[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.10.19

KOM(2009)560 galutinis

PENKTOJI KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl tam tikrų trečiųjų šalių vizų režimo tolesnio taikymo pažeidžiant abipusiškumo principą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 851/2005, dėl abipusiškumo mechanizmo, 1 straipsnio 5 dalį

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Rezultatai, pasiekti nuo Komisijos ketvirtosios abipusiškumo ataskaitos paskelbimo 3

2.1. Abipusiškumas principas jau visiškai įgyvendintas 4

2.1.1. Japonija 4

2.1.2. Panama 4

2.1.3. Singapūras 4

2.2. Pažanga abipusiškumo srityje, padaryta nuo 2008 m. liepos 23 d. ataskaitos paskelbimo 5

2.2.1. Australija 5

2.2.2. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) 6

2.3. Nuo 2008 m. liepos 23 d. ataskaitos paskelbimo pažangos abipusiškumo srityje nepadaryta 10

2.3.1. Brazilija 10

2.3.2. Brunėjaus Darusalamas 11

2.3.3. Kanada 12

3. Išvados 13

ĮVADAS

2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas (Reglamento I priede pateikiamas „neigiamas sąrašas“), ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas (Reglamento II priede pateikiamas „teigiamas sąrašas“), sąrašus[1], su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2005[2], yra pagrindinė mūsų bendros vizų politikos priemonė, kuria nustatomas abipusiškumo mechanizmas tais atvejais, kai į teigiamą sąrašą įtraukta trečioji šalis toliau taiko arba įveda vizų režimą vienos ar kelių valstybių narių piliečiams. Abipusiškumo mechanizmas ir abipusiškumo principo įgyvendinimo padėtis atitinkamais laikotarpiais aprašyta pirmojoje[3], antrojoje[4] ir trečiojoje[5] bevizio režimo abipusiškumo ataskaitose.

Valstybių narių pranešimai įgyvendinant naująjį abipusiškumo mechanizmą parodė, kad iki 2005 m. birželio mėn. buvo pranešta apie trylika trečiųjų šalių dėl 75 abipusiškumo principo nesilaikymo jose atvejų (žr. pirmosios bevizio režimo abipusiškumo ataskaitos 1B priedą[6]). 2007 m. sausio 1 d. įstojusios į Europos Sąjungą, Bulgarija ir Rumunija pranešė apie septynias trečiąsias šalis, nesilaikančias abipusiškumo principo.

2008 m. liepos mėn. paskelbta ketvirtoji bevizio režimo abipusiškumo ataskaita[7] parodė, kad abipusiškumo principo nesilaikoma aštuoniose į teigiamą sąrašą įtrauktose trečiosiose šalyse. Valstybės narės palankiai įvertino ataskaitą, 2008 m. liepos 24 d. pristatytą Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybai. Valstybės narės apskritai buvo optimistiškai nusiteikusios dėl bevizio režimo abipusiškumo principo visiško įgyvendinimo.

Šioje, penktojoje, abipusiškumo ataskaitoje išsamiai apžvelgiamos Komisijos pastangos nuo 2008 m. liepos mėn. Kaip išdėstyta toliau, bevizio režimo abipusiškumo principo visapusiškai laikosi dar trys trečiosios šalys, o vizų iš vienos ar kelių valstybių narių piliečių toliau reikalauja penkios į teigiamą sąrašą įtrauktos trečiosios šalys.

REZULTATAI, PASIEKTI NUO KOMISIJOS KETVIRTOSIOS ABIPUSIšKUMO ATASKAITOS PASKELBIMO

2008 m. liepos 24 d. Taryboje pristačiusi ketvirtąją ataskaitą, Komisija vėl aktyviai ėmėsi veiksmų.

Abipusiškumas principas jau visiškai įgyvendintas

Japonija

Pranešimas: Rumunija

2009 m. birželio 23 d. Japonija verbaline nota Nr. 59/2009 Rumuniją informavo, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Rumunijos piliečiams bus panaikintas vizų režimas. Vizų režimas būtų laikinai panaikinimas tik jei nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Rumunija iš Rumunijos administravimo ir vidaus reikalų ministerijos paskirtų atašė dirbti Rumunijos ambasadoje Japonijoje ir pradėtų žiniasklaidoje vykdyti informavimo kampaniją, skirtą Rumunijos piliečių informuotumui apie neteisėtą buvimą užsienyje arba suvokimui, kaip netapti prekybos žmonėmis auka, didinti.

Rumunijos žiniasklaidoje pradėta informavimo kampanija, kuria siekiama šios šalies piliečius informuoti apie sąlygas, kuriomis jie gali be vizos keliauti į Japoniją. Be to, 2009 m. rugpjūčio 18 d. Rumunija iš Administravimo ir vidaus reikalų ministerijos paskyrė vidaus reikalų atašė Tokijuje.

Vertinimas

Bevizio režimo abipusiškumo principas dabar visapusiškai taikomas visoms valstybėms narėms ir asocijuotosioms Šengeno šalims. Tačiau, kadangi tai tėra laikinas Japonijos sprendimas, Komisija atidžiai stebės šio laikino bevizio režimo taikymą, siekdama užtikrinti, kad jis virstų nuolatiniu beviziu režimu.

Panama

Pranešimai: Bulgarija ir Rumunija

2008 m. rugsėjo 19 d. Panama verbaline nota Nr. DGPE/DE/770/08 Komisiją informavo, kad nuo šios datos Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, norintiems vykti į Panamą, nebereikia vizų.

Vertinimas

Bevizio režimo abipusiškumo principas dabar visapusiškai taikomas visoms valstybėms narėms ir asocijuotosioms Šengeno šalims.

Singapūras

Pranešimai: Bulgarija ir Estija

Singapūras nebetaiko vizų režimo visų valstybių narių piliečiams. Tačiau bevizis režimas taikomas tik kai buvimo šalyje laikotarpis neviršija 30 dienų, jei atvykstama oro transportu, ir 14 dienų, jei atvykstama jūros arba sausumos transportu; pagal bendrą bevizio režimo sistemą vietos institucijos buvimo laikotarpį gali pratęsti du kartus po 30 dienų.

2008 m. rugsėjo 23 d. Singapūras verbaline nota Nr. SEB/024/2008 Komisiją informavo, kad nuo 2008 m. lapkričio 1 d. dabartinių 27 ES valstybių narių piliečiams Singapūras atvykimo vietoje išduos 90 dienų nuo išdavimo datos galiojantį įvažiavimo į šalį leidimą ir leis 90 dienų būti šalyje be vizos.

Vertinimas

Bevizio režimo abipusiškumo principas dabar visapusiškai taikomas visoms valstybėms narėms.

Pažanga abipusiškumo srityje, padaryta nuo 2008 m. liepos 23 d. ataskaitos paskelbimo

Australija

Dabartinė padėtis

Elektroninio kelionės leidimo (angl. Electronic Travel Authority , ETA) Australija reikalavo iš 14 valstybių narių (Belgijos, Danijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Portugalijos, Suomijos ir Švedijos), taip pat Islandijos ir Norvegijos piliečių.

11 valstybių narių (Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos) piliečiams taikytas reikalavimas turėti e. vizą (e676). Visų šių 11 valstybių narių piliečiams buvo taikoma vadinamoji „automatinio leidimo“ (angl. autogrant facility ) tvarka (išsamesnės informacijos apie e. vizų sistemą ir „automatinio leidimo“ tvarką rasite pirmosios bevizio režimo abipusiškumo ataskaitos 2 priede[8]).

2008 m. spalio 27 d. pradėjo veikti Australijos sistema „eVisitors“. Visoms valstybėms narėms ir asocijuotosioms Šengeno šalims, taip pat kai kurioms mažesnėms Europos šalims (Andorai, Lichtenšteinui, Monakui, San Marinui ir Šventajam Sostui), leista pirmoms naudotis sistema „eVisitors“, neatsižvelgiant į jų ankstesnį statusą (t. y. taikytą elektroninio kelionės leidimo arba e. vizos reikalavimą).

Veiksmai, kurių imtasi abipusiškumo principui įgyvendinti

Australija pateikė Komisijai ataskaitas apie sistemos „eVisitors“ taikymo statistinius duomenis. Ataskaitose pateikiamas paraiškų, suteiktų ir atmestų leidimų skaičius, suteiktų leidimų rodiklis pagal pilietybę ir leidimų, kurie sutvarkyti automatiškai, procentinė dalis. Pirmoji ataskaita, Komisijai pateikta 2009 m. balandžio 14 d., apima laikotarpį nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Šiuo laikotarpiu suteikta 159 981 sistemos „eVisitors“ leidimas, iš jų 85,02 % suteikta automatiškai. Automatiškai suteiktų leidimų procentinė dalis svyravo nuo 75,89 % (Slovakijos piliečiams) iki 91,44 % (Graikijos piliečiams). Atmesta 641 paraiška, iš jų 249 – Rumunijos piliečių paraiškos. Šiuo pirmuoju laikotarpiu Australija nustatė ne vieną rūpestį keliančią problemą dėl pareiškėjų iš dviejų valstybių narių sąžiningumo. Siekdama išspręsti šias rūpestį keliančias problemas, Australija susisiekė su šiomis valstybėmis narėmis.

2009 m. rugpjūčio 26 m. Australija pateikė antrąją ataskaitą, kuri apėmė laikotarpį nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2009 m. birželio 30 d. Ši ataskaita rodo, kad suteikta 223 324 sistemos „eVisitors“ leidimai ir kad bendra automatiškai suteiktų leidimų procentinė dalis padidėjo iki 86,01 %. Automatiškai suteiktų leidimų procentinė dalis svyravo nuo 71,05 % (Rumunijos piliečiams) iki 92,42 % (Graikijos piliečiams). Bendra (automatiškai ir neautomatiškai) suteiktų leidimų procentinė dalis – 99,2 %. Atmesta 1 118 paraiškų, iš jų daugiausia atmesta Rumunijos piliečių paraiškų (498); neatmesta nė viena Graikijos, Liuksemburgo ir Maltos piliečių paraiška.

Be to, Australija pateikė dvi papildomas pirmųjų dviejų 2009 m. ketvirčių apžvalgas. Pirmoji apžvalga, apimanti laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d., rodo, kad buvo suteikti 91 468 leidimai ir kad bendra automatiškai suteiktų leidimų procentinė dalis buvo 89,05 %. Automatiškai suteiktų leidimų procentinė dalis svyravo nuo 77,78 % (Liuksemburgo piliečiams) iki 96,05% (Graikijos piliečiams). Atmestos 474 paraiškos, iš jų daugiausia atmesta Rumunijos piliečių paraiškų (197); neatmesta nė viena Estijos, Graikijos, Liuksemburgo ar Maltos piliečių paraiška.

Antroji apžvalga, apimanti laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki birželio 30 d., rodo, kad suteikti 63 343 leidimai ir kad bendra automatiškai suteiktų leidimų procentinė dalis buvo 88,50 %. Automatiškai suteiktų leidimų procentinė dalis svyravo nuo 70,54 % (Slovakijos piliečiams) iki 95,06 % (Graikijos piliečiams). Atmestos 477 paraiškos, iš jų daugiausia atmesta Rumunijos piliečių paraiškų (249); neatmesta nė viena Suomijos, Graikijos, Liuksemburgo, Maltos ar Slovėnijos piliečių paraiška.

Ketvirtojoje ataskaitoje Komisija paskelbė, kad ji įvertins, ar sistema „eVisitors“ yra prilygintina prašymų išduoti Šengeno vizą tvarkai, apibrėžtai Bendrosiose konsulinėse instrukcijose. Šis vertinimas dar neužbaigtas, jis bus paskelbtas atskiru dokumentu iki 2009 m. pabaigos.

Vertinimas

Pradėjus veikti sistemai „eVisitors“, sudarytos vienodos sąlygos visų valstybių narių ir asocijuotųjų Šengeno šalių piliečiams. Tačiau dvi ataskaitos ir dvi ketvirčių apžvalgos rodo, kad nors automatiškai suteikiamų leidimų procentinė dalis yra labai didelė, daug paraiškų tebėra tvarkomos rankiniu būdu. Todėl Komisija toliau atidžiai stebės sistemos „eVisitors“ diegimą. Komisija nustatyti, ar bevizio režimo abipusiškumo principas visiškai taikomas, galės tik užbaigus sistemos „eVisitors“ vertinimą.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

Dabartinė padėtis

Vizų režimas toliau taikomas Bulgarijos, Kipro, Graikijos, Lenkijos ir Rumunijos piliečiams.

2008 m. lapkričio 17 d. Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija ir Slovakija prisijungė prie Bevizio režimo programos (angl. Visa Waiver Program , VWP). 2008 m. gruodžio 30 d. prie Bevizio režimo programos prisijungė ir Malta.

Veiksmai, kurių imtasi abipusiškumo principui įgyvendinti

Komisija toliau siekė spręsti bevizio režimo abipusiškumo principo nesilaikymo klausimą su JAV valdžios institucijomis tiek techniniu, tiek politiniu lygmenimis: visų pirma 2008 m. gruodžio 12 d. ir 2009 m. balandžio 28 d. ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų trejeto susitikimuose, 2008 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. vasario 18 d. ES ir JAV specialių darbo grupių susitikimuose ir 2008 m. liepos mėn. ir 2009 m. vasario ir liepos mėn. ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų vyresniųjų pareigūnų neoficialiuose susitikimuose.

Taikydama „dvejopą metodą“, kuriam 2008 m. kovo 12 d. pritarė Nuolatinių atstovų komitetas (angl. Committee of Permanent Representatives , COREPER), Komisija tęsė diskusijas su JAV dėl EB aspektų. Komisija siekia sudaryti susitarimą keičiantis laiškais, kad būtų nustatyta, ar laikomasi JAV teisinių reikalavimų, priskiriamų Europos bendrijos kompetencijai, siekiant (nuolat) dalyvauti Bevizio režimo programoje. Šalių nuomonės dėl šio keitimosi laiškais projektų, kuriais apsikeista su JAV ir kurie svarstomi nuo 2008 m gruodžio mėn., sutampa. Tačiau JAV kartoja, kad iš keitimosi laiškais tikisi konkrečių rezultatų, todėl norėtų, kad keičiantis laiškais būtų atsižvelgta į ketinimus įgyvendinti keitimosi informacija bandomąjį projektą.

Kaip nurodyta ketvirtojoje bevizio režimo abipusiškumo ataskaitoje, plėtojant EB aspektą atlikta pirminis vertinimas (remiantis preliminariomis galutinėmis nuostatomis), ar elektroninė kelionės leidimo sistema (angl. Electronic System for Travel Authorization , ESTA) prilygintina prašymų išduoti Šengeno vizą pateikimo tvarkai, nustatytai Bendrosiose konsulinėse instrukcijose, ir ESTA poveikio asmens duomenų apsaugai analizė[9]. Pirminė išvada yra tokia:

- šiame etape ESTA negali būti prilyginama prašymų išduoti Šengeno vizą pateikimo tvarkai, nustatytai Bendrosiose konsulinėse instrukcijose;

- dėl ESTA kyla keletas duomenų apsaugos problemų, o kai kuriais svarbiais aspektais reikalingas didesnis aiškumas, kurį, tikimasi, suteiks galutinės nuostatos dėl ESTA. Tik tuomet bus įmanoma išsamiai įvertinti ESTA asmens duomenų apsaugos požiūriu;

- padaryta pažanga ŽIV infekuotų asmenų keliavimo į JAV pagal Bevizio režimo programą klausimu, tačiau reikia priimti kai kurias dar nepatvirtintas priemones, kad į JAV pagal Bevizio režimo programą atvykstantys ŽIV infekuoti asmenys nebebūtų diskriminuojami.

JAV federaliniame registre paskelbus galutines nuostatas dėl ESTA, Komisija parengs galutinį vertinimą, atsižvelgdama į galimus pasikeitimus. JAV administracija informavo, kad galutinės nuostatos bus paskelbtos per artimiausius mėnesius.

Kalbant apie ESTA, ypatingas dėmesys skirtas 2009 m. pasiūlymui dėl Kelionių skatinimo įstatymo (angl. Travel Promotion Act , TPA). Šiuo įstatymu būtų įsteigta pelno nesiekianti bendrovė, kad užsienio keliautojai būtų geriau informuojami apie atvykimo į JAV politiką ir būtų skatinamos laisvalaikio, verslo ir studentų kelionės į JAV. Be to, būtų iš dalies keičiamas Imigracijos ir pilietybės įstatymas, kuriuo vidaus saugumo sekretoriui būtų pavesta imti mokestį už naudojimąsi ESTA. Siūlomas mokestis yra 10 JAV dolerių (USD) už vieną kelionės leidimą ir tai yra suma, kuri bent užtikrins visų išlaidų už ESTA paslaugų teikimą ir šios sistemos administravimą kompensavimą.

Rūpestis dėl siūlomo mokesčio išreikštas Čekijos ir Švedijos ambasadorių bei Komisijos delegacijos Vašingtone vadovo 2009 m. birželio 18 d. raštuose valstybės sekretorei H. Clinton, vidaus saugumo sekretorei J. Napolitano bei prekybos sekretoriui G. Locke ir 2009 m. birželio 25 d. raštuose Kongresui bei už teisingumą, laisvę ir saugumą atsakingo generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. rašte JAV vidaus saugumo departamentui. Komisijos delegacijos Vašingtone vadovas 2009 m. birželio 25 d. padarė pranešimą spaudai ir dar kartą – 2009 m. rugsėjo 4 d. 2009 m. rugsėjo 3 d. Komisija pareiškė oficialų protestą JAV atstovybės Europos Sąjungoje reikalų patikėtiniui ir perdavė notą, kurioje išdėstyti ES susirūpinimą keliantys klausimai. Bendromis jėgomis siekiant supaprastinti transatlantinį mobilumą, šis mokestis laikomas žingsniu atgal, o užsienio keliautojų apmokestinimas – numatytam tikslui skatinti turizmą trukdanti priemonė. Sekretorė J. Napolitano 2009 m. rugpjūčio 24 d. atsakyme pareiškė, kad būsimas ESTA mokesčio įvedimas nepanaikintų esminių ESTA ir neimigracinės vizos skirtumų. Sekretorė J. Napolitano taip pat nurodė, kad per artimiausius mėnesius bus priimtas sprendimas panaikinti popierinę formą I-94W. Be to, nors pagal Bevizio režimo programą keliaujantys asmenys, neatitinkantys ESTA reikalavimo, bet atitinkantys kitus atvykimo į šią šalį reikalavimus, lig šiol būdavo įleidžiami į JAV, atitiktis ESTA taptų privaloma.

2009 m. rugsėjo 9 d. JAV Senatas priėmė pasiūlytą Kelionių skatinimo įstatymą. Dėl to susirūpinimą šiuo klausimu 2009 m. rugsėjo 23 d. raštuose Atstovų Rūmų nariams dar kartą išdėstė Švedijos ir Ispanijos ambasadoriai ir Komisijos delegacijos Vašingtone vadovas. 2009 m. spalio 7 d. JAV Atstovų Rūmai priėmė Kelionių skatinimo įstatymą nepakeistą, kaip kito teisės akto dalį. Taigi, JAV teisėkūros procesas jau gerokai pasistūmėjęs ir dabar tikėtina, kad įstatymas bus greitai priimtas.

Paskelbus pirminį vertinimą, atsižvelgdamas į tai, kad pagal JAV imigracijos ir pilietybės įstatymą ŽIV infekuoti asmenys negali keliauti pagal JAV Bevizio režimo programą, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Barrot 2008 m. gruodžio mėn. iškėlė šį klausimą tuometiniam vidaus saugumo sekretoriui M. Chertoffui, o 2009 m. kovo mėn. – vidaus saugumo sekretorei J. Napolitano. Kadangi spręsti šį klausimą priskiriama JAV sveikatos ir paslaugų žmonėms departamento kompetencijai, 2009 m. gegužės 12 d. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Barrot kartu su Komisijos nare A. Vassilious nusiuntė raštą Sveikatos ir paslaugų žmonėms departamento sekretorei K. Sebelius. Komisijos narė A. Vassilious per savo vizitą JAV 2009 m. gegužės mėn. dar kartą iškėlė šį klausimą Sveikatos ir paslaugų žmonėms departamentui. 2009 m. liepos 24 d. atsakyme sekretorė K. Sebelius informavo, kad 2009 m. liepos 2 d. paskelbtas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo siekiama išbraukti ŽIV iš medicininės apžiūros procedūrų, kurios turi būti taikomos tam tikrų grupių užsieniečiams, kad šie būtų įleisti į JAV. Jei šios nuorodos bus išbrauktos, ŽIV infekuoti asmenys galėtų keliauti pagal Bevizio režimo programą. Šis procesas dar nebaigtas.

Viena iš 9/11 įstatymo sąlygų yra biometrinės išvykimo oro transportu sistemos, „ suteikiančios galimybę patikrinti ne mažiau kaip 97 % užsienio piliečių išvykimą iš šalies per JAV oro uostus “, įdiegimas. Vidaus saugumo sekretorė turėjo iki 2009 m. birželio 30 d. informuoti Kongresą apie pažangą šiuo klausimu, kad bevizio režimo institucija išlaikytų 10 % prašymų išduoti vizą atmetimo kriterijų. Tačiau lig šiol sekretorė nepateikė tokio pranešimo, o tai reiškia, kad atmestų prašymų išduoti vizą pagal Bevizio režimo programą procentinė dalis negali viršyti 3 %. Lig šiol JAV įvykdė du bandomuosius biometrinės išvykimo sistemos projektus Atlantoje ir Denveryje (2009), bet sisteminė biometrinė išvykimo kontrolė dar neįdiegta.

Dėl Bevizio režimo programos JAV taip pat paskelbė naujas kelionės su skubos tvarka išduotais ir (arba) laikinaisiais pasais taisykles. Nuo 2009 m. liepos 1 d. visi skubos tvarka išduoti ir (arba) laikinieji pasai turi būti e. pasai (mikroschema su nuotrauka ir duomenų lapo informacija), kad jų turėtojai atitiktų vykimo į JAV pagal Bevizio režimo programą reikalavimus. Dvi pagrindinės tokio sprendimo priežastys yra tai, kad pagal Bevizio režimo programą reglamentuojančius įstatymus po 2006 m. spalio 26 d. išduoti pasai turi būti e. pasai ir jokiame įstatyme nėra numatyta išimties laikiniesiems ar skubos tvarka išduotiems pasams, ir tai, kad kai kurie keliautojai skubos tvarka išduotais pasais naudojosi kelioms ne skubioms kelionėms. JAV muitinės ir sienos apsaugos pareigūnams nurodyta keliaujančiuosius skubos tvarka įleisti, jei keliautojai atitinka kitus reikalavimus.

2009 m. birželio 29 d. ES pirmininkaujančioji valstybė narė Čekija, pirmininkausianti valstybė Švedija ir Komisijos delegacija Vašingtone pareiškė bendrą oficialų protestą – nusiuntė raštą Vidaus saugumo departamento vadovo pavaduotojui politikai D. Heymanui. JAV informavo, kad konsulatams ir pasienio pareigūnams patarta keliaujančiųjų skubos tvarka atžvilgiu vadovautis savo nuožiūra ir iš anksto įspėti pasienio pareigūnus apie tuos keliaujančiuosius skubos tvarka, kurie neatitinka reikalavimų.

Kalbant apie dvišalius susitarimus – 2009 m. birželio 28 d. Graikija pasirašė susitarimo memorandumą ir tokį susitarimo memorandumą su JAV pasirašiusių valstybių narių skaičius padidėjo iki aštuonių. Šios valstybės narės taip pat pasirašė susitarimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo sunkių nusikaltimų prevencijos ir kovos su jais srityse ir susitarimus dėl keitimosi informacija apie žinomus arba įtariamus teroristus. Be to, 2008 m. lapkričio 3 d. Bulgarija ir Rumunija su JAV pasirašė deklaraciją, kurioje numatytas bendradarbiavimas dėl griežtesnių tarptautinių kelionių dvišalių saugumo priemonių ir JAV bevizio režimo programos reikalavimai.

2008 m. gruodžio 31 d. JAV nusiuntė raštą Bevizio režimo programoje jau iki ankstesnės 2008 m. plėtros dalyvavusioms valstybėms narėms, kuriame informavo, kad šios įvykdė 9/11 įstatymo reikalavimus dėl Bevizio režimo programos ir kad reikia tęsti bendradarbiavimą dėl kelių 9/11 įstatymo reikalavimų. Rašte šios valstybės narės raginamos pasirašyti du susitarimus dėl keitimosi informacija, kuriuos kitos valstybės narės jau pasirašė, kaip pirmiau nurodyta. Rašte taip pat nurodyta, kad iki 2008 m. prie Bevizio režimo programos prisijungusioms šalims nereikia pasirašyti susitarimo memorandumo.

Vertinimas

Nuo 2008 m. liepos 23 d. prie Bevizio režimo programos prisijungė dar septynios valstybės narės. Be to, JAV pareiškė, kad Graikija galėtų prisijungti prie Bevizio režimo programos iki šių metų pabaigos. Tačiau keturių valstybių narių piliečiai vis dar neturėtų teisės keliauti į JAV be vizų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad iki 2009 m. birželio 30 d. neįdiegta biometrinė išvykimo oro transportu kontrolės sistema, atmestų prašymų suteikti vizą santykio kriterijus sumažėjo iki 3 %. Tai reiškia, kad, remiantis naujausiais penkių valstybių narių, dar nedalyvaujančių Bevizio režimo programoje, atmestų prašymų suteikti vizą rodikliais, tik Graikija atitiktų 3 % atmestų prašymų suteikti vizą ribą. Komisija susitikimuose su JAV toliau kels abipusiškumo principo nesilaikymo klausimą, kad abipusiškumo principas kuo greičiau būtų visiškai įgyvendintas.

Kalbant apie Europos bendrijos aspektą, Komisija tikisi iki 2009 m. spalio mėn. įvyksiančio ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų trejeto susitikimo pasiekti susitarimą dėl keitimosi laiškais teksto ir tęs diskusijas su JAV šiuo klausimu.

Dėl ŽIV infekuotų asmenų, kurie vis dar negali keliauti į JAV pagal Bevizio režimo programą, Komisijos nuomone, padaryta svarbi pažanga. Komisija atidžiai stebės pasiūlytą įgyvendinantį teisės aktą ir ragins JAV administraciją skubiai užbaigti šį procesą, kad ŽIV infekuoti asmenys kuo greičiau galėtų keliauti pagal Bevizio režimo programą.

Kalbant apie ESTA, Komisijai labai didelį susirūpinimą kelia ketinimas įvesti mokestį už naudojimąsi ESTA ir siekiant skatinti turizmą JAV. Įvairiuose pareiškimuose ES pareiškė savo požiūrį, kad mokesčio už ESTA įvedimas būtų papildoma našta į JAV keliaujantiems Europos piliečiams ir prieštarautų dažnai kartotam įsipareigojimui stiprinti transatlantinius kontaktus ir bendradarbiavimą. Komisija dar nebaigė ESTA vertinimo, kad nustatytų, ar ji prilygintina prašymų išduoti Šengeno vizą pateikimo tvarkai. Tai susiję su tuo, kad JAV dar nepaskelbtas galutinis sprendimas dėl ESTA nuostatų. Be abejonės, mokestis, kuris visų pirma naudingas JAV vidaus ūkio sektoriui, bus papildomu veiksniu atliekant šį vertinimą ir greičiausiai sustiprins argumentus, kad ESTA prilygsta vizai.

Galiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, JAV vidaus saugumo departamento duomenimis, atitikties ESTA rodikliai vos viršija 90 %. Tai leidžia manyti, kad atitiktį ESTA staiga padarius visiškai privaloma, jei JAV valdžios institucijų nevykdytų tinkamos informavimo kampanijos ir nenustatytų galimybės pasienio pareigūnams tam tikru lygmeniu vadovautis savo nuožiūra, laikinai gali padidėti keliaujančiųjų pagal Bevizio režimo programą, kuriems būtų neleista patekti į JAV, skaičius.

Nuo 2008 m. liepos 23 d. ataskaitos paskelbimo pažangos abipusiškumo srityje nepadaryta

Brazilija

Dabartinė padėtis

Į Braziliją vykstantiems keturių valstybių narių, t. y. Kipro, Estijos, Latvijos ir Maltos, piliečiams vis dar taikomas vizų režimas.

2003 m. Lietuvos ir Brazilijos pasirašytas vizų režimo panaikinimo susitarimas įsigaliojo 2009 m. sausio 13 d.

Veiksmai, kurių imtasi abipusiškumo principui įgyvendinti

2008 m. liepos 2 d. Komisija oficialiai pradėjo derybas su Brazilija dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo susitarimo. Derybos praktiškai pradėtos 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn.

2008 m. gruodžio 22 d. įvykusiame ES ir Brazilijos Rio de Žaneiro aukščiausiojo lygio susitikime dar kartą patvirtinta, kad reikia pasirašyti trumpalaikių vizų režimo panaikinimo susitarimą, ir ši nuostata taip pat įtraukta į bendrą veiksmų planą: Greitai užtikrinti keliones, kurioms būtų taikomas bevizis režimas, visiškai atsižvelgiant į susijusias parlamentines ir kitas vidaus procedūras, kurias reikia užbaigti, remiantis abipusiškumo principu, artimiausiu metu užbaigiant derybas ir galutinai suderinant EB ir Brazilijos trumpalaikių vizų režimo panaikinimo susitarimą (-us), atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriais apsikeista . Šį įsipareigojimą Brazilija dar kartą patvirtino 2009 m. liepos 7 d. įvykusiame EB ir Brazilijos jungtinio komiteto posėdyje.

2009 m. vasario 18 d., gegužės 8 d. ir liepos 2 d. įvyko Komisijos ir Brazilijos susitikimai, per kuriuos siekta suderinti susitarimo dėl vizų režimo panaikinimo kompromisinį tekstą. Tačiau nepadaryta jokios svarbios pažangos. Dėl šios priežasties 2009 m. liepos 31 d. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Barrot nusiuntė raštą Brazilijos išorės santykių ministrui C. Amorimui, kuriame jis, viena, dar sykį pakartojo, kad būtina paspartinti ir užbaigti derybas dėl vizų režimo panaikinimo susitarimo, ir, antra, nurodė, kad Europos bendrija jau parodė didelį lankstumą šiuo klausimu.

2009 m. rugpjūčio 26 d. surengta Komisijos ir Brazilijos išorės santykių ministerijos vaizdo konferencija, kurioje siekta pasirengti kitam derybų etapui. Nors vizų režimo panaikinimo susitarimo klausimu nepadaryta jokios realios pažangos, Komisija ir Brazilija paaiškino savo pozicijas pagrindiniais klausimais, kuriuos reikia išspręsti, t. y. dėl susitarimo taikymo srities, poreikio įsteigti jungtinį komitetą ir susitarimo teritorinio taikymo ne Europoje esančioms Prancūzijos ir Nyderlandų teritorijoms.

2009 m. rugsėjo 29 d. – spalio 1 d. Brazilijos mieste Komisija dalyvavo tolesniame derybų raunde su Brazilijos valdžios institucijomis. Derybomis šalims pavyko sutarti dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo paprastus pasus turintiems asmenims susitarimo teksto projekto.

Vertinimas

Komisija palankiai vertina pasiektą susitarimo projektą dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo paprastus pasus turintiems asmenims ir ketina greitai pasiekti susitarimą dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinius, tarnybinius ar oficialius pasus turintiems asmenims. Komisija tikisi, kad Brazilija galės, laikydamasi vidaus procedūrų, kuo greičiau ratifikuoti abu susitarimus.

Brunėjaus Darusalamas

Dabartinė padėtis

Visoms valstybėms narėms taikomas 30 dienų bevizis režimas. Šį bevizį režimą vietos institucijose galima pratęsti du kartus po 30 dienų iki 90 dienų buvimo šalyje be vizos taikant bevizį režimą. Tačiau JAV piliečiams, turintiems paprastus, mašininio nuskaitymo pasus, taikomos palankesnės sąlygos, ir jie šalyje gali būti 90 dienų.

Veiksmai, kurių imtasi abipusiškumo principui įgyvendinti

Komisija surengė konsultacijas su Brunėjaus Darusalamo atstovybe Europos Sąjungoje techniniais klausimais, kad aptartų galimybes taikyti 90 dienų bevizį režimą, panašiai kaip JAV piliečiams, ir taip visiškai įgyvendinti abipusiškumo principą. Per šias konsultacijas Komisija paaiškino, kad visi valstybėse narėse išduodami pasai yra mašininio nuskaitymo pasai, o nuo 2009 m. birželio 28 d. valstybės narės netgi išduoda e. pasus su mikroschema, kurioje yra veido nuotrauka ir du pirštų atspaudai. Be to, Komisija paaiškino, kad bevizio režimo abipusiškumo principo visiškai laikomasi Singapūre ir Malaizijoje – dviejose kaimyninėse Brunėjaus Darusalamo šalyse, kurios ES piliečiams taikė panašią politiką, ir jos šiuo metu taiko 90 dienų bevizį režimą.

Vertinimas

Šiuo metu įvairios Brunėjaus Darusalamo ministerijos nacionaliniu lygmeniu svarsto galimybes taikyti 90 dienų bevizį režimą. Komisija labai atidžiai stebės šias nacionalines diskusijas Brunėjaus Darusalame ir tęs konsultacijas su Brunėjaus Darusalamo valdžios institucijomis, siekdama tokių pat palankesnių 90 dienų bevizio režimo sąlygų, kokios suteiktos JAV.

Kanada

Dabartinė padėtis

Vizų režimas toliau taikomas Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, o nuo 2009 m. liepos 14 d. vėl įvestas Čekijos piliečiams. Dėl pakartotinio vizų režimo įvedimo Čekijos piliečiams Komisija nurodo atskirą specialią ataskaitą, paskelbtą 2009 m. spalio 19 d[10].

Veiksmai, kurių imtasi abipusiškumo principui įgyvendinti

Bevizio visų ES piliečių kelionių į Kanadą klausimas keltas ne kartą, konkrečiai 2008 m. ir 2009 m. ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimuose. Šiame susitikime patvirtinta, kad Kanada ir ES toliau bendradarbiaus, siekdamos kuo greičiau visiems ES piliečiams užtikrinti keliones į Kanadą taikant bevizį režimą.

Po 2008 m. balandžio mėn. surengtų techninių vizitų į Rumuniją ir Bulgariją Kanada 2009 m. kovo mėn. pagrindiniais savo apžvalgų nustatytais faktais pasidalijo su Bulgarija ir Rumunija. Abi valstybės narės pateikė atnaujintą su apžvalgos nustatytais faktais susijusią informaciją. Kanada abiem valstybėms narėms nurodė jai rūpestį keliančius klausimus, bet taip pat išreiškė ketinimus toliau bendradarbiauti ir paprašė jų pateikti atnaujintą informaciją apie rūpestį keliančias sritis. Be to, Kanada toliau stebės sąlygas Bulgarijoje ir Rumunijoje ir jų pažangą siekiant įvykdyti Kanados nustatytus vizų režimo panaikinimo kriterijus.

Vertinimas

Komisija tęs diskusijas su Kanada, siekdama pažangos vizų režimo panaikinimo Bulgarijai ir Rumunijai klausimu.

IšVADOS

Komisijos nuomone, nuo paskutinės ataskaitos paskelbimo 2008 m. liepos 23 d. pasitvirtino naujojo vizų abipusiškumo mechanizmo veiksmingumas. Iš aštuonių į teigiamą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių, kurios, rengiant ankstesnę ataskaitą, taikė vizų režimą vienai ar kelioms valstybėms narėms, vizų toliau reikalauja tik penkios trečiosios šalys. Bevizio režimo abipusiškumo principo visapusiškai laikosi Japonija, Panama ir Singapūras.

Be to, didelė pažanga padaryta bevizio režimo abipusiškumo principo laikymosi Australijoje ir JAV klausimu. Kalbant apie Australiją, pradėjus veikti sistemai „eVisitors“, sudarytos vienodos sąlygos visų valstybių narių ir asocijuotųjų Šengeno šalių piliečiams. Komisija nustatyti, ar bevizio režimo abipusiškumo principas visiškai įgyvendintas, galės tik užbaigus sistemos „eVisitors“ vertinimą.

Kalbant apie JAV, dar septynios valstybės narės prisijungė prie Bevizio režimo programos. Nepaisant to, padėtis dar toli gražu nėra patenkinama, ir Komisija tęs diskusijas su JAV, kad likusios penkios valstybės narės būtų kuo anksčiau įtrauktos į Bevizio režimo programą. Kalbant apie JAV ESTA sistemą Komisija apgailestauja, kad priimtas įstatymas, kuriuo įvedamas mokestis už naudojimąsi ESTA siekiant naudos JAV kelionių ir turizmo sektoriui. Šis užsieniečiams taikomas mokestis būtų priešingus rezultatus duodantis veiksmas, dėl kurio gali būti nuspręsta, kad ESTA prilygintinas prašymų išduoti Šengeno vizą pateikimo tvarkai, o tai gali turėti labai rimtų pasekmių JAV keliautojams į Europą.

Kalbant apie Brunėjaus Darusalamą, Komisija atidžiai stebės Brunėjaus Darusalame vykstančias nacionalinio lygmens diskusijas ir tęs konsultacijas su Brunėjaus Darusalamo valdžios institucijomis, siekdama, kad visoms valstybėms narėms būtų taikomas 90 dienų bevizis režimas.

Komisija palankiai vertina su Brazilija pasiektą susitarimo projektą dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo paprastus pasus turintiems asmenims ir ketina greitai pasiekti susitarimą dėl trumpalaikių vizų režimo panaikinimo diplomatinius, tarnybinius ar oficialius pasus turintiems asmenims. Komisija tikisi, kad Brazilija galės, laikydamasi vidaus procedūrų, kuo greičiau ratifikuoti abu susitarimus.

Kalbant apie Kanadą, Komisija tęs diskusijas su Kanada, siekdama pažangos vizų režimo panaikinimo Bulgarijai ir Rumunijai klausimu.

Vadovaudamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2005, 1 straipsnio 5 dalimi, Komisija ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui vėl pateiks ne vėliau kaip 2010 m. birželio 30 d.

[1] OL L 81, 2001 3 21, p. 1.

[2] OL L 141, 2005 6 4, p. 3.

[3] COM(2006) 3 galutinis.

[4] COM(2006) 568 galutinis.

[5] COM(2007) 533 galutinis.

[6] COM(2006) 3 galutinis, p. 18.

[7] COM(2008) 486 galutinis/2.

[8] COM(2006) 3 galutinis.

[9] SEC(2008) 2991 galutinis.

[10] COM(2009) 562 galutinis.