25.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 76/30

A.

kadangi dėl neefektyvaus naudojimo Europos Sąjungoje iššvaistoma daugiau kaip 20 proc. energijos ir, jei būtų pasiektas tikslas sutaupyti 20 proc. energijos, ES galėtų sunaudoti apie 400 Mtne (mln. tonų naftos ekvivalento) mažiau pirminės energijos ir apie 860 Mtne sumažinti išmetamo CO2 kiekį,

B.

kadangi Europos Sąjungoje energijos vartojimas, taip pat ir iš visų nacionalinių energijos šaltinių, kuriuos visų pirma sudaro įprastiniai energijos ištekliai, tebėra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų šaltinis,

C.

kadangi energijos išteklių importui į ES, t. y. jų tiekimo saugumui ir nepriklausomybei, būdinga vis didesnė rizika,

D.

kadangi, skatinant daugiau investuoti į efektyvų energijos vartojimą finansų krizės arba nuosmukio metu ir svyruojant naftos kainoms bei negalint jų nuspėti, prisidedama prie ekonomikos skatinimo,

E.

kadangi kylančios energijos kainos gali tapti viena iš pagrindinių skurdo priežasčių; kadangi efektyvesnis energijos vartojimas yra veiksmingiausias būdas sumažinti skurdžiai gyvenančių žmonių pažeidžiamumą,

F.

kadangi efektyvesnis energijos vartojimas yra ir ekonomiškai veiksmingiausias būdas įgyvendinti ES sau iškeltus privalomuosius rodiklius išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir atsinaujinančios energijos srityse,

G.

kadangi visos valstybės narės bendrai suinteresuotos efektyviau vartoti energiją ir išnaudoti su efektyvesniu energijos vartojimu susijusias galimybes; kadangi siekiant atsižvelgti į skirtingas valstybių narių ekonomines ir klimato ypatybes patartina joms taikyti skirtingus priemonių derinius,

H.

kadangi efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis norimą rezultatą galima pasiekti tik tada, kai jos taikomos visų sektorių politikai įgyvendinti,

I.

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad kelios valstybės narės dar nepateikė nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo planų, Komisija, siekdama paskatinti daugiau valstybių narių įgyvendinti šioje srityje priimtus sprendimus, privalo imtis priemonių,

J.

kadangi dėl tarptautinės ekonominės krizės ir didesnio energijos išteklių kainų svyravimo vis svarbesnis efektyvus energijos vartojimas, nes efektyvus energijos vartojimas lemia gerokai didesnį tarptautinį Europos įmonių konkurencingumą,

K.

kadangi, remiantis pirmiau minėtu Komisijos komunikatu „Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 proc. rodiklį“, gresia realus pavojus, kad nebus pasiektas 2020 metams nustatytas efektyvaus energijos vartojimo rodiklis,

L.

kadangi valstybės narės, vadovaudamosi pasiūlymo dėl direktyvos dėl skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių nuostatomis, turi remti ir skatinti efektyvų energijos vartojimą ir energijos taupymą, kad galėtų lengviau pasiekti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rodiklius,

M.

kadangi gyvenamuosiuose namuose galima sutaupyti apie 27 proc. energijos,

N.

kadangi nei ES, nei nacionaliniu lygmenimis dar nenustatyti teisiškai privalomi efektyvaus energijos vartojimo rodikliai,

O.

kadangi akivaizdu, jog vis dar trūksta pajėgumų energijos vartojimo efektyvumo projektams įgyvendinti,

1.

palankiai vertina valstybių narių parengtus veiksmų planus; tačiau yra susirūpinęs, kad vėlavimas pateikti planus ir daugelio nacionalinių veiksmų planų turinys rodo, jog esama trūkumų, galinčių trukdyti pasiekti ES efektyvaus energijos vartojimo ir klimato apsaugos tikslus; pabrėžia, kad šiuo metu daugiausia dėmesio turi būti skiriamas veiksmingam priemonių, visų pirma susijusių su energijos efektyvumu, įgyvendinimui, įskaitant pažangiausios patirties bei sąveikos tobulinimą ir teikiant galutiniams vartotojams daugiau informacijos bei rekomendacijų efektyvaus energijos vartojimo klausimais;

2.

mano, kad 2009 m. persvarstant veiksmų planus pats laikas išsamiai ištirti, ar teisės aktuose ir veiksmų planuose numatytos visos taupymo galimybės, susijusios su efektyvaus energijos vartojimo tikslų įgyvendinimo funkcijų paskirstymu, taip pat tai, kaip Komisija, valstybės narės, regionų ir vietos institucijos pasiskirsto atsakomybę įgyvendinimo ir vykdymo srityse;

3.

ragina Komisiją užtikrinti, kad energijos efektyvumas ir energijos išteklių taupymas būtų kertinis Europos energetikos politikos akmuo; palankiai vertina pirmiau minėtame komunikate „Energijos vartojimo efektyvumas – pasiekti 20 proc. rodiklį“ išdėstytą Komisijos įsipareigojimą parengti persvarstytą ES energijos efektyvumo veiksmų planą; ragina Komisiją užtikrinti, kad 2020 metams nustatytas 20 proc. energijos efektyvumo rodiklis būtų teisiškai įpareigojantis ir sudarytų dalį Bendrijos pažangos siekiant šio rodiklio vertinimo, kurį Komisija turi atlikti vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (13) nuostatomis;

4.

džiaugiasi, kad didinami Komisijos žmogiškieji ištekliai energijos efektyvumo srityje: nors šių išteklių vis dar nepakanka siekiant dirbti visu pajėgumu, tai padės greičiau parengti teisėkūros pasiūlymus ekologinio produktų projektavimo, pastatų energinio naudingumo ir energijos sunaudojimo parodymų ženklinant gaminius, transporto sektoriaus ir galutiniams vartotojams skirtų įrenginių srityse; pabrėžia, kad pastarosiose srityse vis dar trūksta teisės aktų;

5.

mano, kad Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetikos paslaugų yra gera reguliavimo sistema; kartu pažymi, kad Direktyva taikoma tik iki 2016 m., ir bet kuriuo atveju jos užmojai pernelyg riboti, kad būtų pasiektas tikslas bent 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, tad 2012 m. ji turėtų būti persvarstyta atsižvelgiant į išsamų valstybių narių patirties tyrimą;

6.

palankiai vertina tai, kad daugelio valstybių narių energetikos paslaugų teikėjai ir profesinės asociacijos, remdamosi direktyva, pradėjo tobulinti ir koordinuoti savo pažangaus energijos suvartojimo matavimo sistemas; tačiau pažymi, kad pagal esamą reguliavimo sistemą intelektualieji skaitikliai nebus plačiai naudojami namų ūkyje; todėl pritaria, kad per 10 metų nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (14), įsigaliojimo būtų privaloma tvarka pradėta naudoti intelektualiuosius skaitiklius visuose pastatuose; ragina Komisiją griežčiau įgyvendinti Direktyvos 2006/32/EB 13 straipsnyje numatytus reikalavimus siekiant paspartinti pažangaus energijos suvartojimo matavimo sistemų taikymą;

7.

mano, kad Komisija turi remti intelektualiųjų skaitiklių diegimą privaloma tvarka, jeigu ji nori atlikti išsamų valstybių narių patirties šioje srityje tyrimą; mano, kad būsimose taisyklėse turėtų būti reikalaujama, jog vartotojų namuose ekranai, kuriuose duomenys lengvai įskaitomi, būtų įrengti šalia intelektualiųjų skaitiklių, ir kad Komisija taip pat turėtų atkreipti dėmesį į matavimo sistemų suderinimo ir į duomenų perdavimo, diferencijuotų tarifų bei mikrogamybos taisykles;

8.

mano, kad būtina remti nuostatas, kuriomis įtvirtinamas pavyzdinis viešojo sektoriaus vaidmuo; mano, kad atsižvelgiant į didėjančią energijos kainą efektyvaus energijos vartojimo kriterijai turėtų būti apibrėžti valstybės institucijų viešųjų pirkimų procedūrose;

9.

pripažįsta, kad didinant energijos efektyvumą pastatuose yra didžiulė galimybė sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų kiekį ir kovoti su klimato kaita prisitaikant prie klimato kaitos ir sprendžiant jos priežastis;

10.

ragina valstybes nares, kur įmanoma, intensyviai naudoti alternatyvius atsinaujinančius energijos šaltinius, pvz., vėją, biomasę, biokurą, taip pat bangų ir potvynių bei atoslūgių energiją;

11.

palankiai vertina Komisijos pasirengimą į Direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo taikymo sritį įtraukti mažai energijos vartojančių ir anglies junginių išlakų neišmetančių pastatų standartizavimą ir ragina nustatyti ES masto reikalavimus mažai energijos suvartojantiems pastatams, nes šie pastatai galėtų sumažinti galutinių vartotojų išlaidas; ragina nustatyti tikslų standartizavimo tvarkaraštį ir minimalų energijos iš atsinaujinančių šaltinių kiekį tiek naujuose, tiek esamuose pastatuose;

12.

pažymi, kad gyvenamieji pastatai priklauso vienam iš labiausiai energiją švaistančių sektorių, todėl ragina nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis teikti didesnę finansinę paramą pastatų energiniam naudingumui didinti, o esamas finansines paskatas palyginti su nacionaliniuose veiksmų planuose išdėstytais įsipareigojimais, kaip Komisijos veiksmų planų persvarstymo dalį;

13.

ragina valstybes nares ir regionus vykdyti suderintus veiksmus, numatytus pagal 2008 m. Intelektualiąją Europos energijos darbų programą, ir panaudoti struktūrinius fondus teminių tinklų savo teritorijose kūrimui, kad būtų galima gauti informacijos apie kituose ES regionuose taikomus metodus, susijusius su efektyviu energijos vartojimu, bei keistis šios srities praktinėmis žiniomis ir patirtimi;

14.

pabrėžia, kad nacionaliniuose veiksmų planuose, susijusiuose su gyvenamųjų namų sektoriumi, numatytos energetikos politikos prioritetas turėtų būti gerinti būstų, kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys asmenys, ribinių parametrų kokybę, atsižvelgiant į tai, kad dėl nenuspėjamų kuro kainų smarkiai pablogės šių namų ūkių ekonominė padėtis ir gali kilti rimtų socialinių problemų;

15.

palankiai vertina dabar vykdomą planinį teisės aktų, apimančių nuostatas dėl įrangos ženklinimo ir minimalaus energijos vartojimo efektyvumo, papildymą atsižvelgiant į veiksmų planą ir į Direktyvą 2005/32/EB; mano, jog svarbu, kad būtų išplėstas įrangos, kuriai taikomi minėtieji teisės aktai, sąrašas ir kartu stebimi vartotojų įpročiai;

16.

siekdamas sumažinti atsarginės energijos vartojimą siūlo Komisijai ištirti galimybę reguliuoti išorinius energijos šaltinius, teikiančius įvairius įrenginius; ragina Komisiją, laikantis Direktyvos 2005/32/EB nuostatų, užtikrinti, kad šios nuostatos apimtų visą produkto būvio ciklą, turint mintyje efektyvaus energijos vartojimo padarinius; atsižvelgdamas į tai, ragina papildyti direktyvą nuostatomis, susijusiomis su visu būvio ciklu, atsakomybe už gaminius ir galimybe juos pataisyti;

17.

mano, jog svarbu, kad į efektyvesnio energijos vartojimo priemones būtų įtrauktos įmonės, kurioms netaikoma Europos prekybos taršos leidimais sistema, ypač tais atvejais, kai paslėptos išlaidos arba kiti sunkumai trukdo energijos vartojimo efektyvumą pasiekti rinkos priemonėmis; mano, kad siekiant efektyvumo būtina ne tik išplėsti ekologinį projektavimą, bet ir pradėti taikyti „baltųjų sertifikatų“ sistemą; yra įsitikinęs, kad Komisija turėtų kuo greičiau užbaigti reikiamus patikrinimus; pažymi, kad efektyvus energijos vartojimas yra labai svarbus, nes gali padėti valstybėms narėms pasiekti privalomus dalinimosi atsakomybe rodiklius; pabrėžia, kad padidinus energijos efektyvumą pastatuose galima ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti energijos vartojimą;

18.

palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (15), ir konsultacijas dėl kitų teisės aktų, pagal kuriuos siekiama gerinti transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą; pabrėžia, kad svarbu kaip įmanoma greičiau nustatyti griežtus būsimus išmetamų dujų kiekių rodiklius siekiant užtikrinti pramonės saugumą; reiškia nusivylimą, kad Parlamento raginimas nustatyti 95 g išmetamo CO2 kiekio ribą 2020 m. dar nepatvirtintas; tačiau susirūpinęs pažymi, kad taikant naujus teisės aktus vis didėjanti energijos paklausa transporto srityje nesumažės;

19.

palankiai vertina parengtą Žaliąją knygą dėl mobilumo mieste (COM(2007)0551), bet pažymi, kad nesant konkrečių kiekybinių nuostatų negalima išnaudoti efektyvumo didinimo galimybių; ragina Komisiją ištirti, kaip energijos požiūriu efektyvaus mobilumo mieste skatinimas ir visuomeninio transporto vystymas gali turėti vis didesnės įtakos struktūrinei bei sanglaudos politikai, ir kaip mobilumo efektyvumas gali turėti daugiau įtakos Bendrijos bendrai finansuojamų projektų sąlygų sistemai;

20.

pabrėžia, kad dėl informacijos sklaidos ir ryšių priemonių tapo įmanoma taikyti kelių krovininio transporto apmokestinimo metodus, apimančius ne tik greitkelių sistemą; ragina ištirti galimybes vidaus rinkoje taikyti vienodus kontrolės teisės aktus;

21.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti efektyvią termofikaciją, bet pastebi, kad šios technologijos plėtojimas turėtų įtakos tose srityse, kuriose ji gali padėti veiksmingai tenkinti vietos naudingo šildymo poreikius; pažymi, kad centralizuoto šildymo sistemų tinklo efektyvumas yra toks pat svarbus kaip vartotojų naudojamos įrangos efektyvumas; mano, kad skiriant struktūrinių fondų ateityje didesnę reikšmę reikėtų teikti esamų centralizuoto šildymo sistemų tinklo efektyvumui;

22.

tebemano, kad kai kurių sektorių politika prieštarauja Europos Sąjungos pastangoms efektyviai vartoti energiją; mano, kad tai taikytina ir dabartinei pagal struktūrinę ir sanglaudos politiką teikiamos paramos struktūrai;

23.

mano, kad MVĮ gali tekti svarbus vaidmuo gerinant energijos vartojimo efektyvumą, bet jos neturi tokių pačių pajėgumų laikytis teisės aktų ar naujų standartų energijos sektoriuje; todėl mano, kad pagal Smulkiojo verslo aktą įvestos priemones taip pat turėtų būti taikomos tvarkant informaciją ir ryšius su MVĮ energijos efektyvumo klausimais;

24.

ragina valstybes nares didinti savo ambicijas ir savo nacionalinius energijos efektyvumo veiksmų planus naudoti kaip praktinę priemonę ne tik Direktyvoje 2006/32/EB numatytiems efektyvaus energijos vartojimo rodikliams, bet ir platesniems bei ilgesnio laikotarpio rodikliams pasiekti, t. y. iki 2020 m bent 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pasiekti privalomus nacionalinius pasiskirstymo atsakomybe mažinant išlakas rodiklius;

25.

ragina valstybes nares iki 2016 m. sutaupyti daugiau nei 9 proc. galutinio suvartojimo energijos, kaip kad numatyta Direktyvoje 2006/32/EB, ir nustatyti aiškius tarpinius rodiklius galutiniam rodikliui pasiekti;

26.

mano, kad nacionaliniuose veiksmų planuose reikia nustatyti realius, pagrįstus tikslinius privalomus rodiklius ir nustatyti priemones, kurios turi būti įgyvendintos siekiant užtikrinti, kad šie rodikliai būtų pasiekti;

27.

mano, kad itin svarbu nacionalinius veiksmų planus pritaikyti prie geografinės, klimato, ekonominės struktūros ir vartotojų savybių, kurios įvairiuose regionuose labai skirtingos;

28.

atkreipia dėmesį į ryšį tarp energijos ir teritorinės sanglaudos, kaip nurodyta Komisijos Žaliojoje knygoje dėl teritorinės sanglaudos (COM(2008)0616), turint mintyje tai, kad energijos suvartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis galima prisidėti prie tvaraus vystymosi, energetinio saugumo, taip pat turint mintyje gerai parengtos teritorijų planavimo strategijos svarbą ir ilgalaikius sprendimus, skirtus visiems regionams;

29.

mano, jog nacionaliniuose veiksmų planuose reikia užtikrinti, kad efektyvaus energijos vartojimo tiksliniai rodikliai būtų pasiekti mažomis sąnaudomis ir kad valstybės pagalba teiktų papildomos vertės;

30.

ragina valstybes nares į esamas ryšių tarp vyriausybės agentūrų ir visuomenės struktūras įtraukti informaciją apie efektyvų energijos vartojimą, pažangiausią patirtį tose srityse ir vartotojų teises, susijusias su energijos ir klimato sektoriumi;

31.

mano, kad siekiant užtikrinti geresnį visuotinį įgyvendinimą nacionalinius veiksmų planus būtina rengti gausiai dalyvaujant vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir verslo srities partneriams, o kai kurios valstybės narės dabar elgiasi priešingai;

32.

mano, kad svarbu nacionaliniuose veiksmų planuose atkreipti ypatingą dėmesį į didėjančių energijos kainų sukeliamą skurdą ir užtikrinti tinkamą asmenų, kuriems gresia skurdas, apsaugą; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra svarbi ir skubi užduotis;

33.

pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės į savo nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus įtrauktų atitinkamas energijos taupymo finansines priemones, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2006/32/EB 9 straipsnį; mano, jog šios finansinės priemonės turėtų būti parengtos taip, kad padėtų įveikti pripažintas kliūtis, trukdančias padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kaip antai išlaidų ir naudos pasidalijimas tarp savininko ir nuomininko ir ilgesnis atsipirkimo laikotarpis, kai senesnę, sunkiai atnaujinamą nuosavybę reikia pritaikyti prie dabartinių energijos vartojimo efektyvumo standartų;

34.

mano, kad nacionaliniuose veiksmų planuose reikia ypač pabrėžti tai, kaip vyriausybės ketina skatinti ir remti MVĮ investicijas į energijos vartojimo efektyvumą; todėl pabrėžia, kad reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tokias investicijas rengiant nacionalinius veiksmų planus;

35.

apgailestaudamas pažymi, kad daugumoje valstybių narių energijos vartojimo efektyvumo projektams skiriamas finansavimas vis dar nėra pakankamas ir netinkamai atsižvelgiama į regionų ypatumus; ragina valstybes nares rūpintis atitinkamų savo naujovių diegimo veiksmų programų įgyvendinimu, kad būtų parengti ekonomiškai naudingi energijos vartojimo efektyvumo sprendimai;

36.

pabrėžia, kad nuo šiol reikia veiksmingai įgyvendinti tas priemones, įskaitant pažangiausios patirties ir sinergijos tobulinimą bei keitimosi informacija organizavimą ir efektyvaus energijos vartojimo sektoriaus įvairių ir išsklaidytų dalyvių koordinavimą;

37.

pažymi, kad reikia išsamesnių ir aiškesnių įsipareigojimų sudarant 2011 m. antrojo etapo nacionalinius veiksmų planus, siekiant sukurti verslui palankią aplinką ir numanomas investavimo sąlygas rinkos dalyviams;

38.

pabrėžia, kad privatusis sektorius, remiamas taikant nacionalines priemones, turėtų atlikti svaresnį vaidmenį investuojant į tvarias energetikos technologijas ir kuriant naujas, drauge jis turėtų imtis naujoviškos veiklos, siekdamas keisti požiūrį ir kreipti daugiau dėmesio į energijos vartojimo efektyvumą;

39.

pabrėžia strateginę ES valdžios institucijų rolę, ypač regionų ir vietos lygmenimis, teikiant didesnę įgyvendinimui reikalingą institucinę paramą energijos vartojimo efektyvumą skatinančioms iniciatyvoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų; rekomenduoja aktyviau vykdyti informacines ir šviečiamąsias kampanijas, pvz. pasinaudojant lengvai suprantamu energijos vartojimo efektyvumo ženklinimu, ir pradėti su energija susijusias bandomąsias iniciatyvas bei mokymus minėtųjų regionų ir vietos institucijų, siekiančių atkreipti piliečių dėmesį ir pakeisti jų elgesį, teritorijose;

40.

ragina valstybes nares rengti sąmoningumo ugdymo ilgalaikio energijos vartojimo efektyvumo klausimais kampanijas, dėmesį kreipiant į viešųjų ir privačiųjų pastatų energinį efektyvumą ir siekiant įtikinti visuomenę, kad efektyviai vartojant energiją galima iš tikrųjų sutaupyti;

41.

ragina Komisiją pateikti išsamią visų pirmame etape pateiktų planų analizę siekiant iki galo išsiaiškinti vėlavimo priežastis ir imtis ryžtingų veiksmų, jeigu ir ateityje būtų vėluojama ir pasitaikytų aplaidumo;

42.

prašo Europos Komisiją Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu išsiaiškinti, ar kiekviena sektorinė politikos priemonė atitinka efektyvaus energijos vartojimo tikslus; todėl mano, kad būtina išsamiai patikrinti Bendrijos pagalbos sistemas;

43.

ragina Komisiją gerokai padidinti struktūrinių fondų ir sanglaudos fondų, kurie, vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo (16) 7 straipsnio nuostatomis, skirti energijos vartojimo efektyvumui esamuose gyvenamuosiuose namuose didinti, dalį ir kviečia valstybes nares visapusiškai išnaudoti šią galimybę;

44.

ragina valstybes nares ir regionus vykdyti suderintus veiksmus, numatytus pagal 2008 m. Intelektualiąją Europos energijos darbų programą, ir panaudoti būtent struktūrinių fondų lėšas teminiams tinklams savo teritorijose kurti, kad būtų galima gauti informacijos apie kituose ES regionuose taikomus metodus, susijusius su efektyviu energijos vartojimu, bei keistis šios srities praktinėmis žiniomis ir patirtimi;

45.

ragina Komisiją kito struktūrinių fondų programavimo laikotarpiu pritarti energijos vartojimo efektyvumo tikslams, sugriežtinti su šiais tikslais susijusius kriterijus ir skatinti taikyti konkrečias priemones ir technologijas, skirtas energijos taupymui ir efektyviam naudojimui, įskaitant partnerystę vykdant projektus, susijusius su pastatų atnaujinimu, gatvių apšvietimo modernizavimu, ekologišku transportu, miesto šildymo ir šilumos bei elektros energijos gamybos įrengimų modernizavimu;

46.

ragina Komisiją patvirtinti priemones, būtinas pakankamiems instituciniams pajėgumams valstybėse narėse užtikrinti, kad būtų galima parengti veiksmingus nacionalinius veiksmų planus ir juos įgyvendinti, įskaitant oficialų atskirų priemonių stebėjimą ir kokybės kontrolę, taip pat ir tų, kurios siejamos su įsipareigojimais užtikrinti pastatų energinio naudingumo sertifikatus ir remti valstybinio švietimo bei mokymo programas energijos vartojimo efektyvumo srityje; ragina Komisiją sukurti viešą valstybių narių energijos vartojimo efektyvumo priemonių ir (arba) svarbių jų taikymo aspektų duomenų bazę;

47.

ragina Komisiją nustatyti minimalius suderinto nacionalinių energijos efektyvumo veiksmų planų vertinimo šablono, metodikos ir tvarkos reikalavimus; pažymi, kad taip būtų sumažinta valstybių narių administracinė našta, užtikrintas nacionalinių energijos efektyvumo veiksmų planų pagrįstumas ir skatinama atlikti lyginamąją analizę; yra įsitikinęs, kad turi būti rengiami suderinti kiekvieno sektoriaus šablonas ir metodika, be to, turi būti aiškiai atskirta ankstesnė valstybių narių patvirtinta energijos efektyvumo politika ir veiksmai bei nauji politika ir veiksmai; atkreipia dėmesį į atitinkamas siūlomoje direktyvoje išdėstytas skatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių nuostatas; pabrėžia, kad Komisijai tikrinant ir, jei būtina, atmetant nacionalinį veiksmų planą iš karto po to, kai jis pateiktas, vartotojams būtų užtikrinta geresnė įgyvendinimo kokybė; ragina koordinuoti nacionalinius veiksmų planus ir ataskaitas, teikiamas pagal skirtingas teisines priemones, siejamas su klimato kaitos tikslais; ragina Komisiją įvairiais būdais patikrinti, ar nacionaliniai energijos efektyvumo veiksmų planai atitinka pateiktas nacionalines ataskaitas, susijusias su Kioto protokolo ir nacionalinio strateginių krypčių plano struktūrinių fondų dokumentais;

48.

ragina Komisiją nustatyti bendrus principus, susijusius su metodais sutaupytai energijai apskaičiuoti, laikantis subsidiarumo principo; pažymi, kad tai, jog taikant energijos efektyvumo didinimo priemones sutaupytos energijos kiekį būtina nustatyti ir patikrinti, yra svarbu ne tik taikant Direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, bet ir siekiant įvertinti, kaip siekiama tikslo iki 2020 m. sutaupyti 20 proc. energijos bei kitų būsimų energijos taupymo tikslų;

49.

ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose būtų pateiktas aiškus ir nuoseklus požiūris, o ypač, kad Direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, įskaitant vėlesnį pateikimą nauja redakcija, reikalavimai būtų visiškai integruoti į nacionalinius efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus, siekiant, kad šiuose planuose būtų siūlomos priemonės, kurios iš tikrųjų padėtų didinti energijos vartojimo efektyvumą, kurio reikalaujama esamuose nacionaliniuose ir Bendrijos teisės aktuose;

50.

ragina Europos Komisiją reikalauti, kad nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose būtų aiškiai nurodyta, kaip įgyvendinti Direktyvoje 2006/32/EB numatytą įsipareigojimą, kad viešasis sektorius atliktų svarbiausią vaidmenį, ir, jei reikia, pateikti pasiūlymą dėl Bendrijos teisės akto, kuriuo būtų užtikrinamas pavyzdinis viešojo sektoriaus vaidmuo investuojant į energijos vartojimo efektyvumą;

51.

ragina Europos Komisiją išsiaiškinti, kaip viešojo pirkimo procedūrose įtvirtinti sąlygas dėl efektyvaus energijos vartojimo, kurias reikia įgyvendinti vykdant viešuosius pirkimus, pirmenybę teikiant ekologiškiems produktams, įskaitant privalomą energijos efektyvumo standartų taikymą ir privalomą būvio ciklo energijos sąnaudų įtraukimą į investicijų vertinimą; pabrėžia, kad valdžios institucijos visais lygmenimis turėtų pirmosios pateikti pavyzdį vykdydamos viešuosius pirkimus pagal ekologiškumo principą;

52.

ragina Europos Komisiją ištirti, kokie Bendrijos ištekliai skirti moksliniams tyrimams, kad kitu finansinės perspektyvos laikotarpiu būtų galima daugiau išteklių skirti energijos vartojimo efektyvumui gerinti;

53.

mano, kad Komisija turėtų skatinti tas valstybes nares, kurios dar nepatvirtino savo nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų, įgyvendinti šioje srityje priimtus sprendimus;

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.