KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Tolesni interneto valdymo etapai

ĮžANGA

Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio vykstančiose tarptautinėse diskusijose dėl interneto valdymo ES ėmėsi iniciatyvos ir nustatė pagrindinius viešosios politikos klausimus, kuriuos ES valstybės narės turėtų apsvarstyti tarpusavyje ir su kitomis valstybėmis partnerėmis.

Internetas pakeitė milijonų Europos piliečių gyvenimą ir darbo sąlygas, todėl interneto valdymas iki šiol yra vienas iš svarbiausių viešosios politikos prioritetų. Pavyzdžiui, ES gyvena tik kiek daugiau nei 7 % pasaulio gyventojų, o pasaulio interneto naudotojų – beveik 19 %[1]. Internetas tapo įprasta prekybos, švietimo, socialinių paslaugų teikimo ir kasdienio socialinio bendravimo priemone. Žmonių ryšius vis dažniau papildo įrenginių sąveika – vadinamasis daiktų internetas, kuriuo grindžiama svarbi veikla, o mes galbūt net nežinome, kad ji susijusi su internetu.

INTERNETO VALDYMO SVARBA

Per pastaruosius dvidešimt metų internetas visuomenei padarė didžiulį poveikį. Jau XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje nedidelis mokslinių tyrimų tinklas išaugo į pasaulinę ryšių platformą. Nuo tada valstybių valdžios institucijoms tenka spręsti vis daugiau viešosios politikos klausimų: užtikrinti, kad jų valstybių piliečiai galėtų naudotis visomis interneto teikiamomis galimybėmis, spręsti netinkamo arba neteisėto turinio problemas, imtis tinkamų vartotojų apsaugos priemonių ir jurisdikcijos problemų sprendimo vis globalesnėje interneto erdvėje.

Svarbiausia, kad internetu naudojamasi ir jis diegiamas taip intensyviai (ypač išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip ES valstybės narės), kad jis tapo būtinu ištekliu , todėl bet koks rimtas paslaugų teikimo sutrikimas visuomenei ir ekonomikai gali sukelti katastrofiškų padarinių. Ištisi verslo modeliai kuriami remiantis prielaida, kad interneto ryšys veiks beveik be pertrūkio. Daug valdžios ir finansų tarnybų didelę dalį paslaugų taip pat ėmė teikti internetu, todėl paslaugų teikimui rimtai sutrikus piliečiams gali kilti didelių sunkumų pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis.

Todėl daugelis ES interneto naudotojų pagrįstai tikisi, kad jų interneto ryšys bus patikimas . Jei nacionaliniu mastu sutriktų jų gaunamų interneto paslaugų teikimas, naudotojai taip pat neabejotinai kreiptųsi į savo valstybės valdžios institucijas , o ne įvairias interneto valdymo įstaigas, atsakingas už išteklių koordinavimą.

INTERNETO PASISEKIMAS

Atvira ir sąveiki tinklo architektūra

Interneto pradžia – mokslinėje ir akademinėje aplinkoje. Sprendimus dėl to, ką dabar vadiname valdymu, priėmė inžinieriai ir mokslininkai. Vėliau tai atnešė naudos milijonams interneto naudotojų, nes buvo sukurta atvira ir sąveiki tinklo architektūra, kurios veiksmingumas ir patikimumas užtikrinamas administravimo funkcijas paskirstant visame tinkle. Jei taikomi santykinai paprasti protokolai, bet kuris tinklas gali būti prijungtas prie bet kurio kito tinklo.

Todėl diegti inovacijas galėjo bet kas, įskaitant atskirus vartotojus ir naujus subjektus, kuriems nekilo didelių kliūčių patekti į rinką. Be to, su saugumu susijęs esminis visuotinio interneto pranašumas yra jo pasiskirstymas , nes dėl jo mažiau tikėtina, kad dėl vietinės trikties duomenų perdavimas sutriktų kitur.

Tokia atvira ir neutrali tinklo architektūra sulaukė pasisekimo, todėl daugelis kitų subjektų pasinaudojo būdingu interneto lankstumu bei veiksmingumu ir ėmė internetu teikti paslaugas arba naudotis juo inovacijoms diegti.

Privačiojo sektoriaus lyderystė

Kai naudotis internetu pradėjo ne tik akademinės srities atstovai, bet ir visa visuomenė, privatusis sektorius ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo teikti reikiamas investicijas, rūpintis profesine kompetencija ir kurti verslo iniciatyvas, kad paskatintų inovacijų kūrimą ir padidintų interneto diegimo mastą iki šiandieninio. Būtent privatusis sektorius valdo ir eksploatuoja didžiąją tarptautinės pagrindinės infrastruktūros dalį bei nacionalinius kabelių tinklus ir teikia įvairias paslaugas, kurios padeda supaprastinti ir valdyti duomenų perdavimą. Daugelį techninių taisyklių, kuriomis grindžiamas interneto veikimas, taip pat rengia nevyriausybinė įstaiga Interneto kūrimo grupė (angl. Internet Engineering Task Force – IETF). Regiono mastu IP adresus taip pat skirsto privačios įstaigos, tokios kaip RIPE NCC[2], kuri yra atsakinga už Europos regioną[3]. Privatusis sektorius ir toliau imasi iniciatyvos įgyvendinti reikšmingus viešosios politikos tikslus, todėl šią iniciatyvą reikia palaikyti ir remti.

Daugiašalis modelis

Prie interneto sėkmės prisidėjo dar vienas jo valdymo aspektas – daugiašalis sprendimų priėmimo procesas, kuriuo siekiama sutarimo dėl interneto valdymo politikos. Interneto valdymo forumas yra geras tokio daugiašalio forumo pavyzdys.

VALSTYBIų VALDžIOS INSTITUCIJų VAIDMUO IR ATSKAITOMYBė

Internetas tampa vis svarbesnis visai visuomenei, todėl valstybių valdžios institucijos privalo vis aktyviau dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus, kuriais grindžiama interneto plėtra.

Taip pat svarbu pripažinti, kad dėl finansinės krizės visuomenės požiūris į savireguliavimo idėją pasikeitė. Dabar vis tvirčiau ir labiau pagrįstai tikimasi, kad valstybių valdžios institucijos aktyviau gins visuomenės interesus , susijusius su būtinaisiais ištekliais: bankų sistemomis arba interneto infrastruktūra bei paslaugomis.

Todėl pasyviai stebėti tarptautinės interneto valdymo praktikos raidą jos jau nebegali . Vis dėlto tai nereiškia, kad valstybių valdžios institucijos turi griežčiau valdyti ar kontroliuoti kasdienes interneto operacijas .

Ėmęsis iniciatyvos, privatusis sektorius tinkamai kuria ir kasdien valdo mums pažįstamą internetą. Kaip minėta, šią privačiojo sektoriaus iniciatyvą būtina palaikyti . Tačiau nevyriausybinės suinteresuotosios šalys privalo pripažinti, kad viso pasaulio interneto naudotojai, kurių dauguma nedalyvauja ir kuriems neatstovaujama interneto valdymo forumuose, turi teisėtų lūkesčių , jog jų valstybių valdžios institucijos užtikrins, kad bet koks dabartinis ar būsimas valdymo susitarimas atitiktų visos visuomenės viešuosius interesus ir kad juo nebūtų tenkinami tik siauri ar regioniniai interesai. Privataus sektoriaus lyderystė ir veiksminga viešoji politika neprieštarauja viena kitai . Nustačius viešosios politikos tikslus, kurie bus remiami, ir ribas, kurių peržengti negalima, tvirta ir aiški viešosios politikos sistema taip pat gali padėti sudaryti nuspėjamas ir investuoti palankias sąlygas. Valstybių valdžios institucijos taip pat turi turėti galimybę patikrinti, ar šių principų laikomasi, todėl reikalaujama, kad už kasdienes interneto operacijas atsakingos privačios įmonės būtų atskaitingos.

ES VAIDMUO

Kaip minėta, ES iš pat pradžių labai aktyviai įsitraukė į tarptautines diskusijas dėl interneto valdymo. Pirmasis Komisijos komunikatas šiuo klausimu paskelbtas 1998 m.[4]; Europos Sąjunga ypač aktyviai dalyvavo 2003–2005 m. vykusiose Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais diskusijose dėl interneto valdymo. Be to, ES svariai prisidėjo prie XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje vykusių tarptautinių diskusijų dėl Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacijos (angl. Internet Corporation for Assigned Names and Numbers – ICANN)[5] steigimo ir jos tikslų nustatymo. Vis dėlto 2000 m. balandžio mėn. Komisijos komunikate dėl interneto organizavimo ir valdymo[6] ir 2000 m. spalio 3 d. Tarybos rezoliucijoje[7] nurodyta, kad tikslai, kuriuos Europos Sąjunga išsikėlė domenų vardų valdymo srityje, pasiekti ne iki galo, inter alia , šiose srityse:

- valdžios institucijų vykdomos tam tikros ICANN veiklos proporcingos ir lygiateisiškos priežiūros pobūdis ir tvarka;

- bendrųjų domenų valdymo taisyklės, ypač duomenų bazių nuosavybės teisė ir registracijos įstaigų bei registratorių veiklos atskyrimas;

- bazinės serverių sistemos administravimo funkcijų, kurias vykdė JAV prekybos departamentas, perdavimas ICANN, užtikrinus tinkamą tarptautinę valdžios institucijų priežiūrą.

Kol kas negalima teigti, kad visi šių klausimų aspektai išspręsti tinkamai.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ES iniciatyva įsteigti savo aukščiausio lygio domeną „.eu“ sulaukė didžiulio pasisekimo – jau užregistruota daugiau kaip 3 milijonai ES domenų vardų.

BūSIMA RAIDA

Interneto valdymo raidos aspektus ES visada laikė politiniu prioritetu ir pripažino, kad svarbu mažinti „skaitmeninį atotrūkį“. Dauguma pirmojo milijardo interneto naudotojų – išsivysčiusių šalių gyventojai, todėl nieko nuostabaus, kad pradiniai valdymo sprendimai ir sistemos parengtos daugiausia išsivysčiusių šalių atstovų. Tačiau daugiausia antrojo milijardo interneto naudotojų bus besivystančių šalių gyventojai, todėl rengiant bet kokius būsimo valdymo susitarimus būtina atsižvelgti ir į jų interesus.

INTERNETO VALDYMO PRINCIPAI

Pastarųjų 10 metų patirtis rodo, kad ES remiamas interneto valdymo politikos metodas yra tinkamas. Komisijos manymu, ES ir toliau turi tvirtai pabrėžti, kad būtina užtikrinti visuotinio interneto saugumą ir stabilumą, pagarbą žmogaus teisėms, saviraiškos laisvę, privatumą, asmens duomenų apsaugą ir paramą kultūrų bei kalbų įvairovei .

Be to, ES ir toliau remia pagrindinius principus, kurie lėmė tokią interneto sėkmę:

- Pagrindinė interneto architektūra turi likti atvira, sąveiki ir pagrįsta galinių įrenginių ryšiu. Taryba tai pabrėžė 2005 m.[8] ir pakartojo 2008 m.[9].

- Privačiojo sektoriaus lyderystė tenkinant kasdienio interneto valdymo poreikius turi būti išlaikyta, tačiau visuotinius interneto išteklius koordinuojančios privačios įstaigos turi būti atskaitingos tarptautinei bendruomenei. Valstybių valdžios institucijos daugiausia dėmesio turėtų skirti pagrindiniams viešosios politikos klausimams spręsti ir nesikišti į kasdienes operacijas.

- Daugiašalis interneto valdymo procesas tebėra visuotinis ir veiksmingas pasaulinio bendradarbiavimo skatinimo mechanizmas, todėl jį ir toliau reikia remti.

- Valstybių valdžios institucijos turi aktyviai bendradarbiauti su tokių daugiašalių procesų dalyviais, o suinteresuotosios šalys turi pripažinti, kad tik valstybėms tenka pagrindinė atsakomybė už viešosios politikos nustatymą ir įgyvendinimą.

- Interneto valdymo tvarka turi būti kuo išsamesnė ir atitikti būtinybę nedelsiant siekti, kad pagrindiniuose forumuose, kuriuose priimami valdymo sprendimai, dalyvautų daugiau besivystančių šalių.

INTERNETO VARDų IR ADRESų SUTEIKIMAS

Vardų ir adresų suteikimo tvarka

Vardų ir adresų išteklių koordinavimas – viena iš svarbiausių administravimo funkcijų, būtina siekiant užtikrinti, kad visuotinis internetas veiktų tinkamai. Visuotiniu internetu kasdien perduodamas didžiulis duomenų srautas, todėl labai svarbu, kad asmeninius įrenginius būtų galima patikimai identifikuoti ir taip pasiekti, kad duomenų paketai internetu būtų nukreipiami ten, kur reikia.

Palaikyti ryšius tampa dar lengviau, kai daugelis tam naudojamų skaitmeninių adresų susiejami su unikaliais interneto domenų vardais. Tokie domenų vardai pastaraisiais metais vis populiarėja ir dabar pasaulyje užregistruota per 170 mln. domenų vardų[10], priklausančių maždaug 270 aukščiausio lygio domenų.

IANA

Dėl istorinių priežasčių Interneto numerių skyrimo tarnybos (angl. Internet Assigned Numbers Authority – IANA) funkcijos, susijusios su pagrindiniais visuotiniais vardų ir adresų ištekliais, vykdomos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kai internetas išsiplėtė ir tapo ekonominės ir socialinės veiklos ašimi, XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė nusprendė sudaryti susijusių paslaugų teikimo sutartį[11] su ICANN – privačiojo sektoriaus ne pelno organizacija.

Dabartinė padėtis, susijusi su šių funkcijų vykdymu, neseniai apsvarstyta Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime informacinės visuomenės klausimais, kuriame nuspręsta, kad „valstybės turi teisę nepriklausomai nustatyti su internetu susijusių viešosios politikos klausimų sprendimo politiką“. Taip pat susitarta, kad „valstybės neturėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl kitos šalies kodo aukščiausio lygio domeno (ALD)“[12].

ICANN

Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija ICANN įsteigta 1998 m. vykdant unikalų savivaldos eksperimentą, kuriuo siekta suburti visas susijusias suinteresuotąsias šalis, kad jos bendradarbiautų koordinuojant šiuos išteklius.

ES aktyviai dalyvavo šiame procese ir iš dalies parėmė JAV vyriausybės iniciatyvą: ji sutiko, kad šiuos pagrindinius išteklius ir toliau koordinuotų daugiausia privatusis sektorius, kuris vykdo kasdienes operacijas, tačiau šis sektorius turėtų būti atskaitingas visai tarptautinei bendruomenei, o minėtieji ištekliai turėtų būti valdomi paisant platesnių viešųjų interesų ir atsižvelgiant į viso pasaulio interneto naudotojų poreikius.

ICANN veikia jau dešimt metų. Ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo mėn. nustos galioti nemažai ICANN ir JAV vyriausybės susitarimų dėl minėtosios organizacijos tikslų. Todėl dabar Europos Sąjungai tinkamas metas įvertinti ICANN iki šiol padarytą pažangą ir nustatyti, ar ką nors reikėtų pakeisti.

Bendrų projektų susitarimas (BPS)

Tarptautinė bendruomenė (įskaitant ES) iš esmės pritarė 2006 m. JAV vyriausybės pareiškimui, kad galiojanti sutartis su ICANN neturėtų būti pratęsta. JAV vyriausybė taip pat nuolat teigia, kad ji ir toliau veiksmingai kontroliuos pagrindinių pasaulinių vardų ir adresų suteikimo funkcijų koordinavimą, o tai tikriausiai reiškia, kad šių išteklių „vienašalės priežiūros“ problema nebus išspręsta.

ICANN veikla pirmąjį dešimtmetį

Pirmąjį ICANN veiklos dešimtmetį sukaupta patirtis neabejotinai paskatino iškelti daugybę nagrinėtinų klausimų. Svarbu iš karto atkreipti dėmesį į tai, kad Domenų vardų sistema per šį laikotarpį išliko stabili, taigi ICANN ir JAV vyriausybė gali tvirtai teigti, kad pagrindinis tikslas pasiektas. Dar vienas vertingas ICANN veiklos rezultatas – sukurtas platus daugiašalis forumas, kuriame gali būti priimami suderinti politikos sprendimai.

ICANN ne tik sėkmingai pademonstravo šio modelio galimybes, bet ir parodė jo trūkumus.

Pavyzdžiui, ICANN Valstybių patariamojo komiteto (VPK) veikloje kol kas dalyvauja ne visos valstybės, todėl jis kritikuojamas už atstovavimo tvarką. Tačiau komitetas suformulavo nemažai esminių principų, susijusių su svarbiais viešosios politikos klausimais, pvz., šalies kodo aukščiausio lygio domenais, naujais bendraisiais aukščiausio lygio domenais ir „Whois“ principais. Taip pat išreikštas susirūpinimas, ar ICANN valdyba tinkamai atsižvelgia į VPK patarimus. Kitas pavyzdys susijęs su konkurencijos problemomis, kurių gali kilti, jei ICANN, kuri yra privačiojo sektoriaus subjektas, tam tikras paslaugas teiktų kaip monopolistė.

ICANN atskaitomybė

Atskaitomybė reiškia, kad tokia organizacija kaip ICANN yra atskaitinga už savo sprendimus. ICANN neseniai rimtai ėmėsi persvarstyti savo vidinės atskaitomybės tvarką, t. y. tų asmenų, kurie aktyviai dalyvauja kiekvieno ICANN skyriaus veikloje, atskaitomybę. Problema kyla dėl to, kad dauguma interneto naudotojų ICANN veikloje nedalyvauja. Todėl reikia užtikrinti išorinę ICANN atskaitomybę pasaulio interneto bendruomenei, t. y. pirmiausiai išorinę atskaitomybę įvairių pasaulio valstybių vyriausybėms (iš dalies todėl, kad daugelyje valstybių kitų galimybių nėra).

Pagal BPS ir IANA sutartį šiuo metu ICANN atskaitinga tik JAV vyriausybei, tačiau tai tik vienašalė atskaitomybė vienos valstybės vyriausybei. Vis dėlto pagrindinės zonos rinkmenų stabilumas ir valdymas itin svarbus ne tik JAV vyriausybei, bet ir visoms kitoms pasaulio šalims. Tačiau tarptautiniu mastu nesusitarta dėl naujos tarpvyriausybinės organizacijos, kuri prižiūrėtų šią sritį, įsteigimo arba tokių įgaliojimų perdavimo kuriai nors veikiančiai organizacijai. Taip pat būtų galima nustatyti ICANN išorinės atskaitomybės reikalavimą, kad kiekvienos valstybės valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti savo interesus, galėtų vykdyti joms tinkamo lygio įsipareigojimus.

Kiti spręstini klausimai

Atsižvelgiant į ICANN teisinę struktūrą ir į tai, kad ICANN įsteigta pagal Kalifornijos teisę, kyla problemų, įskaitant taikomų teisės aktų ir jurisdikcijos neatitiktis. Be to, vis dar kyla pagrįstų abejonių[13], ar tai, kad privačiai korporacijai patarimus teikia valstybių komitetas, yra tinkamas ir veiksmingas būdas užtikrinti, kad valstybių valdžios institucijos galėtų vykdyti savo viešosios politikos įsipareigojimus. Be to, dėl ICANN taikomo savireguliavimo metodo rinkoje įsitvirtinusiems operatoriams gali būti nepagrįstai suteiktos tam tikros funkcijos (pvz., vertinant konkurencijos politikos požiūriu) nustatant naujų konkurentų patekimo į rinką sąlygas.

TOLESNė VEIKLA

Siekiant įgyvendinti viešosios politikos principus, reikės sutelkti pastangas ir užmegzti išsamų dialogą, kad būtų plėtojami veiksmingi atskaitomybės mechanizmai, skirti užtikrinti, kad minėtieji principai būtų tinkamai įgyvendinti. Turi būti siekiama, kad svarstymai apie interneto valdymą būtų aktualūs ir ateityje. Tokių svarstymų rezultatai pirmiausia turėtų būti pritaikomi prie numatomų interneto pokyčių, įskaitant daiktų internetą.

Todėl Komisija siūlo, kad ES savo tarptautinius partnerius aktyviai įtrauktų į diskusijas, kaip skatinti ir palaikyti tarpvyriausybinį dialogą ir bendradarbiavimą, kad būtų įgyvendinti interneto valdymo viešosios politikos principai, dėl kurių susitarta Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime informacinės visuomenės klausimais, taip pat remiantis pagal atitinkamas veiklos kryptis vykdyta veikla.

Pradinė šių diskusijų tema turėtų būti būtinybė išlaikyti privačiojo sektoriaus lyderystę visais kasdienio interneto valdymo klausimais. Jei įmanoma, daugiašališkumo principas taip pat turi būti remiamas.

Tačiau pagrindinių visuotinių interneto išteklių (ypač tų, kurie turi būti koordinuojami pasaulio mastu) viešoji politika turi būti grindžiama daugiašaliu tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu.

Toliau vystant dabartinę valdymo sistemą, be kita ko, galėtų būti užbaigta vidinė ICANN reforma, kuri padėtų užtikrinti visišką atskaitomybę ir skaidrumą.

Pagal galiojančius ICANN ir IANA vienašalės priežiūros susitarimus taikoma išorinės atskaitomybės tvarka turi būti pakeista kitokiu mechanizmu, kuriuo būtų užtikrinta ICANN daugiašalė atskaitomybė .

Tai turėtų būti raidos metodo, pagal kurį valstybių valdžios institucijos galėtų tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, dalis. Atsižvelgiant į tai, turės būti keliamas klausimas, kaip užtikrinti, kad ICANN įsteigimo Kalifornijoje teisiniai padariniai nekliudytų tinkamai įvertinti valstybių valdžios institucijų indėlio.

Be to, užmegzdama dialogą su tarptautiniais partneriais, ES turėtų imtis iniciatyvos, kad būtų padidintas interneto saugumas ir stabilumas.

Galiausiai, Komisijos siūlymu, ES taip pat turėtų pasistengti pradėti diskusijas su JAV vyriausybe, kad būtų nustatyta ne tokia šališka IANA valdymo priežiūros tvarka, pagal kurią būtų ne tik paisoma nacionalinių JAV prioritetų, bet ir atsižvelgiama į teisėtus tarptautinės bendruomenės lūkesčius ir interesus.

[1] http://www.internetworldstats.com/stats9.htm.

[2] „Réseaux IP Européens“ tinklo koordinavimo centras.

[3] Iš tikrųjų ji atsakinga už visą Europą, Centrinę Aziją ir Viduriniuosius Rytus.

[4] COM (98) 111 (1998 2 20) „Su interneto valdymu susiję tarptautinės politikos klausimai“ (vėliau tais pačiais metais paskelbti kiti su šiuo klausimu susiję komunikatai, pvz., COM (1998) 476 (1998 7 29), o 2000 m. – COM (2000) 202, (2000 4 11)).

[5] Žr. 8 dalies 2 punktą.

[6] COM (2000) 202.

[7] OL C 293, 2000 10 14, p. 3.

[8] Plg. dokumentą Nr. 10285/05 (Presse 156).

[9] 2005 m. birželio 26–27 d. Telekomunikacijų tarybos išvados dėl Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais ir 2008 m. lapkričio 28 d. išvados dėl Komunikato dėl ateities tinklų ir interneto (COM (2008) 594).

[10] Šaltinis – Verisign , Trumpa domenų vardų sektoriaus apžvalga, 2009 m. vasario mėn.

[11] Žr. http://www.ntia.doc.gov/ntiahome/domainname/iana/ianacontract_081406.pdf.

[12] Tuniso darbotvarkės 35 ir 63 dalys. Žr. http://www.itu.int/wsis/docs2/tunis/off/6rev1.html

[13] Šiuos teiginius pagrindžia tai, kad kelios didžiosios valstybės vis dar netapo Valstybių patariamojo komiteto narėmis, o kelios komiteto veikloje aktyviai dalyvaujančios valstybės nesiliauja jo iš esmės kritikuoti.