokie vaizdai lydi programą arba yra į ją įtraukiami už užmokestį arba kitą panašų atlygį ar savireklamos tikslais. Komercinių audiovizualinių pranešimų formos apima, inter alia , televizijos reklamą, rėmimą, teleparduotuves ir prekių rodymą;

i) „televizijos reklama“ — už mokestį ar kitą panašų atlygį bet kokia forma transliuojama informacija arba informacija, kurią savireklamos tikslais teikia prekyba, verslu, amatu ar profesine veikla besiverčianti viešoji ar privati įmonė arba fizinis asmuo, siekdami atlygintinai reklamuoti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir pareigas;

j) „paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas“ – atvejai, kai programose žodžiais ar vaizdais yra pateikiamos prekių gamintojo ar paslaugų teikėjo prekės, paslaugos, pavadinimas, prekės ženklas ar veikla ir kai žiniasklaidos paslaugų teikėjas tai daro dėl reklamos, o visuomenę toks pateikimo pobūdis gali klaidinti. Toks pateikimas yra laikomas sąmoningu, ypač kai tai daroma už mokestį ar kitą panašų atlygį;

ê 2007/65/EB 1 str. 2 p. (pritaikytas)

k) „rėmimas“ – bet kokia pagalba, kurią ar Ö viešosios ar privačios įmonės Õ arba Ö fiziniai asmenys Õ, nedalyvaujantys teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ar kuriant audiovizualinius kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms arba programoms finansuoti, siekdami garsinti savo vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar produktus;

ê 2007/65/EB 1 str. 2 p.

l) „teleparduotuvė“ – už mokestį visuomenei transliuojami tiesioginiai siūlymai siekiant tiekti prekes ar teikti paslaugas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ar pareigas;

m) „prekių rodymas“ – bet kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už mokestį ar kitą panašų atlygį pateikiama informacija apie produktą, paslaugą ar jų prekės ženklą ar nuoroda į juos, taip, kad ji būtų aiškiai rodoma programos metu;

n) „Europos kūriniai“ – tai:

i) kūriniai, kurių kilmės šalys yra valstybės narės;

ii) kūriniai, kurių kilmės šalys yra Europos trečiosios valstybės, esančios yra Europos Tarybos Europos konvencijos dėl televizijos be sienų šalimis, ir kurie atitinka 3 dalies reikalavimus;

iii) kūriniai, bendrai sukuriami pagal Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytus susitarimus, susijusius su audiovizualiniu sektoriumi, ir atitinkantys kiekviename iš tų susitarimų apibrėžtus reikalavimus.

2. 1 dalies n punkto ii ir iii papunkčių nuostatų taikymas yra su sąlyga, kad kūriniams, kurių kilmės šalys yra valstybės narės, atitinkamoje trečiojoje šalyje netaikomos diskriminacinės priemonės.

3. 1 dalies n punkto i ir ii papunkčiuose minėti kūriniai yra kūriniai, kuriuos iš esmės sukuria autoriai ir kūrėjai, gyvenantys 1 dalies n punkto i ir ii papunkčiuose minėtose vienoje ar daugiau valstybių, jeigu tie kūriniai atitinka vieną iš toliau nurodytų trijų sąlygų:

ê 2007/65/EB 1 str. 2 p. (pritaikytas)

i) juos sukuria vienas ar daugiau vienoje ar daugiau minėtų valstybių įsisteigusių kūrėjų;

ii) kūrinių kūrimui vadovauja ir jų kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau vienoje ar daugiau minėtų valstybių įsisteigusių kūrėjų;

ê 2007/65/EB 1 str. 2 p.

iii) tų valstybių bendrų kūrėjų įnašas į visas bendros gamybos išlaidas yra didžiausias ir bendros gamybos nekontroliuoja vienas ar daugiau kitose nei minėtos valstybės įsisteigusių kūrėjų.

4. Kūriniai, kurių pagal 1 dalies n punktą arba 2 dalį negalima laikyti Europos kūriniais, tačiau kurie yra sukurti remiantis valstybių narių ir trečiųjų šalių sudarytomis dvišalėmis bendros gamybos sutartimis, yra laikomi Europos kūriniais, jeigu Bendrijos kūrėjų indėlis sudaro didžiąją bendrų gamybos išlaidų dalį ir jeigu gamybos nekontroliuoja vienas ar daugiau ne valstybių narių teritorijoje įsisteigusių kūrėjų.

ê 89/552/EEB

II SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

ê 2007/65/EB 1 str. 3 p.

2 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visos jos jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų teikėjų perduodamos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atitiktų visuomenei skirtoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms toje valstybėje narėje taikomas teisės sistemos taisykles.

2. Šioje direktyvoje valstybės narės jurisdikcijai priklausantys žiniasklaidos paslaugų teikėjai yra:

a) tie, kurie įsisteigę toje valstybėje narėje pagal 3 dalį; arba

b) tie, kuriems taikoma 4 dalis.

3. Šioje direktyvoje žiniasklaidos paslaugų teikėjas yra laikomas įsisteigusiu valstybėje narėje tokiais atvejais:

a) žiniasklaidos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra toje valstybėje narėje ir redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų yra priimami toje valstybėje narėje;

b) kai žiniasklaidos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra vienoje valstybėje narėje, o redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų yra priimami kitoje valstybėje narėje, jis yra laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje žymi jo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą. Jei žymi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą abiejose valstybėse narėse, tai žiniasklaidos paslaugų teikėjas laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje yra jo pagrindinė buveinė. Jei žymi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis nevykdo veiklos nė vienoje iš tų valstybių narių, žiniasklaidos paslaugų teikėjas laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje jis pradėjo savo veiklą laikydamasis tos valstybės narės teisės, jeigu jis palaiko nuolatinius ir veiksmingus ekonominius ryšius su ta valstybe nare;

c) kai žiniasklaidos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje, tačiau sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų yra priimami trečiojoje šalyje arba atvirkščiai, tai jis laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, jeigu didžioji audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą toje valstybėje narėje.

4. Žiniasklaidos paslaugų teikėjai, kuriems netaikomos 3 dalies nuostatos, laikomi priklausančiais tos valstybės narės jurisdikcijai šiais atvejais:

a) jie naudojasi toje valstybėje narėje esančiu ryšiu su palydovu;

b) jie nesinaudoja toje valstybėje narėje esančiu ryšiu su palydovu, bet naudojasi tai valstybei priklausančiais ryšio palydovo pajėgumais.

5. Jei pagal 3 ir 4 dalis negalima nuspręsti, kurios valstybės narės jurisdikcijai priklauso žiniasklaidos paslaugų teikėjas, tai kompetentinga valstybe nare bus laikoma ta, kurioje žiniasklaidos paslaugų teikėjas yra įsisteigęs pagal Sutarties 43 – 48 straipsnius.

6. Ši direktyva netaikoma išimtinai trečiosioms šalims skirtoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, kurių standartine vartotojų įranga tiesiogiai ar netiesiogiai negali priimti vienos ar daugiau valstybių narių gyventojai.

ê 97/36/EB 1 str. 3 p.

3 straipsnis

ê 2007/65/EB 1 str. 4 p. a pap.

1. Valstybės narės užtikrina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimo laisvę ir savo teritorijoje neriboja jų perdavimo iš kitų valstybių narių dėl priežasčių, kurios patenka į šia direktyva koordinuojamas sritis.

ê 2007/65/EB 1 str. 4 p. b pap.

2. Televizijos programų transliavimo atžvilgiu valstybės narės gali laikinai nesilaikyti 1 dalies nuostatų, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) jei kitos valstybės narės transliuojamos televizijos programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia 27 straipsnio 1 arba 2 dalis ir / arba 6 straipsnį;

ê 97/36/EB 1 str. 3 p.

b) jei per praėjusius 12 mėnesių transliuotojas ne mažiau kaip du kartus pažeidė a punkto nuostatą (-as);

c) suinteresuota valstybė narė raštu pranešė transliuotojui ir Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių ji ketina imtis, jei tokie pažeidimai pasikartotų;

d) konsultuojantis su transliuojančiąja valstybe ir Komisija nepavyko per 15 dienų nuo c punkte minėto įspėjimo draugiškai susitarti ir tariami pažeidimai toliau daromi.

Per du mėnesius po pranešimo apie priemones, kurių ėmėsi valstybė narė, Komisija priima sprendimą, ar tos priemonės neprieštarauja Bendrijos teisės aktams. Jei ji nusprendžia, kad prieštarauja, iš valstybės narės pareikalaujama kaip galima greičiau sustabdyti minėtų priemonių taikymą.

3. 2 dalis nepažeidžia teisės taikyti bet kokias procedūras, teisinės apsaugos priemones ar sankcijas, kai valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai priklauso transliuotojas, yra daromi minėti pažeidimai.

ê 2007/65/EB 1 str. 4 p. c pap.

4. Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų atveju valstybės narės konkrečios paslaugos atžvilgiu gali imtis priemonių, kuriomis nukrypstama nuo 1 dalies nuostatų, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) priemonės yra:

i) būtinos dėl vienos iš toliau išvardytų priežasčių:

- viešosios tvarkos, ypač nusikaltimų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir persekiojimo už juos baudžiamąja tvarka, įskaitant nepilnamečių apsaugą ir kovą su bet kokiu neapykantos skatinimu dėl rasės, lyties, religinių įsitikinimų ar tautybės bei atskirų asmenų žmogiškojo orumo žeminimą;

- visuomenės sveikatos apsaugos;

- visuomenės saugumo, įskaitant valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimą;

- vartotojų, įskaitant investuotojus, apsaugos;

ii) taikomos užsakomajai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugai, kuri prieštarauja tikslams, nurodytiems i papunktyje, arba kuri kelia rimtą ir didelį pavojų, kad šių tikslų nebus paisoma;

iii) proporcingos tiems tikslams;

b) prieš imdamasi šių priemonių ir netrukdydama teismo procesui, įskaitant preliminarų procesą ir baudžiamojo tyrimo metu atliktus veiksmus, valstybė narė:

i) paprašė valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso paslaugų teikėjas, imtis priemonių, ir pastaroji tokių priemonių nesiėmė arba jos buvo nepakankamos;

ii) pranešė Komisijai ir valstybei narei, kurios jurisdikcijai priklauso paslaugų teikėjas, apie ketinimą imtis tokių priemonių.

5. Skubos atveju valstybės narės gali nukrypti nuo šio straipsnio 4 dalies b punkte numatytų sąlygų. Tokiu atveju apie priemones reikia kuo greičiau pranešti Komisijai ir valstybei narei, kurios jurisdikcijai priklauso paslaugos teikėjas, taip pat nurodyti priežastis, kodėl valstybė narė mano, kad tai yra skubus atvejis.

6. Nedarydama poveikio valstybės narės galimybei taikyti 4 ir 5 dalyje nurodytas priemones, Komisija kuo greičiau išnagrinėja priemonių, apie kurias pranešta, suderinamumą su Bendrijos teise. Jei Komisija padaro išvadą, kad priemonės nesuderinamos su Bendrijos teise, ji paprašo tos valstybės narės nesiimti siūlomų priemonių arba skubiai nustoti jas taikyti.

ê 2007/65/EB 1 str. 5 p.

4 straipsnis

1. Valstybės narės turi teisę reikalauti, kad jų jurisdikcijai priklausantys žiniasklaidos paslaugų teikėjai šia direktyva koordinuojamose srityse laikytųsi išsamesnių ar griežtesnių taisyklių, su sąlyga, kad šios taisyklės atitinka Bendrijos teisės nuostatas.

2. Tais atvejais, kai valstybė narė:

a) pasinaudojo laisve pagal 1 dalį priimti išsamesnes ar griežtesnes bendro visuomenės intereso taisykles; ir

b) nustato, kad kitos valstybės narės jurisdikcijai priklausantis transliuotojas transliuoja televizijos programą, kurios visa arba didžioji dalis skirta jos teritorijai,

ji gali susisiekti su jurisdikciją turinčia valstybe nare siekiant abi puses tenkinančio bet kokios iškeltos problemos sprendimo. Gavusi pagrįstą pirmosios valstybės narės prašymą, jurisdikciją turinti valstybė narė kreipiasi į transliuotoją su prašymu laikytis konkrečius bendrus visuomenės interesus ginančių taisyklių. Jurisdikciją turinti valstybė narė praneša pirmajai valstybei narei apie pasiektus rezultatus per du mėnesius po šio prašymo. Bet kuri valstybė narė gali paprašyti, kad atvejį išnagrinėtų pagal 29 straipsnį įsteigtas kontaktinis komitetas.

ê 2007/65/EB 1 str. 5 p. (pritaikytas)

3. Pirmoji valstybė narė nustato Ö, kad gali imtis tinkamų priemonių prieš atitinkamą transliuotoją kai Õ:

a) taikant 2 dalį pasiekti rezultatai nėra pakankami; ir

b) konkretus transliuotojas įsisteigė jurisdikciją turinčioje valstybėje narėje siekdamas išvengti griežtesnių taisyklių šia direktyva koordinuojamose srityse, kurios jam būtų taikomos, jei jis būtų įsisteigęs pirmojoje valstybėje narėje.

ê 2007/65/EB 1 str. 5 p.

Tokios priemonės turi būti objektyviai būtinos, taikomos nediskriminuojant ir proporcingos tikslams, kurių jomis siekiama.

4. Valstybė narė gali imtis priemonių pagal 3 dalį tik tokiu atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) valstybė narė pranešė Komisijai ir valstybei narei, kurioje įsisteigęs transliuotojas, apie ketinimą imtis minėtų priemonių, kartu nurodydama priežastis, kuriais ji grindžia savo vertinimą, ir

b) Komisija nusprendė, kad priemonės dera su Bendrijos teise, ir kad vertinimai, kuriuos valstybė narė atliko pagal 2 ir 3 dalis imdamasi šių priemonių, yra teisingai pagrįsti.

5. Gavusi 4 dalies a punkte numatytą pranešimą, Komisija per tris mėnesius priima sprendimą. Jei Komisija nusprendžia, kad priemonės nesuderinamos su Bendrijos teise, tai atitinkama valstybė narė pasiūlytų priemonių nesiima.

6. Valstybės narės pagal savo teisės aktus tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys žiniasklaidos paslaugų teikėjai veiksmingai laikytųsi šios direktyvos nuostatų.

7. Valstybės narės šia direktyva koordinuojamose srityse skatina, kiek tai leidžiama pagal jų teisines sistemas, nacionalinio lygio bendro reguliavimo ir (arba) savireguliavimo režimus. Šie režimai turi būti tokie, kad užtikrintų veiksmingą taisyklių įgyvendinimą ir juos plačiai remtų pagrindinės suinteresuotos šalys atitinkamose valstybėse narėse.

8. Jei šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, Direktyva 2000/31/EB taikoma visais atvejais. Jei šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, kilus Direktyvos 2000/31/EB ir šios direktyvos nuostatų prieštaravimams, turi būti vadovaujamasi šios direktyvos nuostatomis.

ê 2007/65/EB 1 str. 7 p.

III SKYRIUS

Visoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms taikomos nuostatos

5 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai sudarytų paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingai, tiesiogiai ir nuolat gauti bent šią informaciją:

a) žiniasklaidos paslaugų teikėjo pavadinimą;

b) geografinį adresą, kuriuo žiniasklaidos paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;

c) žiniasklaidos paslaugų teikėjo duomenis, įskaitant jo elektroninio pašto adresą ar tinklavietės adresą, pagal kuriuos į jį galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;

d) atitinkamais atvejais – kompetentingas reguliavimo ar priežiūros įstaigas.

6 straipsnis

Valstybės narės tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų teikėjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos nekurstytų neapykantos dėl rasės, lyties, religijos, tautybės ar pilietybės.

7 straipsnis

Valstybės narės skatina jų jurisdikcijai priklausančius žiniasklaidos paslaugų teikėjus užtikrinti, kad jų paslaugos palaipsniui taptų prieinamos žmonėms, turintiems regėjimo ar klausos negalią.

8 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys žiniasklaidos paslaugų teikėjai neperduotų kinematografijos kūrinių kitu laikotarpiu nei buvo susitarta su teisių turėtojais.

9 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos teikėjų perduodami komerciniai audiovizualiniai pranešimai atitiktų šiuos reikalavimus:

a) galima iš karto atpažinti, kad tai yra komercinis audiovizualinis pranešimas. Paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami;

b) komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose negali būti naudojamos pasąmonę veikiančios technologijos;

c) komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose negali būti:

i) žmogaus orumo žeminimo;

ii) jokių diskriminavimo dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos apraiškų arba skatinimo;

iii) sveikatai ar saugai pavojingo elgesio skatinimo;

iv) aplinkai ypač žalingo elgesio skatinimo;

d) draudžiami bet kokie komerciniai audiovizualiniai pranešimai, skirti cigarečių ir kitų tabako gaminių reklamai;

e) alkoholinių gėrimų reklamai skirti komerciniai audiovizualiniai pranešimai negali būti konkrečiai skirti nepilnamečiams ir neturi skatinti besaikio tokių gėrimų vartojimo;

f) draudžiami vaistų bei gydymo būdų, kurie valstybėse narėse, kurių jurisdikcijai priklauso žiniasklaidos paslaugų tiekėjas, galimi tik pagal receptus, reklamai skirti audiovizualiniai komerciniai pranešimai;

g) komerciniai audiovizualiniai pranešimai negali daryti žalingo fizinio ar moralinio poveikio nepilnamečiams. Todėl pasinaudojant nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu komerciniais audiovizualiniais pranešimais negalima tiesiogiai skatinti juos pirkti ar išsinuomoti produktą ar paslaugą, tiesiogiai skatinti nepilnamečius įtikinti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes ar paslaugas, naudotis ypatingu nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais asmenimis arba juose be reikalo rodyti į pavojingą padėtį patekusius nepilnamečius.

2. Valstybės narės ir Komisija skatina žiniasklaidos paslaugų teikėjus kurti elgesio kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie lydi vaikams skirtas programas arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos/natrio ir cukrų, kurių nerekomenduojama vartoti per daug.

10 straipsnis

1. Remiamos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos ar programos atitinka šiuos reikalavimus:

a) jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o televizijos programų transliavimo metu – jų rodymo laiko, negalima įtakoti taip, kad būtų įtakojama žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinė atsakomybė ir nepriklausomybė;

b) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

c) žiūrovai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos pradžioje, jos metu ir (arba) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (arba) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (-us) ar paslaugą (-as) arba jų skiriamąjį ženklą būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.

2. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų arba programų negali remti įmonės, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų tabako gaminių gamyba arba pardavimas.

3. Jei įmonės, kurių veikla apima medicinos produktų gamybą arba pardavimą ir gydymą, remia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas arba programas, tai jose gali būti reklamuojamas įmonės vardas ar jos įvaizdis, tačiau negalima reklamuoti konkrečių medicinos produktų ar gydymo būdų, kurie toje valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai priklauso žiniasklaidos paslaugų teikėjas, galimi tik pagal receptus.

4. Žinių ir naujienų programos negali būti remiamos. Valstybės narės gali uždrausti rodyti rėmėjų logotipą programose vaikams, dokumentiniuose filmuose ir religinio turinio programose.

ê 2007/65/EB 1 str. 7 p. (pritaikytas)

11 straipsnis

Ö 1. 2, 3 ir 4 dalys taikomos tik programoms, sukurtoms po 2009 m. gruodžio 19 d. Õ

2. Prekių rodymas programose draudžiamas.

3. Jei valstybė narė nenusprendžia kitaip, Ö šiais atvejais, Õ nukrypstant nuo 2 dalies prekių rodymas leidžiamas:

a) kinematografijos kūriniuose, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir lengvo turinio pramoginėse programose;

ê 2007/65/EB 1 str. 7 p.

b) kai nėra užmokesčio, tiktai nemokamai teikiamos kai kurios prekės ar paslaugos, pavyzdžiui, parama prekėms ir prizai, siekiant juos įtraukti į programą.

Leidžianti nukrypti nuostata, numatyta a punkte, netaikoma vaikams skirtoms programoms.

Programos, į kurias įtrauktas prekių rodymas, turi atitikti bent visus šiuos reikalavimus:

a) jokiomis aplinkybėmis negalima daryti tokios įtakos jų turiniui, o televizijos programų transliavimo metu – jų rodymo laikui, kad padaryta įtaka žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomybei;

b) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;

c) jose negali būti nepagrįstai didinamas konkretaus produkto pastebimumas;

d) žiūrovai turi būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas, apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po reklamos pertraukos.

Darydamos išimtį valstybės narės gali netaikyti pirmiau d punkte išdėstytų reikalavimų, jei konkrečios programos nekūrė arba neužsakė sukurti pats žiniasklaidos paslaugų teikėjas arba su žiniasklaidos paslaugų teikėju susijusi bendrovė.

4. Bet kokiu atveju programose negali būti rodomos šios prekės:

ê 2007/65/EB 1 str. 7 p. (pritaikytas)

a) tabako gaminiai ar cigaretės arba įmonių, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų tabako gaminių gamyba arba pardavimas, produktai;

b) konkretūs medicinos produktai ar gydymo būdai, kurie toje valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai priklauso žiniasklaidos paslaugų teikėjas, galimi tik pagal receptus.

ê 2007/65/EB 1 str. 8 p.

IV SKYRIUS

Tik užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms taikomos nuostatos

12 straipsnis

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų teikėjų užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, kurios galėtų rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, būtų teikiamos tik tokiu būdu, kuris užtikrintų, jog nepilnamečiai tokiu užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų paprastai negalėtų klausytis ar žiūrėti.

13 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad, kai įmanoma, jų jurisdikcijai priklausančių žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos tinkamomis priemonėmis skatintų galimybes kurti Europos kūrinius ir su jais susipažinti. Toks skatinimas galėtų būti susijęs, inter alia , su finansiniu įnašu, kuriuo iš tokių paslaugų remiamas Europos kūrinių kūrimas ir teisių į juos įsigijimas arba Europos kūrinių dalis ir / arba jų garsinimas užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų programų kataloge.

2. Ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 19 d. ir vėliau kas ketverius metus valstybė narė pateikia Komisijai 1 dalies įgyvendinimo ataskaitą.

3. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir nepriklausomu tyrimu, atsižvelgdama į rinką, technologijų pažangą ir kultūrinės įvairovės skatinimo tikslą, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 1 dalies taikymo pranešimą.

ê 2007/65/EB 1 str. 9 p. (pritaikytas)

V SKYRIUS

Nuostatos dėl išskirtinės teisės ir trumpų naujienų pranešimų teikimo transliuojant televizijos programas

14 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė gali imtis Bendrijos teisės aktus atitinkančių priemonių, kad užtikrintų, jog jos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai, pasinaudodami išskirtine teise, renginių, kurie tos valstybės narės laikomi itin reikšmingais visuomenei, netransliuotų taip, kad žymi tos valstybės narės gyventojų dalis negalėtų jų nemokamai matyti tiesiogiai ar žiūrėdami įrašytą. Jei valstybė narė imasi tokių priemonių, tai ji sudaro atitinkamų nacionalinių ar nenacionalinių renginių, kuriuos ji laiko itin reikšmingais visuomenei, sąrašą. Sąrašas turi būti sudaromas aiškiai, nedviprasmiškai ir tinkamu laiku. Atlikdama šį darbą, atitinkama valstybė narė taip pat nusprendžia, ar turėtų būti vykdoma viso renginio ar jo dalies tiesioginė transliacija, arba, jei to reikia arba dėl objektyvių priežasčių būtų geriau visuomenei, būtų rodomas viso renginio ar jo dalies įrašas.

2. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie priemones, kurių jos ėmėsi ar ketina imtis pagal 1 dalį. Per tris mėnesius nuo pranešimo dienos Komisija patikrina, ar tos priemonės dera su Bendrijos teise, ir praneša apie jas kitoms valstybėms narėms. Ji paprašo komiteto, įsteigto pagal 29 straipsnio nuostatas, nuomonės. Paskui informacija apie taikomas priemones paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir ne rečiau kaip kartą per metus paskelbiamas bendras valstybėse narėse taikomų priemonių sąrašas.

3. Valstybės narės, taikydamos tinkamas priemones ir vadovaudamosi savo teisės aktais, užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai nesinaudotų po Ö 2007 m. gruodžio 18 d. Õ nusipirktomis išskirtinėmis teisėmis taip, kad žymi kitos valstybės narės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai matyti 1 ir 2 dalyse apibrėžtų tos kitos valstybės narės visų ar dalies tiesiogiai transliuojamų renginių arba, jei to reikėtų arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos valstybė narė apibrėžia pagal 1 dalį.

15 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi Bendrijoje įsisteigę transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turėtų prieigą prie didelės visuomeninės svarbos renginių, kurie išskirtinėmis teisėmis transliuojami jų jurisdikcijai priklausančio transliuotojo.

2. Jeigu kitas transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prašantis transliuotojas, įgijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru didelės visuomeninės svarbos renginiu, prieigos turi būti prašoma iš šio transliuotojo.

3. Valstybės narės užtikrina, kad tokia prieiga būtų garantuojama leidžiant transliuotojams laisvai pasirinkti trumpas ištraukas iš perduodančio transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį.

4. Kaip alternatyvą 3 daliai valstybės narės gali nustatyti lygiavertę sistemą, kuri kitomis priemonėmis leistų užtikrinti prieigą sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis.

5. Trumpos ištraukos naudojamos tik bendro pobūdžio žinių programose ir gali būti naudojamos teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas tik tuo atveju, jei tą pačią programą netiesioginės transliacijos forma siūlo tas pats žiniasklaidos paslaugų teikėjas.

6. Nedarydamos poveikio 1 – 5 dalims valstybės narės, laikydamosi savo teisės sistemos ir teisinės praktikos, užtikrina, kad būtų nustatyti su tokių trumpų ištraukų pateikimu susiję būdai ir sąlygos, visų pirma kompensavimo priemonės, ilgiausia trumpų ištraukų trukmė ir jų perdavimo laiko ribos. Jei numatyta kompensacija, tai ji negali būti didesnė už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą.

ê 89/552/EEB

è1 97/36/EB 1 str. 5 p.

IV SKYRIUS

Skatinimas kurti ir platinti televizijos programas

16 straipsnis

1. Valstybės narės, jei įmanoma ir taikydamos atitinkamas priemones, užtikrina, kad transliuotojai Europos kūriniams paliktų didesnę savo programų transliavimui skirto laiko dalį, išskyrus laiką žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms è1 teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei ç. Atsižvelgiant į transliuotojų tikslus savo žiūrovams teikti informacinio, švietimo, kultūrinio ir pramoginio pobūdžio programas, ši laiko dalis turi būti didinama palaipsniui ir vadovaujantis tinkamais kriterijais.

2. Kai 1 dalyje nustatyta laiko dalis negali būti skirta Europos kūriniams, atitinkamoje valstybėje narėje ji turi būti ne mažesnė negu vidutinė 1988 m. skirta dalis.

Tačiau Graikijos Respublikai ir Portugalijos Respublikai 1988 metai pakeičiami 1990 metais.

ê 89/552/EEB (pritaikytas)

3. Ö Pradedant Õ nuo 1991 m. spalio 3 d. valstybės narės kas dveji metai pateikia Komisijai ataskaitą apie šio ir 17 straipsnio nuostatų taikymą.

ê 89/552/EEB

Labai svarbu, kad ataskaitoje būtų pateikti statistiniai duomenys apie šiame ir 17 straipsniuose minimą laiko dalį kiekvienoje televizijos programoje, priklausančioje tos valstybės narės jurisdikcijai, taip pat kad kiekvienu atveju būtų nurodytos priežastys, dėl kurių nepavyko skirti tos būtinos laiko dalies, bei priemonės, kurių buvo imtasi arba kurios yra numatytos siekiant tai padaryti.

ê 89/552/EEB (pritaikytas)

Komisija kitoms valstybėms narėms ir Europos Parlamentui praneša apie gautas ataskaitas, su kuriomis, jei reikia, kartu pateikiamos ir išvados. Komisija užtikrina, kad šio ir 17 straipsnio nuostatos būtų taikomos pagal Sutarties nuostatų reikalavimus. Pateikdama savo išvadas, Komisija gali ypač atsižvelgti į pažangą, padarytą palyginus su praėjusiais metais, pirmą kartą transliuojamų kūrinių dalį programose, skirtingą naujų televizijos transliuotojų padėtį bei specifinę padėtį šalių, turinčių prastai išvystytą audiovizualinių priemonių gamybą ar ribotą kalbinę erdvę.

ê 89/552/EEB

è1 97/36/EB 1 str. 6 p.

17 straipsnis

Tais atvejais, kai galima, ir panaudodamos tinkamas priemones valstybės narės garantuoja, kad transliuotojai ne mažiau kaip 10 % savo programų laiko skirtų Europos kūriniams, sukurtiems nuo transliuotojų nepriklausančių kūrėjų, išskyrus žinioms, sporto renginiams, žaidimams, reklamai è1 teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei ç skirtą laiką arba valstybės narės nuožiūra ne mažiau kaip 10 % savo programų biudžeto. Tokių laiko paskirstymo proporcijų reikia siekti palaipsniui, nustačius tinkamus kriterijus ir atsižvelgiant į tai, kad transliuotojai turi įsipareigojimus savo žiūrovams teikti informacinio, švietimo, kultūrinio ir pramoginio pobūdžio programas; jų reikia siekti skiriant tinkamą dalį dabartiniams kūriniams, t. y. kūriniams, kurie yra transliuojami penkerius metus nuo jų sukūrimo.

ê 97/36/EB 1 str. 10 p.

18 straipsnis

Šis skyrius netaikomas transliuojamoms televizijos programoms, skirtoms vietinei auditorijai ir nesančioms nacionalinės sistemos dalimi.

ê 89/552/EEB

VII SKYRIUS

ê 2007/65/EB 1 str. 12 p.

Televizijos reklama ir teleparduotuvės

ê 2007/65/EB 1 str. 13 p.

19 straipsnis

1. Televizijos reklama ir teleparduotuvės turi būti lengvai atpažįstamos ir atskiriamos nuo redakcinio programos turinio. Neapribojant naujų reklamos technologijų naudojimo, televizijos reklama ir teleparduotuvė optinėmis ir / arba akustinėmis, ir / arba erdvinėmis priemonėmis turi būti pakankamai atskiriamos nuo kitų programos dalių.

2. Atskiri reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių perdavimo metu, turi likti išimtimi.

ê 2007/65/EB 1 str. 14 p.

20 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad įterpiant televizijos reklamą ar teleparduotuvę programų metu nebūtų pakenkta programų vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas ir jos trukmę bei pobūdį, bei nebūtų pažeidžiamos teisių turėtojų teisės.

2. Perduodant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir naujienų programas televizijos reklama ir / arba teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip trisdešimties minučių laikotarpį. Perduodant vaikams skirtas programas, televizijos reklama ir / arba teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip trisdešimties minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė nei 30 minučių. Televizijos reklama ar teleparduotuvė negali būti įterpiamos į religines apeigas.

ê 89/552/EEB

21 straipsnis

ê 97/36/EB 1 str. 16 p. (pritaikytas)

Medicinos produktų, kuriems išleisti į apyvartą reikalingas leidimas, išduodamas pagal Direktyvą √ 2001/83/EB ∏, teleparduotuvės, taip pat medicinių priemonių teleparduotuvės yra draudžiamos

ê 89/552/EEB

22 straipsnis

ê 97/36/EB 1 str. 17 p.

Alkoholinių gėrimų televizijos reklama ir teleparduotuvė turi atitikti tokius reikalavimus:

ê 89/552/EEB

a) ji neturi būti skirta nepilnamečiams ir, svarbiausia, neturėtų rodyti alkoholinius gėrimus vartojančių nepilnamečių;

b) ji neturi sieti alkoholinių gėrimų vartojimo su padidėjusia fizine energija ar automobilio vairavimu;

c) ji neturėtų sudaryti įspūdžio, kad vartojant alkoholį yra lengviau spręsti socialines bei sekso problemas;

d) joje neturi būti teigiama, kad alkoholis turi gydomųjų savybių arba kad jis yra stimuliuojanti, raminanti ar asmenines problemas padedanti išspręsti priemonė;

e) joje neturi būti skatinamas besaikis alkoholio vartojimas, o abstinencija ar saikingas jo vartojimas neturi būti nušviečiamas neigiamai;

f) joje neturi būti pabrėžiama, kad didelis alkoholio kiekis (stiprumas) yra teigiama gėrimo savybė.

ê 2007/65/EB 1 str. 18 p.

23 straipsnis

1. Televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpams skirtas laikas per vieną astronominę valandą neturi viršyti 20 %.

2. 1 dalis netaikoma paties transliuotojo pranešimams apie savo programas ir pagalbiniams su tomis programomis tiesiogiai susijusiems elementams, rėmimo pranešimams ir prekių rodymui.

ê 2007/65/EB 1 str. 19 p.

24 straipsnis

Teleparduotuvės turi būti aiškiai išskiriamos optinėmis ir akustinėmis priemonėmis ir nepertraukiamai trukti ne mažiau kaip penkiolika minučių.

ê 2007/65/EB 1 str. 20 p.

25 straipsnis

Šios direktyvos nuostatos mutatis mutandis taikomos televizijos kanalams, skirtiems tik reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat televizijos kanalams, skirtiems tik savireklamai.

Tačiau šiems kanalams netaikomas VI skyrius, 20 straipsnis ir 23 straipsnis.

ê 2007/65/EB 1 str. 22 p.

26 straipsnis

Nedarant poveikio 4 straipsniui, valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į Bendrijos teisę, televizijos programų, kurios skirtos tik šalies teritorijai ir kurių negali tiesiogiai ar netiesiogiai žiūrėti vienos ar daugiau kitų valstybių narių visuomenė, transliavimo atžvilgiu gali nustatyti kitokias sąlygas nei išdėstytos 20 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnyje.

ê 89/552/EEB

VIII SKYRIUS

ê 2007/65/EB 1 str. 23 p.

Nepilnamečių apsauga transliuojant televizijos programas

ê 97/36/EB 1 str. 27 p.

27 straipsnis

1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad jų jurisdikcijai priklausančių transliuotojų televizijos programose nebūtų jokių laidų, galinčių rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, ypač programų, susijusių su pornografija ir savitiksliu smurtu.

2. 1 dalyje numatytos priemonės taikomos ir kitoms programoms, kurios galėtų pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, išskyrus tuos atvejus, kai tinkamai parinkus laidų transliavimo laiką ar panaudojus kokią nors techninę priemonę garantuojama, jog nepilnamečiai laidų perdavimo laiku (metu) paprastai negalės jų klausytis ir žiūrėti.

3. Be to, kai tokios programos yra transliuojamos neužkoduotos, valstybės narės užtikrina, kad prieš joms prasidedant būtų akustinis įspėjimas arba kad jas būtų galima atpažinti pagal vaizdinį simbolį, rodomą visą jų transliavimo laiką.

ê 89/552/EEB

IX SKYRIUS

ê 2007/65/EB 1 str. 25 p.

Su televizijos programomis susijusi atsakymo teisė

ê 89/552/EEB

28 straipsnis

ê 97/36/EB 1 str. 30 p.

1. Nepažeidžiant valstybių narių pagal civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės normas priimtų kitų nuostatų, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo nepriklausomai nuo jo nacionalinės priklausomybės, kurio teisėtiems interesams ir ypač reputacijai bei geram vardui pakenkė televizijos programoje paskelbti neteisingi faktai, privalo turėti teisę atsakyti į pateiktus kaltinimus ar į kitas lygiavertes teisinės apsaugos priemones. Valstybės narės užtikrina, kad iš tikrųjų pasinaudoti teise atsakyti ar lygiaverte teisinės apsaugos priemone nebūtų trukdoma nustatant nepagrįstus reikalavimus ir sunkiai įgyvendinamas sąlygas. Atsakymas turi būti perduodamas praėjus priimtinam laiko tarpui po to, kai buvo patenkintas reikalavimas tai padaryti, ir tokiu laiku bei tokiu būdu, kuris tinka tai transliuojamai programai, dėl kurios reikalavimas atsakyti ir buvo pateiktas.

ê 89/552/EEB

2. Teisė atsakyti arba kitokios lygiavertės teisės gynimo priemonės galioja visiems tos valstybės narės jurisdikcijai priklausantiems transliuotojams.

3. Valstybės narės numato priemones, būtinas teisei atsakyti ar kitokioms lygiavertėms teisinės apsaugos nuostatoms įtvirtinti, ir nustato jų įgyvendinimo tvarką. Ypač svarbu yra tai, kad jos užtikrina, jog tam yra numatomas pakankamai ilgas laiko tarpas, o tvarka yra tokia, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar įsisteigę kitose valstybėse narėse, galėtų tinkamai pasinaudoti minėta teise ar kitomis lygiavertėmis teisinės apsaugos priemonėmis.

4. Prašymas pasinaudoti teise atsakyti ar kitokiomis lygiavertėmis teisinės apsaugos priemonėmis gali būti atmestas, jei toks atsakymas nėra pateisinamas pagal 1 dalies nuostatose išdėstytas sąlygas, jei juo būtų pareikalauta imtis baudžiamojo persekiojimo veiksmų, ir jei verstų transliuotoją atsakyti pagal civilinės teisės normas arba peržengtų visuomenės priimtas padorumo ribas.

5. Priimamos nuostatos dėl tvarkos, pagal kurią ginčai dėl pasinaudojimo teise atsakyti ar kitomis lygiavertėmis teisinės apsaugos priemonėmis gali būti perduodami teisminiam nagrinėjimui dar kartą.

ê 97/36/EB 1 str. 31 p.

X SKYRIUS

Ryšių komitetas

29 straipsnis

ê 97/36/EB 1 str. 31 p. (pritaikytas)

1. Įsteigiamas Komisijos globojamas ryšių komitetas. Jį sudaro kompetentingų valstybių narių institucijų atstovai. Komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas, ir komitetas susirenka arba jo iniciatyva, arba valstybės narės delegacijos prašymu.

2. Ö Ryšių Õ komiteto uždaviniai yra tokie:

ê 97/36/EB 1 str. 31 p.

a) padėti veiksmingai įgyvendinti šios direktyvos nuostatas reguliariai konsultuojantis dėl visų su jos taikymu susijusių praktinių problemų, visų pirma taikant 2 straipsnį, bei aptariant visus kitus reikalus, kai keistis nuomonėmis būna labai naudinga;

b) pateikti nuomones savo iniciatyva arba pateikti nuomones, kurių reikalauja Komisija, dėl šios direktyvos nuostatų taikymo valstybėse narėse;

ê 97/36/EB 1 str. 31 p. (pritaikytas)

c) tapti nuomonių keitimosi forumu svarstant, kokius klausimus derėtų aptarti ataskaitose, kurias valstybės narės privalo pateikti pagal 16 straipsnio 3 dalį Ö ir Õ kokia metodologija derėtų vadovautis rengiant ataskaitas;

ê 97/36/EB 1 str. 31 p.

d) aptarti reguliarių konsultacijų, kurias Komisija rengia su transliuotojų organizacijų atstovais, laidų kūrėjais, žiūrovais, gamybininkais, paslaugų tiekėjais, profesinėmis sąjungomis ir kūrybine bendruomene, rezultatus;

ê 2007/65/EB 1 str. 26 p.

e) padėti valstybėms narėms ir Komisijai keistis informacija apie padėtį ir pokyčius reguliavimo veikloje, susijusioje su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, atsižvelgiant į Bendrijos audiovizualinę politiką ir atitinkamus pokyčius technikos srityje;

ê 97/36/EB 1 str. 31 p.

f) ištirti visus pokyčius, vykstančius tame sektoriuje, dėl kurio veiklos būtų labai naudinga keistis nuomonėmis.

ê 2007/65/EB 1 str. 27 p.

XI SKYRIUS

Valstybių narių reguliavimo įstaigų bendradarbiavimas

30 straipsnis

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių teikti viena kitai ir Komisijai, visų pirma per savo kompetentingas nepriklausomas reguliavimo įstaigas, informaciją, reikalingą šios direktyvos nuostatoms, ypač jos 2, 3 ir 4 straipsniams, taikyti.

ê 89/552/EEB

XII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

31 straipsnis

Šios direktyvos nereglamentuojamose srityse išlieka tos pačios valstybių narių teisės ir tie patys įsipareigojimai, kurie yra numatyti telekomunikacijų ar programų transliavimui reglamentuoti priimtose konvencijose.

ê 2007/65/EB 3 str. 2 d.

32 straipsnis

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

ê 2007/65/EB 1 str. 29 p.

33 straipsnis

Ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 19 d., o vėliau – kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pranešimą apie šios direktyvos taikymą ir, jei reikia, teikia pasiūlymus, kurie padėtų ją pritaikyti prie pokyčių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų srityje, ypač atsižvelgiant į naujausią technologijų pažangą, sektoriaus konkurencingumą ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygius visose valstybėse narėse.

Šiame pranešime taip pat įvertinamas televizijos reklamos, lydinčios vaikams skirtas programas arba įtrauktos į šias programas, klausimas, ypač tai, ar šioje direktyvoje nustatytos kiekybinės ir kokybinės taisyklės suteikė reikiamo lygio apsaugą.

ê

34 straipsnis

Direktyva 89/552/EEB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis I priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais I priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

35 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja 2009 m. gruodžio 20 d.

ê 89/552/EEB

36 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

é

I PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesni pakeitimai (nurodyta 34 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 89/552/EEB (OL L 298, 1989 10 17, p. 23) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB (OL L 332, 2007 12 18, p. 27) | Tik 1 straipsnis |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminų sąrašas (nurodytas 34 straipsnyje)

Direktyva | Perkėlimo terminas |

89/552/EEB | 1991 m. spalio 3 d. |

97/36/EB | 1998 m. gruodžio 31 d. |

2007/65/EB | 2009 m. gruodžio 19 d. |

_____________

ANNEX II

Atitikmenų lentelė

Direktyva 89/552/EEB | Ši direktyva |

1 straipsnio įžanginė formuluotė | 1 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė |

1 straipsnio a punkto įžanginė formuluotė | 1 straipsnio 1 dalies a punkto įžanginė formuluotė |

1 straipsnio a punkto pirma įtrauka | 1 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis |

1 straipsnio a punkto antra įtrauka | 1 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis |

1 straipsnio b – m punktai | 1 straipsnio 1 dalies b – m punktai |

1 straipsnio n punkto i papunkčio įžanginė formuluotė | 1 straipsnio 1 dalies n punkto įžanginė formuluotė |

1 straipsnio n punkto i papunkčio pirma įtrauka | 1 straipsnio 1 dalies n punkto i papunktis |

1 straipsnio n punkto i papunkčio antra įtrauka | 1 straipsnio 1 dalies n punkto ii papunktis |

1 straipsnio n punkto i papunkčio trečia įtrauka | 1 straipsnio 1 dalies n punkto iii papunktis |

1 straipsnio n punkto i papunkčio ketvirta įtrauka | 1 straipsnio 2 dalis |

1 straipsnio n punkto ii papunkčio įžanginiai žodžiai | 1 straipsnio 3 dalies įžanginiai žodžiai |

1 straipsnio n punkto ii papunkčio pirma įtrauka | 1 straipsnio 3 dalies i punktas |

1 straipsnio n punkto ii papunkčio antra įtrauka | 1 straipsnio 3 dalies ii punktas |

1 straipsnio n punkto ii papunkčio trečia įtrauka | 1 straipsnio 3 dalies iii punktas |

1 straipsnio n punkto iii papunktis | 1 straipsnio 4 dalis |

2 straipsnis | 2 straipsnis |

2a straipsnio 1, 2 ir 3 dalys | 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |

2a straipsnio 4 dalies įžanginiai žodžiai | 3 straipsnio 4 dalies įžanginiai žodžiai |

2a straipsnio 4 dalies a punktas | 3 straipsnio 4 dalies a punktas |

2a straipsnio 4 dalies b punkto įžanginė formuluotė | 3 straipsnio 4 dalies b punkto įžanginė formuluotė |

2a straipsnio 4 dalies b punkto pirma įtrauka | 3 straipsnio 4 dalies b punkto i papunktis |

2a straipsnio 4 dalies b punkto antra įtrauka | 3 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktis |

2a straipsnio 5 ir 6 dalys | 3 straipsnio 5 ir 6 dalys |

3 straipsnis | 4 straipsnis |

3a straipsnis | 5 straipsnis |

3b straipsnis | 6 straipsnis |

3c straipsnis | 7 straipsnis |

3d straipsnis | 8 straipsnis |

3e straipsnis | 9 straipsnis |

3f straipsnis | 10 straipsnis |

3g straipsnio 1 dalis | 11 straipsnio 2 dalis |

3g straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginiai žodžiai | 11 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos įžanginiai žodžiai |

3g straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka | 11 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktas |

3g straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka | 11 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktas |

3g straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos trečia ir ketvirta įtraukos | 11 straipsnio 3 dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos |

3g straipsnio 3 dalis | 11 straipsnio 4 dalis |

3g straipsnio 4 dalis | 11 straipsnio 1 dalis |

3h straipsnis | 12 straipsnis |

3i straipsnis | 13 straipsnis |

3j straipsnis | 14 straipsnis |

3k straipsnis | 15 straipsnis |

4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys | 16 straipsnio1, 2 ir 3 dalys |

4 straipsnio 4 dalis | - |

5 straipsnis | 17 straipsnis |

9 straipsnis | 18 straipsnis |

10 straipsnis | 19 straipsnis |

11 straipsnis | 20 straipsnis |

14 straipsnis | 21 straipsnis |

15 straipsnis | 22 straipsnis |

18 straipsnis | 23 straipsnis |

18a straipsnis | 24 straipsnis |

19 straipsnis | 25 straipsnis |

20 straipsnis | 26 straipsnis |

22 straipsnis | 27 straipsnis |

23 straipsnis | 28 straipsnis |

23a straipsnis | 29 straipsnis |

23b straipsnis | 30 straipsnis |

24 straipsnis | 31 straipsnis |

- | 32 straipsnis |

26 straipsnis | 33 straipsnis |

- | 34 straipsnis |

- | 35 straipsnis |

27 straipsnis | 36 straipsnis |

- | I priedas |

- | II priedas |

_____________

[1] COM(87) 868 PV.

[2] Žr. Išvadų A dalies 3 priedą.

[3] Atliekama vadovaujantis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai – Acquis communautaire kodifikavimas, COM(2001) 645 galutinis.

[4] Žr. šio pasiūlymo I priedo A dalį.

[5] OL C [...], [...], p.[...].

[6] OL C [...], [...], p.[...].

[7] OL L 298, 1989 10 17, p. 23.

[8] Žr. I priedo A dalį.

[9] OL C 285 E, 2006 11 22, p. 126.

[10] OL C 293 E, 2006 12 2, p. 155.

[11] OL C 296 E, 2006 12 6, p. 104.

[12] OL L 201, 2006 7 25, p. 15.

[13] OL C 30, 1999 2 5, p. 1.

[14] Europos Parlamento rezoliucija dėl televizijos be sienų (OL C 76 E, 2004 3 25, p. 453).

[15] Europos Parlamento rezoliucija dėl saviraiškos ir informacijos laisvės (Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 2 dalis) pažeidimo rizikos ES ir ypač Italijoje (OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1026).

[16] Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 89/552/EEB (Televizija be sienų), iš dalies pakeistos Direktyva 97/36/EB, 4 ir 5 straipsnių taikymo 2001-2002 metų laikotarpiu (OL C 193 E, 2006 8 17, p. 117).

[17] OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

[18] OL L 204, 1998 7 21, p. 37.

[19] OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

[20] OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

[21] 1997 birželio 5 d. sprendimas byloje C-56/96 VT4 Ltd prieš Vlaamse Gemeenschap , Rink. I-3143, 22 punktas; 1999 m. kovo 9 d. sprendimas byloje C-212/97 Centros prieš Erhvervs-og Selskabsstyrelsen, Rink. I-1459; taip pat žr.: 1996 m. rugsėjo 10 d. sprendimą byloje C-11/95 Komisija prieš Belgijos Karalystę , Rink. I-4115 ir 1997 gegužės 29 d. sprendimą byloje C-14/96 Paul Denuit , Rink. I-2785.

[22] Sprendimas byloje C-212/97 Centros prieš Erhvervs-og Selskabsstyrelsen , cituota pirmiau; 1974 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje 33/74 Van Binsbergen prieš Bestuur van de Bedrijfsvereniging, Rink. 1299; 1994 m. spalio 5 d. sprendimas byloje C-23/93 TV 10 SA prieš Commissariaat voor de MEDIA , Rink. I-4795, 21 punktas.

[23] 2000 m. kovo 9 d. sprendimas byloje C-355/98 Komisija prieš Belgijos Karalystę , Rink. p. I-1221, 28 punktas; 1999 m. sausio 19 d. sprendimas byloje C-348/96, Calfa , Rink. p. I-11, 23 punktas.

[24] OL L 378, 2006 12 27, p. 72.

[25] OL L 167, 2001 6 22, p. 10.

[26] 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje C-89/04, MEDIA kabel prieš Commissariaat voor de Media, Rink. I-4891.

[27] OL L 13, 2004 1 20, p. 44.

[28] OL C 102, 2004 4 28, p. 2.

[29] OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

[30] OL L 152, 2003 6 20, p. 16.

[31] OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

[32] OL L 404, 2006 12 30, p. 9.