[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2.4.2009

KOM(2009) 158 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

Naujoji universitetų modernizavimo partnerystė. ES forumas „UNIVERSITETŲ ir ĮMONIŲ dialogas“ {SEC(2009) 423SEC(2009) 424SEC(2009) 425}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

Naujoji universitetų modernizavimo partnerystė. ES forumas „ UNIVERSITETų ir įMONIų dialogas“ (Tekstas svarbus EEE)

1. Labai svarbi tema

Universitetai[1] atlieka trejopą vaidmenį – teikia aukščiausio lygmens išsilavinimą, atlieka pažangius mokslinius tyrimus ir kuria inovacijas ir yra svarbiausia vadinamojo Europos žinių trikampio dalis. Jie gali būti lemiama varomąja jėga Europai siekiant tapti pasaulyje pirmaujančia žiniomis grindžiama ekonomika ir visuomene. Tai ES lygmens politikoje pripažįstama jau nuo 2005 m. spalio mėn. Hampton Court vykusio viršūnių susitikimo, tačiau taip pat aišku, kad norint pasiekti šį tikslą, būtini pokyčiai. 2006 m. gegužės mėn. Komisijos komunikate „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“[2] numatytos devynios veiklos sritys. Nuo tada modernizavimo darbotvarkės klausimai nuolat nagrinėjami politikų susitikimuose, o pažangą nuolat stebi Ministrų Taryba[3]. Komisija taip pat pasiūlė universitetų modernizavimą laikyti viena iš prioritetinių naujojo politinio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje, vykdomo pagal Lisabonos strategiją, temų[4].

Vienas svarbiausių 2006 m. darbotvarkės aspektų – universitetų ir įmonių struktūrinės partnerystės užmezgimas, siekiant, kad universitetai „taptų svarbiais ekonomikos veikėjais, gebančiais geriau ir sparčiau prisitaikyti prie rinkos keliamų reikalavimų ir plėtoti mokslines ir technologines žinias skatinančią partnerystę“. Komunikate buvo siūloma, kad įmonės padėtų universitetams pertvarkyti mokymo planus, valdymo struktūras ir prisidėtų finansiškai.

Todėl Komisija sukūrė universitetų ir įmonių forumą ir taip suteikė europinio dialogo galimybę. 2008 m. vasario mėn. surengtas pirmasis forumas, o vėliau tais metais dar trys teminiai seminarai[5]. Antrasis plenarinis forumas, vykęs 2009 m. vasario mėn., subūrė maždaug 400 dalyvių; surengta teminių seminarų, taip pat buvo diskutuojama apie sukauptą patirtį ir galimas būsimos forumo veiklos kryptis.

Didelis forumo dalyvių skaičius rodo, kad ši veikla rūpi daugeliui suinteresuotųjų šalių. Dalyviai dažnai atkreipdavo dėmesį į dabartinį ekonomikos nuosmukį ir teigdavo, kad tokiomis sąlygomis labai svarbu skubėti plėtoti įmonių ir universitetų ryšius, nes tai – vadinamojo Europos žinių trikampio stiprinimo priemonė. Komunikatu siekiama atsiliepti į šį raginimą imtis skubių veiksmų.

2. Padėties apžvalga ir tolesni žingsniai. Komunikato tikslai

Į universitetų ir įmonių bendradarbiavimo procesą įtraukiamos dvi savo kultūra, vertybėmis ir misija gana smarkiai besiskiriančios bendruomenės. Sėkmingo šių bendruomenių bendradarbiavimo pavyzdžių jau yra – plėtoti partnerystę siekta vykdant europines ir ES programas, kuriomis plėtoti ryšiai konkrečiose srityse, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ar studentų judumo[6]. Tačiau bendradarbiavimo lygis (lyginant pagal šalis, universitetus ir disciplinas) labai nevienodas. Be to, tokio bendradarbiavimo poveikis abiejų bendruomenių valdymui ir organizacinei kultūrai yra gana menkas. Tik nedaugelis universitetų turi bendradarbiavimo su įmonėmis strategiją, kuri veiktų visos institucijos mastu, o ją turintieji susitelkę vos keliose valstybėse narėse. Daugelyje šalių galioja teisinės ir finansinės taisyklės, visiškai neskatinančios universitetų bendradarbiauti su įmonėmis ar netgi slopinančios tokią veiklą.

Šiuo komunikatu siekiama tokių tikslų:

- aptarti pirmaisiais forumo veiklos metais sukauptą patirtį ir kitą svarbią Europos lygmens veiklą, universitetų ir įmonių bendradarbiavimo iššūkius ir kliūtis, spręstinas problemas ir gerąją patirtį, kuria būtų galima pasinaudoti. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente šis aspektas aptariamas plačiau;

- pateikti tolesnės forumo veiklos pasiūlymų;

- nustatyti konkrečius tolesnius universitetų ir įmonių bendradarbiavimo stiprinimo veiksmus.

3. Klausimai ir uždaviniai

Iki šiol forumo nagrinėtus klausimus galima suskirstyti į šešias temines grupes. Jos aptariamos toliau, taip pat pateikiama gerosios patirties pavyzdžių.

3.1. Nauji mokymo planai, kad baigus studijas būtų lengviau įsidarbinti

Ekonomikos konkurencingumas vis labiau priklauso nuo kvalifikuotos ir verslios darbo jėgos prieinamumo. Iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ [7] rezultatai patvirtino, kad ES poreikis turėti labai kvalifikuotų ir verslių absolventų artimiausiais metais tik augs. Forume dalyvaujančios įmonės praneša, kad ką tik universitetą baigusių asmenų kompetencija ir kvalifikacija neatitinka darbdavių poreikių.

Be abejonės, gebėjimo įsidarbinti didinimas – vienas svarbiausių forume sprendžiamų klausimų, dėl kurio netyla diskusijos.

Sutariama, kad reikia iš esmės keisti mokymo planus ir mokymosi metodus, taip pat:

- į visų kvalifikacijos lygmenų mokymo planus įtraukti skirtingose srityse pritaikomų ir perduodamų įgūdžių ugdymą bei esmines ekonomikos ir technologijų žinias. Mokymo planas turėtų būti tarsi medis: konkreti akademinė disciplina – jo kamienas, o sąsajos su kitomis disciplinomis ir sektoriais – jo šakos;

- nustatyti geresnius egzaminavimo metodus, kuriais būtų siekiama geriau įvertinti, ko išmokta ir nustatyti kompetencijos lygį;

- įvairinti priėmimo į universitetus galimybes ir taikyti įvairesnius mokymosi metodus, siekiant atrasti talentingų žmonių, įskaitant studijuoti norinčius suaugusiuosius, kurie paprastai turėtų nedaug galimybių mokytis aukštosiose mokyklose;

- siekti didesnės disciplinų sąveikos ir tarpdiscipliniškumo švietimo ir mokslinių tyrimų darbotvarkėse. Forumo dalyviai dažnai pateikdavo ETI, kurio veikla grindžiama būtent tokiomis nuostatomis, pavyzdį – juo reikėtų vadovautis diegiant minėtus metodus aukštojo mokslo sistemose.

Pakeisti mokymo planus norimu mastu ir greičiu įmanoma tik sukūrus tokią universitetų vidaus struktūrą, kuri užtikrintų reikiamas sąlygas ir skatintų veikti. Formuojant vidaus kokybės užtikrinimo ir išorės akreditavimo sistemas, reikėtų daugiau dėmesio skirti socialiniam ir ekonominiam mokymosi programų aktualumui. Akreditavimo institucijos į šią veiklą turėtų įtraukti besimokančius asmenis, taip pat verslo ir plačiosios visuomenės atstovus.

Ne viena akreditavimo agentūra (pvz., ACQUIN Vokietijoje, HETAC Airijoje ar CTI Prancūzijoje) priimdamos sprendimus atsižvelgia į įmonių atstovų nuomonę. Minėta Prancūzijos akreditavimo agentūra CTI, atsakanti už inžinerijos srities mokymo planų sudarymą, turi vienodai narių iš mokslo ir pramonės pasaulio; vieni svarbiausių akreditavimo reikalavimų – skirtingose srityse pritaikomų įgūdžių ugdymas ir studentų ryšiai su pramonės įmonėmis (Tarnybų darbinis dokumentas, 5.2.4 dalis).

3.2. Verslumo stiprinimas

Palyginti žemas ES verslumo lygis [8] verčia suabejoti Europos galimybėmis paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Aukštojo mokslo uždavinys – sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje žinių įgijimas būtų neatsiejamas nuo savarankiškumo, kūrybiškumo ir verslumo. Reguliarus studentų ir universitetų darbuotojų srautas į įmones ir nuolatinė verslininkų veikla universitete padėtų pasiekti reikiamų pokyčių. Puikus pavyzdys – pagal Marie Curie pirminio mokymo tinklų iniciatyvą finansuojamos antrosios pakopos studijų programos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama verslumo įgūdžiams.

Reikėtų ieškoti papildomų bendradarbiavimo su įmonėmis formų, kaip antai konferencijos, stažuotės ir bendri projektai (vieno ar kelių dalykų). Naudinga laikoma ir papildoma su studijomis tiesiogiai nesusijusi veikla, pavyzdžiui, studentų steigiamos konsultacinės įmonės ar verslo inkubatoriai, teikiantys individualią pagalbą konkrečių naujo verslo idėjų (kaip antai, naujos ar vadinamosios „pumpurinės“ įmonės) turintiems studentams ir dėstytojams. Apie tokią veiklą reikėtų informuoti jau pirmųjų kursų studentus, ją reikėtų labiau integruoti į mokymo planus.

Itin svarbus siekis – rengiant būsimuosius bendrųjų ir profesijos dalykų mokytojus ugdyti atvirumą ir teigiamą požiūrį į verslą, kaip į pažangos, darbo vietų ir gerovės šaltinį.

Padarytos tokios pagrindinės išvados:

- norint universitetuose plėtoti verslumo kultūrą, reikia iš esmės pakeisti universitetų valdymą ir vadovavimą jiems;

- verslumo ugdymas turėtų būti visapusiškas ir prieinamas visiems tuo besidomintiems visų sričių studentams, siekiant, kad būtų tinkamai atstovaujama abiems lytims;

- į verslumo ugdymo procesą universitetai turėtų įtraukti verslininkus, pavyzdžiui, galima sukurti sistemą, pagal kurią patys geriausi verslininkai galėtų būti kviečiami skaityti paskaitų;

- dėstytojams turėtų būti suteikiama galimybė mokytis ugdyti verslumą ir geriau suprasti verslo pasaulį.

Danijos tarptautinės verslumo akademijos (IDEA) tinklas skatina aukštųjų mokyklų studentų ir kitose mokymo įstaigose besimokančių asmenų verslumą, teikdamas finansinę paramą, patardamas, organizuodamas kursus ir sudarydamas galimybes bendradarbiauti. IDEA veikla finansuojama iš valstybės, regionų, savivaldybės biudžeto ir privačių lėšų (Tarnybų darbinis dokumentas, 5.5.3 dalis).

3.3. Žinių perdavimas ir praktinis pritaikymas

Europa – produktyvi žinių kūrėja. Todėl labai svarbu gerinti valstybės finansuojamų mokslinių tyrimų panaudojimą ir pritaikymą. Nors, siekiant praktiškai įdiegti naujoves, vykdoma ne viena programa, padedanti susieti valstybės finansuojamo aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų žinių kūrimą ir įmonių veiklą, tęstinio strateginio šių dviejų sektorių bendradarbiavimo lygis vis dar žemas.

Universitetai turi parengti tinkamas intelektinės nuosavybės valdymo strategijas. Tai padėtų jiems įgyvendinti savo misiją, pavyzdžiui, teikti socialinę ir ekonominę naudą visuomenei, pritraukti geriausius studentus ir mokslininkus. Siekdama paremti universitetus ir nustatyti nuoseklią žinių perdavimo sistemą, Komisija priėmė Rekomendaciją dėl intelektinės nuosavybės valdymo vykdant žinių perdavimo veiklą ir universitetų bei kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų praktikos kodekso[9]. Be to, informacijos apie universitetų ir įmonių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir žinių perdavimo srityje gerąją patirtį pateikiama ir iniciatyvos „Atsakinga partnerystė“ vadove[10].

Apibendrinant galima teigti, kad:

- sėkmingiausiai žinios tarp universitetų ir įmonių cirkuliuos tada, kai bus sukurta bendroji bendradarbiavimo ir savitarpio supratimo sistema, įskaitant partnerystės ir bendrus projektus bei žmonių mainus;

- universitetai turėtų siekti disciplinų sąveikos, nes viena disciplina grindžiamas mokymas paprastai nepadeda spręsti realių problemų;

- universitetai ir viešųjų mokslinių tyrimų organizacijos turėtų parengti aiškią ilgalaikę intelektinės nuosavybės teisių valdymo strategiją;

- reikia spręsti specifines su universitetais norinčių bendradarbiauti MVĮ problemas. Universitetai turi siekti užmegzti su jomis ryšius. Universitetai galėtų naudotis žinių perdavimo biurų paslaugomis arba patys tokius biurus kurti – tokia universitetų ir privataus sektoriaus ryšio galimybė palengvintų bendradarbiavimą su MVĮ.

Tventės universitetas (Olandija) turi savo žinių parką ir vadinamuosius verslo greitintuvus – tai padeda universitete sukurtas žinias perduoti regioninei verslo bendruomenei. Norintys steigti savo įmonę sulaukia asmeninės pagal universiteto TOP ( Temporary Entrepreneurial Positions ) programą teikiamos paramos. Universitetas siūlo ir įmonių savininkams skirtą verslo augimo programą. Pagal abi šias programas siūlomi specialūs kursai ir galimybė bendradarbiauti (Tarnybų darbinis dokumentas, 5.6.1 dalis).

3.4. Tarptautinis judumas ir verslininkų bei mokslininkų judumas

Galima pateikti daug puikių studentų stažuočių pavyzdžių, tačiau pagal Septintąją bendrąją programą vykdomo pramonės sektoriaus darbuotojų ir universitetų darbuotojų judumo, universitetų ir pramonės bendradarbiavimo, bendras sąveikos ir judumo tarp šių dviejų sektorių lygis vis dar labai žemas. Stažuotės, judumo mokslinių tyrimų srityje programos ir bendradarbiavimo projektai, pagal kuriuos studentai galėtų bendradarbiauti su įmone ar dirbti joje pavieniui ar kelių sričių studentų grupėse, turėtų tapti neatskiriama visų sričių studijų dalimi, o už šią veiklą turėtų būti skiriama kreditų pagal Europos kreditų perkėlimo sistemą.

Judumo programose turėtų dalyvauti universitetų dėstytojai ir vadovai – taip universitetai užmegztų ryšius ir būtų kuriamos studentų stažuočių ar darbo vietos bei rengiami projektai. Tiesioginė universitetų darbuotojų patirtis verslo pasaulyje padėtų jiems geriau suvokti kintančius mokymo ir naujovių poreikius. Vis dėlto universitetų darbuotojų judumui į įmones vis dar kyla nemažai teisinių ir administracinių kliūčių, pavyzdžiui, susijusių su socialiniu ar pensijų draudimu[11].

Ir priešingai – didesnis įmonių atstovų dalyvavimas universitetų tarybose, moksliniuose tyrimuose, priėmimo komisijose, mokymo programų rengimo grupėse, jų įsitraukimas į mokymo ir kokybės užtikrinimo veiklą gali gerokai pakelti universitetų dėstymo, mokslinių tyrimų ir naujovių lygį. Tačiau dėl teisinių ar kultūrinių priežasčių daugelyje šalių įmonių atstovų dalyvavimas universitetų veikloje išlieka mažas.

Kad būtų pasiekta pažangos, labai svarbu, kad:

- universitetai ir įmonės įvairiais būdais ir visais lygiais skleistų informaciją apie judumo teikiamą naudą ir ją pripažintų; stažuočių programose aktyviau dalyvautų MVĮ;

- būtų sukurta teisinė sistema, remianti ir lengvinanti universitetų ir įmonių darbuotojų judumą;

- būtų pripažįstamas į įmones vykstančių universitetų dėstytojų, tyrėjų ir studentų judumas.

Valensijoje įsikūrusi ADEIT[12] – organizacija, kurios konkretus tikslas – susieti universiteto ir socialinę aplinką. Daugiausia dėmesio skiriama studentų stažuotėms įmonėse ir įstaigose. ADEIT kasmet studentams pasiūlo 1 500 stažuočių įmonėse vietų ir apmoko atitinkamus universitetų ir įmonių darbuotojus. Ji taip pat siūlo dėstytojų stažuotes, pagal kurias dėstytojai gali dirbti įmonėse iki 100 valandų (Tarnybų darbinis dokumentas, 5.4.4 dalis).

3.5. Universitetai ir mokymasis visą gyvenimą

Gebėjimo įsidarbinti didinimas aktualus ne tik darbo rinkos naujokams: jau dirbančių asmenų kompetencijos gerinimas – ne mažiau svarbus uždavinys [13], dabartinėmis ekonomikos nuosmukio sąlygomis, kai darbą praranda daug žmonių, įgyjantis ypatingos reikšmės. Iš darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ pažangos apžvalgos matyti, kad visą gyvenimą besimokančių suaugusiųjų skaičius[14] auga nepakankamai greitai ir tik keliose valstybėse narėse.

Dėl demografinės situacijos ėmus mažėti studentų skaičiui, tęstinis švietimas galėtų tapti viena svarbiausių universiteto veiklos sričių. Tačiau kol kas universitetai užima tik labai mažą tęstinio švietimo rinkos dalį. Reikia, kad universitetai iš esmės pakeistų savo nuostatas mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu.

Forume buvo pristatyta ir aptarta Europos universitetų asociacijos parengta Europos universitetų mokymosi visą gyvenimą chartija[15]. Dokumente numatomi dešimt su didesnėmis galimybėmis mokytis, studentų populiacijos įvairinimu, studijų patrauklumo didinimu, mokymusi visą gyvenimą ir kokybės kultūra bei sustiprinta veikla vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis susijusių įsipareigojimų, kuriuos turėtų prisiimti universitetai.

Norint užtikrinti tęstinį švietimą, reikia siekti glaudesnio universitetų ir įmonių ryšio, kad būtų galima nustatyti naujų įgūdžių poreikį vietos ir regioniniu lygmeniu ir jį patenkinti. Labai svarbu, kad:

- mokymosi visą gyvenimą aspektas būtų visapusiškai integruotas į universitetų strategijas ir misiją;

- įgūdžių atnaujinimas ir gerinimas būtų laikomi naudingais ir pripažįstami darbo rinkoje ir darbdavių;

- mokymosi visą gyvenimą koncepcija būtų plėtojama bendradarbiaujant su įmonėmis – patiems universitetams jos sukurti ir įgyvendinti nepavyks.

Trys Vakarų Švedijos universitetai, siekdami sustiprinti įmonių ir viso regiono konkurencingumą, parengė specialų nuotolinio mokymosi kursą MVĮ darbuotojams. Nagrinėjami MVĮ itin aktualūs klausimai, pavyzdžiui, produktyvumo didinimas, ekonomika, logistika, produkto kūrimas ar gamybos proceso valdymas. Dauguma šį kursą pasirinkusių darbuotojų yra keturiasdešimtmečiai – penkiasdešimtmečiai, niekada nestudijavę aukštosiose mokyklose (Tarnybų darbinis dokumentas, 5.3.2 dalis).

3.6. Geresnis universitetų valdymas

Forume daugiausia dėmesio buvo skiriama nacionalinio, regioninio ir institucinio lygmens valdymui, kaip svarbiai veiksmingo universitetų ir įmonių bendradarbiavimo sąlygai.

Nacionaliniu lygmeniu reikėtų siekti teisinių, finansavimo tvarkos, skatinimo sistemos pokyčių – būtent šiose srityse parama buvo nepakankama ar netgi buvo trukdoma universitetų ir įmonių bendradarbiavimui. Toks bendradarbiavimas turėtų būti bendros universitetų strategijos dalis, į jį reikėtų atsižvelgti planuojant plėtrą ir nustatant uždavinius. Siekiant karjeros ir didesnio atlyginimo, bendradarbiavimo su įmonėmis svarba turėtų prilygti akademinių užduočių, kaip antai publikacijos, svarbai.

Organizacijos tarpininkės ar verslo asociacijos yra labai svarbūs šios veiklos dalyviai, galintys susieti universitetus ir įmones, visų pirma MVĮ. Be to, universitetų ir įmonių bendradarbiavimą remia ne viena Europos, nacionalinė ar regioninė institucija ar agentūra. Jos gali veiksmingai prisidėti siekiant pažangos šioje srityje.

Jungtinės Karalystės Aukštojo mokslo ir pramonės taryba (CIHE) nagrinėja šalies konkurencingumą ir socialinę sanglaudą veikiančius mokymosi aspektus, skatina įmonių ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą. Vokietijos mokslo rėmėjų asociacija Stifterverband für die Deutsche Wissenschaft – bendra pramonės iniciatyva, skirta moksliniams tyrimams ir aukštajam mokslui remti. Ji stiprina universitetų ir neuniversitetinių mokslinių tyrimų įstaigų ryšius, remia mokslo ir pramonės sąsajas ir skatina bendros Europos švietimo ir mokslinių tyrimų erdvės kūrimą. Ispanijos fondas Conocimiento y Desarrollo (CYD) siekia gerinti universitetų valdymą ir atskaitomybę, stiprinti universitetų kūrybinio potencialo ir visuomenės sąsajas, universitetų dėstytojams ir studentams skleidžia informaciją apie verslumo ir naujovių kultūrą (Tarnybų darbinis dokumentas, 5.1.1 dalis).

Veiksmingas universitetų ir įmonių bendradarbiavimas – labai svarbus regioninės plėtotės veiksnys[16]. Daugelio inovatyvių JAV ir Europos regionų sėkmės paslaptis – trišalė universitetų, įmonių ir vyriausybės partnerystė, padedanti nustatyti orientacines politines priemones ir užtikrinanti finansavimą.

Pagal Suomijoje vykdomą programą e-Tampere drauge su keliomis MVĮ ir didesnėmis įmonėmis bei dviem universitetais kuriama Tamperės miesto 2012 m. vizija. Pagal šią programą vyksta kone 400 vietos, regioninių, nacionalinių ir tarptautinių projektų, grindžiamų mokslinius tyrimus atliekančių universitetų, įmonių ir vyriausybės bendradarbiavimu atsižvelgiant į technologijų, ekonomikos ir visuomenės aspektus (Tarnybų darbinis dokumentas, 6.1 dalis).

Svarbiausios išvados:

- reikėtų nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis sudaryti tokias sąlygas, kurios padėtų universitetams bendradarbiauti su įmonėmis;

- universitetų ir įmonių bendradarbiavimas turėtų būti įtvirtintas institucijų strategijose; vadovavimas ir veiksmingas žmogiškųjų išteklių valdymas – lemiami šio proceso veiksniai;

- vadovybė turi užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos paskatų ir vertinimo sistemos, atitinkančios universiteto misiją, vaidmenį ir strategiją.

4. Būsimi žingsniai

Svarbių rezultatų gauta jau pirmaisiais forumo veiklos metais. Komisija džiaugiasi idėjų gausa ir diskusijų kokybe. Atliktais darbais ji remsis ateityje skatindama Europos universitetų modernizavimą tiek politinio bendradarbiavimo priemonėmis, tiek vykdomomis programomis.

Komisija siūlo imtis dvejopų tolesnių veiksmų. Pirma, atsižvelgiant į forumo dalyvių aiškiai išreikštą norą tęsti ir plėtoti darbą, buvo sudaryta būsimo darbo programa. Antra, forumo dalyviai, atsižvelgdami į ekonomikos nuosmukį, nustatė keletą nedelsiant spręstinų problemų ir veiklos, kuria būtų siekiama gerinti universitetų ir įmonių partnerystės poveikį gebėjimui įsidarbinti, krypčių. Pasiūlyta ir daug konkrečių veiksmų.

Dialogo tąsa

- Forumo veikla ir toliau bus organizuojama plenarinių posėdžių ir teminių seminarų forma. Be to, bus sukurta speciali interneto tinklavietė, kur bus galima dalytis patirtimi, skleisti informaciją ir bendrauti.

- Forumo veikla buvo labai veiksminga telkiant šių dviejų bendruomenių – universitetų ir įmonių – bei tarpinių organizacijų ir verslo asociacijų atstovus. Partnerystės veikloje turi aktyviai dalyvauti ir nacionalinės vyriausybės bei regioninės valdžios institucijos. Todėl artimiausioje ateityje į veiklą reikėtų labiau įtraukti ir viešojo sektoriaus atstovus.

- Remiantis vykusiomis diskusijomis ir kitose srityse vykdoma veikla, reikėtų aptarti tokius klausimus:

- siekis, kad universitetai tinkamai reaguotų į darbotvarkę „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ ir ekonomikos nuosmukio keliamus sunkumus;

- regioninės plėtotės partnerystė;

- partnerystė su MVĮ;

- mokymosi metodų įvairinimas ir įvairių aukštojo mokslo formų sąsajos;

- kokybės užtikrinimas ir akreditavimas, kaip universitetų ir įmonių bendradarbiavimo rėmimo priemonė.

- Susidomėjimą šiuo darbu dažnai rodė ES nepriklausančios šalys. Forumas turėtų plačiau atverti duris dalyviams iš kitų šalių (jame jau dalyvauja nemažai tarptautinių įmonių), o ateityje daugiau dėmesio skirti šalių partnerių sukauptai patirčiai. Palaikydama ryšius su šalių partnerių valdžios institucijomis, Komisija viešins forumo veiklą ir kvies joje dalyvauti.

Naujos partnerystės plėtotė

- Forume buvo išreikšta nuomonė, kad reikia kurti naujų formų strateginę įmonių ir universitetų partnerystę, skirtą mokymo planams rengti ir įgyvendinti. Tokia partnerystė prilygtų technologijų platformų veiklai bei pagal Septintąją bendrąją programą vykdomai Marie Curie pramonės ir mokslo partnerystei ir Europos technologijų instituto žinių ir naujovių bendrijų (ŽNB) veiklai. Komisija siūlo nedelsiant išnagrinėti tokios partnerystės rėmimo pagal atitinkamas ES programas galimybę, o 2010 m. planuoja paskelbti kvietimą teikti paraiškas tiriamiesiems veiksmams pagal Mokymosi visą gyvenimą programą.

- Forume dalyvaujančios įmonės gana dažnai kėlė klausimą, ar diskusijos negalėtų būti plėtojamos ir kitais švietimo ir mokymo lygmenimis, visų pirma vidurinėse ar profesinėse mokyklose. Įmonių potencialas prisidėti mokant, pavyzdžiui, verslumo yra akivaizdus[17]. Komisija išanalizuos, kaip dabartinės programos (pavyzdžiui, Leonardo da Vinci ir Comenius ) ir iniciatyvos (kaip antai, Europos mokyklų tinklas) galėtų prisidėti kuriant įmonių ir mokyklų partnerystę ir kaip, pasitelkus Europos koordinavimo instituciją, būtų galima skatinti bendradarbiavimą. Komisija ketina pakviesti suinteresuotąsias šalis konferencijoje ar seminare ateinantį rudenį išnagrinėti potencialias įmonių ir bendrojo lavinimo ar profesinių mokyklų bendradarbiavimo galimybes.

- Universitetų ir įmonių dialogo ES lygmeniu plėtotė turėtų skatinti panašų dialogą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Komisija, remdamasi politiniu bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis švietimo ir mokymo srityje, ragins nacionalines institucijas sudaryti sąlygas panašiam nacionalinio lygmens dialogui. Ji taip pat išanalizuos, kaip būtų galima panaudoti struktūrinius fondus remiant šios srities regionines iniciatyvas.

- Komisija atliks tyrimą siekdama užfiksuoti visą gerąją patirtį, sukauptą universitetų ir įmonių bendradarbiavimo srityje.

Atėjo laikas suteikti dar vieną universitetų ir įmonių bendradarbiavimo postūmį. Ekonominio nuosmukio laikais, kai absolventams vis sunkiau rasti darbą, o įmonės susiduria su vis didesniu konkurenciniu spaudimu, ekonominė ir socialinė universitetų ir įmonių bendradarbiavimo nauda turėtų tapti dar svarbesniu prioritetu.

[1] Šiame dokumente sąvoka „universitetai“ reiškia visas aukštojo mokslo institucijas, nepriklausomai nuo jų pavadinimo ir statuso valstybėse narėse.

[2] COM(2006) 208 galutinis.

[3] Kokie klausimai spręsti ir kokių veiksmų imtasi, žr. 2008 m. spalio 30 d. Komisijos ataskaitą Tarybai dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliucijos dėl universitetų modernizavimo siekiant stiprinti Europos konkurencingumą pasaulio žinių ekonomikoje (COM(2008) 680).

[4] COM(2008) 865, 2008 m. gruod˛io 16 d. Komisijos komunikatas „Atnaujintas Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginis pagrindas“.

[5] Tęstinis švietimas ir mokymasis visą gyvenimą (Briuselis, 2008 m. birželio 30 d.); Mokymo planai ir verslumas (Tenerifė, 2008 m. spalio 30–31 d.); Žinių perdavimas (Briuselis, 2008 m. lapkričio 7 d.).

[6] ES programų, kuriomis skatinama universitetų ir įmonių partnerystė, aprašymas pateikiamas Tarnybų darbinio dokumento 3 dalyje.

[7] COM(2008)868.

[8] Plg. Tarnybų darbinio dokumento 2.3 dalis: 2007 m. Pasaulio verslumo tyrimo ( Global Entrepreneurship Monitor 2007) rezultatai rodo, kad Kinijos verslumas, palyginti su ES šalimis, yra 2–5 kartus didesnis.

[9] COM (2008)1329.

[10] http://www.responsible-partnering.org/; parengė žymiausios mokslininkų ir pramonės atstovų asociacijos.

[11] COM(2008) 317, Geresnės karjeros ir judumo galimybės. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė.

[12] http://www.adeit.uv.es.

[13] COM(2008)868 galutinis. Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms.

[14] Pažanga siekiant Lisabonos tikslų švietimo ir mokymo srityje. 2008 m. rodikliai ir lyginamieji standartai. Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, SEC(2008)2293.

[15] Europos universitetų mokymosi visą gyvenimą chartija ( European Universities' Charter on Lifelong Learning ), 2008 m.; ISBN 9789078997009, Europos universitetų asociacija; www.eua.be.

[16] Aukštasis mokslas ir regionai: pasaulio masto konkurentai, vietos masto veikėjai ( Higher Education and Regions: Globally Competitive, Locally Engaged ), OECD, 2007 m.

[17] Komisija šiuo metu siekia suburti Europos aukšto lygio verslumo ugdymo grupę, kuriai priklausytų visų valstybių narių ir EEE šalių atstovai ir kuri ieškotų nuoseklesnių veiklos būdų.