25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/54

A.

kadangi, norint pasiekti ES išorės veiksmų tikslus, ypač susijusius su jos bendrąja užsienio ir saugumo politika (BUSP), būtina aiškiai apibrėžti ES bendruosius interesus,

B.

kadangi kiekvieną kartą, kai veikdavo sutartinai, ES turėjo didelį autoritetą, pasiekė apčiuopiamų rezultatų ir turėjo svarią, jos ekonominę galią atitinkančią įtaką įvykių eigai,

C.

kadangi pradedamas naujas BUSP, dabar jau pagrįstos labai įvairiomis konsoliduotomis veiklos priemonėmis, etapas, kuriame labiau pabrėžiama strateginio mąstymo ir veiksmų su aiškiais prioritetais svarba,

D.

kadangi ES, norėdama sustiprinti savo veiksmų efektyvumą ir nuoseklumą pasauliniu lygiu, pirmiausia turi taikyti Lisabonos sutartyje nustatytas užsienio politikos priemones; kadangi ES išorės veiksmų institucinei darnai didinti ne mažiau svarbu išnaudoti visas praktines galimybes, kurias teikia galiojančios sutartys, ir pasitelkti stiprią bendrą politinę valią,

E.

kadangi Taryba ir Komisija jau ėmėsi iniciatyvų, kurių tikslas – skatinti geresnę ir darnesnę tarpusavio sąveiką; kadangi Europos Parlamentas taip pat turėtų dėti panašias pastangas siekdamas išvengti vidaus susiskaidymo išorės ryšių srityje,

1.

pakartoja, kad BUSP turi būti grindžiama bei vadovautis Europos Sąjungos ir valstybių narių puoselėjamomis vertybėmis, ypač demokratiškumo ir teisinės valstybės principais, pagarba žmogaus orumui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir taikos bei veiksmingo daugiašališkumo skatinimu;

2.

pabrėžia, kad ES privalo naudotis BUSP kovodama už bendrus jos piliečių interesus, įskaitant teisę į taikų ir saugų gyvenimą švarioje aplinkoje bei turėti diversifikuotą prieigą prie gyvybiškai svarbių išteklių, pvz. energijos;

3.

tvirtai tiki, kad Europos Sąjunga gali turėti įtakos tik veikdama sutartinai, turėdama tinkamas priemones, jeigu ji ir toliau stiprins savo bendradarbiavimą su JT ir įgijusi tvirtus demokratinio teisėtumo pagrindus, kuriuos suteikia kontrolė, vykdoma turimos informacijos pagrindu ir kurią vykdo tiek Europos Parlamentas, tiek ir nacionaliniai parlamentai veikdami savo lygiu bei vadovaudamiesi savo turimais įgaliojimais; šiuo požiūriu mano, kad nacionalinių parlamentų užsienio reikalų ir saugumo komitetų nariai Europos Parlamento kvietimu turėtų reguliariai rinktis į bendrus posėdžius ir remiantis atitinkamomis analizės priemonėmis ir metodais kruopščiai vertinti pagrindinius BUSP pasiekimus; mano, kad būtina dėti naujas pastangas didinant ES piliečių informuotumą apie BUSP;

4.

taip pat laikosi nuomonės, kad Europos Parlamentas turėtų peržiūrėti savo struktūrą ir organizaciją siekiant sutelkti ir geriau panaudoti visą patirtį su BUSP susijusiais klausimais bei veiksmingiau ir darniau prisidėti prie daugiau į strategiją orientuotos ir demokratiškesnės BUSP kūrimo;

5.

apgailestauja, kad BUSP biudžetas yra gerokai per mažas, ir primena, jog tam, kad BUSP būtų patikima ir atitiktų ES piliečių lūkesčius, jai įgyvendinti turi būti skirti jos tikslus ir konkrečius uždavinius atitinkantys ištekliai;

6.

palankiai vertina tai, kad reguliariai rengiami minėtame tarpinstitucinis susitarime numatyti Europos Parlamento ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės konsultaciniai posėdžiai dėl BUSP; tačiau pabrėžia, kad šie posėdžiai turėtų būti laikomi galimybe apsikeisti nuomonėmis dėl būsimųjų poreikių, numatytų veiksmų BUSP srityje ir vidutinės trukmės bei ilgalaikių ES strategijų trečiosiose šalyse;

7.

džiaugtųsi, jei gautų daugiau informacijos iš Tarybos apie veiklą, finansuojamą iš Tarybos biudžeto arba per ATHENA mechanizmą, ir ypač apie tai, kaip šiais asignavimais papildomos BUSP veiksmų, finansuojamų iš ES biudžeto, lėšos;

8.

prašo, kad biudžeto valdymo ir įvykdymo patvirtinimo institucijai BUSP biudžetas būtų visiškai skaidrus; dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl nepanaudotų BUSP skyriaus asignavimų ir ragina Komisiją laiku informuoti Parlamentą apie vidinius pervedimus, ypač kadangi daugelis šių BUSP misijų, jau neminint ES stebėjimo misijos (ESSM) Gruzijoje ar ES teisinės valstybės misijos (EULEX) Kosove, yra politiškai jautraus pobūdžio ir jomis sprendžiamos plačiai žinomos krizės;

9.

su džiaugsmu pažymi, kad pirmą kartą Tarybos pranešime sistemingai nurodomos Parlamento priimtos rezoliucijos; tačiau apgailestauja, kad Taryba nerengia esminių diskusijų Parlamento pateiktoms nuomonėms svarstyti ir nesiremia šiomis rezoliucijomis veiklos dokumentuose, pvz., bendrųjų veiksmų ar bendrųjų pozicijų dokumentuose;

10.

mano, kad Tarybos metinio pranešimo tikslas – ne tik pateikti išsamų atliktų veiksmų sąrašą, bet ir sudaryti galimybę užmegzti dialogą su Parlamentu, siekiant plėtoti labiau strategiškai orientuotą, pagrindinių uždavinių nustatymu pagrįstą BUSP ir nustatyti būsimų veiksmų prioritetus bei tikslus;

11.

todėl primygtinai ragina Tarybą persvarstyti bendrąją pranešimo logiką ir specifinę jo formą ir užtikrinti, kad pranešime būtų pateiktas nuodugnus ES politikos trečiųjų šalių ir regioninių blokų atžvilgiu vertinimas, ES veiksmai sprendžiant humanitarines ir saugumo problemas ir specialūs pasiūlymai dėl būsimų veiksmų;

12.

mano, kad artimiausiais mėnesiais ES turės puikią galimybę kartu su nauja JAV administracija parengti naują transatlantinę darbotvarkę, apimančią strateginius bendrojo intereso klausimus, pvz., susijusius su nauju, visapusiškesniu ir veiksmingesniu visuotiniu valdymu, pagrįstu stipresnėmis tarptautinėmis organizacijomis, finansų krize, naujų Europos ir atlantinių institucijų bei stiprios ir plačios transatlantinės rinkos kūrimu, kovos su klimato kaita priemonėmis, energetiniu saugumu, ilgalaikės taikos skatinimu Artimuosiuose Rytuose, padėtimi Irane, Irake ir Afganistane, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, branduolinės ginkluotės neplatinimu ir nusiginklavimu, Tūkstantmečio plėtros tikslais;

13.

mano, kad BUSP ir toliau daugiausia turėtų būti nukreipta į žmogaus teisių saugojimą, taikos ir saugumo Europos kaimyninėse šalyse bei viso pasaulio mastu, skatinimą, veiksmingo daugiašališkumo rėmimą ir tarptautinės teisės nuostatų laikymąsi, kovą su terorizmu, masinio naikinimo ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą, klimato kaitą ir energetinį saugumą, nes šie klausimai kelia didžiausius uždavinius pasauliui, taigi yra susiję su Europos piliečių interesais;

14.

Dėl islamiškųjų teroristų įvykdyto įkaitų pagrobimo ir nužudymo, pabrėžia poreikį stiprinti į kovą su terorizmu nukreiptos politikos bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp ES valstybių narių, JAV ir NATO, ypač siekiant sustiprinti gelbėjimo operacijų, vykdomų siekiant išgelbėti įkaitų gyvybes, veiksmingumą;

15.

ragina Tarybą ryžtingai įgyvendinti Parlamento rekomendacijas dėl Europos bendrosios užsienio politikos energijos srityje, pirmiausia skatinant ES sanglaudą derybose su energijos tiekėjais ir tranzitinėmis šalimis, ginant ES bendruosius interesus, plėtojant veiksmingą diplomatinę veiklą energijos srityje, kuriant veiksmingas krizių sprendimo priemones ir diversifikuojant energijos tiekimą, tausų energijos naudojimą ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą;

16.

džiaugiasi dėl to, kad persvarstant ESS atsižvelgiama į naujus saugumo uždavinius, pvz., susijusius su energetiniu saugumu, klimato kaita ir elektroniniu saugumu, ir siekiama gerinti pačios strategijos įgyvendinimo kokybę; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Tarybos, Europos Parlamento ir valstybių narių nacionalinių parlamentų inicijuotas diskusijas dėl Europos saugumo ateityje; pabrėžia, kad neieškant radikaliai naujos struktūros, šios diskusijos, kuriose dalyvautų ES, Rusija, JAV ir ES nepriklausančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos valstybės narės, turėtų remtis ES pasiekimais ir vertybėmis, minimomis Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje ir paminėtomis Helsinkio baigiamajame akte bei Paryžiaus chartijoje;

17.

taip pat mano, kad karas Gruzijoje patvirtino, jog persvarstant ESS būtina toliau plėtoti ES prevencinę diplomatiją, numatančią tinkamas krizės prevencijos priemones, įskaitant stabilumo priemonę, nepaprastųjų padėčių planavimą ir patikimą ilgalaikį finansavimą, ir kad būtina visiškai išnaudoti ES pajėgumus bei patirtį valdant krizes bei katastrofas;

18.

primena, kad norint užtikrinti stabilumą Vakarų Balkanuose, labai svarbu, nustačius Kosovo statusą, jį įtvirtinti; pritaria 2008 m. lapkričio 26 d. JT Saugumo Tarybos pasiektam bendram susitarimui, kuris sudarė galimybes įgyvendinti EULEX misiją Kosove, ir primygtinai ragina Tarybą, bendradarbiaujant su JT laikinąja administracijos misija Kosove (UNMIK), įtvirtinti skaidrius darbo santykius bei sklandų abiejų misijų perėmimą teisinių normų srityje; ragina EULEX greitai pateikti rezultatus kovos su organizuotu nusikalstamumu bei karo nusikaltimais kaltinamų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn srityje; be to, išreiškia savo paramą ES specialaus įgaliotinio Kosove veiklai ir skatina jį ir toliau vykdyti savo įgaliojimus bei skatinti pragmatišką bendradarbiavimą tarp Prištinos valdžios institucijų ir Belgrade esančių institucijų, siekiant naudos Kosove gyvenančioms serbų bendruomenėms;

19.

dar kartą patvirtina, kad ES tikslai Bosnijoje ir Hercegovinoje yra išlaikyti stabilumą, taiką ir tautinių mažumų įvairovę siekiant narystės Europos Sąjungoje; ragina Bosnijos ir Hercegovinos politinius lyderius įgyvendinti 2008 m. lapkričio 8 d. pasiektą susitarimą, siekiant iki 2009 m. vidurio greitai įgyvendinti tikslus ir sąlygas, nustatytas Taikos įgyvendinimo tarybos pereinamuoju laikotarpiu nuo vyriausiojo įgaliotinio biuro į ES specialųjį įgaliotinį; išreiškia savo susirūpinimą dėl pirmalaikio tarptautinės bendruomenės dalies išvedimo iš Bosnijos ir Hercegovinos; tiki, kad galima užbaigti vykdyti tarptautines misijas tik visiškai pritarus Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms ir tada, kai Bosnija ir Hercegovina pagaliau taps stabilia, tinkamai funkcionuojančia valstybe;

20.

pakartoja savo įsitikinimą, kad paskatos Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms vykdyti reformas turi būti stiprinamos ir mano, kad pastarojo laikotarpio krizė Pietų Kaukaze aiškiai parodė, jog ES turi aktyviau bendradarbiauti su rytinėmis kaimynėmis; todėl pritaria 2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos savo komunikate dėl Rytų partnerystės (COM(2008)0823) požiūriui, kuriuo siekiama plačios ir stiprios laisvos prekybos zonos, palaipsnio visų laisvam asmenų judėjimui trukdančių kliūčių pašalinimo (gal būt įskaitant bevizes keliones) ir bendradarbiavimo visais saugumo aspektais, o ypač energetinio saugumo srityje; mano, kad bendradarbiavimas su rytinėmis kaimynėmis ir bendradarbiavimas su Juodosios jūros regiono šalimis turėtų stiprinti viena skitą kuriant taikos, saugumo, stabilumo ir pagarbos teritoriniam vientisumui zoną; mano, kad tokiam bendradarbiavimui turėtų būti skirta dvigubai didesnė ES finansinė parama ir suteiktas ryškus politinis aspektas, kurio sudedamoji dalis turėtų būti EURONEST – siūloma jungtinė parlamentinė asamblėja, sudaryta iš Europos Parlamento ir ES kaimyninių valstybių parlamentų narių;

21.

pritaria Tarybos sprendimui atnaujinti ryšius su Baltarusijos valdžios institucijomis ir kartu tęsti dialogą su visomis šalies demokratinėmis jėgomis, jei Baltarusijos valdžios institucijos palankiai atsilieptų į tokį pasiūlymą ir padarytų apčiuopiamą pažangą diegdama demokratines vertybes ir paisydama teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių principų; mano, kad šiuo pagrindu laipsniškai ir laikantis griežtų sąlygų turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas, ilgainiui įtrauksiantis Baltarusiją į Rytų partnerystę; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant imtis veiksmingų priemonių Baltarusijos piliečiams taikomam vizų režimui supaprastinti, įskaitant jų įvažiavimo į Šengeno erdvę išlaidų mažinimą;

22.

palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją už tai, kad jos dėka ES svariai prisidėjo prie karo Gruzijoje pabaigos; ragina ES, ypač jos specialųjį įgaliotinį krizės Gruzijoje klausimais, remti Gruzijos teritorinio vientisumo ir pagarbos mažumoms principus ir kartu siekti sudaryti susitarimą, kuriame būtų nustatytos veiksmingos šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių saugaus grąžinimo ir veiksmingos regiono saugumo stebėjimo priemonės;

23.

primygtinai ragina Tarybą reikalauti visapusiškai vykdyti susitarimą dėl ugnies nutraukimo ir užtikrinti, kad ES stebėtojams būtų sudaryti galimybė nevaržomai patekti į visas konflikto zonas, vadovaujantis ESSM suteiktais įgaliojimais; pabrėžia, kad labai svarbu reguliariai gauti visą informaciją apie pranešimus dėl ESSM įgyvendinimo;

24.

mano, kad ES turėtų atidžiai stebėti ir įsipareigoti dalyvauti sprendžiant kitus galimus konfliktus šiame ES kaimyniniame regione, įskaitant ryšių užmezgimą ir atvirą bendravimą su atitinkamais regionų veikėjais; pabrėžia, kad būtina pradėti glaudžius santykius su Turkija;

25.

mano, kad ES bendradarbiavimas su Rusija turi būti grindžiamas aiškia strategija ir tvirtu abiejų šalių įsipareigojimu veikti visiškai laikantis tarptautinės teisės nuostatų ir dvišalių bei daugiašalių susitarimų; atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės 2008 m. spalio 15 d.-16 d. parengtas išvadas, pabrėžia, kad Rusija privalo laikytis įsipareigojimų, prisiimtų 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 8 d. susitarimais; todėl yra įsitikinęs, kad Rusijos sutikimas leisti tarptautiniams stebėtojams stebėti padėtį Šiaurės Osetijoje ir Abchazijoje ir visiškas 6 dalių plane nustatytų sąlygų įgyvendinimas, yra būtinos sąlygos ES ir Rusijos santykių normalizavimui; taip pat mano, kad jokia strateginė partnerystė neįmanoma, jeigu nebus visapusiškai pripažįstamos demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisės normų vertybės, bei jų laikomasi; ragina Tarybą šias vertybes padaryti vykstančių derybų dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Rusija, pagrindu;

26.

apgailestauja, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose pablogėjo ir kad dėl ginkluoto konflikto Gazos ruože žuvo daug civilių gyventojų, ir ją dar labiau apsunkina tai, kad nepasiekta esminių permainų siekiant taikos; įspėja, kad iki 2007 m. Anapolio konferencijoje sutarto termino pabaigos liko labai mažai laiko, ir yra įsitikinęs, kad sustiprintas transatlantinis bendradarbiavimas Anapolio procesui galėtų duoti papildomos naudos; mano, kad ES šiame regione turėtų imtis stipraus ir ryškaus politinio vaidmens, atitinkančio jos turimus finansinius išteklius, ypač sprendžiant dramatišką humanitarinę krizę Gazos ruože; ragina Tarybą toliau dėti pastangas siekiant ilgalaikių paliaubų Gazos ruože, vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1860 (2009), siekiant pradėti Izraelio ir Palestinos tautų derybas dėl taikos, koordinuojant veiksmus su kitais regiono veikėjais; ragina Tarybą apsvarstyti visas galimybes skatinti ilgalaikę taikę regione, įskaitant misijos pagal Europos saugumo ir gynybos politiką įgyvendinimą;

27.

pritaria Tarybos iniciatyvai atnaujinti ES policijos misijos įgaliojimus palestiniečių teritorijose ir mano, kad vis dar būtina aktyviau padėti kurti teisinę valstybę ir ugdyti politikos kūrimo gebėjimus; be to, atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą pratęsti pavedimą dėl ES pasienio pagalbos misijos Rafahe ir į pasiryžimą bei pasirengimą atnaujinti misiją; mano, kad dėl šio pasiryžimo turėtų būti parengtos konkrečios judėjimo laisvės palestiniečių teritorijose atkūrimo iniciatyvos;

28.

džiaugiasi 2008 m. lapkričio 3 d.-4 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ministrų susitikimo Marselyje rezultatais, pasiektais plėtojant Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos institucinius pagrindus; mano, kad Viduržemio jūros regiono žmogaus teisių, taikos, saugumo ir vystymosi problemos negali būti sprendžiamos atskirai; pabrėžia, kad politinis ir kultūrinis dialogas, ekonominiai ryšiai, migracijos srautų valdymas, aplinkos politika ir saugumas, įskaitant kovą su terorizmu, turi būti esminė Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių darbotvarkės dalis; ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti svarbų ir atitinkamą Turkijos vaidmenį Europos Sąjungai Viduržemio jūros regiono šalių atžvilgiu; mano, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentinė asamblėja turi būti integruota į Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos sistemą, siekiant suteikti pastarajai parlamentinį aspektą;

29.

mano, kad ES turėtų stiprinti savo veiklą Irake ir, bendradarbiaudama su Irako vyriausybe bei JT, remti demokratinių institucijų, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms plėtros procesą bei taikos atkūrimo ne tik pačiame Irake, bet ir Irako santykiuose su kaimynėmis šalimis, stiprinimą; pritaria ES jungtinės teisinės valstybės misijos Irake (EUJUST LEX) pratęsimui ir džiaugiasi dėl pažangos, pasiektos ruošiant pirmąjį prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą tarp ES ir Irako;

30.

ragina ES plėtoti veiksmingesnius ir platesnius santykius su Iranu, kurie turėtų apimti ne tik branduolinių technologijų klausimą, bet ir prekybos, energetinio bendradarbiavimo, regiono stabilumo temas ir galiausiai ne mažiau svarbius gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms klausimus;

31.

mano, kad ES turėtų skatinti naują požiūrį į Afganistaną ir turėtų derinti jį su naująja JAV administracija, taip sudarydama galimybę deryboms tarp Afganistano vyriausybės ir tokių grupuočių, kurios yra pasirengusios pripažinti konstituciją ir atsisakyti prievartos; pastebi, kad teikiant pagalbą reikėtų labiau susitelkti ties teisinės valstybės kūrimu, geru valdymu, būtiniausių paslaugų teikimu, ypatingą dėmesį teikiant sveikatai ir ekonomikos bei kaimo plėtrai, įskaitant realių alternatyvų opijaus gamybai rėmimą;

32.

išreiškia susirūpinimą dėl saugumo Afganistane mažėjimo; pakartoja, kad būtina skubiai pašalinti institucines kliūtis ir gerinti ES ir NATO bendradarbiavimą, siekiant padėti įgyvendinti ES policijos misiją Afganistane (EUPOL); mano, kad ES ir JAV turėtų geriau koordinuoti savo iniciatyvas, susijusias su policijos reformos įgyvendinimu; džiaugiasi valstybių narių įsipareigojimu didinti EUPOL pareigūnų skaičių ir ragina įvykdyti šį įsipareigojimą; yra įsitikinęs, kad operacijos sėkmė turi didelės svarbos transatlantinio aljanso ateičiai, ir kad, atsižvelgiant į tai, visos valstybės narės turėtų labiau įsipareigoti užtikrinti stabilumą Afganistane,

33.

ragina Tarybą plėsti darbotvarkę Afrikos klausimais ir į ją įtraukti daugiau politikos krypčių negu dabar ir vykdant ES išorės veiksmus šiems klausimams tiekti prioritetą;

34.

mano, kad vis dar svarbu, jog ES teiktų pagalbą Jungtinių Tautų veiksmams rytinėje Čado dalyje ir taip padėtų įgyvendinti visam Darfūro regionui skirtas priemones; pažymi, kad Europos Sąjungos pajėgų karinė operacija Čade (EUFOR Chad) bus baigta taip, kaip planuota, ir perduota JT vadovaujamai misijai; ragina Tarybą padėti sklandžiai atlikti perdavimą ir, tariantis su kitomis šalimis, apsvarstyti, kaip ES šiuo metu pernelyg apkrautam JT Taikos palaikymo operacijų padaliniui galėtų padėti įgyvendinti JT misiją;

35.

išreiškia didžiulį susirūpinimą labai bloga humanitarine pagalba Somaliui; ragina ES apsvarstyti, kaip ji, glaudžiai bendradarbiaudama su Afrikos Sąjunga, galėtų skubiai padėti Jungtinėms Tautoms spręsti šį saugumo, politinį ir humanitarinį uždavinį; atkreipia dėmesį į didėjančią piratavimo prie Somalio krantų grėsmę ir palankiai vertina šiuo klausimu ES priimtą sprendimą pradėti ESGP jūrų operaciją;

36.

išreiškia susirūpinimą dėl Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) didėjančio smurto ir priešpriešos, galinčių išaugti į didelę humanitarinę krizę; ragina visas šalis, įskaitant vyriausybines karines pajėgas, nutraukti prievartą ir žmogaus teisių pažeidinėjimus įtraukiant civilius gyventojus, pakartotinai dalyvauti derybose dėl taikos, kurios pradėtos Gomoje ir Nairobyje, ir paremti KDR nacionalinės asamblėjos patvirtintą programą; mano, kad ES dalyvavimas KDR privalo viršyti techninės saugumo sektoriaus reformos misijos (EUSEC RD Congo) ir ES policijos misijos (EUPOL RD Congo) apimtyje teikiamos techninės pagalbos rėmus ir suteikti apčiuopiamos pagalbos JT taikos palaikymo misijai, kuri iki šiol nesugebėjo užkirsti kelio žiaurumui;

37.

džiaugiasi dėl sumažėjusios įtampos Taivanio sąsiauryje ir vykstančio dialogo tarp Pekino ir Taipėjaus dėl dvišalių veiksmų, o taip pat Taivanio dalyvavimo tarptautinėse organizacijose; aktyviai remia Tarybos 2008 m. rugsėjo 19 d. deklaraciją, kuria pakartojama parama Taivanio dalyvavimui specializuotuose daugiašaliuose forumuose, įskaitant stebėtojo statuso suteikimą atvejais, kai Taivanio narystė nėra įmanoma;

38.

Atkreipia dėmesį į faktą, kad ES ir Kinijos ekonominiai santykiai nuolat stiprėjo, ir padidėjo žmonių tiesioginių ryšių mastas ir intensyvumas; tuo pat metu išlieka giliai susirūpinęs dėl Kinijos valdžios institucijų geranoriškumo spręsti gausius žmogaus teisių pažeidimo atvejus ir užtikrinti, kad žmonės galėtų naudotis pagrindinėmis laisvėmis bei teisėmis trūkumo; šiuo klausimu išreiškia gilų nusivylimą dėl Kinijos valdžios institucijų pateiktų priimto sprendimo atidėti 11-ąjį ES ir Kinijos viršūnių susitikimą, priežasčių; pažymi, kad naujas Kinijos ir ES viršūnių susitikimas yra numatytas per pirmąjį 2009 m. pusmetį ir tikisi, kad dėl to visose bendradarbiavimo srityse bus pasiekta žymi pažanga;

39.

apgailestauja dėl Kinijos valdžios institucijų sprendimo baigti derybas su Dalai Lamos atstovais ir primena įsipareigojimus prisiimtus prieš olimpines žaidynes, po 2008 m. kovo tragiškų įvykių; dar kartą ragina Tarybą paskirti specialųjį pasiuntinį Tibeto klausimais, siekiant atidžiau stebėti padėtį ir palengvinti šalių dialogo atnaujinimą;

40.

primena, kad 2001 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos visuotinės partnerystės ir bendrosios bendradarbiavimo strategijos (6) ir vėliau 2006 m. balandžio 27 (7) d. bei 2008 m. balandžio 24 d. (8) rezoliucijose, atitinkamai priimtose atsižvelgiant į Vienoje ir Limoje vykusius ES ir LAKR šalių (Lotynų Amerikos ir Karibų baseino šalių) aukščiausiojo lygio susitikimus, EP pasiūlė parengti Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartiją, kuria, remiantis JT chartija, būtų sudarytos palankios sąlygos bendriems politiniams, strateginiams ir saugumo užtikrinimo veiksmams bei iniciatyvoms; ragina Tarybą ir Komisiją imtis aktyvių veiksmų šiam ambicingam tikslui pasiekti;

41.

džiaugiasi pastangomis, kuriomis siekiama dvišalių asociacijos susitarimų su Lotynų Amerika – pirmųjų ES sudarytų šio tipo susitarimų;

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO Generaliniam Sekretoriui, ESBO pirmininkui, ESBP parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininkui ir Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininkui.