[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.4.2009

COM (2009) 160 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims

{SEC(2009) 442}{SEC(2009) 443}{SEC(2009) 444}{SEC(2009) 445}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims

I. ĮVADAS

Pasaulį krečia neramumai. Nė vienai šaliai, nė vienam regionui nepavyksta išvengti dabartinės visuotinės krizės. Besivystančios šalys, stipriai paveiktos viena po kitos užklupusių maisto, kuro ir su klimato kaita susijusių krizių, šiuo metu itin kenčia dėl finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio padarinių. Dešimtys milijonų žmonių priversti gyventi skurde arba vėl atsidurti žemiau skurdo ribos. Klimatui ir aplinkai keliama grėsmė yra didesnė nei kada nors anksčiau. Ekonomikos augimas lėtėja, nedarbas auga ir kyla pavojus, kad Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) nebus pasiekti ir pastarojo dešimtmečio laimėjimai prarasti.

Šiuo neaiškiu metu kyla pagunda užsisklęsti savyje. Tai būtų istorinė klaida. Šiame tarpusavio priklausomybės amžiuje mūsų ir besivystančių šalių ateitis, vertybės, saugumas ir gerovė yra neatsiejamai susiję. Jei atsigaus išsivysčiusių šalių ekonomika, atsigaus ir viso pasaulio ekonomika. O besivystančių šalių ekonomikos augimas prisidės prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo bei gerovės ir kitose šalyse ir taikos bei stabilumo pasaulyje.

2008 m. tarptautinė bendruomenė nuolatos pabrėžė, kad plėtra yra šios visuotinės krizės sprendimo dalis. Tarptautinėse konferencijose Niujorke, Akroje ir Dohoje bei G20 susitikime Vašingtone laikytasi tvirtos nuomonės ir imtasi konkrečių įsipareigojimų siekiant įgyvendinti TVT, laikytis pagalbos teikimo tikslų, veiksmingiau teikti pagalbą ir įtraukti besivystančias šalis į pasaulinės valdysenos reformą. Visa tai pasiekta daugiausia dėl vieningos Europos Sąjungos pozicijos, vadovavimo ir ryžto.

2009 m. balandžio 2 d. Londone vykusiame G20 vadovų susitikime dar kartą pabrėžta, kad veiksmų būtina imtis nedelsiant, ir raginama imtis svarbių priemonių besivystančioms šalims paremti. Dabartinėmis aplinkybėmis nieko nekeisti negalima. Todėl šis komunikatas parengtas atsižvelgiant į pagrindines metinės Monterėjaus apžvalgos išvadas, išsamiai pristatytas pridedamuose tarnybų darbo dokumentuose[1], ir jame nustatytos dvidešimt aštuonios konkrečios priemonės, kurių Europos Sąjunga turėtų imtis, kad padėtų besivystančioms šalims įveikti krizę.

II. APLINKYBĖS. PAŽEIDŽIAMUMO IR ATSPARUMO VEIKSNIAI

Visose paskutinėse krizės poveikio analizėse padaryta viena bendra išvada: po išsivysčiusių ir kylančios ekonomikos šalių trečioji krizės banga pasiekė besivystančias šalis[2].

Pirma, finansų krizė jas veikia tiesiogiai, ypač dėl kreditų, investicijų, privataus kapitalo srautų sumažėjimo ir padidėjusio valiutų kursų svyravimo. Itin nukentėjo šalys, labai priklausomos nuo privataus kapitalo rinkos srautų , ypač tiesioginių užsienio investicijų. Smarkiai paveiktos nuo piniginių perlaidų labai priklausomos besivystančios šalys. Pasaulio banko duomenimis, kapitalo srautai besivystančiose šalyse iš viso sumažės nuo 1 trln. USD 2007 m. iki maždaug 600 mlrd. USD 2009 m.

Antra, besivystančiose šalyse jaučiamas pasaulio ekonomikos sulėtėjimo poveikis. TVF numato, kad 2009 m. besivystančių šalių ekonomika paaugs vos 3,25 %, palyginti su 6,3 % 2008 m. ir 7,9 % 2007 m. Dar vienas tiesioginis visuotinio ekonomikos sulėtėjimo padarinys – sumažėjęs bendras pasaulinės prekybos mastas. Numatoma, kad mažėjant prekių paklausai pasaulyje ir dėl to mažėjant jų kainoms besivystančių šalių eksporto pajamos smarkiai sumažės, o tai lems prastesnį išorės balansą ir mažesnes pajamas. Dėl sparčiai mažėjančių prekių kainų labiausiai nukentės daugiausiai prekių eksportuojančios besivystančios šalys, o daugiausiai žaliavų importuojančiose šalyse sumažės importo išlaidos. Pasaulio banko duomenimis, dėl to besivystančios šalys šiais metais patirs nuo 270 iki 700 mlrd. USD finansavimo atotrūkį.

Dėl šių veiksnių besivystančios šalys jau jaučia sunkius socialinius krizės padarinius . Vyriausybėms, kurių valstybės finansų disbalansas didėja, sunku išlaikyti socialinių išlaidų lygį, atidedami viešosios infrastruktūros priežiūros projektai, mažiau lėšų skiriama socialinės apsaugos tinklams, kaip tik tada, kai tos lėšos labiausiai reikalingos, o bedarbių ir skurstančių dirbančiųjų, ypač miesto zonose, sparčiai daugėja.

Krizė gali turėti ir svarbių politinių bei su saugumu susijusių padarinių . Dėl padidėjusio skurdo ir socialinių neramumų užslėpti politiniai skirtumai gali peraugti į nuožmius konfliktus. Krizės poveikis gali būti ir labiau tiesioginis – apkarpius biudžetą, gali trūkti lėšų valstybinio sektoriaus, įskaitant policiją ir ginkluotąsias pajėgas, darbuotojų atlyginimams išmokėti, o tai gali paskatinti riaušes ar net karinius perversmus. Įprasta politinė kova gali sustiprėti ir, etninėms partijoms siekiant įgyti visą valdžią arba kovojant dėl galimybės naudotis ištekliais, gali sukelti pilietinę nesantaiką. Be to, dėl krizės gali smarkiai padidėti migracijos srautai , tiek šalių viduje, tiek tarp regionų. Taip pat gali padidėti migracija į išsivysčiusias šalis.

Krizė veikia visas besivystančias šalis, tačiau jos poveikio mastas skirtingiems regionams, šalims ir gyventojų grupėms, jos požymiai ir skirtingų regionų, šalių ir gyventojų grupių gebėjimai ją įveikti labai skiriasi. Daugelis besivystančių šalių, pastaraisiais metais pagerinusios politinį valdymą, yra atsparesnės dabartinei krizei, palyginti su ankstesniais pasaulinio masto nuosmukiais, ir gali imtis tam tikrų politinių priemonių ekonomikos augimui paskatinti ir krizės poveikiui sušvelninti. Dėl pastarųjų metų prekių rinkos pakilimo, didesnio makroekonominio stabilumo, struktūrinių reformų ir sumažėjusios skolos daugelis šalių galėjo pagerinti finansinę padėtį. Tačiau jų galimybės vykdyti nepriklausomą pinigų ir fiskalinę politiką yra labai ribotos dėl nuolatinio infliacinio spaudimo, įtempto biudžeto ir prastėjančio išorės balanso, taip pat dėl besitęsiančio 2008 m. smarkiai padidėjusių maisto ir energijos kainų poveikio ir neigiamo poveikio valiutų kursams.

Todėl visuotinės pastangos finansų sektoriui stabilizuoti ir ekonomikos atsigavimui skatinti besivystančioms šalims yra labai svarbios. Labiausiai prie to prisideda finansų sektoriaus reguliavimui pagerinti ir Europos ekonomikos atkūrimo planui įgyvendinti skirti ES veiksmai. Vykdomos arba numatytos TVF ir daugiašalių plėtros bankų skolinimo reformos gali būti naudingos daugeliui besivystančių šalių, tiek nedidelių, tiek vidutinių pajamų šalims.

Tačiau kai kurios šalys yra pažeidžiamesnės ir gali nesugebėti pasinaudoti šiomis naujomis galimybėmis. Todėl ypatingą dėmesį reikia skirti pažeidžiamiausioms ir mažiau atsparioms besivystančioms šalims . Atsižvelgiant į minėtą analizę, imantis tinkamų veiksmų reikia įvertinti šalies pažeidžiamumą ir atsparumą pagal šiuos kriterijus:

- priklausomybę nuo eksporto pajamų ir integracijos į pasaulinę prekybą lygio;

- priklausomybę nuo išorės finansavimo ir pervedimų, ypač tiesioginių užsienio investicijų ir piniginių perlaidų;

- gebėjimą reaguoti, kuris priklauso nuo bendros valdymo kokybės, galimybės pasinaudoti išorės atsargomis, išorės skolos ir galimybės imtis fiskalinio skatinimo priemonių.

[pic]

Taigi, Komisija ir ES valstybės narės kartu su tarptautinėmis institucijomis ir šalimis partnerėmis 2009 m. atliks papildomas jungtines krizės poveikio šalims analizes, siekdamos nustatyti pažeidžiamiausias šalis ir imtis suderintų konkrečioms šalims skirtų ES veiksmų.

III. NEATIDĖLIOTINI, SUDERINTI IR TIKSLINIAI EUROPOS VEIKSMAI

III.1. PAGALBOS ĮSIPAREIGOJIMŲ LAIKYMASIS, KITŲ IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS

ES ir toliau yra didžiausia oficialios paramos vystymuisi (OPV) teikėja, skirianti 59 % visos paramos, tai yra 4 procentiniais punktais daugiau nei 2007 m. 2007 m. pastebėtą OPV srautų mažėjimo tendenciją 2008 m. ES pasuko priešinga linkme. 2008 m. bendra OPV padidėjo iki 0,40 % BNP (nuo 0,37 % 2007-aisiais), o išmokos siekia 50 mlrd. EUR, tai yra 4 ir 2 mlrd. EUR daugiau nei atitinkamai 2007 ir 2006 m. Be to, šiuo metu 13 valstybių narių turi daugiamečius nacionalinius tvarkaraščius, kuriuose nurodyta, kaip jos įgyvendins individualius įsipareigojimus 2010 ir 2015 m. Taip gerinamas pagalbos nuspėjamumas.

Nepaisant šių didėjimo tendencijų ateinančių metų perspektyvos kelia susirūpinimą. Daugelis valstybių narių gerokai atsilieka nuo individualių tikslų 2010 m. Siekiant iki 2010 m. įgyvendinti bendrą tikslą – kad OPV sudarytų 0,56 % BNP, reikia papildomai skirti 20 mlrd. EUR. OPV yra pagrindinis veiksnys mažinant skurdą pasaulyje, siekiant TVT tikslų ir naudojant kitus išteklius. Jos nuspėjamumas yra vertingas savaime ir turi būti užtikrintas. Negalime menkiau vykdyti savo įsipareigojimus teisindamiesi visuotine krize. Pagalba nėra labdara, o vienas iš atsigavimą skatinančių veiksnių.

Tačiau vien tik OPV nepakaks. ES turi pasitelkti visus turimus šaltinius ir priemones, kad padidintų pagalbą, skirtą augimui, investicijoms, prekybai ir darbo vietų kūrimui skatinti. Tokių visapusiškų veiksmų Europos Sąjunga turėtų imtis bendrai, atsižvelgdama į tokias priemones ir procesus, kaip eksporto kreditai, investicijų garantijos ir technologijų perdavimas vystymosi labui.

(1) OPV įsipareigojimų laikymasis. EU valstybės narės turi vykdyti individualius ir bendrus įsipareigojimus, kad iki 2010 ir 2015 m. pasiektų OPV tikslus. Tuomet 2010 m. OPV bus 20 mln. EUR didesnė. Todėl jau šiais metais reikia imtis ryžtingų veiksmų. (2) Naujų išteklių panaudojimas. Valstybės narės turėtų sustiprinti pastangas sutelkti papildomų vystymuisi skirtų lėšų. Siekiame, kad kiekvienas pagalbai skirtas euras padėtų gauti papildomus penkis eurus ne OPV priemonėms (pvz., technologijų perdavimui, prekybos finansavimui ir privačiojo sektoriaus investicijoms). Komisija taip pat rekomenduoja, kad valstybės narės vystytų ir plačiau naudotų naujoviškus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, pagal jau taikomus savanoriškus solidarumo mokesčius, kaip antai oro linijų mokestis, kuriuo finansuojamos sveikatos programos. |

III. 2. PRIEŠCIKLINIAI VEIKSMAI

Veiksmų reikia imtis nedelsiant. Parama turėtų turėti tiesioginį priešciklinį poveikį. Neturtingesnėms šalims šios krizės metu labai reikia finansinės paramos. Reikėtų pritaikyti prioritetus, sparčiau skirstyti pagalbą ir, prireikus, iš anksto išmokėti pagalbos lėšas bei paspartinti paramos biudžetui teikimą. Valstybės narės, teikiančios dvišalę pagalbą, raginamos imtis panašių veiksmų.

(3) Prioritetų perorientavimas. Siekdama atsižvelgti į naujus poreikius ir atsirandančius prioritetus Komisija, bendradarbiaudama su besivystančiomis šalimis, paspartins strateginių dokumentų ir paramos programų laikotarpio vidurio peržiūrą 2009 ir 2010 m. EIB pagal savo 2009–2011 m. veiklos planą turėtų sutelkti dėmesį į priešciklinius veiksmus tokiose srityse kaip infrastruktūra, pavyzdžiui su energetika bei klimato kaita susijusi veikla, ir finansų sektorius. (4) Spartesnis išmokų mokėjimas. Komisija taiko lankstesnes įgyvendinimo priemones kai kurioms krizę patiriančioms ar išgyvenusioms šalims ar regionams, o kitose šalyse stebės padėtį. EIB sieks sparčiau mokėti išmokas, laikydamasis sutartinių finansavimo įsipareigojimų. (5) Paankstintas pagalbos lėšų išmokėjimas. Komisija paankstino įsipareigojimus, sudarančius didžiąją dalį Bendrijos paramos AKR šalims (4,3 mlrd. EUR įsipareigojimai 2009 m.), ir išnagrinės, kokiais būdais būtų galima dar greičiau teikti pagalbą[3]. EIB turėtų paankstinti įsipareigojimus pagal AKR partnerystės susitarimus (3,5 mlrd. EUR investicinė priemonė ir 2 mlrd. EUR nuosavų išteklių 2008–2013 m.) ir pagal kitus išorės skolinimo įgaliojimus (25,8 mlrd. EUR 2007–2013 m., galbūt padidinant 2 mlrd. EUR) ir yra raginamas bendradarbiaujant su ERPB sparčiau skirti išmokas EKP šalims Rytų Europoje ir stojančioms bei narystės siekiančioms šalims. (6) Spartesnis paramos biudžetui teikimas. Komisija 2008 m. įsipareigojo skirti beveik 3 mlrd. EUR paramą biudžetui (greito poveikio priemonė) – tai yra paankstintos paramos priemonė AKR šalims, sudaranti 72 % visos paramos biudžetui 2008–2013 m. Komisija peržiūrės vykdomas paramos biudžetui operacijas pažeidžiamiausiose šalyse ir kiekvienu atveju įvertins galimybes paankstinti išmokų mokėjimą ir peržiūrės makroekonomines sąlygas ar kitus greitesniam išmokų mokėjimui būtinus aspektus. (7) Makroekonominės paramos galimybių nagrinėjimas. Išimtiniais atvejais galima svarstyti galimybes teikti makroeonominę pagalbą Europos kaimynystės politikos (EKP) šalims, stojančioms ir narystės siekiančioms šalims bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu ir laikantis TVF programos sąlygų[4]. |

III.3. VEIKSMINGUMO DIDINIMAS – NEATIDĖLIOTINA UŽDUOTIS

Dabartinės krizės metu nei išsivysčiusios, nei besivystančios šalis negali sau leisti brangiai mokėti už susiskaldymą ir derinimo trūkumą, kaip yra šiuo metu. 225 dvišalės ir 242 daugiašalės agentūros visame pasaulyje kasmet finansuoja tūkstančius projektų. 108 šalyse daugiau nei dešimt ES valstybių donorių teikia šalių programuojamą pagalbą. ES valstybės donorės finansuoja maždaug 60 000 projektų, o 2007 m. vidutinė metinė parama vienai veiklai siekė tik 400 000–800 000 EUR.

Toks pagalbos neveiksmingumas daug kainuoja. Vien tik dėl pagalbos nepastovumo ir per mažo nuspėjamumo sąnaudos gali padidėti 15–20 %[5]. Taip pat apskaičiuota, kad dėl sąlygotosios pagalbos prekių, paslaugų ir darbo jėgos sąnaudos padidėja 15–20 %. Negalutiniais skaičiavimais, jei pagalbos veiksmingumo darbotvarkė nebus iki galo įgyvendinta, sąnaudos gali siekti 25–35 mlrd. EUR iki 2015 m. arba 5–7 mlrd. EUR per metus, jei ES valstybių donorių grynoji dvišalė pagalba nekis[6]. Tokia yra Europos masto veiksmų nebuvimo vystymosi srityje kaina.

Reikia iš esmės pertvarkyti pagalbos teikimą – iniciatyvos šioje srityje ėmėsi ES. Pirmiausia, veikdama bendrai ir kalbėdama vienu balsu ji labai paskatino nustatyti naujus tarptautinius tikslus, pavyzdžiui Akros veiksmų darbotvarkę (AVD), kuri buvo priimta 2008 m. Akroje vykusiame aukšto lygio forume. Be to, imdamasi Europos veikėjų susiskaidymui mažinti skirtų iniciatyvų, kaip antai Darbo pasidalijimo elgesio kodeksas, ES labai prisideda prie pagalbos veiksmingumo darbotvarkės įgyvendinimo pasaulyje.

Dabar šį veiklos tempą reikia paspartinti. Reikia geriau apjungti visų valstybių donorių praktinę patirtį, išteklius ir priemones. Pagal bendrus prioritetus suderinti ES veiksmai turės didesnį trumpalaikį teigiamą poveikį ir bus užtikrintas ilgalaikis tvarumas.

(8) Dvišaliai veiksmai. ES valstybės narės ir Komisija turėtų kartu rengti atskirus AVD įsipareigojimų įgyvendinimo veiksmų planus. Šiuose planuose turėtų būti numatyti veiksmai teisinėms ir (arba) administracinėms kliūtims pagalbos srityje panaikinti ir vidaus paskatos administracinei elgsenai, darbo metodams ir programų kūrimo procesams pakeisti.

(9) Bendrų ES metodų skatinimas. Komisija 2009 m. pasiūlys pasaulinius ir vertikaliuosius fondus, šalių sistemų naudojimą ir techninę pagalbą reglamentuojančius elgesio kodeksus. Įgyvendindama Darbo pasidalijimo elgesio kodeksą Komisija taip pat rems ES požiūrį į tarpvalstybinį darbo pasidalijimą. Laikydamasis tų pačių principų EIB turėtų stiprinti bendradarbiavimą su finansavimo partneriais, agentūromis donorėmis ir Komisija, pavyzdžiui, atstovaujamojo bendradarbiavimo pagrindu ir derinant ES išteklius. EIB ir ERPB bendradarbiavimas taip pat bus sustiprintas atsižvelgiant į Rytų partnerystės strategiją.

(10) Bendras ES kovos su krize metodas. Siekiant suderinto atsako ES valstybės narės, įgyvendindamos šį komunikatą, skatinamos 2009 m. pristatyti nustatytus kovos su krize besivystančiose šalyse veiksmus ir priemones. Kitoje Monterėjaus ataskaitoje bus įvertintas nustatytų veiksmų įgyvendinimas.

(11) Tolesnė tarptautinės pagalbos struktūros reforma. ES, būdama didžiausia donorė pasaulyje ir veikdama bendrai bei kalbėdama vienu balsu, labiausiai skatina tarptautinės pagalbos struktūros paprastinimą. ES reikėtų paskatinti pasaulinę pagalbos teikėjų bendruomenę pertvarkyti su rezultatais susietas pagalbos teikimo sąlygas – toks pagalbos racionalizavimas ir suderinimas galėtų padidinti atsakomybę už pagalbą ir pagalbos išteklių naudojimo nuspėjamumą, skaidrumą ir demokratinę priežiūrą.

III.4. SOCIALINIO POVEIKIO ŠVELNINIMAS, PARAMA REALIAJAI EKONOMIKAI

III.4.1. Pažeidžiamiausių asmenų grupių apsauga

Dėl dabartinės krizės 2009 m.[7] besivystančiose šalyse žemiau skurdo ribos gali atsidurti dar 90 mln. žmonių, iš kurių didžiausia grėsmė kyla moterims, vaikams, pagyvenusiems asmenims ir neįgaliesiems. ES turi neatidėliodama siekti 2010 m. TVT veiksmų darbotvarkės uždavinių kitaip kils pavojus, kad 2015 m. tikslai bus neįgyvendinti. Siekiant užtikrinti, kad pažeidžiamiausi asmenys neliktų be apsaugos, būtina toliau remti sveikatos, deramo darbo ir švietimo sritis. Socialinė krizė daro poveikį ekonomikai. Be kvalifikuotos ir sveikos darbo jėgos ekonomikos atsigavimas bus lėtesnis, o augimas neužtikrintas. Pajamų sumažėjimas paveiks atitinkamų socialinių tarnybų viešąjį finansavimą.

(12) Tikslinės socialinės apsaugos priemonės. Komisija parems, tą patį turėtų padaryti ir valstybės narės, besivystančių šalių tikslinius kovos su tiesioginiu krizės socialiniu poveikiu veiksmus, kurdama ir stiprindama socialinės apsaugos tinklus, paprastindama tiesioginius pinigų pervedimus ir gerindama pervedimus natūra. Pagrįstais ir būtinais atvejais Komisija skirs ypatingą dėmesį socialinės apsaugos tinklams, darbui imlioms darbo vietoms ir darbo rinkų reformai.

(13) Paramos mechanizmai socialinėms išlaidoms apsaugoti. Komisija pasiūlys 2009 m. iš 10-ojo EPF skirti bent 500 mln. EUR labiausiai nuo krizės nukentėjusioms AKR šalims paremti. Šis finansavimas kiek įmanoma bus skiriamas kaip parama biudžetui taikant i) egzistuojančią FLEX sistemą, pagrįstą buvusiais eksporto nuostoliais ir ii) ad hoc pažeidžiamumo FLEX sistemą, pagrįstą tokiais kriterijais, kaip numatomi eksporto nuostoliai, sumažėjusios piniginės perlaidos ir finansų srautai (žr. I grafiką). Komisija ragina ES valstybes nares prisidėti prie šios iniciatyvos, kuri yra tarptautinių veiksmų, skirtų padėti pažeidžiamiausių asmenų grupėms, dalis.

III.4.2. Ekonominės veiklos ir užimtumo išlaikymas

III.4.2.1. Infrastruktūros priežiūra ir kūrimas

Infrastruktūros priežiūra ir kūrimas yra veiksminga krizės švelninimo priemonė, nes taip padedama pažeidžiamiausių asmenų grupėms ir kuriamos darbo vietos vystant ir prižiūrint vietos infrastruktūrą ir taip tenkinant pagrindinius poreikius bei skatinant ekonominę veiklą ir prekybą. Reikėtų paspartinti investicijas į didelio masto infrastruktūros projektus, siekiant padidinti besivystančių šalių konkurencingumą ir sukurti valstybių ir regionų jungtis[8]. Afrikoje ES pirmiausia sieks pašalinti pagrindinių trūkstamų ES ir Afrikos infrastruktūros partnerystės nustatytų infrastruktūros grandžių finansavimo trūkumą. Komisija su Afrikos Sąjunga (AS) aptars projekto koordinatorių, tai yra politikų, kurie vadovautų regioninėms deryboms dėl minėtų trūkstamų grandžių, paskyrimą. Tokio metodo pridėtinė vertė patvirtinta kuriant transeuropinius tinklus – tiek energetikos, tiek transporto. Be to, atsižvelgiant į poreikius, kuriuos Afrikos Sąjunga nustatė prieš G20[9] susitikimą, dabar yra itin tinkamas metas ir svarbu ES prisidėti prie trūkstamų Afrikos grandžių kūrimo.

(14) Parama greitam infrastruktūros ir darbo vietų kūrimui. Komisija parems daug darbo jėgos reikalaujančius infrastruktūros ir priežiūros darbus, kad išsaugotų galimybes gauti paslaugas ir sumažintų dėl fiskalinio spaudimo besivystančiose šalyse tikėtiną nepakankamą priežiūros darbų finansavimą. Komisija ragina valstybes nares ir kitus pagalbos teikėjus imtis panašių veiksmų. Šiomis aplinkybėmis Komisija sukurs ES ir kitų finansuotojų tinklą, kad sudarytų 2009–2010 m. finansuotinų skubių investicijų į infrastruktūrą sąrašą. Komisija ragina EIB taikyti perskolinimo susitarimus su regioniniais plėtros bankais ir vietos finansų tarpininkais vietos infrastruktūros finansavimui.

(15) Regioninės infrastruktūros Viduržemio jūros regione kūrimas. Atsižvelgdamos į Viduržemio jūros šalių sąjungą Bendrija, įskaitant EIB, ir valstybės narės ties regioninius jūrų ir sausumos greitkelius, rems atsinaujinančius energijos šaltinius, taršos mažinimo priemones ir pietų šalių jungtis.

(16) Iki 2010 m. dotacijos ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fonde padidinimas iki 500 mln. EUR. Pati Komisija 2009–2010 m. skirs 200 mln. EUR, dvigubai padidindama dabar skiriamą sumą, ir ragina valstybes nares prisidėti prie šios iniciatyvos ir padidinti sumą iki 500 mln. EUR. Pasiekus šį tikslą bus galima skirti 2,5 mlrd. EUR lengvatinėms paskoloms infrastruktūrai remti. Be to, Komisija siūlo pritaikyti patikos fondą taip, i) kad jis aprėptų regioniniams tinklams priklausančią nacionalinę infrastruktūrą ir ii) kad būtų nustatytos rizikos garantijos priemonės. Taigi, Komisija ragina valstybes nares pritarti būtiniems Patikos fondo susitarimo pakeitimams. Be to, į projektų finansuotojų grupę reikėtų įtraukti Afrikos plėtros banką ir ji turėtų būti atvira prisidedančioms trečiosioms šalims.

III.4.2.2 Žemės ūkio gaivinimas

Pastaruoju metu maisto kainos sumažėjo, tačiau struktūrinės problemos, kaip antai nepakankami gamybos pajėgumai ir infrastruktūra, išliko, todėl reikia toliau remti ir daugiau investuoti į žemės ūkį. Besivystančių šalių žemės ūkį reikia gaivinti visapusiškai. Esamų strategijų ir paramos programų peržiūra apima vidaus politikos reformas ir paramą žaliavų, kaip antai sėklų, trąšų ir lėšų žemės ūkiui, teikimui, poreikiais pagrįstiems moksliniams tyrimams bei plėtrai ir darnioms gamyboms sistemoms. Be to, tikslinėmis investicijomis į infrastruktūrą reikia veiksmingiau susieti gamybos teritorijas su rinkomis – tam reikalinga parama tiek eksporto infrastruktūrai, tiek nedidelio masto kaimo infrastruktūrai.

(17) Spartesnis žemės ūkio finansavimas. Komisija paankstina 1 mlrd. EUR išmokas maisto priemonei . Taip pat sutarta dėl pirmos 314 mln. EUR išmokos dalies, kuri bus skirta 23 šalims, priskiriamoms didžiausios rizikos šalių grupei. Pirmąjį 2009 m. pusmetį Komisija iš viso skirs daugiau nei 500 mln. EUR daugiau nei 40-čiai šalių, o iki metų pabaigos – dar 300 mln. EUR, taip spartindama paramos žemės ūkiui koordinavimą ir gerindama jos veiksmingumą.

(18) Investicijos į žemės ūkio koridorius. Komisija ir valstybės narės turėtų dirbti kartu su regioninėmis organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad suderintų investicijas, kuriomis remiamas rinkų ir gamybos teritorijų sujungimas. Tai – naujas ES tikslas.

III.4.2.3. Investicijos į ekologišką ekonomikos augimą

Ši krizė suteikia puikią galimybę kurti ekologiškesnę ekonomiką. Klimato kaita yra didelė problema ir visuotinių veiksmų reikia imtis nedelsiant siekiant išvengti nepataisomos žalos ateityje. ES, priėmusi tvirtus įsipareigojimus, ryžtingai siekia užtikrinti, kad gruodžio mėn. Kopenhagoje pavyktų priimti plataus užmojo tikslus, todėl būtina padėti besivystančioms šalims visapusiškai dalyvauti šiame procese siekiant šio tikslo. Mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekiant užsitikrinti paramą pirmiausia svarbu parengti nacionalines prisitaikymo veiksmų programas. Šiose nacionalinėse prisitaikymo veiksmų programose numatyti skubiausi poreikiai ir jos turėtų būti įtrauktos į nacionalines strategijas. Kol kas 39 šalys priėmė tokius planus, o kitos – įskaitant ne mažiausiai išsivysčiusias šalis, turėtų pasekti jų pavyzdžiu[10].

(19) Klimato kaitos aljanso įgyvendinimo rėmimas. ES valstybės narės turėtų paremti 2008 m. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Pasaulinį klimato kaitos aljansą. Pasaulinio klimato kaitos aljanso tikslas – paremti skurdžiausias ir labiausiai dėl klimato pažeidžiamas besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažas besivystančias salų valstybes.

(20) Naujų kovos su klimato kaita finansavimo šaltinių naudojimas. ES valstybės narės dalį pajamų, gautų iš prekybos išmetimo leidimais, kaip sutarta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos teisės aktuose, turėtų skirti, be kita ko, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms, miškų įveisimui ir atkūrimui ir technologijų perdavimui Kopenhagos susitarimą ratifikavusiose besivystančiose šalyse. Komisija taip pat rekomenduoja, kad valstybės narės išnagrinėtų galimybę pradėti taikyti Pasaulinį klimato kaitos finansavimo mechanizmą, kuris būtų jungiamoji iniciatyva pereinamuoju laikotarpiu nuo 2010 m. iki visiško bet kokios naujos finansinės struktūros, sutartos Kopenhagos konferencijoje, įgyvendinimo.

(21) Dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams. EIB turėtų investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius ir energijos vartojimo efektyvumą. Įgyvendinant regioninio energijos perdavimo, dujotiekių ir dujų paskirstymo projektus bus sustiprinti regioniniai aspektai. EIB turėti siekti, kad reikalavimus atitinkančios šalys daugiau naudotųsi jo 3 mlrd. EUR energetikos ir tvarumo priemone. Komisija skatins atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą AKR šalyse, taikydama 200 mln. EUR energetikos priemonę, ir šiuo metu rengia naują Lotynų Amerikos energetikos sektoriaus paramos programą, kuri bus 2010–2013 m. regioninės orientacinės programos dalis.

(22) Parama aplinką tausojančių ir tvarių technologijų perdavimui. Komisija ir valstybės narės turėtų paremti Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondą (iki 80 mln. EUR iki 2010 m.), kuris yra EIB grupės valdomas novatoriškas rizikos kapitalo fondas, kurio tikslas – paspartinti nekenkiančių aplinkai technologijų perdavimą, kūrimą ir taikymą besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse.

III.4.2.4. Prekybos ir privačiojo sektoriaus investicijų skatinimas

PPO praneša, kad dėl krizės pasaulio prekybos mastas pirmą kartą per daugiau nei dvidešimt metų sumažės 9 %. Kapitalo įplaukos jau smarkiai sumažėjo, o regioninės prekybos srautai gerokai sulėtėjo. Būtina pakeisti padėtį. Siekiant padėti šalims kovoti su kai kuriais neigiamais krizės padariniais ir praėjus sunkiausiam metui tapti stipresnėms, reikia atkurti rinkos dalyvių pasitikėjimą, užtikrinti nuspėjamumą, mažinti prekybos sąnaudas ir stiprinti gamybos pajėgumus. Reikia siekti dviejų tikslų.

Pirma, ES turėtų kaip niekad anksčiau sparčiau įgyvendinti pagalbos prekybai strategiją ir laikytis bendro įsipareigojimo iki 2010 m. skirti 2 mlrd. EUR su prekyba susijusiai pagalbai ir užtikrinti visų kitų pagalbos prekybai strategijos aspektų tęstinumą. 2007 m. EB viršijo 2010 m. nustatytus tikslus – jos pagalba prekybai buvo 1 019 mlrd. EUR. ES valstybės narės pagalbai prekybai iš viso skyrė 960 mln. EUR – gerokai daugiau, palyginti su 2006 m. Bendros ES išlaidos pagalbai prekybai 2007 m. vėl viršijo 7 mlrd. EUR. Būtina išlaikyti šias teigiamas kiekybines tendencijas ir jų pagrindu kurti veiksmingesnes nacionalinėse programose ir regionų integracijos darbotvarkėse numatytas vystymosi ir augimo strategijas. Būtina nedelsiant apjungti ES regionines AKR skirtas pagalbos prekybai programas pagal neseniai priimtus ES regioninės strategijos dokumentus.

Antra, ES turėtų imtis veiksmų prekybos finansavimo srityje, atsižvelgdama į G20 susitikimo išvadas. Prekybos finansavimą neigiamai paveikė labiau suvaržytos visuotinės likvidumo sąlygos. TVF duomenimis, per paskutinįjį 2008 m. ketvirtį nedidelių pajamų šalių prekybos finansavimas sumažėjo 18 %. Eksporto kreditai, kreditavimo priemonės ir garantijos yra esminiai prekybos skatinimo veiksniai ir turi būti sustiprinti.

(23) Spartesnis pagalbos prekybai darbotvarkės įgyvendinimas ir veiksmingesnė pagalba prekybai. Komisija ir valstybės narės turėtų aktyviau įgyvendinti pagalbos prekybai strategiją, išlaikyti dabartinį įsipareigojimų lygį, toliau teikdamos 2 mlrd. EUR su prekyba susijusią pagalbą 2009 ir 2010 m., ir užtikrinti, kad parama būtų veiksminga ir duotų norimų rezultatų. Įgyvendinant AKR ir Lotynų Amerikos regionines pagalbos prekybai programas turėtų būti remiamos regioninės organizacijos ir šalys partnerės siekiant sutelkti pagalbą vystymuisi ir suteikti impulsą regionams.

(24) Eksporto kreditų didinimas. G20 susitarė dėl 250 mlrd. EUR daugiašalės prekybos finansavimo iniciatyvos, kurią vykdys eksporto kreditų ir investicinės agentūros bei daugiašaliai plėtros bankai. Daug valstybių narių smarkiai padidino eksporto kreditų agentūrų galimybes garantuoti ir apdrausti eksporto sandorius. Komisija rekomenduoja dar labiau padidinti šiuos gebėjimus, kad būtų aprėptos didesnės verslo sandorių apimtys, siekiant paremti besivystančias šalis. EIB turėtų apsvarstyti galimybę remti daugiašales prekybos finansavimo iniciatyvas.

(25) Investicijų garantijų užtikrinimas ir kreditavimo paslaugų teikimas. i) Komisija ir EIB dirba kartu, kad padidintų investicijų garantijas, be kita ko, suteikdami daugiau garantijų pagal infrastruktūros patikos fondą ir EIB investicinę priemonę; ii) Komisija ragina Tarybą priimti 2008 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlymą, kuriame bus numatyta naudojant grįžtamąsias lėšas finansiškai sustiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono investicijų ir partnerystės programą (EVIPP); iii) Komisija sustiprins EKP šalių Rytų Europoje investicinę priemonę; iv) EIB, teikdamas paskolas, akcijas ir (arba) garantijas, turėtų labiau remti mikrofinansines institucijas ir bankų sektorių.

IV. DARBAS KARTU VALDYMO SISTEMOS IR STABILUMO LABUI

Valdymas ir kova su korupcija – pagrindiniai tvarios ekonomikos plėtros veiksniai. Kai kurioms sritims reikia skirti ypatingą paramą. Besivystančios šalys turi stengtis sukurti patikimą makroekonominę ir teisinę aplinką privačiojo sektoriaus veiklai ir augimui. Tai labiausiai padeda pritraukti užsienio investicijas ir sumažinti kapitalo nutekėjimą. Užtikrinus gerą fiskalinės srities valdymą , tai yra skaidrumą, apsikeitimą informacija, sąžiningą mokesčių konkurenciją ir patikimas muitinių sistemas, padaugės vystymuisi skiriamų vidaus finansinių išteklių. Be to, reikia atsargiai valdyti išorės skolą . Didesnis skolinimasis siekiant sušvelninti krizės poveikį gali kelti didelį pavojų skolos tvarumui, ypač didelę skolą turinčiose besivystančiose šalyse.

Reikės skirti ypatingą dėmesį šalims, kuriose padėtis nestabili, ir imtis ypatingų veiksmų jų atžvilgiu. Reikia gerinti išankstinio perspėjimo sistemas, konfliktų prevenciją, krizės valdymą ir demokratijos kūrimą siekiant sustiprinti politinį bei socialinį stabilumą ir išsaugoti per paskutiniuosius metus pasiektus laimėjimus demokratijos srityje. Komisija suintensyvins politinį dialogą su šiomis šalimis.

Galiausiai be šios nacionalinės darbotvarkės reikia stiprinti ir regioninės integracijos procesus . Nesuderinti ar net konkuruojantys nacionaliniai planai gali turėti žalingą poveikį kaimyninėms šalims ir pabloginti ekonomikos nuosmukį. O regioninė integracija ir bendradarbiavimas, visų pirma tarpregioninės prekybos ir laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo skatinimas, padės sušvelninti ilgalaikius krizės padarinius. Atsižvelgiant į tai būtina sudaryti išsamius Europos partnerystės susitarimus su AKR regionais.

(26) Politikos ir politinio dialogo stiprinimas. 2009 m. Komisija, atsižvelgdama į laikotarpio vidurio peržiūrą ir valdymo iniciatyvą ir vykdydama politinį dialogą su šalimis partnerėmis, daugiausia dėmesio skirs ekonomikos ir finansų valdymui.

(27) Mokesčių valdymo gerinimas. Komisija skatins gerą mokesčių valdymą tarptautiniu, regioniniu ir šalies lygmenimis. Komisija ragina valstybes nares ir šalis partneres paremti šį tikslą, kad būtų įgyvendinti vystymosi tikslai ir pagerintos pasaulinės finansų ir reguliavimo sistemos.

(28) Naujų skolų krizių vengimas. Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti diskusijas dėl valstybės garantuojamų užsienio skolų restruktūrizavimo mechanizmų tobulinimo, remiantis esamomis sistemomis ir principais.

V. GLOBALIZACIJA. ATVIRUMAS, VEIKSMINGUMAS, ĮTRAUKTIS

V.1. ATVIRA EKONOMIKA

ES strategija, skirta padėti besivystančioms šalims įveikti krizę, parengta atsižvelgiant į pasaulinio masto uždavinius, kuriems spręsti, kaip pabrėžta vadovų susitikime Londone, reikia veikti ryžtingai ne tik siekiant užtikinti visuotinį atsigavimą, bet ir atgaivinti pasaulinę prekybą bei investicijas ir labiau įtraukti šias šalis į pasaulines institucijas. Negali būti nė kalbos apie grįžimą į buvusią padėtį.

Didesnis protekcionizmas reiškia mažesnį augimą ir vystymąsi. Atviros pasaulio rinkos yra vienas geriausių būdų nuosmukiui įveikti ir augimui paskatinti, kuris bus naudingas ir išsivysčiusioms, ir besivystančioms šalims. ES su kitais tarptautinės bendruomenės nariais turėtų imtis veiksmų:

- Vengti naujų kliūčių . Londone G20 šalys susitarė susilaikyti nuo naujų kliūčių prekybai ir investicijoms įvedimo ir paragino panaikinti neseniai įvestas prekybą ribojančias arba iškreipiančias priemones. Šis įsipareigojimas pratęstas iki 2010 m. pabaigos.

- Padaryti pažangą siekiant kuo greičiau sudaryti susitarimą dėl Dohos derybų raundo . Kai kurie raundo aspektai turi konkrečios naudos besivystančioms šalims, ypač skurdžiausioms šalims, pavyzdžiui, mažiausiai išsivysčiusioms šalims leidžiama patekti į visas išsivysčiusių šalių rinkas be muitų ir kvotų ir suteikiama daugiau galimybių daugelyje kylančios ekonomikos šalių. Tai, be kita ko, reikštų, kad smarkiai sumažėtų prekybą iškreipiančių žemės ūkio subsidijų bei patekimo į rinką kliūčių ir būtų sudarytas plataus užmojo prekybos supaprastinamo susitarimas.

V.2. VEIKSMINGESNĖS IR UNIVERSALESNĖS PASAULINĖS INSTITUCIJOS

Pasaulines valdymo sistemas pralenkė intensyvi pasaulinio masto politinė bei ekonominė integracija ir tarpusavio priklausomybė. Siekiant šį procesą suvaldyti reikia veiksmingesnės ir universalesnės visuotinės struktūros. Besitęsianti krizė vėlgi suteikia galimybę pritaikyti JT sistemą ir tarptautines finansų institucijas (TFI), kad jos gebėtų veiksmingai spręsti pasaulinius uždavinius, o G20 turėtų paspartinti šį reformų procesą. JT, TVF ir Pasaulio bankas atskirai analizuoja, ko jiems reikia savo gebėjimams ir teisėtumui padidinti, ir vertinimo rezultatus paskelbs skirtingu metu 2009 m. G20 paspartino tarptautinių finansų institucijų reformą. Netrukus, 2009 m. birželio mėn. JT aukšto lygio konferencijoje JT turės galimybę padaryti pažangą įgyvendinant šią reformos darbotvarkę.

Vystymosi srityje ES turėtų skirti ypatingą dėmesį šiems dalykams:

- Dėl Jungtinių Tautų – reikėtų sudaryti sąlygas JT veiksmingai koordinuoti tarptautinius veiksmus, skirtus padėti besivystančioms šalims įveikti įvairius visuotinius socialinius, ekonominius ir finansinius sunkumus. Pavyzdžiui, reikėtų visiškai užbaigti ECOSOC reformą. Be to, kaip rekomenduota JT konferencijoje, nagrinėjančioje sistemos nuoseklumo klausimus (2006 m.), JT turėtų stiprinti gebėjimą imtis bendrų veiksmų, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip maisto sauga, toliau integruodama ir racionalizuodama savo tris maisto ir žemės ūkio agentūras Romoje.

- Dėl tarptautinių finansinių institucijų Londone sutarta, kad bus smarkiai padidinti jų ištekliai, įskaitant išteklius, didinančius galimybes teikti pagalbą šalims, kurioms jos reikia. Tai apima: narių skubiai skiriamą 250 mlrd. USD finansavimą (100 mlrd. USD arba 75 mlrd. EUR skiria ES valstybės narės), kuris vėliau bus įtrauktas į išplėstus ir lankstesnius naujus skolinimosi susitarimus, kurių suma bus padidinta iki 500 mlrd. USD; bendrą 250 mlrd. USD SST paskyrimą ir TVF narių ketvirtojo pakeitimo ratifikavimą. Be to, G20 valstybės sutarė pertvarkyti tarptautinių finansų institucijų įgaliojimus, veiklos apimtį bei valdymą, siekdamos užtikrinti kylančios ekonomikos šalių ir besivystančių šalių didesnį vaidmenį ir atstovavimą jose, ir sutarė, kad jų vadovai ir aukšto rango pareigūnai turėtų būti skiriami atvira, skaidrią ir rezultatais grindžiama atrankos tvarka. Dėl Pasaulio banko, Komisijos manymu, Tarptautinė vystymosi agentūra turėtų sustiprinti veiksmus krizei sušvelninti. TFI sąlygos turi būti nustatomos atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos krizėje atsidūrusios šalies padėtį.

- Platesniu mastu reikia, kad šios reformos būtų susietos siekiant didesnio atitinkamų valdžios įstaigų veiklos darnumo. Reikia dar labiau sustiprinti regioninių plėtros bankų vaidmenį mažiausiai išsivysčiusių šalių atžvilgiu. Galiausiai reikėtų pakviesti Londone vykusio vadovų susitikimo pagrindu sukurtas regionines ir žemynines grupes, kaip antai AS, ASEAN ir kitas, dalyvauti neoficialiuose tarptautiniuose susitikimuose ekonomikos klausimais, siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą ir atstovavimą.

VI. IŠVADA

Ši daugialypė krizė kelia didelę grėsmę pasaulio stabilumui. Turime nedelsdami imtis greitų ir ryžtingų veiksmų, remdamiesi ilgalaike politine vizija. Turime laikytis praėjusiais metais nustatytų įsipareigojimų ir juos sparčiau įgyvendinti. Tačiau krizė teikia ir galimybių. Galimybių padėti besivystančioms šalims ir pradėti naujo pobūdžio tinkamesnę partnerystę, investuoti daugiau ir geriau siekiant paskatinti mūsų pačių ekonomikos augimą, iš naujo nustatyti prioritetus, užtikrinti ekologišką ekonomikos augimą, pertvarkyti tarptautinę ekonomikos bei finansų struktūrą ir prisitaikyti prie naujojo amžiaus realijų.

To padaryti nepavyks, jei įgyvendinant naują pasaulinį susitarimą, dėl kurio sutarta Londone, Europa tvirtai ir besąlygiškai nesiims lyderės vaidmens. Siekiant pakeisti padėtį, Europa turi veikti išvien.

Laikas veikti – dabar.

[1] Keturi tarnybų darbo dokumentai: dėl vystymosi finansavimo („Koks ES kelias po Dohos?“, SEC (2009) 444), dėl pagalbos prekybai („2009 m. pagalbos prekybai stebėsenos ataskaita“, SEC (2009) 442), dėl pagalbos veiksmingumo („Pagalbos veiksmingumas po Akros. ES padėtis“, SEC (2009) 443) ir dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų („Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Finansų krizės poveikis besivystančioms šalims“, SEC (2009) 445).

[2] TVF („Visuotinės finansų krizės poveikis nedidelių pajamų šalims“, 2009 m. kovo mėn.); PB („Plaukimas prieš srovę: kaip besivystančios šalys kovoja su krize“, 2009 m. kovo mėn. ir („Visuotinė ekonomikos krizė: pažeidžiamumo vertinimas per skurdo prizmę, 2009 m. vasario mėn.)); ODI („Visuotinė finansų krizė besivystančiose šalyse: ką ES gali padaryti?“, 2009 m. sausio mėn.); EIB („Finansų krizės poveikis AKR šalims“, 2008 m. gruodžio mėn.); ADB („Pastabos apie šalių ekonomikos stebėjimą“, 2009 m. vasario mėn.).

[3] Paskirstyta taip: 3 mlrd. EUR paramai biudžetui, 800 mln. EUR maisto priemonei ir 500 mln. EUR ad hoc FLEX mechanizmui.

[4] Šalims, esančioms OECD/DAC šalių, apie kurių 2008–2010 m. pagalbos srautus turi būti pranešta, sąraše.

[5] Homi Kharas. „Pagalbos nepastovumo sąnaudų vertinimas“ (angl. Measuring the Costs of Aid Volatility ), Wolfensohno vystymosi centras, 2008 m. birželio mėn.

[6] Duomenys pagrįsti negalutinėmis tyrimo „Pagalbos veiksmingumo darbotvarkė. Europos metodo nauda“ išvadomis. Europos Komisijos užsakytas tyrimas turėtų būti paskelbtas 2009 m. vasarą.

[7] Pasaulio bankas, 2009 m.

[8] Daugiau informacijos apie Afrikos ir Viduržemio jūros šalių regionines infrastruktūros iniciatyvas pateikiama tarnybų darbo dokumento „Vystymosi finansavimas“ 3 ir 4 prieduose.

[9] Afrikos bendroji pozicija. Pasirengimas 2009 m. balandžio 2 d. G20 susitikimui, AS, 2009 m. kovo mėn.

[10] Šalys, priėmusios nacionalines prisitaikymo veiksmų programas: Bangladešas, Beninas, Butanas, Burkina Fasas, Kambodža, Žaliasis Kyšulys, Centrinės Afrikos Respublika, Komorai, Kongo Demokratinė Respublika, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Haitis, Kiribatis, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Maldyvai, Malis, Mauritanija, Mozambikas, Nigerija, Ruanda, Samoa, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Saliamono salos, Sudanas, Tanzanija, Tuvalu, Uganda, Vanuatu, Zambija.