Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl finansų krizės ir jos poveikio realiajai ekonomikai

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. vasario 26 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Ekonominės ir pinigų sąjungos ir ekonominės bei socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu rengimą, 2009 m. lapkričio 13 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Carmelo Cedrone.

458-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gruodžio 16–17 d. (gruodžio 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 122 nariams balsavus už, 75 – prieš ir 33 susilaikius.

1.1 EESRK mano, kad išgyvenant tokią krizę kaip dabartinė reikia didelio pasiryžimo padėties rimtumą atitinkančiomis bendromis pastangomis imtis veiksmų koordinavimo. Būtina nustatyti trumpalaikes ir ilgalaikes priemones bei pasiūlymus, kurie stimuliuotų ekonomiką ir padėtų išvengti esamus sunkumus sukėlusių įvykių pasikartojimo.

1.2 Tarptautinė finansų sistema . Remiantis EESRK jau paskelbtomis mintimis verta atkreipti dėmesį į tai, kad reikia kuo greičiau priimti taisyklių rinkinį, kurį taikant galėtų vykti laisvas kapitalo judėjimas, tačiau kartu būtų įvesta kontrolės ir nuobaudų sistema, apsauganti nuo neigiamo nekontroliuojamos sistemos poveikio pasikartojimo. Šios taisyklės reikalingos norint atkurti sąžiningesnę ir skaidresnę rinką. To pasiekti padėtų ir mokesčių rojaus, bankų informacijos slaptumo ir kai kurių iki šiol taikytų ypač abejotinos reputacijos mechanizmų, susijusių su spekuliacinėmis priemonėmis, panaikinimas. Mums reikia vėl atskirti mažmeninius bankus nuo investicinių bankų.

1.3 Europos finansų sistema . Bendrosios Europos finansų rinkos idėja turi būti įgyvendinta ne tik norint užtikrinti skaidrumą, geresnes sąlygas sandoriams bei tinkamą visų ūkinės veiklos vykdytojų informavimą, bet ir siekiant sukurti Europos centrinio banko (ECB) ir Europos centrinių bankų sistemos kontroliuojamą priežiūros sistemą, kuriai būtų patikėtas kontrolės priemonių orientavimas bei jų koordinavimas tarptautiniu mastu. Tuo tarpu už savo šalių finansų rinkų kasdienį valdymą, priežiūrą ir stebėseną galėtų būti atsakingos nacionalinės priežiūros institucijos (1).

1.4 Pinigų sistema . EESRK mano, kad atidesnis žvilgsnis į tarptautinę pinigų sistemą padėtų stabilizuoti valiutų rinkas ir tarptautinės prekybos srityje išvengti nesąžiningos konkurencijos Pasaulio prekybos organizacijoje.

Politinės Europos kūrimas vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ . Politinis valdymas (ateityje)

1.7.1 Svarbu užtikrinti, kad ateityje visuomenei nebereikėtų mokėti už neegzistuojančią Europą, ką puikiai liudija negausios Bendrijos antikrizinės priemonės. Šių priemonių ribotumą lemia ne per didelis „europietiškumas“, bet jo trūkumas. Lisabonos sutartis yra didelis žingsnis į priekį šia kryptimi: EESRK yra pasirengęs dalyvauti naujoje institucinėje sąrangoje ir patarti naujai Komisijai ir naujam Parlamentui vadovaudamasis Sutarties jam suteiktais naujais įgaliojimais.

1.7.2 Šioje diskusijoje ES pirmiausia turėtų kalbėti apie demokratijos deficitą ir savo institucijų demokratiškumą, be kita ko ieškodama naujų tiesioginio dalyvavimo formų piliečiams ir pilietinei visuomenei, kuri nebegali būti pasyvi naujos neteisybės ir naujų galių stebėtoja.

1.7.3 Todėl ES turi būti veiksmingai atstovaujama už jos ribų. Reikia sukurti „Europos politinę erdvę“, galinčią tapti atsvara naujoms kylančioms tarptautinėms ekonominėms ir politinėms jėgoms, kurios yra tiesioginis krizės rezultatas ir gali susilpninti piliečių teises bei juos nuskurdinti. Kaip jau buvo teigta, EESRK rems naujosios ES užsienio reikalų ministrės darbą ir toliau patars su pilietine visuomene tarptautinėje arenoje susijusiais klausimais.

2.1 EESRK, kaip realiajai ekonomikai ir organizuotai pilietinei visuomenei atstovaujanti institucija, manė, kad būtų naudinga šioje nuomonėje savo iniciatyva apžvelgti finansų krizę ir parengti Komisijai ir Tarybai skirtus pasiūlymus, ypač susijusius su verslo kreditavimo atstatymu, ekonomikos augimu ir užimtumu.

2.2 Jau daug metų jaučiame visuotinės euforijos (Samuelson) padarinius. Šią euforiją sukėlė netiksli informacija ir vadinamųjų „ekspertų“ tvirtinimas, kad įvykiai yra „pagrįsti“, „dabartinis“ modelis – geriausias ir kad anksčiau ar vėliau rinka pašalins „ekscesus“.

2.3 Tačiau EESRK yra įsitikinęs, kad savo ekonominę ir socialinę atsakomybę suvokiančių įmonių ir darbuotojų pastangos gali pakreipti krizę į gerąją pusę, jei jie sulauks tinkamos paramos iš nacionalinių vyriausybių ir Europos Sąjungos.

Ištakos . Krizės ištakos yra taip gerai žinomos, kad nėra reikalo dar kartą jas analizuoti. Tačiau EESRK nuomone, reikėtų atkreipti dėmesį į mažiausiai du faktorius, kurie subrandino dirvą krizei: tarptautinio finansų sektoriaus pasirinkta kryptis, palaikoma ir ultraliberalios ekonomikos kultūros, kurioje galiausiai buvo daug daugiau investuojama į ją pačią, o ne į realiąją ekonomiką, tuo išpučiant didžiulį finansinį burbulą. Šis procesas vyko beveik nekontroliuojamai, o turimos taisyklės buvo nepakankamos ir daugeliu atvejų ignoruojamos – tai buvo antroji krizės priežastis. Galiojusios taisyklės buvo neveiksmingos arba priežiūros institucijos ir kredito reitingų agentūros, kurių veiksmai lėmė mažesnį rinkų skaidrumą (2), šių taisyklių netaikė.

3.1.1 Dabar atrodo, kad finansų burbulo sąlygomis bankininkai sąmoningai ar nesąmoningai užsiėmė labai rizikinga veikla, kuriai taikomos nuostatos ir atsargumo priemonės buvo visiškai neadekvačios. Mažmeninėje bankininkystėje kuo didesnės apyvartos tikslais buvo neprotingai skolinama suteikiant būsto paskolas ir išduodant kreditines korteles. Investicinėje bankininkystėje šios paskolos ir kitos, kaip antai LBO (įsigijimai skolintomis lėšomis), buvo „grupuojamos“ ir „pergrupuojamos“ į sudėtingus išvestinius produktus ir parduodamos be būtino kruopštaus patikrinimo ir be būtinų rezervų. Aišku, kad buvo taikomos netinkamos paskatos tiems bankų vadovams ir darbuotojams, kurių veikla turėjo poveikio banko rizikos profiliui, o dėl šių paskatų bankų sistemoje asmeninis atlygis tapo svarbesnis nei daugumos suinteresuotųjų subjektų interesai. Paprastiems, nieko neįtariantiems žmonėms, buvo parduodami didelės rizikos vertybiniai popieriai. Tačiau tai nepateisina netinkamų ir dažnai nelegalių veiksmų, kurių liudininkais mes buvome. Toks elgesys pakenkė visai finansų sistemai ir ją diskreditavo.

3.2 Priežastys . Padėtis tapo nekontroliuojama dėl tinkamos politikos nebuvimo, dėl vyriausybių ir kitų atsakingų struktūrų klaidų ir neveikimo ne tik finansų srityje, bet ir makroekonomikos bei pinigų politikoje. Pavyzdžiui, pasauliniu mastu šią padėtį lėmė ypatingai laisva JAV biudžeto politika. ES trūko tinkamų veikimo priemonių, o jos socialinis ekonominis modelis buvo atakuojamas iš visų pusių kaip visų problemų priežastis. Tarptautinės organizacijos buvo per silpnos, kad galėtų įsikišti. Tokia padėtis tęsėsi per ilgai. Politinės jėgos pasiteisinimui dažnai pasitelkdavo globalizaciją, kaltindamos ją dėl to, kas įvyko, todėl joms tenka didžiulė atsakomybė už krizės priežastis (1).

Pasekmės . Krizės padariniai buvo pragaištingi, tačiau negalima pasiduoti pesimizmui. Deja, dalį finansų sistemos valdė euforija, gobšumas, spekuliacija ir plačiai paplitęs neatsakingumas. Didelė bankų koncentracija (įsikalbant, kad bankai yra „per daug dideli“, kad jiems būtų leidžiama žlugti) bei nesėkmingas rizikos valdymas sukėlė nesulaikomą domino efektą ir neišvengiamai lėmė dabartines pasekmes. Taigi pirmoji kilusi finansų krizė, virto makroekonomikos krize ir galiausiai apėmė realiąją ekonomiką. Tai reiškia, kad dabar susiduriame su finansų krize, kuri persimetė į gamybos sektorius, sukeldama ekonominę, pinigų, prekybos ir socialinę krizę, kuri savo ruožtu tapo pasitikėjimo krize.

3.3.1 Tačiau reikia pripažinti, kad pastaruosius trisdešimt metų vyko precedento neturintis pasaulinis vystymasis ir ekonominis augimas, ypač besivystančiose šalyse. Šiam augimui sąlygas sudarė ir finansų rinkų raida, kuri daugeliui buvo naudinga ir teikė iliuziją, kad šis procesas nekliudomas tęsis amžinai.

3.3.2 Pitsburge įvykęs G20 šalių grupės susitikimas pademonstravo, kad ši padėtis neabejotinai turės poveikį naujam galių pasiskirstymui pasauliniu ir valstybių lygmeniu. Krizei pasibaigus pasikeis ekonominė ir politinė „geografija“. Taigi, iš pradžių buvusi finansų krize, vėliau ji virto makroekonomikos krize ir galiausiai apėmė realiąją ekonomiką ir lėmė BVP mažėjimą bei greitai augantį nedarbą. Todėl EESRK norėtų sužinoti, kokia bus ES pozicija ir koks vaidmuo jai teks ateityje.

EESRK palankiai vertina G20 šalių grupės susitikimo Londone ir G8 valstybių grupės susitikimo L'Akvilos mieste rezultatus, kurie, nepaisant pesimistinių prognozių, pademonstravo, kad pasaulinė ekonomika ir pasaulio finansų sistema turi būti valdomos kartu arba jos liks visiškai nevaldomos. Dalyviai susitarė dėl „visuotinio valdymo“ principo, kuris politikos formavimui sugrąžina deramą vaidmenį. Reikia tikėtis, kad Europos vyriausybės taip pat padarys reikiamas išvadas (žr. 4.4 punktą). Tačiau šių susitikimų rezultatai turi būti paversti konkrečiais ir efektyviais veiksmais – reikėtų siekti daugiau nei Baselio II susitarimo paskatintos permainos ir pasitelkiant Bazelio III susitarimą reorganizuoti ir reformuoti tarptautines organizacijas.

4.1.1.1 Žinoma, būtų buvę pageidautina, kad vėliau vykusiame G20 viršūnių susitikime Pitsburge gerus ketinimus būtų patvirtinę konkretūs veiksmai. Tačiau susitikimo metu buvo vengiama imtis konkrečių problemų: finansų sistemos taisyklių ir jų reformų (1), JAV ir Kinijos prekybos disbalanso, akcinių bendrovių struktūros, augančio nedarbo ir pan. Jei nebus imtasi priemonių, išlieka pavojus, kad „kai kurie finansiniai suinteresuotieji subjektai ir toliau teigs, kad krizė buvo tik nedidelis nuosmukis ir jie gali toliau elgtis, kaip iki šiol“ (3).

4.1.2 EESRK mano, kad reikėtų sustiprinti priežiūros institucijų vaidmenį (4), tačiau visų pirma jos turi būti veiksmingos, nepriklausomos nuo politinių institucijų ir turi turėti galimybę taikyti sankcijas, kai nesilaikoma taisyklių. Mokesčių rojus turėtų būti panaikinta ir (arba) mokesčių rojaus teritorijų veikla tapti skaidria siekiant išvengti jų panaudojimo nešvariems pinigams plauti ir mokesčių slėpimo. Pagrindinė problema yra skaidrumo nebuvimas. Turi būti žinomi tikri faktai apie bankų paskolų, turtų, rezervų ir rizikos pobūdį.

4.1.3 EESRK tikisi, kad Londone, L'Akvilos mieste ir Pitsburge priimtos gairės ir sprendimai (keletas jų!) padės pakeisti kursą ir deramu laiku rasti kelią į naują ekonominę ir rinkos kultūrą, kuri bus skaidresnė ir mažiau ideologizuota. Reikėtų labai atsargiai kalbėti apie moralę arba etiką finansų rinkoje, ko galbūt kai kas norėtų, nes nuo krizės nukentėjusieji galėtų pagalvoti, kad iš jų tyčiojamasi. Daug geriau yra diskutuoti apie teises arba nuobaudas, apie taisykles ir jų įgyvendinimo priemones.

4.1.4 Tai labiausiai įtikinantis ir veiksmingiausias būdas susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą ir taip suaktyvinti paklausą. Reikalinga nauja diskusija, skirta ekonomikos klausimams – realiajai ekonomikai, investicijoms, darbui, rizikai, teisėms, pareigoms ir konkurencijos išsaugojimui.

4.1.5 EESRK yra įsitikinęs, kad suinteresuotieji realiosios ekonomikos subjektai, įmonės ir darbuotojai turi aktyviau reikšti savo nuomonę ir argumentus. Jie turi susigrąžinti savo vaidmenį, kuris yra nepaprastai svarbus skatinant ekonominį ir socialinį vystymasi, konkurencingumą, inovacijas, augimą ir užimtumą. Iš politikos formuotojų tikimasi to paties.

Tarptautinė pinigų sistema taip pat turėtų būti peržiūrėta. Per paskutinį G20 grupės susitikimą Londone, G8 susitikimą L'Akvilos mieste ir G20 šalių susitikimą Pitsburge tarptautinės pinigų sistemos veikimo ir jos galimos reformos klausimas – išskyrus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kvotų paskirstymą – nebuvo svarstomas kaip viena iš prioritetinių priemonių sugrąžinti pasaulinę ekonomiką į tvaraus augimo kelią. Tačiau kai kurie G20 ir G8 valstybių susitikimų metu prisiimti įsipareigojimai, jei jie būtų įgyvendinti, gali turėti didelį poveikį užsienio valiutų rinkoms, o tokiu būdu ir šios sistemos veikimui.

4.1.6.1 Sprendimas suteikti pagalbą besivystančioms šalims ir konkrečiai Afrikai, patrigubinti TVF finansavimą (iki 750 milijardų JAV dolerių) ir skirti 250 milijonų vertės specialiąsias skolinimosi teises (SDR), suteikiant finansinę paramą labiausiai nuo krizės nukentėjusioms šalims, turėtų paskatinti pamąstyti apie milžiniškas pinigų sumas, kurias reikia paleisti į apyvartą norint padėti didelį einamosios sąskaitos deficitą turinčioms valstybėms.

4.1.6.2 Prognozuojamas JAV valstybės skolinimosi didėjimas (per artimiausius trejus metus bendra skola išaugs iki 100 proc. BVP), palaikomas naujos šaliai iš recesijos išvesti skirtos prezidento Barack Obama politikos išleisti daugiau biudžeto lėšų nei gaunama įplaukų (angl. deficit spending), papildomai skatins milžiniškas dolerių emisijas. Tai turės labai didelį poveikį tarptautinei ekonomikos sistemai. Tokia pati padėtis buvo ir antrojoje septintojo dešimtmečio pusėje, o ją vainikavo dolerio devalvavimas ir Bretton Woods fiksuotų valiutos kursų sistemos žlugimas 1971 m.

4.1.6.3 Tokia padėtis labiausiai kelia nerimą Kinijai, kuri per pastaruosius dešimt metų savo užsienio valiutos atsargas padidino 5 000 milijardų JAV dolerių ir artimiausiais metais planuoja tai daryti toliau, nors ir mažesniu tempu. Kinija būgštauja, kad silpnėjant doleriui sumažės milžiniškų jos sukauptų užsienio valiutos rezervų vertė.

4.1.6.4 Per keletą metų antrąja tarptautine rezervų valiuta tapęs euras nėra tinkama alternatyva doleriui, kad ir kaip tikslinga ir pageidautina tai būtų. Dar mažiau galima įsivaizduoti, kad Kinijos pinigų institucijoms priimtina „viršnacionalinė rezervų valiuta“ specialiųjų skolinimosi teisių (SDR) pavidalu būtų naudojama ne tik tarp atskirų vyriausybių ir tarptautinių institucijų kaip iki šiol, bet ir kaip tarptautinių finansinių ir komercinių sandorių mokėjimo priemonė. Be abejo, naujų specialiųjų skolinimosi teisių išleidimas yra geras būdas sukurti papildomus rezervus einamosios sąskaitos deficitą turinčioms šalims, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas dabartinei krizei įveikti.

4.1.6.5 Gali atsitikti taip (o tai būtų tik sveikintina), kad euras įgis daugiau savybių, leidžiančių jam tapti tarptautine rezervų valiuta ir bazine valiuta nustatant prekių kainas pasaulio rinkose. Tačiau EESRK pageidautų, kad Kinijos valdžios institucijos panaikintų Kinijos valiutos renminbi apsaugą. Ši valiuta atstovauja vis įtakingesne visame pasaulyje tampančiai ekonomikai. Renbinbi 10 metų buvo griežtai pririštas prie dolerio ir tik nuo 2005 m. jis susietas su valiutų krepšeliu, sudarytų ir iš kitų valiutų. Ši valiuta turi tapti laisvai konvertuojama tarptautinėse rinkose.

4.1.6.6 EESRK mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų tarptautiniu lygmeniu. Kinija nebegali daugiau pasikliauti nuolatiniu eksporto didėjimu, kaupti einamosios sąskaitos perteklių ir tuo pačiu metu iš kitų šalių reikalauti tarptautiniu mastu spręsti valiutų kurso problemas, prie kurių atsiradimo ji pati prisideda vykdydama savo pinigų ir fiskalinę politiką, kuria skatinama kaupti santaupas ir ribojamos vidaus išlaidos.

4.1.6.7 Pasaulio pinigų sistemai, kuri grindžiama kintančiais valiutų kursų režimais, būdingi nuolatiniai ir stiprūs valiutų svyravimai, kuriuos lemia spekuliacijos. Ši padėtis daro labai neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, bet ją būtų galima ištaisyti, jei pagrindinių industrinių šalių centriniai bankai priimtų politinį susitarimą. Pagal šį susitarimą, jeigu dėl pernelyg didelio spaudimo kurios nors valiutos kursas sparčiai išaugtų ar imtų smarkiai kristi, bankai įsipareigotų kartu imtis veiksmų, kad būtų galima išlaikyti racionalių ribų neviršijantį valiutų kurso svyravimą.

4.1.7 Nustatyti Europos finansų taisykles. Bendrosios Europos finansų rinkos kūrimas (5). Nepaisant Europos lygiu galiojančių taisyklių ir euro, dar esame labai toli nuo šio tikslo įgyvendinimo, netgi ir euro zonoje. Krizė parodė, kad pasitelkiant tinkamas reformas, kaip raginama Laroisière ataskaitoje ir Komisijos pasiūlymuose, šioje srityje reikia nedelsiant imtis iki šiol įgyvendintas priemones viršijančių veiksmų. Tai suteiktų galimybę ir ECB greičiau ir lanksčiau veikti. Negalima pamiršti, kad pagrindinis finansų sektoriaus tikslas yra teikti paramą įmonėms ir skatinti verslumą, ekonomikos augimą ir užimtumą. Atlikti šią užduotį padėtų reformuota, konkurencingesnė ir skaidresnė finansų rinka, kurios įvairūs elementai būtų geriau integruoti.

4.2.1 2009 m. pavasario Europos Vadovų Tarybai skirtame komunikate, ambicingai pavadintame „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ (6), tarp priemonių, skirtų įveikti dabartinę krizę, didinti paklausą ir kurti naujas darbo vietas Europos Komisija pirmiausia įvardija visuomenės ir ekonominės veiklos vykdytojų pasitikėjimo atkūrimą. Siūlomos priemonės turi duoti apčiuopiamų rezultatų, o ne likti vien gerų ketinimų deklaracijomis.

4.2.2 EESRK nuomone, pagrindinė spręstina problema yra užimtumas ir įmonių likvidumo trūkumas (7). Naujausi Tarptautinės darbo organizacijos duomenys rodo, kad nuo krizės pradžios 2007 m. gruodžio mėnesį prarasta apie 40 milijonų darbo vietų (iš jų 7 milijonai vien OECD šalyse), o ateities prognozės yra gana pesimistiškos. Šią socialinę nelaimę galima įveikti tik atkūrus pasitikėjimą rinkų veikimu ir pasitelkiant viešąsias priemones, skirtas skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą, inovacijas ir užimtumą. Europai reikia tokios ekonominės politikos ir programos, kuri patrauktų įmones ir padėtų joms augti bei kurti naujas darbo vietas.

4.2.3 EESRK visiškai pritaria Komisijos tikslui. Komunikate numatyti principai turėtų būti remiami, nes jie susiję su skubiomis priemonėmis, kurių reikia imtis bankų ir finansų sektoriuose, stiprinant realiąją ekonomiką ir Europos vidaus rinką. Tačiau šie principai atskleidžia tradicinį, o ne naujovišką požiūrį į galimą veikimo kryptį, kai akcentuojamas yra veiksmingesnis sektorių ekonominės politikos priemonių taikymas, kurį tiesiogiai administruoja ir (arba) koordinuoja Europos Komisija.

4.2.4 Norint atkurti Europos piliečių ir įmonių pasitikėjimą Europos institucijų ir nacionalinių valdžios institucijų gebėjimu atlaikyti krizę, būtina pripažinti, kad krizę lėmė ne tik cikliškumas, kad ir koks dramatiškas jis buvo, ar rinkos trūkumai bei nesėkmės.

4.2.5 Krizės, kurią patiria viso pasaulio (ir Europos) ekonomika, savitumo priežastys yra gilesnės ir labiau sisteminio pobūdžio – jos susijusios su etinėmis ir moralinėmis vertybėmis (atskaitingumu, teisėtumu, socialiniu teisingumu). Šios vertybės yra šiuolaikinės visuomenės pagrindas ir lemia jos veiksmus visose ekonominio, socialinio ir pilietinio gyvenimo srityse. Atkuriant pasitikėjimą ekonomikos ir finansų sistemomis nepakanka apsiriboti priemonėmis, skirtomis vien blogai veikusiems rinkos mechanizmams, bet būtina pasitelkti ir Europos makroekonomines ir mikroekonomines priemones.

4.2.6 Komitetas, nors ir pritardamas šiam bendram požiūriui į dabartines problemas, Komisijos komunikate siūlomus sprendimus laiko silpnais ar bent jau nelabai veiksmingais atsižvelgiant į pokyčius, kurių siekiant skatinti valstybių narių ekonomikos augimą reikia imtis įvairiose nacionalinėse gamybos sistemose ir Europos bei tarptautinės politikos lygiu. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad šių veiksmų reikia imtis laikotarpiu, kai neigiamas krizės poveikis Europoje (BVP sumažėjo 4,5 proc.) yra didesnis nei JAV, nors šios šalies atsakas į krizę buvo didelė ir vieninga programa bei didesnės apimties ir veiksmingesnės viešosios priemonės. ES turėtų skatinti valstybėse narėse suderintų priemonių taikymą. Todėl ES turėtų parengti antrąjį veiksmų planą – veiksmingesnį ir nuoseklesnį nei pirmasis.

4.2.7 Vien tik Europos ekonomikai atkurti skirtų trumpalaikių ir vidutinės trukmės laikotarpio priemonių klausimu EESRK mano, kad ES ir valstybės narės savo pastangas ir finansinius išteklius turėtų skirti ribotam priemonių skaičiui, tačiau tos priemonės turi padaryti pakankamą poveikį įvairioms rinkoms ir apskritai ekonominės veiklos vykdytojams. Šiomis priemonėmis reikėtų siekti atkurti pasitikėjimą finansų sistemos veikimu, patobulinti pagrindines viešąsias Bendrijos intervencines priemones ir padėti labiausiai nuo krizės nukentėjusioms valstybės narėms, pradedant Rytų Europos šalimis.

Pasitikėjimo finansų sistemos veikimu atkūrimas Europos ekonomika gali būti atgaivinta atkūrus finansų rinkų stabilumą ir veikimą, laikantis naujų makro ir mikro lygio priežiūros taisyklių ir taikant naujas tokios priežiūros sistemas, užtikrinančius tinkamą ir atsakingą rinkų veikimą tarptautiniu lygiu. Finansų sistema turi susigrąžinti savo tradicinį, nepakeičiamą ekonominio augimo skatinimo vaidmenį: finansuoti konkrečią ekonominės veiklos vykdytojų (įmonių, namų ūkių, tinklų ir paslaugų, infrastruktūros, aplinkos ir energetikos) veiklą.

4.2.8.1 Neišspręsta lieka problema, susijusi su dideliu – ir deja neišvengiamu – valstybės įsikišimu, kai teikiama parama bankų sistemai. EESRK mano, kad ši padėtis negali užsitęsti ir būtina parengti „atsitraukimo“ nuo tokių valstybės veiksmų strategiją, nuolat nustatant bankams tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, atlikti vidaus restruktūrizavimą ir gerinti balanse nurodytų atsargų kokybę ir kiekybę. Tokia strategija turėtų duoti naujų impulsų nepriklausomai ir skaidriai tarptautinei kreditų ir finansų rinkai ir užkirsti kelią pastarųjų įvykių pasikartojimui.

4.2.8.2 Finansinių operacijų kontrolės ir skaidrumo stiprinimo, kurio pageidavo Komisija ir kuris buvo pabrėžiamas G20 šalių susitikime Londone, G8 grupės susitikime Akilos mieste ir G20 grupės susitikime Londone, klausimu bei atsižvelgdamas į Komisijos ir Tarybos paskelbtą pasiūlymą dėl Europos finansų sistemos reformos, EESRK įvertins pateiktą pasiūlymą, Tačiau Komitetas mano, kad jei finansų rinkų priežiūra bus perduota naujai Europos institucijai, jai turi būti suteikti realūs įgaliojimai (8).

4.2.8.3 Tai galėtų prisidėti prie galiojančių valstybių narių teisės aktų finansų rinkų priežiūros srityje derinimo proceso ir sustiprinti galimybes taikyti sankcijas.

4.2.9.1 EESRK savo ankstesnėje nuomonėje (9) pasiūlė nuodugniai peržiūrėti Komisijos pasiūlytą ekonomikos atkūrimo planą atkreipiant dėmesį ne tik į finansinius išteklius, kurie, atsižvelgiant į krizės rimtumą, laikomi nepakankamais, bet ir į kiekvienoje valstybėje narėje ekonomikos atkūrimui skatinti taikomų priemonių pobūdį ir koordinavimą.

4.2.9.2 Nepriklausomai nuo šiuo metu finansų atžvilgiu prioritetiniais laikomų sektorių (automobilių pramonė, statybų pramonė, MVĮ ir pan.) galimybei pasinaudoti šiomis priemonėmis reikia nustatyti tokias sąlygas, kurios užtikrintų priemonių nuoseklumą, vienodą įgyvendinimą ir atitikimą bendrosios Europos rinkos taisyklėms.

4.2.9.3 Visiškai nepageidaujama, kad atskiros iniciatyvos, finansuojamos iš Bendrijos biudžeto pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą arba valstybių narių lėšomis, skirtomis krizinių situacijų metu padėti sunkumus išgyvenančioms įmonėms, sektoriams ar šalims, kokiu nors būdu lemtų situacijas, kuriose tam tikroms įmonėms būtų teikiama pirmenybė arba apsauga kitų įmonių sąskaita.

4.2.9.4 Bendroji rinka yra vienas pagrindinių Europos ekonomikos variklių. Jos stiprinimas ir vystymas yra geriausias būdas užtikrinti našių iniciatyvų klestėjimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Plane siūlomos Europos ir nacionalinio lygmens koordinavimo ir stebėsenos priemonės turi parodyti Europos visuomenei, kad Bendrija yra pajėgi valdyti finansinę pagalbą Bendrijos teisės aktus atitinkančiu būdu ir labiausiai nuo krizės nukentėjusių teritorijų ir piliečių labui.

4.2.9.5 EESRK mano, kad kalbant apie šias produktyviai ekonomikai remti skirtas priemones, ypatingą dėmesį reikėtų skirti MVĮ (pasitelkiant palankiomis sąlygomis ir supaprastinta tvarka suteikiamų paskolų schemas, žr., pavyzdžiui, Smulkiojo verslo aktą). Europos ekonomikos atkūrimo plane nepakankamai detaliai paaiškintos priemonių, skirtų atkurti ekonominę mažų ir vidutinių įmonių veiklą, rūšys. Mažesnių įmonių, kurių bendras indėlis ES užimtumui yra labai svarbus, klausimu, EESRK mano, kad iniciatyvos turėtų būti rengiamos makroekonominėje atskaitos sistemoje, atsižvelgiant į nacionalines ir vietos aplinkybes, sektorių specializacijos lygmenis ir skirtingus poreikius, susijusius su naujais įgūdžiais, novatoriškomis technologijomis bei verslo paslaugų infrastruktūra.

4.2.9.6 Jeigu nebus tinkamos Europos ir nacionalinės MVĮ ateities augimo perspektyvų atskaitos sistemos pavojus, kad priemonės bus padrikos ir nesuderintos, kaip jau buvo atsitikę praeityje, o tai gali lemti, jog parama bus teikiama visiems, tačiau iš tiesų niekam nebus padėta plėstis ar tobulinti gaminamų produktų arba teikiamų paslaugų kokybę.

4.2.9.7 EESRK taip pat mano, kad įveikiant krizę galėtų pasitarnauti socialinis dialogas ir derybos, t. y. aktyvesnis įmonių ir socialinės ekonomikos organizacijų dalyvavimas.

4.2.10.1 EESRK mano, kad norint atkurti Europos įmonių pasitikėjimą, reikia iš esmės keisti Komisijos darbo metodus įgyvendinant Bendrijos politiką svarbiose ekonominėse ir socialinėse srityse, ypač sanglaudos politiką. EESRK jau parengė nuomonę (10) dėl šios politikos, kurioje pasiūlė keletą pakeitimų.

4.2.10.2 Dėl rimtos ekonomikos krizės, kuri šiuo metu yra apėmusi visas Europos šalis ir gali tęstis ir 2010 m., būtina imtis esminių struktūrinių fondų (ERPF ir ESF) valdymo reformų ir iš naujo peržiūrėti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu numatytas priemones. Tas pat taikoma ir BŽŪP. Komisija šiuo metu rengia keletą pasiūlymų, kaip supaprastinti procedūras, paspartinti mokėjimus ir iš naujo nustatyti sritis, kuriose būtų galima taikyti tam tikras sektorių politikos priemones. Tačiau vien šių priemonių nepakanka. Šios priemonės reikalingos siekiant apsaugoti ES sanglaudą, kuriai dėl krizės kilo pavojus.

4.2.10.3 Pastangos, kurias EESRK ragina Komisiją dėti siūlomas priemones pritaikant prie naujų tarptautinės krizės nulemtų aplinkybių, turi būti daug didesnės. Būtina iš esmės pakeisti šias politikos sritis. Be to, persvarstant pagalbos ES regionams, kuriuose susiklosčiusios nepalankiausios sąlygos, sistemą būtina atsižvelgti ir į ryškėjantį konfliktą tarp centrinių ir regioninių valdžios institucijų administruojant krizei įveikti skirtus struktūrinių fondų išteklius.

4.2.10.4 Taip pat kalbant apie sanglaudos politiką, EESRK mano, kad kiekvienai tokią paramą gaunančiai šaliai reikėtų nustatyti konkretaus sektoriaus ir vietos prioritetus, kad skiriant Bendrijos ir nacionalinius išteklius būtų galima daugiausia dėmesio skirti programoms ir projektams, kurie, kaip tikimasi, turės didžiausią ekonominį ir socialinį poveikį. Peržiūrint sanglaudos politikos gaires reikėtų laikytis šių pagrindinių principų: nuosekliai rinktis priemones, Europos ir nacionaliniu lygiu koordinuoti įmonėms skirtas priemones, rengti bendras specialaus mokymo ir naujų gebėjimų ugdymo programas.

4.2.10.5 Trumpai tariant, ši krizė turėtų būti ne tik galimybė ES geriau pasinaudoti turimomis politinėmis priemonėmis, bet ir kurti naujas: gerinti infrastruktūrą ir pradėti rengti aplinkosaugos planą, pasitelkiant Europos viešąjį finansavimą (galbūt euroobligacijas) kurti naujus energetikos ir ryšių (kaip antai plačiajuosčio ryšio) Europos tinklus. Tai ypatingai paskatintų ekonomikos atkūrimą.

4.2.10.6 EESRK mano, kad tai išskirtinė proga surengti išsamią diskusiją dėl dabartinės struktūros Bendrijos biudžeto, apsvarstant kokybinius ir kiekybinius aspektus bei aptarti – galbūt pasitelkiant ekspertų grupę – fiskalinę politiką. Tai nepaprastai svarbus ekonomikos augimui ir plėtrai klausimas, kurio nebegalima ilgiau vengti arba naudoti kaip ekonominio ir socialinio dempingo Europos lygmeniu priemonės.

4.2.11 Parama labiausiai nuo krizės nukentėjusioms valstybės narėms, pradedant Rytų Europos šalimis

4.2.11.1 EESRK mano, kad Komisija turėtų sukurti jei ne specialių fondą labiausiai nuo krizės nukentėjusioms šalims (pasiūlymas, kurį didžiausią įtaką turinčios ES šalys atmetė), tai bent jau parengti ir iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) lėšų finansuojamą finansinių priemonių paketą, skirtą iniciatyvoms stabilizuoti silpniausias ES nacionalines ekonomikas, kaip tai jau pradėta daryti. Šiuo atveju, ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos Rytuose esančioms valstybėms narėms. Todėl šiam tikslui reikėtų skirti specialų finansavimą. Specialus finansavimas šioms šalims reikalingas dėl keleto priežasčių. Kitaip kyla pavojus, kad žlugs plėtros procesas – antrasis integracijos ramstis (pirmasis yra bendroji rinka).

4.2.11.2 Per artimiausius mėnesius (ir metus) ES susidurs su situacijomis, iš kurių bus nepaprastai sunku rasti išeitį: ekonomikos ir užimtumo krize, socialiniais konfliktais, institucinėmis reformomis, valstybių narių skirtumais. Negalima pamiršti ir vis didėjančio politinių partijų, daugelio ES šalių nacionalinių vyriausybių euroskepticizmo ir visuomenės, kuri yra nepatenkinta Europos lygiu priimamais sprendimais, nuomonės.

4.2.11.3 Jei ES imsis spręsti silpniausių šalių problemas padėdama joms įveikti sunkumus, bus galima atkurti pasitikėjimą Europos ekonominiu ir socialiniu modeliu bei jos gebėjimu surasti tinkamus sprendimus, kurie būtų naudingi visoms valstybėms narėms.

4.2.11.4 Daugelio Rytų Europos šalių kredito, finansinių paslaugų ir gamybos sektorių krizė nėra tokios didelės apimties, kad ES nesugebėtų jos įveikti. Didelė dalis šios veiklos buvo pradėta padedant 15 ES valstybių narių ir joms tiesiogiai investuojant, todėl sunku suprasti, kad po derinimo proceso, kurį Rytų Europos šalys turėjo atlikti norėdamos tapti visateisėmis narėmis, pagal „kiekvieno konkretaus atvejo“ politiką būtų taikomos tik minimalios ir nereikšmingos ekonominės priemonės. Tai būtų strateginė klaida, kurios nepavyktų ištaisyti per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį, ir rimtas politinio trumparegiškumo atvejis, galintis ateityje kelti pavojų Europos integracijai.

4.3.1 Pasibaigus krizei „įsivyraus nauja pusiausvyra, tačiau ji nesieks buvusio lygio: turime būti pasirengę susitaikyti su žemesniu gyvenimo lygiu“. Jei ši prognozė pasitvirtins (11), vienintelis tikrai aiškus dalykas bus, kam (kad ir trumpą, kaip tikimasi, laiką) teks susitaikyti su dar „blogesnėmis“ gyvenimo sąlygomis.

4.3.2 Būtina užkirsti kelią tam, kad įmonėms ir darbuotojams ir toliau nebereikėtų dengti rinkos išsaugojimo išlaidų, kai tuo tarpu kapitalas nekliudomai keliaus į saugesnes rinkas, išsisukdamas nuo mokesčių administratorių. Kitaip mes galime susidurti su tolesne darbo užmokesčio erozija, kuri gali lemti tai, kad rinkos ekonomika praras savo socialinį teisėtumą. Norint to išvengti reikia stiprinti ir plėsti Europos socialinės rinkos ekonomikos modelį, pagrindinį vaidmenį ekonomikos sistemoje vėl suteikiant žmonėms.

4.3.3 Todėl EESRK mano, kad siekiant geresnio koordinavimo ir norint išvengti su bendrąja rinka nesuderinamų skirtumų, šalių vyriausybės ir ES daugiau dėmesio turėtų skirti ir fiskalinei politikai. Be to, pirmenybę reikėtų teikti toms reformoms, kuriomis plečiama mokestinė bazė, o ne didinami mokesčių tarifai, labiau atsižvelgiant į gerovę, o ne verslo veiklą ir darbo našumą.

4.3.4 Taip pat būtina užkirsti kelią tam, kad finansų krizė turėtų didelį poveikį valstybių narių pensijų sistemoms, kaip tai atsitiko JAV, kur dėl rizikos draudimo fondų krizės kai kurie pensijų fondai patyrė didelių nuostolių. Tai atitinkamai sumažino su šiais fondais pensijų sutartis sudariusių darbuotojų santaupų vertę. EESRK mano, kad siekiant apginti Europos piliečių ir darbuotojų interesus reikia imtis priemonių kurti reguliavimo sistemą ir pensijų modelį.

4.3.5 Didėjanti neteisybė ir nelygybė jau sumažino ir gali dar labiau sumažinti laisvės erdvę, gali kelti grėsmę Europos šalių demokratijai, ypač ES, kuri dar turi įveikti didelį „demokratijos deficitą“; tai mažų mažiausiai pakenks naujųjų skurdžių sutarimui dėl politinių priemonių, kurias reikia įgyvendinti krizei įveikti ir darniam vystymuisi skatinti.

4.3.6 EESRK mano, kad ES tai yra puiki proga labiausiai nuo krizės nukentėjusiems žmonėms, įmonėms ir darbuotojams skirtomis praktiškomis ir konkrečiomis iniciatyvomis pademonstruoti savo tiesioginį ryšį su Europos piliečiais.

Tai reikėtų daryti laikantis teisių apsaugos nuostatų, todėl ES turi turėti galimybę socialinėje politikoje imtis priemonių savo iniciatyva. Socialinis klausimas turi būti visapusiškai apsvarstytas 4.4.3 punkte nurodytame strateginiame susitarime. Priemonių reikia imtis ir ekonominės politikos srityje (įskaitant specialų Lisabonos strategijos finansavimą) bei teikiant paramą labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Šią paramą ES turi teikti kartu su valstybėmis narėmis (žr. 4.2 punktą).

4.3.7.1 Reikia imtis struktūrinių priemonių, nes tik taip darbo rinka taps pasiekiamesnė ir įtraukesnė, taip pat reikia Europos lygiu suderinti taisykles, reguliuojančias Europos socialinio fondo lėšų naudojimą, supaprastinančias procedūras ir paankstinančias mokėjimus.

4.3.7.2 Būtina skatinti įmones, kurios įsipareigoja įgyvendinti ir laikytis socialinės atsakomybės principo Europoje ir socialinių nuostatų už jos ribų.

4.3.8 EESRK ragina Komisiją kartu su Europos socialiniais partneriais imtis visų įmanomų priemonių (be kita ko ir ekonominių paskatų, pavyzdžiui, pasitelkiant struktūrinius fondus) ir skatinti susitarimus ir (arba) ieškoti sprendimų, kurie padėtų mažinti krizės poveikį įmonėms ir darbuotojams, inter alia taikant ir dalijantis kai kuriose šalyse pasitvirtinusia gerąja praktika.

4.3.9 EESRK ragina Tarybą imtis reikalingų priemonių parengti Europos elgesio kodeksą, nustatantį, kuriose srityse veikti, kad būtų sumažinti pajamų skirtumai ir skatinamas naujasis paskirstymo teisingumas – ir ne tik finansų sektoriuje. Pajamų skirtumai padidėjo visiškai neproporcingai ir be jokio pateisinimo. Pageidautina šiuo klausimu priimti Europos susitarimą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotosios šalys.

4.4.1 EESRK nuomone, krizei įveikti ES reikia sprendimų priėmimo priemonių, kurių ji šiuo metu neturi. Tai pagrindinė ES neveiklumo priežastis, dėl kurios kyla jos atotrūkis nuo didžiųjų ekonominės veiklos dalyvių – Kinijos ir JAV. Todėl EESRK mano, kad ES turėtų pati pasirūpinti konkrečiomis veikimo priemonėmis, net jeigu jos būtų laikinos. To reikia, kad šių esminių permainų metu padarytas darbas ir įsipareigojimai nenueitų niekais.

Politinis valdymas . EESRK nuomone, viena pagrindinių dabartinės krizės priežasčių yra politikų nevieningumas ir jų klaidos. Neturėdami vieningos vizijos politikai negalėjo imtis veiksmų ir galiausiai atsisakė lyderio vaidmens pasauliniu ir Europos lygiu. Tokio elgesio rezultatus dabar aiškiai matome.

4.4.2.1 Tarptautinis valdymas . ES iki šiol neturi bendros užsienio politikos nei nuosavų įgaliojimų įveikti krizę, tačiau siekiant kompensuoti kitų ekonominių ir politinių blokų įtaką sprendimų priėmimo procese jai būtinai reikia kalbėti vienu balsu, bent jau atstovaujant euro zonai, tarptautiniuose forumuose, o ypač organizacijose, kurias ketiname reformuoti. ES yra didžiausia prekių ir paslaugų rinka pasaulyje ir didžiausia valstybės finansuojamos vystomosios pagalbos neturtingiausioms šalims teikėja. Jos valiuta, euras, yra antroji tarptautinė rezervų valiuta. Taigi, daugeliu aspektų ES yra ekonominė milžinė, tačiau vertinant jos gebėjimą priimti tarptautinio lygmens sprendimus, ji tėra politinė nykštukė. Tai paradoksas, kurio Europos visuomenė tikrai negali suprasti. Paprasčiausiai reikia, kad Europos pasiūlymai ir vertybės darytų didesnę įtaką pasaulinei politikai.

4.4.2.2 Todėl valstybių ir vyriausybių vadovai turi turėti pakankamai drąsos pripažinti šį trūkumą ir stengtis jį pašalinti. Šiuo metu jie elgiasi kaip komanda be kapitono, o ekonominė ir politinė tokios padėties kaina yra labai didelė. Kad tuo įsitikintume, nebūtina remtis istorikais ir (arba) ES steigėjais („Jei Europa kada nors susivienytų, begalinis būtų jos 400 milijonų piliečių džiaugsmas, gerovė ir triumfas“ – Winston Churchill, 1946 m.). Reikia nedelsiant imtis veiksmų parengti įpareigojančius krizių valdymo susitarimus, kurie vėliau galėtų tapti Bendrijos metodais, o ne atvirkščiai, kaip tai vyksta dabar.

4.4.3 Ekonominis valdymas . Pagrindinis tikslas turi būti aprūpinti ES priemonėmis, kurias taikant galima parengti ir tobulinti bendras makroekonomikos ir sektorių politikos gaires (bent jau euro zonoje, kuri darytų teigiamą poveikį visoms 27 šalims). Kitaip tariant, pradedant euro zona reikėtų papildyti bendrą Europos pinigų politiką bendra ekonomine politika, kuri negali apsiriboti vien koordinavimu ir kuri suteikia priemonių Europai strategiškai svarbiose srityse (aplinkosaugos, energetikos, inovacijų, imigracijos, užimtumo, sanglaudos ir pan.). Reikėtų parengti naują Europos ekonomikos augimo, tvaraus vystymosi, konkurencingumo ir užimtumo paktą. Jame turėtų būti ypač akcentuojama socialinė ir aplinką tausojanti rinkos ekonomika bei siekiama sukurti bendrąją rinką, kaip numatyta Lisabonos strategijoje.

4.4.4 Socialinis valdymas . Tarp pagrindinių Europos pakto tikslų turėtų būti ir socialinė bei sanglaudos politika. ES turi turėti daugiau erdvės veikti socialinės politikos srityje (12), kad pagrindinėms socialinėms teisėms nustatytų „mažiausią būtiną ribą“ arba būtiną standartą. Dėl visų šių priežasčių reikia kurti daugiau galimybių veikti turinčią Europą. Pirmiausia Komitetas turėtų priminti, kad ES iš pradžių buvo ekonominis projektas (EAPB, EEB ir euro) su politiniais tikslais.

4.4.5 Todėl EESRK mano, kad šiuo metu būtina didinti visuomenės, ypač jaunimo, dalyvavimą Europos integracijos procese, išbandant naujas piliečių dalyvavimo formas. Šis klausimas neturėtų būti paliktas likimo valiai. Pavyzdžiui, visuomenės nuomonę iš esmės būtų galima pakeisti, jei ES pateiktų veiksmingą ir svarbų pasiūlymą, kuriame pagrindinis vaidmuo tektų piliečiams ir kuriame būtų siūlomi nauji būdai, kaip įtraukti visuomenę į Europai svarbių politinių sprendimų priėmimo procesą. Tai būtų puikus būdas sutelkti Europos visuomenę ir jos institucijas bei padėtų sumažinti ES demokratijos deficitą. Tai labai svarbus klausimas Sąjungos ateičiai. Jo sprendimo nebegalima atidėlioti, nepaisant to, kad Lisabonos sutartis jau yra nedidelis žingsnis šia kryptimi.

4.4.6 Didelį indėlį siekiant šio tikslo gali įnešti Europos pilietinė visuomenė, kuri verta daugiau nei tik kartkartėmis būti paminėta, ir nebegali būti laikoma atskira sritimi ar „figos lapeliu“ kam nors pridengti. Tai iššūkis EESRK ir jo Programa Europai.

2009 m. gruodžio 16 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(3) Finasų ir bankų sistemos padėtis – bendras Christine Lagarde, Prancūzijos ekonomikos, pramonės ir užimtumo ministrės, Anders Borg, Švedijos finansų ministro, Wouter Bos, Nyderlandų finansų ministro, Jean-Claude Juncker, Liuksemburgo finansų ministro, Elena Salgado Mendez, Ispanijos finansų ministrės, Peer Steinbrück, Vokietijos finansų ministro ir Giulio Tremonti, Italijos finansų ministro, straipsnis, 2009 m. rugsėjo 4 d. paskelbtas įvairiuose Europos laikraščiuose.

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo, COM(499) galutinis, 2009 9 23; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, COM(501) galutinis, 2009 9 23; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, COM(502) galutinis, 2009 9 23; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, COM(503) galutinis, 2009 9 23.

(8) Žr. EESRK nuomonę dėl de Larosière grupės ataskaitos, OL C 318, 2009 12 23, p. 57. José Manuel Barroso 2009 m. rugsėjo 30 d. kalbėdamas EESRK plenarinėje sesijoje taip pat pareiškė tokią nuomonę.

(10) Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie derybų dėl sanglaudos politikos strategijų ir programų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu rezultatus, OL C 228, 2009 9 22, p. 141.

(12) José Manuel Barroso 2009 m. rugsėjo 30 d. kalbėdamas EESRK plenarinėje sesijoje taip pat pareiškė tokią nuomonę.