[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 27.2.2009 KOM(2009) 90 galutinis 2009/0025 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS iš dalies keičiantis Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, kiek tai susiję su ilgalaikėmis vizomis ir perspėjimais Šengeno informacinėje sistemoje (pateikta Komisijos) AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS Pasiūlymų pagrindas Dabartinė teisinė padėtis Šiais pasiūlymais siekiama supaprastinti teisėtai bet kurioje valstybėje narėje[1] gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, turinčių valstybės narės išduotą ilgalaikę D kategorijos vizą, judėjimą Šengeno erdvėje be vidaus sienų. Pagal dabartinį Šengeno acquis trečiosios šalies pilietis, turintis nacionalinę ilgalaikę vizą (D kategorijos vizą) ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, gali būti tik vizą išdavusios valstybės narės teritorijoje ir pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (Šengeno konvencija)[2] 18 straipsnį su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1091/2001[3], gali vykti tranzitu per kitų valstybių narių teritorijas tik tam, kad pasiektų vizą išdavusią valstybę. Taigi, remiantis dabartine Bendrijos teise, D kategorijos vizą turinys asmenys, būdami vienoje valstybėje narėje, negali keliauti į kitas valstybes nares ir, grįždami į kilmės šalį, negali vykti tranzitu per kitas valstybes nares, nes tai nėra numatyta Šengeno konvencijoje. Minėta Šengeno konvencijos nuostata buvo suformuluota remiantis tuo metu valstybių narių bendrai taikyta procedūra, pagal kurią D kategorijos vizos po asmens atvykimo į teritoriją paverčiamos leidimais gyventi. Turėdami tokį leidimą gyventi trečiųjų šalių piliečiai gali judėti Šengeno erdvėje. Dėl šios priežasties, kai buvo sudaryta Šengeno konvencija, valstybės narės nemanė, kad būtina kontroliuoti judėjimą ir grįžtamąją kelionę vykstant su D kategorijos viza arba vykimą tranzitu antrą kartą į D kategorijos vizą išdavusią valstybę narę. Todėl Šengeno konvencijoje numatytas tik Šengeno leidimų gyventi ir Šengeno erdvėje galiojančių vizų lygiavertiškumo principas: trečiosios šalies pilietis, turintis valstybės narės išduotą leidimą gyventi, naudodamasis tuo leidimu ir galiojančiu kelionės dokumentu, gali ne ilgiau kaip tris mėnesius keliauti kitų valstybių narių teritorijose (Konvencijos 21 straipsnis). Reglamento Nr. 562/2006 (Šengeno sienų kodeksas)[4] 5 straipsnio 1 dalies b punkte taip pat numatyta galimybė trečiųjų šalių piliečiams, turintiems valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi, kirsti kitos valstybės narės išorės sienas be vizos trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. Praktinės problemos Vis daugiau valstybių narių nepakeičia D kategorijos vizų leidimais gyventi trečiųjų šalių piliečiams atvykus į jų teritoriją, arba jas pakeičia tik gerokai vėliau. Tokia teisinė ir praktinė padėtis labai neigiamai veikia trečiųjų šalių piliečių, su D kategorijos viza teisėtai esančių valstybėje narėje, judėjimą Šengeno erdvėje. Kadangi tokie asmenys turi toliau gyventi su D kategorijos viza, jie buvimo laikotarpiu negali teisėtai keliauti į kitas valstybes nares įvairaus pobūdžio teisėtais tikslais (pvz., verslas, konferencijos, vizitai) arba vykti tranzitu per kitų valstybių teritorijas tam, kad grįžtų į kilmės šalį. D+C kategorijos viza. Reglamentas Nr. 1091/2001 Siekiant šiek tiek sumažinti vėlavimo išduoti leidimus gyventi po atvykimo mastą, 2001 m. buvo įvesta D+C kategorijos viza (Reglamentas Nr. 1091/2001[5], Prancūzijos iniciatyva), su kuria asmenys, turintys valstybės narės išduotą ilgalaikę D kategorijos vizą, gali laisvai judėti Šengeno erdvėje per pirmus tris D kategorijos vizos galiojimo mėnesius, jei viza išduota pagal trumpalaikėms vizoms galiojančias Šengeno taisykles (pavyzdžiui, patikrinus, ar asmuo nėra į įtrauktas į neįleidžiamų trečiųjų šalių piliečių sąrašą Šengeno informacinėje sistemoje (SIS)). Tačiau atrodo, kad dauguma valstybių narių iš viso neišduoda D+C kategorijos vizų arba jų išduoda labai nedaug. Taip pat ne kartą pastebėta, kad konsulinių įstaigų personalas apie šios rūšies vizą arba jos išdavimo sąlygas žino mažai arba nieko nežino, todėl pareiškėjai nėra informuojami apie šią galimybę. Be to, nustatyta, kad daugeliu atvejų nacionalinėse vizų registravimo ir tvarkymo programose net nenumatyta galimybė svarstyti prašymus išduoti tokią vizą arba atspausdinti vizos įkliją. Taip pat daugelis valstybių narių leidžia savo diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tiesiogiai išduoti leidimus gyventi, todėl D+C kategorijos viza yra nebereikalinga. Be to, pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui nuo D+C kategorijos vizos pradinės galiojimo datos, jos turėtojams, iki tol teisėtai buvusiems vizą išdavusios valstybės narės teritorijoje, nebeleidžiama judėti visoje valstybių narių teritorijoje, jei per tą laiką ši D+C kategorijos viza nebuvo pakeista leidimu gyventi. Tuomet asmenys, kurie pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001[6] privalo turėti trumpalaikę vizą, turi gyvenamosios vietos valstybėje pateikti atskirą prašymą išduoti trumpalaikę C kategorijos vizą, kad galėtų keliauti į kitą valstybę narę. Tačiau kai kurios valstybės narės atsisako išduoti Šengeno vizas Šengeno erdvėje jau esantiems asmenims. Be to, kai kurios valstybės narės aiškina, kad šie trečiųjų šalių piliečiai per šiuos šešis mėnesius nebegali prašyti papildomos trumpalaikės Šengeno vizos, nes jie jau išbuvo Šengeno erdvėje tris mėnesius, turėdami D+C kategorijos vizą. Dėl tos pačios priežasties šiems trečiųjų šalių piliečiams, turintiems D+C arba D kategorijos vizą, grįžtant į savo šalį gali būti neleidžiama keliauti per kitas valstybes nares, nes jau baigėsi per šešis mėnesius leistinas 90 dienų buvimo laikotarpis. Remdamasi minėtais pastebėjimais, Komisija Reglamento, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą pasiūlyme[7], pasiūlė panaikinti D+C kategorijos vizą, kad supaprastintų padėtį ir pareikalautų valstybių narių paspartinti leidimų gyventi išdavimą trečiųjų šalių piliečiams. Tačiau atrodo, kad dauguma valstybių narių dėl įvairių priežasčių nenori arba negali laiku išduoti leidimų gyventi jų teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams. Todėl Komisija siūlo nustatyti visiškai Šengeno acquis įgyvendinančių valstybių narių išduotų ilgalaikių ir trumpalaikių vizų lygiavertiškumo principą, siekiant išspręsti dabartines problemas, kylančias su ilgalaike viza valstybėje narėje teisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams. D ir C kategorijos vizų lygiavertiškumo principo nustatymas pirmą kartą buvo svarstomas valstybių narių ir Komisijos neoficialiose Vizų darbo grupės diskusijose Liublianoje 2008 m. sausio 21–22 d. ir vėliau Vizų darbo grupės aptartas 2008 m. kovo 26–27 d., svarstant Bendrijos vizų kodekso ir į D+C kategorijos vizų panaikinimo klausimus. Šie pasiūlymai taip pat buvo rengiami atsižvelgiant į valstybių narių ir su D+C arba D kategorijos viza valstybėje narėje esančių trečiųjų šalių piliečių pateiktus skundus ir klausimus. Įpareigojimas išduoti leidimus gyventi Šių pasiūlymų tikslas nėra paskatinti valstybes nares neišduoti leidimų gyventi ir leisti trečiųjų šalių piliečiams būti turint ilgalaikę vizą. Priešingai – tai neatitiktų tam tikrų direktyvų, kuriomis valstybės narės įpareigojamos išduoti leidimus gyventi tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių piliečiams. Remiantis Tarybos direktyva 2005/71/EB[8] dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos, sprendimas dėl prašymo išduoti leidimą gyventi priimamas kuo greičiau ir prireikus pagreitinta tvarka. Tarybos direktyvoje 2004/114/EB[9] dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų numatytas įpareigojimas išduoti leidimą gyventi studentams, kuriems taikoma ši direktyva, ne mažiau kaip vieneriems metams (jis gali būti pratęsiamas) arba bent jau studijų laikotarpiui, jei jis trumpesnis nei vieneri metai. Sprendimas dėl tokio prašymo priimamas ir pareiškėjui apie jį pranešama per laikotarpį, kuris nesudaro kliūčių atitinkamoms studijoms. Be to, mokslo įstaigoms ir už atvykimo ir gyvenimo klausimus atsakingoms valstybių narių valdžios institucijoms sudarius susitarimus gali būti nustatyta leidimų gyventi arba vizų išdavimo studentams skubos tvarka. Tarybos direktyvoje 2003/86/EB[10] dėl teisės į šeimos susijungimą taip pat nustatytas įpareigojimas išduoti leidimą gyventi bent vieneriems metams trečiųjų šalių piliečių, teisėtai gyvenančių valstybės narės teritorijoje, šeimos nariams. Remiantis Direktyva 2004/38/EB[11] dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ES piliečių, ilgiau nei tris mėnesius gyvenančių valstybėje narėje, kuri nėra Europos Sąjungos piliečio gimtoji šalis, šeimos nariams, leidimo gyventi šalyje kortelė turėtų būti išduodama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo datos. Prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pažyma išduodama nedelsiant. Tarybos direktyva 2003/109/EB[12] dėl ilgalaikių gyventojų taip pat yra svarbi atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikis gyventojas turi teisę, tam tikromis aplinkybėmis, gyventi kitose valstybėse narėse, kurios turi išduoti leidimą gyventi tokiam trečiosios šalies piliečiui ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo. Pasiūlymai neturės poveikio šioms taisyklėms. Pasiūlymų turinys Šiais pasiūlymais praplečiama leidimų gyventi ir trumpalaikių bei ilgalaikių D kategorijos vizų lygiavertiškumo principo taikymo sritis. Taip ilgalaikė viza turėtų tokį patį poveikį asmenų judėjimui Šengeno erdvėje kaip ir leidimas gyventi. Trečiosios šalies pilietis, turintis valstybės narės išduotą ilgalaikę D kategorijos vizą, galėtų vykti į kitą valstybę narę trims mėnesiams per bet kurį pusmetį tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir leidimo gyventi turėtojas. Ilgalaikių vizų išdavimo taisyklės nesikeičia, kaip ir nepasikeitė leidimų gyventi išdavimo taisyklės, įvedus leidimo gyventi ir trumpalaikės vizos lygiavertiškumo principą. Taip būtų atkurtas pagrindinis Šengeno erdvės be vidaus sienų principas, t. y., kad asmuo gali keliauti Šengeno erdvėje trumpą trijų mėnesių laikotarpį bet kurį pusmetį, turėdamas dokumentą, su kuriuo gali teisėtai būti valstybėje narėje. Pasiūlytais reglamentais, sudarytais remiantis EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies a punkto ir 3 dalies bei 63 straipsnio 3 dalies a punkto teisiniu pagrindu, bus iš dalies keičiami: - Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo (sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo) 18, 21 ir 25 straipsniai. - 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 1dalies b punktas. Kadangi skirtingam teisiniam pagrindui taikoma nevienoda sprendimų priėmimo tvarka, Komisija turėjo parengti du atskirus pasiūlymus: - Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamentą (EB) Nr. 562/2006, kiek tai susiję su ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimu, pasiūlymo pagrindas – EB sutarties 62 straipsnio 2 dalies a punktas ir 3 dalis ir šis pasiūlymas priimamas pagal bendro sprendimo procedūrą. - Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo kiek tai susiję su ilgalaikėmis vizomis ir perspėjimais Šengeno informacinėje sistemoje, pasiūlymo pagrindas – EB sutarties 63 straipsnio 3 dalies a punktas ir šis pasiūlymas priimamas vienbalsiai Taryboje pasikonsultavus su Europos Parlamentu. Pasiūlymai parengti atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), kuriuo bus panaikintos su D+C kategorijos viza susijusios nuostatos, dabartinį pasiūlymo tekstą. Numatoma, kad Vizų kodeksas bus priimtas iki šių reglamentų priėmimo. Šių reglamento taikymo data turėtų būti suderinta su Vizų kodekso taikymo data (šeši mėnesiai po jo įsigaliojimo). Saugumo aspektai Konvencijos 25 straipsniu valstybės narės, svarstančios trečiosios šalies piliečiui išduoti leidimą gyventi, įpareigojamos tikrinti duomenis Šengeno informacinėje sistemoje (SIS). Tuo atveju, jei yra perspėjimas neįleisti atitinkamo trečiosios šalies piliečio, valstybė narė pirmiausia konsultuojasi su perspėjimą paskelbusia valstybe nare ir atsižvelgia į jos interesus. Tokiais atvejais leidimas gyventi išduodamas tik dėl labai svarbių priežasčių, pirmiausia dėl humanitarinių priežasčių arba tarptautinių įsipareigojimų. Taip pat, kai paskelbtas perspėjimas neįleisti trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą leidimą gyventi, perspėjimą paskelbusi valstybė narė konsultuojasi su leidimą gyventi išdavusia valstybe nare, kad nustatytų, ar yra pakankamai priežasčių minėtam leidimui panaikinti. Šis straipsnis bus iš dalies pakeistas Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, kiek tai susiję su ilgalaikėmis vizomis ir perspėjimais Šengeno informacinėje sistemoje, pasiūlymu, jį papildant nuoroda, kad įpareigojimas tikrinti duomenis Šengeno informacinėje sistemoje ir konsultuotis su kitomis valstybėmis narėmis, jei yra perspėjimas, galiotų ir tuo atveju, kai valstybės narės svarsto išduoti ilgalaikę vizą trečiosios šalies piliečiui arba kai valstybės narės randa perspėjimą dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio galiojančią ilgalaikę vizą. Reikalavimu tvarkant prašymus išduoti ilgalaikę vizą tikrinti duomenis Šengeno informacinėje sistemoje bus užtikrinta tokia pati ilgalaikės vizos prašančių asmenų kontrolė, kaip esama valstybių narių išduotų leidimų gyventi turėtojų kontrolė. Taigi, ilgalaikes vizas turinčių asmenų laisvas judėjimas kitose valstybėse narėse nesukels papildomo pavojaus valstybių narių saugumui, palyginti su Šengeno leidimus gyventi ir trumpalaikes vizas turinčiais asmenimis. Be to, pagal Komisijos turimą informaciją, valstybės narės ilgalaikes vizas išduoda naudodamosi ypač saugia vienoda trumpalaikių vizų forma, kaip nurodyta 1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95, nustatančiame vienodą vizų formą[13]. 2009/0025 (CNS) Pasiūlymas TARYBOS REGLAMENTAS iš dalies keičiantis Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, kiek tai susiję su ilgalaikėmis vizomis ir perspėjimais Šengeno informacinėje sistemoje EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 3 dalies a punktą, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę, kadangi: (1) Šiuo reglamentu iš dalies pakeičiant Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo[14], iš naujo apibrėžiamos ilgalaikės vizos ir nustatomos priemonės, papildančios [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. …/…, iš dalies keičiantį Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamentą (EB) Nr. 562/2006, kiek tai susiję su ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimu. (2) Remiantis dabartine valstybių narių praktika šiuo reglamentu valstybės narės įpareigojamos išduoti ilgalaikes vizas vienoda forma, nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95. (3) Taisyklės dėl duomenų tikrinimo Šengeno informacinėje sistemoje ir konsultavimosi su kitomis valstybėmis narėmis, kai tvarkant prašymą išduoti leidimą gyventi gaunamas perspėjimas, taip pat turėtų būti taikomos taikant prašymus išduoti ilgalaikę vizą. Todėl ilgalaikę vizą turinčių asmenų laisvas judėjimas kitose valstybėse narėse neturėtų kelti papildomos grėsmės valstybių narių saugumui. (4) Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti ilgalaikių vizų ir perspėjimų Šengeno informacinėje sistemoje taisyklių, o jį pasiekti lengviau Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. (5) Šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Jis turėtų būti taikomas laikantis valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su tarptautine apsauga ir negrąžinimu. (6) Šis reglamentas – tai Šengeno acquis plėtojimas, laikantis Protokolo dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą, kaip nustatyta 1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimo 1999/435/EB[15] dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos acquis nuostatos arba sprendimo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas, A priede. (7) Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , priklausančios 1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB[16] dėl tam tikrų priemonių taikant šį susitarimą 1 straipsnio B punkte nurodytai sričiai. (8) Kalbant apie Šveicariją, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [17], priklausančios Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytai sričiai, minėtą sprendimą siejant su 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimo 2008/146/EB[18] 3 straipsniu. (9) Kalbant apie Lichtenšteiną, šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis , priklausančios Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytai sričiai, minėtą sprendimą siejant su 2008 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2008/261/EB[19] 3 straipsniu. (10) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas remiasi Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinę dalį, Danija pagal to protokolo 5 straipsnį per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo dienos turėtų nuspręsti, ar jį įgyvendins savo nacionalinėje teisėje. (11) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir todėl, nepažeidžiant minėto protokolo 4 straipsnio, jis nėra joms privalomas ar taikomas. (12) Kalbant apie valstybes nares, iki šiol visapusiškai neįgyvendinančias Šengeno acquis , šiame reglamente yra nuostatų, kurios grindžiamos Šengeno acquis , ar yra kitaip su juo susijusios, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje ir 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo iš dalies keičiama taip: 1) 18 straipsnis pakeičiamas taip: „18 straipsnis Vizos ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui yra nacionalinės vizos, kurias išduoda bet kuri valstybė narė pagal savo nacionalinės teisės aktus arba Bendrijos teisės aktus. Tokios vizos išduodamos vienoda forma, nustatyta 1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1683/95, nustatančiu vienodą vizų formą[20], kurioje raide „D“ nurodoma vizos kategorija.“ 2) 25 straipsnis papildomas 3 punktu: „3. 1 ir 2 punktai galioja ir ilgalaikėms vizoms.“ 2 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis pradedamas taikyti nuo [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento EB Nr. …/…, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), taikymo pradžios datos. Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį. Priimta Briuselyje […] Tarybos vardu Pirmininkas [1] Šiame pasiūlyme valstybės narės reiškia visas ES valstybes nares, visiškai įgyvendinančias Šengeno acquis . [2] OL L 239, 2000 9 22, p. 1. [3] OL L 150, 2001 6 6, p. 4. [4] OL L 105, 2006 4 13, p. 1. [5] OL L 150, 2001 6 6, p. 4. [6] OL L 81, 2001 3 21, p. 1. [7] COM (2006) 403 galutinis. [8] OL L 289, 2005 11 3, p. 15. [9] OL L 375, 2004 12 23, p. 12. [10] OL L 251, 2003 10 3, p. 12. [11] OL L 229, 2004 6 29, p. 35. [12] OL L 16, 2004 1 23, p. 44. [13] OL L 164, 1995 7 14, p. 1. [14] OL L 239, 2000 9 22, p. 1. [15] OL L?? [16] OL L 176, 1999 7 10, p. 31. [17] OL L 53, 2008 2 27, p. 52. [18] OL L 53, 2008 2 27, p. 1. [19] OL L 83, 2008 3 26, p. 3. [20] OL L 164, 1995 7 14, p. 1.