24.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 46/38

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. birželio 24 d. komunikatą dėl EPS viešųjų finansų 2008 m. – viešųjų finansų kokybės vaidmuo ES valdymo sistemoje (COM(2008)0387),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. birželio 13 d. komunikatą dėl EPS viešųjų finansų 2007 m. – prevencinės SAP funkcijos efektyvumo užtikrinimas (COM(2007)0316),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. gegužės 7 d. komunikatą „EPS@10: Ekonominės ir pinigų sąjungos laimėjimai ir uždaviniai po 10 metų nuo jos sukūrimo“ (COM(2008)0238),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 26 d. rezoliuciją dėl EPS viešųjų finansų 2006 m. (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl EPS viešųjų finansų 2004 m. (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl 2007 m. metinio pranešimo apie euro zoną (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2006 m. metinio pranešimo apie euro zoną (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl 2008 m. pavasarį vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui perduodamos nuomonės apie Lisabonos strategiją (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Europos intereso sėkmingai išspręsti globalizacijos uždavinius (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos situacijos: 2007 m. parengiamoji 2007 m. bendrųjų ekonominės politikos gairių ataskaita (7),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą dėl mokesčių ir muitų politikos įnašo į Lisabonos strategiją (COM(2005)0532) ir 2007 m. spalio 24 d. Parlamento rezoliuciją (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2003 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspektų įvertinimo sudarant valstybės biudžetus (9),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos rezoliuciją dėl ekonominės politikos koordinavimo trečiuoju EPS etapu ir dėl EB sutarties 109 ir 109b straipsnių, pridėtą prie ES pirmininkaujančios valstybės narės išvadų, pateiktų po 1997 m. gruodžio 12 ir 13 d. Liuksemburge įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

—

atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, pateiktas po 2008 m. gruodžio 11–12 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, ir į 2008 m. gruodžio 16 d. vykusio neeilinio Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybos (ECOFIN) susitikimo išvadas dėl finansų krizės valdymo,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) 2008 m. lapkričio 4 d. susitikimo išvadas dėl tarptautinių iniciatyvų sprendžiant finansų krizę ir pasiruošimo tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui krizės klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 29 d. Komisijos komunikatą „Įveikti finansų krizę. Europos veiksmų programa“ (COM(2008)0706),

—

atsižvelgdamas į ES pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl finansų rinkų reguliavimo ir priežiūros stiprinimo, pateiktas po 2008 m. spalio 15–16 d. Briuselyje įvykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo,

—

atsižvelgdamas į Euro grupės šalių ir vyriausybių vadovų posėdžio, vykusio 2008 m. spalio 12 d. siekiant patvirtinti bendrą gelbėjimo ir kovos su krize planą, rezultatus,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) 2008 m. spalio 7 d. susitikimo išvadas dėl neatidėliotinų finansų krizės sprendimo priemonių taikymo ir į Parlamento 2008 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl 2008 m. spalio 15 ir 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo (10),

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybos (ECOFIN) 2008 m. gegužės 14 d. susitikimo išvadas dėl socialinių išlaidų efektyvumo ir veiksmingumo užtikrinimo ateityje ir viešųjų finansų kokybės analizės gairių projektą,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybos (ECOFIN) 2007 m. spalio 9 d. susitikimo išvadas dėl viešųjų finansų kokybės: viešojo administravimo modernizavimas,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansinių reikalų tarybos (ECOFIN) 2006 m. spalio 10 d. išvadas dėl viešųjų finansų kokybės,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6–0507/2008),

A.

kadangi kokybiški viešieji finansai (KVF), kurių tikslas – tvarus vystymasis, rodo nusiteikimą dirbti ateities kartoms ir tai ypač svarbu dabartinėje padėtyje, kai rinkose vyrauja suirutė;

B.

kadangi reikia vystyti KVF politiką, kuri būtų koordinuojama Bendrijos lygmeniu, ypač euro zonoje ir kuri būtų parengta ir vertinama, remiantis bendromis standartinėmis priemonėmis, kad šiuo laikotarpiu būtų palaikomas augimas ir kad būtų galima spręsti demografines, globalizacijos ir klimato kaitos problemas;

C.

kadangi viešųjų finansų tikslas – palaikyti makroekonomikos sistemą, teikti viešąsias paslaugas ir prekes bei kompensuoti rinkos nesėkmes ir išorės poveikius;

D.

kadangi KVF koncepcija ir veiklos bazė nukreiptos į augimą, o augimas laikomas svarbiausiu KVF rodikliu, jos turi būti neatskiriamai integruotos į valstybių narių biudžeto ir viešųjų išlaidų politiką, kuri būtų orientuota į gerovės valstybės palaikymą ir naujoves, socialinę apsaugą ir išteklių perskirstymą;

E.

kadangi nedidelės ir nekoordinuotos viešosios investicijos Europos Sąjungoje (mažiau nei 3 proc. BVP) turi neigiamą poveikį tvaraus ilgalaikio augimo tikslo įgyvendinimui; norint jį pasiekti, reikia kryptingai skirti viešąsias išlaidas ir nustatyti jų prioritetus;

F.

kadangi būtina ir tinkama nagrinėti ir vertinti viešuosius finansus bei jų tvarumo perspektyvas lyčių požiūriu;

1.

pažymi, kad išanalizavus viešųjų finansų padėtį 2007 m. ir pirmoje 2008 m. pusėje, aiškiai matyti, jog pasikeitė ekonomikos tendencijos ir pažymi, kad naujausiomis ekonominėmis prognozėmis patvirtinama, jog krypstama į recesiją, taip pat nuolat mažėja infliacija ir didėja pajamų skirtumai;

2.

išreiškia susirūpinimą sunkia ekonomine ir finansine padėtimi Europoje ir pasaulyje, dėl kurios pasiektas precedento neturintis nestabilumo lygis, ir pažymi, kad kuriasi nauja varomoji jėga, dėl kurios vystosi nauji viešojo ir privačiojo sektorių santykiai, pinigų ir ekonominės politikos pokyčiai, kuomet, jei tinkamai neveikia rinka ir jei trūksta taisyklių ir kontrolės, viešasis sektorius turi imtis pagrindinio vaidmens, kartais atviros nacionalizacijos pavidalu;

3.

pažymi, kad strateginių sektorių krizė, ypač finansų ir transporto srityse, skatina viešąsias investicijas, susijusias su bendrovių perėmimu, nesirūpinant, kad tokios gelbėjimo operacijos vyktų tik tada, kai tai būtina, siekiant išlaikyti Europos ekonomikos tvarumą ir plėtrą ir užtikrinti, kad nesivadovaujama tik nacionaliniais interesais;

4.

mano, kad Komisija ir valstybės narės turi pateikti tinkamą pagalbos viešajam sektoriui bei dalyvavimo pagrindinėse pramonės įmonėse, finansų ir kreditų sektoriuje poveikio viešiesiems finansams įvertinimą; taip pat mano, kad būtų naudinga įvertinti, kaip šios priemonės veikia konkurenciją, vidaus rinką ir vienodas galimybes;

5.

pabrėžia, kad remiantis peržiūrėtu Stabilumo ir augimo paktu (SAP), leidžiama imtis veiksmų, kai susidaro ypač rimtos situacijos, ir kad finansų konsolidacijos tikslai, numatyti stabilumo ir konvergencijos planuose, išlieka labai svarbiais, siekiant atsigavimo ir augimo; šiuo požiūriu visapusiškai pritaria naujausioms ES pirmininkaujančios valstybės narės išvadoms, kurios pateiktos po 2008 m. gruodžio 11–12 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo ir kuriose pabrėžiama viešųjų finansų lankstumo ir tvarumo svarba siekiant užtikrinti spartų ir tvarų ekonomikos atsigavimą;

6.

pažymi, koks svarbus bendras požiūris, siekiant Bendrijos lygmeniu užkirsti kelią mokesčių vengimui ir pinigų perkėlimui į mokesčių rojus (visuomenės, mokesčių mokėtojų ir valstybės finansų požiūriu), ypač tokiu metu, kai gali būti neigiamai paveikta finansinė konsolidacija ir padidėti valstybės įsiskolinimas dėl to, kad skiriant dideles viešąsias investicijas gelbėjamos didžiules finansų ir pramonės įmones;

7.

pabrėžia, kadangi visuomenei, mokesčių mokėtojams ir viešiesiems biudžetams būtų naudinga užtikrinti, jog kiekvieną kartą, naudojant viešuosius fondus turint tikslą gelbėti finansines organizacijas, būtų vykdoma tinkama kontrolė, gerinama įmonės ar institucijos valdymo ir verslo vykdymo kokybė, tiksliai nustatytos išmokų vadovams ribos ir aiški atskaitomybė valdžios institucijoms; mano, kad tuo atžvilgiu būtų tikslinga Komisijai pradėti taikyti gaires, kad nuosekliai ir koordinuotai būtų taikomos įvairūs nacionaliniai veiksmų planai;

8.

yra tos nuomonės, kad kišimasis į didmeninės prekybos viešąjį sektorių kai kuriose valstybėse narėse turint tikslą išgelbėti ir paremti bankų ir finansų pramonę turės aiškių padarinių viešiesiems finansams ir gyventojų pajamoms; mano, kad tai būtina, todėl, siekiant tinkamai ir teisingai padalinti mokesčių naštą visiems mokesčių mokėtojams, nustatyti, iš vienos pusės, tinkamo lygio mokesčius visiems finansiniams subjektams ir, iš kitos pusės, suteikti laipsniškas ir dideles mokesčių lengvatas vidutines ir mažas pajamas bei pensijas gaunantiems žmonėms, taip pat peržiūrėti mokesčių normas, pajamų mokesčio kompensacijas ir tokiu būdu mažinti skurdą (ne tik ypatingą skurdą) bei skatinti vartojimą ir paklausos augimą, taip nutraukiant dabartinės ekonominės krizės, pranašaujančios recesiją, ciklą;

9.

pabrėžia, kad Europos makroekonominė politika turėtų būti formuojama taip, kad būtų skubiai ir koordinuotai reaguojama į recesijos ir finansinio nestabilumo riziką, ir ragina Komisiją ir valstybes nares (ypač euro zonoje) protingai vienakryptiškai naudotis SAP lankstumu ir kurti anticiklines priemones, kurios, remiantis Lisabonos strategijos tikslais, būtų nukreiptos į struktūrinius pokyčius, veiksmingą viešųjų lėšų skirstymą, viešųjų išlaidų ir augimui skirtų investicijų perskirstymą, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms;

10.

pabrėžia, kad šiuo atveju (ypač euro zonoje) reikalingas bendras požiūris į atlyginimų politiką, kad atlyginimai būtų keliami atsižvelgiant į realią infliaciją ir produktyvumą, kadangi fiskalinė ir atlyginimų politika yra galingas ir efektyvus paklausos, ekonomikos stabilumo ir augimo svertas;

11.

palankiai vertina faktą, kad aiškėja sprendimų priėmimo sritys ir kad Euro grupė veikia kaip (pirminė) politinė ir ekonominė koordinavimo institucija, duodanti skubius nurodymus ir siūlanti kartu parengti strategijas ne tik ekonominės ir finansų krizės klausimais, bet ir kaip atgaivinti makroekonomiką bei bendras investicijas, siekiant stiprinti augimo perspektyvas, švelninti krizės padarinius viešiesiems finansams ir finansiniam stabilumui Europos Sąjungoje ir padėti rasti ekonominės ir monetarinės politikos pusiausvyrą Europos Sąjungoje;

12.

mano, kad būtų naudinga nustatyti privalomą mechanizmą, kad Komisija ir valstybės narės, ypač Euro grupės narės, prieš nuspręsdamos taikyti svarbias ekonomines priemones, ypač tokias, kurios lemtų energijos, žaliavų ir maisto produktų kainų kitimą, tartųsi ir derintų tas priemones tarpusavyje;

13.

viešųjų finansų tvarumą laiko išankstine sąlyga ir prioritetu siekiant užtikrinti ne tik stabilumą ir augimą, formuoti kiekvienos valstybės narės makroekonominio užimtumo struktūrą, socialinę ir aplinkos politiką, bet ir Europos ateities socialinį modelį, būdingą Europos Sąjungos raidai;

14.

išreiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinės tarptautinės finansų krizės tiesioginio poveikio valstybių narių viešųjų finansų tvarumui ir kokybei; išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl krizės poveikio realiajam ekonomikos sektoriui ir mokėjimų balansui naujose valstybėse narėse, kurios nepriklauso euro zonai ir kuriose drastiškai mažėja tiesioginių užsienio investicijų;

15.

pažymi, kad deficitas ir valstybės skolos daro neigiamą poveikį augimui, kadangi dėl to valstybės narės krizės laikotarpiu negali laisvai manevruoti; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų konsoliduojant savo biudžetus ir sumažinti valstybės skolą augimo laikotarpiais, kadangi tai išankstinė sveikos, konkurencingos ir tvarios Europos ekonomikos sąlyga; taip pat pažymi, kad nevykusios priemonės, kurias naudojant siekiama sumažinti deficitą ir valstybės skolą, kaip antai chaotiškas viešųjų investicijų mažinimas, turi priešingą poveikį ilgalaikės augimo perspektyvos aspektu;

16.

pažymi, kad turint mintyje dėl dabartinės finansų krizės ir ekonominio nuosmukio, kuris jau pradėjo veikti užimtumo ir augimo lygį euro zonoje, tarptautiniu mastu pasikeitusias aplinkybes, sunku išvengti augančio deficito; todėl siūlo, kad valstybės narės tikslingiau naudotųsi SAP lankstumu, siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą ir augimą; atkreipia dėmesį į dabartinės finansų krizės poveikį biudžetui ir ragina Komisiją įvertinti, kaip valstybių narių taikomi gelbėjimo planai, kai viešosios lėšos naudojamos gelbėti nacionalines finansų institucijas, veikia jų viešuosius finansus; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip šiomis aplinkybėmis veikia SAP nuostatos, kai ekonomikos augimas lėtas, o kelios valstybės narės susiduria su recesijos grėsme; taip pat ragina įvertinti, kaip didėjančios kredito išlaidos veikia valstybių narių valstybės skolą;

17.

pažymi, kad persvarstytas SAP deramai veikia; mano, kad jo koreguojanti funkcija ankstesniais metais buvo deramai pritaikyta ir pabrėžia, kad jo prevencinė funkcija yra labai svarbi kaip pagrindinė valstybių narių finansinės politikos tvarumo ir konvergencijos priemonė, ypač euro zonoje;

18.

sutinka su Komisijos nuomone, kad svarbi SAP prevencinė funkcija, kad valstybėms narėms reikia paramos ir priminimų ir kad reikia keistis geriausia praktika; ypač sutinka su tuo, kad prevencinė funkcija turėtų būti teikiama vidutinės trukmės biudžeto politikos priemonėms įgyvendinti ir koordinuoti Bendrijos lygmeniu, turint mintyje tai, kad norint rasti veiksmingų priemonių, reikia turėti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos ir biudžeto politikos problemų supratimą ir būti tvirtai politiškai pasiryžus šias problemas spręsti taikant anticiklines priemones, nukreiptas ta pačia linkme;

19.

pabrėžia vidutinės trukmės tikslo (VTT) – konkretaus biudžeto tikslo, susieto su ekonomine, fiskaline, biudžeto ir pajamų politika, kuris turėtų būti pasiektas vykstant dialogui makroekonomikos tema, kuris būtų pritaikytas prie kiekvienos valstybės narės konkrečios padėties ir numatytas keletui metų į priekį – svarbą; ragina valstybes nares sustiprinti VTT patikimumą ir teisėtumą nacionaliniu lygmeniu, aktyviau įtraukiant vyriausybių skyrius, nacionalinius parlamentus ir socialinius partnerius (nacionalinė atsakomybė), ir vietiniu lygmeniu (regionų viešieji finansai), sudarant regioninius SAP ir nustatant regioninius VTT, atsižvelgiant į vietos viešųjų išlaidų ir investicijų poveikį valstybės viešiesiems finansams ir įvairių šalių augimo perspektyvas;

20.

mano, kad ypač svarbu derinti daugiametes biudžeto programas ir metinių biudžetų rengimą ir įgyvendinimą; ragina valstybes nares kruopščiau parengti makroekonomines prognozes ir glaudžiau bendradarbiauti nustatant daugiamečių išlaidų programų kriterijus, trukmę ir tikslus, kad Bendrijos lygmeniu būtų galima užtikrinti didesnį biudžeto ir makroekonominės politikos efektyvumą ir geresnį vykdymą;

21.

pažymi, kad valstybės narės turi įvykdyti papildomų struktūrinių reformų ir drausmingiau naudoti biudžeto lėšas, taip pat parengti anticiklinės fiskalinės politikos priemonių, kurias įgyvendinant būtų mažinamas biudžeto deficitas ekonomikos augimo metais, siekiant būti geriau pasirengusioms susidoroti su neigiamais išorės veiksniais;

22.

pabrėžia, kaip svarbu parengti makroekonominius planus, skirtus susidoroti su išorės veiksniais (kaip antai padidintos rizikos paskolų nulemta finansinė krizė), kuriuose atsižvelgiama ne tik į padėtį euro zonoje, bet ir į pirmaujančias šalis besivejančių Europos Sąjungos valstybių narių ekonomiką;

23.

pažymi, kad pagrindinis su konsoliduotais viešaisiais finansais susijęs tikslas turėtų būti apibrėžtas remiantis naujojo SAP įsipareigojimais ir vystymosi, augimo ir konkurencingumo perspektyvomis pagal Lisabonos strategiją, kurioms įgyvendinti reikia struktūrinių reformų, ir viešųjų išlaidų ir apmokestinimo sistemomis, kuriomis būtų remiamos investicijos (į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir naujoves, švietimą bei mokymą, įskaitant aukštąjį mokslą, sveikatos apsaugą, infrastruktūrą, aplinką, saugumą ir teisingumą) reikalingos socialinei sanglaudai, augimui ir užimtumui skatinti bei šios pajamos perskirstomos, siekiant tų tikslų;

24.

pabrėžia, kad pagal su viešaisiais finansais susijusius tikslus, numatytus remiantis naujosios Lisabonos strategijos jungtinėmis gairėmis, stabilumo ir konvergencijos planai turėtų būti nuosekliai ir organiškai susieti su nacionaliniais reformų planais; mano, kad pridėtinė tinkamų ir į augimą orientuotų Europos viešųjų finansų vertė turėtų atsispindėti (ypač euro zonoje) Europos viešosios infrastruktūros investicijų politikoje, kuri būtų parengta ir koordinuojama remiantis bendrais tikslais, kurių įgyvendinimas galėtų būti finansuojamas ne tik iš nacionalinių biudžetų ir (iš dalies)ES biudžeto, bet ir iš naujųjų Europos finansinių priemonių (pvz., Eurobond ar Europos investicijų fondo), kurių tikslas – tarptautiniu lygmeniu išlaikyti Europos Sąjungos ir euro zonos tvarų augimą, produktyvumą ir konkurencingumą;

25.

mano, kad būtų naudinga nustatyti privalomą mechanizmą siekiant, kad nacionaliniai parlamentai konsultuotųsi tarpusavyje ir su Europos Parlamentu, atkreipdami dėmesį į SAP išdėstytų stabilumo ir konvergencijos programų koordinuotą plėtrą ir į nacionalines reformų programas, parengtas remiantis Lisabonos strategijos gairėmis, kad šios programos būtų susijusios ir pateikiamos kartu, pavyzdžiui, kiekvienų metų rudenį;

26.

sutinka su nuomone, kad struktūrinių reformų ypač reikia dėl demografinių pokyčių, pirmiausia pensijų, visuomenės sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityse, ir pažymi, kad nereikėtų apsiriboti vien senstančios visuomenės (ir mažėjančio gimstamumo) problemomis, neatsižvelgiant į globalizacijos poveikį, įskaitant nesustabdomą imigrantų iš trečiųjų šalių srautą, kurie atvyksta ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir bėgdami nuo karo ir klimato katastrofų;

27.

atkreipia dėmesį į užimtumo ir socialinės įtraukties politikos svarbą, tinkamai įvertinant skirtingų kartų, lyčių ir asmenų poreikius, paremtus lankstumo ir užimtumo principais, ragina imtis aktyvių priemonių atlyginimams ir pajamoms didinti remiantis socialiniu dialogu ir teikiant pirmenybę produktyvumo didinimui, tačiau nepamirštant pensijų apsaugos priemonių, turint mintyje tai, kad neadekvačios pensijos yra ne tik socialinė problema, bet dėl jų didėja socialinės apsaugos išlaidos, o kartu ir viešųjų finansų išlaidos;

28.

mano, kad finansų rinkos ir paslaugos, kurias apima Lisabonos strategijos politika, turėtų būti grindžiamos finansiniu stabilumu ir priežiūros mechanizmais, kurie užtikrintų apsaugą nuo neigiamų padarinių, darančių įtaką augimui ir viešiesiems finansams; išreiškia susirūpinimą, kad naudojamasi įvairiomis naujomis finansinėmis priemonėmis ir dariniais (ypač vietos valdžios tarnybose), ir tai gali sužlugdyti šiuos rajonus;

29.

mano, kad būtinas naujas sisteminis ir valstybių narių, ypač euro zonoje, tarpusavyje koordinuotas požiūris į tai, kaip traktuoti viešuosius finansus, kurio tikslas būtų ilgalaikis ekonomikos augimas (ir augimo potencialas) ir kuris būtų pagrįstas daugiamate viešųjų finansų kokybės nustatymo ir įvertinimo sistema; tai padarytų Europos ekonomiką atsparią išorės veiksniams, padėtų įveikti demografines problemas ir tarptautinę konkurenciją bei užtikrintų socialinį teisingumą ir sanglaudą;

30.

mano, jog ypač svarbu, kad valstybės narės siektų įgyvendinti KVF politiką, kuri būtų vykdoma nuosekliai ir būtų paremta įvertinimo metodu, kurio rodiklius ir tikslus, formuluotes ir apibrėžtis nustatytų Europos Parlamentas kartu su nacionaliniais parlamentais, mano, kad Komisijos pasiūlymas gali būti naudingas ir pritaria sistemai, kurią taikant biudžeto politika būtų vertinama pagrindinį dėmesį skiriant tokiems aspektams: viešųjų išlaidų sudėčiai, veiksmingumui ir efektyvumui, pajamų gavimo sistemų struktūrai ir efektyvumui, viešojo administravimo veiksmingumui ir kokybei, patikimam finansų valdymui ir metodui, kuris būtų naudojamas KVF politikai tarp valstybių narių koordinuoti; ragina sudaryti galimybę geriau palyginti nacionalinius biudžetus, kad būtų galima pasiekti minėtųjų tikslų;

31.

ragina valstybes nares priimti KVF politiką kartu su biudžeto politikos vertinimo sistema – tokia kaip dėl rezultatais paremto biudžeto (angl. performance-based budget, PBB) sudarymo, (pagal EBPO modelį), pagal kurią būtų siekiama pagerinti viešųjų išlaidų kokybę, stiprinant sąsają tarp išteklių paskirstymo ir rezultatų; pažymi, kad biudžeto sudarymas įvertinant lyčių aspektą yra geras PBB pavyzdys, – tokį metodą siūlo ir remia Parlamentas, jis taip pat taikomas įvairiais vietiniais ir centriniais lygmenimis įvairiose valstybėse narėse, bet turėtų būti taikomas nuosekliau, taip pat ir Bendrijos lygmeniu; ragina Komisiją taikyti PBB metodus, gaires ir rodiklius, kurie leistų palyginti ir suderinti valstybių narių finansinę ir makroekonominę politiką, ir pripažįsta, kad, norint tai pasiekti, reikia aktyviau įtraukti piliečius ir suteikti jiems daugiau atsakomybės bei informacijos;

32.

palaiko Komisijos pradėtą svarstymą, kaip įtraukti kokybės, efektyvumo ir veiksmingumo aspektus į pajamų sistemą; mano, kad mokesčių reformos valstybėse narėse leis pasiekti didesnį augimą tik tada, jei bus atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės konkrečias institucinės ir administracinės sistemos, gamybos sistemos ir darbo rinkos sąlygas (ypač užimtumo lygį ir šešėlinės ekonomikos dydį);

33.

atkreipia dėmesį į valstybių narių mokesčių dydžio ir struktūros skirtumus; pripažįsta, kad sunku parengti vienodą mokesčių reformą, kuri lemtų didesnį augimą (turint mintyje pranašumus (platesnė bazė) ir trūkumus (progresyvumo principo susilpnėjimas), jei būtų pereita nuo tiesioginio apmokestinimo prie netiesioginio, vartojimu paremto apmokestinimo; tačiau pabrėžia, kad gerokai pagerinti mokesčių sistemos ir mokesčių pajamų veiksmingumą, padidinti užimtumą, panaikinti iškraipymus ir padidinti augimą Bendrijos lygmeniu galėtų keletas bendrųjų mokesčių reformos priemonių, kaip antai:

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių reformos, nukreiptos į tvirtus viešuosius finansus, augimą, veiksmingumą, supaprastinimą, iškraipymų panaikinimą, kovą su vengimu mokėti mokesčius ir jų perkėlimu į mokesčių rojų bus veiksmingesnės, jei jos bus koordinuojamos ir suderintos tarp valstybių narių, ypač euro zonoje, atsižvelgiant į vidaus rinkos raidos ir konkurencingumo potencialą;

35.

atkreipia dėmesį į pagrindinį viešųjų išlaidų sudėties klausimą, kai šios išlaidos skirtos tvariam augimui, ir pabrėžia, kad investicijų į infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą kokybė ir efektyvumas, teikiant pirmenybę bendrosios svarbos paslaugoms, pirmiausia nustatant žmonių poreikius ir atsižvelgiant į gyventojų sudėtį, taip pat kreipiant ypatingą dėmesį į lyčių politiką ir demografinius pokyčius, prisideda prie Europos ekonomikos produktyvumo ir konkurencingumo augimo; pažymi, kad socialiniame ir sveikatos apsaugos sektoriuje patiriami sunkumai, kylantys dėl senstančios visuomenės, gali būti sumažinti skiriant investicijas švietimui sveikatos klausimais; pabrėžia, kad reikėtų pertvarkyti viešąsias išlaidas: perskirti biudžeto lėšas į augimą skatinančius sektorius, efektyviau ir veiksmingiau naudoti viešuosius išteklius bei sukurti tinkamą integruotą viešojo ir privačiojo sektorių tinklą;

36.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia reformuoti ir atnaujinti viešosios administracijos įstaigas, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį viešųjų išlaidų bei pajamų sistemoje, ir užtikrinti, kad jos atitiktų efektyvumo, veiksmingumo ir produktyvumo, atsakomybės ir rezultatų įvertinimo kriterijus, pritaikytus prie valstybių narių nacionalinių ir vietinių institucijų viešosios administracijos struktūros, ir tinkamai atsižvelgti į įsipareigojimus ir galimybes, susijusius su Europos Sąjunga, ir užtikrinti, kad būtų sudaryti tvirti viešajam sektoriui skirti biudžetai ir kad jis prisidėtų prie konkurencingos ekonomikos;

37.

pabrėžia svarbą patikimo biudžeto valdymo, paremto taisyklių ir procedūrų rinkiniu, kuriame apibrėžiama, kaip, atsižvelgiant į valstybių narių biudžeto konsolidavimo ir viešųjų išlaidų reorganizavimo priemones, vidutinės trukmės laikotarpiu rengti, taikyti ir kontroliuoti biudžetus, kuriems vėliau bus taikomas aplinkybių analizės metodas (Bendrijos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis), nustatomi tikslai, įskaitant pirminio ir vėlesnio poveikio vertinimą, rezultatų ir veiklos tikrinimą bei įvertinimą ir mechanizmų koregavimą remiantis PBB; mano, kad reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse (ypač euro zonoje) būtų nustatytos vienodos ir, atsižvelgiant į padėtį, laiko ir tikslų aspektais pritaikytos fiskalinio valdymo taisyklės, taip pat mano, kad šios fiskalinio valdymo taisyklės turėtų būti susietos su ekonomikos valdymu, o jų tikslas būtų skatinti bendras biudžeto, ekonomikos ir investavimo alternatyvas, kurioms numatyti tokie pat tikslai, t. y. siekti didesnio efektyvumo, daugiklio efekto ir konkrečių rezultatų, kurie dar svarbesni tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, kokios yra susiklosčiusios dabar; mano, kad yra pavojus, jog nekoordinuojami nacionaliniai ekonomikos atgaivinimo planai gali vieni kitus panaikinti; turėdamas tai mintyje, pažymi, kad nacionaliniai biudžetai turi būti sudaromi remiantis ekonomikos perspektyvomis ir analize;

38.

ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad pasakyta pirmiau, sukurti koordinavimo mechanizmą, kurį naudojant būtų galima prižiūrėti ir vertinti valstybių narių biudžeto politiką ir kuris būtų glaudžiai susijęs su SAP mechanizmais bei padėtų įgyvendinti Lisabonos strategijos integruotąsias gaires, paremtas sistemingomis kokybės ataskaitomis, KVF vertinimu pagal PBB sistemą ir periodine KVF peržiūra;

39.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.