52009PC0014

Pasiūlymas Europos parlamento ir Tarybos sprendimas […] kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa {SEK(2009) 54} /* KOM/2009/0014 galutinis - COD 2009/0001 */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.1.23

KOM(2009) 14 galutinis

2009/0001 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

[…]

kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa

{SEK(2009) 54}

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

Tikimasi, kad finansinių paslaugų sektoriuje ir finansinės atskaitomybės bei teisės aktų nustatyto audito srityje Bendrija finansiškai rems tam tikrų ir Europos, ir tarptautinių įstaigų veiklą, siekiant užtikrinti Bendrijos politikos krypčių veiksmingumą šiose srityse. Todėl šio sprendimo tikslas – nustatyti naują Bendrijos programą, kuri leistų tiesiogiai prisidėti prie šių įstaigų finansavimo iš Bendrijos biudžeto. Šiais įnašais bus užtikrintas stabilus, įvairus, tinkamas ir pakankamas finansavimas, kad tokios įstaigos galėtų nepriklausomai ir veiksmingai vykdyti savo misiją.

Komisija pripažino esminį priežiūros institucijų komitetų, Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondo (TASKF), Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (angl. EFRAG) ir Viešojo intereso priežiūros tarybos (angl. PIOB) vaidmenį baigiant kurti vidaus rinką ir užtikrinant jos veikimą. Kartu Komisija nustatė, kad dėl nepakankamo šių įstaigų finansavimo tinkamam kai kurių pagrindinių Bendrijos politikos krypčių įgyvendinimui gali kilti pavojus. Dabar taip yra todėl, kad: i) nepakanka lėšų tam tikriems projektams (priežiūros institucijų komitetų, EFRAG) įgyvendinti arba ii) finansavimo pagrindas – nediversifikuotos ir savanoriškos suinteresuotųjų asmenų lėšos (TASKF, EFRAG, PIOB). Pastaruoju atveju dabartinė finansavimo tvarka nuolat kelia susirūpinimą šių įstaigų nepriklausomumu. Atlikdama išsamų ex ante įvertinimą, Komisija vertino penkias galimas politikos pasirinktis: 1) išlaikyti status quo ; 2) didinti įnašus pagal esamus finansavimo modelius; 3) kurti nacionalines finansavimo programas; 4) užtikrinti bendrą finansavimą iš Bendrijos biudžeto ir 5) įsteigti specialios paskirties ES agentūras (susijusias su priežiūros institucijų komitetais ir EFRAG). Komisijos vertinimas buvo grindžiamas akademine analize, pačių įstaigų pateikta informacija bei statistiniais duomenimis ir kitų Europos institucijų pasiūlymais bei vertinimais. Be to, Komisija peržiūrėjo svarbias šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, kuriomis šioms įstaigoms nustatomi įpareigojimai ar perduodamos funkcijos. Remiantis šiuo vertinimu, padaryta išvada, kad geriausia būtų bendrai finansuoti priežiūros institucijų komitetus, TASKF, EFRAG ir PIOB, t. y. skirti dotacijas veiksmams (priežiūros institucijų komitetai) arba dotaciją veiklai (TASKF, EFRAG ir PIOB). Taip būtų užtikrinta, kad 1) priežiūros institucijų komitetai ir EFRAG tam tikriems strateginiams projektams įgyvendinti turėtų pakankamai lėšų, kurios gerokai viršytų jų lėšas pagal dabartinę finansavimo tvarką; ir kad 2) TASKF, EFRAG ir PIOB finansavimo pagrindas nebūtų vien nediversifikuotos ir savanoriškos suinteresuotųjų asmenų lėšos, taip būtų išvengta susirūpinimo jų nepriklausomumu vykdant su standartų nustatymu susijusią veiklą.

Dabartinės finansinės krizės laikotarpiu siūlomos Bendrijos programos tikslai yra dar svarbesni. ES valstybės narės mano, kad priežiūros konvergencijos ir bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityje, taip pat finansinės atskaitomybės ir audito srityse didinimas turėtų būti laikomas svarbiu prioritetu[1]. 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikate „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“ nurodoma, kad ES reikia iš naujo apibrėžti ES finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros modelį, visų pirma didelių tarpvalstybinių finansų įstaigų atveju[2]. Šiomis aplinkybėmis ES lygmeniu svarstomos kelios iniciatyvos, skirtos esamoms priežiūros struktūroms iš esmės patobulinti (pvz., būsimi Komisijos sprendimų, kuriais įsteigiami priežiūros institucijų komitetai, pakeitimai[3] arba priežiūros institucijų kolegijų sukūrimas pagal Kapitalo poreikių direktyvos persvarstymo pasiūlymą[4]). Šios iniciatyvos įgyvendinamos kartu svarstant būsimos Europos priežiūros sistemos ateitį, kuri svarstoma Jacques de Larosière pirmininkaujamoje aukšto lygio grupėje, kurią Komisija įsteigė 2008 m. spalio 21 d., ir neapribojant šių svarstymų[5]. 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikate nurodoma, kad krizė taip pat išryškino poreikį koordinuoti veiksmus ir Europos, ir tarptautiniu lygmeniu[6]. Šiomis aplinkybėmis 2008 m. lapkričio 15 d. vykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone išvados[7] yra esminės svarbos, nes jose visų pirma pabrėžiamas poreikis stiprinti tarptautinį finansinės priežiūros institucijų ir tarptautinių standartų koordinavimą siekiant gerinti tarptautinės finansų sistemos valdymą. Dabartinė politinė dinamika rodo, kad pokyčiai galimi ir ES, ir tarptautiniu lygmeniu. Siūloma Bendrijos programa galėtų prie to prisidėti ir sustiprinti ES indėlį įgyvendinant G20 aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje pateiktą veiksmų planą.

1.1. Priežiūros institucijų komitetai

Priežiūros institucijų komitetai – tai 2001–2004 m. Komisijos įsteigti nepriklausomi patariamieji organai[8], kuriuos sudaro nacionaliniai priežiūros institucijų specialistai, kompetentingi vertybinių popierių, bankų ir draudimo srityse kiekvienoje valstybėje narėje. Komitetų įgaliojimai trejopi. Pirma, jie veikia kaip savarankiški organai, kurie svarsto, diskutuoja ir pataria Komisijai minėtų sričių klausimais. Antra, jie padeda nuosekliai ir laiku įgyvendinti Bendrijos teisės aktus valstybėse narėse. Trečia, jie prisideda prie priežiūros praktikos konvergencijos visoje Bendrijoje ir skatina bendradarbiavimą kiekvienoje iš minėtų sričių, pavyzdžiui, keičiantis informacija. Priežiūros institucijų komitetai, vykdydami antrosios ir trečiosios srities įgaliojimus, veikia nepriklausomai, nes finansų įstaigų priežiūra nepriklauso ES kompetencijai per se . Neseniai Europos institucijų ir įvairių konsultacinių grupių atliktas šių komitetų veiklos vertinimas[9] bei 2007 m. prasidėjusi finansų rinkų krizė[10] parodė, kad šiose srityse būtina sparti pažanga.

Bendrijai reikėtų finansiškai prisidėti prie tam tikrų priežiūros institucijų komitetų veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad komitetai: i) vykdo pagrindines funkcijas Europos priežiūros struktūros atžvilgiu, ii) vykdo projektus, kurie gali būti svarbūs įgyvendinant ES teisės aktus, ir iii) kaip nacionalinių priežiūros institucijų, atstovaujančių visiems finansinių paslaugų sektoriams, tinklai formuoja Europos finansinės priežiūros modelį.

Trys priežiūros institucijų komitetai neturi teisinio subjektiškumo Europos lygmeniu. Tačiau tam, kad galėtų sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis ir palengvintų komitetų veiklą ir valdymą, kiekvieno priežiūros institucijų komiteto nariai kiekvienoje valstybėje narėje, kur tokie komitetai yra, t. y. Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, įsteigė teisinį subjektiškumą turinčias paramos struktūras[11]. Bendrija finansiškai parems šias paramos struktūras, teikdama dotacijas veiksmams. Šias dotacijas veiksmams paramos struktūros naudos tik tam tikriems projektams finansuoti, visų pirma susijusiems su nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojų mokymu ir informacinių technologijų projektų valdymu. Šios dotacijos veiksmams niekaip negali apriboti komitetų įgaliojimų apimties. Be to, teikiant pačias dotacijas bus nurodyta, kad visa atsakomybė, susijusi su priežiūros institucijų komitetų Bendrijos finansavimu, tenka gavėjui, t. y. teisinėms paramos struktūroms. Komitetų teisinės paramos struktūros taip pat bus įpareigotos užtikrinti, kad jų įstatuose būtų aiškiai nurodyta, jog jų funkcijos apsiriboja administracinės paramos funkcijomis, įskaitant visų pirma nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojų mokymus ir informacinių technologijų projektų valdymą.

1.2. Finansinė atskaitomybė

Vienas bendras aukštos kokybės tarptautinių apskaitos standartų rinkinys padeda veiksmingai veikti Bendrijos vidaus rinkai, užtikrinant, kad investuotojai, kreditoriai ir kiti suinteresuotieji asmenys galėtų laiku gauti patikimą ir svarbią informaciją apie įmonių finansinę būklę.

Kaip ir finansų įstaigų priežiūros atveju, dėl 2007 m. prasidėjusios finansų rinkų krizės apskaitos standartų klausimas tapo pagrindinis ES politinės darbotvarkės klausimas[12]. Skaidrumas ir visuotinis bendradarbiavimas būtini, norint užtikrinti galimybę tarptautiniu mastu nuosekliai stebėti tarpvalstybinius kapitalo srautus ir operacijas. Kartu būtina užtikrinti vienodas sąlygas viso pasaulio įmonėms, nustatant joms finansinės atskaitomybės įpareigojimus.

Reglamente (EB) Nr. 1606/2002 (toliau – TAS reglamentas) įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti ES reguliuojamoje rinkoje, nustatomas įpareigojimas taikyti tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

TFAS leidžia Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o su jais susijusius aiškinimus – Tarptautinis finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK), o šios dvi įstaigos priklauso Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondui (TASKF) [13].

TFAS inkorporavimas į Bendrijos teisę reiškia, kad šie standartai yra labai svarbūs bendrosios rinkos ir ES ekonomikos veikimui. Todėl Bendrija yra tiesiogiai suinteresuota užtikrinti, kad šių standartų rengimo ir tvirtinimo procese būtų nustatomi viešąjį interesą (pvz., finansinio stabilumo), Bendrijos teisės sistemą ir Europos verslo realijas atitinkantys standartai.

Visų pirma ypač svarbus yra standartų nustatymo proceso nepriklausomumas, TASV standartų nustatymo proceso rezultatais suinteresuotiems asmenims nedarant jokios netinkamos įtakos. Svarbiausias dalykas šiuo atžvilgiu yra tas, kad standartus nustatantis subjektas nesiremtų savanorišku suinteresuotųjų asmenų (pvz., auditorių ar vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių) finansavimu. Norint to išvengti, svarbu nustatyti tinkamą TASKF finansavimo tvarką. Taip savo ruožtu būtų prisidėta prie standartų nustatymo veiklos nepriklausomumo užtikrinimo ir nekiltų tiek nerimo dėl galimo interesų supainiojimo. Atsižvelgiant į tai, kad TFAS skirti inkorporuoti į Bendrijos teisę, norint padėti siekti minėtų tikslų, būtinas finansinis įnašas į TASKF biudžetą iš Bendrijos biudžeto, proporcingas Bendrijos įtakai pasaulio ekonomikoje ir kapitalo rinkoje. Ilgai trunkantis nerimas dėl TASKF finansavimo tvarkos buvo ne kartą pabrėžiamas ir išsakytas visų pirma ECOFIN tarybos 2006 m. liepos mėn.[14] ir 2007 m. liepos mėn.[15] priimtose išvadose ir Europos Parlamento dokumentuose[16].

TASKF finansavimo tvarkos reforma būtina, tačiau nepakankama sąlyga didinti TASKF nepriklausomumui, todėl ji turi būti vertinama plačiau atsižvelgiant į siūlomas TASKF valdymo reformas. Atlikdama TASKF penkerių metų struktūrinę peržiūrą, Komisija taip pat siekia įgyvendinti kelias valdymo reformas, kuriomis siekiama didinti TASKF atskaitomybę ir nepriklausomybę, taip pat gerinti TASV darbo tvarkos procedūras. Šios reformos turėtų būti įgyvendintos dar prieš skiriant Bendrijos finansavimo dalį.

Europos finansinės atskaitomybės patariamąją grupę (EFRAG) 2001 m. įsteigė Europos organizacijos, atstovaujančios emitentams, investuotojams ir apskaitos specialistams, dalyvaujantiems finansinės atskaitomybės procesuose[17]. Pagal TAS reglamentą EFRAG teikia Europos Komisijai nuomones dėl to, ar TASV išleistas apskaitos standartas ar TFAAK aiškinimas, kuris turi būti patvirtintas, atitinka Bendrijos teisę, visų pirma TAS reglamento reikalavimus, susijusius su standartų suprantamumu, tinkamumu, patikimumu ir palyginamumu, naudingumu visuomenės gerovei ir tikros bei teisingos informacijos principu, kaip nurodyta Tarybos direktyvose 78/660/EEB ir 83/349/EEB. EFRAG vaidmuo oficialiai įtvirtintas 2006 m. kovo mėn. su Komisijos tarnybomis sudarytame darbiniame susitarime.

Be to, EFRAG vis dažniau naudojama kaip priemonė Europos suinteresuotiesiems asmenims (privačiojo ir viešojo sektoriaus) tiesiogiai techniškai prisidėti prie TASV veiklos rengiant apskaitos standartų projektus.

Vis dėlto pastarasis EFRAG darbo aspektas ribojamas, nes trūksta lėšų – tai reiškia, kad ES verslo ir ekonominiams interesams nėra pakankamai atstovaujama tarptautiniu lygmeniu, vykstant diskusijoms su TASV ir TFAAK. Kartu EFRAG nukenčia dėl to, kad šiuo metu yra priklausoma nuo nediversifikuoto, savanoriško suinteresuotųjų asmenų (pvz., auditorių) finansavimo – tai kelia nerimą dėl standartų persvarstymo veiklos nepriklausomumo ir galimo interesų supainiojimo. 2008 m. liepos 8 d. priimtose išvadose ECOFIN taryba pasidžiaugė pastangomis didinti EFRAG reikšmę, siekiant užtikrinti, kad tarptautinių apskaitos standartų nustatymo procese būtų tinkamai atsižvelgta į Europos susirūpinimą[18]. Europos Parlamentas laikėsi panašios pozicijos 2008 m. balandžio mėn. savo iniciatyva priimtame pranešime. Be to, 2008 m. rugsėjo 10 d. nuomonėje Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas pakartojo, kad „ reikia numatyti pakankamai lėšų <...> tarptautinių apskaitos standartų nustatymui, ypač Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondui, finansuoti, įskaitant Tarptautinę apskaitos standartų valdybą ir Europos finansinės atskaitomybės patariamąją grupę (EFRAG), kuri atstovauja Europai minėtoje valdyboje “[19]. Daugelis privačių suinteresuotųjų asmenų taip pat iškėlė šiuos klausimus įgyvendinant EFRAG 2008 m. liepos mėn. pradėtą tobulinimo projektą[20].

EFRAG šiuo metu vyksta valdymo reforma, siekiant padidinti jos atskaitomybę, užtikrinti didesnį skaidrumą ir viešąją organizacijos priežiūrą. Šios reformos turėtų būti įgyvendintos pirmojoje 2009 m. pusėje ir užtikrinti, kad EFRAG valdymo struktūra atitiktų lūkesčius, susijusius su jos viešojo intereso funkcija.

Atsižvelgiant į EFRAG esminę reikšmę remiant Bendrijos teisės aktus bei politikos kryptis ir atstovaujant Europos interesams standartų nustatymo procese tarptautiniu lygmeniu, Bendrijai būtina prisidėti prie EFRAG finansavimo, siekiant užtikrinti patikimas ir nepriklausomas konsultacijas ir leisti EFRAG veiksmingai ir laiku prisidėti prie TASV standartų nustatymo proceso.

1.3. Auditas

Pagal Bendrijos teisės aktus reikalaujama, kad įmonės finansinių ataskaitų auditą atliktų teisės aktais įgalioti auditoriai, kurie turėtų pateikti nepriklausomą išvadą apie įmonės finansinę padėtį, kurią rodo finansinės ataskaitos.

Suderinus požiūrį į teisės aktų nustatytą auditą, pagrįstą tarptautiniu lygmeniu suderintais aukštos kokybės standartais, auga bendra audito kokybė Bendrijoje ir pasaulio mastu, didėja visuomenės pasitikėjimas audito funkcija ir užtikrinamas veiksmingas Bendrijos kapitalo rinkos ir vidaus rinkos veikimas.

Pagal Direktyvą 2006/43/EB tarptautinių audito standartų (TAS) taikymas Europos Sąjungoje gali būti patvirtintas tik tuomet, jei įvykdomos tam tikros sąlygos, visų pirma jei standartai yra parengti laikantis tinkamos procedūros, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų. Tarptautinius audito standartus rengia ir tvirtina Tarptautinė audito ir patikinimo standartų valdyba (angl. IAASB), kuri yra Tarptautinės apskaitininkų federacijos (TAF) įsteigtas komitetas.

Viešojo intereso priežiūros tarybą (PIOB) 2005 m. vasario 28 d. įkūrė Stebėsenos grupė (tarptautinė organizacija, atsakinga už TAF valdymo reformos stebėjimą)[21]. PIOB vaidmuo – prižiūrėti procesą, kurio rezultatas – tarptautinių audito standartų priėmimas ir kita Tarptautinės apskaitininkų federacijos su viešaisiais interesais susijusi veikla. PIOB yra pagrindinė organizacija, užtikrinanti, kad tarptautiniai audito standartai būtų rengiami ir tvirtinami laikantis Direktyvos 2006/43/EB 26 straipsnyje nustatytų tinkamos procedūros, viešosios priežiūros ir skaidrumo reikalavimų. Tai, kad Komisija 2008 m. kovo mėn. 3 metams paskyrė du iš dešimties PIOB narių, rodo ES suinteresuotumą geru PIOB veikimu.

Galimybė inkorporuoti tarptautinius audito standartus į Bendrijos teisę, numatyta pagal Direktyvą 2006/43/EB, reiškia, kad Bendrija yra tiesiogiai suinteresuota užtikrinti, kad šių standartų rengimo procese būtų nustatomi viešąjį interesą (pvz., finansinio stabilumo), Bendrijos teisės sistemą ir Europos verslo realijas atitinkantys standartai.

Visų pirma ypač svarbus priežiūros proceso nepriklausomumas nepatiriant netinkamos įtakos. Pagrindinis susirūpinimą keliantis klausimas šiuo atžvilgiu yra susijęs su tuo, kad PIOB neturėtų pasikliauti nediversifikuotu, savanorišku trečiųjų asmenų, tiesiogiai suinteresuotų audito standartais, finansavimu. Šį klausimą, inter alia , iškėlė visos POIB finansiškai remiančios viešosios institucijos.

Svarbu nustatyti tinkamą PIOB finansavimo tvarką, siekiant nutraukti minėtą praktiką. Tai savo ruožtu padėtų užtikrinti jos priežiūros veiklos nepriklausomumą ir sumažintų nerimą dėl galimo interesų supainiojimo. Todėl, norint pasiekti šį tikslą, Bendrija turi pakankamai prisidėti prie PIOB finansavimo.

1.4. Kiti galimi paramos gavėjai

2007 m. prasidėjusi finansinė krizė galėjo turėti pasekmių finansų įstaigų ir rinkų priežiūros srityje, taip pat finansinės atskaitomybės ir teisės aktų nustatyto audito srityse. Viena iš krizės pasekmių galėtų būti naujų vienos ar kelių minėtų sričių įstaigų įsteigimas Bendrijos ar tarptautiniu lygmeniu, suteikiant joms įgaliojimus, apimančius panašius Bendrijos tikslus kaip ir siūlomos Bendrijos programos paramos gavėjų tikslai. Be to, gali atsitikti taip, kad vienas kuris nors iš šios Bendrijos programos paramos gavėjų bus pakeistas jo teisių perėmėju, t. y. nauja įstaiga laikotarpiu nuo sprendimo priėmimo iki siūlomos Bendrijos programos pabaigos. Todėl ypač svarbu, kad sprendime būtų nuostata, pagal kurią būtų leidžiama lanksčiai pritaikyti programą prie institucinės sistemos pokyčių, kartu paisant bendro šios programos tikslo. Todėl sprendime nurodoma, kad Komisija atskiru sprendimu, priimtu pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, į priedą galėtų įtraukti naują ar jame pakeisti seną paramos gavėją. Naujų paramos gavėjų įtraukimas ar senų pašalinimas finansavimo laikotarpiu įmanomas tik esant vienai iš tokių dviejų situacijų:

1. Vienas iš programos paramos gavėjų pakeičiamas tiesioginiu teisių perėmėju. Komisija sprendžia, ar teisių perėmėjas atitinka tinkamumo kriterijus ir gali perimti savo pirmtako teisę gauti lėšas pagal šią Bendrijos programą. Priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. Tokia atranka turėtų būti vykdoma laikantis Sprendimo 1999/468/EB[22] 5 straipsnyje nustatytos reguliavimo procedūros.

2. 9 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas finansinis įnašas ne visiškai išnaudojamas. Komisija gali siūlyti papildomą dotacijos veiksmams gavėją, su sąlyga, kad pastarasis atitinka šiame sprendime nustatytus tinkamumo kriterijus. Komisija sprendžia, ar siūlomas dotacijos gavėjas ir jo atitinkami veiksmai atitinka šiame sprendime nustatytus kriterijus. Priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. Tokius pakeitimus reikėtų padaryti laikantis Sprendimo 1999/468/EB[23] 5 straipsnyje nustatytos reguliavimo procedūros.

Bet kuris naujas paramos gavėjas privalo atitikti vieną iš toliau nurodytų kriterijų:

- jo teisinė forma ir įgaliojimai turėtų būti tokie pat, kaip 1.1 skirsnyje nurodytų priežiūros institucijų komitetų (t. y. jie yra įsteigti pagal Bendrijos teisę ir vykdo veiklą, kuria remiamas atitinkamų Bendrijos politikos krypčių, kuriomis siekiama priežiūros konvergencijos ir bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityje, įgyvendinimas);

- jo įgaliojimai turėtų būti tokie pat kaip finansinės atskaitomybės ir audito srityje veikiančių organų, nurodytų 1.2 ir 1.3 skirsniuose (t. y. jie tiesiogiai dalyvauja standartų rengimo, taikymo, stebėjimo procese ar standartų nustatymo proceso priežiūros veikloje, remiant atitinkamų Bendrijos politikos krypčių įgyvendinimą finansinės atskaitomybės ir audito srityse).

2. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

2.1. Teisinis pagrindas

Europos bendrijos steigimo sutartis, visų pirma jos 95 straipsnis.

2.2. Subsidiarumo principas

Bendrijos programoje numatyta galimybė iš dalies finansuoti tam tikrų organų, siekiančių Bendrijos bendrojo Bendrijos intereso tikslų visai Bendrijai svarbiais klausimais finansinių paslaugų srityje, taip pat rengiančių ar tvirtinančių standartus ar prižiūrinčių standartų nustatymo procesą finansinės atskaitomybės ir audito srityse, veiklą. Pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, nes pagal EB sutarties 5 straipsnį valstybės narės negali deramai pasiekti jo tikslų, o Bendrija dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio gali juos pasiekti geriau.

2.3. Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka EB sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą. Kaip įvertinta atliekant ex ante vertinimą, šis sprendimas neviršija to, kas yra būtina jo tikslams pasiekti. Bendrijos finansavimas siūlomas tiksliai apibrėžtam ir ribotam svarbiausių finansinių paslaugų srityje veikiančių organų skaičiui. Pagal dabartinę institucinę sistemą nauja finansavimo tvarka bus užtikrintas stabilus, įvairus, tinkamas ir pakankamas finansavimas, kad atitinkami organai galėtų nepriklausomai ir veiksmingai vykdyti savo su Bendrija susijusią ar Bendrijos viešojo intereso misiją. Finansinė parama bus teikiama 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[24] ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles[25], nustatytomis sąlygomis.

3. POVEIKIS BIUDžETUI

Visa iš Bendrijos biudžeto padengtina suma sudaro 36,2 mln. EUR 2010–2013 m. laikotarpiu. Tai ketverių metų programa, kurios trukmė suderinta su 2007–2013 m. finansinių perspektyvų trukme.

2009/0001 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

[…]

kuriuo nustatoma Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[26],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[27],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[28],

kadangi:

(1) Finansinių paslaugų sektorius yra esminė vidaus rinkos sudedamoji dalis, turinti lemiamos reikšmės tinkamam Europos ekonomikos veikimui ir pasauliniam konkurencingumui. Veiksmingam ir dinamiškam finansų sektoriui būtina tvirta reguliavimo ir priežiūros sistema, kuri būtų efektyvi atsižvelgiant į vis labiau integruojamas Bendrijos finansų rinkas.

(2) Pasaulio ekonomikoje taip pat reikia suderinti standartus tarp jurisdikcijų arba parengti tarptautinius standartus. Todėl svarbu, kad Bendrija atliktų tam tikrą vaidmenį finansų rinkų tarptautinių standartų nustatymo procese. Siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma Bendrijos interesų ir kad pasauliniai standartai būtų aukštos kokybės ir suderinami su Bendrijos teisės aktais, ypač svarbu, kad tarptautinių standartų nustatymo procese Bendrijos interesams būtų tinkamai atstovaujama.

(3) Dėl finansinės krizės finansų įstaigų priežiūros, visų pirma tarpvalstybinės priežiūros, taip pat finansinės atskaitomybės klausimas atsidūrė Bendrijos politinės darbotvarkės pradžioje. Dėl šios padėties galėtų atsirasti naujų pasiūlymų dėl valstybių narių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų derinimo priemonių, kurių tikslas – vidaus rinkos sukūrimas ar geresnis veikimas.

(4) Todėl reikėtų nustatyti Bendrijos programą, siekiant įgyvendinti galimybę bendrai finansuoti Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (angl. EFRAG), Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondo (TASKF) ir Viešojo intereso priežiūros tarybos (angl. PIOB), kurie pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles[29], 162 straipsnį siekia Europos bendros svarbos interesų tikslų, veiklą rengiant ir tvirtinant standartus arba prižiūrint standartų nustatymo procesą finansinės atskaitomybės ir audito srityje.

(5) Taip pat reikėtų numatyti dotacijas veiksmams trims teisinėms paramos struktūroms, kurių vienintelis tikslas – teikti administracinę paramą Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui, įsteigtam Komisijos sprendimu 2001/527/EB[30], Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetui, įsteigtam Komisijos sprendimu 2004/5/EB[31] ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetui, įsteigtam Komisijos sprendimu 2004/6/EB[32], projektams, inter alia , susijusiems su nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojų mokymu ir informacinių technologijų projektų valdymu, vykdyti.

(6) Priežiūros, apskaitos ir audito srityse veikiantys organai itin priklausomi nuo finansavimo ir, nepaisant jų svarbaus vaidmens Bendrijoje, nė vienas iš siūlomų Bendrijos programos paramos gavėjų negauna jokios finansinės paramos iš Bendrijos biudžeto – tai gali turėti įtakos jų gebėjimui vykdyti savo misiją, turinčią lemiamos įtakos vidaus rinkos veikimui.

(7) Bendrijos bendru finansavimu šiems organams užtikrinamas aiškus, stabilus, įvairus, tinkamas ir pakankamas finansavimas ir galimybė nepriklausomai ir veiksmingai įgyvendinti savo viešojo intereso misiją.

(8) Be to, kad bus keičiami TASKF ir EFRAG finansavimo modeliai, šiuo metu vyksta šių organų valdymo reformos, siekiant garantuoti, kad jų struktūra ir procesais būtų užtikrintas jų gebėjimas nepriklausomai ir veiksmingai įgyvendinti savo viešojo intereso misiją. Šios reformos turėtų būti įgyvendintos dar prieš pradedant skirti Bendrijos bendrą finansavimą.

(9) Dėl finansų rinkų krizės Bendrijos ar tarptautiniu lygmeniu gali prireikti įsteigti naujus organus, kurių įgaliojimai apimtų panašius Bendrijos tikslus kaip ir siūlomos Bendrijos programos paramos gavėjų.

(10) Turėtų būti įmanoma į programą įtraukti naujus organus, jei tik jie atitinka griežtus šiame sprendime nustatytus tinkamumo kriterijus.

(11) Kadangi naujų paramos gavėjų atranka yra bendrojo pobūdžio priemonė, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[33], 2 straipsnyje, tokia atranka turėtų būti vykdoma taikant minėto sprendimo 5 straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą.

(12) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – Finansinis reglamentas)[34] ir Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002[35], kuriais saugomi Bendrijos finansiniai interesai, turi būti taikomi atsižvelgiant į šiuos principus: paprastumo ir nuoseklumo pasirenkant biudžeto priemones, atvejų, kai Komisija yra tiesiogiai atsakinga už įgyvendinimą ir valdymą, apribojimo, taip pat išteklių lygio ir administracinės naštos, susijusios su jų naudojimu, būtino proporcingumo.

(13) Pasiūlyme numatyta galimybė bendrai finansuoti tam tikrų Bendrijos bendrojo intereso visai Bendrijai svarbiais klausimais finansinių paslaugų srityje tikslų siekiančių organų veiklą, rengiant ir tvirtinant standartus ar prižiūrint standartų nustatymo procesą finansinės atskaitomybės ir audito srityse. Pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, nes pagal Sutarties 5 straipsnį valstybės narės negali deramai pasiekti jo tikslų, o Bendrija dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio gali juos pasiekti geriau.

(14) Pasiūlymas atitinka Sutarties 5 straipsnyje nurodytą proporcingumo principą. Kaip atidžiai įvertinta atliekant ex ante vertinimą, šis sprendimas neviršija to, kas yra būtina jo tikslams pasiekti. Bendrijos finansavimas siūlomas tiksliai apibrėžtam ir ribotam svarbiausių finansinių paslaugų srityje veikiančių organų skaičiui. Pagal dabartinę institucinę sistemą nauja finansavimo tvarka bus užtikrintas stabilus, įvairus, tinkamas ir pakankamas finansavimas, kad svarbūs organai galėtų nepriklausomai ir veiksmingai vykdyti savo su Bendrija susijusią ar Bendrijos viešojo intereso misiją. Finansinė parama bus teikiama 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[36] ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles[37], nustatytomis sąlygomis.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos nustatymas

Šiuo sprendimu laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nustatoma Bendrijos programa (toliau – programa), skirta remti organų, padedančių siekti Bendrijos politikos tikslų, susijusių su priežiūros konvergencija ir bendradarbiavimu finansinių paslaugų srityje, taip pat su finansine atskaitomybe bei auditu, veiklą.

2 straipsnis

Tikslai

1. Bendrasis programos tikslas – remti tam tikrų organų finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklą ar veiksmus.

2. Programa taikoma tokiai veiklai:

a) veiklai, kuria remiamas Bendrijos politikos krypčių, kuriomis siekiama priežiūros konvergencijos, įgyvendinimas, visų pirma darbuotojų mokymas ir informacinių technologijų projektų valdymas finansinių paslaugų srityje;

b) veiklai, kuria rengiami standartai ar prisidedama prie jų rengimo, taikymo, vertinimo ar stebėsenos arba standartų nustatymo procesų priežiūros veikla, remiant Bendrijos politikos krypčių įgyvendinimą finansinės atskaitomybės ir audito srityse.

3 straipsnis

Galimybė pasinaudoti programa

Tam, kad tam tikras organas galėtų gauti Bendrijos finansavimą pagal programą, jis turi atitikti tokias sąlygas:

a) jis turi būti ne pelno juridinis asmuo, kurio tikslas – remti viešąjį interesą ir siekti Europos bendros svarbos intereso tikslų, kaip nustatyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 162 straipsnyje;

b) dotacijos skyrimo metu jo padėtis neturi būti tokia kaip viena iš nurodytųjų Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnyje ir 96 straipsnio 2 dalies a punkte.

4 straipsnis

Programos paramos gavėjai

Programos parama skiriama priede nurodytiems paramos gavėjams.

5 straipsnis

Dotacijų skyrimas

1. Komisija numato finansavimą pagal programą dotacijų forma ir tik gavusi atitinkamą darbo programą bei planuojamą bendrą biudžetą.

2. Bendrijos finansavimas priedo A dalyje nurodytiems paramos gavėjams skiriamas tik dotacijų veiklai forma, ir šios dotacijos turi būti naudojamos jų veiklos sąnaudoms ir išlaidoms, įskaitant sekretoriatų veiklą ir darbuotojų atlyginimus, finansuoti. Atnaujinimo atveju šios dotacijos veiklai savaime nemažinamos.

3. Bendrijos finansavimas priedo B dalyje nurodytiems paramos gavėjams skiriamas tik dotacijų veiksmams forma. Dotacijos veiksmams skiriamos tik 6 straipsnyje nurodytai veiklai ir joms taikomos visos toliau nurodytos sąlygos:

a) jos neturi būti taikomos veiklai, kuri priklauso Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto įgaliojimams;

b) priedo B dalyje nurodytų paramos gavėjų administracinės paramos funkcija turi būti aiškiai nurodyta jų įstatuose. Administracinės paramos funkcija yra vienintelis priedo B dalyje nurodytų paramos gavėjų tikslas ir apima 6 straipsnyje nurodytos veiklos vykdymą Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto naudai.

4. Komisija priima sprendimą dėl finansavimo sumų ir didžiausios procentinės finansavimo dalies. Tokie Komisijos sprendimai skelbiami viešai.

6 straipsnis

Tinkama dotacijų veiksmams gavėjų veikla

Nepažeidžiant 3 ir 5 straipsnių, toliau nurodyta veikla laikoma atitinkančia dotacijos veiksmams skyrimo reikalavimus:

a) konferencijų, seminarų, mokymo sesijų ir ekspertų susitikimų rengimas,

b) leidinių rengimas ir leidyba, kitos informavimo veiklos rengimas ir vykdymas,

c) mokslinių tyrimų atlikimas, tyrimų rengimas,

d) kita paramos veikla, svarbi pagal Bendrijos teisės aktus ar politikos kryptis apskaitos ir audito srityse,

e) informacinių technologijų projektai, susiję su, inter alia , nacionalinių priežiūros institucijų informacijos mainais,

f) nacionalinių priežiūros institucijų darbuotojų mokymo programos ir komandiravimo programos.

7 straipsnis

Naujų paramos gavėjų atranka

1. Komisija 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali atrinkti naujus programos paramos gavėjus ir atitinkamai iš dalies pakeisti priedą.

2. Tam, kad organas galėtų tapti nauju paramos gavėju, jis turi atitikti 3 straipsnyje nustatytus kriterijus ir, be to, vieną iš toliau nurodytų kriterijų:

a) jis yra tiesioginė vieno iš priede nurodytų paramos gavėjų teisių perėmėjas;

b) jis vykdo veiklą, skirtą remti Bendrijos politikos krypčių, kuriomis siekiama priežiūros konvergencijos ir bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityje, įgyvendinimą;

c) jis tiesiogiai dalyvauja standartų rengimo procese ar tiesiogiai prisideda prie tokio proceso, tiesiogiai dalyvauja taikant, vertinant ar stebint standartus ar standartų nustatymo priežiūros procese remiant Bendrijos politikos krypčių įgyvendinimą finansinės atskaitomybės ir audito srityse.

3. Jei Komisijos nauju paramos gavėju atrinktas organas:

a) atitinka 6 straipsnyje nurodytus veiklos tinkamumo kriterijus ir šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą kriterijų, jam gali būti skiriama priede nurodyto jo pirmtako dotacija; arba

b) atitinka 6 straipsnyje nurodytus veiklos tinkamumo kriterijus ir šio straipsnio 2 dalies b arba c punkte nurodytus kriterijus, jam gali būti skiriama dotacija veiksmams. Tokiu atveju didžiausia galimo finansavimo pagal dotaciją veiksmams suma kasmet negali viršyti nepanaudotų kreditų pagal konkretiems veiksmams skirtas (laikantis 9 straipsnio nuostatų) dotacijas ar dotacijas veiklai.

8 straipsnis

Skaidrumas

Bet kuris pagal programą skirto finansavimo gavėjas turi viešai, pvz., interneto svetainėje ar metinėje ataskaitoje, nurodyti, kad gavo finansavimą iš Europos Sąjungos biudžeto.

9 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Orientacinė finansinė suma šiam sprendimui įgyvendinti 2010–2013 m laikotarpiu yra 36,2 mln. EUR.

2. Pagal šį sprendimą skirtus asignavimus kasmet nustato biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės programos ribų.

10 straipsnis

Įgyvendinimas

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinas priemones priima Komisija Finansiniame reglamente ir Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002[38] nustatyta tvarka.

11 straipsnis

Stebėsena

1. Komisija užtikrina, kad paramos gavėjas dėl bet kurio veiksmo, finansuojamo pagal programą, kasmet pateiktų techninę ir finansinę ataskaitą apie darbo pažangą ir galutinę ataskaitą, pateikiamą užbaigus veiksmą. Komisija nustato ataskaitų formos ir turinio reikalavimus.

2. Neapribojant Audito Rūmų audito, atliekamo bendradarbiaujant su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar tarnybomis pagal Sutarties 248 straipsnį, arba atliekant bet kokį tyrimą pagal Sutarties 279 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, Komisijos tarnautojai ir kiti darbuotojai gali atlikti pagal programą finansuojamų veiksmų patikrinimus vietoje, įskaitant atrankinius patikrinimus, pagal Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[39]. Prireikus tyrimą atlieka Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999[40].

3. Komisija užtikrina, kad su programos įgyvendinimu susijusiose sutartyse ir susitarimuose visų pirma būtų numatyta Komisijos (ar jos įgalioto atstovo) vykdoma priežiūra ir finansinė kontrolė, prireikus – kontrolė vietoje, ir Audito Rūmų auditas.

4. Komisijos darbuotojai ir Komisijos įgalioti išorės darbuotojai turi atitinkamą teisę patekti visų pirma į paramos gavėjo patalpas ir gauti visą informaciją, įskaitant informaciją elektronine forma, kurios reikia tokiam auditui atlikti.

5. Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi tokias pat teises, visų pirma prieigos teises, kaip ir Komisija.

6. Dotacijos veiklai ar dotacijos veiksmams gavėjas penkerius metus nuo paskutinio mokėjimo dienos turi saugoti Komisijai visus patvirtinamuosius dokumentus, įskaitant audito metu patikrintą finansinę ataskaitą, susijusią su dotacijos metais patirtomis išlaidomis. Dotacijos gavėjas užtikrina, kad, kai taikytina, Komisijai būtų pateikti partnerių ar narių turimi patvirtinamieji dokumentai.

7. Komisija, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytų ataskaitų ir atsitiktinių patikrinimų rezultatais, užtikrina, kad prireikus būtų pakoreguotas iš pradžių patvirtintos finansinės paramos dydis ar skyrimo sąlygos ir mokėjimų tvarkaraštis.

8. Komisija užtikrina, kad būtų imamasi visų kitų veiksmų, kurių reikia patikrinti, kad finansuojami veiksmai vykdomi tinkamai ir laikantis šio sprendimo bei Finansinio reglamento.

12 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1. Komisija užtikrina, kad, įgyvendinant pagal programą finansuojamą veiklą, būtų apsaugoti Bendrijos finansiniai interesai, taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir kitokią neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant netinkamai išmokėtas sumas, o jei nustatoma pažeidimų, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95[41], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[42] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999[43].

2. Pagal šią programą finansuojamos Bendrijos veiklos atveju Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95[44] 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta pažeidimo sąvoka reiškia bet kurį Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimą, susijusį su ūkinės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma ar būtų padaryta žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.

3. Komisija užtikrina, kad veiksmui skirta finansinės paramos suma būtų sumažinta, jos mokėjimas sustabdytas ar ji išieškota, jei ji nustato pažeidimus, įskaitant atvejus, kai nesilaikoma šio sprendimo, atskiro sprendimo, sutarties ar susitarimo, pagal kurį skiriama ta finansinė parama, arba jei paaiškėja, kad veiksmas buvo pakeistas negavus Komisijos pritarimo ir toks pakeitimas prieštarauja projekto pobūdžiui ar įgyvendinimo sąlygoms.

4. Jeigu nesilaikoma terminų arba jeigu įgyvendinant veiksmą pasiekta pažanga pateisinama tik dalis skirtos finansinės paramos, paramos gavėjas per nustatytą laikotarpį pateikia Komisijai savo paaiškinimus. Jei paramos gavėjas nepateikia tinkamo atsakymo, Komisija gali nutraukti likusios finansinės paramos dalies mokėjimą ir pareikalauti grąžinti jau išmokėtas sumas.

5. Komisija užtikrina, kad Komisijai būtų grąžintos visos netinkamai išmokėtos sumos. Visoms laiku negrąžintoms sumoms Finansiniame reglamente nustatytomis sąlygomis skaičiuojamos palūkanos.

13 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda reguliavimo komitetas.

2. Jei daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikoma Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje nustatyta reguliavimo procedūra, laikantis jo 7 ir 8 straipsnių nuostatų.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra 3 mėnesiai.

14 straipsnis

Vertinimas

1. Komisija ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie pasiektus programos tikslus, pagrįstą, inter alia , 11 straipsnio 1 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis.

Tokioje ataskaitoje įvertinama bent jau bendra programos svarba ir nuoseklumas, jos vykdymo veiksmingumas ir bendras bei individualus įvairių veiksmų veiksmingumas, atsižvelgiant į tai, ar pasiekti 2 straipsnyje nurodyti tikslai.

Ataskaita informavimo tikslu taip pat siunčiama Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2. Europos Parlamentas ir Taryba pagal Sutartį sprendžia, ar pratęsti programą nuo 2014 m. sausio 1 d.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje […]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Šiame sprendime nurodyti paramos gavėjai yra šie:

A dalis

Finansinės atskaitomybės srities paramos gavėjai:

- Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (angl. EFRAG);

- Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondas (TASKF).

Audito srities paramos gavėjai:

- Viešojo intereso priežiūros taryba (angl. PIOB).

B dalis

Toliau nurodyti organai, kurių tikslas – teikti administracinę paramą Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetui, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetui ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetui:

- Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (angl. CEBS) atveju – „CEBS Secretariat Limited“, JK ribotos atsakomybės bendrovė (angl. limited company by garantee ), neturinti akcinio kapitalo, kurios registruotoji būstinė yra Londone ir kurios įmonių registro (angl. Companies House ) registracijos numeris yra 5161108;

- Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (angl. CESR) atveju – Prancūzijos ne pelno organizacija (pranc. Association Loi 1901 ), kurios registruotoji būstinė yra Paryžiuje, registracijos Nr. 441545308, registruota prefecture de Police ;

- Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (angl. CEIOPS) atveju – Vokietijos ne pelno organizacija (vok. eingetragener Verein (e.V.) ), kurios registruotoji būstinė yra Frankfurte, registracijos Nr. VR 12777, registruota Amstgericht Frankfurt am Main .

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-os) veiklos rūšis (-ys):

Politikos sritis: 12. Vidaus rinka ir paslaugos.

Veiklos rūšis: Bendrovių aplinka, apskaita ir auditas.

Veiklos rūšis: Finansų rinkos.

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

1A išlaidų kategorija: Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti.

12.0401 – bus prašoma naujos biudžeto veiklos eilutės.

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Priemonės trukmė: 4 metai (2010–2013 m.).

Preliminari finansinio poveikio trukmė, įskaitant mokėjimus: 5 metai (2010–2014 m.).

3.3. Biudžeto ypatybės:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

12.0401 | Neprival. | DIF[45] | TAIP | NE | NE | Nr. 1A |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | Iš viso |

Veiklos išlaidos[46] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 5,300 | 10,300 | 10,300 | 10,300 | 36,200 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 2,650 | 7,800 | 10,300 | 10,300 | 5,150 | 36,200 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[47] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | C |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 5,300 | 10,300 | 10,300 | 10,300 | 36,200 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 2,650 | 7,800 | 10,300 | 10,300 | 5,150 | 36,200 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[48] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | D | 1,406 | 1,406 | 1,406 | 1,406 | 1,406 | 7,030 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | E | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,100 |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 6,726 | 11,726 | 11,726 | 11,726 | 1,426 | 43,330 |

IŠ VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 4,076 | 9,226 | 11,726 | 11,726 | 6,576 | 43,330 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Pasiūlymas susijęs su paramos gavėjų bendru finansavimu jų nuosavomis lėšomis arba iš trečiųjų asmenų gautomis lėšomis (pvz., organizacijų narių, suinteresuotųjų asmenų)[49].

Šio bendro finansavimo dydžio sąmata pateikta toliau lentelėje.

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendro finansavimo institucija | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | Iš viso |

TASKF su savo nuosavomis lėšomis ir iš trečiųjų asmenų gautomis lėšomis (Paramos gavėjo bendras finansavimas – vidutiniškai 76 %) | f | --- | 16,000 | 16,000 | 16,000 | 0 | 48,000 |

EFRAG su savo nuosavomis lėšomis ir iš trečiųjų asmenų gautomis lėšomis (Paramos gavėjo bendras finansavimas – vidutiniškai 50 %) | f | 3,000 | 3,000 | 3,000 | 3,000 | 0 | 12,000 |

PIOB su savo nuosavomis lėšomis ir iš trečiųjų asmenų gautomis lėšomis (Paramos gavėjo bendras finansavimas – vidutiniškai 70 %) | f | 0,700 | 0,700 | 0,700 | 0,700 | 0 | 2,800 |

CESR, CEBS ir CEOIPS (3LC) su savo nuosavomis lėšomis ir iš trečiųjų asmenų gautomis lėšomis (Paramos gavėjo bendras finansavimas – vidutiniškai 52 %) | f | 2,153 | 2,153 | 2,153 | 2,153 | 0 | 8,612 |

IŠ VISO ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f | 12,579 | 33,579 | 33,579 | 33,579 | 1,426 | 114,742 |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

X Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus) – išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte.

Metų poreikiai | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

1 veiklos tikslas: užtikrinti stabilų, įvairų, tinkamą ir pakankamą finansavimą, kad tam tikri organai galėtų nepriklausomai ir veiksmingai įgyvendinti savo viešojo intereso misiją finansinės atskaitomybės ir audito srityse (Tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondas (TASKF), Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG) ir Viešojo intereso priežiūros taryba (PIOB)) per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į svarbą ES ir tarptautines aplinkybes. 2 veiklos tikslas: užtikrinti, kad priežiūros institucijų komitetai (3L3C) per pagrįstą laikotarpį būtų tinkamai aprūpinti lėšomis, atsižvelgiant į svarbą ES ir tarptautines aplinkybes.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

- Bendrijos dalyvavimas sustiprins Europos Sąjungos poziciją, visų pirma vykstant dabartinėms diskusijoms dėl šių ES ir tarptautinių organų (TASKF, EFRAG ir PIOB) valdymo;

- Bendrijos finansavimu bus parodytas ES noras dabartinės finansinės krizės laikotarpiu gerinti finansų įstaigų priežiūros ir apskaitos standartų aspektus (TASKF, EFRAG ir priežiūros institucijų komitetai);

- specialiu Bendrijos finansavimu visiems suinteresuotiesiems asmenims bus parodytas Bendrijos suinteresuotumas, o kitos ES viešosios organizacijos ir institucijos bus paskatintos skirti daugiau lėšų ir dėmesio šioms organizacijoms;

- be to, Bendrijos intervencija padidins bendrą organizacijų paramos gavėjų (ypač EFRAG ir PIOB) pripažinimą ir kartu užtikrins stabilų finansavimą tiems organams, kurie nepakankamai finansuojami (visų pirma priežiūros institucijų komitetai ir EFRAG);

- siūlomas Bendrijos finansavimas bus pagrindinis elementas imantis trumpalaikių priemonių, skirtų baigti kurti finansų rinkų bendrąją rinką.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

- Tikslas : išvengti, kad TASKF, EFRAG ir PIOB būtų priklausomi nuo savanoriško privataus suinteresuotųjų asmenų finansavimo, ir taip užtikrinti jų darbo nepriklausomumą. Numatomas rezultatas : pašalinti nuolatinį susirūpinimą dėl galimo interesų supainiojimo ir nepriklausomumo su standartų nustatymu susijusiose veikloje (standartų nustatymas tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) atžvilgiu TASKF, TFAS peržiūra vykstant EFRAG patvirtinimo procesui ir tarptautinių audito standartų (TAS) nustatymo proceso apžvalga PIOB, atsižvelgiant į tai, kad šie standartai yra ar gali būti acquis communautaire dalis.

- Tikslas : skatinti visuotinį TFAS ir TAS pripažinimą kartu su kitomis valdžios institucijomis JAV ir kitose šalyse ir (arba) regionuose. Numatomas rezultatas : darnus tarptautinis TFAS ir TAS pripažinimas – tai yra ilgalaikis ES tikslas.

- Tikslas : užtikrinti teisingesnį naštos pasidalijimą ES finansuojant TASKF ir EFRAG, nes dabar tik kai kurie ES suinteresuotieji asmenys padengia šių institucijų finansavimo išlaidas, o kitos valstybės narės ar suinteresuotieji asmenys – ne. Numatomas rezultatas : Bendrijos finansiniu įnašu bus suvienodintos ES nacionalinio dalyvavimo pagrindiniuose tarptautiniuose ir ES standartų nustatymo organuose (TASKF ir EFRAG) sąlygos.

- Tikslas : užtikrinti, kad priežiūros institucijų komitetai ir EFRAG turėtų pakankamai techninių ir finansinių išteklių. Numatomas rezultatas : Bendrijos įnašu bus užtikrintos esamos šių organų operacijos ir bus bendrai finansuojami nauji kokybiški veiksmai, būtini vykdant bendrą ES finansų politiką. Taip pat bus įgyvendintas didesnis šių institucijų valdymo skaidrumas.

- Tikslas : pasiekti minėtus tikslus per trumpiausią įmanomą laikotarpį, atsižvelgiant į dabartinę finansinę krizę. Numatomas rezultatas : paramos gavėjai gali gauti Bendrijos dalinį finansavimą per labai trumpą laiką, jei teisės aktų leidėjai priims sprendimą 2009 m.

- Vertinimas (rodikliai) : veiksmingumas ir kokybė bus vertinami analizuojant įgyvendintus veiksmus ir (arba) parengtus dokumentus ir jų praktinę reikšmę, atsižvelgiant į Europos Sąjungos finansų rinkos politikos tikslus.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

X Centralizuotas valdymas

X tiesioginis, vykdomas Komisijos

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Komisija atidžiai stebės programų įgyvendinimą ir įvertins siūlomo finansavimo poveikį. Šiuo tikslu Komisija:

- stebės ir analizuos paramos gavėjų metinį planavimą ir veiklos ataskaitas;

- vertins bendro pobūdžio veiklos ir (arba) konkrečių veiksmų, kuriuos bendrai finansuos Bendrija, kokybinį rezultatą. Bus įdiegti tikslūs grįžtamosios informacijos mechanizmai, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos lėšos būtų naudojamos pagal pradinius tikslus ir laikantis patikimo finansinio valdymo principų;

- prašys jai pateikti specialią metinę ataskaitą pagal atskirus kiekvienos programos tikslus ir laikantis Finansinio reglamento gairių;

- galiausiai Europos Komisija, kaip paramos gavėjų įsteigtų (ar įsteigtinų) stebėjimo ir (arba) valdymo grupių dalyvė, užtikrins, kad jos veiktų veiksmingai ir paisydamos ES viešojo intereso;

- nuolat bendraus su kitais lėšų skyrėjais ir pagrindiniais suinteresuotaisiais asmenimis.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex ante vertinimas

Prieš parengiant pasiūlymo projektą atliktas vienas išsamus ex ante vertinimas. Jį sudaro bendra įvertinimo ataskaita ir keturi išsamūs priedai, kiekvienas iš jų skirtas siūlomiems Bendrijos finansavimo gavėjams (priežiūros institucijų komitetams, TASKF, EFRAG ir PIOB).

6.2.2. Priemonės, kurių imtasi atlikus tarpinį arba ex post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

Kadangi siūloma iniciatyva yra visiškai nauja Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniame direktorate, šiame etape tarpinis ir (arba) ex post vertinimas netaikomas.

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Tarpinis vertinimas bus atliktas praėjus dvejiems metams nuo programų įgyvendinimo pradžios. Ex post vertinimą planuojama surengti baigiant įgyvendinti planuojamus veiksmus.

7. KOVOS SU SUKčIAVIMU PRIEMONėS

- Reguliari paramos gavėjų sąskaitų, metinių ataskaitų ir audito sertifikatų analizė;

- prireikus apsilankymai paramos gavėjų patalpose, siekiant patikrinti biudžeto sistemas ir kontrolės priemones;

- visi reguliarūs dotacijos gavėjų patikrinimai pagal Finansinį reglamentą.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Orientaciniai įsipareigojimų asignavimai, mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

(Nurodyti tikslų, priemonių ir rezultatų pavadinimus) | Rezultato rūšis | Vidutinės išlaidos | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[51] (XX 01 01) | A*/AD | 5 | 5 | 5 | 5 | 5 |

B*, C*/AST | 6 | 6 | 6 | 6 | 6 |

Darbuotojai[52], finansuojami pagal XX 01 02 str. | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 |

Kiti darbuotojai[53], finansuojami pagal XX 01 04/05 str. | --- | --- | --- | --- | --- |

IŠ VISO | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 |

8.2.2. Su priemone susijusių užduočių aprašas

Operacinis veiklos ir dotacijų veiklai valdymas

Dotacijų susitarimų finansinis valdymas, stebėjimas ir auditas.

Visi 12 darbuotojų iš dalies dalyvaus plėtojant veiksmus.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

X Darbo vietos, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas): 10

X Darbo vietos, kurių bus prašoma kitos MPS / PBP procedūros metu: 2

Nors 10 darbo vietų bus perskirstyta struktūros viduje, vieno AD kategorijos ir vieno AST kategorijos pareigūno bus prašoma tinkamam šių naujų dotacijų susitarimų valdymui užtikrinti. Šios dvi pareigybės turės esminės reikšmės tinkamam neabejotinai didelių dotacijų skyrimo stebėjimui (finansinėms, audito, techninėms užduotims) ir tolesniems veiksmams – ši veikla Vidaus rinkos ir paslaugų generaliniam direktoratui yra be precedento.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinio valdymo išlaidos)

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | IŠ VISO |

Kita techninė ir (arba) administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 1,342 | 1,342 | 1,342 | 1,342 | 1,342 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) | 0,064 | 0,064 | 0,064 | 0,064 | 0,064 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 1,406 | 1,406 | 1,406 | 1,406 | 1,406 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |

9 pareigūnai operaciniuose skyriuose. 1 pareigūnas finansų skyriuje. 1 pareigūnas Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato Vidaus audito skyriuje. |

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. |

1 pagal sutartį dirbantis darbuotojas finansų skyriuje |

2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | IŠ VISO |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,100 |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[55] |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,100 |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,100 |

Galimų posėdžių išlaidos neįtrauktos į šią finansinę pažymą, nes jos sudarys Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato bendro finansinio paketo dalį.

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

--- |

[pic][pic][pic]

[1] Žr. Deklaraciją dėl euro zonos šalių bendro europinio veiksmų plano (14239/08), Euro zonos šalių aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje 2008 m. spalio 12 d., ir spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas (14368/08), Briuselis, 2008 m. spalio 15–16 d., 1 ir paskesni punktai.

[2] Komisijos komunikatas „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“, COM(2008) 706 galutinis, Briuselis, 2008 m. spalio 29 d., p. 4.

[3] Daugiau informacijos galima rasti http://ec.europa.eu/internal_market/finances/committees/index_en.htm.

[4] Daugiau informacijos galima rasti http://ec.europa.eu/internal_market/bank/regcapital/index_en.htm#capitalrequire.

[5] Žr. 2008 m. lapkričio 11 d. Komisijos pranešimą spaudai (IP/08/1679), kurį galima rasti http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/08/1679&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en.

[6] Žr. Komisijos komunikatą „Įveikti finansinę krizę. Europos veiksmų programa“, COM(2008) 706 galutinis, Briuselis, 2008 m. spalio 29 d.

[7] Aukščiausiojo lygio susitikimo dėl finansų rinkų ir pasaulio ekonomikos deklaracija, Vašingtonas, 2008 m. lapkričio 15 d.

[8] Komisijos sprendimai 2001/527/EB, 2004/5/EB ir 2004/6/EB, kuriais atitinkamai įsteigiami Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetas (angl. CESR), Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetas (angl. CEBS) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetas (angl. CEIOPS).

[9] Pvz., žr. Komisijos komunikatą „Lamfalussy proceso peržiūra. Priežiūros konvergencijos stiprinimas“ (COM(2007) 727 galutinis), Finansinių paslaugų komiteto ilgalaikių priežiūros problemų ataskaitą (B. Ter Haar ataskaita; FSC 4162/08); Europos Parlamento rezoliuciją dėl finansinių paslaugų politikos (2007)0338 ir Tarpinstitucinės stebėsenos grupės (angl. IIMG) ataskaitą, kurią galima rasti http://ec.europa.eu/internal_market/finances/committees/index_en.htm#interinstitutional.

[10] Pvz., žr. Pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas (pirmininkaujančios valstybės narės išvados 7652/1/08), Briuselis, 2008 m. kovo 13–14 d., 30 ir vėlesni punktai, jas galima rasti http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/99410.pdf.

[11] Prancūzijoje CESR „Association Loi 1901“, Vokietijoje CEIOPS „eingeschriebener Verein (e. V.)“ ir JK CEBS „Limited company by guarantee and without share capital“.

[12] Pvz., žr. Pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas (pirmininkaujančios valstybės narės išvados 7652/1/08), Briuselis, 2008 m. kovo 13–14 d., 30 ir vėlesni punktai, jas galima rasti http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ec/99410.pdf.

[13] TASKF – Europos standartų institucija, kaip apibrėžta ES biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo reglamento 162 straipsnio a punkte, t. y. institucija, nustatanti ES taikytinus apskaitos standartus pagal Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 nuostatas.

[14] 2741-asis Europos Sąjungos Tarybos susitikimas (Ekonomikos ir finansų reikalai). Briuselis, 2006 m. liepos 11 d. Pranešimą spaudai galima rasti http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ecofin/90465.pdf.

[15] 2813-asis Europos Sąjungos Tarybos susitikimas (Ekonomikos ir finansų reikalai). Briuselis, 2007 m. liepos 10 d. Pranešimą spaudai galima rasti http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ecofin/95233.pdf.

[16] Žr. 2008 m. balandžio 24 d. priimtos EP rezoliucijos dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) ir Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) valdymo, kurią galima rasti http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A6-2008-0032+0+DOC+XML+V0//EN&language=EN, 16 punktą.

[17] EFRAG, kaip valstybėse narėse veikiančių ne pelno organizacijų tinklui atstovaujanti Europos organizacija, siekia Europos bendros svarbos interesų tikslų, kaip apibrėžta ES biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių (Reglamentas Nr. 2342/2002) 162 straipsnio b punkte .

[18] 2882-asis Europos Sąjungos Tarybos susitikimas (Ekonomikos ir finansų reikalai). Briuselis, 2008 m. liepos 8 d. Pranešimą spaudai galima rasti http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ecofin/101742.pdf.

[19] Žr. nuomonės dėl 2009 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, kurią galima rasti http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+COMPARL+PE-407.786+02+DOC+PDF+V0//EN&language=EN, 6 pasiūlymą.

[20] Daugiau informacijos galima rasti http://www.efrag.org/projects/detail.asp?id=134.

[21] Stebėsenos grupę sudaro Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija, Bazelio bankininkystės priežiūros komitetas, Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija, Pasaulio bankas ir Finansinio stabilumo forumas. Pvz., žr. Pirmąją viešąją PIOB ataskaitą, 2005 m., p. 5.

[22] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[23] OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

[24] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[25] OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[26] OL C [...], [...], p. [...].

[27] OL C [...], [...], p. [...].

[28] OL C [...], [...], p. [...].

[29] OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[30] OL L 191, 2001 7 13, p. 43–44.

[31] OL L 3, 2004 1 7, p. 28–29.

[32] OL L 3, 2004 1 7, p. 30–31.

[33] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[34] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[35] OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[36] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[37] OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[38] OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[39] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[40] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[41] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[42] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[43] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[44] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[45] Diferencijuotieji asignavimai.

[46] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[47] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[48] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos xx 01 04 arba xx 01 05 straipsniams.

[49] Šiuo metu šie organai finansuojami taip: TASKF finansuojamas daugiausia savanoriškais privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų įnašais; EFRAG dabar gauna finansavimą iš tam tikrų Europos asociacijų (kaip antai BUSINESSEUROPE, Fédération des Experts Comptables Européens, Comité Européen des Assurances , Europos bankų federacija ir kt.) ir iš privačiųjų arba viešųjų tam tikrose valstybėse narėse įsteigtų nacionalinių finansavimo mechanizmų; PIOB daugiausia finansuoja TAF, atstovaujanti apskaitos specialistams; priežiūros institucijų komitetai (CESR, CEBS ir CEIOPS) finansuojami savo narių, kurie yra nacionalinės priežiūros institucijos, kompetentingos vertybinių popierių, bankininkystės ir draudimo srityse kiekvienoje valstybėje narėje. Išsamesnė narių organizacijų ir suinteresuotųjų asmenų apžvalga pateikta ex ante vertinimo 1.1 punkte.

[50] Trys priežiūros institucijų komitetai paminėti tik aiškumo sumetimais. Teisiniu požiūriu komitetai neturi teisinio subjektiškumo Europos lygmeniu. Tačiau tam, kad suteiktų galimybę sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis ir palengvintų komitetų veiklą ir valdymą, kiekvieno priežiūros institucijų komiteto nariai kiekvienoje valstybėje narėje, kur tokie komitetai yra, t. y. Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, įsteigė teisinį subjektiškumą turinčias paramos struktūras. Todėl praktiškai Bendrija finansiškai rems šias paramos struktūras, kaip nurodyta sprendimo 5 straipsnyje.

[51] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[52] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[53] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[54] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą.

[55] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.