8.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 184/79

A.

kadangi Taryba, remdamasi Sutarties 119 ir 308 straipsniais ir patvirtinusi 2008 m. gruodžio 2 d. Reglamentą (EB) Nr. 1360/2008 (5), iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 332/2002, jau, palyginti su pradine 12 000 000 000 EUR riba, padvigubino vidutinės trukmės finansinės pagalbos ribą iki 25 000 000 000 EUR,

B.

kadangi, kartu su kitų tarptautinių finansų institucijų taikomomis priemonėmis, Bendrija suteikė 6 500 000 000 EUR paskolą Vengrijai ir 3 100 000 000 EUR paskolą Latvijai, o dar 2 200 000 000 EUR Latvijai įsipareigojo skirti tam tikros pavienės valstybės narės,

C.

kadangi Bendrija, atsižvelgdama į neigiamą pasaulio finansų krizės poveikį ekonominei ir finansinei padėčiai Rumunijoje, nusprendė suteikti tai šaliai iki 5 000 000 000 EUR vidutinės trukmės finansinę pagalbą,

D.

kadangi, siekiant atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės padėties ypatumus, teikiant vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybėms narėms pageidautina laikytis strategijos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į kiekvieną atskirą atvejį,

E.

kadangi reikėtų atsižvelgti į dabartinės pasaulio finansų ir ekonomikos krizės poveikį,

F.

kadangi reikia būti visiškai solidariems su vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusiomis valstybėmis narėmis,

G.

kadangi būtina politika, kuria būtų galima spręsti specifines šių valstybių narių ekonomikos problemas, kylančias dėl pasaulinės finansų krizės ir Europos Sąjungoje plintančios recesijos,

1.

mano, kad susidariusi padėtis dar kartą įrodo euro svarbą apsaugant euro zonos valstybes nares, ir ragina euro zonai nepriklausančias valstybes nares prie jos prisijungti, kai tik jos atitiks Mastrichto kriterijus;

2.

prašo Komisijos reaguoti į ankstesnius Parlamento raginimus išanalizuoti bankų, kurie perkėlė savo lėšas iš vėliausiai įstojusių valstybių narių, elgesio poveikį;

3.

ragina Komisiją kuo greičiau perduoti šio tyrimo rezultatus Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui;

4.

pripažįsta, kad, atsižvelgiant į dabartinę pasaulio finansų ir ekonomikos krizę, būtina žymiai padidinti Reglamente (EB) Nr. 332/2002 nustatytą valstybėms narėms suteikiamų dar nepaskirtų paskolų sumos aukščiausią ribą, deramai atsižvelgiant į Parlamento darbotvarkę; pabrėžia, kad toks ribos didinimas taip pat padidintų Bendrijos lankstumą reaguojant į tolesnius prašymus suteikti vidutinės trukmės finansinę pagalbą;

5.

pritaria savanoriškiems bankų ir vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių susitarimams, pagal kuriuos tie bankai nenutraukia kredito linijų (pvz., Rumunijos atvejis ir Vienos susitarimas), ir skatina ir toliau taikyti tokias iniciatyvas;

6.

pažymi, kad šis žymus paskolos ribos didinimas sudarytų sąlygas iki maksimumo padidinti Komisijos skolinimosi galimybes kapitalo rinkose ir iš finansų institucijų; be to, pažymi, kad nėra konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Bendrija galėtų išleisti obligacijas pasaulio rinkoje, tačiau Komisija vykdo parengiamąją veiklą, siekdama sudaryti sąlygas dviem ar daugiau valstybių narių kartu išleisti euro obligacijas;

7.

ragina Komisiją kartu su Europos investicijų banku ištirti, kaip naudojant naujoviškas finansų priemones būtų galima įveikti kreditų krizę realiajame ekonomikos sektoriuje; pažymi, kad, norint užtikrinti priemonės, pagal kurią teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansams, lankstumą, galėtų būti naudojamos įvairios finansų priemonės;

8.

pažymi, kad paskolų ribos didinimas neturėtų įtakos biudžetui, kadangi Komisija šias lėšas skolintųsi finansų rinkose, o paskolas turėtų grąžinti jas gavusios valstybės narės; pabrėžia, kad paskolų ribos didinimas galėtų turėti poveikį biudžetui tik tuo atveju, jei valstybė narė neįvykdytų su skola susijusių savo įsipareigojimų;

9.

pritaria vaidmeniui, kuris pagal minėtąjį Komisijos pasiūlymą, esant reikalui, pavedamas Audito Rūmams;

10.

mano, kad su finansinės pagalbos teikimu siejamos sąlygos turėtų atitikti Bendrijos tikslus, susijusius su viešojo sektoriaus išlaidų kokybe, tvariu augimu ir socialinės apsaugos sistemomis, visišku užimtumu, kova su klimato kaita ir efektyviu energijos vartojimu, taip pat padėti šiuos tikslus įgyvendinti;

11.

primena, kad Sutarties 100 straipsnis taikomas visoms valstybės narėms, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriame būtų nustatytos minėtosios nuostatos įgyvendinimo sąlygos; primena, kad Sutarties 103 straipsnyje teigiama, kad valstybės narės nėra atsakingos „už centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų organizacijų arba valstybių narių valstybinių įmonių įsipareigojimus, nei jų neprisiima, išskyrus savitarpio finansines garantijas konkrečiam projektui bendrai vykdyti“ ir kad „[p]rireikus Taryba, laikydamasi 252 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali tiksliau apibrėžti 101 straipsnyje ir šiame straipsnyje nurodytų draudimų taikymą“;

12.

prašo informuoti Parlamentą apie Komisijos ir atitinkamų valstybių narių sudaromus susitarimo memorandumus, kuriuose numatomos paskolų sąlygos;

13.

prašo Komisijos užtikrinti, kad nuosmukio laikotarpiu ekonomikos politika būtų koordinuojama Bendrijos lygmeniu, taip pat sudaryti ekspertų grupę ir parengti Komisijos ir atitinkamų valstybių narių sudaromų susitarimo memorandumų, kuriuose nustatomos paskolų teikimo sąlygos, pavyzdį ir gaires;

14.

primena, kad minėtose 2001 m. rugsėjo 6 d. ir 2008 m. lapkričio 20 d. pozicijose Parlamentas prašė Tarybos, remiantis Komisijos ataskaita, pasikonsultavus su Parlamentu ir Ekonomikos ir finansų komitetui pateikus nuomonę, kas dvejus metus apsvarstyti, ar sukurta priemonė ir toliau atitinka poreikius, dėl kurių buvo sukurta; teiraujasi Tarybos ir Komisijos, ar tokios ataskaitos buvo rengiamos patvirtinus Reglamentą (EB) Nr. 332/2002;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos centriniam bankui, euro grupei ir valstybių narių vyriausybėms.