23.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/66

1.1

EESRK laikosi tradicijos išsamiai ir iš anksto išnagrinėti būsimas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformas, kai tai įmanoma padaryti prieš Europos Komisijai pateikiant komunikatą ar teisės aktą. Europos Komisijos prašymu 2007 m. EESRK parengė tiriamąją nuomonę dėl BŽŪP būklės ir ateities po 2013 m.  (1) Komitetas buvo pirmoji Europos institucija nuodugniai apsvarsčiusi bendrosios žemės ūkio politikos ateitį.

1.2

Tiek 2008 m. antrąjį pusmetį, kai Tarybai pirmininkavo Prancūzija, tiek 2009 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaujant Čekijai, buvo dedamos pastangos paspartinti diskusijas dėl BŽŪP plėtojimo po 2013 m., tačiau kol kas jos nedavė rezultatų. Kadangi žemės ūkio ministrų taryba iki šiol nėra oficialiai nustačiusi turinio ir sąlygų, EESRK nuomone, būtina artimiausiu laiku parengti „papildomąją nuomonę“, kurioje būtų nagrinėjami svarbiausi dabartiniai pokyčiai. Taip 2008 m. būklės įvertinimą būtų galima susieti su diskusijomis dėl BŽŪP ateities po 2013 m. Be to, EESRK manymu, būtina parengti papildomą išsamią nuomonę dėl plataus BŽŪP klausimų spektro.

1.3

Nuo to laiko, kai 2008 m. lapkričio mėn. žemės ūkio ministrai priėmė sprendimą dėl BŽŪP būklės, padėtis kai kuriose žemės ūkio rinkose tapo dramatiška. Ypač drastiškai sumažėjo pieno kainos. EESRK nuomone, būtina dar kartą įvertinti saugumo tinklus, įskaitant ir vis dar taikomą kiekio reguliavimo tvarką, ir nustatyti, ar jie yra tinkami tokiai padėčiai sušvelninti.

2.1

Pagal 2005 m. BŽŪP reformą tiesioginės žemės ūkio išmokos buvo beveik visur atsietos nuo gamybos, kai kuriose valstybėse narėse visiškai arba iš dalies perskirstytos regionuose. Kartu su tiesioginėmis išmokomis kaimo plėtros priemonės (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai) sudaro svarbų antrą ES žemės ūkio politikos ramstį. Šiomis priemonėmis ir tiesioginėmis išmokomis užtikrinant daugiafunkcionalumą siekiama konkurencingo ir socialiniu ir ekologiniu požiūriu tvaraus žemės ūkio.

2.2

Ne vieną dešimtmetį palankiomis kainomis užtikrinamas Europos vartotojų aprūpinimas maisto produktais buvo savaime suprantamas dalykas ir nekėlė jokių problemų. Tačiau prognozuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais visame pasaulyje vis dėlto kils tiek žemės ūkio, tiek ir ne žemės ūkio žaliavų kainos (pvz., žalios naftos). Be to, spėjama, kad kainos svyruos gerokai dažniau.

2.3

Paskutinių dvejų metų ekstremalius žemės ūkio produktų gamintojų kainų svyravimus (ne taip seniai stipriai nukritus, pavyzdžiui, pieno ir javų kainoms) reikėtų vertinti kaip įspėjimą. Ateityje vėl sustiprės saugaus aprūpinimo maisto produktais socialinis aspektas, visų pirma kalbant apie mažas pajamas gaunančius piliečius. Viena priežasčių – žemės ūkio rinkose apskritai labai dažnai svyruoja kainos, o tai gali turėti neigiamo poveikio tiek tiekimo patikimumui, tiek ir žemės ūkio įmonių stabilumui. Be to, pastebima, kad trūksta pusiausvyros maisto produktų grandinėje. Dėl mažmeninės prekybos koncentracijos didelis ekonominis spaudimas tenka pirminei žemės ūkio gamybai ir perdirbimo etapams. Šiuo metu svarstoma, ar maisto gamybos grandinėje žemės ūkiui tenka derama pelno marža.

2.4

Europos Sąjunga ir valstybės narės siekia aukštų tikslų maisto produktų saugos, aplinkos, klimato ir gyvūnų apsaugos srityse. Tai yra svarbi Europos žemės ūkio modelio dalis. Įgyvendinant 2003–2005 m. BŽŪP reformą buvo nuspręsta atsietas išmokas ūkiams susieti su pagrindinių standartų laikymusi ir „gera agrarine ir aplinkosaugos būkle“ (vad. kompleksinė parama, angl. cross compliance). Be šių pagrindinių dalykų, yra siūlomos agrarinės aplinkosaugos priemonės, tačiau nuo 2007 m. paskatos nenumatomos. Kad žemės ūkio srityje būtų pasiekti aplinkosauginiai ir visuomeniniai tikslai, po 2013 m. reikės labiau išvystyti paramos teikimo sistemą. EESRK dar kartą pakartoja savo esminę nuostatą, kad Europos žemės ūkio orientavimas vien į pasaulinės rinkos sąlygas arba kainas pasaulinėje rinkoje yra klaidingas kelias.

2.5

Norint pasiekti minėtus tikslus ir išspręsti uždavinius, 2014–2020 m. laikotarpiu bus reikalingas atitinkamas finansavimas. Šiuo metu bendrajai žemės ūkio politikai išleidžiama mažiau nei 0,4 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Reikės nuolat piliečius informuoti apie tai, kokia visuomenei svarbi veikla yra remiama iš bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto. Nuo 1993 iki 2013 m. žemės ūkio išlaidų dalis ES bendrajame biudžete sumažėjo nuo beveik 50 proc. iki 33 proc.

3.1

Prancūzijos ir Čekijos pirmininkavimo laikotarpiu Taryboje jau vyko pirmosios diskusijos dėl ES žemės ūkio politikos plėtojimo po 2013 m.

3.2

Jomis remdamasi naujos sudėties ES Komisija greičiausiai 2010 m. rudenį pateiks pirmąsias idėjas (komunikatą) dėl žemės ūkio politikos po 2013 m. svarstyti politiniu lygmeniu. Be to, reikės atsižvelgti ir į „finansinę peržiūrą“, kuri dar nėra baigta. Tikėtina, kad 2011 m. viduryje bus pateikti pasiūlymai priimti teisės aktus dėl BŽŪP po 2013 metų. Parlamentas, Taryba ir Komisija su tuo susijusį sprendimą galėtų priimti 2012 m. pirmąjį pusmetį.

3.3

Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui pirmą kartą bendrosios žemės ūkio politikos srityje bus suteikta bendro sprendimo teisė. Šis galių suteikimas Parlamentui darys didelį teigiamą poveikį diskusijoms dėl BŽŪP vystymo po 2013 m.

4.1

EESRK nuomone, diskusijos dėl BŽŪP vystymo po 2013 m. turi būti grindžiamos siekiu sukurti daugiafunkcinį žemės ūkį, kuris būtų orientuotas į rinką, tačiau kartu tarnautų ir visuomenės interesams. Nuo 1992 m. BŽŪP reformomis mėginama išspręsti prieštaravimą tarp tarptautinio rinkos atvėrimo (pvz., PPO Dohos raundas) ir aukštų visuomeninių reikalavimų (pvz., prevencinė vartotojų apsauga, aplinkosauga ir gyvūnų apsauga). Norint tęsti šią žemės ūkio politiką po 2013 m., BŽŪP reikės numatyti pakankamai lėšų.

4.2

Tiesioginių išmokų žemės ūkiui priemonė ir ateityje išliks labai svarbi BŽŪP dalis. EESRK nuomone, norint, kad ši politika būtų tęsiama, turės pasikeisti jos vaidmuo. Sumažės kompensavimo už nustatytų kainų sumažinimą funkcija. Tačiau atsiras naujų funkcijų užtikrinant visuomenines paslaugas ir viešąsias gėrybes. Atsižvelgiant į dabartinę krizę ir tikėtinus kainų svyravimus žemės ūkio rinkose bus svarbu spręsti stabilizavimo ir tiekimo saugumo uždavinius. Tuo BŽŪP bus naudinga ir vartotojams. Be to, reikės labiau atsižvelgti į klimato apsaugos aspektus.

4.3

Iš esmės ir ateityje reikėtų žemės ūkio politikos „pirmąjį ir antrąjį ramstį“ taikyti kartu, tačiau jie turėtų būti geriau suderinti tarpusavyje. Turi būti skiriama daugiau dėmesio tam, kad valstybėse narėse BŽŪP būtų įgyvendinama vienodai. Tačiau visų svarbiausia tiksliau apibrėžti paramos priemonių pagrindą ir kokių tikslų jomis siekiama.

4.4

EESRK tikisi, kad nuo seno nusistovėjusios skirtingo dydžio tiesioginės išmokos, kurias valstybės narės moka ūkiams, bus suvienodintos po 2013 m. Todėl reikia nustatyti objektyvius kriterijus, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į skirtingas struktūrines, gamtos ir agrarines bei klimato sąlygas. Be to, negalima pamiršti, kad ne visi regionai gauna vienodą finansavimą kaimo plėtrai. EESRK nuomone, svarbu, kad įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką valstybėse narėse neatsirastų dar didesnių skirtumų.

4.5

Atsižvelgdamas į gerokai sumažėjusias kainas kai kuriose svarbiose žemės ūkio rinkose, EESRK tikisi, kad bus nustatyti veiksmingi būdai užtikrinti, kad žemės ūkiui vertės grandinėje tektų derama dalis.

Be to, EESRK tikisi, kad bus padarytos išvados, kaip, atsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos krizės metu įgytą patirtį, ateityje turės būti pakeisti žemės ūkio rinkoms skirti saugumo tinklai.

4.6

EESRK vertinimu, ir toliau turi būti remiamas žemės ūkio įmonių arba žemės ūkio sektoriaus prisitaikymas prie rinkos ir konkurencijos raidos, pavyzdžiui, teikiant investicinę paramą kokybei gerinti, maisto produktų saugai užtikrinti arba tausiai naudoti išteklius. Tačiau dar svarbiau – stiprinti ūkininkų ir gamintojų organizacijų padėtį rinkoje. Būsimoje BŽŪP turėtų būti numatytos priemonės, kurios sudarytų sąlygas valstybėms narėms pakankamai lanksčiai finansuoti jų prioritetines iniciatyvas ir paremti sektorius, kurių poreikiai tam tikru laikotarpiu yra svarbiausi.

4.7

Ten, kur žemės ūkio įmonių konkurencingumas yra ribojamas, pavyzdžiui, nepalankioje padėtyje esančiose ir kalnuotose vietovėse, EESRK nuomone, būtų tikslinga skirti kompensacijas, kad šie plotai ateityje būtų naudojami žemės ūkio tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad net apie 60 proc. ES pieninių galvijų auginama nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, iš kurių net apie 25 proc. yra kalnuotos vietovės, tampa akivaizdu, kad dėl valstybės kainų palaikymo ir kitų žemės ūkio rinkų reguliavimo formų nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose gali padidėti ekonominis spaudimas.

4.8

Skiriant paramą kaimo plėtrai turėtų būti labiau atsižvelgiama į demografines problemas (pvz., infrastruktūrą ir kvalifikuotos darbo jėgos išteklius). Kai kyla pavojus, kad kai kuriuose tradiciniuose gamybos regionuose apskritai išnyks tam tikros gamybos šakos (pvz., cukraus, pieno, tabako), reikalingos ypatingos prisitaikymo priemonės. Be to, turėtų būti atsižvelgta ir į socialinius aspektus, pavyzdžiui, darbo vietų garantiją.

4.9

Oficialiai panaikinus paskatas, gali susiklostyti visiškai neaiški padėtis dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių. Kad ūkininkai ir ateityje teiktų pirmenybę šioms paramos priemonėms, EESRK ragina ne tik kompensuoti susidariusias išlaidas, bet ir tinkamai atlyginti ūkininkų įnašą į aplinkosaugą. Panašų atlyginimą reikėtų numatyti ir ūkininkams, kurie savo veikla prisideda prie klimato ir gyvūnų apsaugos.

4.10

Nuo 2000 m. savanorišku pagrindu, o nuo 2005 m. privalomai taikoma „kompleksinė parama“ kaip bendras įpareigojimas gaunantiems išmokas už plotą. Viena vertus, ES audito rūmai kritikuoja pernelyg paviršutinišką įgyvendinimą, kita vertus, ūkininkai ir vietos kontrolės įstaigos nepatenkintos pernelyg didele biurokratine našta. EESRK rekomenduoja apdairiai plėtoti šią paramą: kiekvienas pasiūlymas keisti kompleksinės paramos kriterijų rinkinį turi būti įvertintas pagal tai, ar tai iš tikrųjų bus patobulinimas.