[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.3.2009

KOM(2009) 116 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos IKT mokslinių tyrimų bei plėtros ir naujovių diegimo strategija. Daugiau pastangų {SEC(2009) 289}

Šiame komunikate siūloma strategija, kaip pasiekti, kad Europa pramoniniu ir technologiniu atžvilgiu pirmautų informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) srityje, būtų patrauklesnė investuotojams į IKT ir kvalifikuotiems šios srities specialistams, ir užtikrinti, kad jos ekonomika ir visuomenė visiškai pasinaudotų IKT plėtros privalumais.

Išnaudojant Europos pranašumus, strategija siekiama sustiprinti IKT mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityje dedamas pastangas ir kuo labiau padidinti jų poveikį atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį. Ji yra pasirengimo Europos naujovių ir mokslinių tyrimų planui, kuris apima pagrindines ateities technologijas, įskaitant IKT, ir kurį ragina priimti Europos Vadovų Taryba, dalis[1].

IKT GRINDžIAMOS VERTėS KūRIMAS IR SOCIALINė BEI EKONOMINė PLėTRA

IKT grindžiamos pagrindinės infrastruktūros bei priemonės žinioms kurti, dalytis jomis ir joms skleisti. Dėl šių technologijų padidėja visų sektorių galimybės diegti naujoves ir prisidedama prie bendrojo našumo padidėjimo daugiau kaip 40 %[2].

Pasaulinė IKT rinka pasiekė 2 000 mlrd. EUR ir kasmet auga po 4 %. Europos dalis yra 34 %, tačiau jos IKT sektorius sukuria tik 23 % visos pridėtinės vertės[3]. Šis sektorius sukuria 4,5 % ar dar didesnę Europos BVP dalį, jei įtraukiama ir kituose sektoriuose naudojamų IKT pridėtinė vertė.

IKT taip pat būtinos Europos socialiniams klausimams spręsti. Jomis neprilygstamai sprendžiami, pvz., didėjančių tvarios sveikatos priežiūros ir senėjančių gyventojų, didesnio saugumo ir privatumo, mažiau anglies dioksido išskiriančių technologijų ekonomikos ir pažangaus transporto poreikių klausimai.

IKT svarba atsispindi moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamuose pasaulio valstybių biudžetuose, kuriuose IKT skiriamos lėšos paprastai sudaro daugiau kaip 30 %[4]. Tai taip pat rodo, kad pas mus IKT revoliucija tik prasideda.

Norėdama konkuruoti pasaulio mastu, šiandien Europa turi tolydžio stiprinti tvirtą IKT žinių bazę, atitinkamai kreipti IKT plėtrą ir jau pačiu pradiniu etapu kuo geriau išnaudoti IKT naujoves.

BūTINYBė PARENGTI STRATEGIJą

Pirmavimas įveikiant ekonomikos nuosmukį

IKT – tai esminės priemonės, kurios padės atsigauti po šio ekonomikos nuosmukio[5], kurti tvirtą ekonomiką, reikiamai didinti mūsų viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą ir mažinti didėjančias išlaidas, susijusias, pvz., su gyventojų senėjimu, energija ir aplinka.

Dėl šios ekonomikos krizės kyla pavojus, kad neseniai pagausėjusių privačių investicijų į IKT mokslinius tyrimus ir plėtrą gali sumažėti. Todėl vis svarbiau užtikrinti, kad viešąja politika būtų sudarytos tinkamos sąlygos moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamai paramai išlaikyti ir net padidinti.

Šiuo metu nemažai IKT naujovių jau galima plačiau gaminti ir diegti šiuolaikiškose infrastruktūrose. Pavyzdžiui, dėl plačiajuosčių tinklų atsirado naujų gaminių ir paslaugų paklausa; sąveikiosios europinės skaitmeninės paslaugos, tokios kaip e. parašas, e. atpažintis ir e. viešieji pirkimai, svarbios, kad gerai veiktų bendroji rinka; pažangiojo transporto sistemos padeda siekiant švaresnio, našesnio ir saugesnio transporto.

Naujos galimybės pirmauti

Šalims, kurios nustatys IKT pokyčių kryptį ir spartą, IKT raida atneš daugiausia naudos.

Europa turi galimybę pirmauti kuriant, valdant ir formuojant „ateities internetą“, kuris pamažu pakeis dabartinį žiniatinklį ir fiksuotojo bei judriojo ryšio tinklus ir paslaugų infrastruktūras[6]. Sujungus milijardus prietaisų į didesniu nei šimtai megabitų per sekundę greičiu veikiantį tinklą pasikeis mūsų bendravimo bei žinių pasiekimo būdas ir bus iš esmės pertvarkytos gamybos bei platinimo sistemos ir privačiojo bei viešojo sektoriaus paslaugos.

Naudotojai aktyviau dalyvaus kuriant bendruomenių tinklus, tiesioginių mainų (angl. peer-to-peer ) sistemas ir naudotojų kuriamą turinį, ir taip atsiras naujų skaitmeninio turinio formų. Reikės sugebėti ne tik išgauti informaciją, bet ir ją apmąstyti bei gauti žinių apie ją.

Europa taip pat turėtų būti kitos kartos IKT komponentų ir sistemų srities lyderė ir išnaudoti naujas nanoelektronikos, fotonikos ir organinės elektronikos, taip pat tokioms rinkoms, kaip automobilių ar sveikatos priežiūros, skirtų pažangiųjų sistemų galimybes. Kartu būtina pirmauti visiškai naujų technologinių paradigmų ir naujų daugiadisciplinių, su kitomis sritimis besiribojančių IKT mokslinių tyrimų ir plėtros srityje.

Europa turėtų vadovauti ir su jos socialiniais uždaviniais susijusiai IKT plėtrai. Pavyzdžiui, ji turėtų būti IKT grindžiamų asmens poreikiams pritaikytų sveikatos priežiūros sistemų, dėl kurių gerokai patobulėtų ligų diagnozavimas bei gydymas[7] ir vyresni žmonės ilgiau būtų nepriklausomi, kūrimo pirmeivė. Europa taip pat turėtų skatinti pažangą kuriant IKT grindžiamas stebėsenos ir kontrolės priemones, kurios padėtų padidinti energijos vartojimo efektyvumą, pastatų ir transporto saugą bei saugumą[8].

Europos pranašumas pripažintas tokiose IKT srityse, kaip telekomunikacijų įranga ir paslaugos, verslui skirta programinė įranga, robotų technika, saugumo technologijos ir fotonika. Ji taip pat pirmauja pasaulyje IKT taikymo rinkose, tokiose kaip telemedicina ir medicininė įranga, automobilių ir aviacinė kosminė elektronika, taip pat įterptosios IKT, kuriomis grindžiamos visų gaminių ir paslaugų naujovės. Tai leidžia mums valdyti ir kreipti IKT raidą ir išnaudoti būsimas galimybes.

Ilgainiui Europa turėtų populiarinti naujus, lankstesnius ir atviresnius naujovių diegimo modelius, kuriuos taikant pagrindiniai naudotojai ir naujovių bendrijos turėtų didelę reikšmę vykdant patirtimi grindžiamus mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Nepakankamos investicijos į IKT mokslinius tyrimus, plėtrą ir naujovių diegimą

Europos Sąjungoje IKT moksliniams tyrimams ir plėtrai tenka ketvirtis visų moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamų privačių lėšų, šioje srityje dirba trečdalis visų mokslinių tyrimų ir plėtros sektoriaus darbuotojų, o šios srities patentų yra penktadalis[9]. Vis vien ES IKT verslo sektorius moksliniams tyrimams ir plėtrai išleidžia mažiau kaip pusę atitinkamo JAV sektoriaus išleidžiamos sumos, ir šis skirtumas atitinka pusę atotrūkio, susijusio su moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamomis privačiomis lėšomis.

Be to, Europos Sąjungoje vis labiau mažėja kvalifikuotų IKT mokslinių tyrimų ir plėtros srities specialistų, todėl keli šimtai tūkstančių etatų yra neužimti[10].

Europoje yra santykinai mažai pasaulyje pripažįstamų IKT kompetencijos centrų. Tai turi įtakos Europos patrauklumui moksleiviams, studentams ir tyrėjams, taip pat privatiems investuotojams. Vien Kalifornija pritraukia dvigubai daugiau rizikos kapitalo nei visa Europa[11].

Ikiprekybinis IKT pirkimas viešosioms paslaugoms modernizuoti šiandien Europoje išnaudojamas ypač nepakankamai. ES jo apimtis siekia mažiau nei 1 mlrd. EUR, o JAV – daugiau kaip 10 mlrd. EUR[12]. Tai ne tik turi įtakos mūsų viešųjų paslaugų kokybei ir veiksmingumui – taip prarandamos galimybės atverti naujas rinkas Europos tiekėjams, jiems užtikrinant pirmeivių pranašumą.

IKT verslo plėtros kliūtys

Visoje ES ir konkurencijos regionuose išlaidos, kurių reikia verslui pradėti, išlaikyti ir nutraukti, yra panašios. Tačiau kituose pasaulio kraštuose sėkmingai dirbančios naujos įmonės plečiasi greičiau, naujų rinkos dalyvių našumo lygiai labiau skiriasi ir našiau dirbančios įmonės labiau linkusios užimti didesnę rinkos dalį[13].

Vadinasi, plėtros kliūtys kelia daugiau problemų nei kliūtys pradėti verslą ES. Europos MVĮ neauga dėl įvairiopų priežasčių, pavyzdžiui, ne itin palankių sąlygų patekti į rinkas, diegti naujoves ir gauti lėšų, taip pat pernelyg didelės reikalavimų laikymosi naštos.

IKT naujovių rinkų susiskaidymas

Europos novatoriškų IKT gaminių ir paslaugų rinkos susiskaidymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių menkas investicijas ir lėtą sparčiai augančių MVĮ vystymąsi.

Pamatinės reguliavimo, standartizavimo ir intelektinės nuosavybės teisių tvarkos sąlygos turi būti pritaikytos prie naujos tikrovės. Net ir liberalizavus Europos telekomunikacijų sektorių, tikra telekomunikacijų vidaus rinka dar nesukurta. Standartizavimo tvarka ir eiga turi būti lankstesnė bei paslankesnė, ir turi būti aiškiau atskirti uždaviniai, kuriuos sprendžiant turi dalyvauti visuomenė, ir su rinkos dinamika labiau susiję uždaviniai. Taip pat reikia patobulinti intelektinės nuosavybės teisių sistemą sukūrus Bendrijos patentą, kad novatoriškos IKT bendrovės galėtų bendrojoje rinkoje apsaugoti savo išradimus[14].

Dideli trūkumai yra ir nevienalyčiai visuomenės poreikiai naudotis IKT grindžiamomis naujovėmis bei lėtesnis šių naujovių diegimas Europos viešajame sektoriuje. Paprastai IKT grindžiamą naujovišką įrangą (pvz., sveikatos priežiūros, transporto, energetikos) perkančios valdžios institucijos menkai bendradarbiauja su valdžios institucijomis, kurios yra atsakingos už mokslinius tyrimus, plėtrą ir naujovių diegimą. Todėl vienai pusei nepakanka žinių apie naujų viešųjų paslaugų poreikį, o kita pusė nežino apie technologijų naujoves; be to, mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo programos menkai susijusios su viešųjų pirkimų programomis.

Nevienalytės IKT mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo pastangos

Nepaisant nesenų novatoriškų pastangų, tokių kaip bendros technologijų iniciatyvos[15] ir pagal ES mokslinių tyrimų ir plėtros septintąją bendrąją programą (Septintąją bendrąją programą) vykdomos bendros mokslinių tyrimų programos, Europos IKT mokslinių tyrimų ir plėtros aplinka vis dar nevienalytė[16].

Naujovių diegimo, mokslinių tyrimų bei plėtros ir švietimo politikos „žinių trikampio“ dalys tarpusavyje menkai susijusios ir dažnai rengiamos atskirai skirtingų ministerijų arba skirtingais lygiais.

Todėl dubliuojamos pastangos, trūksta „kritinės masės“, kyla sunkumų kartu sprendžiant bendrus klausimus ir galiausiai nepasiekiama didžiausia investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą grąža.

Sudėtingi finansavimo mechanizmai

Europos Sąjunga, valstybės narės ir tarpvyriausybinės organizacijos yra parengusios viena kitą papildančias paramos moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovių diegimui Europoje strategijas bei priemones. Siekdama pateikti naudojimosi Bendrijos fondais gaires, Europos Komisija (EK) paskelbė dokumentą „Mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo galimybės ES – praktinis vadovas“. Tačiau galimiems paramos gavėjams dažnai sunku nuspręsti, kuris konkrečios veiklos finansavimo šaltinis tinkamiausias.

Nors 2008 m. Esko Aho vadovaujamos grupės atliktame Europos IKT mokslinių tyrimų ir plėtros ex-post įvertinime padaryta išvada, kad investicijos tvarkytos tinkamai ir jomis veiksmingai siekta tikslų, ir netgi atsižvelgiant į patobulinimus, įgyvendintus pradėjus vykdyti Septintąją bendrąją programą, minėtoji grupė paragino taikyti paprastesnius ir lankstesnius finansavimo mechanizmus plėtojant didesniu pasitikėjimu dalyviais grindžiamą metodą.

PIRMAVIMO STRATEGIJA

Tam, kad sustiprintų savo pranašumus ir išnaudotų naujas galimybės IKT srityje, Europa turi dėti daugiau pastangų. Veiksmingesne ir sistemingesne IKT mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo strategija turi būti sprendžiami ir pasiūlos, ir paklausos klausimai, visame naujovių diegimo cikle ir „žinių trikampyje“ sukuriant daugiau naudotojų ir gamintojų sąveikos galimybių ir geriau susiejant regioninio, nacionalinio ir ES lygmens strategijas – laikantis įvairialypės ES naujovių strategijos ir naudojantis Europos mokslinių tyrimų erdve.

Tam ištekliai ir suinteresuotosios šalys turi būti telkiami trimis susijusiomis kryptimis:

1. gausinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į IKT mokslinius tyrimus, plėtrą ir naujovių diegimą ir didinti jų veiksmingumą;

2. nustatyti IKT mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo prioritetus ir mažinti pastangų susiskaidymą;

3. sudaryti palankesnes sąlygas atsirasti naujoms viešosioms ir privačiosioms IKT grindžiamos naujoviškos įrangos rinkoms.

Investicijų gausinimas ir jų veiksmingumo didinimas

Europa turi investuoti daugiau, kad per dešimtmetį investicijų į IKT mokslinius tyrimus ir plėtrą vertė padvigubėtų .

1. Svarbu užtikrinti, kad viešąja politika būtų sudaromos tinkamos sąlygos moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamai paramai palaikyti.

Metinė lėšų suma, skiriama pagal Septintąją bendrąją programą vykdomiems ES lygmens bendriems IKT moksliniams tyrimams ir plėtrai, padidės nuo 1,1 mlrd. EUR 2010 m. iki 1,7 mlrd. EUR 2013 m .

Valstybės narės raginamos siekti, kad jų nacionalinės programos atitiktų šį biudžeto padidinimą , perskirstant tam tikrus turimus viešuosius išteklius ir ieškant naujų būdų gauti viešųjų ir privačiųjų lėšų, kartu vengiant pakeitimo padarinių ir užtikrinant, kad privatūs investuotojai toliau varžytųsi dėl geriausių idėjų. Atsižvelgiant į biudžeto ribojimus, valstybės narės taip pat skatinamos ieškoti būdų, kaip veiksmingiau naudoti IKT moksliniams tyrimams ir plėtrai skiriamas viešąsias lėšas.

Europos Komisija toliau stebės ir lygins investicijas į IKT mokslinius tyrimus ir plėtrą Europos Sąjungoje9.

2. Dėl intensyvesnių viešųjų IKT naujovių ir mokslinių tyrimų bei plėtros pirkimų pagerės mūsų viešųjų paslaugų kokybė ir atsiras konkurencinis pirmeivių pranašumas.

Valstybės narės raginamos strategiškiau ir plačiau vykdyti viešuosius IKT naujovių ir mokslinių tyrimų bei plėtros pirkimus ir išnagrinėti galimybę imtis ikiprekybinių viešųjų pirkimų 11.

Europos Komisija rems veiklą, kuria skatinama dalytis patirtimi , ir nagrinės, kaip užtikrinti paskatas bendrai vykdyti ikiprekybinius viešuosius pirkimus.

3. IKT moksliniams tyrimams ir plėtrai būtina skirti daugiau viešųjų lėšų, tačiau to nepakanka privačioms investicijoms pritraukti. Pagal Septintąją bendrąją programą įgyvendinant bendras technologijų iniciatyvas išbandytos schemos parodė, kiek įmones domina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė , kuria paspartinamas naujovių diegimas, nes naudojamos bendros technologijų plėtojimo strategijos, telkiami ištekliai ir taikomi lankstesni bei paprastesni procesai.

Europos Komisija išnagrinės kitas sritis, kuriose svarbios bendros strategijos ir ištekliai, tokias kaip ateities internetas , ir ištirs, kaip viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė galėtų paspartinti naujovių diegimą ir padidinti konkurencingumą. Ji taip pat išnagrinės, kaip viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė galėtų padėti plėtoti IKT taikymo ir paslaugų sritis, galbūt kartu su kitomis Septintosios bendrosios programos temomis, pvz., naudojant koordinuotus kvietimus.

4. Kitas svarbus papildomas paramos IKT moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovių diegimui šaltinis gali būti pasiekiamas pagal sanglaudos politiką .

Valstybės narės ir regionai skatinami išlaikyti investicijoms į mokslinius tyrimus, plėtrą ir naujovių diegimą skiriamas lėšas, įskaitant bendrą IKT mokslinių tyrimų ir plėtros infrastruktūros kūrimo bei įrengimo finansavimą ir paramą naujiems metodams, tokiems kaip naudotojų poreikiais ir patirtimi grindžiami moksliniai tyrimai ir plėtra.

5. Reikia ypač stengtis sudaryti dar palankesnes sąlygas įmonėms, ypač MVĮ ir vidutinėms įmonėms, pasinaudoti rizikos kapitalu, privačiu akciniu kapitalu ir paskolomis IKT moksliniams tyrimams ir plėtrai.

Europos Komisija sukurs intensyvesnio Europos investuotojų ir IKT naujovių kūrėjų dialogo platformas . Ji toliau stengsis suteikti investicijų į sparčiai augančias IKT bendroves garantijas naudodamasi Europos investicijų fondu, pagal Septintąją bendrąją programą taikoma Rizikos pasidalijimo finansine priemone ir kitomis EIB priemonėmis . Ji taip pat rems informavimą apie Europos technologijas ir susijusias verslo galimybes pasaulyje.

Be to, Europos Komisija toliau vykdys politiką, kuria skatins MVĮ ir toliau dalyvauti su IKT susijusioje veikloje pagal Septintąją bendrąją programą ir kitas iniciatyvas.

Valstybės narės ir regionai raginami šioje srityje dėti daugiau pastangų, ypač vykdant kryptingesnę naujovių diegimo grupių politiką ir remiant novatoriškas MVĮ , pvz., pagal Sutarties 169 straipsniu grindžiamą iniciatyvą „Eurostars“, laikantis rizikos kapitalo gairėse nustatytų taisyklių, mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo sistemos ir neseniai priimto Bendrojo bendrosios išimties reglamento.

Skatindamos kurti naujas įmones ir plėsti MVĮ, valstybių narių nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos gali nuspręsti prisidėti prie iniciatyvos JEREMIE ir pasinaudoti ERPF .

Prioritetų nustatymas ir susiskaidymo mažinimas

Europa turi geriau koordinuoti savo politiką ir kryptingai bei specializuotai skirstyti išteklius ypač tam, kad Europoje atsirastų pasaulinės reikšmės IKT kompetencijos centrai .

Todėl Bendrija, valstybės narės, regionai, įmonės ir akademinė bendruomenė turės tvirčiau bendradarbiauti, o Bendrija daugiausia stengsis palengvinti daugiašalį tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

1. Pirmasis koordinavimo lygis – bendrų strategijų ir politikos kūrimas visoje Europos Sąjungoje.

Valstybės narės raginamos intensyvinti dialogą su Nacionalinių IKT mokslinių tyrimų vadovų forumu ir labiau bendrauti su grupėmis, tokiomis kaip IKT patariamoji grupė ir su IKT susijusios Europos technologijų platformos (ETP).

Pagrindiniuose sektoriuose, tokiuose kaip nanoelektronika ir internetinės paslaugos, reikia nedelsiant parengti ne tik mokslinių tyrimų ir plėtros, bet ir – visų pirma – visos naujovių diegimo bei įgūdžių tobulinimo grandinės ir viešosios politikos vaidmens didinant konkurencingumą bendrą Europos viziją .

Remdamasi ETP atliktu darbu, Europos Komisija stiprins suinteresuotųjų šalių grupes , kad būtų parengtos gairės, kaip nuo mokslinių tyrimų ir plėtros pereiti prie komercializacijos, ir pasiūlyti viešosios politikos prioritetai pagrindiniams sektoriams Europoje vystyti.

2. Kitą žingsnį būtina žengti, kai klausimui išspręsti reikia sutelkti išteklius .

Remdamasi pagal iniciatyvą EUREKA, bendras technologijų iniciatyvas ir Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos bendrąją mokslinių tyrimų programą sukaupta patirtimi, Europos Komisija ištirs kitas sritis, kuriose vykdant bendrą veiklą galėtų susidaryti reikiama „kritinė masė“, kad būtų sprendžiami tam tikri socialiniai uždaviniai, pvz., susiję su energijos vartojimo efektyvumą didinančiomis IKT, arba siekiama su pramonės paskata susijusių konkrečių tikslų.

3. Kita sritis, kurioje svarbus geresnis daugiašalis valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimas, – tai IKT mokslinių tyrimų ir plėtros infrastruktūros ir žiniomis grindžiamos naujovių diegimo grupės , kuriamos remiantis su didelio galingumo elektroninių ryšių tinklu GÉANT ir EGEE tinklo infrastruktūra susijusia patirtimi.

Valstybės narės ir regionai raginami stiprinti bendradarbiavimą planuojant, diegiant ir bendrai naudojant IKT mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių infrastruktūras , ypač srityse, kuriose reikia didelių investicijų, pvz., nanoelektronikos, organinės elektronikos ir fotonikos; itin veiksmingos kompiuterių infrastruktūros; eksperimentinės tinklų, programinės įrangos ir paslaugų infrastruktūros. Tai būtina siekiant telkti pastangas, specializuoti ir vystyti itin reikšmingas naujovių diegimo ir žinių grupes.

Europos Komisija rems šios srities valstybių narių bendradarbiavimo platformas .

4. Didžiausią reikšmę suartinant atitinkamus pramonės sektorius, verslininkus, mokslinių tyrimų bei plėtros institutus ir universitetus turės naujos priemonės, pavyzdžiui, pagal Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) iniciatyvą sukurtos IKT žinių ir inovacijos bendrijos .

Žinių centrai yra itin svarbūs dėl tyrėjų judumo tarp pramonės įmonių ir akademinės bendruomenės, o tai yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio IKT tyrėjo karjera tampa patrauklesnė .

Europos Komisija ragina EIT valdybą nustatant pirmenybines žinių ir inovacijos bendrijų sritis visiškai atsižvelgti į IKT galimybes ir uždavinius.

5. Europos Sąjungoje vis labiau mažėja kvalifikuotų IKT mokslinių tyrimų ir plėtros srities specialistų.

Europos Komisija toliau rems „naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms“, „skaitmeninių gebėjimų“ ir e. įgūdžių iniciatyvas [17], įskaitant veiklą, kuria paaugliai ir moterys skatinami rinktis su IKT susijusią profesiją.

Palankesnės sąlygos naujovių rinkoms atsirasti

Europos Sąjunga turėtų sugebėti pagaminti ir komercializuoti jos pasaulinės IKT rinkos dalį atitinkantį produkcijos kiekį . Tam turi būti sudarytos tinkamos sąlygos IKT bendrovėms augti ir intensyviau bendradarbiaujama siekiant atverti ES naujovių rinkas.

Be bendrosios politikos priemonių, kuriomis kuriamos palankesnės sąlygos vystyti verslą ES, IKT įrangą perkantis viešasis sektorius gali padėti skatinti diegti IKT naujoves.

1. IKT mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo politika turi padėti plėtoti kitų sričių politiką – sveikatos priežiūros, energetikos, transporto ir kt., kad Europa galėtų sparčiau diegti naujoves vertikaliose rinkose ir atnaujinti savo paslaugas atsižvelgiant į socialinius uždavinius.

Valstybės narės ir regionai raginami skatinti glaudesnį IKT naujovių naudotojų ir gamintojų bendradarbiavimą įvairiais vyriausybių ir valdžios institucijų lygiais. Taip turėtų būti sukurtos bendros viešųjų paslaugų poreikių, kuriuos patenkinti gali padėti IKT, gairės .

Valstybės narės ir regionai taip pat raginami glaudžiau bendradarbiauti nustatant ir tenkinant visuomenės poreikius naudotis IKT grindžiamomis naujovėmis . Taip gamintojai galėtų pasidalyti su naujovių diegimu ir moksliniais tyrimais bei plėtra susijusią riziką ir išlaidas, užtikrinti sprendimų sąveiką bei darną ir išnaudoti masto ekonomiją.

Be to, valstybės narės ir regionai raginami sudaryti palankesnes sąlygas atsirasti IKT naujovių rinkoms, dėl kurių padidėtų investicijos į IKT ir jų sklaida.

Atsižvelgiant į tai, iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“[18] gerokai palengvinamas regionų bendradarbiavimas.

Europos Komisija rems visų lygių dalijimąsi patirtimi .

2. Siekiant paskatinti didelio masto naujovių diegimą Europos Sąjungoje, būtina užtikrinti sąveiką ir nustatyti standartus .

Europos Komisija toliau stengsis persvarstyti IKT standartizavimo procesą ; tai bus daroma ir baltojoje knygoje, kurią numatoma paskelbti 2009 m. pavasarį. Bus nustatytas pirmenybinis veiksmų, kuriais siekiama pašalinti IKT naujovių rinkų plėtojimo kliūtis, sąrašas. Į šį veiksmų sąrašą bus įtraukti pasiūlymai, kaip gerinti tyrėjų, standartizavimo organizacijų, IKT forumų ir IKT konsorciumų ryšius.

Europos Komisija pagal IKT skirtą Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos dalį spartins ir stiprins kelis europinius bandomuosius projektus, pagal kuriuos bandoma, tikrinama ir diegiama novatoriška IKT įranga, ypač skirta viešojo sektoriaus paslaugoms . Pagal Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą bus remiamos ir itin novatoriškas technologijas ir paslaugas išbandančios MVĮ bei naudotojų poreikiais grindžiamų naujovių diegimo atvirųjų platformų kūrimas.

Šių bandomųjų projektų sėkmė priklausys nuo nuolatinės valstybių narių nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų paramos bei dalyvavimo; be to, šie projektai turi būti papildomi regioninio ir vietos lygmens veiksmais.

Europos masto projektai – nuo mokslinių tyrimų ir plėtros iki diegimo

Kad būtų greičiau pasiekti tam tikri socialiniai tikslai, Europos Komisija svarsto, kaip paremti keletą didelio masto ir ilgai trunkančių, su visu naujovių diegimo ciklu susijusių kryptingų projektų , pagal kuriuos būtų plėtojamos šiuolaikiškos europinės paslaugų infrastruktūros.

Remiantis pagal bendras technologijų iniciatyvas, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos bandomuosius projektus ir Pirmaujančios rinkos iniciatyvą sukaupta su viešojo ir privačiojo sektorių partneryste susijusia patirtimi, vykdant kiekvieną projektą būtų sutelkiama išteklių, įskaitant dotacijas moksliniams tyrimams ir plėtrai, ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir naujovėms bei jų diegimui skirtą paramą, „kritinė masė“. Pavyzdžiui:

i) Tvariai sveikatos priežiūrai skirta novatoriška IKT įranga . Tam, kad lėtinės ligos būtų veiksmingai valdomos, reikia tikslių ir patikimų sveikatos būklės stebėjimo ir asmens poreikiams pritaikyto gydymo prietaisų. Moksliniai tyrimai ir plėtra reikalingi ir tam, kad būtų galima veiksmingai naudotis medicinos žiniomis, nagrinėti duomenis ir jais keistis. Būtina patikrinti ir patvirtinti naujus priežiūros procesus, juos sertifikuoti ir standartizuoti.

ii) Efektyviam energijos vartojimui užtikrinti skirta novatoriška IKT įranga . Dėl nepastovios energijos tinklo kainodaros reikia naujų elektroninių prekybos platformų. Energijos kokybės valdymui užtikrinti reikia naujų decentralizuotų stebėsenos bei kontrolės sistemų ir pažangių matavimo prietaisų.

iii) Elektroninės atpažinties valdymo infrastruktūra , kuria grindžiamos patikimos e. vyriausybės ir e. prekybos paslaugos. Šiandien dauguma sprendimų sukelia susiskaidymą, priimami ne atviri sprendimai, trūksta naudotojų vykdomos kontrolės ir skaidrumo. Vykdomi Septintosios bendrosios programos projektai ir Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos bandomieji projektai – svarbūs etapai rengiantis ES veiksmingos elektroninės atpažinties valdymo infrastruktūros įgyvendinimo projektui.

Tolesnių svarstymų bus imamasi rengiantis Europos naujovių ir mokslinių tyrimų planui – bus tikrinami ir tvirtinami atvejai , kuriais suderintos pastangos būtų naudingos.

Paprastinimas ir racionalizavimas

Investicijos turi būti valdomos tinkamai, o administracinė našta sumažinta, kad novatoriškos bendrovės, ypač MVĮ, labiau norėtų dalyvauti vietos, nacionalinio ir ES lygmens veikloje, o naujųjų technologijų moksliniai tyrimai, plėtra ir naujovių diegimas būtų veiksmingesni.

Europos Komisija ragina Parlamentą ir Tarybą paremti naują paskatą sumažinti biurokratizmą ir leisti taikyti lankstesnes programų procedūras. Visų lygių valdžios institucijos raginamos palaikyti Europos Komisiją Europoje plėtojant paramos moksliniams tyrimams ir plėtrai metodą, pagal kurį leidžiama didesnė rizika.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Partneriams dalijantis žiniomis, rengiant bendras gaires, standartus ir sąveikius sprendimus, tarptautinis bendradarbiavimas sprendžiant mokslinius ir technologinius uždavinius turėtų sustiprinti Europos mokslinių tyrimų bei plėtros, pramonės ir technologijų padėtį pasaulyje. Teikiant tarptautinius atsakymus į pasaulinius socialinius bei ekonominius klausimus, sprendimuose turėtų būti pabrėžiami ES politikos tikslai.

Europos Komisija pasaulyje ieškos partnerių , su kuriais spręstų kai kuriuos būsimus svarbiausius IKT mokslinių tyrimų ir plėtros uždavinius, tokius kaip ateities internetas, kvantinis informacijos apdorojimas ir ryšiai arba pagal biologinius pavyzdžius kuriamos IKT.

Valstybės narės jau paragintos kartu nustatyti pirmenybines sritis , kuriose nuoseklios ES pastangos turėtų didžiausią poveikį[19].

IšVADOS

Europa, kurios ekonomika didžiausia pasaulyje ir kuri turi didžiausią pasaulinės IKT rinkos dalį, gali pagrįstai siekti, kad jos įmonės, vyriausybės, mokslinių tyrimų bei plėtros centrai ir universitetai pirmautų IKT plėtros srityje, daugiau investuotų į IKT naujoves ir vystytų naują verslą.

Jei Europa sugebės padidinti investicijas, prireikus sutelkti išteklius ir užtikrinti konkurencingas ir naujovėms palankias rinkas, galėtume tikėtis, kad iki 2020 m.:

- Europa investuos dvigubai daugiau viešųjų ir privačiųjų lėšų į IKT mokslinius tyrimus ir plėtrą , padvigubins rizikos kapitalo investicijas į sparčiai augančias IKT MVĮ ir trigubai dažniau vykdys ikiprekybinius viešuosius IKT pirkimus;

- Europa bus išplėtojusi dar penkis pasaulinės reikšmės IKT kompetencijos centrus , vertinamus pagal viešąsias ir privačiąsias investicijas į kiekvieną centrą;

- Europoje bus daugiau naujų novatoriškų IKT įmonių , ir trečdalį visų IKT moksliniams tyrimams ir plėtrai įmonių skiriamų lėšų investuos per pastaruosius du dešimtmečius įkurtos bendrovės;

- Europos IKT sektorius tieks bent jo pasaulinės IKT rinkos dalį atitinkantį produkcijos kiekį .

Šiame komunikate siūloma Europos IKT mokslinių tyrimų, plėtros ir naujovių diegimo srityje taikyti „paklausos traukos“ ir „pasiūlos postūmio“ derinį. Tam reikia didesnių investicijų ir į pasiūlos, ir į paklausos programas, tvirtesnio suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo ir paramos visą naujovių diegimo grandinę apimantiems projektams.

Ši strategija turėtų atverti rinkas, kuriose aiškesni naudotojų poreikiai, todėl gali būti trumpesni naujovių diegimo ciklai, greičiau sprendžiami socialiniai bei ekonominiai klausimai ir sukuriama naujų galimybių Europos įmonėms. Ji turėtų užtikrinti greitesnę investicijų grąžą, todėl Europa turėtų tapti patrauklesnė investuotojams, bendrovėms ir tyrėjams.

Valstybės narės raginamos pritarti siūlomai strategijai ir skatinti nacionalines bei regionines institucijas ir privačias suinteresuotąsias šalis dalyvauti rengiant būsimas priemones.

[1] Europos Vadovų Tarybos išvados, 2008 12 12.

[2] ES KLEMS, 2007 m.

[3] 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaita; EITO, 2006 m.

[4] OECD. IKT ir ekonomikos augimas, 2003 m.

[5] COM (2008) 800.

[6] COM (2008) 594.

[7] COM (2007) 860.

[8] COM (2008) 241.

[9] EB, Jungtinis tyrimų centras, Naujų technologijų tyrimų institutas, PROGNOZĖ.

[10] COM (2007) 496.

[11] E&Y, 2008 m. pasaulinių rizikos kapitalo įžvalgų ir tendencijų ataskaita.

[12] COM (2007) 799.

[13] 2008 m. Europos konkurencingumo ataskaita.

[14] COM (2008) 465.

[15] „Artemis“ ir „Eniac“.

[16] COM (2008) 468.

[17] COM (2008) 868; SEC (2008) 2629; COM (2007) 496.

[18] COM (2006) 675.

[19] COM (2008) 588.