[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.11.18

KOM(2009)627 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

EUROPOS BENDRIJOS PROGRAMA SAFA [SEC (2009) 1576 galutinis]

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

EUROPOS BENDRIJOS PROGRAMA SAFA(Tekstas svarbus EEE)

Šios ataskaitos tikslas

Direktyvos 2004/36/EB 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Komisija kasmet skelbia suvestinę informacijos ataskaitą, su kuria gali susipažinti visuomenė bei suinteresuoti pramonės šakos dalyviai ir kurioje pateikiama visos pagal 5 straipsnį gautos informacijos analizė. Ši analizė turi būti paprasta ir lengvai suprantama bei nurodyti, ar oro transporto keleivių saugumui kyla didesnis pavojus. Analizėje tos informacijos šaltinis nenurodomas.“

Ši ataskaita yra trečioji metinė (2008 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.) ataskaita.

1. EB PROGRAMA SAFA

1.1. EB programos SAFA kūrimas

Iš pradžių, 1996 m., Užsienio valstybių orlaivių saugos įvertinimo (angl. Safety Assessment of Foreign Aircraft , SAFA) programą pradėjo vykdyti Europos civilinės aviacijos konferencija (angl. European Civil Aviation Conference , ECAC). Programa SAFA buvo įgyvendinama remiantis ne Europos privalomu teisiniu pagrindu, o dalyvaujančių ECAC valstybių narių civilinės aviacijos administracijos generalinių direktorių įsipareigojimais. „Užsienio“ orlaivių tikrinimo sričiai buvo priskiriami orlaiviai, kurie naudoti arba kuriais skrydžiai vykdyti nekontroliuojant valstybės, kurioje vykdytas patikrinimas, kompetentingai institucijai.

2004 m. balandžio 30 d. paskelbta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/36/EB dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, saugos (SAFA direktyva). Šia direktyva ES valstybėms narėms nustatytas teisinis įpareigojimas tikrinti jų oro uostuose tupiančius trečiųjų valstybių orlaivius peronuose; direktyvoje vartojama sąvoka „trečiosios šalies orlaivis“ reiškia orlaivį, kuris naudojamas arba kuriuo skrydžiai vykdomi nekontroliuojant ES valstybės narės kompetentingai institucijai. Tačiau pagal direktyvą ES valstybėms narėms jokiu būdu nedraudžiama tikrinti kitų ES valstybių narių orlaivius. Nustatytas dvejų metų laikotarpis, per kurį ES valstybės narės privalėjo priimti nacionalinės teisės aktus, būtinus šiai direktyvai įgyvendinti.

ECAC valstybių narių civilinės aviacijos administracijos generaliniams direktoriams nusprendus, programa SAFA perduota Europos Bendrijos (EB) kompetencijai, ir nuo 2007 m. sausio 1 d. už EB programos SAFA valdymą ir tolesnę plėtrą atsako Europos Komisija, kuriai talkina Europos aviacijos saugos agentūra (EASA). EASA – tai Kelne įsikūrusi Europos Komisijos agentūra, pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 768/2006 Komisijos vardu administruojanti EB programos SAFA vykdymą.

Iki 2006 m. programos SAFA veiksmus įgyvendino Centrinė jungtinė aviacijos administracija (CJAA). 2006 m. pabaigoje SAFA koordinavimo darbą, įskaitant centrinę duomenų bazę, CJAA perdavė Europos aviacijos saugos agentūrai.

Tolesnis penkiolikos ES nepriklausančių ECAC valstybių narių dalyvavimas ir atitinkamai europinis programos mastas užtikrintas EASA pasirašius darbinį susitarimą su kiekviena iš tų valstybių. EB programoje SAFA iš viso dalyvauja 42 valstybės , įskaitant 27 ES valstybes nares (žr. A priedėlį).

1.2. EB programos SAFA veikimo principai

Kiekvienoje SAFA dalyvaujančioje valstybėje gali būti atliekami orlaivių (ES valstybėse narėse – trečiųjų valstybių orlaivių, o Europos Sąjungai nepriklausančiose ECAC valstybėse – užsienio valstybių orlaivių) patikrinimai perone, daugiausia susiję su orlaivio dokumentais ir žinynais, orlaivio įgulos licencijomis, akivaizdžia orlaivio būkle ir privalomos keleivių salono saugos įrangos buvimu ir būkle. Šie patikrinimai atliekami remiantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų 1 (Personalo licencijavimas), 6 (Orlaivių naudojimas) ir 8 (Orlaivių tinkamumas skraidyti) priedais.

Tikrinama laikantis visoms dalyvaujančioms valstybėms bendros tvarkos. Patikrinimų rezultatai pateikiami bendros formos ataskaitose. Jei nustatoma didelių trūkumų, kreipiamasi į oro vežėją ir atitinkamą (oro vežėjo arba registracijos valstybės) aviacijos administraciją siekiant susitarti dėl korekcinių priemonių, kurios bus taikomos ne tik tikrintam orlaiviui, bet ir kitiems susijusiems orlaiviams, jei trūkumas yra bendro pobūdžio. Visais ataskaitų duomenimis ir papildoma informacija keičiamasi, tie duomenys ir informacija taip pat kaupiami EASA sukurtoje ir administruojamoje centrinėje kompiuterinėje duomenų bazėje.

Pagrindines EB programos SAFA ypatybes galima apibendrinti taip:

- ji taikoma visose SAFA dalyvaujančiose valstybėse – iš esmės visose 42 ECAC valstybėse (ES valstybėse narėse ir Europos Sąjungai nepriklausančiose ECAC valstybėse, pasirašiusiose EASA darbinį susitarimą);

- perone atliktų SAFA patikrinimų rezultatai plačiai skelbiami naudojantis centrine duomenų baze;

- taikomas principas „iš apačios į viršų“ – programa pagrįsta orlaivių patikrinimais perone;

- pagal programą daugiausia dėmesio skiriama trečiųjų valstybių orlaiviams, skraidantiems į ES ir į SAFA dalyvaujančias valstybes (nors pagal SAFA gali būti tikrinami ir ES valstybių narių orlaiviai);

- svarbus programos tikslas – tikrinti, ar laikomasi ICAO standartų, kurie tarptautiniu mastu bendrai taikomi visiems tikrinamiems orlaiviams.

1.3. EB programos SAFA įtraukimas į bendrą aviacijos saugos sistemą

Remiantis patirtimi, sukaupta per kelerius pastaruosius metus atliekant SAFA patikrinimus, galima nustatyti bendrus užsienio oro vežėjų saugos rodiklius. Tačiau šie rodikliai yra riboti, kadangi pagal juos neįmanoma visapusiškai įvertinti tam tikro orlaivio arba oro vežėjo saugos. Laikas, per kurį reikia atlikti patikrinimą, yra ribotas, dėl to atliekant patikrinimą sunku įvertinti tam tikrus aspektus (pvz., įgulos išteklių valdymą, visą tinkamumo skraidyti būklę ir kt.), todėl per tokį patikrinimą gaunami duomenys yra nepakankamai išsamūs. Programoje dalyvaujančiose valstybėse labiau suderinus SAFA patikrinimų tvarką šių rodiklių vertė dar labiau padidės.

Išsamų tam tikro orlaivio ar oro vežėjo įvertinimą gali užtikrinti tik nuolatinė atsakingos nacionalinės civilinės aviacijos administracijos (oro vėžėjo ar registracijos valstybės) priežiūra. Taigi vykdant EB programą SAFA gaunama informacija:

- pirmiausia yra naudinga kaip prevencinė priemonė, padedanti nustatyti galimas neigiamas saugos tendencijas. Tai, kad nustatoma daug ir (arba) pasikartojančių su tam tikru oro vežėju susijusių pažeidimų, labai aiškiai rodo galimus struktūrinius trūkumus, būdingus to oro vežėjo kokybės kontrolės valdymui ir valstybės, kurioje tam oro vežėjui išduotas oro vežėjo pažymėjimas, atsakingos nacionalinės civilinės aviacijos administracijos atliekamai saugos priežiūrai. Be to, galima nustatyti ir panašias su tam tikrų tipų orlaiviais susijusias neigiamas tendencijas;

- tiesioginė nauda – atliekant SAFA patikrinimus galima realiuoju laiku užtikrinti saugesnį ką tik patikrinto orlaivio naudojimą, nes patikrinimą atlikusios institucijos skatinamos užtikrinti, kad prieš atnaujinant to orlaivio naudojimą būtų imtasi korekcinių veiksmų.

Be to, įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo, SAFA patikrinimai tapo dar svarbesni, kadangi jie yra vienas iš kriterijų, į kuriuos Komisija atsižvelgia spręsdama dėl oro vežėjų įtraukimo į Bendrijos sąrašą. Į patikrinimus atsižvelgta 2006 m. kovo mėn. sudarant pirmąjį Bendrijos sąrašą ir vėliau reguliariai jį atnaujinant.

1.4. Programos plėtra 2008 m.

2008 m. balandžio 16 d. Komisija priėmė dvi svarbias teisines priemones, kuriomis siekiama sustiprinti EB programą SAFA:

- Komisijos direktyvą 2008/49/EB, kurioje nustatyti pagrindiniai SAFA procedūrų vadovo elementai ir numatytos suderintos SAFA patikrinimų taisyklės, įskaitant tolesnius veiksmus, privalomą ataskaitos pateikimo terminą (15 darbo dienų) ir privalomą patikrinimo rezultatų perdavimą patikrintiems oro vežėjams, pateikiant bendros formos patikrinimo patvirtinimą. Be to, minėtoje direktyvoje nustatytas bendras SAFA inspektorių kvalifikacinių kriterijų rinkinys. EASA suteikti įgaliojimai teikti pagalbą dalyvaujančioms valstybėms ir tuo tikslu parengti išsamias gaires, atitinkančias svarbiausius direktyvoje nustatytus elementus.

- Komisijos reglamentą (EB) Nr. 351/2008, kuriuo įtvirtinamas struktūrinis europinis požiūris, pagal kurį pirmenybė turėtų būti teikiama subjektų, kurie gali būti nesaugūs, SAFA patikrinimams perone, taip siekiant geriau panaudoti turimus tikrinimo išteklius.

Gavusi užduotį pagal Komisijos direktyvą 2008/49/EB, EASA parengė ir paskelbė išsamias SAFA perono inspektorių kvalifikavimo gaires ir taip nustatė visoms dalyvaujančioms valstybėms bendrus standartus. Nustatant kvalifikacinius kriterijus daugiausia dėmesio skirta inspektorių tinkamumui, mokymui (įskaitant periodinį mokymą) ir patyrimui. Inspektorių mokymas turi būti vykdomas pagal EASA sudarytą programą, o nepriklausomus mokymo paslaugų teikėjus būtina kvalifikuoti pagal specialius bendrus kriterijus.

Kelios 2007 m. pradėtos iniciatyvos buvo tęsiamos 2008 m. ir tapo įprastais veiksmais pagal EB programą SAFA, pvz., dalyvaujančių valstybių į SAFA duomenų bazę įvestų ataskaitų kokybės patikrinimas ir duomenų bazės analizė. Šios kas keturis mėnesius atliekamos analizės tikslas – kuo anksčiau nustatyti galimas saugos problemas ir neigiamas tendencijas, kad būtų galima laiku užkirsti joms kelią, kol jos netapo realia grėsme tarptautinės aviacijos saugai. Šios analizės metodika buvo patobulinta siekiant kuo geriau panaudoti turimus SAFA duomenis.

2008 m. spalį pradėta naudoti iš esmės modernizuota SAFA duomenų bazė, pasižyminti geresnėmis ataskaitų teikimo galimybėmis, palaikanti prioritetų nustatymo stebėseną (įtvirtintą Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2008) ir užtikrinanti sklandesnę darbo eigą. Modernizuotoje duomenų bazėje įdiegti ne tik pakeitimai, padaryti pagal Komisijos direktyvą 2008/49/EB, t. y. privalomas pranešimas apie 3 klasės veiksmus, bet ir nauja esminė funkcija, kuria siekiama padidinti duomenų nuoseklumą: tam naudojamas EASA sudarytas ir tvarkomas paruoštų neatitikties požymių rinkinys.

Taip pat sudaryta mokomoji SAFA duomenų bazės aplinka, suteikianti galimybę mokyti vartotojus dirbti su duomenų baze.

1.5. Rizika pagrįstas metodas

2008 m. balandį įsigaliojusiu Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2008 įtvirtinta europinė SAFA patikrinimo prioritetų nustatymo koncepcija: reikalaujama, kad dalyvaujančios valstybės teiktų pirmumą tam tikrų subjektų (konkrečių oro vežėjų arba visų oro vežėjų, kuriems pažymėjimas išduotas konkrečioje valstybėje) patikrinimų daliai. Prioritetų sąrašą sudaro ir, jei reikia, atnaujina Europos Komisija, atsižvelgdama į minėtu reglamentu nustatytus kriterijus, t. y.:

- informaciją, kurią perduoda EASA, atlikusi SAFA duomenų bazės analizę;

- informaciją, gaunamą iš Skrydžių saugos komiteto susitikimų;

- informaciją, kurią Komisija gauna iš valstybių narių.

Be to, pirmumo tvarka tikrinami oro vežėjai, išvardyti oro vežėjų, kuriems draudžiama vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo (sudaryto pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005) B priede, taip pat oro vežėjai, kuriems pažymėjimas išduotas toje valstybėje, kurioje pažymėjimas išduotas kitiems tuo metu į Bendrijos sąrašą įtrauktiems oro vežėjams.

Pirmasis prioritetų sąrašas paskelbtas 2008 m. balandžio 20 d. ir tais pačiais metais du kartus peržiūrėtas. 2008 m. iš 10 337 SAFA patikrinimų atliktas 1 481 į prioritetų sąrašą įtrauktų subjektų patikrinimas.

2. CENTRINĖ SAFA DUOMENŲ BAZĖ

EASA administruoja centrinę SAFA duomenų bazę nuo 2006 m. gruodžio mėn., t. y. nuo tada, kai Nyderlanduose įsikūrusi Centrinė jungtinė aviacijos administracija (CJAA) perdavė ją Kelne (Vokietijoje) veikiančiai EASA.

Nors duomenų bazę valdo ir tvarko EASA, už ataskaitų įtraukimą į duomenų bazę, kaip ir anksčiau, atsako 42 SAFA dalyvaujančių valstybių nacionalinė aviacijos administracija (NAA).

2008 m. SAFA dalyvaujančios valstybės atliko net 10 337 patikrinimus, kuriuose nustatyti 11 298 neatitikties faktai (žr. A priedėlį).

Duomenų bazės duomenys laikomi konfidencialiais, t. y. jais keičiamasi tik su kitomis valstybėmis dalyvėmis, o plačiajai visuomenei jie neprieinami. Visų dalyvaujančių valstybių nacionalinė aviacijos administracija gali naudotis duomenų baze per (apsaugotą) prieigą internetu.

3. TIKRINIMO SRITYS

SAFA direktyvoje nustatyta, kad įtarus, jog orlaivis neatitinka tarptautinių saugos standartų (pavyzdžiui, remiantis periodine EASA atliekama duomenų bazės analize), valstybės narės turi jį patikrinti pirmumo tvarka. Be to, SAFA patikrinimai perone gali būti vykdomi atsitiktinės atrankos tvarka.

Tikrinant daugiausia dėmesio gali būti skiriama šioms penkioms sritims:

1. konkreti oro vežėjo valstybė (konkrečios valstybės oro vežėjų tikrinimas);

2. tam tikras orlaivio tipas;

3. tam tikras skrydžių pobūdis (reguliarieji, nereguliarieji, krovinių gabenimas ir kt.);

4. konkretus trečiosios valstybės oro vežėjas;

5. tam tikras orlaivis, nustatomas pagal jo individualų registracijos ženklą.

2008 m. patikrintų oro vežėjų valstybių, orlaivių tipų ir oro vežėjų sąrašai pateikti B, C ir D priedėliuose. Iš šių priedėlių galima aiškiai suprasti, kaip plačiai ir be diskriminacijos taikoma EB programa SAFA.

Tai, kad programa įgyvendinama sklandžiai, taip pat parodo toliau pateikta lentelė, kurioje apibendrinta priedėliuose esanti informacija ir pateikta veiklos apžvalga.

Nors pagal SAFA direktyvą pagrindinė ES valstybių narių pareiga – tikrinti į ES oro uostus skraidančius trečiųjų valstybių orlaivius, vis dar tikrinami ir ES oro vežėjų orlaiviai. Rezultatai pateikti šioje lentelėje.

Patikrinimai | 10 337 patikrinimai |

Oro vežėjai | 1 067 skirtingi oro vežėjai |

Oro vežėjų valstybės | iš 131 valstybės |

Orlaivių tipai | 220 skirtingų orlaivių tipų (potipių) |

Iš toliau pateiktos lentelės matyti, kad didžiąją dalį visų skrydžių ES valstybėse narėse vykdo ES oro vežėjai, o SAFA dalyvaujančios valstybės dažniausiai ir toliau taikė bendresnius ankstesnės ECAC programos SAFA kriterijus.

ES oro vežėjų patikrinimai | Ne ES oro vežėjų patikrinimai |

2008 m. | 5 879 | 4 458 |

Procentinė dalis | 56,87 % | 43,13 % |

Iš 2008 m. atliktų 10 337 patikrinimų 9 040 atliko ES valstybės narės. Iš jų 42,7 % (3 857) – oro vežėjų, kuriems pažymėjimas išduotas trečiosiose šalyse (ne ES), o kiti 57,3 % (5 183) – ES oro vežėjų patikrinimai. 2008 m. trečiųjų šalių oro vežėjai Bendrijos oro uostuose leidosi apie 700 000 kartų, taigi patikrinimų dalis (patikrinimų sk. / tūpimų sk.) yra apytiksliai 0,5 % (t. y. tikrinami 5 iš 1 000 nusileidusių orlaivių). ES oro vežėjai kitose ES valstybėse (kitose nei už jų skrydžių saugos priežiūrą atsakinga valstybė) leidosi daugiau nei 2 900 000 kartų, taigi ES oro vežėjų patikrinimų dalis yra 0,17 %.

4. PAGRINDINIAI SAFA PATIKRINIMŲ REZULTATAI

4.1. Bendroji informacija apie patikrinimų rezultatus

Nagrinėjant ICAO standartų neatitikties faktus pirmiausia laikomasi kiekybinio principo. Jį taikant bendras neatitikties faktų skaičius (F) palyginamas su bendru patikrinimų skaičiumi (P) ir patikrintų punktų skaičiumi (PP).

Tikrinant naudojamas 54 skirtingų tikrinimo punktų kontrolinis sąrašas. Dažniausiai tikrinami ne visi punktai, kadangi laiko nuo orlaivio atvykimo iki jo išvykimo nepakanka visam patikrinimui atlikti. Todėl bendro neatitikties faktų skaičiaus ir bendro patikrintų punktų skaičiaus santykis gali būti reikšmingesnis nei vien pagal patikrinimų skaičių nustatytas santykis. Rezultatai pateikti šioje lentelėje.

Laikotarpis |

2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. |

Iš viso patikrinimų (P) | 10 337 |

Iš viso patikrintų punktų (PP) | 358 046 |

Iš viso neatitikties faktų (F) | 11 298 |

Vidutinis per vieną patikrinimą patikrintų punktų skaičius | 34,64 |

Neatitikties faktai / patikrinimai (F/P) | 1,093 |

Neatitikties faktai / patikrinti punktai (F/PP) | 0,0315 |

4.2. Nustatyti neatitikties faktai ir jų kategorijos

Atsižvelgiama ne vien į bendrą tikrinant nustatytų neatitikties faktų skaičių, bet ir į tų neatitikties faktų sunkumą. Todėl nustatytos trys neatitikties faktų kategorijos. 1 kategorijos neatitikties faktas vadinamas neesminiu faktu; 2 kategorijos neatitikties faktas yra reikšmingas, o 3 kategorijos – esminis. Sąvokos „neesminis“, „reikšmingas“ ir „esminis“ susijusios su nukrypimo nuo ICAO standarto laipsniu. Pagrindinis neatitikties faktų skirstymo į kategorijas tikslas – įvertinti atitiktį standartui ir neatitikties tam standartui sunkumą.

Patikrinimai ir rezultatų kategorijos įrašomos į duomenų bazę, o rezultatai pateikti šioje lentelėje.

Neatitikties faktų skaičius (F) | Neatitikties faktų santykis (F kat./P) |

Remiantis šioje lentelėje pateiktais duomenimis, galima daryti išvadas, kad:

- per vieną ES, ECAC ir Okeanijos valstybių oro vežėjų orlaivių patikrinimą nustatyta mažiau neatitikties faktų nei vidutinis neatitikties faktų skaičius;

- per vieną Afrikos, Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir Vidurinės Azijos valstybių, Azijos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos ir Šiaurės Afrikos oro vežėjų orlaivių patikrinimą nustatytų neatitikties faktų skaičius yra didesnis nei vidutinis neatitikties faktų skaičius.

- [pic]

Remiantis penkerių metų raidos duomenimis, galima daryti išvadą, kad vidutinis (vienam patikrinimui tenkantis) neatitikties faktų skaičius sumažėjo beveik visuose geografiniuose regionuose, ypač oro vežėjų, kuriems pažymėjimas išduotas Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje ir Vidurinės Azijos valstybėse (CIS). Vienintelė išimtis yra Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalys (LAC).

Pasiskirstymas pagal ICAO regionus

Neatitikties faktų skaičius (F) | Neatitikties faktų santykis (F kat./P) |

Neatitikties faktų skaičius | 11 298 |

KOKIŲ VEIKSMŲ IMTASI | Informacija administracijai ir oro vežėjui | 3 566 |

Orlaivio naudojimo apribojimas | 109 |

Korekciniai veiksmai prieš suteikiant leidimą skristi | 1 407 |

Draudimas orlaiviui išskristi | 14 |

Nedelsiant uždrausta vykdyti veiklą | 10* |

*Neįskaitant Europos Bendrijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 nustatytų draudimų arba veiklos apribojimų

[1] ES – Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

[2] Europa (ECAC) – Airija, Albanija, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Moldova, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Vengrija, Vokietija.

[3] Rusijos Federacija, Baltarusija ir Vidurinė Azija – Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusijos Federacija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.

[4] Šiaurės Amerika (NA) – Bermudų salos, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada.

[5] Lotynų Amerika ir Karibų jūros šalys (LAC) – Angilija, Antigva ir Barbuda, Argentina, Aruba, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Bolivija, Brazilija, Čilė, Dominika, Dominikos Respublika, Ekvadoras, Gajana, Grenada, Gvatemala, Haitis, Hondūras, Jamaika, Kaimanų salos, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba, Meksika, Nikaragva, Olandijos Antilai, Panama, Paragvajus, Peru, Puerto Rikas, Salvadoras, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Surinamas, Terkso ir Kaikoso salos, Trinidadas ir Tobagas, Urugvajus, Venesuela (Bolivaro Respublika)

[6] Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika (MENA) – Alžyras, Bahreinas, Egiptas, Irakas, Iranas (Islamo Respublika), Izraelis, Jemenas, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kuveitas, Libanas, Libijos Arabų Džamahirija, Marokas, Omanas, Saudo Arabija, Sirijos Arabų Respublika, Sudanas, Tunisas.

[7] Afrika (AFR) – Angola, Beninas, Bisau Gvinėja, Botsvana, Burkina Fasas, Burundis, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Dramblio Kaulo Krantas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gabonas, Gambija, Gana, Gvinėja, Kamerūnas, Kenija, Komorai, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauricijus, Mauritanija, Mozambikas, Namibija, Nigerija, Nigeris, Pietų Afrika, Pusiaujo Gvinėja, Ruanda, San Tomė ir Prinsipė, Seišeliai, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Svazilandas, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Togas, Uganda, Zambija, Zimbabvė, Žaliasis Kyšulys.

[8] Azija (AS) – Afganistanas, Bangladešas, Brunėjaus Darusalamas, Butanas, Filipinai, Honkongas (Kinijos specialusis administracinis regionas), Indija, Indonezija, Japonija, Kambodža, Kinija, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Korėjos Respublika, Laoso Liaudies Demokratinė Respublika, Malaizija, Maldyvai, Mianmaras, Mongolija, Nepalas, Pakistanas, Rytų Timoras, Singapūras, Šri Lanka, Tailandas, Taivanas, Vietnamas.

[9] Okeanija (OC) – Australija, Fidžis, Kiribatis, Maršalo salos, Mikronezija (Federacinės Valstijos), Naujoji Zelandija, Nauru, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Saliamono salos, Samoa, Tonga, Tuvalu, Vanuatu.

[10] APAC – Azijos ir Ramiojo vandenyno ICAO regionas: Australija, Bangladešas, Brunėjaus Darusalamas, Butanas, Fidžis, Filipinai, Indija, Indonezija, Japonija, Kambodža, Kinija (įskaitant Honkongą ir Makao), Kiribatis, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Korėjos Respublika, Kuko salos, Laoso Liaudies Demokratinė Respublika, Malaizija, Maldyvai, Maršalo salos, Mianmaras, Mikronezija, Mongolija, Naujoji Zelandija, Nauru, Nepalas, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Saliamono salos, Samoa, Singapūras, Šri Lanka, Tailandas, Tonga, Vanuatu, Vietnamas.

[11] ESAF – Rytų ir Pietų Afrikos ICAO regionas: Angola, Botsvana, Burundis, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Kenija, Komorai, Lesotas, Madagaskaras, Malavis, Mauricijus, Mozambikas, Namibija, Pietų Afrika, Ruanda, Seišeliai, Somalis, Svazilandas, Tanzanijos Jungtinė Respublika, Uganda, Zambija, Zimbabvė.

[12] EUR/NAT – Europos ir Šiaurės Atlanto ICAO regionas: Airija, Albanija, Alžyras, Andora, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė (įskaitant Kaimanų salas ir Bermudų salas), Juodkalnija, Kazachstanas, Kirgizija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Marokas, Moldova, Monakas, Nyderlandai (įskaitant Olandijos Antilus), Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusijos Federacija, San Marinas, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Tadžikistanas, Tunisas, Turkija, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas, Vengrija, Vokietija.

[13] MID – Artimųjų Rytų ICAO regionas: Afganistanas, Bahreinas, Egiptas, Irakas, Iranas, Izraelis, Jemenas, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Kipras, Kuveitas, Libanas, Libijos Arabų Džamahirija, Omanas, Pakistanas, Saudo Arabija, Sirijos Arabų Respublika, Sudanas.

[14] NACC – Šiaurės Amerikos, Centrinės Amerikos ir Karibų jūros ICAO regionas: Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominikos Respublika, Grenada, Gvatemala, Haitis, Hondūras, Jamaika, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Kosta Rika, Kuba, Meksika, Nikaragva, Salvadoras, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas.

[15] SAM – Pietų Amerikos ICAO regionas: Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Ekvadoras, Gajana, Kolumbija, Panama, Paragvajus, Peru, Surinamas, Urugvajus, Venesuela.

[16] WACAF – Vakarų ir Centrinės Afrikos ICAO regionas: Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Dramblio Kaulo Krantas, Gabonas, Gambija, Gana, Gvinėja, Kamerūnas, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Liberija, Malis, Mauritanija, Nigerija, Nigeris, Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Togas, Žaliasis Kyšulys.