[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.9.2009

COM(2009) 465 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

SANGLAUDOS FONDO METINĖ ATASKAITA (2008 m.) [SEC(2009) 1159 galutinis]

TURINYS

SANGLAUDOS FONDO METINĖ ATASKAITA (2008 m.) 1

1. 2000–2006 m. laikotarpio finansinio vykdymo rezultatai 2008 m. ir projektų baigimas 3

2. Ekonominė aplinka ir sąlygos 8

3. Auditas ir finansinių klaidų ištaisymai 8

4. Pažeidimai, apie kuriuos pranešė valstybės narės 12

5. Vertinimas 13

6. Informacija ir viešinimas 14

Reglamentu (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiančiu Sanglaudos fondą ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1164/94, nereikalaujama pateikti metinės Sanglaudos fondo ataskaitos.

Todėl ši ataskaita pateikiama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1164/1994 14 straipsnio 1 dalimi ir joje apžvelgiamas Sanglaudos fondo projektų, kurie patvirtinti 2000–2006 m. laikotarpiui, taip pat buvusių ISPA projektų atitinkamose valstybėse narėse, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, įgyvendinimas 2008 m.

Todėl šioje ataskaitoje apžvelgiama Sanglaudos fondo veikla nuo 2006 m. pabaigos trylikoje paramą gaunančių valstybių narių: Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Kipre, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, taip pat Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Išsamesnė informacija apie 2000–2006 m. laikotarpiu kiekvienai valstybei narei patvirtintų projektų įgyvendinimą 2008 m. pateikiama šios ataskaitos priede.

1. 2000–2006 M. LAIKOTARPIO FINANSINIO VYKDYMO REZULTATAI 2008 M. IR PROJEKTų BAIGIMAS

2008 m. penkiolika valstybių narių (12 valstybių narių, įstojusių 2004 ir 2007 m., Graikija, Portugalija ir Ispanija) atitiko reikalavimus Sanglaudos fondo paramai gauti. Reikia priminti, kad dėl išaugusios šalies ekonomikos Airija nuo 2004 m. sausio 1 d. nėra tinkama valstybė paramai gauti.

Atsižvelgiant į tai, kad visi Sanglaudos fondo įsipareigojimai dėl 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu finansuotų projektų buvo įvykdyti iki 2006 m. gruodžio 31 d., 2008 m. Sanglaudos fondo finansinius išteklius sudarė tik mokėjimų asignavimai.

2008 m. atlikti mokėjimai 2000–2006 m. laikotarpiu patvirtintiems projektams

2008 m. pradinis biudžetas sudarė 1 937 mln. EUR. Tačiau mokėjimų paraiškos buvo teikiamos taip greitai, kad netrukus reikėjo papildyti išteklius, kad būtų galima vykdyti mokėjimų asignavimus. Regioninės politikos generalinis direktoratas paprašė padidinti mokėjimų asignavimus iš viso iki maždaug 553 mln. EUR. Išteklių padidinimas – tai valstybių narių gerų veiklos rezultatų pasekmė, ypač keturių paramą gaunančių valstybių narių, Slovėnijos, Slovakijos, Lietuvos ir Estijos, kurios pasiekė daugiau, nei buvo numatyta.

Iš buvusios ISPA priemonės biudžeto eilučių metų pabaigoje buvo išmokėta 100 % paskirtų asignavimų.

2008 m. pabaigoje dabartinių paramą gaunančių valstybių vidutinis Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės projektų lėšų įsisavinimo lygis (mokėjimai palyginti su įsipareigojimais) buvo 66,3 %. Bulgarijos įsisavinimo lygis yra mažiausias (39,8 %), o Maltos įsisavinimo lygis didžiausias – 79,8 %. Kitų valstybių narių įsisavinimo lygis svyruoja nuo 50,9 % iki 76,1 % skirtos sumos.

1 lentelė. Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės mokėjimų vykdymas 2008 m. (EUR)

Buvusi ISPA priemonė | 650 000 000 | -100 000 000 -10 000 000 | 540 000 000 | 531 454 029 |

Portugalija | 121 124 899 | 62,3% | 73 149 733 | 37,6% | 181 537 | 194 456 170 | 6,4% |

Ispanija | 401 570 546 | 62,3% | 242 969 772 | 37,7% | 644 540 318 | 21,3% |

Čekija | 86.699.762 | 50,3% | 84.954.613 | 49,3% | 633.784 | 172.288.158 | 5,7% |

Estija | 38 398 994 | 54,6% | 29 140 155 | 41,4% | 2 765 566 | 70 304 714 | 2,3% |

Vengrija | 40 777 254 | 51,3% | 36 533 591 | 46,0% | 2 110 617 | 79 421 462 | 2,6% |

Latvija | 64 544 604 | 64,5% | 32 774 486 | 32,8% | 2 746 852 | 100 065 942 | 3,3% |

Lietuva | 114 458 156 | 62,2% | 61 109 392 | 33,2% | 8 370 251 | 183 937 800 | 6,1% |

Malta | 5 212 565 | 99,4% | 0,0% | 29 765 | 5 242 331 | 0,2% |

Lenkija | 528 130 703 | 67,3% | 247 053 953 | 31,5% | 9 419 180 | 784 603 837 | 26,0% |

Slovakija | 82 362 076 | 53,1% | 71 696 734 | 46,3% | 927 381 | 154 986 191 | 5,1% |

Slovėnija | 22 326 262 | 45,3% | 26 911 481 | 54,7% | 49 237 743 | 1,6% |

Rumunija | 180 683 377 | 56,5% | 122 030 336 | 38,2% | 16 947 321 | 319 661 035 | 10,6% |

Graikija | 2 503 744 174 | 2 450 738 235 | 1 152 286 728 |

Ispanija | 11 788 531 423 | 9 838 026 775 | 3 094 434 304 |

Airija | 573 575 321 | 570 010 223 | 55 745 185 |

Portugalija | 3 156 539 424 | 2 427 127 170 | 1 077 862 318 |

ES 4 | 18 022 390 343 | 15 285 902 403 | 5 380 328 535 |

Kipras | 54 014 695 | 31 793 262 | 22 221 433 |

Čekija | 1 228 077 241 | 796 786 963 | 431 290 278 |

Estija | 427 034 848 | 289 151 602 | 137 883 246 |

Vengrija | 1 482 597 185 | 780 102 018 | 702 495 167 |

Latvija | 713 862 336 | 499 522 087 | 214 340 249 |

Lietuva | 846 449 583 | 559 974 524 | 265 380 251 |

Malta | 21 966 289 | 17 529 702 | 4 436 587 |

Lenkija | 5 634 539 614 | 2 871 741 538 | 2 762 798 076 |

Slovakija | 766 250 297 | 539 212 844 | 227 037 453 |

Slovėnija | 254 198 103 | 162 579 583 | 91 618 520 |

ES 10 | 11 428 990 190 | 6 548 394 123 | 4 859 501 260 |

Bulgarija | 879 941 333 | 350 021 546 | 529 813 137 |

Rumunija | 2 043 037 858 | 1 040 128 078 | 1 002 599 040 |

ES 2 | 2 922 979 191 | 1 390 149 624 | 1 532 412 177 |

IŠ VISO | 32 374 359 723 | 23 224 446 150 | 11 772 241 972 |

2000–2006 m. laikotarpio projektų baigimas

2008 m. buvo baigti 49 Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės projektai, kuriems skirtų mokėjimų bendra suma – apie 750 mln. EUR. 2008 m. pabaigoje bendras 2000–2006 m. Sanglaudos fondo baigtų projektų skaičius (kartu su buvusios ISPA priemonės projektais) buvo 216, o projektų, kuriuos reikia baigti, sumažėjo nuo 1192 iki 976. Informacija apie iki 2008 m. pabaigos baigtus projektus pagal valstybes nares pateikiama 4 lentelėje.

4 lentelė. Sanglaudos fondo baigtų projektų skaičius (kartu su buvusios ISPA priemonės projektais) 2008 m. pabaigoje

Valstybė narė | Bendras Sanglaudos fondo projektų skaičius | Baigtų projektų skaičius 2008 m. pabaigoje | Nebaigtų projektų skaičius 2008 m. pabaigoje |

Projektų skaičius | Iš viso mokėjimų (EUR) |

Graikija | 124 | 34 | 886 825 780 | 90 |

Ispanija | 407 | 80 | 2 363 473 998 | 327 |

Airija | 10 | 3 | 250 368 797 | 7 |

Portugalija | 109 | 24 | 580 082 620 | 85 |

ES 4 | 650 | 141 | 4 080 751 195 | 509 |

Čekija | 58 | 14 | 192 671 263 | 44 |

Estija | 37 | 14 | 75 086 815 | 23 |

Kipras | 2 | 0 | 0 | 2 |

Latvija | 46 | 10 | 44 331 604 | 36 |

Lietuva | 51 | 9 | 82 084 499 | 42 |

Vengrija | 47 | 10 | 11 153 890 | 37 |

Malta | 3 | 0 | 0 | 3 |

Lenkija | 130 | 5 | 27 825 974 | 125 |

Slovėnija | 28 | 6 | 55 213 444 | 22 |

Slovakija | 39 | 4 | 6 880 841 | 35 |

ES 10 | 441 | 72 | 495 248 330 | 369 |

Bulgarija | 38 | 1 | 950 121 | 37 |

Rumunija | 63 | 2 | 1 794 822 | 61 |

ES 2 | 101 | 3 | 2 744 943 | 98 |

IŠ VISO | 1 192 | 216 | 4 578 744 468 | 976 |

2. EKONOMINė APLINKA IR SąLYGOS

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/94, kuriuo reglamentuojamas Sanglaudos fondas iki 2006 m. pabaigos[1] patvirtintiems projektams, nustatomos tam tikros biudžeto politikos sąlygos dėl fondo išmokų. Reglamente nustatyta, kad „fondas nebefinansuos jokių valstybės narės naujų projektų arba, jeigu yra dideli kelių etapų projektai, jokių naujų projekto etapų, jeigu Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma nustatys, kad valstybė narė [...] neįgyvendino [stabilumo ar konvergencijos programos] taip, kad būtų išvengta perviršinio šalies biudžeto deficito“. 2008 m. pabaigoje vienai Sanglaudos fondo paramą gaunančiai valstybei narei (Vengrijai) tebebuvo taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP), kuri, remiantis minėtu reglamentu, tam tikromis sąlygomis gali būti siejama su pervedimų iš fondo sustabdymu. Tačiau šios priemonės taikyti nereikėjo, nes Taryba, remdamasi turima informacija, nusprendė, kad Vengrijos vyriausybė veikė laikydamasi jos rekomendacijų. Kaip pranešta praėjusioje metinėje ataskaitoje, 2008 m. liepos mėn. Taryba nusprendė nutraukti Slovakijai, Portugalijai, Lenkijai ir Čekijai taikomą perviršinio deficito procedūrą.

Vengrijai perviršinio deficito procedūra pradėta taikyti iškart po jos įstojimo į ES 2004 m., remiantis 2003 m. valdžios sektoriaus 5,9 % deficitu. Nuo tada du kartus buvo nustatyta, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių Tarybos rekomendacijoms įgyvendinti – pirmą kartą 2005 m. sausio mėn., antrą – 2005 m. lapkričio mėn. Kadangi Vengrija nėra euro zonos narė, jai taikoma speciali išimtis, netaikant tolesnių perviršinio deficito procedūros etapų. Vadovaudamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi, 2007 m. liepos mėn. Taryba paskelbė naują rekomendacijų rinkinį. Nė vienu iš šių atvejų Komisija nerekomendavo Tarybai sustabdyti Sanglaudos fondo įsipareigojimų. 2009 m liepos mėn. Taryba nusprendė, kad dėl ekonominės krizės, remiantis Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi, reikia nustatyti naują datą – 2011 m., iki kurios turi būti panaikintas perviršinis deficitas.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1084/2006, kuriuo reglamentuojamas Sanglaudos fondas 2007–2013 m.[2], paaiškinti keli praeityje buvę neaiškumai dėl Sanglaudos fondo paramos teikimo sąlygų taikymo. Minėtame reglamente nustatyta, kad, priėmus sprendimą pagal 104 straipsnio 8 dalį, Komisija gali siūlyti sustabdyti Sanglaudos fondo paramą. Savo ruožtu Taryba gali nuspręsti sustabdyti visų arba dalies įsipareigojimų vykdymą, ir toks sprendimas galiotų nuo kitų metų sausio 1 d. Jei vėliau Taryba, taikydama perviršinio deficito procedūrą, nusprendžia, kad valstybė narė ėmėsi būtinų veiksmų deficitui ištaisyti, iš karto priimamas sprendimas nutraukti Sanglaudos fondo įsipareigojimų vykdymo sustabdymą. Buvo nustatytos sustabdytų įsipareigojimų pakartotinio įtraukimo į biudžetą taisyklės.

3. AUDITAS IR FINANSINIų KLAIDų IšTAISYMAI

2008 m. sutapo 2000–2006 m. programavimo laikotarpio galutinio etapo įgyvendinimas, taip pat pasiregimas jį užbaigti, ir naujo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžia. Valdymo ir kontrolės aplinka 2008 m. turėjo įveikti dvejopą riziką, susijusią su pasirengimu baigti buvusias programas ir projektus, ir riziką, susijusią su naujų programų valdymo ir kontrolės sistemų kūrimu.

1994–1999 m. programavimo laikotarpio auditas . – ES-4 (Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija).

Sanglaudos fondo uždarymo tyrimas, susijęs su 1994–1999 m. laikotarpiu, apėmė 10 % Sanglaudos fondo projektų, kurių bendrai finansuotos išlaidos šiuo laikotarpiu sudarė 20 %. Faktinės medžiagos tyrimas baigtas 2003 m.; pagrindiniai nustatyti trūkumai – nepakankamas valdymo tikrinimas, dėl kurio atsirado netinkamų paramai gauti išlaidų, ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų. 2008 m. buvo taikytos finansinių klaidų ištaisymo procedūros, susijusios su uždarymo tyrimu, išskyrus tris nebaigtus projektus (2 Ispanijoje, 1 Portugalijoje), kurie bus baigti 2009 m.

2000–2006 m. programavimo laikotarpio auditas – ES 14 (ES 10 + ES 4).

2008 m. ES–14 valstybėse narėse buvo atlikti keturi auditai, per kuriuos buvo tikrinama, ar įgyvendinamos ankstesnių auditų pateiktos rekomendacijos. Be to, įvykdyti 5 baigiamąją deklaraciją rengiančių įstaigų auditai, siekiant patikrinti valstybių narių pasirengimą baigti projektus, nustatyti ir sušvelninti su tuo susijusią riziką.

2008 m. Regioninės politikos generalinis direktoratas išnagrinėjo 2000–2006 m. Sanglaudos fondo projektams baigti pateiktas baigiamąsias deklaracijas, iš jų 60 (sudarantys 5 % visų SF projektų) buvo Ispanijos projektai.

Kiti audito darbai 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu apėmė metinių kontrolės ataskaitų, gautų pagal Reglamento Nr. 1386/2002 12 straipsnį, nagrinėjimą. Iki 2008 m. pabaigos dauguma ataskaitų buvo išnagrinėtos, valstybėms narėms buvo nusiųsti atsakymai su pastabomis ir, kur būtina, su papildomos informacijos prašymais, kad būtų galima kuo labiau pasinaudoti nacionalinių auditų rezultatais. Be to, 2008 m. gautas tam tikras nacionalinių sistemų audito ataskaitų kiekis.

Paskutinis dvišalis koordinacinis susitikimas su Regioninės politikos generaliniu direktoratu, aptariantis 2007 m., įvyko 2008 m. vasario mėn. Kadangi 2008 m. buvo pereinamieji metai, dvišalius koordinacinius susitikimus, aptariančius 2008 m., nuspręsta perkelti į pirmą 2009 m. pusę. Kasmet vyksta dvišaliai susitikimai su nacionalinėmis audito institucijomis, kurių metu dalijamasi informacija apie vykdomus audito darbus, aptariama atrankinių patikrinimų ir ankstesnių auditų pateiktų išvadų įgyvendinimo pažanga. 2009 m. susitikimuose bus aptariami abu 2000–2006 ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiai.

Kontrolės poveikis

Finansinių klaidų ištaisymai

Regioninės politikos GD kaip priežiūros institucija atliko tarpinių mokėjimų sustabdymą ir finansinių klaidų ištaisymą, kai tik nustatė, kad esama rimtų trūkumų, kurie kelia grėsmę nesusigrąžinti valstybėms narėms skirtų lėšų. Jis taip pat pateikė pataisytą procedūrų vadovą, supaprastinantį vidinius veiksmus, priimant sprendimus mokėjimų sustabdymo ir finansinių klaidų ištaisymo atvejais.

Jeigu, atlikus atitinkamą patikrą, Komisija nustato, kad išlaidos, nurodytos tarpinio mokėjimo paraiškoje, yra susijusios su rimtais netikslumais, ir valstybė narė nesiima jokių neatidėliotinų taisomųjų veiksmų, pradedama formali mokėjimų sustabdymo procedūra. 2008 m. DG REGIO priėmė vieną mokėjimų Bulgarijai iš Sanglaudos fondo sustabdymo sprendimą, dėl dviejų kelių transporto sektoriaus projektų.

2008 m. po Komisijos arba Audito rūmų atliktų auditų, arba OLAF tyrimų buvo atlikti finansiniai ištaisymai, kurių bendra suma 92,7 mln. EUR. Iš šios sumos 38,2 mln. EUR buvo skirti 1994–1999 m. programavimo laikotarpio projektams, o54,5 mln. EUR – 2000–2006 m. laikotarpio projektams. Finansiniai ištaisymai buvo atlikti arba priėmus formalius Komisijos sprendimus (66,2 mln. EUR), arba valstybėms narėms sutikus be formalaus sprendimo (26,5 mln. EUR).

Keturi finansinių ištaisymų sprendimai buvo priimti dėl 1994–1999 m. programavimo laikotarpio Sanglaudos fondo projektų, kurio suma 31,5 mln. EUR, ir devyni sprendimai dėl 2000–2006 m. laikotarpio projektų, kurio suma 34,7 mln. EUR.

Iš 26,5 mln. EUR vertės finansinių klaidų ištaisymo, su kuriuos sutiko valstybės narės, 6,7 mln. EUR buvo susiję su 1994–1999 m. programavimo laikotarpio projektais ir 19,8 mln. EUR – su 2000–2006 m. projektais. Ištaisymas atliktas atskaitant minėtas sumas iš mokėjimo reikalavimų arba mokėtino likučio balanso baigiant projektą.

5 lentelėje rodoma kiekvienos valstybės narės finansinių klaidų ištaisymų vertė kiekvienu programavimo laikotarpiu.

5 lentelė. 2008 m. Sanglaudos fondo finansinių klaidų ištaisymai pagal programavimo laikotarpį ir valstybę (EUR)

Valstybė narė | Sanglaudos fondas | IŠ VISO |

Laikotarpis 2000-2006 m. | Laikotarpis 1994-1999 m. |

Graikija | 23 405 436 | 5 674 477 | 29 079 913 |

Ispanija | 19 927 164 | 32 483 151 | 52 410 315 |

Airija | - | - | - |

Portugalija | 11 062 188 | - | 11 062 188 |

ES 4 | 63 259 764 | 38 157 628 | 92 552 416 |

Kipras | - | - | - |

Čekija | - | - | - |

Estija | 125 073 | - | 125 073 |

Vengrija | - | - | - |

Latvija | - | - | - |

Lietuva | 65 833 | - | 65 833 |

Malta | - | - | - |

Lenkija | 123 | - | 123 |

Slovėnija | - | - | - |

Slovakija | - | - | - |

ES 10 | 191 029 | - | 191 029 |

Bulgarija | 6 156 | - | 6 156 |

Rumunija | - | - | - |

ES 2 | 6 156 | - | 6 156 |

IŠ VISO | 54 591 973 | 38 157 628 | 92 749 601 |

Valdymo ir kontrolės sistemos

Generalinio direktorato 2008 m. metinėje veiklos ataskaitoje buvo pateikta teigiama nuomonė dėl valdymo ir kontrolės sistemų veikimo (2000–2006 m.) pažymint, kad nėra svarbių, esminių sistemos dalių trūkumų; nuomonė pareikšta apie Sanglaudos fondo sistemas 7 valstybėse narėse (Kipre, Estijoje, Vengrijoje (transporto sektoriuje), Latvijoje, Maltoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje), tai sudaro 15,45 % visų mokėjimų 2008 m., palyginus su visais Sanglaudos fondo mokėjimais.

Nuomonė dėl 10 valstybių narių, kurios gavo 84,55 % visų SF mokėjimų 2008 m., buvo sąlyginė, nes nustatyta svarbių esminių sistemos dalių trūkumų. Tai Bulgarija, Čekija, Graikija, Vengrija (aplinkos apsaugos sektorius), Airija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Ispanija. Visais atvejais trūkumų poveikis laikomas vidutinišku, išskyrus Bulgarijos kelių transporto sektorių.

Dėl Bulgarijos kelių transporto sektoriaus nuomonė buvo sąlyginė, nes nustatyta svarbių esminių sistemos dalių trūkumų. Atitinkamai, Generalinio direktorato 2008 m. metinėje veiklos ataskaitoje buvo padaryta išlyga dėl Bulgarijos kelių transporto sektoriaus. Todėl Komisija nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. sustabdė mokėjimus Bulgarijos kelių transporto sektoriaus projektams.

Išsamesnės informacijos apie kiekvienos valstybės narės auditus ir finansinių klaidų ištaisymą pateikiama šios ataskaitos priede.

4. PAžEIDIMAI, APIE KURIUOS PRANEšė VALSTYBėS NARėS

2008 m. valstybės narės, remdamosi Reglamentu (EB) Nr. 1831/94, atsiuntė Komisijai 140 pranešimų apie pažeidimus, susijusius su bendrai finansuojamais projektais, kurių bendra vertė 56 328 911 EUR. Iš šios sumos 19 768 042 EUR buvo susigrąžinti, o likusieji bus susigrąžinti. Valstybės narės, pranešusios apie daugiausia tokių atvejų – tai Ispanija, Portugalija, Vengrija ir Graikija (atitinkamai 64, 22, 13 ir 12 atvejų). Ispanija pranešė apie daugiau kaip 46 % visų atvejų, kurie sudaro 44 % visos sumos. Tačiau reikia pažymėti, kad Airija, atsiuntusi 3 pranešimus apie 1994–1999 m. laikotarpį, užima antrą vietą pagal sumos dydį, po jos eina Lietuva.

Palyginti su praėjusiais metais pranešimų kiekis padidėjo, o suma, susijusi su pažeidimais, labai sumažėjo. Pagrindiniai pažeidimų, apie kuriuos pranešta, tipai – tai netinkamos finansuoti išlaidos ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai. Šioms dviem kategorijoms tenka beveik 75 % pažeidimų, apie kuriuos pranešta. Tačiau Lietuvos institucijos pranešė apie du įtariamus sukčiavimo atvejus. Pinigų suma, susijusi su abiem atvejais, dar neapskaičiuota.

6 lentelėje nurodyta 2008 m. kiekvienos valstybės narės pagal Reglamentą (EB) Nr. 1831/94 pateiktų pranešimų apie pažeidimus skaičius ir su jais susijusios finansinės sumos.

6 lentelė. Valstybių narių 2008 m. pateikti pranešimai apie pažeidimus (EUR)

Valstybė narė | Pažeidimų skaičius | Finansinės sumos | Susigrąžintinos sumos |

Graikija | 12 | 4 937 771 | 326 398 |

Ispanija | 64 | 24 827 955 | 14 442 900 |

Airija | 3 | 9 498 140 | 0 |

Portugalija | 22 | 5 655 879 | 2 602 188 |

ES 4 | 101 | 44 919 745 | 17 371 486 |

Kipras | 0 | 0 | 0 |

Čekija | 2 | 88 210 | 0 |

Estija | 2 | 129 614 | 0 |

Vengrija | 13 | 1 400 938 | 1 033 292 |

Latvija | 5 | 86 279 | 86 279 |

Lietuva | 8 | 8 280 568 | 47 056 |

Malta | 0 | 0 | 0 |

Lenkija | 7 | 214 754 | 65 550 |

Slovėnija | 0 | 0 | 0 |

Slovakija | 2 | 1 208 803 | 1 164 379 |

ES 10 | 39 | 11 409 166 | 2 396 556 |

IŠ VISO | 140 | 56 328 911 | 19 768 042 |

5. VERTINIMAS

Komisija ir valstybės narės atlieka visų bendrai finansuojamų projektų vertinimą. Projektus, kuriuos ketinama finansuoti iš fondo lėšų, tvirtina Komisija, pritariant paramą gaunančioms valstybėms narėms.

Su kiekviena paramos paraiška pateikiama projekto sąnaudų ir naudos analizė (SNA). Sąnaudų ir naudos analizėje turi būti parodyta, kad per vidutinės trukmės laikotarpį gauta socialinė ir ekonominė nauda yra proporcinga panaudotiems finansiniams ištekliams. Komisija išnagrinėja šią SNA, vadovaudamasi sąnaudų ir naudos analizės gairėse nustatytais principais. Šios pirmą kartą 2003 m. paskelbtos gairės 2008 m. buvo atnaujintos: į jas įtrauktos Bendrijos politikos sričių naujovės, finansinės priemonės ir nauja reglamentavimo sistema, pagal kurią bus finansuojami didžiausi projektai 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu.

2008 m. Komisija valstybėms narėms toliau teikė paramą gebėjimų stiprinimo priemonėmis, siekdama pagerinti projektų finansinės ir ekonominės ex-ante analizės nuoseklumą. Gaires greitai pradėjo vis daugiau naudoti tiek valstybių narių ir šalių kandidačių valstybės tarnautojai, tiek finansų institucijų darbuotojai ir konsultantai, rengiantys ir vertinantys didžiausius projektus. Todėl gairės buvo išspausdintos, jomis valstybių narių ir šalių kandidačių projektų vykdytojams teikiama metodinė pagalba, kartu leidinys tapo pagrindu Komisijos pareigūnams vertinant didžiausius projektus.

Komisija taip pat atlieka kai kurių atrinktų projektų, bendrai finansuojamų iš Sanglaudos fondo, ex-post vertinimą. Paskutinis vertinimas, kuriame išnagrinėta 200 atrinktų 1993–2003 m. įgyvendintų projektų, paskelbtas 2005 m. Kitas ex-post vertinimas, kuriame bus nagrinėjami atrinkti Sanglaudos fondo ir ISPA priemonės 2000–2006 m. įgyvendinti projektai, bus pradėtas 2009 m. paskutinį ketvirtį.

6. INFORMACIJA IR VIEšINIMAS

Kaip nurodyta 2007 m. metinėje ataskaitoje, nuo 2007 m. sausio 1 d. su Sanglaudos fondu susijusius klausimus sprendžia Fondų koordinavimo komitetas ((FKK) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006).

Greta bendrų Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo klausimų, kai kurie konkretūs su Sanglaudos fondu susiję klausimai buvo iškelti ir per šiuos FKK susitikimus: vasario mėnesį – atnaujintos „Sanglaudos fondo projektų 2000–2006 m. keitimo gairės“, ir balandžio mėn. – „Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės 2000–2006 m. projektų baigimo gairės“, kurias Komisija priėmė balandžio 4 d. (Nr. (SEC(2008)415).

Dėl Komisijos priemonių informavimo ir viešinimo srityje reikia pasakyti, kad 2008 m. pagrindinis dėmesys skirtas 2007–2013 m. laikotarpio viešinimo reikalavimams įgyvendinti. Viena didžiausių užduočių buvo išnagrinėti komunikacijos planų suderinamumą, kaip nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1828/2006. Ryšių pareigūnai, atsakingi už ERPF ir Sanglaudos fondo informacijos ir viešinimo taisyklių įgyvendinimą (INFORM) susitiko birželio ir lapkričio mėnesį. Regioninės politikos GD paskelbė „ES Sanglaudos politikos komunikacijos sistemos planų 2007–2013 m. apžvalgą. Nacionalinių ir regioninių valdymo institucijų veikla komunikacijos srityje.“ Apžvalgą, INFORM susitikimų medžiagą, taip pat įvairios informacijos ir viešinimo priemonių, parengtų Sanglaudos fondui ir ERPF, galima rasti specialioje interneto svetainėje[3].

[1] Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 6 straipsniu.

[2] 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) 1084/2006.

[3] http://ec.europa.eu/regional_policy/country/commu/index_en.cfm?nmenu=1