1.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 87/60

A.

kadangi po pastarosios Europos Sąjungos plėtros atsiradus socialinės integracijos poreikiui kilo naujų sunkumų, kuriuos reikia įveikti atsižvelgiant į naujas demografines ir ekonomines aplinkybes, ir kadangi dėl to, kad nors visose valstybėse narėse turi būti sprendžiama, kaip įveikti šiuos sunkumus, centrinės ir rytų Europos valstybės narės dėl jų struktūrinių, ekonominių ir socialinių pokyčių per pastaruosius dvidešimt metų yra labiau nukentėjusios ir paveiktos; taigi pažymi, kad pažeidžiamos socialinės grupės, kaip antai romai, atsidūrė pavojingiausioje padėtyje,

B.

kadangi valstybėse narėse, kuriose pramonės sektoriai žlugo, regionų plėtros perspektyvos sumažėjo ir dėl to pradėjo sparčiai plisti skurdas, visų pirma romai išstumiami į visuomenės paribius; kadangi Parlamentas pažymi ir primena, kad šiame procese sumažėjo romų nacionalinės pilietybės ir ES pilietybės vertė ir kad romai negalėjo tinkamai pasinaudoti plėtros teikiamais privalumais, ir todėl įvairiais būdais vis didėja jų marginalizacija ir daugeriopos diskriminacijos jų atžvilgiu rizika,

C.

kadangi strateginė politinė kampanija, kuria siekiama skatinti lygias romų galimybes, susiduria su itin sudėtinga socialine padėtimi, nes romai, didžiausia Europos etninė mažuma, patiria taip pat kitoms grupėms būdingas nepalankias sąlygas, ir kadangi įveikti šiuos sunkumus būtų galima veiksmingiausiai padėti numatant išsamią romų strategiją ir parengiant suderintą rinkinį priemonių, apimančių įvairias sektorinės politikos kryptis, bei skiriant finansinę pagalbą joms įgyvendinti,

D.

kadangi klajokliai sudaro atskirą etninį reiškinį, apie kurį pagrįstai būtų galima diskutuoti kaip apie atskirą klausimą dėl žmogaus teisių ir socialinės ir (arba) darbo rinkos aspektų,

E.

kadangi romų integravimo į visuomenę procesas yra ne vienašalis, bet daugiašalis, ir romus reikia įtraukti į sprendimų svarstant socialinės įtraukties politikos klausimus priėmimo procesą,

F.

kadangi romų bendruomenės gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė ir mokymosi lygis lemia jų socialinę padėtį ir padėtį darbo rinkoje ir dažnai tampa išstūmimo iš pagrindinių bendruomenių bei rasizmo dingstimi ir kadangi dėl viso to negali gerėti romų gyvenimo kokybė ir todėl trukdoma naudotis pačiomis pagrindinėmis žmogaus ir pilietinėmis teisėmis,

G.

kadangi dėl prastos transporto infrastruktūros, dėl viešųjų administracinių įstaigų ir paslaugų, ypač kokybiškų švietimo institucijų ir sveikatos priežiūros paslaugų, stokos ir verslo perkėlimo į kitą vietą jaunimas dėl ekonominių priežasčių verčiamas persikelti gyventi toli nuo namų ir dėl to didėja regioniniai skirtumai ir atsiranda getai,

H.

kadangi prieš pat antrojo Lisabonos proceso laikotarpio pabaigą labai svarbu įvertinti romų socialinę padėtį ir užimtumo perspektyvas ir nuspręsti, ką reikėtų daryti,

I.

pripažįsta Struktūrinių ir Sanglaudos fondų svarbą skatinant integraciją ir pažymi, kad dėl romams kylančių socialinių problemų sudėtingumo neįmanoma jas išspręsti vien tik taikant Struktūriniams ir Sanglaudos fondams būdingą projektų sistemą,

J.

kadangi neabejotinai svarbu pripažinti ankstesnę gerą patirtį, bet kadangi tokia patirtis vertinga ribotą laiką ir ribotoje teritorijoje,

K.

kadangi šiuo metu daugelis romų bendruomenių linkusios gyventi sėsliai ir nesikelia į regionus, kuriuose galėtų būti daugiau darbo galimybių,

1.

mano, kad reikalingas koordinuotas požiūris, kuris padėtų pagerinti romų darbo ir gyvenimo sąlygas ir kuris padėtų siekti šių trijų tikslų:

2.

pažymi, kad politika, skirta romų klausimams spręsti, daugeliu atveju nepagerino jų padėties; ragina, kad visoje ES ir valstybių narių veikloje, kuri ypač susijusi su romais, priimant sprendimus dalyvautų romų bendruomenės atstovai siekiant jiems suteikti daugiau galimybių ir atsakomybės tvarkyti savo gyvenimą;

3.

pažymi, kad dėl nelygios prieigos prie paslaugų ir socialinių ekonominių sąlygų, kuriomis gyvena romų tautybės vaikai, jiems praktiškai tampa nepasiekiama ankstyvoji raida ir kokybiškas išsilavinimas; pažymi, kad šie trūkumai neigiamai veikia jų emocinį, socialinį, fizinį ir asmenybės vystymąsi, taip pat vėliau jų galimybes darbo rinkoje ir galimybę integruotis į visuomenę;

4.

pažymi, kad švietimo sistemos yra atrankinės ir kad, nepaisant valstybių narių pastangų įveikti segregaciją, daug įvairių sistemų, sukurtų neva segregacijai įveikti, iš tiesų dažnai dar labiau išryškina socialinių grupių skirtumus ir labai menkas neturtingųjų, ypač romų, kurie atsiduria žemiausiuose visuomenės sluoksniuose, galimybes; taigi pabrėžia būtinybę numatyti tikslinę švietimo politiką, kuri būtų skirta romų šeimoms ir skatintų aktyvų dalyvavimą;

5.

pabrėžia, kad nors kai kuriose valstybėse narėse jaunų romų tautybės žmonių skaičius viduriniojo ir aukštojo mokslo įstaigose padidėjo, jų kvalifikacijų lygis vis dar žemesnis už Europos vidurkį; pabrėžia, kad, viena vertus, trūksta darbo jėgos, ir, kita vertus, didelis nedarbo lygis, susijęs su žema romų kvalifikacija; taigi reikalauja, kad valstybės narės ir ES remtų romus siekiant, kad jie visų pirma pagerintų savo kvalifikaciją; atkreipia dėmesį, kad dėl to, kad romai neturi oficialiai pripažįstamos kvalifikacijos, jų padėtį darbo rinkoje būtų galima pagerinti pakeičiant sistemą ir pripažįstant praktinius įgūdžius;

6.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad romų tautybės moterys ir mergaitės vienodomis sąlygomis turėtų prieigą prie aukštos kokybės švietimo ir kad būtų numatytos paskatos (pvz., suteikiamos profesinio lavinimo galimybės), kuriomis būtų siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos mokytojus į socialiai ir ekonomiškai skurdžius regionus, ypač kaimo vietovių bendruomenes, kur gyvena daug romų tautybės žmonių;

7.

ragina valstybes nares gerinti romų tautybės moterų galimybes gauti profesinį mokymą ir priderinti profesinį mokymą prie vietos darbo rinkos poreikių siekiant, kad romų tautybės moterys įgytų rinkoje paklausių įgūdžių;

8.

pažymi, kad dauguma universitetus baigusių ir diplomus gavusių romų negrįžta į savo bendruomenes, kai kurie jų neigia savo šaknis arba bendruomenė jų nebepriima, jei jie bando sugrįžti;

9.

rekomenduoja, kad būtų numatytas išsamus programų paketas, kuris padėtų skatinti ir motyvuoti universitetus baigusius romus grįžti į savo bendruomenes, dirbti bendruomenėse ir jų labui;

10.

mano, kad romų tautybės piliečiai kai kuriose valstybėse narėse tam tikru būdu daro įtaką gyventojų sudėčiai; pažymi, kad romų tautybės vaikų dalis tarp gyventojų yra didelė, nors jų vidutinė būsima gyvenimo trukmė net 10 metų trumpesnė nei daugumai priklausančių tautybių atstovų;

11.

mano, kad nors valstybės narės išnaudojo didelius ES ir valstybių narių išteklius, skirtus padėti ilgą laiką darbo neturintiems romams rasti darbą, ES lygmeniu dar nerasta bendros išeities; valstybės narės labai įvairiais būdais ir skirtingu mastu taiso šią padėtį, bet jos nesuteikė galimybių ilgam grįžti į darbo rinką, o jų priemonės, pvz., viešosios užimtumo programos, tik dar labiau prisidėjo prie romų niekinimo; taigi prašo, kad ES ir valstybės narės savo politiką pakeistų į integruotą strategiją, pagal kurią būtų sprendžiami visi jų nepritekliaus aspektai;

12.

ragina valstybes nares profesinio mokymo programas pritaikyti prie vietos darbo rinkos poreikių ir darbdaviams, kurie nekvalifikuotiems darbuotojams (įskaitant romus) suteikia darbą ir galimybes mokytis bei tiesiogiai darbo vietoje įgyti patirties, teikti paskatas;

13.

ragina valstybes nares ir nacionalines bei vietos valdžios institucijas parengti pagal lytį suskirstytas metines ataskaitas apie tai, kiek ilgalaikių bedarbių (įskaitant romus), dalyvavusių darbo rinkos mokymuose, grįžo į darbą ir, remiantis įgyta patirtimi, parengti naują metodiką ir pradėti įgyventini mokymo programas, pritaikytas vietos gebėjimams ir ekonominėms reikmėms;

14.

ragina valstybes nares naudotis ES fondais siekiant išsaugoti ir apsaugoti tradicinę romų veiklą;

15.

patvirtina Komisijos požiūrį, kad didžiausia problema reintegruojant suaugusius romus į darbo rinką yra ta, kad dėl įvairių kliūčių darbo rinkoje ir mokymosi visą gyvenimą srityje romų tautybės suaugusiųjų yra pernelyg mažai, o tarp ilgą laiką darbo neturinčių ir neprestižinius darbus dirbančių asmenų jų yra pernelyg daug; todėl ragina veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB, kuria draudžiama diskriminacija užimtumo ir profesinėje srityje dėl religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

16.

mano, kad svarbu vykdyti specialius Bendrijos veiksmus siekiant skatinti romų tautybės suaugusiųjų dalyvavimą profesinio mokymo programose;

17.

atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad toks socialinis pasidalijimas į dvi dalis gali priversti daugelį darbo ieškančių romų imtis neteisėtos ekonominės veiklos ir kad ES ir valstybių narių lygmeniu reikia dėti koordinuotas pastangas siekiant sugrąžinti tuos žmones į legalų darbą, kuriame jie turėtų su darbu susijusias ir socialinės apsaugos teises;

18.

mano, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant skatinti socialinės ir ekonominės integracijos politiką, įskaitant specialias aprūpinimo deramu būstu priemones;

19.

ypač atkreipia dėmesį į tai, kad jei bus skatinamas nekvalifikuotos ir neišsilavinusios darbo jėgos judumas, gali padidėti romų tautybės moterų (kurios jau patiria didžiulę daugeriopą diskriminaciją) diskriminacija, ir todėl joms gali būti trukdoma toliau siekti pažangos darbo rinkoje;

20.

ragina valstybių narių vyriausybes pagerinti romų tautybės moterų ekonominę nepriklausomybę sudarant lengvesnes sąlygas savarankiškam verslui pradėti ir numatant priemones, skirtas padėti mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms pradėti veiklą ir gauti mikrokreditus, taip pat skatinant paslaugų rinką jų gyvenvietėse, kad būtų gerinamos romų tautybės moterų žinios ir patirtis;

21.

ragina valstybių narių vyriausybes, inter alia, parengti įmonių, kuriose būtų įdarbinamos romų tautybės moterys, skatinimo, be kita ko, teikiant mokestinių lengvatų, sistemas;

22.

mano, kad būtina atsižvelgti į tai, kad praktikoje sunku naikinti romų gyvenvietes naudojantis ES ištekliais pagal tokias taisykles, kurios šiuo metu taikomos Europos regioninės plėtros fondui, nes po 2004 m. prisijungusiose valstybėse narėse mažiausias gyventojų skaičius, į kurį atsižvelgiant nustatoma, ar gyvenvietė atitinka finansavimo iš būstui suteikti skirto biudžeto reikalavimus, yra tokio dydžio, kad būtent blogiausiomis sąlygomis mažiausiose gyvenvietėse gyvenantiems asmenims negalima padėti;

23.

pabrėžia, kad norint išspręsti socialines ir ekonomines romų problemas reikia taikyti išsamią strategiją ir rasti ilgalaikį, koordinuotą sprendimą, apimantį būsto, švietimo, sveikatos apsaugos ir darbo rinkos politiką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, kad visos priemonės, skirtos romų padėčiai pagerinti, būtų laikomos neatskiriama dalimi priemonių, skirtų regioninei plėtrai ir socialinei integracijai remti;

24.

mano, kad valstybės narės turėtų pasinaudoti pataisytomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojami Struktūriniai ir Sanglaudos fondai, kuriose numatyta platesnė taikymo sritis sudėtinėms programoms, sudarant galimybę daugiau kaip 10 proc. lėšų pervesti iš vieno fondo į kitą;

25.

atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl naujos išsamios direktyvos, kuria draudžiama diskriminacija ne užimtumo srityje dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos, religijos ar įsitikinimų ir ragina veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/43/EB; mano, kad Komisija, atsižvelgdama į socialinės politikos darbotvarkę, turėtų nustatyti specialius tikslus ir parengti visus požiūrius atspindinčias programas, kurias įgyvendinant siekiama pašalinti romų diskriminaciją ir niekinimą bei romų bendruomenių kriminalizaciją;

26.

pabrėžia, kad pagrindinė būtina sąlyga skatinant socialinę romų integraciją ir galimybę patekti į darbo rinką – suteikti jiems tokias pat socialines ir politines teises; todėl ragina valstybes nares ir šalis kandidates parengti strategiją siekiant, kad daugiau romų dalyvautų rinkimuose kaip rinkėjai ir kaip kandidatai visais lygmenimis;

27.

patvirtina svarbą mikrokreditų, kurie įvairiais požiūriais rekomenduojami Komisijos atnaujintos socialinės darbotvarkės komunikate ir EESR komiteto nuomonėje ir kurie, suteikiant minimalių išteklių, gali paskatinti pačius neturtingiausius asmenis prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti verslo įgūdžių ir plėtoti savo kūrybines galias, įskaitant kreditų teikimą tai išlaidų daliai, kurią savarankiškai dirbantis asmuo turi finansuoti pats, padengti;

28.

pritaria ES institucijų pasiūlymui, kad, atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą, būtų didinamas viešosiose tarnybose dirbančių romų skaičius; vis dėlto nurodo, kad norint tai įgyvendinti vyriausybės privalo ne tik laikytis tai skatinančios darbuotojų ir darbo jėgos mokymo politikos, bet ir dėti tam tikras pastangas bei aktyviai teikti paramą siekiant skatinti visuomenę pritarti šiam principui;

29.

pabrėžia, kad, inter alia, socialinių paslaugų rinka, sveikatos priežiūra, pagalba namuose, viešasis maitinimas ir vaikų priežiūros paramos paslaugos ir kt. gali sukurti naujų darbo vietų bedarbiams romams, ypač moterims; vis dėlto dar kartą patvirtina, kad socialinių paslaugų rinkoje būtinas nuolatinis paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo ryšys ir kad dėl šios priežasties tikėtis, kad romų užimtumas šioje srityje padidės, galima tik tuomet, jei visuomenė tam pritars, ir kad toks užimtumas taip pat skatina visuomenės pritarimą;

30.

ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant panaikinti rasinę neapykantą ir diskriminacijos ir smurto prieš romus kurstymą žiniasklaidoje ir bet kokiomis komunikacijos technologijų priemonėmis bei ragina žiniasklaidą taikyti pažangiąją patirtį įdarbinant darbuotojus taip, kad būtų atspindėta visų gyventojų sudėtis;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad romų tautybės moterys dažnai dalyvauja šešėlinėje ekonominėje veikloje, jų užimtumo lygis labai žemas, ir mano, kad siekiant nugalėti daugialypę diskriminaciją, didelį nedarbą ir skurdą, vykdant tikslinę politiką didžiausią dėmesį reikia skirti tam, kad būtų sukurtos realios galimybės romų tautybės moterims patekti į darbo rinką, nes tai pirminė sąlyga siekiant pagerinti jų socialinį statusą ir padėtį šeimoje;

32.

mano, kad romų tautybės moterų užimtumas taip pat turėtų būti skatinamas taikant užimtumo atžvilgiu palankias socialinės paramos sistemas ir teikiant atitinkamo mokymo bei specializacijos galimybes tam, kad ilgainiui moterys būtų paruoštos darbui, kurį dirbdamos jos galėtų užsidirbti pragyvenimui, ir turėtų galimybę derinti šeimos ir profesinį gyvenimą; ragina valstybes nares patvirtinti priemones, kurios padėtų padidinti romų tautybės vaikų priežiūros galimybes, net jei jų motina yra namuose su kitais vaikais;

33.

pabrėžia, kad geresnės būsto sąlygos ir sveikatos priežiūros paslaugos galėtų padidinti romų tautybės moterų galimybes patekti į darbo rinką ir ilgiau išlaikyti savo darbo vietas;

34.

pažymi, kad vykdant socialinę ir užimtumo politiką turėtų būti suteikiama daugiau individualių galimybių piliečiams ir tenkinami jų poreikiai, taip pat sukuriama daugiau galimybių didžiausiam darbo jėgos fondui, kaip antai vyresniems žmonėms, neįgaliesiems ir neturtingiems, įgūdžių neturintiems asmenims, įskaitant romus;

35.

pabrėžia, kad taip pat reikėtų pripažinti, kad romų tautybės moterys įvairiai diskriminuojamos, ir kovoti su šia diskriminacija vykdant romų tautybės moterims skirtą politiką, kuri galėtų turėti dvilypį, ilgalaikį teigiamą poveikį romų tautybės moterims ir kitiems šeimos nariams, ypač vaikams;

36.

prieštarauja nuomonei, kad subsidijos, skirtos padėti ilgą laiką darbo neturintiems asmenims (įskaitant daug romų) rasti darbą, mokamos darbdaviams arba darbuotojams, pažeidžia konkurencinio neutralumo principą, nes romų reintegracija yra socialinės politikos tikslas, kurio siekiant būtina sukurti subsidijuojamas rinkos pozicijas; išreiškia nuomonę, kad siekiant reintegruoti romų darbuotojus verčiau subsidijuoti darbo vietas darbo rinkoje, o ne ilgalaikį nedarbą;

37.

pripažįsta, kad kai kurie tradiciniai romų užsiėmimai, pvz., menai ir amatai, gali padėti išlaikyti šiai bendruomenei būdingas savybes ir pagerinti jos materialią padėtį, taip pat gali padėti geriau integruotis socialiniu požiūriu, ir mano, kad pageidautina remti tam tikrą profesinę veiklą;

38.

pažymi, kad tarp Europos Sąjungos tautų kultūrų romų kultūrai būdinga stiprios šeimos tradicija; atkreipia dėmesį į tai, kad romų šeimų įvaizdžiui, visuomenės nuomone, būdingi tradiciniai lyčių vaidmenys, daug vaikų, kelių kartų gyvenimas kartu, giminaičių siekis gyventi arti vieni kitų ir ekstensyvus ryšių palaikymas; todėl mano, kad ES ir valstybių narių romų šeimoms skirtose programose reikia panaudoti stipriąsias tokio natūralios paramos tinklo puses;

39.

pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti romų tapatybę ir sumažinti šiai mažumai daromą žalą, svarbu išsaugoti ir stiprinti savitus romų kultūros bruožus, taigi mano, kad valstybės narės ir Komisija turi aktyviau dalyvauti palaikant romų mažumos dvasinį gyvenimą;

40.

pritaria EESR komiteto nuomonei, kad romų tautybės moterų statusas šeimos hierarchijoje žemas, kad jos anksti išteka, dažnai šeimoje patiria smurtą ir dažnai tampa prostitucijos ir prekiavimo žmonėmis aukomis;

41.

taigi mano, kad ES ir valstybių narių romams skiriamų programų tikslas – skatinti romų bendrijų narių, ypač moterų, išsilaisvinimą iš tradicinės hierarchijos ir socialinę bei ekonominę nepriklausomybę;

42.

pažymi, jog tendencija, kad romų tautybės vaikai anksti nustoja lankyti mokyklą, trukdo jiems lavėti, integruotis visuomenėje ir sumažina jų galimybes patekti į darbo rinką, o romų tautybės moterų fizinė ir psichinė sveikata ir tai, kad jos anksti liaujasi lankiusios mokyklą, taip pat daro įtaką jų vaikų sveikatos būklei ir mokymuisi ir taip sudaromos sąlygos jų socialinei atskirčiai; taigi pabrėžia, kad svarbios tarnybos, kurios teikdamos informaciją romų tautybės moterims didina jų sąmoningumą;

43.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad galiojančioje ir kuriamoje teisinėje bazėje būtų numatytos nuostatos, skirtos užkirsti kelią įvairių formų diskriminacijai ir spręsti įvairių formų diskriminacijos, su kuria susiduria romų tautybės moterys, klausimus siekiant pagerinti jų socialinę ir ekonominę padėtį ir užtikrinti joms prieigą prie kokybiškos sveikatos apsaugos, vaikų priežiūros ir švietimo, nes visa tai sudaro prielaidas įsidarbinti;

44.

mano, kad siekiant veiksmingai pasiūlyti skurdo ir socialinės atskirties alternatyvų integracijos procesą būtina pradėti ankstyvuoju gyvenimo etapu; taigi būtina sukurti institucinę vaikams ir šeimoms teikiamų bendruomene grindžiamų socialinių ir švietimo paslaugų sistemą, kuri atitiktų regioninius ir asmeninius poreikius, užtikrinant lygias galimybes gauti kokybiškas paslaugas; todėl ragina Komisiją teikti konkrečią paramą įgyvendinant romų tautybės vaikų ankstyvos integracijos programas visose šalyse, kuriose galima naudoti ES išteklius, pvz., pasirengimo narystei pagalbos priemonė, Struktūriniai ir Sanglaudos fondai;

45.

pastebi, kad pernelyg daug romų tautybės vaikų yra specialiosiose mokyklose, kad didelė dalis tokių vaikų patenka į šias mokyklas be jokio pagrindo, dažniausiai dėl diskriminacijos; pažymi, kad neteisėtai priskiriami turintiems psichinę negalią ir verčiami mokytis specialiosiose mokyklose vaikai yra diskriminuojami ir sunkiai pažeidžiama jų teisė į aukštos kokybės išsilavinimą, jiems kyla sunkumų norint tęsti studijas ar rasti darbą, didėja jų neaktyvumo darbo rinkoje tikimybė, kartu sudarant naštą biudžetams;

46.

pritaria EESR komiteto nuomonėje pateiktam siūlymui, kad mažų vaikų vystymosi labui reikia sudėtinių pagalbos formų, kurios būtų nukreiptos į visą šeimą ir, būdamos pritaikytos šeimų poreikiams, užtikrintų specialiai pritaikytą praktinę pagalbą, kaip antai vadinamoji patikimos pradžios programa;

47.

pritaria EESR komiteto nuomonėje išreikštam požiūriui, kad romų bendruomenė dėl demografinių savybių turi netolygias galimybes gauti socialines išmokas; pabrėžia, kad socialinėmis išmokomis siekiama kompensuoti naštą ar stoką, kylančią dėl tam tikrų asmeninių gyvenimo aplinkybių, įsipareigojimo prižiūrėti vaikus ir kitų socialiai naudingų įsipareigojimų;

48.

pritaria EESR komiteto nuomonėje pateiktai rekomendacijai, kad siekiant skatinti dalyvavimą oficialioje darbo rinkoje, reikėtų numatyti papildomą paramą tiems, kurie keičia darbą; pabrėžia, kad deklaruojamas darbas turėtų būti pageidaujamas ir darbuotojams, ir darbdaviams;

49.

pabrėžia, kad dėl aktyvaus gyvenimo laikotarpio, kurį romai praleidžia atskirti nuo visuomenės, sulaukę senyvo amžiaus jie turi mažiau galimybių naudotis sveikatos paslaugomis; taip pat pabrėžia, kad dėl to, jog pradėjo dirbti labai jauni, dažnai buvo bedarbiai, dėl darbo apsaugos nebuvimo, nuslėpto darbo, kurį jie dirbo nelegaliai (dažnai tai fiziškai varginantis darbas), nemokėdami pensijos įmokų už šiuos užimtumo laikotarpius, romai negali gauti tinkamos pensijos ir oriai gyventi sulaukę senyvo amžiaus;

50.

rekomenduoja Komisijai imtis iniciatyvos veiksmingiausiems būdams, kaip palaikyti socialinę, ekonominę ir kultūrinę didžiausios Europos Sąjungos mažumos integraciją, nustatyti ir pabrėžia, kad Komisija ir valstybių narių vyriausybės turi bendradarbiauti, siekdamos imtis specialių veiksmų, kurių tikslas – spręsti sudėtingas tarptautines romų problemas;

51.

mano, kad romų kalbos ir kultūros išsaugojimas yra Bendrijos vertybė; tačiau nepritaria minčiai, kad romai turėtų būti valstybės neturinčios „Europos tautos“ nariai, nes tai panaikintų valstybių narių atsakomybę ir verstų abejoti integracijos galimybe;

52.

atkreipia valstybių narių dėmesį į tai, kad priimant perdėtas priemones, susijusias su romų bendruomenėmis, šios mažumos padėtis, kuri jau dabar gana skaudi, galėtų dar pablogėti ir galėtų kilti grėsmė jų integracijos galimybėms;

53.

Ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), romų bendruomenėmis ir vadovais siekiant kartu parengti priimtiną romų socialinės įtraukties planą ir jį įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant;

54.

ragina valstybes nares sukurti ir įgyvendinti projektus, kurių tikslas – visais lygmenimis kovoti su neigiamais romų stereotipais ir kurie gali būti remiami iš Struktūrinių ir Sanglaudos fondų bei pagal specialias programas, pvz., „Progress“, ir iniciatyvas, kaip antai 2008 Europos kultūrų dialogo metai ir būsimieji 2010 Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai;

55.

pastebi, kad pažanga gerinant socialinę ir ekonominę romų padėtį ribota, nors plėtros proceso metu romų socialinės ir ekonominės padėties gerinimas buvo svarbi aplinkybė; ragina valstybes nares ir Komisiją persvarstyti ankstesnes ir esamas programas bei iniciatyvas ir įvertinti jų rezultatus; mano, kad Europos Sąjungos pareiga – geriau ir atidžiau koordinuoti socialinės įtraukties priemones ir kad tokia koordinacija turėtų padėti kovoti su skurdu, skatinti romų galimybes gauti geresnį, ilgesnės trukmės ir pastovesnį darbą, sudaryti sąlygas stengtis, kad socialinė įtrauktis ir apsaugos sistemos taptų veiksmingesnės, taip pat būti politinės patirties ir abipusio mokymosi analizavimo priemone bei sukurti pažangiosios patirties nuoseklios analizės sistemą;

56.

ragina Komisiją konkrečiai vertinti kiekvienos savo sektorinės politikos krypties, skirtos romams, tikslų ir priemonių poveikį ir parengti nuoseklią politinę strategiją bei pasiekti aukštą koordinavimo lygmenį; ragina Komisiją paprašyti valstybių narių integruotų rodiklių ir socialinės atskirties atviro koordinavimo metodo ataskaitose kreipti dėmesį į kintančią romų padėtį; ragina Komisiją stebėti diskriminacijos mastą, reguliariai vertinti, kaip keičiasi švietimo, užimtumo, socialinė, sveikatos apsaugos ir aprūpinimo būstu padėtis valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse;

57.

ragina Komisiją paprašyti valstybių narių kuo greičiau parengti aiškią nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, įskaitant aktyvius romus, skirtą užimtumo politiką ir paramos priemones, kuriomis siekiama palengvinti jų laipsnišką integraciją į darbo rinką, priemones, kuriomis būtų kovojama su socialinės apsaugos sistemos sukurtos priklausomybės padariniais;

58.

ragina Komisiją bendradarbiauti su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis ir padėti plėsti akademinį romų ekspertų tinklą, kuris atlikdamas mokslinius tyrimus, analizes, rinkdamas faktus ir rengdamas rekomendacijas teiktų mokslinius duomenis ir paramą tam, kad būtų galima nagrinėti su romų integracija susijusius klausimus, rengti darbotvarkes, su deramu dėmesiu apibūdinti su romais susijusius klausimus atsižvelgiant į minėtųjų organizacijų parengtų ataskaitų suvestines, ir atliktų bendrą ES vertinimą bent kas dvejus metus;

59.

kritikuoja valstybes nares, kurios dar neratifikavo 1995 m. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos; ragina šias valstybes nares, skubiai ratifikuoti konvenciją; ragina valstybes nares atsiimti griežtus pareiškimus, kuriuos jos pateikė pagal Pagrindų konvenciją ir kurie turi įtakos romų, kaip tautinės mažumos, pripažinimui;

60.

rekomenduoja valstybėms narėms:

61.

mano, kad kai kuriose valstybėse narėse tikslinėms grupėms (romų gyvenvietėms ar gyvenviečių dalims) būtų galima veiksmingai padėti taikant apibrėžtį „daugeliu aspektų nepalanki padėtis“, tačiau padedant šioms tikslinėms grupėms sunku padėti mažesniems vienetams, pvz., šeimoms ir atskiriems asmenims;

62.

vis dėlto mano, kad turėtų būti sukurtos teisinės prielaidos savanoriškam ir anonimiškam duomenų rinkimui inicijuoti ir lyginamosioms duomenų bazėms kurti, deramai atsižvelgiant į duomenų apsaugos ir žmogaus teisių apsaugos taisykles ir vengiant metodų, kuriais pažeidžiamas žmogaus orumas; mano, kad Komisija turėtų imtis veiksmų, kad būtų padarytos reikalingos teisės aktų pataisos;

63.

ragina Komisiją po to, kai nepriklausoma įstaiga atliko analizę, supaprastinti romams skiriamų programų, susijusių, be kita ko, su aprūpinimu būstu, švietimu ir užimtumu, geriausios praktikos rinkinio sudarymą, patikrinimą ir tvirtinimą;

64.

mano, kad duomenų bazės sukūrimas yra būtina sąlyga vertinimo sistemai, kuri gali subalansuoti gerosios patirties mainų ir išteklių naudojimo poveikį, o ne tokios sistemos alternatyva; tiki, kad šiuo tikslu reikia rodiklių sistemos, kuri apimtų visas gyvenimo sritis ir kurią galėtų taikyti bet kas, ir kuri, papildomai prie rezultatų ir įdėtų pastangų rodiklių, skirtų programoms, taip pat būtų susijusi su socialinio rezultato ir poveikio rodiklių, įtrauktų kaip finansavimo sąlyga, naudojimu; todėl rekomenduoja, kad Komisija sukurtų tokią rodiklių sistemą Struktūrinių fondų pagrindų reglamente ir su kitomis viešųjų subsidijų rūšimis susijusiuose reglamentuose;

65.

rekomenduoja, kad Komisija visoms iš ES išteklių finansuojamoms plėtros programoms, iš kurių galima būtų pareikalauti ataskaitos apie romų socialinės atskirties prevenciją ar panaikinimą, patvirtintų nuoseklesnius ir vienodesnius tikslus; mano, kad valstybės narės ir ES institucijos turėtų nagrinėti visą plėtrą, kuri finansuojama iš Struktūrinių ir Sanglaudos fondų, socialinei romų integracijai programos daromo poveikio požiūriu; be to, rekomenduoja kiekvienos programos atrankos etape pirmenybę skirti tai plėtrai, kuria taip pat siekiama pagerinti itin nepalankiose gyvenvietėse gyvenančių romų, taip pat skurdžiai gyvenančių ir bedarbių romų padėtį;

66.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su visomis valstybėmis narėmis parengti ir įgyvendinti visai visuomenei ir romams skiriamą plataus masto informacijos kampaniją apie valstybėse narėse vykdomas romų gyvenimo sąlygų gerinimo programas ir jų nuolatinį įgyvendinimą;

67.

ragina Komisiją nuolat stebėti priemones ir veiklą bei jų poveikį gerinant romų padėtį darbo rinkoje;

68.

norėtų, kad ištekliai, dėl kurių sprendimai priimami ES lygmeniu, būtų panaudoti, be kita ko, tikslinėms programoms, skirtoms romų nepalankioms sąlygoms kompensuoti švietimo ir kvalifikacijų srityje, į kurias taip pat įtraukiami šioje srityje patirties turinčių organizacijų ekspertai, kurie teiktų paramą ir konsultuotų; mano, kad valstybės narės, priimdamos sprendimus dėl finansavimo sričių, išskyrus ankstyvąjį vystymąsi ir viešąjį švietimą, ir skirstydamos ES ir savo pačių lėšas, turėtų atsižvelgti į tai, ar vietos valdžios institucijos, organizacijos ir kt., kurios pateikė paraiškas dėl paramos, laikėsi savo įsipareigojimų šalinti segregaciją;

69.

ragina Komisiją skatinti nacionalines valdžios institucijas nutraukti diskriminuojamą romų lūšnynų gyventojų iškeldinimą ir parengti konkrečius būstų projektus, naudojantis, be kita ko, Komisijos, Pasaulio banko, NVO, skiriančių daug dėmesio klausimams, susijusiems su romais, ir t. t. technine patirtimi bei stebėsenos sistemomis; mano, kad visų pirma turi būti sprendžiamos kaimo vietovėse gyvenančių romų būstų problemos ir kad šiam klausimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir kad šioje srityje reikia imtis veiksmų;

70.

ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį ne tik pilietinės visuomenės organizacijoms, bet ir romų gebėjimams patiems organizuotis ir palaikyti integracijos politiką, remti bendruomenių plėtrą, visų pirma įgyvendinant projektus, kuriais didinamas romų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese ir jų atsakomybė už kartu priimtus spendimus;

71.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su NVO, skiriančiomis daug dėmesio klausimams, susijusiems su romais, išnagrinėti esamą politiką ir programas siekiant pasimokyti iš praeityje nepavykusių projektų klaidų;

72.

ragina Komisiją ES, nacionaliniu ar vietos lygmenimis remti NVO, skiriančias daug dėmesio klausimams, susijusiems su romais, siekiant stebėti, kaip įgyvendinama romams skirta politika ir kaip vykdomos jiems skirtos programos, taip pat kaip vyksta Bendrijos švietimas demokratijos ir žmogaus teisių klausimais;

73.

siūlo Komisijai ir valstybėms narėms, siekiant ES lygmeniu propaguoti koordinuojamąjį metodą, įsteigti visos ES forumą, kuriame socialiniai judėjimai, profesinės sąjungos ir romams bei jų interesams atstovaujančios NVG galėtų nuolat vieni su kitais konsultuotis siekdami parengti gaires ir keistis pažangiąja patirtimi;

74.

ragina valstybes nares imtis daugiau iniciatyvos skatinant darbo vietų perkėlimą į vietoves, kuriose įsikūrusios romų bendruomenės, ir skatinti romus persikelti į vietoves, kuriose yra darbo vietų;

75.

primena valstybėms narėms ir Komisijai, kad, nors remiant ir stiprinant nepalankioje padėtyje esančias bendruomenes, kaip antai romų, daugiausia dėmesio būtina skirti socialinei gerovei, taip pat svarbu skatinti ir savitarpio pagalbą; mano, kad geresnė ilgalaikė pagalba teikiama palaikant laisvės, o ne priklausomybės kultūrą;

76.

mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti vietinių darbo vietų kūrimui ir verslumo bei vietos amatininkų skatinimui, taip pat šiems darbams reikalingų pagrindinių įgūdžių vystymui, siekiant sukurti didesnę gerovę ir išugdyti savigarbos jausmą;

77.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams.