18.2.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 39/2

Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyva Tarybos pamatinio sprendimo 2009/…/TVR dėl jurisdikcijos kolizijų baudžiamuosiuose procesuose prevencijos ir sprendimo

(2009/C 39/03)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 1 dalies c bei d punktus ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvas,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti bei plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

(2)

Vadovaujantis 2004 m. lapkričio 5–4 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtinta Hagos programa dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje (2), siekiant gerinti baudžiamojo proceso veiksmingumą, tuo pačiu metu garantuojant tinkamą teisenos administravimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas galimybei tarpvalstybines daugiašales baudžiamąsias bylas nagrinėti vienoje valstybėje narėje, be to, papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas papildomiems pasiūlymams, įskaitant pasiūlymus dėl jurisdikcijos kolizijų, kad būtų baigta kurti visapusiška priemonių, skirtų teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principui įgyvendinti, programa.

(3)

Šiame pamatiniame sprendime numatytomis priemonėmis visų pirma turėtų būti siekiama užkirsti kelią jurisdikcijos kolizijoms ir jas panaikinti, užtikrinti, kad vykdant baudžiamąjį procesą būtų naudojamasi tinkamiausia jurisdikcija, suteikti daugiau skaidrumo ir objektyvumo pasirenkant baudžiamąją jurisdikciją tais atvejais, kai bylos aplinkybės priklauso dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikcijai.

(4)

Tais atvejais, kai bylos aplinkybės priklauso kelių valstybių narių jurisdikcijai ir dėl to gali atsirasti jurisdikcijos kolizija, negali būti garantuota, kad pasirinkta jurisdikcija baudžiamajam procesui vykdyti yra tinkamiausia, arba kad ji buvo pasirinkta skaidriai ir objektyviai atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į kiekvienos iš galimų jurisdikcijų ypatybes. Europos bendroje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje būtina imtis veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos ankstyvame etape būtų informuotos apie aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti jurisdikcijos kolizija, ir kad būtų, jei įmanoma, susitarta priskirti su tomis aplinkybėmis susijusį baudžiamąjį procesą vykdyti verčiau vienai jurisdikcijai, atsižvelgiant į bendrus bei objektyvius kriterijus ir laikantis skaidrumo principo.

(5)

Šis pamatinis sprendimas turėtų būti taikomas dviems atvejams. Pirmuoju atveju juo nustatoma keitimosi informacija tvarka, kai vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl konkrečių bylos aplinkybių ir nori išsiaiškinti, ar kitose valstybėse narėse jau nėra vykdomas baudžiamasis procesas dėl tų pačių bylos aplinkybių. Antruoju atveju vienos valstybės narės kompetetingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl konkrečių bylos aplinkybių ir kitais būdais nei taikant pranešimo procedūrą sužino, kad kitų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl tų pačių bylos aplinkybių. Tokiu atveju pranešimo procedūra neturėtų būti taikoma ir atitinkamos valstybės turėtų pradėti tiesiogines konsultacijas.

(6)

Šiuo pamatiniu sprendimu nesiekiama panaikinti negatyviąją jurisdikcijos koliziją, tai yra, kai nė viena valstybė narė nenustato, kad įvykdyta nusikalstama veika priklauso jos jurisdikcijai. Tuo atveju, kai valstybė narė nustato savo jurisdikciją, tačiau nenori ja naudotis, taikant šį pamatinį sprendimą ši kolizija turėtų būti laikoma specialia pozityviosios jurisdikcijos kolizijos kategorija.

(7)

Nė viena iš atitinkamų valstybių narių neturėtų būti įpareigojama atsisakyti jurisdikcijos ar ją perimti, nebent jos to pageidautų. Jei negalima pasiekti susitarimo, valstybės narės turėtų išlaikyti savo teisę inicijuoti baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, kurios priklauso jų nacionalinei jurisdikcijai.

(8)

Šis pamatinis sprendimas neturi įtakos teisėtumo principui ir galimybės principui, kuriuos reglamentuoja valstybių narių nacionalinė teisė. Vis dėlto, kadangi šiuo pamatiniu sprendimu būtent ir siekiama užkirsti kelią nereikalingiems vienu metu vykdomiems baudžiamiesiems procesams, taikant šį sprendimą neturėtų kilti jurisdikcijos kolizijos, kurios kitais atvejais ir nebūtų.

(9)	Šis pamatinis sprendimas nepažeidžia Konvencijoje dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo (3) ir atitinkamoje Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje pripažinto ne bis in idem principo ir juo net nesiekiama (net ir netiesiogiai) šio principo reglamentuoti.

(10)	Šis pamatinis sprendimas nepažeidžia 1972 m. gegužės 15 d. Strasbūre pasirašytoje Europos konvencijoje dėl baudžiamojo proceso perdavimo nustatyto proceso ir kitų susitarimų dėl baudžiamojo proceso perdavimo tarp valstybių narių.

(11)	Tai, kad kaltinamasis yra kitos valstybės narės pilietis ar gyventojas, neturėtų būti automatiškai laikoma glaudžiu ryšiu.

(12)

Pranešimą teikiančioji valdžios institucija, apibūdindama bylos aplinkybes, dėl kurių vyksta baudžiamasis procesas, pranešime visų pirma turėtų nurodyti kur, kada ir kaip buvo įvykdyta veika, taip pat pateikti duomenis apie įtariamąjį ar kaltinamąjį, kad pranešimą gaunančioji valdžios institucija galėtų nustatyti, ar jos valstybėje narėje nėra vykdomas su tomis pačiomis bylos aplinkybėmis susijęs baudžiamasis procesas.

(13)	Tiesiogines konsultacija gali pradėti bet kuri iš atitinkamų valstybių narių ir ji gali naudoti įvairias ryšių palaikymo priemones.

(14)

Šiame pamatiniame sprendime nurodoma, kada atitinkamos valdžios institucijos privalo pradėti tiesiogines konsultacijas. Tačiau niekas neturėtų drausti valdžios institucijoms savanoriškai pradėti tiesiogines konsultacijas siekiant susitarti dėl kitais atvejais nustatytinos tinkamiausios jurisdikcijos.

(15)

Tuo atveju, kai kompetentingos valdžios institucijos sužino, kad dėl bylos aplinkybių, dėl kurių vyksta ar numatoma pradėti baudžiamąjį procesą vienoje valstybėje narėje, buvo pradėtas baudžiamasis procesas, kuris galiausiai buvo perduotas kitai valstybei narei, turėtų būti skatinamas atitinkamas keitimasis informacija. Tokiu informacijos pasikeitimu turėtų būti siekiama valstybių narių, kurioms galiausiai buvo perduotas baudžiamojo proceso vykdymas, kompetentingoms valdžios institucijoms suteikti informacijos ir įrodymų, kurie joms sudarytų sąlygas galbūt atnaujinti baudžiamąjį procesą pagal nacionalinę teisę.

(16)

Šiuo pamatiniu sprendimu neturėtų būti sukurta nereikalingų biurokratinių procedūrų, kai šiame sprendime nagrinėjamoms problemoms spręsti jau turima tinkamesnių priemonių. Todėl tais atvejais, kai valstybės narės turi lankstesnių priemonių ar susitarimų, jie turėtų būti viršesni už šio pamatinio sprendimo nuostatas.

(17)	Šis pamatinis sprendimas turėtų papildyti … m. …. … d. Tarybos sprendimą 2008/…/TVR dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiantį Sprendimą 2002/187/TVR (4) ir jo nepažeisti, be to, turėtų numatyti naudojimąsi jau įdiegtais Eurojusto mechanizmais.

(18)	2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (5) turėtų būti taikomas pagal šį pamatinį sprendimą teikiamų asmens duomenų apsaugai.

(19)	Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje ir atspindėtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:

1 SKYRIUS

BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame pamatiniame sprendime nustatomos:

procedūrų sistemą, pagal kurią nacionalinės valdžios institucijos keičiasi informacija apie vykdomus baudžiamuosius procesus dėl konkrečių bylos aplinkybių siekdamos išsiaiškinti, ar kitoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse) jau nėra tuo pačiu metu vykdomas baudžiamasis procesas dėl tų pačių bylos aplinkybių, ir pagal kurią jų nacionalinės valdžios institucijos pradeda tiesiogines konsultacijas siekdamos susitarti dėl tinkamiausios jurisdikcijos baudžiamiesiems procesams dėl konkrečių bylos aplinkybių, kurios priklauso dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikcijai;

b)	taisyklės ir bendri kriterijai, į kuriuos atsižvelgia dviejų ar daugiau valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos siekdamos susitarti dėl tinkamiausios jurisdikcijos baudžiamajam procesui dėl konkrečių bylos aplinkybių.

2. Šis pamatinis sprendimas taikomas šiais atvejais:

kai vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą ir nustato, kad bylos aplinkybės, kurios yra šio baudžiamojo proceso objektas, yra glaudžiai susijusios su viena ar kelių kitų valstybių narių, ir kai įmanoma, jog tos kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl tų pačių bylos aplinkybių;

arba

b)	kai vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą ir nesvarbu, kokiais būdais sužino, kad vienos ar kelių kitų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl tų pačių bylos aplinkybių.

3. Šis pamatinis sprendimas netaikomas tais atvejais, kai nė viena valstybė narė nenustato savo jurisdikcijos dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.

4. Šis pamatinis sprendimas netaikomas įmonių atžvilgiu vykdomiems baudžiamiesiems procesams, jeigu šių procesų tikslas – taikyti Europos bendrijos konkurencijos teisę.

5. Šiuo pamatiniu sprendimu asmenims nesuteikiama jokių teisių nacionalinių valdžios institucijų atžvilgiu.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame pamatiniame sprendime:

a)	„pranešimą teikiančioji valstybė“ – valstybė narė, kurios kompetentingos valdžios institucijos pateikia pranešimą kitos valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms arba pakviečia kitos valstybės kompetentingas valdžios institucijas pradėti tiesiogines konsultacijas;

b)	„pranešimą gaunančioji valstybė“ – valstybė narė, kurios kompetentingoms valdžios institucijoms pateikiamas pranešimas arba jos pakviečiamos pradėti tiesiogines konsultacijas su kitos valstybės narės kompetentingomis valdžios institucijomis;

c)	„vykdomas procesas“ – baudžiamasis procesas, įskaitant ikiteisminį etapą, kurį pagal nacionalinę teisę vykdo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos dėl konkrečių bylos aplinkybių;

„pranešimą teikiančioji valdžios institucija“ – valdžios institucija, pagal nacionalinius įstatymus paskirta pranešti kitos valstybės narės valdžios institucijoms apie tai, kad vykdomas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, gauti atsakymus į tokius pranešimus ir su kitos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija diskutuoti bei susitarti dėl to, kuri jurisdikcija yra tinkamiausia baudžiamajam procesui dėl konkrečių bylos aplinkybių, priklausančių tų valstybių narių jurisdikcijai;

„pranešimą gaunančioji valdžios institucija“ – valdžios institucija, pagal nacionalinius įstatymus paskirta gauti pranešimus apie tai, kad kitoje valstybėje narėje vykdomas procesas dėl nusikalstamos veikos, ir į juos atsakyti, ir su kitos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija konsultuotis bei susitarti dėl to, kuri jurisdikcija yra tinkamiausia baudžiamajam procesui dėl konkrečių bylos aplinkybių, priklausiančių tų valstybių narių jurisdikcijai.

3 straipsnis

Pranešimą teikiančiųjų ir gaunančiųjų valdžios institucijų nustatymas

1. Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos generaliniam sekretoriatui, kuri valdžios institucija paskirta pranešimą teikiančiąja valdžios institucija ir gaunančiąja valdžios institucija. Valstybė narė gali nuspręsti paskirti vieną valdžios instituciją atlikti ir pranešimą teikiančiosios, ir gaunančiosios valdžios institucijos funkcijas.

2. Tarybos Generalinis sekretoriatas gautą informaciją pateikia visoms valstybėms narėms bei Komisijai ir paskelbia ją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Galimybė paskirtosios valdžios institucijos užduotis pavesti kitai nacionalinei valdžios institucijai

1. Bet kuriame šiame pamatiniame sprendime numatytos procedūros etape pranešimą teikiančioji arba gaunančioji valdžios institucijos gali nuspręsti pavesti jų, kaip paskirtųjų valdžios institucijų pagal 3 straipsnio 1 dalį, užduotis kitai nacionalinei valdžios institucijai, pavyzdžiui, pagal nacionalinę teisę už baudžiamųjų procesų vykdymą atsakingai valdžios institucijai.

2. Jeigu sprendimas priimamas remiantis 1 dalimi, apie tai nedelsiant pranešama atitinkamos valstybės narės pranešimą teikiančiajai ir gaunančiajai valdžios institucijai, kartu pateikiant valdžios institucijos, kuriai pavesta užduotis, kontaktinius duomenis.

3. 1 dalyje nurodytas sprendimas įsigalioja nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo datos.

2 SKYRIUS

KEITIMASIS INFORMACIJA

5 straipsnis

Pranešimo teikimas

1. Jeigu valstybės narės valdžios institucijos, kurios pagal nacionalinę teisę yra kompetentingos vykdyti baudžiamąjį procesą, nustato, kad aplinkybės, kurios yra vykdomo proceso objektas, glaudžiai susijusios su viena ar keliomis valstybėmis narėmis, pirmosios valstybės narės pranešimą teikiančioji valdžios institucija kuo greičiau praneša apie šio proceso vykdymą su procesu glaudžiai susijusios valstybės (-ių) narės (-ių) pranešimą gaunančiajai (-iosioms) valdžios institucijai (-oms), siekdama sužinoti, ar pranešimą gaunančioji (-iosios) valstybė (-ės) narė (-rės) vykdo baudžiamąjį procesą dėl tų pačių aplinkybių.

2. Pareiga pranešti pagal 1 dalį taikoma tik baudžiamųjų veikų, už kurias pranešimą teikiančioje valstybėje gali būti baudžiama bent iki vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausme arba įsakymu dėl įkalinimo, kaip nustatyta pranešimą teikiančioje valstybėje narėje.

6 straipsnis

Glaudus ryšys

1. Ryšys visuomet laikomas „glaudžiu“, jeigu veika arba svarbi jos dalis, susijusi su baudžiamosios veikos įvykdymu, buvo įvykdyta kitos valstybės narės teritorijoje.

2. Procesuose, kurie yra susiję su kita nei 1 dalyje nurodyta valstybe nare, sprendimas dėl to, ar ryšys gali būti laikomas glaudžiu, priimamas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma remiantis bendrais kriterijais, išdėstytais 15 straipsnio 2 dalyje.

7 straipsnis

Pranešimo pateikimo procedūra

1. Pranešimą teikiančioji valdžios institucija pranešimą gaunančiajai valdžios institucijai praneša bet kuriuo būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą, kad pranešimą gaunančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą.

2. Jei pranešimą gaunančioji valdžios institucija nežinoma, pranešimą teikiančioji valdžios institucija pateikia visas reikiamas užklausas, įskaitant per Europos teisminio tinklo arba Eurojusto kontaktinius punktus, kad gautų pranešimą gaunančiosios valstybės gaunančiosios valdžios institucijos kontaktinius duomenis.

3. Jeigu pranešimą gauna pranešimą gaunančiosios valstybės narės valdžios institucija, kuri nėra kompetentinga pranešimą gaunančioji valdžios institucija, kaip nustatyta 3 straipsnyje, ji automatiškai perduoda pranešimą kompetentingai valdžios institucijai ir atitinkamai informuoja pranešimą teikiančiąją valdžios instituciją.

8 straipsnis

Pranešimo forma ir turinys

1. Pranešime prateikiama tokia informacija:

a)	duomenys apie nacionalinę (-es) valdžios instituciją (-as), kuri (-ios) nagrinėja bylą;

b)	aplinkybių, dėl kurių vykdomas procesas, apie kurį teikiamas pranešimas, aprašymas, įskaitant glaudaus ryšio pobūdžio aprašymą;

c)	vykdomo baudžiamojo proceso etapas; bei

d)	informacija apie įtariamąjį ir (arba) kaltinamąjį, jei žinoma, apie nukentėjusiuosius, jei taikoma.

2. Į pranešimą gali būti įtraukta bet kuri kita svarbi papildoma informacija, susijusi su pranešimą teikiančiojoje valstybėje vykdomu procesu, pavyzdžiui, apie sunkumus, su kuriais susiduriama pranešimą teikiančiojoje valstybėje.

3. Pranešimą teikiančioji valdžios institucija naudoja priede pateiktą A formą.

9 straipsnis

Atsakymo forma ir turinys

1. Atsakyme pateikiama ši informacija:

a)	nacionalinės (-ių) valdžios institucijos (-ų), kuri (-ios) nagrinėja ar nagrinėjo bylą, kontaktiniai duomenys, jei taikoma;

b)	ar procesas dėl kelių ar visų aplinkybių, dėl kurių pateikiamas pranešimas, yra vykdomas pranešimą gaunančioje valstybėje ir koks proceso etapas yra pasiektas;

c)	ar procesas dėl kelių ar visų aplinkybių, dėl kurių pateikiamas pranešimas, buvo vykdomas pranešimą gaunančioje valstybėje ir, be kita ko, koks buvo priimtas galutinis sprendimas;

d)	ar pranešimą gaunančiosios valstybės valdžios institucijos ketina pradėti baudžiamąjį procesą dėl konkrečių aplinkybių, dėl kurių pateikiamas pranešimas, jei taikoma.

2. Į atsakymą gali būti įtraukta kita svarbi papildoma informacija, visų pirma dėl visų skirtingų, bet susijusių aplinkybių, dėl kurių vykdomas procesas pranešimą gaunančiojoje valstybėje.

3. Atsakydama į pranešimą, pranešimą gaunančioji valdžios institucija naudoja priede pateiktą B formą.

10 straipsnis

Terminai ir papildoma informacija

1. Pranešimą gaunančioji valdžios institucija atsako į pranešimą per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

2. Prireikus šis terminas gali būti pratęstas nustatant papildomą, ne ilgesnį kaip 15 dienų terminą. Tačiau gaunančioji valdžios institucija praneša apie pratęstą terminą laikydamasi 1 dalyje nustatyto termino.

3. Jeigu pranešimą gaunančioji valdžios institucija mano, kad pranešimą teikiančiosios valdžios institucijos pateiktos informacijos nepakanka atsakymui pateikti, laikydamasi 1 dalyje nustatyto termino ji gali paprašyti pateikti reikiamą papildomą informaciją ir nustatyti pagrįstą terminą jai pateikti.

4. 1 dalyje nustatytas terminas atnaujinamas gavus papildomos informacijos.

11 straipsnis

Atsakymo nepateikimas

Jeigu pranešimą gaunančioji valdžios institucija nepateikia atsakymo laikydamasi 10 straipsnyje nurodytų terminų, pranešimą teikiančioji valdžios institucija gali imtis, jos manymu, reikiamų priemonių, kad informuotų pranešimą gaunančiąją valstybę, įskaitant atitinkamo pranešimo Eurojustui pateikimą.

3 SKYRIUS

TIESIOGINĖS KONSULTACIJOS

12 straipsnis

Tiesioginės konsultacijos

1. Atsakymo perdavimo metu ar po to, pranešimą teikiančioji valdžios institucija ir pranešimą gaunančioji valdžios institucija pradeda tiesiogines konsultacijas, kad susitartų dėl tinkamiausios jurisdikcijos baudžiamajam procesui dėl konkrečių aplinkybių, priklausančių abiem jurisdikcijoms, jeigu:

a)	pranešimą gaunančiojoje valstybėje vykdomas procesas dėl kai kurių ar visų aplinkybių, dėl kurių pateiktas pranešimas; arba

b)	pranešimą gaunančiosios valstybės valdžios institucijos ketina pradėti baudžiamąjį procesą dėl kai kurių arba visų aplinkybių, dėl kurių pateiktas pranešimas.

2. Nacionalinės valdžios institucijos pradeda tiesiogines konsultacijas pagal 1 dalį, jeigu daugiau nei vienos valstybės narės pranešimą gaunančiosioms valdžios institucijoms pateikiamas pranešimas dėl to paties vykdomo proceso. Tokiu atveju atitinkama pranešimą teikiančioji valdžios institucija yra atsakinga už šių konsultacijų koordinavimą.

3. Jeigu pranešimas nepateikiamas, dvi arba kelios valstybės narės pradeda tiesiogines konsultacijas per savo atitinkamas pranešimą teikiančiąsias ir gaunančiąsias valdžios institucijas, kad susitartų dėl tinkamiausios jurisdikcijos, jei jos (nesvarbu, kokiu būdu) sužino, kad tuo pačiu metu vykdomas arba numatomas pradėti vykdyti kitas baudžiamasis procesas dėl konkrečių aplinkybių.

13 straipsnis

Informacijos apie svarbius procedūrinius veiksmus ar priemones teikimas

Tiesiogines konsultacijas pradėjusi pranešimą teikiančioji ir pranešimą gaunančioji valdžios institucijos viena kitą informuoja apie svarbias procedūrines priemones, kurių jos ėmėsi nuo konsultacijų pradžios.

4 SKYRIUS

TINKAMIAUSIOS JURISDIKCIJOS NUSTATYMAS

14 straipsnis

Konsultacijų tikslas

1. Bendras konsultacijų dėl tinkamiausios jurisdikcijos tikslas – susitarti, kad vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos vykdys baudžiamąjį procesą dėl visų aplinkybių, priklausančių dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikcijai.

2. Kai bet kurioje valstybėje narėje vykdomas procesas dėl aplinkybių, susijusių su aplinkybėmis, kurios yra konsultacijų dėl tinkamiausios jurisdikcijos objektas, bet nėra tos pačios aplinkybės, arba kai neįmanoma baudžiamojo proceso vykdyti vienoje valstybėje narėje, visų pirma dėl aplinkybių sudėtingumo ar kaltinamųjų skaičiaus, gali būti tikslingiau baudžiamąjį procesą vykdyti dviejose ar daugiau valstybių narių, kadangi jis apimtų atitinkamai skirtingas aplinkybes ar skirtingus asmenis.

15 straipsnis

Tinkamiausios jurisdikcijos nustatymo kriterijai

1. Laikomasi bendros prielaidos, kad baudžiamojo proceso vykdymas priklauso valstybės narės, kurioje įvykdyta didžiausia nusikaltimo dalis ir kurioje įvykdyta didžiausia susijusių asmenų faktinių veiksmų dalis, jurisdikcijai.

2. Jei 1 dalyje išdėstyta bendra prielaida netaikoma dėl to, kad yra kitų pakankamai svarbių baudžiamojo proceso vykdymo veiksnių, į kuriuos atsižvelgiant paaiškėja, kad taikytina kita jurisdikcija, valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos apsvarsto tuos papildomus veiksnius siekdamos susitarti dėl tinkamiausios jurisdikcijos. Tie papildomi veiksniai pirmiausia apima:

—	kaltinamojo ar kaltinamųjų buvimo vietą po jų suėmimo ir galimybes užtikrinti jų perdavimą arba ekstradiciją taikant kitas galimas jurisdikcijas,

—	kaltinamųjų pilietybę ar gyvenamąją vietą,

—	valstybės, kurioje patirta didžiausia žalos dalis, teritoriją,

—	svarbius nukentėjusiųjų interesus,

—	svarbius kaltinamųjų asmenų interesus,

—	vietą, kurioje yra svarbūs įrodymai,

—	pažeidžiamų arbe įbaugintų liudininkų apsaugą, kai jų parodymai yra svarbūs atitinkamam procesui,

—	svarbiausių liudininkų gyvenamąją vietą ir jų galimybes keliauti į valstybę narę, kurioje įvykdyta didžiausia nusikaltimo dalis,

—	bylos dėl atitinkamų klausimų etapą,

—	susijusio proceso vykdymo faktą,

—	proceso vykdymo ekonomiškumą.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas su Eurojustu

1. Bet kuri nacionalinė valdžios institucija turi teisę bet kuriame nacionalinės procedūros etape:

a)	prašyti Eurojusto konsultacijų;

b)	priimti sprendimą perduoti Eurojustui konkrečias bylas, kuriose keliamas tinkamiausios jurisdikcijos klausimas.

2. Jei bylose, kurios patenka į Eurojusto kompetenciją, nebuvo įmanoma pasiekti susitarimo dėl tinkamiausios valstybės narės jurisdikcijos baudžiamajam procesui dėl konkrečių aplinkybių vykdyti, ginčus bei atvejus, kai susitarimas nebuvo pasiektas per 10 mėnesių nuo tiesioginių konsultacijų pradžios, bet kuri iš susijusių valstybių narių perduoda Eurojustui.

17 straipsnis

Bylos, kuriose nebuvo pasiektas susitarimas

Tais išimtiniais atvejais, kai:

a)	susitarimas nebuvo pasiektas net Eurojustui įstojus į bylą pagal 16 straipsnį; arba

b)	bylose, kurios nepatenka į Eurojusto kompetenciją, tiesioginės konsultacijos nutrūko nepasiekus susitarimo, bei tais atvejais, kai susitarimas nebuvo pasiektas per 6 mėnesius nuo tiesioginių konsultacijų pradžios,

valstybės narės informuoja Eurojustą apie priežastis, kodėl nebuvo pasiektas susitarimas.

5 SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Kitų rūšių keitimasis informacija

1. Jei vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos kokiu nors būdu sužino, kad aplinkybės, dėl kurių toje valstybėje vykdomas ar yra numatytas vykdyti procesas, buvo kitoje valstybėje narėje vykusio proceso objektas ir procesas buvo užbaigtas, pirmosios valstybės pranešimą teikiančioji valdžios institucija kuo greičiau informuoja apie šią padėtį antrosios valstybės narės pranešimą gaunančiąją valdžios instituciją ir perduoda visą svarbią informaciją.

2. Jei pranešimą gaunančioji valdžios institucija sužino, gavusi pranešimą arba bet kokiu kitu būdu, kad aplinkybės, dėl kurių buvo vykdomas procesas, kuris buvo užbaigtas tos valdžios institucijos valstybėje narėje, yra kito vykdomo ar numatyto vykdyti proceso arba buvo kito vykdyto proceso kitoje valstybėje narėje objektas, pranešimą gaunančioji valdžios institucija gali svarstyti, ar ji prašys papildomos informacijos, kad galėtų tinkamai įvertinti galimybę atnaujinti procesą pagal nacionalinę teisę.

6 SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Kalbos

Bet kuri valstybė narė Tarybos generaliniam sekretoriatui įteiktame pareiškime gali nurodyti kalbas, kuriomis ji priims pranešimą, nurodytą 5 straipsnyje, ir kuriomis ji atsakys į pranešimą.

20 straipsnis

Sąsaja su teisiniais dokumentais ir kitomis priemonėmis

1. Jeigu pagal kitus teisinius dokumentus arba priemones galima išplėsti šio pamatinio sprendimo tikslus ir padėti labiau supaprastinti procedūrą, pagal kurią nacionalinės valdžios institucijos keičiasi informacija apie jų vykdomą procesą, pradeda tiesiogines konsultacijas ir stengiasi pasiekti susitarimą dėl tinkamiausios jurisdikcijos baudžiamajam procesui dėl konkrečių aplinkybių, priklausančių dviejų ar daugiau valstybių narių jurisdikcijai, arba sudaryti palankesnes tokios procedūros vykdymo sąlygas, valstybės narės gali:

a)	toliau taikyti šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo metu galiojančius dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar priemones;

b)	sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar patvirtinti priemones po šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo.

2. 1 dalyje minėti susitarimai ir priemonės neturi jokio poveikio santykiams su valstybėmis narėmis, kurios nėra jų Susitariančiosios Šalys.

3. Per tris mėnesius nuo šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai praneša apie 1 dalies a punkte nurodytus galiojančius susitarimus ar priemones, kurias jos pageidauja toliau taikyti.

Be to, valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai praneša apie 1 dalies b punkte nurodytus naujus susitarimus ar priemones per tris mėnesius nuo jų pasirašymo.

4. Šis pamatinis sprendimas nepažeidžia Sprendimo 2008/…/TVR.

21 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų šio pamatinio sprendimo nuostatoms įgyvendinti iki …

Iki tos pačios datos valstybės narės Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai perduoda nuostatų, kuriomis pagal šį pamatinį sprendimą taikomi įpareigojimai perkeliami į nacionalinę teisę, tekstą.

22 straipsnis

Ataskaita

Iki … Komisija pateikia, prireikus kartu su teisės aktų pasiūlymais, Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinama, ar valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis pamatinis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) … m. … … d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

(3) OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(4) OL … (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(5) OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

PRIEDAS