Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Baltijos jūros regiono: organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo gerinant regioninį bendradarbiavimą ir kuriant regiono strategiją

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. liepos 10 d. vykusioje plenarinėje sesijoje nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Baltijos jūros regiono: organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo gerinant regioninį bendradarbiavimą ir kuriant regiono strategiją.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 16 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Marja-Liisa Peltola.

453-oje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 171 nariui balsavus už, 6 – prieš ir 7 susilaikius.

1.1. EESRK mano, kad keturi Baltijos jūros strategijos tikslai padaryti Baltijos jūros regioną 1) ekologiškai tvariu, 2) klestinčiu, 3) patraukliu ir lengvai pasiekiamu ir 4) saugiu yra svarbūs, gerai pagrįsti ir vienas kitą papildo.

1.2. EESRK pabrėžia, kad įgyvendinant Baltijos jūros strategiją organizuotai pilietinei visuomenei tenka nepaprastai svarbus vaidmuo. EESRK rekomenduoja Komisijai įsteigti konsultacinį Baltijos jūros regiono pilietinės visuomenės forumą, kad būtų užtikrintas organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas Baltijos jūros strategijoje.

1.3. Išorės santykiams skirta Baltijos jūros strategijos dalis turi būti susieta su bendradarbiavimu pagal Šiaurės dimensiją, atveriant galimybes lygiavertei ES ir trečiųjų šalių partnerystei.

1.4. EESRK mano, kad norint įgyvendinti Baltijos jūros strategiją reikės numatyti jai atskirą biudžetą, nes priešingu atveju strategija gali likti politine deklaracija ir nepasiekti savo tikslų.

1.5. Ekonomikos augimą ir gerovę ES turi skatinti institucinėmis priemonėmis, visų pirma, reikia sustiprinti tarptautinių sutarčių pagrindą. Tai padėtų įvairiems subjektams, tiek bendrovėms, tiek privatiems asmenims, sėkmingiau nei iki šiol siekti regiono ekonominės integracijos ir augimo. EESRK mano, kad sustiprinus Baltijos jūros regiono ekonomiką padidės šio regiono patrauklumas, bus skatinama kurti „Baltijos jūros regiono ženklą“. Baltijos jūros regiono ekonomikos augimas būtų naudingas ir platesniu požiūriu – visai ES teritorijai, nes pagerėtų vidaus rinkų veikimas ir didėtų ekonominė integracija.

1.6. EESRK laikosi nuomonės, kad Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) parengto Baltijos jūros veiksmų plano, kuriam pritarė ES ir Baltijos jūros pakrantės valstybės, įgyvendinimas yra geriausias būdas apsaugoti Baltijos jūros aplinką.

1.7. EESRK mano, kad aktyvaus piliečių dalyvavimo svarba ateityje didės net ir tuose sektoriuose ir srityse, kurie iki šiol tradiciškai priklausė viešojo sektoriaus kompetencijai. Geras šio dalyvavimo pavyzdys yra aplinkos apsauga Baltijos jūros regione.

2.1. Europos Sąjunga šiuo metu rengia Baltijos jūros strategiją. 2006 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES Baltijos jūros regiono strategijos rengimo. 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos iki 2009 m. birželio mėn. parengti strategiją. Šioje strategijoje bus pasiūlyti svarbiausi būsimo regioninio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione gerinimo metmenys. Komisija rengia strategiją kaip regioninės politikos iniciatyvą. Parengiamajame darbe iš viso dalyvauja 19 Komisijos generalinių direktoratų.

2.2. Strategijoje siekiama apibrėžti keturis tikslus: padaryti Baltijos jūros regioną (1) 1) ekologiškai tvariu, 2) klestinčiu, 3) patraukliu ir lengvai pasiekiamu ir 4) saugiu. EESRK mano, kad tokie Baltijos jūros regiono tikslai yra svarbūs, gerai pagrįsti ir vienas kitą papildo. Aiškios Baltijos jūros regiono tapatybės idėja taip pat turi tvirtą pagrindą. Baltijos jūros strategijoje pateikiant rekomendacijas dėl geresnio valdymo taip pat bus siekiama supaprastinti procedūras ir mažinti biurokratiją.

2.3. Komisijos Baltijos jūros strategijos turinys ir bendras Komisijos požiūris formavosi per atvirą viešą dialogą ir plačias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais. Be šių apskritojo stalo renginių Komisija idėjų ir nuomonių ieškojo pasitelkdama viešas konsultacijas internetu (2). EESRK pritaria Europos Komisijos pasirinktam metodui.

2.4. Baltijos jūros strategija Europos Vadovų Tarybai bus pateikta 2009 m. birželio 19 d. Strategijos įgyvendinimo planas turėtų būti labai praktiškas dokumentas, kuriame bus nustatyti atsakingieji subjektai ir įgyvendinimo terminai, ir kurį, prireikus, bus galima papildyti papildomomis priemonėmis. Strategijos įgyvendinimas bus pradėtas Švedijos pirmininkavimo ES laikotarpiu ir darbas bus tęsiamas ES pirmininkaujant kitoms Baltijos šalims, pirmiausia Lenkijai 2011 m., Danijai ir Lietuvai 2012 m. ir 2013 m.

2.5. Išorės santykiams skirta ES Baltijos jūros strategijos dalis yra susijusi su bendradarbiavimu pagal Šiaurės dimensiją (3). Šiaurės dimensija yra priemonė, kuri leidžia ES ir Rusijai, kartu su Norvegija ir Islandija, Šiaurės Europoje įgyvendinti politikos priemones tose srityse, kuriose susitarta bendradarbiauti. Bendradarbiavimas pagal Šiaurės dimensiją ES ir trečiosioms šalims padės sukurti lygiavertę partnerystę. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad į bendrus Baltijos jūros regione įgyvendinamus projektus reikia įtraukti visas Baltijos jūros valstybes. Todėl itin svarbu, kad nuo pat pradžių Baltijos jūros bendradarbiavime dalyvautų ir jį remtų Rusija. Be to, EESRK ragina Baltijos jūros regiono valstybes, Norvegiją ir Islandiją tęsti tarpusavio bendradarbiavimą, kuris turi gilias istorines, ekonomines ir kultūrines šaknis.

2.6. Baltijos jūros strategijai įgyvendinti nenumatyta naujų finansavimo priemonių. Iš turimų finansavimo šaltinių reikėtų paminėti ES struktūrinius fondus (2007–2013 m. laikotarpiu Baltijos jūros regionui skirti 55 milijardai eurų), kiekvienos Baltijos jūros valstybės skiriamas lėšas ir tarptautinių finansinių institucijų (Europos investicijų banko, Šiaurės Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko) finansinę paramą. EESRK mano, kad Baltijos jūros strategijoje nustatytiems tikslams reikėtų veiksmingiau naudoti įvairius ES finansavimo šaltinius.

2.7. EESRK laikosi nuomonės, kad norint įgyvendinti Baltijos jūros strategiją reikės numatyti jai atskirą biudžetą, nes priešingu atveju strategija gali likti politine deklaracija ir nepasiekti savo tikslų. Ateityje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nuomonėse išsamiau nagrinės finansavimo klausimą.

3. Organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant Baltijos jūros strategiją

3.1. EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pasirūpino, kad rengiant Baltijos jūros strategiją aktyviai dalyvautų pilietinės visuomenės organizacijos. Įgyvendinant strategijos veiksmų planą taip pat reikės aktyvaus šių organizacijų dalyvavimo. EESRK pabrėžia, kad be tikro organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo Baltijos jūros strategijoje, bus neįmanoma įgyvendinti strategijos priemonių ir pasiekti jos tikslų.

3.2. Šiuo metu daugelio įvairių organizacijų, pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų, vartotojų, verslo arba aplinkosaugos grupių, atliekamas labai svarbus darbas dažnai taip ir lieka tik rekomendacijomis. Žinios apie šių organizacijų veiklą yra paviršutiniškos, gali atsitikti taip, kad praktinės priemonės taip ir liks nerealizuotos.

3.3. Regionai, miestai ir organizuotos pilietinės visuomenės organizacijos, kaip ir nacionalinės institucijos, yra svarbūs Baltijos jūros regiono subjektai. EESRK mano, kad reikia išaiškinti įvairias šių subjektų funkcijas, skatinti organizacijas dirbti drauge ir sukurti parengti bendradarbiavimo susitarimus. Taip pat reikia aiškumo didžiulėje iniciatyvų ir projektų, įgyvendinamų pagal įvairias finansavimo programas, painiavoje, veiksmingiau programas koordinuojant ir sistemingai atsižvelgiant į Baltijos jūros strategijos prioritetus.

3.4. EESRK susirūpinimą kelia praktinis Baltijos jūros strategijos veiksmų plano įgyvendinimas ir jo stebėsena; todėl Komitetas siūlo Komisijai įsteigti konsultacinį Baltijos jūros regiono pilietinės visuomenės forumą, jam pavedant:

3.5. EESRK yra pasiruošęs pradėti Baltijos jūros regiono pilietinės visuomenės forumo organizavimo parengiamąjį darbą, susijusį su forumo įgaliojimais, sudėtimi ir veikla. EESRK turimi kontaktai su regionų pilietinės visuomenės organizacijomis ir Komiteto patirtis panašiose srityse padės Komitetui organizuoti forumo veiklą. EESRK yra sukaupęs konstruktyvios patirties ir turi naudingų modelių, kurie atsirado organizuotai pilietinei visuomenei aktyviai dalyvaujant įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, Viduržemio jūros bendradarbiavimo (4) ir tinklų bendradarbiavimo Juodosios jūros regione (5) iniciatyvose.

4.1. Veiksmingas ES vidaus rinkos įgyvendinimas Baltijos jūros regione duoda jam labai apčiuopiamos naudos ekonomikos augimo požiūriu. ES, pačios valstybės ir tarptautinės organizacijos kuria institucines struktūras, kurios sutvirtina ekonominius santykius Baltijos jūros regione ir padeda regionui augti. Vis dėlto aišku, kad už ekonominę integraciją pirmiausia atsakingi patys ekonomikos subjektai, įmonės ir pavieniai asmenys. Todėl tai taps lemiamu sėkmingos Baltijos jūros regiono ekonomikos integracijos ir spartaus jos augimo veiksniu. EESRK mano, kad sustiprinus Baltijos jūros regiono ekonomiką padidės šio regiono patrauklumas ir bus skatinama kurti „Baltijos jūros regiono ženklą“. Baltijos jūros regiono ekonomikos stiprinimas būtų naudingas ir platesniu požiūriu – visai ES teritorijai.

Toliau pateikiami svarbiausi rinkos integravimo prioritetai ir ekonomikos augimą skatinančios priemonės Baltijos jūros ekonominiame regione.

4.2.1.1. Jeigu norime pasinaudoti Baltijos jūros regiono teikiamomis ekonomikos galimybėmis, pirmiausia turime gerokai išplėsti tarptautinių sutarčių pagrindą bei gilinti Europos integraciją. Nors Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir naujieji jos bendradarbiavimo susitarimai su ES (naujasis ES ir Rusijos susitarimas) yra aktualūs ne tik Baltijos jūros regionui, galima jų nauda būtent šiam regionui turėtų lemiamos reikšmės, nes skatintų jo ekonomikos augimą ir vystymąsi. Baltijos jūra yra svarbiausias natūralus Rusijos ir Azijos produktų eksporto į Europą kelias.

4.2.1.2. EESRK susirūpinimą kelia tai, kad Rusija nėra pasirašiusi Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono programos (INTERREG IVB 2007–2013 m.), kurios tikslas – padaryti regioną patrauklia vieta investuoti, gyventi ir dirbti.

4.2.1.3. ES ir jos valstybių narių sprendimų priėmimo kompetencijai priklauso keletas susitarimų, kurie galėtų padaryti nepaprastai teigiamą įtaką Baltijos jūros regionui. Pavyzdžiui, šiuo metu bendrovei, kuri veikia kiekvienoje iš devynių Baltijos jūros regiono valstybių tenka naudoti iki aštuonių skirtingų valiutų. Euro zonai priklauso tik Suomija ir Vokietija. Labai svarbu išplėsti Ekonominės ir pinigų sąjungos ribas, kad ji apimtų Daniją, Švediją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Visų pirma, jeigu Danija ir Švedija imtųsi iniciatyvos tapti Ekonominės ir pinigų sąjungos narėmis, pastangos išnaudoti visą Baltijos jūros ekonominio regiono potencialą taptų veiksmingesnės ir svaresnės.

4.2.2.1. Reikia daugiau pastangų, kad tinkamai veiktų Baltijos jūros regiono vidaus rinka. Kadangi įmonės vis labiau specializuojasi, vis daugiau jų įsijungia į įvairius pagal veiklos sritį susiformavusius tarptautinius tinklus. Per savo klientus, subrangovus ir verslo partnerius įmonės užmezga ryšius su rinkomis ir gamintojais visame Baltijos jūros regione. Augant tarp įvairių valstybių sudaromų komercinių sandorių skaičiui gyvybiškai svarbu, kad Baltijos jūros regione būtų sukurta kiek įmanoma vientisesnė rinka, kad niekas nekliudytų prekybai prekėmis, paslaugomis, viešiesiems pirkimams ir investicijų srautams, o kapitalo ir darbo rinkos veiktų sklandžiai.

4.2.2.2. Naujosios Lisabonos sutarties įsigaliojimas 2010 m. būtų labai svarbus ES valstybėms narėms Baltijos jūros regione. Sutartis plečia ES kompetencijos ribas pramonei svarbiose srityse, pavyzdžiui, muitų sąjungos, konkurencijos taisyklių ir prekybos politikos srityse.

4.2.2.3. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų taikomi kiek įmanoma darniau. Pavyzdžiui, svarbus atnaujintos Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos elementas yra paslaugų direktyva, kurią valstybės narės privalo įgyvendinti iki 2009 m. gruodžio 28 d. 2009 m. vasario mėn. Eurochambres (6) ataskaitoje (7) be kita ko pabrėžiama, kad ši direktyva ES Baltijos jūros regiono valstybėse narėse įgyvendinama labai skirtingai tiek laiko terminų, tiek turinio požiūriu. Dabartinė situacija suteikia ES Baltijos jūros regiono valstybėms narėms puikią progą drauge kurti standartizuotą ir centralizuotą verslo sistemą paslaugų teikėjams. Šioje centralizuotoje verslo sistemoje turi būti nustatyta aiški leidimų teikti paslaugas suteikimo tvarka, sudarytos sąlygos lengviau gauti informaciją apie administracinius formalumus ir vartotojų apsaugą, o paslaugų teikėjams numatyti paprastesni būdai perkelti veiklą iš vienos valstybės narės į kitą.

4.2.2.4. Paslaugų direktyvos taikymo sritis neapima keleto svarbių sektorių Baltijos jūros regione. Iš jų paminėtinos kai kurios transporto paslaugos, laikinojo darbo agentūrų veikla, finansinės paslaugos ir sveikatos priežiūros paslaugos. Šioms paslaugoms taip pat reikia sklandžiai veikiančios vidaus rinkos, ypač, jeigu norima, kad bendrovės aktyviai teiktų paslaugas.

4.2.2.5. Įvairios prekybos kliūtys vis dar trukdo įmonėms veiksmingai dirbti Baltijos jūros regione. Europos Sąjungos ir kitų subjektų Baltijos jūros regione dar laukia daug darbų – reikia stiprinti pagrindinius teisinės valstybės principus ir, pirmiausia, išgyvendinti korupciją.

4.2.2.6. EESRK norėtų atkreipti dėmesį į puikų pavyzdį, kaip buvo palengvintos ES ir Rusijos tarpusavio prekybos sąlygos. 2009 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti muitinės formalumų duomenų elektroninio siuntimo bandomasis projektas. Šiame pradiniame projekto etape dalyvauja Rusija ir aštuonios ES valstybės, trys iš jų – iš Baltijos jūros regiono (Latvija, Švedija ir Suomija). Dar trys Baltijos valstybės (Lietuva, Estija ir Lenkija) prie projekto prisidės kiek vėliau 2009 m. Šis projektas – svarbus žingsnis modernizuojant muitinės procedūras tarp Rusijos ir ES. Reikia ir kitų derinimo priemonių, kurios padėtų supaprastinti muitinės formalumus, kad šioje srityje būtų visiškai užkirstas kelias nusikalstamai veiklai. Suderinimas pagerintų logistiką ir sumažintų bendrovių išlaidas.

4.2.3.1. Infrastruktūrai svarbu, kad vyktų susisiekimas jūra, upėmis, sausuma ir oru per valstybių sienas. Todėl reikalinga konkurencija ir bendras planavimas, kad būtų galima kelius sujungti į vieną visumą. Be to, daugiau dėmesio reikia skirti kelių kokybei. Vienas didesnių ES valstybių narių ir Rusijos bendradarbiavimo tikslų turėtų būti pigių ir veiksmingų transporto tinklų kūrimas ir pralaidumo kliūčių šalinimas. Tai pasiektume visapusiškai išnaudodami Baltijos jūros greitkelio koncepciją, transeuropinio transporto tinklo TEN-T (8) politiką ir būsimą Šiaurės dimensijos transporto ir logistikos partnerystę. Jeigu šioje srityje būtų atliekama analizė, reikėtų atsižvelgti ir į kaimynines ES valstybes nares ir transeuropinius transporto maršrutus. Tai svarbi sąlyga gerinant prekių, paslaugų ir darbo jėgos judumą.

4.2.4.1. Keletas tyrimų parodė, kad ekonomikos augimas ir teisinės sistemos veiksmingumas neabejotinai susiję tarpusavyje (9). Nepakankamai apsaugota nuosavybė, korupcija, nežinia, susijusi su sutarčių laikymusi, teismų savarankiškumas bei nenuoseklus įstatymų taikymas ir aiškinimas – visa tai stabdo ekonomikos augimą. Todėl investuoti yra rizikingiau ir investicijų srautai išsenka. Baltijos jūros regiono valstybės galėtų susitarti dėl bendrų priemonių šiems trūkumams ištaisyti. Baltijos jūros strategija galėtų tapti puikiu tokių veiksmų pagrindu.

4.2.4.2. Devynios Baltijos jūros regiono valstybės turi didelių tarpusavio skirtumų daugelyje sričių. Per pastaruosius 20 metų Baltijos jūros regiono šalys ir jų ekonominiai ryšiai gerokai pasikeitė. Jų ekonomika išsivysčiusi nevienodai, skiriasi jų pramonės struktūra, reikėtų veiksmingiau nei iki šiol pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis, kurios atsiranda dėl pasiūlos ir paklausos skirtumų ir įvairovės. Didžiosiomis tendencijomis regione, pavyzdžiui, Europos integracija, besikeičiančiu Rusijos tarptautiniu statusu ir pasauliniais pokyčiais energijos, prekių ir paslaugų rinkose, reikėtų tvariai pasinaudoti prekybos ir ekonomikos srityse. Tai reiškia, kad pilietinės visuomenės subjektų veiklai būtina numatyti palankias pagrindines sąlygas ir paskatas.

4.2.4.3. EESRK norėtų pabrėžti, kad ekonomikos augimas ir veiksminga gamyba nebūtinai turi prieštarauti aplinkosaugos interesams. Priešingai, reikėtų pabrėžti pozityvias galimybes, kurias siūlo augančios ir įvairėjančios ekonomikos sąveika su švaresne aplinka.

4.2.5.1. Šiuo metu Baltijos jūros regione branduolių principu įgyvendinami įdomūs tarptautiniai bendri inovacijų projektai. Pavyzdžiui, Nordisk Innovations Centre (NICE) inicijavo daugiau kaip 100 įvairių projektų ir tarpvalstybinių tinklų, kurie buvo suskirstyti į skirtingas temines grupes: kūrybiniai sektoriai, aplinkos technologijos, mikrotechnologijos ir nanotechnologijos, novatoriška statyba, funkcinio maisto produktai ir maisto sauga.

4.2.5.2. EESRK mano, kad itin vertinga yra vadinamoji „penktoji laisvė“ ir mokslininkų, studentų, pedagogų bendradarbiavimas bei viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas. Reikėtų imtis priemonių ir skatinti mokslinių tyrimų darbuotojų mainus tarp mokslinių tyrimų institutų ir universitetų. Pavyzdžiui, norint sudaryti sąlygas branduolių veiklai reikėtų pašalinti nacionalines kliūtis mokslinių tyrimų finansavimui sukuriant bendrą Baltijos jūros regiono valstybių sistemą, kuri sutelktų moksliniams tyrimams nacionalinių šaltinių skiriamas lėšas. Pagal atnaujintą Lisabonos strategiją kiekviena ES Baltijos jūros regiono valstybė narė turėtų stengtis padidinti savo išlaidas moksliniams tyrimams ir technologijų vystymui iki trijų procentų bendrojo nacionalinio produkto.

4.2.5.3. Aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių, kurios yra ES valstybės narės, mokslo ir mokslinių tyrimų bendruomenės aktyviai dalyvavo Baltijos organizacijų mokslo finansavimo tinklo (BONUS) mokslinių tyrimų erdvės tinklo ERA-NET projektuose (ERA-NET). 2008 m. pagal ES mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą Komisija patvirtino bendrą Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą BONUS+, kurią kartu finansuoja ES ir Baltijos jūros pakrantės valstybių mokslinių tyrimų finansavimo institucijos. EESKR teigiamai vertina šios naujos nuolatinės Baltijos jūros mokslinių tyrimų programos BONUS+ sukūrimą ir ypač tikisi, kad programos rezultatai turės didesnį nei iki šiol poveikį Baltijos jūros apsaugai ir tvariam regiono vystymuisi.

4.2.6.1. Po ES plėtros regione praėjo penkeri metai, tačiau laisvas darbo jėgos judėjimas ES teritorijoje dar nepasiektas. Vis dėlto reikia paminėti, kad 2008 m. kovo 30 d. visos ES Baltijos jūros regiono valstybės narės prisijungė prie Šengeno zonos, kuri užtikrina lengvesnį asmenų judėjimą. EESRK mano, kad reikėtų atsisakyti pereinamųjų laikotarpių, nustatytų laisvam darbo jėgos judėjimui. Visiems naudinga vadinamoji „protų apykaita“ – darbo jėgos ir žinių judėjimas iš vienos šalies į kitą. Kad netrūktų kvalifikuotos darbo jėgos, visas Baltijos jūros regionas privalo skubiai pasirinkti užimtumu pagrįstą imigracijos politiką. Tai būtina, nors ekonomikos nuosmukio laikotarpiu darbo jėgos pasiūla šiame regione kurį laiką turėtų didėti. Taip pat reikėtų priemonių, kurios labiau skatintų laisvų darbo vietų užpildymą. Norint išvengti iškreiptos konkurencijos ir užtikrinti pagrindines darbuotojų teises reikia suderinti darbo kultūrą ir būtiniausias darbo sąlygas. Darbuotojų rengimo darbo rinkai srityje reikėtų pasirūpinti bendra profesinio mokymo struktūra ir sudaryti profesinių kvalifikacijų sąrašą. Nemažai reikėtų nuveikti visame Baltijos jūros regione remiant darbo paskatas ir sudarant geresnes sąlygas persikelti iš vienos vietos arba šalies į kitą.

4.2.6.2. Baltijos jūros regiono darbo tinklas (BSLN) ką tik pradėjo trejų metų bendrą projektą, kuriame dalyvaus dešimtys partnerių iš įvairių regiono valstybių. Projekto tikslas – pasiekti, kad Baltijos jūros regionas taptų Europos tarpvalstybinės darbo rinkos politikos modeliu, taip pat patrauklia dirbti, gyventi ir investuoti vieta. Profesinių sąjungų tinklas (BASTUN) yra vienas svarbiausių BSLN projekto (10) partnerių.

5.1. Užsibrėžtas tikslas, kad Baltijos jūros regionas taptų ekologiškai tvaria teritorija. Baltijos jūra yra palyginti nedidelis seklus sūroko vandens telkinys, todėl ekologiniu požiūriu jūra yra ypatingai pažeidžiama.

5.2. Per pastaruosius dvidešimt metų Baltijos jūros būklė pablogėjo tiek, kad pradėjo kelti nerimą. Į jos vandenis patenkančių atliekų kiekis kol kas neatitinka tvarumo reikalavimų. Dėl Baltijos jūros eutrofikacijos ir aukšto aplinkos toksinų lygio jūroje didėja maistmedžiagių kiekis, vis dažnesnis dumblių žydėjimas, daugėja ir kitos floros. Dumblių žydėjimo padidėjimą tiesiogiai lemia didelė dumblių pagrindinių maistmedžiagių – azoto ir fosforo – koncentracija.

5.3. Baltijos jūros baseine gyvena daugiau kaip 85 milijonai žmonių, kuriems vis didesnį susirūpinimą kelia jūros būklė. Vis dėlto Baltijos jūrai apsaugoti reikalingų priemonių imtis sunku, nes Baltijos pakrantėje yra devynios skirtingo išsivystymo lygio valstybės, o baseinui priklauso daugiau kaip dešimt šalių, įskaitant Baltarusiją ir Ukrainą. Todėl sudėtinga koordinuoti įvairių suinteresuotųjų subjektų darbą. EESRK mano, kad dėl nerimą keliančios Baltijos jūros būklės reikia imtis operatyvių ir veiksmingų tarpvalstybinių priemonių (11).

5.4. EESRK mano, kad sparčiausias ir ekonomiškiausias būdas pagerinti visą Baltijos jūros būklę yra spręsti didžiausių taršos šaltinių problemą vietos lygiu. Pavyzdžiui, Suomijos įlankoje didžiausias teršėjas yra Sankt Peterburgo miestas, kuris dar nesiėmė pakankamų priemonių iš savo nuotekų pašalinti maistmedžiages. Vis dėlto pastaruoju metu padaryta nemaža pažanga. Didžiausioje nuotekų valymo įmonėje, kuri buvo atidaryta 2007 m., cheminis nuotekose esančio fosforo nusodinimas prisidėjo prie to, kad Suomijos įlankoje pastebimai sumažėjo fosforo lygis ir dumblių žydėjimas. Baltijos jūros pakrantės valstybėse pirmiausia reikėtų veiksmingiau spręsti neorganizuotai išmetamų žemės ūkio teršalų klausimą. Šių išmetalų sumažinimas pastebimai pagerintų pakrantės vandenų būklę.

5.5. EESRK mano, kad Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų planas (12) yra svarbiausia priemonė stabdyti Baltijos jūros eutrofikaciją. Visos Baltijos jūros pakrantės valstybės ir Komisija šį susitarimą pasirašė 2007 m.

6.1. EESRK parengė atskirą nuomonę, skirtą ES energetikos politikos išorės dimensijai (13), kurioje teigiama, kad ES ypatingą svarbą teikia Baltijos jūros strategijos energetikos klausimams. Bendradarbiavimas energetikos srityje šiame regione daugiausia vyksta tarp energiją vartojančių ir energijos tranzito šalių. Svarbiausias ypatumas yra ryšys su Rusija. Baltijos jūros regionui ypač svarbus būtų naujo ES ir Rusijos susitarimo, kuris remtųsi abipusiškumo ir savitarpio supratimo principais ir kuriame būtų aptariami energijos klausimai, sudarymas. Rusija turėtų leisti dujų tranzitą savo vamzdynais ir leisti Europos įmonėms investuoti į jos energijos tinklų ir energijos šaltinių vystymą.

Trapi Baltijos jūros ekosistema jau dabar smarkiai užteršta, todėl planuojamas Baltijos jūros dujotiekio „Nord Stream“ projektas turi atitikti griežtus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo, šaudmenys, amunicija ir cheminiai ginklai buvo paskandinti Baltijos jūroje ir nėra jokios informacijos apie jų tikslią vietą ir būklę. EESRK pritaria Europos Parlamento (14)2008 m. liepos 8 d. priimtai rezoliucijai ir primygtinai rekomenduoja Nord stresam dujotiekio suinteresuotiesiems subjektams atidžiai išnagrinėti alternatyvius maršrutus, pirmiausia einančius sausuma. Nepaisant to, kokia būtų įvykių, susijusių su „Nord Stream“ dujotiekiu, raida, Rusija taip pat turi besąlygiškai laikytis ES dujų rinką reguliuojančių teisės aktų, įskaitant prieigos suteikimą trečiosioms šalims.

6.2.1. Ypatingą susirūpinimą Baltijos jūros pakrantės valstybėms kelia jūrų sauga. Didelė ekologinė problema yra Baltijos jūra gabenamos naftos kiekis, per pastaruosius penkiolika metų išaugęs septynis kartus. 2007 m. per Baltijos jūrą transportuojamos naftos kiekis sudarė 145 milijonus tonų ir prognozuojama, kad iki 2015 m. šis kiekis pasieks 240 milijonų tonų. Šis bendradarbiavimas tarp Baltijos jūros pakrantės valstybių paskatino Tarptautinę jūrų organizaciją (TJO) paskelbti Baltijos jūrą ypatingai jautria jūrų zona (PSSA). Nuo 2010 m. Baltijos jūroje bus galima plaukioti tik dvigubo dugno ir dvigubo korpuso laivais ir tai turėtų sumažinti galimų naftos išsiliejimų tikimybę. Vis dėlto EESRK ragina Baltijos jūros regiono valstybes didinti jūrų saugą parengiant bendrą stebėsenos ir keitimosi informacija sistemą.

6.2.2. Maistmedžiagių išleidimą iš laivų galima sumažinti MARPOL konvencijos IV priede pakeitus nuotekų reikalavimus. Direktyvos 2000/59/EB tikslas – vystyti uosto priėmimo įrenginius, skirtus laivuose susidarantiems krovinių likučiams ir nuotekoms. Reikėtų toliau skatinti imtis savanoriškų veiksmų mažinti nuotekas, pavyzdžiui, didinant uostų priėmimo įrenginių skaičių ir apimtį. Baltijos jūros uostai taip pat privalo užtikrinti, kad jų veiklos sąlygos būtų pakankamai lanksčios ir operatyviai pritaikomos, kad juose būtų galima priimti didelius kruizinius laivus (15).

6.3. Nors Baltijos jūros eutrofikacijai didelės įtakos nedaro laivų išleidžiami teršalai, jų kiekį lengviau sumažinti, negu neorganizuotai išmetamų teršalų kiekį, todėl tiems teršalams reikėtų skirti pakankamai dėmesio.

7.1. HELCOM Baltijos jūros regiono veiksmų plane kiekvienai Baltijos jūros regiono valstybei nustatomi aiškūs būtiniausi maistmedžiagių taršos mažinimo tikslai. Norint tuos tikslus įgyvendinti reikia, kad ES parengtų tam tikras bendros žemės ūkio politikos dalis, kuriomis reikėtų atsižvelgti į Baltijos jūros regiono žemės ūkio gamybos ir aplinkos ypatumus (16). Šiuo atveju ypatingai svarbus įvairių subjektų ir organizacijų, pavyzdžiui, žemės ūkio gamintojų, aplinkosaugos organizacijų ir vartotojų, bendradarbiavimas. Šiai teritorijai nepaprastai svarbu, kad būtų susitarta dėl geriausios praktikos, kurią būtų galima taikyti ir skleisti įvairiose šalyse. Naujuoju programavimo laikotarpiu pagal žemės ūkio vystomąsias programas reikėtų numatyti praktiką, kurią galėtų sistemingai taikyti įvairūs subjektai. Taip pat reikėtų parengti trąšų ir energijos vartojimą pagerinančius metodus (17).

Šiuo požiūriu konstruktyvu, kad Komisija veiksmų plano projekte plačiai atsižvelgė į Baltijos jūros regiono žemės ūkio organizacijų pasiūlymus dėl tvarumo, aplinkos ir žemės ūkio. Be kitų priemonių reikėtų paminėti tikslingesnius veiksmus aplinkos technologijų, konsultacijų, trąšų naudojimo bei ES nuostatų dėl pesticidų, pašarų ir maisto produktų įgyvendinimo ir administravimo srityse.

Šiuo atveju ypatingai svarbus įvairių subjektų ir organizacijų, pavyzdžiui, žemės ūkio gamintojų, aplinkosaugos organizacijų ir vartotojų, bendradarbiavimas pavienėse valstybėse narėse. Šiai teritorijai nepaprastai svarbu, kad būtų susitarta dėl geriausios praktikos, kurią būtų galima taikyti ir skleisti įvairiose šalyse. Naujuoju programavimo laikotarpiu pagal žemės ūkio vystomąsias programas reikėtų numatyti praktiką, kurią galėtų sistemingai taikyti įvairūs subjektai. Taip pat reikėtų parengti trąšų ir energijos vartojimą pagerinančius metodus.

8.1. EESRK mano, kad visiškas ES miesto nuotekų valymo direktyvos (18) įgyvendinimas būtų svarbiausias žingsnis mažinant azoto ir fosforo išmetalus. Kita svarbi veiksmingesnio fosforo šalinimo priemonė yra HELCOM rekomendacijos Nr. 28E/5 taikymas. Atsižvelgiant į neraminančią Baltijos jūros būklę dabartiniai ES rekomendacijos įgyvendinimo terminai yra pernelyg tolimi. Reikia drąsesnių tikslų. EESRK mano, kad labai svarbu gerinti šių techninių ir cheminių valymo procesų efektyvumą, nes jie yra pakankamai rentabilūs ir greitai duoda rezultatų.

8.2. John Nurminen fondas yra geras pavyzdys, kaip organizuota pilietinė visuomenė gali imtis veiksmų Baltijos jūros aplinkai apsaugoti. Pagrindinis John Nurminen fondo projekto, skirto švariai Baltijos jūrai, tikslas yra stabdyti jos eutrofikaciją ir didinti informuotumą apie Baltijos jūros būklę (19). Pagrindinis dėmesys tenka priemonėms, kurios gali duoti greičiausių ir ekonomiškiausių rezultatų Baltijos jūros gamtinei aplinkai ir naudingumo rodikliams. Fondo lėšomis finansuojamos įvairios priemonės, pavyzdžiui, cheminio fosforo nusodinimo komunalinėse nuotekose, patenkančiose į Baltijos jūrą, proceso gerinimo priemonės. Fondo pranašumas aktyviai didinant aplinkos apsaugą taip pat susijęs su faktu, kad tai – nepelno organizacija, kuri gali dirbti lanksčiai ir be biurokratinių suvaržymų.

8.3. EESRK mano, kad aktyvios pilietiškumo iniciatyvos gali atlikti svarbų vaidmenį net ir tose srityse, už kurias tradiciškai atsakingas viešasis sektorius. Akivaizdu, kad privačiojo ir trečiojo sektorių patirtis, žinios ir požiūris gali papildyti viešojo sektoriaus įgyvendinamas priemones.

2009 m. gegužės 13 d., Briuselis

Europos ekonomikos socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Šioje nuomonėje Baltijos jūros regionui priskiriamos valstybės, kurių krantus skalauja Baltijos jūra. Tai – Suomija, Švedija, Danija, Vokietija, Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva ir Rusija. Visos valstybės, išskyrus Rusiją, yra Europos Sąjungos narės.

(2) Pirmasis apskritasis stalas buvo surengtas 2008 m. rugsėjo 30 d. Stokholme, antrasis turėjo įvykti 2009 m. vasario 5–6 d. Rostoke. Be to, apskritojo stalo renginiai vyko 2008 m. rugsėjo 18–19 d. Kaune, 2008 m. lapkričio 13 d. Gdanske, 2008 m. gruodžio 1–2 d. Kopenhagoje ir 2008 m. gruodžio 9 d. Helsinkyje. Konsultacijos internetu vyko 2008 m. nuo lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 d.

(4) 1995 m. EESRK, remdamasis Barselonos deklaracija jam suteiktais įgaliojimais, įkūrė Viduržemio jūros regiono valstybių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų tinklą.

(7) Paslaugų direktyvos įgyvendinimo apžvalgos ketvirtasis leidimas, www.eurochambres.eu.

(8) http://ec.europa.eu/transport/infrastructure/consultations/2009_04_30_ten_t_green_paper_en.htm

(9) Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Transition report 2005: Business in transition and World Bank (2008), Macroeconomics and Growth Research Program/Investment climate and the Microeconomics of Growth/Institutions and Governance. Apie verslo sąlygas įvairiose šalyse taip pat galite paskaityti: http://www.enterprisesurveys.org/.

(10) Projekto partneriai yra centrinės darbuotojų organizacijos, tarptautinės darbuotojų federacijos, Baltijos jūros valstybių taryba, centrinės darbdavių organizacijos ir Vokietijos socialinės ir mokymo politikos institutas.

(14) 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai (Prašymai 0614/2007 ir 0952/2006) (2007/2118(INI)).

(15) Taip pat reikėtų įgyvendinti HELCOM rekomendaciją Nr. 28E10 (Bendro mokesčio sistemos taikymas laivų atliekoms ir jūrą teršiančioms šiukšlėms, kurios patenka į žvejybos tinklus Baltijos jūros teritorijoje).

(16) Reikėtų užtikrinti veiksmingą ES vandens politikos pagrindų direktyvoje numatytų kompleksinių upių baseinų valdymo planų įgyvendinimą. Vandens apsauga žemės ūkyje turėtų būti stiprinama teikiant prioritetą ekologiškai jautrioms zonoms.

(17) Norint sumažinti žemės ūkio išmetalus Baltijos jūroje, reikia žemės ūkio politikos planavimo ir priemonių įgyvendinimo naujovių. Vienas galimas naujos praktikos pavyzdys būtų savanoriškų pasiūlymų konkursai pagal žemės ūkio programą. Bendroji informacija: konkursas yra savanoriška priemonė, kuri leistų sutelkti pastangas tose srityse, kuriose yra didžiausia maistmedžiagių išleidimo rizika ir apsaugos priemonių rentabilumo rodiklis yra didžiausias. Remdamosi konkurso dalyvių pasiūlymais valdžios institucijos mokėtų ūkininkui pagal priemonių naudą aplinkai kiekvienoje iš programai pasiūlytų sričių, užuot kaip dabar taikius vienodo dydžio subsidijas.