[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.5.2009

KOM(2009) 225 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

kurioje nagrinėjamos valstybių narių teisės aktuose numatytos sankcijos už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus

KOMISIJOS ATASKAITA

kurioje nagrinėjamos valstybių narių teisės aktuose numatytos sankcijos už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus(Tekstas svarbus EEE)

ĮVADAS

Šioje ataskaitoje nagrinėjamos valstybių narių teisės aktuose numatytos sankcijos už sunkius socialinių taisyklių kelių transporte pažeidimus, kaip to reikalaujama Direktyvos 2006/22/EB[1] dėl būtiniausių sąlygų įgyvendinant su kelių transporto veikla susijusius socialinius teisės aktus 10 straipsnyje.

Pažeidimai yra susiję su dviem reglamentais: Reglamentu (EB) Nr. 561/2006[2] dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, kuriame pateiktos labai konkrečios taisyklės dėl didžiausios vairavimo trukmės ir trumpiausių poilsio laikotarpių bei pertraukų profesionaliems vairuotojams; Reglamentu (EEB) Nr. 3821/85[3] dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų.

Reglamente (EB) Nr. 561/2006 reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus abu reglamentus. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasios ir nediskriminacinės[4]. Šio reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje papildomai nurodoma, kad į bendrą priemonių, kurias gali taikyti valstybės narės, sąrašą taip pat turėtų būti įtraukta galimybė sunkių pažeidimų atveju sulaikyti transporto priemones. Tačiau reglamente neapibrėžiama, kas turėtų būti laikoma sunkiu pažeidimu.

Pirmojoje Direktyvos 2006/22/EB redakcijoje buvo III priedas, kuriame pateiktas neišsamus atvejų, kurie turėtų būti laikomi pažeidimais, sąrašas. III priedas neseniai buvo pakeistas Komisijos direktyvoje 2009/5/EB[5] esančiu nauju priedu. Šiame naujame III priede, atsižvelgiant į du minėtus reglamentus, pateiktos pažeidimų skirstymo į kategorijas gairės.

Valstybės narės turėjo pranešti Komisijai apie sankcijų už minėtų dviejų reglamentų nuostatų pažeidimus taisykles, kurias jos nustatė remdamosi minėtais dviem reglamentais[6]. Šios ataskaitos rengimo metu 26 valstybės narės pateikė Komisijai informaciją apie taikomas taisykles. Portugalija šio įsipareigojimo dar neįvykdė, todėl jos atžvilgiu pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra.

SANKCIJų RūšYS

Nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose minimos įvairios sankcijos: finansinės sankcijos, transporto priemonės sulaikymas, vairavimo uždraudimas ir įkalinimas. Sankcijos vairuotojams ir ūkio subjektams gali skirtis.

Finansinės sankcijos

Visos valstybės narės numato finansines sankcijas už pažeidimus. Valstybių narių skiriama didžiausia bauda yra labai nevienoda: pavyzdžiui, Maltoje skiriama fiksuoto dydžio (58,23 EUR) bauda, o baudos Austrijoje, Kipre, Vokietijoje ir Airijoje gali siekti 5000 EUR ir daugiau. Tai reiškia, kad vienos šalies didžiausia bauda gali būti kelis kartus didesnė už tokią baudą kitoje šalyje.

Tokį skirtumą galima iš dalies paaiškint socialiniais ir ekonominiais valstybių narių skirtumais: tokio paties dydžio bauda gali būti proporcinga ir atgrasi vairuotojams ir ūkio subjektams vienoje šalyje ir nebūtinai kitoje. Tačiau tokie argumentai netinka, pavyzdžiui, santykinai didelių sankcijų Ispanijoje arba Vengrijoje atveju.

Suomija šiuo atžvilgiu taiko unikalų metodą: sankcija yra apskaičiuojama „dienos baudų“ pagrindu. Apskaičiuojant tokias „dienos baudas“, be kitų taikytinų veiksnių, dar atsižvelgiama į asmens, kuriam taikoma sankcija, dienos pajamas ir vaikų skaičių.

Transporto priemonės sulaikymas

Kaip pirmiau paminėta, Reglamento (EB) Nr. 561/2006 26 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodytas transporto priemonės sulaikymas, taikytinas kaip viena iš galimų priemonių sunkių pažeidimų atveju. Ši priemonė gali padėti užtikrinti, kad vairuotojas turės pakankamos trukmės poilsį, kaip tai numatyta Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatose. Ją taikant taip pat užkertama galimybė ūkio subjektams įgyti konkurencinį pranašumą, kai jie užuot laikęsi reglamento nuostatų, tiesiog sumoką baudą.

Tačiau tik 15 valstybių narių (Bulgarija, Kipras, Čekija, Vokietija, Danija, Graikija, Airija, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Rumunija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė) pranešė Komisijai apie tai, kad jos savo teisės aktuose aiškiai numato transporto priemonės sulaikymo galimybę.

Kitos sankcijos

Septynios valstybės narės sunkių pažeidimų atveju numato įkalinimą, nors kai kurios tik tuo atveju, jei nesumokama bauda (Austrijoje, Kipre, Danijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje).

Kai kurių šalių teisės aktuose numatytas laikinas vairuotojo pažymėjimo atėmimas (Bulgarijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje) arba vairuotojo kortelės atėmimas (Slovakijoje).

Keliose valstybėse narėse (Austrijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje) taip pat taikomos griežtesnės sankcijos arba didesnės baudos, jei pažeidimas įvykdomas pakartotinai arba nusižengiama sistemingai. Pavyzdžiui, Austrijos teisės aktuose numatyta asmens, kuris jau buvo nubaustas už panašų pažeidimą, įkalinimo galimybė.

Ūkio subjektams taikomos sankcijos

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 10 straipsnio 3 dalyje numatyta ūkio subjektų atsakomybė už jų vairuotojų padarytus pažeidimus, net jei pažeidimai buvo padaryti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje. Daugumoje valstybių narių (Belgijos, Bulgarijos, Vokietijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Suomijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės) teisės aktuose numatytos skirtingos sankcijos vairuotojams ir ūkio subjektams – ūkio subjektams sankcijos yra griežtesnės, o baudos didesnės, nei vairuotojams.

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 10 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, jog krovinių siuntėjai, ekspeditoriai, kelionių organizatoriai, pirminiai rangovai, subrangovai ir vairuotojų įdarbinimo agentūros užtikrina, kad sutartimi sulygtas važiavimo trukmės planas atitiktų nuostatų reikalavimus dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių. Tačiau tik kelių valstybių narių (Danijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos ir Švedijos) teisės aktuose dėl sankcijų minimi šie transporto grandinės ūkio subjektai. Gaila, kad išanalizavus atitinkamus teisės aktus, nebuvo galima nustatyti, kaip šios sankcijos taikomos praktikoje.

Teritoriškumo principas

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 19 straipsnio 2 dalyje taip pat įvestas teritoriškumo principas: kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nustato pažeidimą, už kurį sankcija dar nebuvo taikyta, jos gali taikyti sankciją net ir tuo atveju, jei pažeidimas buvo padarytas kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje. Laikantis nediskriminavimo principo, sankcija turi būti tokia pat kaip ir tuo atveju, jei pažeidimas būtų padarytas jį nustačiusios valstybės narės teritorijoje.

Nors šis principas ir padeda plačiau užtikrinti su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų laikymąsi, tol, kol valstybės narės už tokius pat pažeidimus taikys labai skirtingas sankcijas, jis gali turėti neigiamą šalutinį poveikį. Vežėjai, padarę pažeidimą, gali pageidauti sumokėti baudą už jį toje valstybėje narėje, kuri taiko labai nedideles baudas, užuot mokėję labai didelę baudą kitoje valstybėje narėje. Tai gali suteikti jiems konkurencinį pranašumą lyginant su reglamentų nuostatų besilaikančiais ūkio subjektais.

NACIONALINėS SANKCIJų SISTEMOS

Remiantis valstybių narių Komisijai pateikta informacija, nacionalinės sankcijų sistemos yra labai skirtingos. Valstybes nares pagal jų sistemų skirtumus galima suskirstyti į dvi grupes: valstybes nares, kurių teisės aktuose atskiros pažeidimų grupės neišskirtos, ir valstybes nares, kurių teisės aktuose išskirtos atskiros pažeidimų grupės pagal jų sunkumą ir už skirtingus pažeidimus taikomos skirtingos sankcijos.

Nediferencijuotų sankcijų sistemos

Kai kurių valstybių narių teisės aktuose nustatytos tik didžiausios ir kartais mažiausios sankcijos, taikomos už bet kokios rūšies pažeidimus. Todėl neįmanoma nustatyti, kokios sankcijos skiriamos už sunkius pažeidimus. Kai kurios valstybės narės Komisijai nurodė tik šias didžiausias ir kai kuriais atvejais (Austrijos, Čekijos, Airijos, Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės) mažiausias sankcijas. Maltoje už pažeidimus taikoma fiksuota bauda (58.23 EUR).

Diferencijuotų sankcijų sistemos

Kitų valstybių narių teisės aktuose nurodytos įvairios bent tam tikrų pažeidimų rūšys ir skirtingos sankcijos už juos. Pastebėta, kad ne visos valstybės narės, taikančios skirtingas sankcijas už skirtingus pažeidimus, taiko skirtingo dydžio baudas už tokios pat rūšies pažeidimus.

Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatų dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių nesilaikymas

Kai kurių valstybių narių, taikančių diferencijuotą sankcijų sistemą, teisės aktuose pateikta išsami pažeidimų, susijusių su Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatų dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių nesilaikymu, suskirstymo į kategorijas sistema. Nustatyti du ar daugiau to paties pažeidimo lygiai ir numatytos atskiros baudos už kiekvieno lygio pažeidimą. Taisyklėse numatyta didesnė bauda jei, pavyzdžiui, kasdienio vairavimo trukmė viršijama dviem valandomis, lyginant su kasdienio vairavimo trukmės viršijimu viena valanda.

I priedo lentelė sudaryta remiantis Komisijai pateikta informacija. Joje lyginamos diferencijuotas sankcijas taikančių valstybių narių už pažeidimus, nesilaikant Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6–8 straipsnių, kaip tai apibrėžta Direktyvos 2006/22/EB III priede, taikomos baudos.

Joje taip pat nurodyti įvairių valstybių narių taikomų baudų dydžio skirtumai. Kraštutiniais atvejais didžiausia bauda už konkretų pažeidimą vienoje šalyje gali būti daugiau kaip dešimt kartų didesnė nei kitoje šalyje. Kasdienio vairavimo trukmę viršijus daugiau kaip dviem valandomis Ispanijoje bauda gali siekti 4 600 EUR, o Graikijoje – 400 EUR.

Pažeidimo lygiai valstybėse narėse taip pat nustatomi įvairiais būdais. Ribos gali būti išreiškiamos minutėmis, valandomis arba procentais. Kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Estija, Prancūzija ir Slovakija, numato tik du skirtingus pažeidimų lygius. Kitose valstybėse narėse numatyta daugiau pažeidimų lygių, pavyzdžiui, Vengrijoje numatyti 5 kasdienės vairavimo trukmės pažeidimo lygiai: 5 %, 5-10 %, 10-15 %, 15-20 % arba daugiau kaip 20 %.

Pavyzdžiui, Ispanijos teisės aktuose nustatyta konkreti baudos suma už kiekvieną dviejų savaičių vairavimo trukmę (kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 561/2006, ji negali viršyti 90 valandų) viršijančią valandą: jei vairavimo laikas yra ilgesnis nei 110 valandų, taikoma 1 580 EUR bauda, o jei jis yra ilgesnis nei 111 valandų, taikoma 1 620 EUR bauda ir abiem atvejais sulaikoma transporto priemonė.

Jei išskiriami daugiau nei du pažeidimo lygiai, taikoma bauda gali būti padidinama linijiniu arba progresiniu būdu. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, bauda už savaitinės vairavimo trukmės viršijimą yra 110 EUR už valandą, o Graikijoje kasdienio vairavimo trukmę viršijus dviem valandomis ir daugiau bauda yra daugiau kaip dvigubai didesnė už baudą, viršijus kasdienio vairavimo trukmę viena valanda.

Belgijoje nustatant baudą už kasdienio vairavimo trukmės ir nepertraukiamo vairavimo trukmės viršijimą taikoma speciali sistema, kurioje atsižvelgiama į du rodiklius. Kasdienio vairavimo trukmės atveju baudos dydis priklauso nuo ilgiausio turėto poilsio laikotarpio. Taigi, viršijus kasdienio vairavimo trukmę keturiomis valandomis, bauda bus didesnė (450 EUR), jei jo nepertraukiamo poilsio laikotarpis buvo trumpesnis nei trys valandos, negu tuo atveju, jei jo nepertraukiamo poilsio laikotarpis buvo šešios valandos (310 EUR).

Kai valstybės narės nurodo šitokį pažeidimų suskirstymą, galima nustatyti, kokie pažeidimai, jų manymu, yra sunkūs. Taigi, galima daryti išvadą, kad valstybių narių taisyklės dėl vairavimo ir poilsio laiko pažeidimų yra panašios, kai svarstoma, kokie pažeidimai turėtų būti laikomi sunkesniais, nors nedidelių skirtumų yra. Tokių skirtumų pavyzdys – už pažeidimą, kuris remiantis Direktyvos 2006/22/EB III priede pateiktu pažeidimų suskirstymu į kategorijas, būtų laikomas smulkiu pažeidimu dėl pertraukų, Belgijoje taikoma mažesnė sankcija nei už smulkų pažeidimą dėl kasdienio poilsio; Nyderlanduose už abiejų rūšių pažeidimus taikoma vienoda sankcija, o Lenkijoje taikoma sankcija yra griežtesnė.

Tačiau apskritai, savaime aišku, kad pažeidimas yra tuo didesnis, kuo daugiau viršijama maksimali vairavimo trukmė arba kuo blogiau laikomasi reikalavimo dėl trumpiausio poilsio laikotarpio.

Dažniausi yra dviejų rūšių skirtumai: skirtingi įvairių sankcijų lygiai ir skirtingo dydžio baudos už pažeidimus. Kaip nurodyta pirmiau, baudų nustatymo lygiai yra labai įvairūs; jos apskaičiuojamos remiantis valandomis ir (arba) minutėmis arba procentais, baudų lygių skaičius taip pat yra nevienodas. Baudų sumos, kaip nurodyta I priede, yra labai įvairios.

Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 (tachografų reglamento) nuostatų pažeidimai

Valstybių narių taisyklės dėl to, kokie Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatų pažeidimai turėtų būti laikomi sunkesniais, yra labai panašios, tačiau padėtis Reglamento (EEB) Nr. 3821/2005 nuostatų pažeidimų atveju yra kitokia.

Kai valstybių narių teisių aktuose yra nurodytos kelios pažeidimų kategorijos, jos dažniausiai yra labai nevienodos ir smarkiai skiriasi nuo Direktyvos 2006/22/EB III priede pateiktų kategorijų. Iš valstybių narių pateiktos papildomos informacijos paaiškėjo, kad didelių skirtumų yra ne tik dėl taikomų baudų dydžio, bet ir dėl pažeidimų suskirstymo į kategorijas.

II lentelėje nurodyti tokie pažeidimų suskirstymo į kategorijas skirtumai. Kai kurių pažeidimų, kurie Direktyvoje 2006/22/EB laikomi sunkiausiais, atveju kai kuriose valstybėse narėse, kaip jos pačios nurodė, taikoma mažiausia sankcija už Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų pažeidimus. Pavyzdžiui, kai vairuotojas turi daugiau nei vieną galiojančią vairuotojo kortelę (Direktyvos 2006/22/EB III priede nurodytas pažeidimas G7). Šiuo atveju mažiausias sankcijas taiko Estija, Bulgarija ir Lietuva. Kiti pavyzdžiai: neteisingai naudojamas tachografo pakeitimo mechanizmas arba atvejai, kai vairuotojas negali pateikti turimos vairuotojo kortelės įrašų (pažeidimai G22 arba I4).

Kita vertus, daugelio pažeidimų, kurie Direktyvoje 2006/22/EB laikomi smulkiais pažeidimais, atveju dauguma valstybių narių taiko ne žemiausio lygio sankcijas. Pavyzdžiui, jei vairuotojas neturi pakankamo spaudiniams skirto popieriaus kiekio (šis pažeidimas Direktyvoje 2006/22/EB laikomas smulkiu pažeidimu (pažeidimas G5)), Vengrijoje jam už tai skiriama didžiausia bauda.

Tik sankcijų už pažeidimus, susijusius su tachografo duomenų klastojimu (pažeidimai J1–J3) ir su atvejais, kai ūkio subjektai nesaugo registracijos lapų (pažeidimai G6 ir G10), suskirstymas į kategorijas yra panašus daugelyje valstybių narių: už šiuos labai sunkius pažeidimus taikomos didžiausios sankcijos.

Kaip ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatų pažeidimų atveju, baudų dydis, įskaitant didžiausias taikomas baudas, už Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų pažeidimus valstybėse narėse yra labai nevienodas. Pavyzdžiui, už tachografo klastojimą Lietuvoje baudžiama iki 586 EUR, o Lenkijoje – iki 2 460 EUR ir abiem atvejais tai yra didžiausia taikytina bauda. Kitose šalyse bauda gali būti dar didesnė: Ispanijoje už tokius pažeidimus baudžiama 4 601 EUR, Italijoje – iki 6 232 EUR, Prancūzijoje – iki 30 000 EUR (su papildoma įkalinimo galimybe iki 1 metų).

Taigi, galima daryti išvadą, kad Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų pažeidimų atveju smarkiai skiriasi ne tik valstybių narių už sunkius pažeidimus skiriamų baudų dydis, bet ir sunkių pažeidimų suskirstymas į kategorijas, konkrečiai, sunkaus pažeidimo apibrėžtis.

IšVADOS

Valstybių narių taisyklės dėl baudų, taikomų sunkiai pažeidus socialinius teisės aktus, yra labai skirtingos: skiriasi sankcijų rūšys, baudų dydžiai, pažeidimų suskirstymas į kategorijas.

Visos valstybės narės taiko baudas kaip vieną iš sankcijų rūšių, tačiau ne visos numato transporto priemonės sulaikymą ar nusižengusio asmens įkalinimą. Kai kuriose valstybėse narėse gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas arba vairuotojo kortelė.

Nagrinėjant, kaip valstybės narės nustato skirtingus pažeidimų lygius, dar labiau paaiškėja situacijos sudėtingumas. Baudų dydis valstybėse narėse smarkiai skiriasi, kraštutiniais atvejai netgi santykiu 1:10. Šiuos skirtumus galima tik iš dalies paaiškinti socialiniais ir ekonominiais skirtumais, dėl kurių konkretaus dydžio bauda tampa proporcinga ir atgrasi vienoje šalyje ir nebūtinai kitoje.

Vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių pažeidimų atveju yra gana aišku, kurie iš jų turėtų būti laikomi sunkesniais, kurie – ne, tačiau valstybių narių pažeidimų suskirstymas į kategorijas Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų nesilaikymo atveju yra labai nevienodas. Kai kurie pažeidimai laikomi sunkiais vienoje valstybėje narėje ir nebūtinai kitoje.

Be to, daugelyje valstybių narių taikomos sankcijos Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 taisyklių pažeidimų atveju neatitinka Komisijos direktyvoje 2009/5/EB, panaikinančioje Direktyvos 2006/22/EB III priedą, pateiktų pažeidimų skirstymo į kategorijas gairių.

Todėl vairuotojams ir ūkio subjektams, atliekantiems tarptautinius pervežimus, yra labai sunku gauti teisingą informaciją dėl galimo pažeidimo sunkumo, jei nesilaikoma tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 561/2006 ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatų, nes įvairiose valstybėse narėse taikomos skirtingos sankcijos leidžia susidaryti prieštaringą nuomonę.

Komisija šią situaciją, susidariusią dėl teisės aktų kūrėjų sprendimų, laiko nepalankia, nes ji nesukuria vienodų sąlygų vairuotojams ir ūkio subjektams. Naujajame Direktyvos 2006/22/EB priede, kuris buvo paskelbtas Komisijos direktyvoje 2009/5/EB, pateiktos bendros gairės dėl to, ką reikėtų laikyti sunkiu pažeidimu ir ką – ne. Valstybės narės skatinamos imtis būtinų veiksmų siekiant darnesnio socialinių taisyklių taikymo kelių transporte ir taip pagerinti jų laikymąsi šiame sektoriuje.

Komisija, padedama Reglamente (EB) Nr. 561/2006 numatyto komiteto ir atsižvelgdama į valstybių narių ir teisės aktų kūrėjų jai nustatytas kompetencijos ribas, tęs savo darbą šiuo klausimu, visų pirma remdama valstybių narių dialogą dėl socialinių taisyklių kelių transporte.

I PRIEDAS

Baudų, taikomų už Reglamento (EB) Nr. 561/2006 6–9 straipsnių pažeidimus valstybėse narėse, kurios savo teisės aktuose numato už skirtingo lygio pažeidimus taikyti skirtingas baudas, apžvalga

Sunkus pažeidimas |

Smulkus pažeidimas |

III PRIEDAS

Valstybių narių teisės aktų apžvalga

VALSTYBĖ NARĖ | TEISĖS AKTAI |

Austrija | 57. Bundesgesetz, mit dem das Kraftfahrgesetz 1967 geändert wird (28. KFG Novelle) |

Belgija | Arrêté royal du 27 Avril 2007, Moniteur Belge du 7 Mai 2007 |

Bulgarija | Kelių transporto įstatymo 8 skyrius |

Kipras | Tam tikrų transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko monitoringo įstatymas (86 įstatymo I dalis, 2007 m.) |

Čekija | Civilinio proceso įstatymo Nr. 111/1994 § 35 dėl kelių transporto, su pakeitimais ir Civilinio proceso įstatymas Nr. 200/1990 dėl pažeidimų, su pakeitimais |

Vokietija | Fahrpersonalgesetz (su 2007 m. liepos 6 d. pakeitimais) |

Danija | Įsakymas, kuriame pateiktos nuostatos dėl vairavimo ir poilsio laikotarpių kelių transporto sektoriuje 2007 m. kovo 28 d. BEK Nr. 328, 2006 m. lapkričio 8 d. konsoliduotas aktas Nr. 1100 |

Estija | 2007 m. rugsėjo 20 d. Estijos Parlamento priimto Kelių eismo įstatymo pakeitimai |

Graikija | Įstatymas Nr. 3446/2006 dėl transporto priemonių eismą kontroliuojančių valdžios institucijų darbo organizavimo ir veikimo – reformos, susijusios su keleivių transportu ir kitomis nuostatomis (Vyriausybės leidinys 49/A) |

Ispanija | 2007 m. balandžio 19 d. nutarimas (BOE 10-05-2007) ir Ley 16/1987 de 30 de Julio, de ordenacion de los transportes terrestres |

Suomija | Kelių eismo įstatymas ir Transporto priemonių įstatymas |

Prancūzija | Contraventions: Article R48-0 du code de procédure pénale et le décret n° 86/1130 du 17 octobre modifié Délits: Ordonnance 58/1310 du 23 décembre 1958 modifié |

Vengrija | Įstatymo Nr. 1/1988 § 20 1 dalis su paskutiniais pakeitimais ir Vyriausybės nutarimo Nr. 557/2007 (III.31) §1. |

Airija | Europos Bendrijų 2008 m. reglamentai (Kelių transporto) (Darbo sąlygų ir kelių eismo saugumo (2008 m. S.I. Nr. 62) |

Italija | Kelių eismo taisyklės ir 2006 m. lapkričio 29 d. Įstatymas Nr. 286/2006 |

Lietuva | Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142 ir 1424 straipsniai |

Liuksemburgas | Règlement grand-ducal du 23 mars 2007 |

Latvija | Administracinių pažeidimų kodeksas |

Malta | Transporto priemonių (Prekių vežimo keliais) reglamentai (65.19) |

Nyderlandai | Viešosios tvarkos taisyklės dėl baudų taikymo pagal Darbo valandų įstatymą ir Darbo valandų (transporto sektoriaus darbuotojų) dekretą (kelių transportas) |

Lenkija | 2001 m. rugsėjo 6 d. Kelių transporto įstatymas 2005 m. liepos 29 d. įstatymas dėl skaitmeninio tachografo sistemos |

Portugalija | Nepriimti |

Rumunija | Ordonanta de govern Nr 37/2007 |

Slovėnija | Įstatymas dėl asmenų, vykdančių veiklą su judriomis transporto priemonėmis, darbo laiko ir privalomų poilsio laikotarpių ir dėl kelių transporte naudojamų tachografų |

Slovakija | Įstatymas dėl darbo laiko transporto sektoriuje |

Švedija | Potvarkis (2004:865) dėl vairavimo laiko, poilsio laikotarpių ir tachografų, ir t. t. |

Jungtinė Karalystė | 1968 m. Transporto įstatymo VI dalis (su pakeitimais) |

[1] 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 102/35/EEB, OL L 102, 2006 4 11, p. 35.

[2] 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, OL L 102, 2006 4 11, p. 1.

[3] 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, OL L 370, 1985 12 31, p. 8.

[4] Reglamento (EB) Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 dalis.

[5] 2009 m. sausio 30 d. Komisijos direktyva 2009/5/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinančios Direktyvą 88/599/EEB III priedą, OL L 29, 2009 1 31, p. 45.

[6] Pagal Reglamento (EB) Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 dalį.

[7] Remiantis Komisijos direktyva 2009/5/EB, panaikinančia Direktyvos 2006/22/EB III priedą, LSP – labai sunkus pažeidimas, SuP – sunkus pažeidimas, SmP – smulkus pažeidimas.

[8] Vengrija: kadangi baudos skirstomos į kategorijas procentų pagrindu, šios kategorijos nevisiškai sutampa su suvienodintu suskirstymu į kategorijas.

[9] Slovėnija: Vairuotojams numatytos baudos.

[10] Remiantis Komisijos direktyva 2009/5/EB, panaikinančia Direktyvos 2006/22/EB III priedą, LSP – labai sunkus pažeidimas, SuP – sunkus pažeidimas, SmP – smulkus pažeidimas.