[pic] | EUROPOS KOMISIJA | Briuselis, 25.3.2009 COM (2009) 135 galutinis 2009/ 0049 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR {SEC (2009) 355}{SEC (2009) 356} AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS 2. Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Seksualinė prievarta prieš vaikus ir seksualinis jų išnaudojimas yra itin sunkūs nusikaltimai. Jie nukreipti prieš vaikus, kurie turi teisę į ypatingą apsaugą ir globą. Šie nusikaltimai aukoms sukelia ilgalaikę fizinę, psichologinę ir socialinę žalą, kurios nepašalinus ardomos pagrindinės šiuolaikinės visuomenės vertybės, susijusios su ypatinga vaikų apsauga ir pasitikėjimu atitinkamomis valdžios institucijomis. Nepaisant tikslios ir patikimos statistikos stokos, tyrimai rodo, kad reikšminga Europos vaikų mažuma gali būti seksualiai prievartaujami ir kad tokių atvejų ilgainiui nemažėja, o tam tikrų formų seksualinio smurto net padaugėję. Bendras Europos Sąjungos politikos tikslas šioje srityje pagal Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį yra užkirsti kelią teisės pažeidimams prieš vaikus ir kovoti su šiais pažeidimais, aprėpiančiais seksualinę prievartą prieš vaikus ir jų seksualinį išnaudojimą. Šis tikslas turėtų būti įgyvendinamas kuriant darnesnę kovos su minėtais nusikaltimais pagal trečiąjį ramstį sistemą ir didinant jos veiksmingumą. Konkretūs tikslai būtų šie: veiksmingai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, apsaugoti aukų teises, užkirsti kelią vaikų seksualiniam išnaudojimui ir prievartai prieš juos ir sukurti veiksmingas stebėsenos sistemas. - Bendrosios aplinkybės Pagrindinė seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų išnaudojimo priežastis – vaikų pažeidžiamumas, kurį lemia įvairūs veiksniai. Minėti reiškiniai nepašalinami ir dėl nepakankamo atsako taikant teisėsaugos mechanizmus, sunkumų taip pat daugėja, nes tam tikri teisės pažeidimai yra tarpvalstybinio pobūdžio. Aukos nenoriai praneša apie prievartą, dėl nacionalinės baudžiamosios teisės ir proceso skirtumų gali būti nevienodai vykdomi tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas, o atlikę bausmę pažeidėjai gali toliau kelti pavojų. Dėl informacinių technologijų raidos šios problemos dar pasunkėjo, nes tapo lengviau kurti ir platinti seksualinės prievartos vaizdus, pažeidėjai gali išlikti anonimiški, o atsakomybės klausimus spręsti priklauso skirtingoms jurisdikcijoms. Kadangi yra daug galimybių keliauti ir skiriasi socialinės sąlygos, skatinamas vadinamasis vaikų sekso turizmas, o seksualinius teisės pažeidimus prieš vaikus užsienyje įvykdę asmenys dažnai išvengia bausmės. Be sunkumų baudžiamojo persekiojimo srityje, organizuoti nusikaltėliai gali daug uždirbti mažai rizikuodami. Nacionalinės teisės aktai aprėpia kai kurias iš šių problemų, tačiau nevienodai. Vis dėlto jie nėra pakankamai griežti ar nuoseklūs, kad užtikrintų tvirtą socialinį atsaką į šį nerimą keliantį reiškinį. Neseniai paskelbtoje Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvencijoje (CETS Nr. 201) nustatytas bene aukščiausias iki šiol tarptautinis vaikų apsaugos nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo standartas. Pasauliniu mastu pagrindinis tarptautinis standartas yra 2000 m. Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos. Tačiau prie šios konvencijos prisijungusios dar ne visos valstybės narės. - Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos ES mastu Tarybos pamatiniu sprendimu 2004/68/TVR minimaliai suderinami valstybių narių teisės aktai, pagal kuriuos kriminalizuojami sunkiausi seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo atvejai, išplečiama nacionalinė jurisdikcija ir nustatoma minimali parama aukoms. Nors reikalavimai apskritai įgyvendinti, yra tam tikrų pamatinio sprendimo trūkumų. Juo suderinti tik su tam tikrais teisės pažeidimais susiję teisės aktai, neaprėpti nauji prievartos ir išnaudojimo naudojant informacines technologijas atvejai, nepašalintos kliūtys vykdyti pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą ne šalies teritorijoje, neatsižvelgta į visus konkrečius vaiko poreikius ir nenumatytos tinkamos teisės pažeidimų prevencijos priemonės. Kitomis įgyvendinamomis ar numatytomis ES iniciatyvomis iš dalies atsižvelgiama į tam tikras problemas, kurios susijusios ir su seksualiniais pažeidimais prieš vaikus. Tarp jų yra 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/375/TVR dėl kovos su vaikų pornografija internete, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas, 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 854/2005/EB, patvirtinantis daugiametę Bendrijos programą, skatinančią saugesnį naudojimąsi internetu ir naujomis interneto technologijomis, ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą. - Suderinamumas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Tikslai visiškai atitinka ES vaikų teisių rėmimo, apsaugos ir įgyvendinimo politiką vidaus ir išorės politikos srityse. ES aiškiai pripažino vaiko teisių apsaugą Europos pagrindinių teisių chartijoje, būtent jos 24 straipsnyje. Be to, Komisijos komunikate dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo nustatytas tikslas kuo geriau pasinaudoti esamomis politikos kryptimis ir priemonėmis iš dalies siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto ir seksualinio išnaudojimo ES ir už jos ribų. Tikslai atitinka ir Saugesnio interneto programą, sukurtą siekiant skatinti saugesnį, ypač vaikų, naudojimąsi internetu bei naujomis interneto technologijomis ir kovoti su neteisėtu turiniu. Šis siūlymas kruopščiai išnagrinėtas, siekiant užtikrinti, kad jo nuostatos visiškai atitiktų pagrindines teises, pirmiausia žmogaus orumą, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba bausmių draudimą, vaiko teises, teisę į laisvę ir saugumą, saviraiškos ir informavimo laisvę, asmens duomenų apsaugą, teisę į veiksmingas teisės gynimo priemones ir sąžiningą teismą, taip pat baudžiamosios teisės pažeidimų ir bausmių teisėtumo ir proporcingumo principus. Ypatingas dėmesys skirtas ES chartijos 24 straipsniui, kuriame nustatyta pozityvi pareiga imtis veiksmų, būtinų vaikų apsaugai užtikrinti. Jame teigiama, kad vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą. Be to, straipsnyje reikalaujama, kad vykdant visus su vaikais susijusius valdžios ar privačių institucijų veiksmus svarbiausi būtų vaiko interesai – tai įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Naujų netinkamo naudojimosi internetu atvejų kriminalizavimas, specialių tyrimo būdų pripažinimo, draudimo vykdyti tam tikrus veiksmus ir keitimosi informacija, siekiant užtikrinti įgyvendinimą visoje ES, nuostatos atidžiai išnagrinėtos konkrečiai atkreipiant dėmesį į teisę į privataus ir šeimos gyvenimo pagarbą ir asmens duomenų apsaugą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, ES chartijos 7 ir 8 straipsniai). Nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti teisėsaugos kovą su prievartos prieš vaikus medžiagos skelbimu ir sklaida, vaikų pornografijos reklamavimu ar seksualinės prievartos prieš vaikus skatinimu, taip pat prieigos prie tinklalapių, kuriuose yra vaikų pornografijos, blokavimo nuostatos patikrintos pirmiausia atsižvelgiant į saviraiškos laisvę (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis, ES chartijos 10 straipsnis). 3. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS 4. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Per tris susitikimus, skirtus seksualinei prievartai prieš vaikus, seksualiniam jų išnaudojimui ir prekybai žmonėmis aptarti, konsultuotasi su įvairiais srities specialistais. Be kita ko, konsultuotasi su valstybių narių vyriausybių atstovais, Komisijos ekspertų grupės dėl prekybos žmonėmis nariais, tarptautinėmis organizacijomis, pirmiausia su Europos Taryba ir UNICEF, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslininkų bendruomene ir tyrimų centrais bei kitomis viešosiomis institucijomis. Vėliau įvairūs ekspertai ir organizacijos pateikė nuomones ir informaciją. Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta Po konsultacijų išaiškėjo: - būtinybė patobulinti Europos Tarybos konvenciją; - būtinybė kriminalizuoti prievartos atvejus, kurie neaprėpiami dabartiniame pamatiniame sprendime, ypač naujus teisės pažeidimus, atliekamus naudojant informacines technologijas; - būtinybė pašalinti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo kliūtis tarpvalstybinėse bylose; - būtinybė užtikrinti visapusišką aukų apsaugą, ypač vykdant tyrimą ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas; - būtinybė užkirsti kelią teisės pažeidimams taikant intervencijos programas ir gydymą; - būtinybė užtikrinti, kad vienoje šalyje pavojingiems pažeidėjams paskelbti apkaltinamieji nuosprendžiai ir taikomos apsaugos priemonės galiotų visose valstybėse narėse. Į konsultuojantis gautą informaciją atsižvelgta poveikio vertinime. Kai kurios per konsultacijas skirtingų suinteresuotųjų šalių pateiktos rekomendacijos į pasiūlymą neįtrauktos dėl įvairių poveikio vertinime nurodytų priežasčių. - Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas Nepriklausomo tyrimo neprireikė. - Poveikio vertinimas Siekiant tikslo išnagrinėtos įvairios politikos galimybės. - 1 politikos galimybė. Nesiimti ES lygmens veiksmų ES nesiimtų naujų kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu veiksmų (teisės aktai, nepolitinės priemonės, finansinė parama) ir valstybės narės galėtų tęsti Europos Tarybos konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo procesą. - 2 politikos galimybė. Papildyti esamus teisės aktus neteisinėmis priemonėmis Esami ES teisės aktai, pirmiausia Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, nebūtų pakeisti. Tačiau būtų galima įvesti neteisines priemones suderintam nacionalinės teisės aktų įgyvendinimui paremti. Tai aprėptų keitimąsi informacija ir dalijimąsi patirtimi baudžiamojo persekiojimo, apsaugos ir prevencijos, sąmoningumo ugdymo, bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi ir savireguliacijos skatinimo ar duomenų kaupimo mechanizmų įdiegimo srityse. - 3 politikos galimybė. Nauji teisės aktai dėl pažeidėjų baudžiamojo persekiojimo, aukų apsaugos ir teisės pažeidimų prevencijos Būtų priimtas naujas pamatinis sprendimas, į kurį būtų įtrauktas esamas pamatinis sprendimas, tam tikros Europos Tarybos konvencijos nuostatos ir papildomi elementai, kurių neaprėpia minėtas esamas sprendimas ir konvencija. Naujasis sprendimas aprėptų pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą, aukų apsaugą ir teisės pažeidimų prevenciją. - 4 politikos galimybė. Nauji išsamūs teisės aktai pažeidėjų baudžiamajam persekiojimui, aukų apsaugai ir teisės pažeidimų prevencijai patobulinti (kaip numatyta pagal 3 politikos galimybę) bei neteisinės priemonės (kaip numatyta pagal 2 politikos galimybę) Esamos Pamatinio sprendimo 2004/68/TVR nuostatos būtų papildytos ES veiksmais, siekiant iš dalies pakeisti materialinę baudžiamąją teisę ir procesą, apsaugoti aukas ir užkirsti kelią teisės pažeidimams, kaip numatyta pagal 3 politikos galimybę, taip pat priimti neteisines priemones, nurodytas pagal 2 politikos galimybę, nacionalinės teisės aktų įgyvendinimui pagerinti. Atsižvelgiant į ekonominio ir socialinio poveikio, taip pat poveikio pagrindinėms teisėms analizę, 3 ir 4 politikos galimybėmis išreikštas geriausias požiūris į problemas, jos leistų pasiekti pasiūlymo tikslus. Pirmenybė būtų teikiama 4 politikos galimybei, po jos geriausiai įvertinta 3 politikos galimybė. Komisija atliko darbo programoje numatytą poveikio vertinimą, kurio ataskaitą galima rasti adresu http://ec.europa.eu/governance/impact/cia_2009_en.htm. 5. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 6. Siūlomų veiksmų santrauka Naujas pamatinis sprendimas, kuriuo bus panaikintas ir į kurį bus įtrauktas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, aprėps šiuos naujus aspektus: - Materialinė baudžiamoji teisė apskritai Būtų kriminalizuoti sunkūs seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų išnaudojimo atvejai, kurie šiuo metu ES teisės aktuose nenumatyti. Tai, pavyzdžiui, rengimasis kelionei siekiant panaudoti seksualinę prievartą – tai itin susiję su vaikų sekso turizmu, bet ne vien su juo. Pakeista vaikų pornografijos apibrėžtis, siekiant suderinti ją su Europos Tarybos konvencija ir Fakultatyviniu protokolu. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidimams prieš itin pažeidžiamus vaikus, pavyzdžiui, prieš nelydimus vaikus. - Nauji baudžiamosios teisės pažeidimai naudojant informacines technologijas Būtų kriminalizuoti nauji seksualinės prievartos ir išnaudojimo atvejai, kuriems įvykdyti atsiranda palankios sąlygos naudojantis informacinėmis technologijomis. Tai, pavyzdžiui, sąmoningas prieigos prie vaikų pornografijos gavimas, siekiant aprėpti atvejus, kai vaikų pornografija stebima svetainėse, vaizdai neparsisiųsdinami ir neišsaugomi, taigi pornografija „neturima“ ir „neįsigyjama“. Taip pat įtraukiamas naujas teisės pažeidimas – „vaikų viliojimas“ (angl. „grooming“), kaip suformuluota Europos Tarybos konvencijoje. - Baudžiamasis tyrimas ir baudžiamųjų bylų pradėjimas Būtų numatytos nuostatos, kurios padėtų tirti teisės pažeidimus ir teikti kaltinimus. Įtrauktas baudžiamojo persekiojimo kelių taikytinų jurisdikcijų atveju mechanizmas, tačiau jis gali būti pakeistas, kai bus priimtas Tarybos pamatinio sprendimo dėl jurisdikcijos kolizijų baudžiamuosiuose procesuose[1] pasiūlymas. - Baudžiamasis persekiojimas už užsienyje padarytus teisės pažeidimus Būtų pakeistos jurisdikcijos taisyklės, siekiant užtikrinti, kad prievartą prieš vaikus naudojantys asmenys ir išnaudotojai iš ES būtų persekiojami, net jeigu nusikaltimus vykdo ne ES, užsiimdami vadinamuoju sekso turizmu. - Aukų apsauga Būtų įtrauktos naujos nuostatos, siekiant užtikrinti, kad aukos galėtų lengvai pasinaudoti teisės gynimo priemonėmis ir nekentėtų dalyvaudamos baudžiamosiose bylose. - Teisės pažeidimų prevencija Būtų padaryti pakeitimai, siekiant padėti užkirsti kelią seksualinei prievartai prieš vaikus ir jų išnaudojimui, imantis veiksmų, kuriais daugiausia dėmesio būtų skiriama buvusiems pažeidėjams, kad būtų išvengta recidyvo ir apribota prieiga prie vaikų pornografijos internete. Tokios prieigos ribojimo tikslas – sumažinti vaikų pornografijos apyvartą, apsunkinant viešai prieinamo interneto naudojimąsi. Tai nepakeičia šaltinio turinio pašalinimo veiksmų ar pažeidėjų baudžiamojo persekiojimo. Taigi pasiūlymas taip pat leistų pagerinti pagal Europos Tarybos konvenciją nustatytą apsaugos standartą. Kalbant apie turinį, pasiūlymas aprėpia Europos Tarybos konvencijoje nenustatytus aspektus, kaip antai užtikrinimas, kad visoje ES pažeidėjams būtų draudžiama užsiimti veikla su vaikais, būtų blokuojama prieiga prie vaikų pornografijos internete, būtų kriminalizuotas vaiko vertimas lytiškai santykiauti su trečiąja šalimi, seksualinė prievarta prieš vaikus internetu ir su vaikų aukų nebaudimu susijusi sąlyga. Pasiūlyme taip pat numatyta daugiau negu Europos Tarybos konvencijoje dėl sankcijų lygmens, nemokamų teisinių konsultacijų vaikams aukoms ir veiklos, kuria skatinama prievarta ir vaikų sekso turizmas, ribojimas. Formaliai konvencijos nuostatų įtraukimas į ES teisę padės greičiau priimti nacionalines priemones, lyginant su nacionalinėmis ratifikavimo procedūromis, ir užtikrinti geresnę įgyvendinimo stebėseną. - Teisinis pagrindas Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnis, 31 straipsnio 1 dalies e punktas, 34 straipsnio 2 dalies b punktas. - Subsidiarumo principas Europos Sąjungos veiksmams taikomas subsidiarumo principas. Valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlyme numatytų tikslų dėl toliau nurodytų priežasčių. Vaikų seksualinis išnaudojimas ir prievarta prieš juos yra ir tarpvalstybinio masto, tai labiausiai pastebima vaikų pornografijos ir vaikų sekso turizmo srityse. Būtina užtikrinti, kad vaikai visose valstybėse narėse būtų apsaugoti nuo lengvai keliauti galinčių pažeidėjų iš visų valstybių narių. Būtini ES veiksmai, pirmiausia tolesni su Tarybos pamatiniu sprendimu 2004/68/TVR ir Tarybos sprendimu 2000/375/TVR[2] susiję veiksmai, nes tikslo veiksmingai apsaugoti vaikus vienos valstybės narės negali pasiekti. Pasiūlyme iškeltus tikslus lengviau bus pasiekti Europos Sąjungos masto veiksmais dėl toliau nurodytų priežasčių. Pasiūlymu bus toliau suderinta valstybių narių materialinė baudžiamoji teisė ir proceso taisyklės, tai padės kovoti su minėtais nusikaltimais. Pirma, bus išvengta to, kad nusikaltėliai rinksis, kurioje švelnesnes taisykles taikančioje valstybėje narėje palankiau vykdyti pažeidimus. Antra, dėl bendrų apibrėžčių galima skatinti keitimąsi naudingais bendrais duomenimis ir dalijimąsi patirtimi bei duomenų palyginamumą. Trečia, palengvinamas tarptautinis bendradarbiavimas. Pasiūlymu taip pat būtų pagerinta vaikų aukų apsauga. Tai humanitarinė būtinybė ir sąlyga, suteikianti galimybę aukoms teikti parodymus, būtinus siekiant vykdyti pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą. Taip pat bus padidintas prevencijos priemonių veiksmingumas visoje ES. Taigi pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. - Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Šiuo pamatiniu sprendimu nesiekiama daugiau, negu būtina minėtiems tikslams įgyvendinti Europos lygmeniu, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini to siekiant. - Pasirinkta priemonė Siūloma priemonė: pamatinis sprendimas. Kitos priemonės nebūtų tinkamomis dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje kovojant su tokiais nusikaltimais kaip seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas tik pamatinis sprendimas suteikia galimybę derinti nacionalinės teisės aktus. Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Neteisinės priemonės ir savireguliacija padėtų pagerinti padėtį tam tikrose srityse, kuriose itin svarbus įgyvendinimas. Tačiau kitose srityse, kuriose reikalingi nauji teisės aktai, nauda būtų nedidelė. Tai taikytina baudžiamajam persekiojimui ir apkaltinamųjų nuosprendžių skelbimui už elgesį, aprėpiantį įvairius vaikų prievartos ir išnaudojimo atvejus, kurie turėtų būti aiškiai numatyti teisėje ( nulla poena sine lege (nėra bausmės be įstatymo) – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis, ES chartijos 49 straipsnis) ir tam tikroms priemonėms, kuriomis kišamasi į pagrindinių teisių sritį ir kurios taip pat turi būti vykdomos „pagal teisę“ (minėtos konvencijos 8 ir 10 straipsniai, ES chartijos 52 straipsnio 1 dalis). 7. POVEIKIS BIUDŽETUI Pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui. 8. PAPILDOMA INFORMACIJA 9. Galiojančių teisės aktų panaikinimas Priėmus šį pasiūlymą, galiojantys teisės aktai bus panaikinti. 2009/xxxx(CNS) Pasiūlymas TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalies e punktą ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[3], kadangi: 10. Seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, yra sunkūs žmogaus teisių ir pagrindinės vaiko teisės į darnų ugdymą ir vystymąsi, pažeidimai. 11. Vaikų pornografijos, kurią sudaro seksualinės prievartos prieš vaikus, taip pat kitų itin sunkių formų seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo vaizdai, daugėja, ji plinta naudojant naujas technologijas ir internetą. 12. Pamatiniu sprendimu 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija[4] suderinami valstybių narių teisės aktai, kuriais kriminalizuojami sunkiausi seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų seksualinio išnaudojimo atvejai, išplečiama nacionalinė jurisdikcija ir nustatoma minimali parama aukoms. 13. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ir ypač Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvencija yra reikšmingos priemonės siekiant sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. 14. Kovojant su tokiais sunkiais baudžiamosios teisės pažeidimais kaip seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija būtinas išsamus požiūris, aprėpiantis pažeidėjų baudžiamąjį persekiojimą, vaikų aukų apsaugą ir pažeidimų prevenciją. Bet kuri kovos su šiais pažeidimais priemonė turėtų būti įgyvendinama vaiko interesų labui ir gerbiant jo teises. Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR turi būti pakeistas nauja priemone, kuria būtų numatyta tokia išsami teisinė sistema, leidžianti pasiekti tikslą. 15. Už sunkią seksualinę prievartą prieš vaikus ir seksualinį jų išnaudojimą turėtų būti taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasios sankcijos. Pirmiausia – už naujų formų seksualinę prievartą ir seksualinį išnaudojimą, kuriems palankias sąlygas sudaro informacinių technologijų naudojimas. Taip pat reikėtų išaiškinti vaikų pornografijos apibrėžtį ir ją priartinti prie nurodytųjų tarptautinėse priemonėse. 16. Turėtų būti palengvintas teisės pažeidimų tyrimas ir kaltinimų teikimas baudžiamosiose bylose, atsižvelgiant į tai, kad vaikams aukoms sunku apskųsti prievartą prieš juos naudojančius asmenis, ir į pažeidėjų anonimiškumą kibernetinėje erdvėje. 17. Turėtų būti pakeistos jurisdikcijos taisyklės, siekiant užtikrinti, kad prievartą prieš vaikus naudojantys asmenys arba išnaudotojai iš ES būtų persekiojami, net jeigu nusikaltimus įvykdo ne ES, pirmiausia užsiimdami vadinamuoju sekso turizmu. 18. Vaikai aukos turėtų turėti galimybę lengvai pasinaudoti teisės gynimo priemonėmis ir turėtų nekentėti dalyvaudamos baudžiamosiose bylose. 19. Siekiant užkirsti kelią recidyvui ir sumažinti jo atvejų skaičių, turėtų būti įvertinamas pažeidėjų keliamas pavojus ir galimybė, kad seksualiniai pažeidimai prieš vaikus bus pakartoti. Pažeidėjai turėtų turėti galimybę dalyvauti veiksmingose intervencijos programose ar savarankiškai naudotis atitinkamomis priemonėmis. 20. Jei atsižvelgiant į keliamą pavojų ir galimybę, kad pažeidimai bus pakartoti, tinkama, nuteistiems pažeidėjams turėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias vykdyti veiksmus, susijusius su reguliariais kontaktais su vaikais. Turėtų būti sudarytos sąlygos tokius draudimus įgyvendinti visoje ES. 21. Kovojant su vaikų pornografija, ypač jeigu nustatoma, kad originali medžiaga nėra ES, turėtų būti nustatyti prieigos iš ES teritorijos prie tinklalapių, kuriuose, kaip nustatyta, yra vaikų pornografijos arba per kuriuos tokia pornografija platinama, blokavimo mechanizmai. 22. Laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų šiuo pamatiniu sprendimu nesiekiama daugiau, negu būtina minėtiems tikslams įgyvendinti Europos lygmeniu, ir jame nenumatyta jokių veiksmų, kurie nėra būtini to siekiant. 23. Šiuo pamatiniu sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamų principų: pirmiausia tai žmogaus orumas, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmės draudimas, vaiko teisės, teisė į laisvę ir saugumą, saviraiškos ir informacijos laisvė, asmens duomenų apsauga, teisė į veiksmingas gynimo priemones ir sąžiningą teismą, taip pat baudžiamosios teisės pažeidimų ir bausmių teisėtumo ir proporcingumo principai. Pirmiausia šiuo pamatiniu sprendimu siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos šios teisės. Šiuo pamatiniu sprendimu nesiekiama reglamentuoti nepilnamečių savanoriškų tarpusavio lytinių santykių, PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Apibrėžtys Šiame pamatiniame sprendime: a) vaikas – bet kuris 18 metų nesulaukęs asmuo; b) vaikų pornografija: i) bet kokia vaizdinė medžiaga, kurioje vaizduojamas tikras arba apsimestinis vaiko arba bet kurio vaiko išvaizdos asmens ar tikroviškai vaizduojamo nesamo vaiko atviras lytinis santykiavimas; ii) bet koks vaiko ar bet kurio vaiko išvaizdos asmens arba tikroviškai vaizduojamo nesamo vaiko lyties organų vaizdavimas pirmiausia seksualinėms reikmėms; c) vaikų prostitucija – vaiko išnaudojimas lytiniams santykiams kaip užmokestį už tai duodant arba žadant pinigų ar kitokį atlygį arba kompensaciją, nesvarbu, ar šis užmokestis, pažadas ar kompensacija duodama vaikui, ar trečiajam asmeniui; d) pornografinis renginys – tiesioginis demonstravimas auditorijai: i) vaiko tikro arba apsimestinio atviro lytinio santykiavimo; ii) vaiko lyties organų, pirmiausia seksualinėms reikmėms; e) informacinė sistema – bet kuris įrenginys arba tarpusavyje sujungtų ar susijusių įrenginių, iš kurių vienas ar daugiau naudojami automatiškai apdoroti duomenims pagal programą, grupė. 2 straipsnis Su seksualine prievarta susiję teisės pažeidimai 24. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiamas toliau nurodytas tyčinis elgesys: a) lytinis santykiavimas su vaiku, pagal nacionalinę teisę nesulaukusiu amžiaus, nuo kurio jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti; b) lytinis santykiavimas su vaiku, kai: i) naudojama prievarta, jėga arba grasinimai; ii) piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, valdžia arba įtaka vaikui; iii) naudojamasi itin pažeidžiama vaiko padėtimi, pirmiausia dėl jo protinės arba fizinės negalios ar priklausomumo; c) vaiko vertimas lytiškai santykiauti su trečiąja šalimi; d) seksualinėms reikmėms tyčia sąlygų vaikui, pagal nacionalinę teisę nesulaukusiam amžiaus, nuo kurio jis gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, stebėti seksualinę prievartą ar lytinius santykius sudarymas, net jeigu jis neturi dalyvauti; e) seksualinėms reikmėms tyčia sąlygų vaikui atlikti tikrus ar apsimestinius atvirus lytinius santykius ar rodyti lytinius organus sudarymas, įskaitant atvejus, kai naudojamos informacinės ir komunikacinės technologijos. 25. Šio straipsnio 1 dalies a punkto ir 1 dalies e punkto nuostatomis nesiekiama reglamentuoti vaikų savanoriškų tarpusavio lytinių santykių. 3 straipsnis Su seksualiniu išnaudojimu susiję teisės pažeidimai Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiamas toliau nurodytas tyčinis elgesys: a) vaiko verbavimas užsiimti vaikų prostitucija arba dalyvauti pornografiniuose renginiuose; b) vaiko vertimas užsiimti vaikų prostitucija arba dalyvauti pornografiniuose renginiuose, gavimas iš to naudos, ar kitoks vaiko išnaudojimas tokioms reikmėms; c) lytinis santykiavimas su vaiku naudojantis vaikų prostitucija; d) sąmoningas dalyvavimas pornografiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja vaikai. 4 straipsnis Su vaikų pornografija susiję teisės pažeidimai Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiamas toliau nurodytas tyčinis elgesys, atliekamas naudojant informacinę sistemą arba be jos, neturint tam teisės: a) vaikų pornografijos gamyba; b) vaikų pornografijos platinimas, sklaida arba perdavimas; c) vaikų pornografijos siūlymas, tiekimas arba sąlygų ją gauti sudarymas; d) vaikų pornografijos įsigijimas arba turėjimas; e) sąmoningas prieigos prie vaikų pornografijos įgijimas naudojant informacinę sistemą. 5 straipsnis Vaikų kurstymas seksualinėms reikmėms Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiamas toliau nurodytas tyčinis elgesys: informacine sistema besinaudojančio suaugusiojo siūlymas susitikti su amžiaus, nuo kurio pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, nesulaukusiu vaiku 2 straipsnio a punkte ir 4 straipsnio a punkte nurodytų teisės pažeidimų atlikimo tikslu, jeigu po pasiūlymo imtasi realių veiksmų, kad toks susitikimas įvyktų. 6 straipsnis Kurstymas, prisidėjimas, privedimas, kėsinimasis ir rengimasis padaryti teisės pažeidimą 26. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kurstymas padaryti 2–5 straipsniuose nurodytus teisės pažeidimus, prisidėjimas arba privedimas prie jų būtų baudžiamas. 27. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kėsinimasis padaryti 2–4 straipsniuose nurodytus teisės pažeidimus būtų baudžiamas. 28. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų baudžiamas toliau nurodytas tyčinis elgesys: a) medžiagos, kuria reklamuojama galimybė padaryti bet kurį iš 2–5 straipsniuose nurodytų teisės pažeidimų, sklaida; b) rengimasis kelionei siekiant atlikti bet kurį iš 2–5 straipsniuose nurodytų teisės pažeidimų. 7 straipsnis Bausmės ir sunkinančios aplinkybės 29. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2–6 straipsniuose nurodytus teisės pažeidimus būtų skiriama maksimali laisvės atėmimo bent šešeriems metams bausmė. 30. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2–6 straipsniuose nurodytus teisės pažeidimus būtų skiriama maksimali laisvės atėmimo bent dešimčiai metų bausmė, esant bent vienai iš toliau nurodytų aplinkybių, jeigu jos dar nėra teisės pažeidimo sudėties elementai: a) vaikas pagal nacionalinę teisę dar nesulaukęs amžiaus, nuo kurio gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti, b) teisės pažeidimas padarytas prieš itin pažeidžiamą vaiką pirmiausia dėl jo protinės ar fizinės negalios ar priklausomumo; c) teisės pažeidimas padarytas šeimos nario, kartu su vaiku gyvenančio asmens arba savo įtaka pasinaudojusio asmens; d) teisės pažeidimas padarytas kartu veikusios asmenų grupės; e) teisės pažeidimai padaryti nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Pamatiniame sprendime 2008/841/TVR[5]; f) kaltininkas jau anksčiau baustas už tokios paties pobūdžio teisės pažeidimus. 31. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2–6 straipsniuose nurodytus teisės pažeidimus būtų skiriama maksimali laisvės atėmimo bent dvylikai metų bausmė, esant bent vienai iš toliau nurodytų aplinkybių: a) dėl teisės pažeidimo iškilo pavojus vaiko gyvybei; b) teisės pažeidimas susijęs su dideliu smurtu ar lėmė didelę žalą vaikui. 32. Siekdamos užkirsti kelią pasikartojantiems 2–6 straipsnyje nurodytiems teisės pažeidimams ir sumažinti pasikartojimo pavojų, kiekviena valstybė narė, jei tinkama, atsižvelgdama į pažeidėjo asmenines aplinkybes ir ypač į 16 straipsnyje minimą rizikos vertinimą, gali numatyti, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse minimos baudžiamosios sankcijos būtų skiriamos kartu su kitomis pagal nacionalinę teisę numatytomis sankcijomis ir priemonėmis, įskaitant 17 straipsnyje minimas konkrečias intervencijos programas ir priemones. 8 straipsnis Teisių atėmimas po apkaltinamųjų nuosprendžių 33. Jeigu atlikus 16 straipsnyje minimą vertinimą nustatoma, kad asmuo kelia grėsmę ir yra pavojus, kad teisės pažeidimai bus pakartoti, kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dėl bet kurio iš 2–6 straipsniuose minimo teisės pažeidimo nuteistam fiziniam asmeniui galėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias vykdyti veiksmus, susijusius su reguliariais kontaktais su vaikais. 34. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad informacija apie priemonę, pagal kurią laikinai arba visam laikui užkertamas kelias už kurį nors iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų nuteistam fiziniam asmeniui vykdyti veiksmus, susijusius su reguliariais kontaktais su vaikais, būtų įrašyta į bausmę paskelbusios valstybės narės nuosprendžių registrą. 35. Nukrypdama nuo Tarybos pamatinio sprendimo dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio[6] 7 straipsnio 2 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies, kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad veiksmingo priemonės, pagal kurią laikinai arba visam laikui užkertamas kelias asmeniui vykdyti veiksmus, susijusius su reguliariais kontaktais su vaikais, įgyvendinimo reikmėms, pirmiausia jeigu prašančioji valstybė narė nustato, kad galimybė vykdyti tam tikrus veiksmus priklauso nuo sąlygų, kurios leidžia užtikrinti, kad kandidatai nenuteisti už bet kurį šio pamatinio sprendimo 2–6 straipsniuose minimą teisės pažeidimą, informacija apie teisių atėmimą priėmus apkaltinamąjį nuosprendį už kurį nors šio pamatinio sprendimo 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų, perduodama, kai to reikalaujama pagal minėto pamatinio sprendimo 6 straipsnį, iš valstybės narės, kurios pilietis yra minėtas asmuo, centrinės institucijos, ir kad su tokiu minėto pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytu teisių atėmimu susiję asmens duomenys gali bet kokiu atveju būti panaudoti tokiu tikslu. 36. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kitoje valstybėje narėje paskirta priemonė, pagal kurią laikinai arba visam laikui užkertamas kelias už kurį nors iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų nuteistam asmeniui vykdyti veiksmus, susijusius su reguliariais kontaktais su vaikais, būtų pripažįstama ir įgyvendinama. 9 straipsnis Juridinių asmenų atsakomybė 37. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn, jeigu kurį nors 2–6 straipsniuose nurodytų teisės pažeidimų jų naudai padarė bet koks asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo dalis, jeigu jis, eidamas vadovo pareigas juridiniame asmenyje, turėjo įgaliojimą: a) atstovauti juridiniam asmeniui; b) priimti sprendimus juridinio asmens vardu; c) vykdyti juridinio asmens kontrolę. 38. Valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti laikomi atsakingais, jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje minimo asmens priežiūros ar kontrolės stokos jo prižiūrimas asmuo galėjo įvykdyti bet kurį iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų to juridinio asmens labui. 39. Juridinių asmenų atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepažeidžia galimybės pradėti baudžiamąją bylą prieš fizinius asmenis, kurie yra bet kurio iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų kaltininkai arba bendrininkai. 40. Šiame pamatiniame sprendime „juridinis asmuo“ — bet kuris juridinio asmens statusą pagal galiojančią teisę turintis subjektas, išskyrus valstybes ar valstybinės valdžios įgaliojimus vykdančias valstybines organizacijas ir viešąsias tarptautines organizacijas. 10 straipsnis Sankcijos juridiniams asmenims 41. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridinis asmuo, kuris laikomas atsakingu pagal 9 straipsnio 1 dalį, būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis, kurios aprėpia baudžiamąsias ar nebaudžiamąsias sankcijas ir gali aprėpti kitas sankcijas, pavyzdžiui: a) teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimą; b) teisės verstis komercine veikla atėmimą laikinai arba visam laikui; c) teisminės priežiūros paskyrimą; d) teisminį likvidavimą; e) padalinių, kurie panaudoti teisės pažeidimui padaryti, uždarymą laikinai arba visam laikui. 42. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridinis asmuo, kuris laikomas atsakingu pagal 9 straipsnio 2 dalį, būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis sankcijomis ar priemonėmis. 11 straipsnis Sankcijų netaikymas aukai Kiekviena valstybė narė numato galimybę nevykdyti baudžiamojo persekiojimo ar neskirti sankcijų 3 straipsnyje ir 4 straipsnio a punkte nurodytų teisės pažeidimų aukoms vaikams už dalyvavimą neteisėtoje veikloje, kurį tiesiogiai lemia tai, kad jie yra minėtų teisės pažeidimų aukos. 12 straipsnis Tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas 43. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų tyrimai ar baudžiamasis persekiojimas už juos nepriklausytų nuo aukos pranešimo ar kaltinimo ir kad baudžiamosios bylos galėtų būti tęsiamos, net jeigu auka atsiėmė savo pareiškimus. 44. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių suteikti galimybę, kad baudžiamasis persekiojimas už bet kurį iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų vyktų pakankamą laiką po to, kai auka sulaukė pilnametystės, ir atitiktų padarytą teisės pažeidimą. 45. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pagal nacionalinę teisę tam tikriems profesionalams, kurie kviečiami dirbti su vaikais, taikomos slaptumo taisyklės netrukdytų tiems profesionalams teikti pranešimų už vaikų apsaugą atsakingoms tarnyboms, jeigu pagrįstai manoma, kad vaikas yra 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų auka. 46. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių paskatinti kiekvieną asmenį, kuris žino arba, vadovaudamasis gera valia, įtaria, kad padaryti 2–6 straipsniuose minimi teisės pažeidimai, pranešti apie tai kompetentingoms tarnyboms. 47. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 2–6 straipsniuose minimi teisės pažeidimai būtų veiksmingai tiriami ir už juos būtų veiksmingai vykdomas baudžiamasis persekiojimas, sudarydama galimybę vykdyti slaptas operacijas bent tose bylose, kuriose naudojama informacinė sistema. 48. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių suteikti galimybę tyrimo vienetams ar tarnyboms nustatyti 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų aukas, pirmiausia nagrinėjant vaikų pornografijos medžiagą, pavyzdžiui, nuotraukas ar garso ir vaizdo įrašus, perduotus ar pateiktus naudojant informacinę sistemą. 13 straipsnis Jurisdikcija ir baudžiamojo persekiojimo derinimas 49. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad nustatytų savo jurisdikciją 2–6 straipsniuose minimiems teisės pažeidimams, kai: a) visas teisės pažeidimas arba jo dalis padaryta jos teritorijoje; b) pažeidėjas yra jos pilietis arba jo įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje; c) teisės pažeidimas padarytas prieš jos pilietį arba asmenį, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje; d) teisės pažeidimas padarytas tos valstybės narės teritorijoje įsisteigusio juridinio asmens naudai. 50. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos jurisdikcija aprėptų tokias situacijas, kai 4 ir 5 straipsniuose ir, kiek tai tinkama, 2 ir 6 straipsniuose minimi teisės pažeidimai padaromi naudojant informacinę sistemą, prieiga prie kurios yra jos teritorijoje, nepaisant to, ar ta informacinė sistema yra jos teritorijoje. 51. Kalbant apie baudžiamąjį persekiojimą už bet kurį iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų, padarytų ne susijusios valstybės teritorijoje, šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos jurisdikcija nepriklausytų nuo sąlygos, kad veikos yra baudžiamosios teisės pažeidimai vietoje, kurioje jos padarytos. 52. Kalbant apie baudžiamąjį persekiojimą už bet kurį iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų, padarytą ne susijusios valstybės teritorijoje, šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos jurisdikcija nepriklausytų nuo sąlygos, kad baudžiamąjį persekiojimą būtų galima pradėti tik po to, kai apie jį teisės pažeidimo vietoje praneša auka, arba demaskavus valstybei, kurioje padarytas teisės pažeidimas. 53. Jeigu 2–6 straipsniuose minimas teisės pažeidimas priklauso daugiau negu vienos valstybės narės jurisdikcijai ir jeigu bet kuri atitinkamų valstybių narių gali pagrįstai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, atitinkamos valstybės narės bendradarbiauja, kad nuspręstų, kuri jų persekios pažeidėjus, siekdamos, jeigu įmanoma, centralizuoti bylą vienoje valstybėje narėje. Šiuo tikslu valstybės narės gali kreiptis į Eurojustą ar bet kurią Europos Sąjungoje sukurtą organizaciją arba naudotis bet kuriuo joje sukurtu mechanizmu, kad palengvintų savo teisminių institucijų bendradarbiavimą ir jų veiksmų derinimą. Sprendžiant, kuri valstybė narė persekios teisės pažeidėjus, būtina specialiai atsižvelgti į šiuos veiksnius: a) valstybę narę, kurios teritorijoje veikos padarytos; b) valstybę narę, kurios pilietis arba gyventojas yra kaltininkas; c) aukų kilmės valstybę narę; d) valstybę narę, kurios teritorijoje kaltininkas rastas. 14 straipsnis Aukų apsauga ir parama joms 54. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad, jeigu asmens, prieš kurį padaryti 2–6 straipsniuose minimi teisės pažeidimai, amžius neaiškus ir yra priežasčių manyti, kad jis yra vaikas, asmuo laikomas vaiku ir jam nedelsiant suteikiama apsauga ir parama pagal šį straipsnį. 55. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad teisminės institucijos galėtų paskirti specialų aukos atstovą, jeigu pagal nacionalinę teisę tėvų pareigų turėtojams neleidžiama atstovauti vaikui baudžiamosiose bylose dėl interesų konflikto tarp jų ir aukos arba jeigu vaikas nelydimas. 56. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad konkretūs veiksmai siekiant trumpalaikės ir ilgalaikės aukų apsaugos ir paramos joms, kad jos fiziškai ir psichiškai atsigautų, būtų pritaikyti, atsižvelgiant į specialų kiekvienos vaiko aukos ypatingų aplinkybių vertinimą ir vaiko požiūrį, poreikius ir rūpesčius. 57. Kiekviena valstybė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad, jei tinkama, 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų aukos galėtų gauti nemokamas teisines konsultacijas ir joms būtų nemokamai teisiškai atstovaujama su minėtais teisės pažeidimais susijusiose baudžiamosiose bylose. 58. Bet kurio iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų aukos laikomos ypač pažeidžiamomis, kaip nurodyta 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose[7] 2 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje. 59. Kiekviena valstybė narė imasi visų įmanomų priemonių tinkamai pagalbai aukos šeimai užtikrinti. Kiekviena valstybė narė visų pirma, jei tinkama ir įmanoma, minėtai šeimai taiko Tarybos pamatinio sprendimo 2001/220/TVR 4 straipsnį. 60. Šiame pamatiniame sprendime minimos apsaugos ir paramos priemonės taikomos kartu su Tarybos pamatinio sprendimo dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2002/629/TVR, nuostatomis. 15 straipsnis Vaikų aukų dalyvavimas baudžiamuosiuose tyrimuose ir baudžiamosiose bylose 61. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad vykdant bet kurio iš 2–6 straipsniuose nurodytų teisės pažeidimų baudžiamąjį tyrimą: a) po to, kai faktai pranešami kompetentingoms institucijoms, nebūtų nepagrįstai nukeliami pokalbiai su vaiku auka; b) jei būtina, pokalbiai su vaiku auka vyktų šiam tikslui sukurtose arba pritaikytose patalpose; c) pokalbius su vaiku auka vykdytų šiam tikslui parengti profesionalai; d) jei įmanoma ir tinkama, visus pokalbius su vaiku auka rengtų tie patys asmenys; e) pokalbių būtų kuo mažiau ir jie būtų vykdomi, tik jeigu tai griežtai būtina nagrinėjant baudžiamąją bylą; f) vaiką auką galėtų lydėti jo teisinis atstovas arba, jei tinkama, jo pasirinktas suaugusysis, nebent dėl to asmens priimtas pagrįstas priešingas sprendimas. 62. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad bet kurio iš 2–6 straipsniuose nurodytų teisės pažeidimų baudžiamuosiuose tyrimuose visi pokalbiai su vaikais aukomis arba, jei tinkama, su vaikais liudytojais, galėtų būti filmuojami ir kad šie nufilmuoti pokalbiai galėtų būti naudojami kaip įrodymai nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal jos nacionalinės teisės taisykles. 63. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nagrinėjant su bet kuriuo iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų susijusią baudžiamąją bylą teisme: a) teisėjas galėtų priimti sprendimą, kad byla būtų nagrinėjama uždarame teismo posėdyje; b) vaikas auka galėtų būti išklausytas teismo rūmuose, juose nebūdamas, visų pirma naudojant atitinkamas komunikacines technologijas. 16 straipsnis Rizikos vertinimas 64. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar už 2–6 straipsniuose minimus teisės pažeidimus nuteisti asmenys kelia grėsmę ir ar yra pavojus, kad kuris nors 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų bus pakartotas, siekdamos: a) nustatyti tinkamas intervencijos programas ar priemones; b) nuspręsti, ar reikia pažeidėjui laikinai arba visam laikui užkirsti kelią vykdyti veiksmus, susijusius su reguliariais kontaktais su vaikais. 65. Šio straipsnio 1 dalyje minimas vertinimas nuolat peržiūrimas, kad būtų atsižvelgiama į pakitusias aplinkybes, kurios turi įtakos grėsmei ir galimam pavojui. 17 straipsnis Intervencijos programos arba priemonės 66. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų galimybė pasinaudoti veiksmingomis intervencijos programomis ar priemonėmis, siekiant užkirsti kelią pasikartojantiems seksualinio pobūdžio teisės pažeidimams prieš vaikus ir sumažinti pasikartojimo pavojų. Nagrinėjant baudžiamąją bylą bet kada yra galimybė pasinaudoti šiomis programomis ar priemonėmis – kalėjime ir už jo – pagal nacionalinę teisę nustatytomis sąlygomis. Tokios intervencijos programos arba priemonės pritaikomos, siekiant atsižvelgti į konkrečius seksualinius teisės pažeidimus darančių vaikų, įskaitant nesulaukusiųjų baudžiamosios atsakomybės amžiaus, vystymosi poreikius. 67. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2–6 straipsniuose minimus teisės pažeidimus nuteisti asmenys, jei yra pavojus, kad jie pakartos teisės pažeidimus: a) turėtų galimybę pasinaudoti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimomis programomis arba priemonėmis arba jiems tokia galimybė būtų pasiūlyta; b) gautų pasiūlymą pasinaudoti konkrečiomis programomis arba priemonėmis, atsižvelgiant į jų keliamą grėsmę ir galimą bet kurio iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų pakartojimo pavojų; c) būtų išsamiai informuojami apie pasiūlymo pasinaudoti minėtomis programomis arba priemonėmis priežastis; d) sutiktų dalyvauti konkrečiose programose arba pasinaudoti priemonėmis išsamiai susipažinę su faktais; e) galėtų atsisakyti ir būtų supažindinti su galimomis atsisakymo pasekmėmis. 68. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad baudžiamojoje byloje dalyvaujantys asmenys, įvykdę bet kurį iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų, turėtų galimybę pasinaudoti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimomis programomis ir priemonėmis tokiomis sąlygomis, kurios nebūtų žalingos ir neprieštarautų teisei į gynybą ir sąžiningo bei nešališko teismo reikalavimams, pirmiausia tinkamai atsižvelgiant į nekaltumo prezumpcijos principo taisykles. 69. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, kurie baiminasi galį padaryti bet kurį iš 2–6 straipsniuose minimų teisės pažeidimų, jei tinkama, galėtų pasinaudoti veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis, sukurtomis pavojui, kad teisės pažeidimai gali būti įvykdyti, įvertinti ir užkirsti jiems kelią. 18 straipsnis Prieigos prie svetainių, kuriose yra vaikų pornografijos, blokavimas Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos teisminės ar policijos institucijos įsakytų blokuoti interneto naudotojų prieigą prie interneto tinklalapių, kuriuose yra vaikų pornografijos arba per kuriuos ji platinama, arba kitu panašiu būdu pasiektų, kad ši prieiga būtų blokuojama, atsižvelgdamos į atitinkamas apsaugos priemones, pirmiausia užtikrindamos, kad būtų blokuojama tokia prieiga, kurią būtina blokuoti, kad vartotojams būtų pranešama apie blokavimo priežastį ir kad turinio teikėjams būtų pranešama apie galimybę tam prieštarauti. 19 straipsnis Teritorinė taikymo sritis Šis pamatinis sprendimas taikomas Gibraltarui. 20 straipsnis Pamatinio sprendimo 2004/68/TVR panaikinimas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR panaikinamas. 21 straipsnis Įgyvendinimas 70. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad šio pamatinio sprendimo būtų laikomasi ne vėliau negu [PO DVEJŲ METŲ NUO PRIĖMIMO]. 71. Ne vėliau negu [PO DVEJŲ METŲ NUO PRIĖMIMO] valstybės narės pateikia Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai nuostatų, kuriomis į jų nacionalinės teisės aktus perkeliamos šiuo pamatiniu sprendimu joms nustatytos pareigos, tekstus. Ne vėliau negu [PO KETVERIŲ METŲ NUO PRIĖMIMO] Taryba, atsižvelgdama į ataskaitą su šia informacija ir Komisijos ataskaitą raštu, įvertina, kokiu mastu valstybės narės laikėsi šio pamatinio sprendimo ir apsvarsto pakeitimų būtinybę. 22 straipsnis Įsigaliojimas Šis pamatinis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną. Priimta Briuselyje [DATA] Tarybos vardu Pirmininkas [1] 2009 d. sausio 20 d. Čekijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Švedijos pateiktas Tarybos pamatinio sprendimo dėl jurisdikcijos kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo, Tarybos dokumentas Nr. 5208/09 pasiūlymas. [2] 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas dėl kovos su vaikų pornografija internete, OL L 138, 2000 6 9, p. 1. [3] OL C […], […], p. […]. [4] OL L 13, 2004 1 20, p. 14. [5] OL L 300, 2004 11 11, p. 42. [6] Priimta 2009 m. vasario 26–27 d. TVR taryboje. Galutinė nuoroda – po paskelbimo. [7] OL L 82, 2001 3 22, p. 1.