Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl automobilių pramonės tiekėjų ir pasrovinių rinkų

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Pramonės permainų konsultacinė komisija, atsakinga už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. birželio 4 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Gustav Zöhrer, bendrapranešėjis José Custódio Leirião.

445-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. liepos 15–16 d. (2009 m. liepos 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę. 104 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 9 susilaikius.

1.1. Europos automobilių gamyba yra viena svarbiausių ES pramonės šakų. Ji yra varomoji augimo, užimtumo, eksporto ir inovacijų jėga. Ne mažiau svarbūs yra tiekėjai ir paslaugų teikėjai, kurie priskirtini automobilių pramonės pasrovinėms (angl. downstream) rinkoms. Pasrovinės rinkos dalyviai – transporto priemonių gamintojai, jų tiekėjai ir nepriklausomi arba įgaliotieji rinkos operatoriai paslaugų teikimo, atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų tiekimo bei gamybos, platinimo ir mažmeninės prekybos srityse. Tai tinklas, apimantis 834 700 įmonių (daugiausia MVĮ), kurių bendra apyvarta siekia 1 107 mrld. eurų ir kuriose dirba apie 4,6 mln. darbuotojų.

1.2. Tiek automobilių gamintojai, tiek pardavėjai susiduria su stipria konkurencija, dėl kurios nuolat mažėja pelno marža. Todėl prekybos pasrovinė rinka tampa vis svarbesnė, o automobilių gamintojai nepriklausomų paslaugų teikėjų atžvilgiu užima dominuojančią padėtį.

1.3. Automobilių ir automobilių pramonės tiekimo sektorius yra vienas pirmųjų realiosios ekonomikos sektorių, 2008 m. antrąjį pusmetį ypač nukentėjusių dėl finansų krizės, dėl to drastiškai sumažėjo ir pardavimas. Su tuo susijęs gamybos sumažėjimas sukėlė itin sunkių padarinių ne tik įmonėms, bet ir jų darbuotojams. Pasrovinių rinkų įmonės taip pat nukentėjo. Visų pirma joms sunkiau gauti finansavimą. Tai rimta problema, kelianti grėsmę jų išlikimui. Todėl Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares, imantis bet kokių priemonių, vienodai atsižvelgti ir į pasrovinių rinkų dalyvius.

Nepriklausomai nuo susidariusios padėties automobilių sektoriuje esama trumpalaikių ir ilgalaikių tendencijų, kurios privers plačiai restruktūrizuoti ir pasrovinę rinką. Po keleto metų šio sektoriaus struktūros bus visiškai atnaujintos. Viena vertus, vis didesnė rinkos dalis tenka nepriklausomiems operatoriams, kita vertus, daugelis įmonių, visų pirma mažosios ir labai mažos, išliks tik tuo atveju, jei kurs naujas koncepcijas ir investuos.

1.4.1. EESRK nuomone, pasrovinės rinkos bus toliau restruktūrizuojamos ir atsiras įvairios naujos partnerystės (taip pat su kitais pilietinės visuomenės atstovais) ir naujos klientų santykių formos. Dėl glaudžių automobilių pramonės ir kitų sektorių sąsajų ir tiekimo sektoriaus bei automobilių prekybos suskirstymo bet kuri restruktūrizacijos forma, kuri turi neigiamų padarinių MVĮ, darys poveikį ir šimtams tūkstančių darbuotojų pavienėse valstybėse narėse. Todėl EESRK mano, kad Komisija privalo atidžiai stebėti restruktūrizavimo procesus pasrovinėse rinkose ir prireikus imtis veiksmų konkurencingumui užtikrinti.

1.4.2. Komitetas ragina, vadovaujantis Lisabonos strategija, suburti aukšto lygio grupę, kuri, remdamasi CARS 21 rezultatais, laikotarpiui po krizės apibrėžtų perspektyvas ir veiksmų sritis. Atsižvelgiant į visos automobilių pramonės raidą reikėtų išskirti šiuos esminius punktus:

1.5. EESRK nuomone, ES teisės aktų peržiūra atsižvelgiant į dabartines ekonomines ir socialines sąlygas visuomet turėtų prisidėti prie laisvos ir sąžiningos konkurencijos išsaugojimo, todėl:

1.6. Kad būtų galima užtikrinti darbo vietų kiekybę ir kokybę, padidinti darbuotojų judumą ir apskritai sektoriaus patrauklumą, būtina, kad sektorius ir įmonės spręstų ir socialines problemas. Pirmiausia reikia svarstyti tokius klausimus kaip demografiniai pokyčiai, mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo visą gyvenimą modeliai, nauji reikalavimai darbuotojų sveikatos ir saugos srityje. Todėl Komitetas ragina suinteresuotuosius subjektus ir Komisiją visose srityse (sektoriuje, nacionaliniu lygiu ir įmonėse) spartinti socialinį dialogą.

2.1. Europos automobilių pramonė yra vienas svarbiausių ES sektorių. 2007 m. lapkričio mėn. CCMI parengė informacinį pranešimą apie esamą Europos automobilių pramonės padėtį ir jos perspektyvas. Vis dėlto pranešime nagrinėjamas tik pagrindinis šios pramonės segmentas – automobilių ir atsarginių dalių gamyba (pagal Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 29 kodą). Kaip teigiama dokumente, vis dėlto, į klasifikatoriaus 29 kodą nepatenka kai kurios automobilių pramonės tiekimo rūšys ir labai daug susijusios ekonominės veiklos rūšių.

2.2. Automobilių pramonės tiekimas ir pasrovinės rinkos – tai didelė veiklos rūšių įvairovė. Kai kurios veiklos rūšys priklauso pramonei (variklių ir automobilių elektros įrangos gamyba, dažų gamyba, padangų gamyba, plastiko ir tekstilės gaminiai, oro kondicionavimo sistemos, automobilių akumuliatoriai ir matavimo prietaisai). Kitos – paslaugų sektoriui, pavyzdžiui, variklinių transporto priemonių priežiūra ir remontas.

Pasrovinės rinkos dalyviai Europoje – transporto priemonių gamintojai, jų tiekėjai ir nepriklausomi rinkos operatoriai paslaugų teikimo bei atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų tiekimo bei gamybos, platinimo ir mažmeninės prekybos srityse. Šios ekonominės veiklos rūšys yra labai svarbios Europos ekonomikai, nes apima daugelį sektorių (tiek dideles įmones, tiek MVĮ) ir sukuria daug darbo vietų.

2.3.1. Pasrovines rinkas iš esmės galima suskirstyti į tris pagrindines sritis:

Šiai kategorijai priklauso pačių gamintojų aptarnavimo struktūros (pardavimas ir aptarnavimas) ir tiesiogiai nuo gamintojų priklausomi įgaliotieji atstovai (pagrindiniai importuotojai, įgaliotosios remonto dirbtuvės ir kt.) bei nepriklausomos remonto dirbtuvės. Kalbama tiek apie bendro pobūdžio, tiek apie tam tikrose srityse besispecializuojančias remonto dirbtuves. Remonto dirbtuvės, kurios specializuojasi tam tikrų atsarginių dalių srityje, kai kuriais atvejais priskirtinos automobilių pramonės tiekėjams.

Atsargines dalis gamina ir tiekia visų pirma patys transporto priemonių gamintojai arba jų tiekimo įmonės bei automobilių pardavėjai. Vis daugiau parduodama ne originalių atsarginių dalių, o jų kopijų. Be to, kai kurios atsarginės dalys yra bendro naudojimo, jos nepriskiriamos konkrečiam automobilių gamintojui (padangos, ratlankiai, akumuliatoriai, uždegimo žvakės, filtrai, lempos ir kt.).

Šiai kategorijai priklauso beveik visos dalys ar sudedamosios dalys, gerinančios individualų automobilio dizainą, patogumą ar saugumą. Ji apima daug skirtingų elementų, nuo sudėtingų elektroninių ar hidraulinių sudedamųjų dalių (pavyzdžiui, GPS navigacijos sistemos ar važiuoklės) iki paprastų plastiko detalių (pavyzdžiui, stiklinės laikikliai).

2.3.2. Šioje rinkoje vis svarbesnis vaidmuo tenka išmontavimui ir perdirbimui. Viena vertus, išmontuotų automobilių dalys perdirbamos ir parduodamos. Kita vertus, tai yra žaliavų, pavyzdžiui, plieno, aliuminio ir plastiko šaltinis.

2.3.3. Be to, paslaugų sektoriuje esama ir kitų rinkos dalyvių, pavyzdžiui, degalinės, skubios pagalbos kelyje ar techninės apžiūros tarnybos, kėbulų gamintojai.

Nėra pakankamai statistinių duomenų. Tik išskirtiniais atvejais esama konkrečių duomenų apie šias pramoninės gamybos ar paslaugų teikimo sritis. Apskritai kalbant, tai yra gamybos ir paslaugų sritys, kurios priskirtinos įvairioms pramonės šakoms ir paslaugų sektoriams.

2.4.1. Automobilių pramonės pasrovinę rinką sudaro apie 834 700 įmonių, daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Vis dėlto pavienėse valstybėse narėse esančios struktūros skiriasi. Kai kuriose šalyse, visų pirma Pietų Europoje, dominuoja mažos ir labai mažos įmonės (daugiausia šeimos įmonės), kitose šalyse labiau vyrauja didesnės struktūros, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Šio sektoriaus apyvarta siekia 1 107 mlrd. eurų, Europos Sąjungoje šiame sektoriuje dirba apie 4,6 mln. asmenų (1).

Automobilių ir automobilių pramonės tiekimo sektorius yra vienas pirmųjų realiosios ekonomikos sektorių, 2008 m. antrąjį pusmetį ypač nukentėjusių dėl finansų krizės. Finansų rinkos problemos šį sektorių paveikė dvejopai. Viena vertus, automobilis ir namo statyba visgi yra didžiausia namų ūkių investicija. Sunkiu ekonominiu laikotarpiu delsiama daryti tokias investicijas, todėl lengvųjų automobilių rinkoje labai stipriai sumažėjo pardavimas, to nebuvo galima numatyti iš anksto. Kita vertus, sunkiau gauti kreditą, todėl mažosios ir vidutinės įmonės susiduria su problemomis dėl savo veiklos finansavimo. Tai turi įtakos įmonių investicijoms, dėl to sumažėja ir komercinių transporto priemonių prekyba (2) (3).

3.1.1. 2008 m., palyginti su ankstesniais metais, naujų registruotų lengvųjų automobilių skaičius Europoje sumažėjo 7,8 proc. Vien tik paskutinį ketvirtį šis skirtumas siekė 19,3 proc. Lengvųjų komercinių transporto priemonių pardavimas sumažėjo daugiau nei 10 proc., krovininių – 4 proc. Ši tendencija išlieka ir 2009 m. pradžioje, nors kai kuriose valstybėse narėse įvairiomis priemonėmis (pvz., išmokos už aplinkosaugą, išmokos už seno automobilių atidavimą į metalo laužą ir naujo pirkimą) buvo galima šiek tiek pristabdyti lengvųjų automobilių pardavimo mažėjimą. Vis dėlto komercinių transporto priemonių srityje padėtis dramatiškai pablogės. Sunkiasvorių komercinių transporto priemonių sektoriaus padėtis 2009 m. dramatiška, pirmąjį ketvirtį įregistruotų naujų transporto priemonių sumažėjo 38,9 proc.

3.1.2. Gamybos sumažėjimas sukėlė itin sunkių padarinių ne tik įmonėms, bet ir darbuotojams. Visų pirma mažinamas darbuotojų skaičius (pirmiausiai atleidžiami laikini darbuotojai) ir imamasi trumpalaikio darbo ar panašių priemonių, visos jos reiškia mažesnes pajamas.

Nepriklausomai nuo dabartinės raidos, CCMI savo 2007 m. lapkričio mėn. parengtame pranešime pateikė išsamią svarbiausių automobilių pramonės tendencijų analizę (4). Dabartinė krizė dar labiau paspartins daugelį šių permainų ir pramonėje vyks didelio masto struktūriniai pokyčiai. Šios tendencijos daro tiesioginį poveikį pasrovinės rinkos raidai ir pokyčiams. Tolesniuose punktuose CCMI norėtų išvardyti tendencijas, kurios yra ypač svarbios automobilių pramonės tiekėjams ir pasrovinėms rinkoms.

3.3. Tiek automobilių gamintojai, tiek pardavėjai susiduria su stipria konkurencija, dėl kurios nuolat mažėja pelno marža. Labiausiai tai juntama prekyboje, nes jos pelno marža yra apie 0,3 proc. Dėl šios raidos vis daugiau subjektų sutelkia dėmesį į prekybą pasrovinėje rinkoje (aptarnavimas, priežiūra, atsarginės dalys). Šioje srityje automobilių gamintojai nepriklausomų paslaugų teikėjų atžvilgiu užima dominuojančią padėtį.

4.1. Kitaip nei pirminėje rinkoje pasrovinėse rinkose susiduriama su konkurencijos problemomis. Įgaliotieji atstovai užima didelę rinkos dalį (apie 50 proc.), o didelė atsarginių dalių rinkos dalis tenka automobilių gamintojams. Be to, originalias atsargines dalis galima įsigyti tik iš automobilių gamintojų. Europos Komisija turėjo imtis veiksmų, kad nepriklausomoms remonto dirbtuvėms būtų sudarytos galimybės laisvai naudotis informacija. Konkurencinė padėtis, palyginti su pirmine rinka, skiriasi dar ir tuo, kad automobilių gamintojų pelno maržos yra didesnės, o didžiąją įgaliotųjų atstovų pelno dalį sudaro pajamos iš remonto ir priežiūros, o ne naujų automobilių pardavimo.

4.2. Siekdama apsaugoti konkurenciją ir vartotojų galimybes rinktis bei vienodas sąlygas atsarginių dalių ir remonto sektoriuje, 2003 m. Europos Komisija paskelbė Reglamentą (EB) Nr. 1400/2002 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalių susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims motorinių transporto priemonių sektoriuje, kuris galios iki 2010 m.

Bendrosios išimties reglamente apibrėžiami vertikalūs susitarimai, kuriems netaikomas ES sutarties 81 straipsnis, draudžiantis susitarimus, kuriais pažeidžiama konkurencija. Todėl rinkos dalyviams jie yra saugus pagrindas. Jei susitarimai atitinka bendrosios išimties reglamento sąlygas, galima tvirtai teigti, kad jie neprieštarauja ES konkurencijos nuostatoms.

4.3. Transporto priemonių sektoriui numatytas bendrosios išimties reglamentas yra daug išsamesnis už bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, todėl rinkos dalyviai, visų pirma MVĮ, dėl reglamento sudėtingumo susiduria su aiškinimo problemomis. Komisijai, kuri gavo labai daug rinkos dalyvių skundų ir klausimų, nesusijusių su konkurencija, ši problematika yra gerai žinoma. Motorinių transporto priemonių sektoriui skirtas bendrosios išimties reglamentas pasrovinėse rinkose a priori yra naudingesnis, nes esant tam tikroms sąlygoms susitarimai apima iki 100 proc. rinkos (laikantis bendrojo bendrosios išimties reglamento tik iki 30 proc.), nors kartu šias „palankias“ taisykles iš dalies riboja specialios nuostatos.

Taigi, transporto priemonių sektoriui skirtas bendrosios išimties reglamentas ir toliau išlieka ginčytinas, nes dauguma įgaliotųjų atstovų suinteresuoti išsaugoti status quo, o automobilių gamintojai reikalauja paprastesnių ir ne tokių griežtų nuostatų, o nepriklausomas sektorius (nepriklausomos remonto dirbtuvės ir atsarginių dalių gamintojai) savo ruožtu ragina geriau suderinti galiojančius teisės aktus.

4.5. Visiems rinkos dalyviams reikia teisinio tikrumo, jie norėtų žinoti, kas bus po 2010 metų. Dabartinis netikrumas dėl bendrosios išimties reglamento poveikio ateityje kelia nemažai rūpesčių būtent MVĮ, ir tai labai gerai suprantama atsižvelgiant į būtiną sutarčių galiojimo laiką ir investicijas, kad visi suinteresuotieji dalyviai pasiektų automobilių technologijų naujausią lygį ir būtų sudarytos galimybės gauti atsarginių dalių, informacinių technologijų, naujų įrankių, įrangos ir dalyvauti mokymuose.

4.6. Komisija teisines sąlygas sustiprino 2009 m. sausio mėn. įsigaliojusiu Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 (Euro 5), kuriuo reglamentuojamos galimybės gauti visą techninę automobilių, gavusių naujo tipo patvirtinimą, informaciją.

4.7. EESRK mano, kad atsižvelgiant į dabartines ekonomines ir socialines sąlygas ES teisės aktų peržiūra visuomet turėtų padėti išlaikyti laisvą ir sąžiningą konkurenciją, tam būtina:

ES automobilių pramonės pasrovinė rinka išgyvena esminius struktūrinius pokyčius, sukeltus naujų ir aktyvesnių reguliavimo priemonių. Techninės permainos ir pakitę procesai taip pat padeda pertvarkyti sėkmingą pasrovinės rinkos verslo modelį, apimantį visus rinkos dalyvius gamybos, pardavimų ir platinimo grandinėje.

Technikos inovacijos užtikrina geresnę išmetalų kontrolę ir didesnį saugumą bei komfortą, tačiau tai dar labiau apsunkina techninę priežiūrą ir remontą. Šią rinką labai veikia konkurencija; kiekybiniu požiūriu joje dominuoja MVĮ, tiekiančios konkurencingas dalis ir teikiančios aukštos kokybės paslaugas ir dėl to jų vaidmuo Europos ekonomikos užimtumui ir augimui yra labai svarbus.

5.1.1. Ypač keletui prekinių ženklų tinkamų prietaisų ir įrankių gamintojai (angl. multibrand-tools) priklauso nuo konkrečios informacijos (pvz., konkreti diagnostinė informacija, skirta keletui prekinių ženklų tinkamiems diagnostikos prietaisams, siekiant užtikrinti kuo platesnę veikimo apimtį). Nesant prietaisų ir įrankių, kurie tinkami keletui prekinių ženklų arba gali būti naudojami visoje rinkoje, mažos įmonės privalo pirkti konkretaus modelio remontuojamam automobiliui nuosavus įrankių komplektus. Šiam tikslui pasiekti būtini pirkimai, kurie gerokai viršytų MVĮ finansines galimybes. Norėdami išlaikyti atitinkamą lygį ir atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau į automobilius montuojamos elektroninės sistemos, įrankių gamintojai turi gauti iš automobilių gamintojų patikimą informaciją ir duomenis. Nesant tokių duomenų, diagnostikos prietaisų gamintojai negali pateikti nepriklausomoms dirbtuvėms būtinos programinės įrangos.

Tam tikrų prekinių ženklų originalių atsarginių dalių gamyba ir pardavimas didžiąja dalimi vyksta visų pirma per OEM (angl. original equipment manufacturer – originalios įrangos gamintojus) arba su jais sutartį sudariusias tiekimo įmones. Labai daug atsarginių dalių (padangos, ratai, akumuliatoriai, uždegimo žvakės, įvairūs filtrai ir kt.) yra bendro naudojimo, jos nepriskiriamos konkrečiam automobilių gamintojui

Būtent padangų, akumuliatorių ir ratų gamintojai susiduria su vis didėjančia pasauline konkurencija ir praeityje turėjo įgyvendinti esmines struktūrines permainas. Rekomenduojama atlikti papildomus pasektorių tyrimus.

Alternatyvūs, nepriklausomi gamintojai įgyja vis daugiau svarbos atsarginių dalių rinkoje. Dažnai jie siūlo atsarginių dalių, kurios labiau atitinka klientų lūkesčius kainos ir kokybės santykio prasme (pvz., senesnių automobilių atveju ilgas dalių naudojimas ne toks svarbus kaip nedidelė kaina). Svarbiausia – ne kopijuoti originalą, bet užtikrinti funkcionalumą.

Tačiau vis dažniau siūlomos nelegalios kopijos ar abejotinos kokybės klastotės. Galiausiai tai yra klientų apgaudinėjimas, kuriam galima vis geriau užkirsti kelią patentų apsaugos, intelektinės nuosavybes apsaugos ir prekybos politikos priemonėmis.

Automobilių pertvarkymo sektorius yra vienas iš sparčiai besivystančių automobilių pramonės sektorių.

Automobilių pertvarkymu siekiama automobilius pertvarkyti taip, kad padidėtų jų galia, išorinis patrauklumas ir saugumas. Automobilio pertvarkymas gali apimti visas jo dalis: ratus, padangas, amortizatorius, variklį, saloną, važiuoklę, išmetimo vamzdį ir pan.

Yra įmonių, kurios specializuojasi tik automobilių pertvarkymo srityje ir savo produkciją parduoda visame pasaulyje. Apskritai jos naudoja inovatyvias koncepcijas bei medžiagas ir kuria naujas technikos kryptis, kuriomis kartais pasinaudoja net automobilių gamintojai ir pritaiko jas masinėje gamyboje.

Europos Komisija turėtų parengti ir priimti susijusius teisės aktus, reglamentuojančius automobilių pertvarkymo sektorių.

Norint užtikrinti, kad ne tik nauji, nuo konvejerio nuriedėję automobiliai atitiktų išmetalų ir saugos standartus, bet ir visą savo eksploatacijos laikotarpį, būtina reguliariai atlikti techninę apžiūrą, remontą ir priežiūrą. Nepriklausomų ir įgaliotųjų remonto dirbtuvių vaidmuo svarbus tiek naujiems, tiek senesniems modeliams, nes jos užtikrina, kad šių automobilių techninė būklė būtų gera ir jie atitiktų galiojančius aplinkosaugos reikalavimus. Šį paslaugų lygį galima užtikrinti tik tada, jei automobilių gamintojai suteiks galimybes susipažinti su informacija, apimančia keleto automobilių modelių įrankius ir įrangą, atsargines dalis, ir dalyvauti mokyme.

6.1. Visai automobilių pramonei, įskaitant automobilių prekybos ir paslaugų sritis, ypač stipriai smogė ekonomikos ir finansų krizė. Pagrindinės įmonių (visų pirma MVĮ) problemos susijusios su pablogėjusiomis sąlygomis gauti kreditus bei smarkus naujų automobilių paklausos sumažėjimas. Kita vertus, pasrovinėms automobilių pramonės rinkoms poveikį daro daugelis kitų veiksnių, tarp jų:

6.2. Vėliau vyksta esminės permainos, lemiančios restruktūrizaciją įvairiuose lygmenyse:

6.3. Nors pasrovinėse rinkose esama galimybių parduoti daugiau atsarginių dalių, tačiau iš tiekėjų vis dažniau tikimasi, kad jie rinkai pateiks inovatyvius produktus, kurie galėtų pagerinti automobilio originalių detalių našumą ir saugumą bei paskatinti šioje rinkoje tokių produktų paklausą. Dėl to gamintojų įgaliotieji prekybos partneriai turi kautis dėl savo rinkos dalies, juo labiau kad svarbiausiame rinkos segmente – naujų ir naudotų (iki 4 metų) automobilių rinkoje – atsarginių dalių paklausa smarkiai mažėja.

6.4. EESRK nuomone, pasrovinių automobilių rinkų restruktūrizacija turi būti tęsiama, kad galėtų atsirasti įvairios naujos partnerystės ir naujos klientų santykių formos. Kadangi automobilių pramonė ir kitų sektoriai glaudžiai susiję, o tiekimo pramonė ir automobilių prekyba labai išplėtotos, bet kokia restruktūrizacijos forma turės neigiamų padarinių MVĮ ir kartu šimtams tūkstančių darbuotojų pavienėse ES valstybėse narėse. Todėl EESRK mano, kad Komisija privalo atidžiai stebėti restruktūrizavimo procesus pasrovinėse rinkose ir prireikus imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas konkurencingumas.

Apskritai švietimo ir mokymo sistemos šiame sektoriuje yra gan neblogai išvystytos. Pirma, tai susiję su transporto priemonių gamintojams keliamomis sąlygomis, antra, sparti technikos pažanga reikalauja nuolat kelti kvalifikaciją. Vargu ar yra kitas sektorius, kuriame kiekvienais metais tiek daug darbuotojų keltų savo kvalifikaciją. Tiesa, esama skirtumų ir čia, iš esmės jie priklauso nuo įmonės rūšies ir dydžio. Ypač labai mažoms įmonėms (daugiausia šeimos įmonėms) iškyla nemažų problemų norint išlaikyti reikiamą lygį. Dėl savo specifikos mokymas dažnai pernelyg orientuojamas į konkrečią darbo vietą arba tam tikrą automobilio modelį. Tai mažina darbuotojų judumą ir jiems būna sunkiau keisti darbo vietą. Todėl Komitetas remia pastangas sukurti vienodą Europos sertifikavimo sistemą.

Dirbančiųjų automobilių pramonėje problemos skiriasi: gamybos vietose darbas yra automatizuotas, turima daug techninių priemonių, o remonto vietose dominuoja rankų darbas. Dėl šio darbo pobūdžio (besikartojančių veiksmų) darbuotojams ilgainiui gali atsirasti negalią sukeliančių skausmų, jie gali susirgti raumenų ir kaulų ligomis.

Darbingo amžiaus gyventojų, taip pat ir dirbančiųjų remonto dirbtuvėse, senėjimas pasaulio mastu verčia pagalvoti, kaip perorganizuoti darbą ir užkirsti kelią sveikatos problemų paaštrėjimui. Prisidedant prie gamintojų jau dedamų pastangų darbuotojų labui, į tai būtina atsižvelgti siekiant palaikyti garantinio aptarnavimo įmonių konkurencingumą.

Įgyvendinant profesinės rizikos prevencijos planus ir darbo vietų pritaikymo priemones, reikia atsižvelgti ne tik į teršalus ar įvairias toksines medžiagas, bet ir apsaugoti darbuotojus nuo problemų, susidarančių dėl jų darbo specifikos.

Šioms saugumo priemonėms įgyvendinti reikia didelių įmonės sąnaudų ir vadovų noro investuoti.

Atsiradus naujoms technologijoms rinkoje, atsiveria nauji pavojų šaltiniai: pavyzdžiui, netrukus teks spręsti stipriosios srovės įrenginių ir vandenilio peroksido sprogimų keliamo pavojaus problemas. Tam būtina pasirengti. Šiuo metu dar negalima numatyti, kaip pasikeis įprastinė darbo vieta. Tačiau įvairūs suinteresuotieji subjektai norėtų aiškių gairių, kad galėtų pradėti rengti tinkamas strategijas. Dirbančiųjų automobilių pramonėje problemas nuolat svarsto socialiniai partneriai. Reikėtų numatyti nuostatas, kurios skatintų taikyti prevencines priemones ir vykdyti darbuotojų stebėseną.

EESRK pritaria Europos Sąjungos ir valstybių narių nacionalinėms higienos, saugumo, sveikatos ar darbuotojų perkvalifikavimo iniciatyvoms.

Gyventojų senėjimas taip pat paliks pėdsaką pasrovinėse automobilių pramonės rinkose. Vidutinis darbuotojų amžius ilgės, ir dėl to sveikatos klausimai darys vis didesnę įtaką darbo organizavimui, mokymo poreikiams ir darbo sąlygoms.

Darbo užmokestis nėra ES kompetencijos sritis. Tačiau ypatinga padėtis automobilių pramonės pasrovinėse rinkose leidžia tiksliau aptarti šias problemas. Beveik visose ES šalyse darbo užmokestis šiame sektoriuje patiria nepaprastą spaudimą. Šį spaudimą daugiausia daro automobilių gamintojai. Labai stiprūs tarpusavio priklausomybės ryšiai saisto automobilių pardavėjus ir remonto dirbtuvių bei automobilių gamintojus, kurie suteikia jiems koncesiją. Gamintojai priima sprendimus dėl investicijų ir mokymo standartų, pavyzdžiui, nustatydami laiko gaires, taip pat daro netiesioginę įtaką galutinėms vartotojų kainoms, tačiau finansinė našta ir visa ekonominė rizika tenka automobilių pardavėjams ir remonto dirbtuvėms. Socialiniams partneriams turi ribotos galimybės vykdyti kolektyvines derybas, ir tai lemia palyginti nedidelį darbo užmokestį šiame sektoriuje. Kartu su sunkiomis darbo sąlygomis ši aplinkybė mažina šio sektoriaus patrauklumą jaunų darbuotojų akyse. Ateityje tai gali tapti problema ieškant specialistų.

8.1. Automobilių pramonės pasrovinių sektorių laukia didžiulės permainos, kurios artimiausiais metais atneš tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų. Šių sektorių našumas didžiąja dalimi priklauso nuo automobilių pramonės rezultatų. Be to, dar yra svarbių sričių, kuriose konkurenciją veikia kiti veiksniai, pavyzdžiui: platinimo ir pardavimo taisyklės, poveikis aplinkai, su sauga susiję pavojai (papildomi produktai), grąžinamojo perdirbimo veikla, intelektinės nuosavybės teisės (produktų klastojimas) ir pan. Tokiose srityse svarbiausias vaidmuo tenka inovacijoms, taikomoms visų rūšių pasrovinėje veikloje.

8.2. Aiškumo dėlei paminėtina, jog yra keletas svarbių varomųjų veiksnių automobilių dalių tiekimo, automobilių prekybos ir aptarnavimo srityse, kurios didina konkurenciją: tai naujos naujų automobilių platinimo ir pardavimo taisyklės (bendrosios išimties reglamentas), naujasis ES reglamentas dėl automobilių atsarginių dalių platinimo, pardavimo ir aptarnavimo dirbtuvių, pavyzdžiui, naujoji remonto sąlyga, kuri turės būti įtraukta į Direktyvą 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos (Direktyva 98/71/EB).

8.3. Atsakydami į politikos, teisės ir technologinius iššūkius, daugelis keleto automobilių modelių pardavėjų ir automobilių organizacijų susivienijo, kad galėtų drauge apginti savo teisę atlikti automobilių remontą, taip pat apginti vartotojų teisę savo nuožiūra pasirinkti dirbtuvę, kurioje bus atliekama jų automobilio priežiūra ir remontas. Dabartinės taisyklės galios iki 2010 m., ir klausimas, ar bus jos pratęstos, yra prieštaringų diskusijų objektas (5).

8.4. MVĮ yra ekonomikos ir užimtumo Europos Sąjungoje pagrindas, jos sudaro didžiausią automobilių pramonės pasrovinių rinkų dalį. Aiškūs ir konkretūs teisės aktai yra svarbiausia prielaida, kad automobilių pasrovinėse rinkose būtų užtikrinta laisva ir sąžininga konkurencija (6).

8.5. Dabartinės krizės sąlygomis būtina imtis trumpalaikių veiksmingų priemonių, leidžiančių visam automobilių sektoriui ir jame dirbantiems asmenims išgyventi sunkmetį. Vidutinės ir ilgalaikės trukmės laikotarpiu visų pirma mažosios ir labai mažos įmonės gali atlaikyti konkurenciją tik tada, jei kurs naujas koncepcijas ir darys investicijas. Kadangi daugelis mažų įmonių negali vienos to padaryti, rasis vis daugiau susiliejimų ir bendros veiklos bei naujų partnerysčių su įvairiausiais pilietinės visuomenės atstovais, kursis nepriklausomų specializuotų įmonių ar naujų technologijų (elektra varomų ar hibridinių automobilių) specialistų tinklai.

2009 m. liepos 16 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(3) Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) nustatė tris komercinių transporto priemonių kategorijas: lengvosios komercinės transporto priemonės iki 3,5 t („mikroautobusai“), komercinės transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, išskyrus miesto ir tolimojo susisiekimo autobusus, („krovininiai automobiliai“) ir sunkiasvorės komercinės transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė kaip 16 t, išskyrus miesto ir tolimojo susisiekimo autobusus, („sunkiasvoriai krovininiai automobiliai“).

(4) 2007 m. lapkričio 23 d. CCMI informacinis pranešimas „Europos automobilių pramonė: dabartinė padėtis ir perspektyvos“ (pranešėjas Gustav Zöhrer; bendrapranešėjis Manfred Glahe).

(6) EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių komitetui bei Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ – Europos iniciatyva „Small Business Act“ COM(2008) 394 galutinis (OL C 182, 2009 8 4, p. 30).