LT

|| EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

Briuselis, 24.6.2009

KOM(2009) 273 galutinis

 

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje“ (Tekstas svarbus EEE)

{SEK(2009) 790} {SEK(2009) 791} {SEK(2009) 874}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl ES ChBRB saugumo veiksmų plano „Cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimas Europos Sąjungoje“ (Tekstas svarbus EEE)

1.           Įvadas

Siekdamos užkirsti kelią teroristinėms grupuotėms įgyti cheminių, biologinių, radiologinių arba branduolinių (ChBRB) medžiagų ir apsaugoti gyventojus nuo susijusių grėsmių, vyriausybės ir tarptautinės organizacijos per pastaruosius 10–15 metų turėjo priimti plataus užmojo taisykles[1] ir programas. Problemos, kurias siekiama spręsti šiomis programomis, paaštrėjo dėl dokumentais įrodytų tam tikrų teroristinių grupuočių bandymų įgyti tokių medžiagų. Laimei, incidentų, susijusių su tokiomis medžiagomis, nebuvo daug, tačiau bendrai pripažįstama, kad šios grėsmės mastas toks, jog būtina imtis koordinuotų prevencijos, nustatymo ir reagavimo veiksmų.

Nors daugelis ekspertų sutinka, kad sėkmingai sukurti ir panaudoti tokias medžiagas savo išpuoliuose teroristams yra labai sunku ir kad todėl tokių išpuolių tikimybė gana maža, akivaizdu, kad jokia valdžios institucija negali sau leisti nepaisyti šios grėsmės dėl galimų labai rimtų pasekmių tiek nusineštų žmonių gyvybių, tiek poveikio ekonomikai atžvilgiu. Ekspertai taip pat sutaria, kad reikia atidžiai apsvarstyti ir mažesnio išpuolio atvejį, nes net ir nedidelis išpuolis naudojant tokias medžiagas gyventojams padarytų didelį psichologinį poveikį, turėtų padarinių jų sveikatai ir ekonomikai.

Dabar svarbiausias Europos Sąjungos prioritetas – neleisti teroristams gauti ChBRB medžiagų. Tai pripažinta 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos priimtoje Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategijoje ir 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryboje priimtoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijoje[2]. Be to, 2007 m. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė specialias išvadas, kuriose raginama ES lygmeniu tęsti darbą didinant ChBRB saugumą[3].

2.           Sąvokų apibrėžtys

Bendrai pripažintų ChBRB medžiagų, grėsmių ar incidentų apibrėžčių nėra, pavyzdžiui, ankstesniuose šios srities ES politiniuose dokumentuose ChBRB saugumo incidentai tik minimi, tačiau neapibrėžiami. Kitų su ChBRB medžiagomis susijusių terminų apibrėžtyse nurodyti teroristiniai išpuoliai naudojant ne įprastas priemones – sprogmenis ar ginklus, o netradicines priemones. Karinės srities terminai daugiausia susiję su netradicinių arba masinio naikinimo ginklų naudojimu.

Vis dėlto šiame komunikate terorizmo, susijusio su ChBRB medžiagomis, grėsmę reikėtų apibrėžti gana plačiai: bet koks cheminių, biologinių, radiologinių ar branduolinių medžiagų naudojimas terorizmo tikslams. Prevencijos ir nustatymo atžvilgiu priimtina tik ta apibrėžtis, kuria atsižvelgiama į visus galimus būdus, kuriais teroristai gali panaudoti šias medžiagas, nes į ją reikia įtraukti visas su šiomis medžiagomis susijusias galimas grėsmes.

Vis dėlto tokiomis aplinkybėmis svarstant pasirengimo ir reagavimo klausimus, neišvengiamai pirmiausia reikia laikytis požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojų, nes nepaisant to, ar ChBRB saugumo incidentas netyčinis, ar tyčinis, sukeltas žmogaus, ar ne, reaguoti į jį civilinės saugos ir sveikatos apsaugos prasme veikiausiai reikės panašiai. Todėl ChBRB saugumo politikos dokumentų paketas iš esmės grindžiamas požiūriu, kuriuo atsižvelgiama į visų rūšių pavojų, tačiau itin akcentuojama kovos su terorizmo grėsme reikšmė ir visų pirma prevenciniai veiksmai.

3.           Pastarojo meto ChBRB saugumo srities veikla nacionaliniu ir ES lygmenimis

Šiame komunikate išdėstyta ChBRB saugumo politika grindžiama įvairiomis priemonėmis, kurių neseniai ėmėsi valstybės narės ir Europos Sąjunga.

3.1.        Nacionalinės priemonės

Valstybės narės visų pirma atsakingos už daugelį darbo sričių, įtrauktų į šį politikos dokumentų paketą. Jos privalo apsaugoti savo piliečius nuo ChBRB grėsmių, pasitelkdamos įvairias priemones, taip pat dalyvaujant įvairioms atsakingoms institucijoms. Būtent jų teisėsaugos, civilinės saugos ir medicinos tarnybos pirmosios atvyks į incidento vietą, neatidėliotinai medicininei pagalbai teikti ir vėlesnei priežiūrai vykdyti reikės naudotis jų greitosios pagalbos automobiliais, ligoninėmis ir reikiamų priemonių atsargomis. Nacionalinės teismo ekspertizės tarnybos taip pat turės padėti nustatyti incidento priežastis ir tyčinio išpuolio kaltininkų tapatybę. Apskritai daug valstybių narių gana gerai pasirengusios ChBRB grėsmės atveju, visos jos nacionaliniu mastu yra išsprendusios nelengvus koordinavimo ir kitus ChBRB saugumo incidentų prevencijos, nustatymo ir reagavimo į juos uždavinius.

3.2.        ES priemonės

2001 m. Gento Europos Vadovų Taryba paragino žengti pirmuosius žingsnius sprendžiant ChBRB grėsmės problemą ES lygmeniu[4], o 2002 m. gruodžio mėn. priimta Bendradarbiavimo Europos Sąjungoje gerinimo programa siekiant užkirsti kelią cheminio, biologinio, radiologinio arba branduolinio terorizmo grėsmėms ir apriboti jų pasekmes[5]. 2004 m. gruodžio 3 d. šią programą pakeitė Tarybos ir Komisijos ES solidarumo programa, skirta terorizmo grėsmių ir išpuolių pasekmėms, kurioje po 2004 m. kovo 11 d. išpuolių Madride išplėsta, peržiūrėta ir pakeista 2002 m. ChBRB saugumo programa[6]. Atitinkamos Solidarumo programos dalys buvo įtrauktos į bendrąją kovos su terorizmu strategiją ir veiksmų planą, parengtą 2005 m. po išpuolių Londone[7].

Kaip nurodyta pirmiau, 2007 m. gruodžio 6 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadose „dėl reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes ir pasirengimo biologinei grėsmei“ pateikta naujausia ES lygmens vykdomos veiklos apžvalga. Šiose išvadose Teisingumo ir vidaus reikalų taryba teigia, kad ji „mano, kad veiksminga politika reaguojant į CBRN grėsmes turėtų būti toliau vystoma [...]“. Be to, išvadose Taryba „prašo Komisijos pagal savo kompetenciją tęsti darbą CBRN srityje kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotais subjektais išvengiant dubliavimosi bei remiantis valstybių narių gera praktika [...]“.

Išorės santykių srityje šis operatyvinis, skirtingus ramsčius apimantis ir glaudžiu valstybių narių ir Komisijos veiksmų koordinavimu ir bendradarbiavimu pagrįstas požiūris sustiprintas pradėjus įgyvendinti ES MNG strategiją ir Bendrijos priemones, kaip antai Stabilumo priemonę, Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę (INSC) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP)[8].

3.3.        ES reagavimo mechanizmai

Į ChBRB saugumo incidentus privalo reaguoti valstybės narės, tačiau ES lygmeniu parengtos patikimos krizių valdymo procedūros ir priemonės, skirtos padėti valstybėms narėms kilus tarpvalstybinio pobūdžio krizei. Europos Sąjunga sustiprino savo pajėgumus, kad užtikrintų, jog ištikus nelaimei valstybės narės koordinuotų savo veiksmus ir teiktų viena kitai paramą. Šis bendradarbiavimas vyksta pagal Bendrijos civilinės saugos mechanizmą[9]. Pagrindinė šio mechanizmo paskirtis – palengvinti bendradarbiavimą teikiant civilinės saugos pagalbą susidarius didelio masto ekstremalioms situacijoms, į kurias gali tekti skubiai reaguoti. Per Stebėjimo ir informacijos centrą (SIC) Komisija aktyviai remia civilinės saugos pagalbos tarnybų sutelkimą, vežimą ir koordinavimą šalyse, kuriose susidaro didelio masto ekstremali situacija.

Be to, krizių koordinavimo priemonėmis (KKP) užtikrinamas skirtingų ramsčių politiką apimantis požiūris į krizių valdymą, jos taikytinos tiek išorės krizių, tiek krizių ES atvejais. Komisija šiomis priemonėmis naudojasi per savo krizių valdymo sistemą ARGUS, kuri, inter alia, suteikia galimybę nedelsiant keistis informacija tarp tokių Komisijos skubaus įspėjimo sistemų, kaip radiologiniams įvykiams skirta keitimosi informacija sistema ECURIE, užkrečiamųjų ligų išankstinio perspėjimo ir reagavimo sistema (EWRS), skubaus įspėjimo apie biologinę ir cheminę grėsmę sveikatai sistema RAS-BICHAT ir civilinės saugos klausimų Stebėjimo ir informacijos centras (SIC). Svarbų vaidmenį reaguojant į grėsmes sveikatai atlieka ir Sveikatos saugumo komitetas, pirmiausia pasirengimo krizei ir ChBRB nelaimių pratybų srityse, jis taip pat sudaro pavojingų sveikatai patogenų ir cheminių medžiagų sąrašus, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) rengia užkrečiamų ligų ir biologinių incidentų rizikos vertinimus.

4.           ES ChBRB saugumo veiksmų planas

4.1.        ES ChBRB saugumo veiksmų plano rengimas: ChBRB saugumo darbo grupė

Siekdama suformuoti šią ChBRB saugumo politiką, 2008 m. vasario mėn. Komisija sukūrė ChBRB saugumo darbo grupę. Vienas iš svarbiausių dalykų buvo tai, kad darbo grupės darbas buvo organizuotas laikantis daugiadalykio ir tarpžinybinio požiūrio. Darbo grupės nariai atstovavo įvairioms nacionalinėms institucijoms ir organizacijoms: įvairioms ministerijoms, kaip antai vidaus reikalų, teisingumo, gynybos ir sveikatos, nacionalinėms reagavimo tarnyboms, civilinės gynybos, radiologinės saugos institucijoms ir kitoms už pirmuosius reagavimo veiksmus atsakingoms tarnyboms, taip pat teismo ekspertizės institutams bei branduolinės saugos institucijoms. Grupėje dalyvavo ir ES įstaigų, visų pirma Europolo ir Eurojusto, atstovai. Tai parodė daugelio suinteresuotųjų šalių didelį norą dalyvauti kuriant tolesnes politikos priemones Europos lygmeniu.

2009 m. sausio mėn. paskelbta galutinė darbo grupės ataskaita, kurioje pateiktos 264 atskiros rekomendacijos, patvirtinančios ne tik tai, kad dar daug darbo reikėjo atlikti, bet ir tai, kad ekspertai labai sutaria dėl geriausio esamų problemų sprendimo būdo. ES ChBRB saugumo veiksmų planas grindžiamas šia galutine ataskaita.

4.2.        Bendrasis tikslas ir pagrindinės priemonės

Bendras naujosios siūlomos ChBRB saugumo politikos tikslas – sumažinti ChBRB incidentų grėsmę ir žalą Europos Sąjungos piliečiams, parengiant nuoseklų ES ChBRB saugumo veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti prioritetai ir kurį įgyvendinant dalyvautų visos suinteresuotosios šalys, įskaitant pramonės atstovus. Nuoseklumo ir papildomumo bus siekiama atitinkamomis Bendrijos ir BUSP priemonėmis, visų pirma Stabilumo priemone[10], Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemone (INSC) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemone (PNPP), kurių tikslas – mažinti ChBRB grėsmes už ES sienų ir joms pasirengti, taip pat atitinkamomis Euratomo sutarties nuostatomis bei antrinės teisės aktais.

Šis tikslas bus pasiektas sutelkus pastangas ir išteklius siekiant kuo labiau sumažinti ChBRB incidentų tikimybę ir sušvelninti pasekmes, jeigu toks incidentas įvyktų. Kai kurios pagrindinės priemonės šiems tikslams pasiekti:

· Europos Sąjungoje taikyti rizika grindžiamą požiūrį į ChBRB saugumą. Tai reiškia, kad nustatant prioritetines saugumo priemones reikia atlikti rizikos vertinimus;

· užtikrinti, kad ChBRB medžiagos būtų gerai apsaugotos ir kad būtų sumažinta galimybė jas neteisėtai panaudoti;

· gerinti valstybių narių keitimąsi informacija ChBRB saugumo klausimais siekiant sparčiau reaguoti į kylančias grėsmes;

· gerinti nustatymo sistemų kūrimą ir naudojimą ES ir

· reagavimo tarnyboms suteikti reikiamas priemones gyvybėms gelbėti ir žalai turtui sumažinti įvykus ChBRB incidentui.

Šie tikslai bus pasiekti įgyvendinus 133 priemones, aprašytas ES ChBRB saugumo veiksmų plane, kuris įtrauktas į šį politikos dokumentų paketą.

ES ChBRB saugumo veiksmų planas nėra teisinė priemonė. Dėl šios priežasties teisinės ir su biudžetu susijusios tiesioginės pasekmės ES galėtų kilti tik priėmus galimas būsimas veiksmų plano įgyvendinimo teisines priemones, kurių poveikį, įskaitant poveikį ekonomikos sektoriams ir mokslinių tyrimų aplinkai, reikėtų iš anksto atskirai įvertinti ir nuolat griežtai stebėti jų suderinamumą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

4.3.        Pagrindinės darbo sritys

Veiksmų plane numatytos trys pagrindinės su ChBRB saugumu susijusio darbo sritys:

· prevencija – užtikrinti, kad neteisėtai gauti atitinkamų ChBRB medžiagų būtų kuo sunkiau;

· nustatymas – gebėti nustatyti ChBRB medžiagas siekiant išvengti ChBRB incidentų arba į juos reaguoti;

· pasirengimas ir reagavimas – gebėti efektyviai reaguoti į incidentus, susijusius su ChBRB medžiagomis, ir kuo greičiau atstatyti buvusią padėtį.

Šios trys darbo sritys paremtos keliomis horizontaliosiomis priemonėmis, kurios iš esmės taikomos visai ChBRB saugumo srities veiklai.

4.4.        Prevencija

Pagrindinis dėmesys ChBRB saugumo veiksmų plane skiriamas prevencinėms priemonėms. Vadinasi, remiantis patikimu rizikos vertinimu, daugiausia pastangų turėtų būti skirta kelioms silpnosioms vietoms, kuriomis gali būti pasinaudota piktavališkais kėslais. Todėl viena iš pirmųjų priemonių, kurių reikėtų imtis įgyvendinant ChBRB saugumo veiksmų planą, turėtų būti prioritetinių didelės rizikos ChBRB medžiagų nustatymas remiantis nuodugniu rizikos vertinimu. Tai bus būtina daugelio tolesnių priemonių, specialiai skirtų didelės rizikos ChBRB medžiagoms, sąlyga.

Vėlesniais veiksmais daugiausia dėmesio bus skirta ChBRB medžiagų ir įrangos saugumui, ChBRB medžiagų kontrolei, aukštos darbuotojų kultūros saugumo srityje ugdymui, įtartinų sandorių ir veiksmų, susijusių su didelės rizikos ChBRB medžiagomis, nustatymui, transporto, keitimosi informacija, importo ir eksporto tvarkos saugumo didinimui ir bendradarbiavimo branduolinių medžiagų saugumo srityje stiprinimui.

4.5.        Nustatymas

Nustatymo gebėjimai yra būtinas prevenciją papildantis aspektas. Be to, nustatymas yra itin svarbus užtikrinant, kad į ChBRB incidentą būtų tinkamai reaguojama: neturint nustatymo gebėjimų neįmanoma nustatyti, kurios medžiagos buvo panaudotos incidentui. Europos Sąjungoje be vidaus sienų aptikimo sistemos turėtų būti įdiegtos ir naudojamos tiek prie išorės sienų, tiek kiekvienoje valstybėje narėje. Tinkamai ir iš karto aptikus incidentui panaudotas medžiagas galima išgelbėti tūkstančius gyvybių ir gauti būtinos informacijos norint tinkamai į jį reaguoti.

Europos Sąjungos lygmeniu dedamos pastangos, susijusios su ChBRB medžiagų nustatymo įrangos naudojimu, daugiausia bus skirtos būtiniausių nustatymo standartų, kurie turėtų būti taikomi visoje ES, kūrimui, ChBRB nustatymui skirtų tyrimų, bandymų ir sertifikavimo programų sukūrimui, keitimosi ChBRB medžiagų nustatymo gerąja patirtimi gerinimui.

4.6.        Pasirengimas ir reagavimas

Reikėtų toliau dirbti siekiant sustiprinti esamas priemones, visų pirma skirtas nusikalstamiems ChBRB incidentams. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas planavimui ištikus ChBRB incidentui, atsakomųjų priemonių gerinimui, informacijos srautų gerinimui, geresnių modeliavimo priemonių kūrimui ir nusikaltimų tyrimo gebėjimų didinimui.

4.7.        Horizontalieji veiksmai

ChBRB saugumo plane išdėstytais horizontaliaisiais veiksmais daugiausia dėmesio skirta tarptautiniam bendradarbiavimui, komunikavimui su visuomene, informacijos priemonėms, mokymui, darbuotojų saugumui, moksliniams tyrimams ir baudžiamosios atsakomybės už veiką, padarytą naudojant ChBRB medžiagas, taikymui.

5.           Įgyvendinimas

5.1.        Esamos struktūros

Veiksmų planas turėtų būti įgyvendinamas pirmiausia naudojantis esamomis struktūromis. ES veiksmų plane numatyta sukurti kelias naujas, dažniausiai laikinas, darbo struktūras, turėsiančias konkrečius ribotam laikotarpiui nustatytus tikslus.

Civilinės saugos srityje darbas siekiant geriau pasirengti ChBRB incidentams vyks pagal Bendrijos civilinės saugos mechanizmą ir civilinės saugos finansinę priemonę. Bus rengiami seminarai, mokymai (bent kartą per metus), keičiamasi ekspertais, vyks modeliavimo pratybos, bus rengiami įvykių scenarijai, vertinami pajėgumai. Reikia imtis tolesnių priemonių siekiant padidinti ES reagavimo į ChBRB incidentus pajėgumus, visų pirma sudaryti geresnes sąlygas panaudoti civilinės saugos modulius ir ištirti naujų modulių poreikį, taip pat išnagrinėti galimybes sutelkti pagrindinius modulius didelių viešų renginių metu. Įvairios pagal civilinės saugos mechanizmą vykdomos veiklos kryptys bus suderintos pradėjus įgyvendinti ES atsparumo ChBRB grėsmei programą, kuri apims įvairią civilinės saugos srities veiklą, įtrauktą į ES ChBRB saugumo veiksmų planą, ir kuria bus užtikrintas suderintas civilinės saugos mechanizmo įnašas į bendrą šio veiksmų plano įgyvendinimą.

Sveikatos sektoriuje jau sukurtas išsamus veiksmų pagrindas. Sveikatos saugumo komitetas ir esami keitimosi informacija mechanizmai, kaip antai EWRS, RAS BICHAT ir RASFF, bus labai svarbūs įgyvendinat su sveikata susijusias šio veiksmų plano priemones.

5.2.        ChBRB saugumo patariamoji grupė

Atsižvelgdama į tai, kad ChBRB saugumo darbo grupės indėlis buvo būtinas rengiant šį politikos dokumentų paketą, Komisija toliau bendradarbiaus su darbo grupės nariais ir jį įgyvendinant: sukurs ChBRB saugumo patariamąją grupę ir jai pirmininkaus. Cheminių, biologinių, radiologinių ir (arba) branduolinių medžiagų klausimus nagrinėjantys pogrupiai galėtų susitikti du kartus per metus aptarti, kaip veiksmų planas bus įgyvendinamas po jo priėmimo, įskaitant minėtų darbo grupių, sprendžiančių specifinius klausimus, atsiskaitymą. Šie pogrupiai galėtų atsiskaityti visai patariamajai grupei, kurios kompetencijai priklausytų visi horizontalieji klausimai ir kuri prireikus galėtų susitikti kartą arba du kartus per metus. Be abejonės, reikia užtikrinti, kad būtų keičiamasi informacija ir koordinuojami veiksmai su esamomis struktūromis, kaip antai Tarybos darbo grupėmis, Sveikatos saugumo komitetu ir pagal Euratomo sutartį sukurtomis darbo grupėmis.

5.3.        Komisijos finansinė parama

Pagrindinės Komisijos turimos finansinės priemonės šiam politikos dokumentų paketui įgyvendinti – tai galiojančios finansinės programos, visų pirma specialioji programa „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“, taip pat specialioji programa „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“[11]. Šios specialiosios programos apims laikotarpį iki 2013 m. gruodžio mėn. Abiejų finansinių programų metinėse darbo programose bus detaliai nurodytos šiam politikos dokumentų paketui įgyvendinti skirtos sumos. Numatyta, kad 2010–2013 m. laikotarpiui ChBRB veiksmų planui įgyvendinti bus skirta iki 100 mln. EUR.

Papildomų lėšų ChBRB veiksmų planui įgyvendinti taip pat bus skirta pagal toliau minimas programas ir priemones.

Pagal civilinės saugos finansinę priemonę[12] skiriamas finansavimas siekiant „remti ir papildyti valstybių narių pastangas apsaugant visų pirma žmones, tačiau taip pat aplinką ir nuosavybę, įskaitant kultūros paveldą, ištikus stichinėms ar žmogaus veiklos sukeltoms nelaimėms, teroro aktams ir technologinėms, radiologinėms ar ekologinėms avarijoms ir sudaryti sąlygas sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje“[13]. Ši priemonė taip pat galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa[14], ypač saugumo moksliniams tyrimams skirta jos dalis, suteikia galimybę finansuoti ES ChBRB saugumo veiksmų plane nustatytas prioritetines mokslinių tyrimų sritis. Pamažu aiškėja pirmųjų su ChBRB saugumu susijusių kvietimų teikti paraiškas (nustatymo, krizių valdymo srities) rezultatai. Kaip ir kitos minėtos finansinės programos, ši bendroji programa galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tolesni saugumo moksliniai tyrimų prioritetai bus nustatyti atsižvelgiant į Europos saugumo tyrimų ir inovacijų forumo (ESRIF) darbą, kurio ataskaitoje bus nurodytos būsimos su ChBRB medžiagomis susijusios grėsmės, taip pat joms atremti reikalingi moksliniai tyrimai ir inovacijos.

Pagal 2008–2013 m. ES Sveikatos programą toliau bus remiamas Sveikatos saugumo komiteto darbas ir pasirengimas kilus ChBRB grėsmei visuomenės sveikatai, taip pat reagavimo į ją veiksmai.

Galiausiai, jeigu įvyktų ChBRB incidentas, Europos Komisija yra pasiūliusi išplėsti Europos Sąjungos solidarumo fondo taikymo sritį, kad jį būtų galima panaudoti siekiant padėti nukentėjusiai (-ioms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) pašalinti jo pasekmes[15].

Vienas iš specialių būdų, kaip panaudoti turimas lėšas siekiant įgyvendinti ChBRB saugumo veiksmų planą, – skirti dotacijas vienai valstybei narei arba valstybių narių grupei, kad jos parengtų ir įgyvendintų konkrečias priemones. Be abejonės, tai galima įgyvendinti tik atsižvelgiant į atitinkamą valstybių narių bei Komisijos kompetenciją ir laikantis galiojančių finansinių taisyklių.

5.4.        Terminai, ataskaitų teikimas ir peržiūra

ES ChBRB saugumo veiksmų planas bus peržiūrėtas 2013 m. Tai pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį galima padaryti nemažą pažangą, ir jis visiškai atitinka finansinių programų, kuriomis remiamas jo įgyvendinimas, laikotarpį. Per šį laikotarpį bus reguliariai teikiamos įgyvendinimo ataskaitos ir atliekamas stebėjimas, aktyviai dalyvaujant patariamajai grupei, kaip nurodyta pirmiau, taip pat bus teikiamos ataskaitos atitinkamai (-oms) Tarybos darbo grupei (-ėms), sprendžiančiai (-oms) ChBRB saugumo klausimus. Laikotarpio vidurio ataskaitą parengs ir Komisija. Atsižvelgiant į lankstų veiksmų plano pobūdį, jį įgyvendinant bet kada gali būti susitarta pataisyti nustatytus prioritetus ir kitaip jį pakeisti.

6.           Saugumo ir sveikatos susiejimas: gerosios patirties apžvalga

Viena iš išvadų, kurią galima padaryti iš ankstesnio Komisijos ir Europolo bei nacionalinių teisėsaugos ir sveikatos apsaugos institucijų darbo rengiantis biologinei grėsmei, yra ta, kad reikėtų toliau stiprinti daugelio įvairių subjektų, dalyvaujančių ChBRB incidentų prevencijos ir reagavimo į juos veikloje, bendradarbiavimą ir geriau koordinuoti jų darbą. Nors visi šie subjektai dirba visuomenės labui ir visų pirma siekia apsaugoti gyvybes, neišvengiamai jie į incidentą reaguoja atsižvelgdami į savo kompetencijos ribas. Šioms institucijoms gali tekti dirbti po ką tik įvykusio tragiško įvykio, kurio aukų gali būti labai daug, susidarius itin neramiai padėčiai. Tokias situacijas reikia gerai valdyti ir joms reikia reguliariai rengtis, kad bendros reagavimo pastangos būtų taip gerai koordinuojamos ir tokios efektyvios, kad patenkintų teisėtus visuomenės lūkesčius.

Norėdama padėti valstybėms narėms siekti pažangos dirbant šiose srityse, Komisija trijų atskirų regioninių seminarų, kuriuose tokius klausimus aptarė valstybių narių specialistai, rezultatus įtraukė į vieną dokumentą, kuriame pateikta ekspertų patvirtinta dabartinė geroji patirtis, visų pirma cheminio ir biologinio saugumo srityje. Šis dokumentas skirtas tik padėti valstybėms narėms geriau pasirengti ChBRB grėsmei.

7.           Išorės santykiai

Svarbiausias dabartinės ES išorės santykių politikos su ChBRB grėsme susijęs dokumentas – 2003 m. gruodžio mėn. priimta ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategija, dar vadinama ES MNG strategija. Ši strategija buvo neseniai atnaujinta ir peržiūrėta, o 2008 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė dokumentą „Naujos Europos Sąjungos veiksmų kryptys kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimu“[16]. Šiomis naujomis veiksmų kryptimis ir dabartiniu ES ChBRB saugumo veiksmų planu, kartu su atitinkamomis Bendrijos priemonėmis, visų pirma Stabilumo priemone, sustiprinamas tarpusavio poveikis ir kartu sumažinamos su ChBRB medžiagomis susijusios grėsmės. Komisija savo ruožtu užtikrins, kad šios priemonės būtų įgyvendinamos nuosekliai ir koordinuotai. 2009 m. kovo mėn. Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išreiškė savo požiūrį dėl branduolinio ginklo neplatinimo[17] ir galimų platinimo skatinimo būdų, visų pirma remdamasi su branduoliniu saugumu susijusiomis Euratomo sutarties nuostatomis.

Pasinaudodama Stabilumo priemone, Komisija padeda trečiosioms šalims rengti mokymo programas ir teikti pagalbą, kad būtų sumažinta ChBRB grėsmė ir jai pasirengta. ES paramos, visų pirma biologijos ir branduolinėje srityse, apimtis vis didėja: dabar ji skiriama ne tik buvusios Sovietų Sąjungos šalims, bet ir naujiems susirūpinimą keliantiems regionams, įskaitant Pietryčių Aziją, Artimuosius Rytus ir tam tikras Afrikos dalis. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1540 įgyvendinimas bus toliau stiprinamas teikiant paramą Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), samdant masinio naikinimo ginklų srityje anksčiau dirbusius mokslininkus, kovojant su branduolinių medžiagų kontrabanda, įskaitant nesąžiningą finansinę veiklą, ir teikiant pagalbą eksporto kontrolės sistemos ir sienų stebėjimo veiksmingumui gerinti. Regioniniai ChBRB saugumo kompetencijos centrai padės keistis gerąja patirtimi, remti gebėjimų kūrimą ir dalytis ES lygiu įgyta patirtimi su svarbiausiais regionais. Stabilumo priemone, kuriai įgyvendinti 2007–2013 m. skirta apie 300 mln. EUR, siekiama plėtoti ChBRB saugos ir saugumo kultūrą visame pasaulyje.

Svarbiausia Stabilumo priemonės ypatybė – glaudus bendradarbiavimas su valstybių narių ekspertais remiantis nauja Ekspertų paramos priemone. Praėjusiaisiais metais valstybių narių ekspertai kartu su Komisija dalyvavo įvairiose misijose ir seminaruose ir nustatė prioritetines sritis. Sparčiai augančios ekonomikos šalių vystomos naujos sritys ir su tuo susijusi ChBRB medžiagų platinimo grėsmė, pirmiausia turint omenyje vadinamąjį „branduolinį renesansą“ ir biotechnologijas, tampa didele problema. Siekdama įveikti tokią grėsmę, Komisija remia iniciatyvą sukurti daugiašalius branduolinio kuro rezervus. Didelį nerimą dėl saugumo ir sveikatos kelia tai, kad teroristai gali bandyti pasinaudoti pandemija. Todėl Komisija siekia paskatinti specialių priemonių, įskaitant išankstinio perspėjimo sistemas ir keitimąsi gerąja patirtimi, taikymą, kartu įtraukiant regionines organizacijas. Regioniniai ChBRB saugumo kompetencijos centrai bus šių iniciatyvų ašis. ChBRB medžiagų keliamos grėsmės klausimai aptariami daugelyje tarptautinių forumų[18], juos taip pat nagrinėja tokios tarptautinės organizacijos kaip Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW), Konvencijos dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų konferencija, Interpolas ir Pasaulinė sveikatos apsaugos iniciatyva (GHSI). Viena iš pagrindinių ES ChBRB saugumo veiksmų plano rekomendacijų, visiškai atitinkanti Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnį, yra ta, kad tokiuose forumuose ir šių tarptautinių organizacijų posėdžiuose Europos Sąjunga turėtų stengtis laikytis labiau suderinto požiūrio.

Kalbant bendresne prasme, kovos su terorizmu veiksmai yra įtraukti į daugelį galiojančių bendradarbiavimo susitarimų arba yra ES ir trečiųjų šalių derybų objektas. 2002 m. Taryba nusprendė, kad į visus susitarimus su trečiosiomis šalimis turi būti įtraukta standartinė kovos su terorizmu sąlyga. Be to, nuo 2003 m. lapkričio mėn. masinio naikinimo ginklų neplatinimo sąlygos įtrauktos į visus naujus arba atnaujintus mišriuosius susitarimus, dabar apimančius beveik 100 šalių. Su ChBRB saugumo klausimais susijęs darbas su strateginiais partneriais, tokiais kaip Jungtinės Valstijos, taip pat gali būti tęsiamas remiantis šiuo politikos dokumentų paketu.

Kalbant apie visuomenės sveikatą, Komisija toliau dalyvaus Pasaulinėje sveikatos saugumo iniciatyvoje ir ją rems, ir 2009 m. ketina pateikti komunikatą dėl sveikatos saugumo, kuriame nusakys sveikatos saugumo vidaus ir išorės aspektus.

8.           Išvados

Svarbus Komisijos prioritetas – apsaugoti Europos Sąjungos gyventojus nuo terorizmo ir kitų nusikalstamų veikų grėsmės. Kaip rodo įvykiai visame pasaulyje, teroristai nuolat siekia įgyti cheminių, biologinių, radiologinių arba branduolinių (ChBRB) medžiagų. Europos Sąjunga įsipareigojusi užtikrinti, kad tokios netradicinės grėsmės nevirstų tikrais įvykiais. ES ChBRB saugumo veiksmų planu bus reikšmingai prisidėta įgyvendinant šį įsipareigojimą.

[1]               Tokias kaip JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1540.

[2]               15708/03 ir SN 400/03, Nr. 68. Taip pat žr. 7 dalį.

[3]               16589/07, 2007 m. gruodžio 17 d.

[4]               SN 4292/01 REV 2.

[5]               14627/02.

[6]               15480/04.

[7]               14469/4/05, 20 ir 31 punktai.

[8]               Taip pat žr. Komisijos komunikatus „Tarptautinio masto problemų, susijusių su branduoline sauga ir saugumu, sprendimas“ (COM (2008) 312 galutinis, 2008 5 22) ir „Dėl branduolinio ginklo neplatinimo“ (COM (2009) 143 galutinis, 2009 3 26).

[9]               2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas, nauja redakcija išdėstytas Sprendimu 2007/779/EB (OL L 314, 2007 12 1, p. 9).

[10]             Reglamentas (EB) Nr. 1717/2006 (OL L 327, 2006 11 24, p. 1).

[11]             OL L 58, 2007 2 24, p. 1 ir 7.

[12]             OL L 71, 2007 3 10, p. 9.

[13]             Sprendimas, nustatantis civilinės saugos finansinę priemonę (OL L 71, 2007 3 10, p. 9).

[14]             Sprendimas 1982/2006/EB (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

[15]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą, pasiūlymas, COM (2005) 108 galutinis, 2005 4 6.

[16]             17172/08, 2008 m. gruodžio 17 d.

[17]             COM(2009) 143 galutinis, 2009 3 26.

[18]             Antai Pasaulinės kovos su branduoliniu terorizmu iniciatyvos (GICNT) forume ir dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės režimų, pavyzdžiui, Branduolinių tiekėjų grupės, Wassenaaro susitarimo, Australijos grupės ir Raketų technologijų kontrolės režimo, forumuose.