52009DC0084

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui - Nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse es paramos strategija {SEK(2009) 217} {SEK(2009) 218} {SEK(2009) 220} /* KOM/2009/0084 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.2.23

KOM(2009) 84 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

NELAIMIŲ RIZIKOS MAŽINIMO BESIVYSTANČIOSE ŠALYSE ES PARAMOS STRATEGIJA

{SEK(2009) 217}{SEK(2009) 218}{SEK(2009) 220}

1. ĮVADAS

Dėl nelaimių sutrikdomas vystymasis ir kyla pavojus, kad nebus pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT). Jau seniai įrodyta, kad nelaimių rizikos mažinimas (NRM) turi didelę ekonominę naudą. JT Tarptautinėje nelaimių mažinimo strategijoje (TNMS) NRM apibrėžiamas kaip: „veiksmai, kurių imtasi nelaimių rizikai ir neigiamam gamtinių pavojų poveikiui sumažinti ir kurie pagrįsti nuoseklia nelaimių priežasčių analize ir jų valdymu, įskaitant pavojų išvengimą, mažesnį socialinį ir ekonominį pažeidžiamumą kilus pavojui ir geresnį pasirengimą nepalankiems reiškiniams“.

Nors ES yra didžiausia pasaulyje pagalbos teikėja, ji neturi strateginės programos, kuria galėtų remtis teikdama NRM paramą besivystančioms šalims. Šiame komunikate siūloma NRM besivystančiose šalyse ES paramos strategija, pagrįsta vystomuoju bendradarbiavimu ir humanitarine pagalba, siekiant paremti 2005 m. Hyogo veiksmų programą[1] ir padėti įgyvendinti TVT.

Remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 180 straipsniu, ši strategija yra vienas iš dviejų NRM klausimams ES viduje[2] ir už jos ribų skirto paketo dokumentų, kuriame taip pat atsižvelgiama į atitinkamas šių dviejų aspektų (vidaus ir išorės) sąsajas. Šia strategija papildomos ir sustiprinamos esamos ES iniciatyvos klimato kaitos srityje.

2. PAAIšKINIMAS

2.1. Nelaimių daugėja, ir nuo jų labiausiai nukenčia besivystančios šalys

Per pastaruosius 30 metų nelaimės ne tik padažnėjo, bet ir padidėjo jų mastas. Bendras nelaimių, apie kurias pranešta, skaičius padidėjo nuo 73 nelaimių 1975 m. iki maždaug 440 nelaimių 2007 m. Su klimato reiškiniais susijusių nelaimių skaičius beveik patrigubėjo: 1978–1987 m. įvyko 1280 nelaimių, o 1998–2007 m. – 345[3].

Dėl nelaimių labiausiai nukenčia besivystančios šalys, nes jos pažeidžiamiausios ir turi mažiausiai gebėjimų tas nelaimes įveikti. Pavyzdžiui, per 2003 m. Irane įvykusį 6,6 balų stiprumo žemės drebėjimą žuvo daugiau kaip 40 000 žmonių. Kita vertus, per keturiomis dienomis anksčiau įvykusį 6,5 balų stiprumo žemės drebėjimą centrinėje Kalifornijoje žuvo 2 žmonės ir 40 buvo sužeista[4]. Įvykus nelaimei daug nacionalinių išteklių skiriama nebe vystymuisi, o gelbėjimui, atkūrimui ir rekonstrukcijai, todėl nebelieka išteklių, reikalingų neturtingųjų skurdui įveikti. Manoma, kad dėl 2004 m. įvykusio cunamio Ačehe, Indonezijoje, žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius išaugo nuo 30 % iki 50 %[5].

Be to, besivystančios šalys labai priklausomos nuo to, ar sveiki jų gyvūnai ir augalai (javai), todėl dėl biologinių pavojų kilusios nelaimės gali turėti neigiamų pasekmių maisto saugai ir sukelti naujas nelaimes. Kalbant apie biologinius pavojus, taip pat reikia turėti omenyje, kad, jeigu nelaimės ar kenkėjai įveikiami ne iki galo, lengvai gali prasidėti epidemijos, kurios turės didelį poveikį šalies ar regiono ekonominei padėčiai, kartu ir vidutinio bei ilgesnės trukmės laikotarpio ekonominėms perspektyvoms.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) nustatė, kad pasikeitė kai kurių ekstremalių meteorologinių reiškinių dažnumas ir (arba) mastas[6]. Gali būti, kad šie pokyčiai yra viena iš priežasčių, kodėl didėja nelaimių skaičius ir mastas, todėl veiksmingo NRM reikia dar labiau ir skubiau.

2.2. Investuoti į NRM naudinga

Nelaimių galima išvengti. Yra būdų, kaip sumažinti riziką ir apriboti padarinius, pavyzdžiui, pašalinant esmines žmonių pažeidžiamumo priežastis ir padidinant jų gebėjimą įveikti nelaimes. NRM apima pasirengimą, mažinimą ir prevenciją. Jis skirtas atsparumui nelaimėms padidinti ir grindžiamas žiniomis apie tai, kaip valdyti riziką, stiprinti gebėjimus ir pasinaudoti informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis bei žemės stebėjimo priemonėmis.

Sėkmingo NRM pavyzdžiai 2001 m. ketvirtos kategorijos uraganas Mišelė buvo stipriausias per 50 metų Kubą pasiekęs uraganas. Remiantis veiksminga Kubos išankstinio perspėjimo sistema ir pasirengimo uraganui planu buvo evakuota 700 000 žmonių, iš kurių 270 000 buvo suteikta laikina gyvenamoji vieta ir ilgesnį laiką užtikrinti jų būtiniausi poreikiai. Į saugias vietas buvo perkelta apie 777 000 gyvūnų. Uraganas turėjo didelės neigiamos įtakos šalies ūkiui, bet tik 5 žmonės žuvo ir 12 buvo sužeista. [7] 1998 m. dėl cunamio Papua Naujosios Gvinėjos šiaurės vakarų pakrantėje žuvo 2 200 žmonių. Dėl NRM veiksmų, kurių po šios nelaimės ėmėsi Azijos nelaimių mažinimo centras, 2000 m. cunamis sunaikino tūkstančius namų, bet žuvusiųjų nebuvo. [8] |

Veiksmingu NRM galima sumažinti aukų skaičių ir turtinę žalą. Remiantis tyrimais, už kiekvieną į NRM investuotą JAV dolerį gaunama naudos – išvengiant nelaimių arba sumažinant jų pasekmes – už 2–4 JAV dolerius[9].

2.3. Tarptautiniai NRM veiksmai

Pastaraisiais metais daugiausia dėmesio imta skirti ne reagavimui į nelaimes, o visapusiškų NRM metodų įgyvendinimui. 2005 m. 168 vyriausybės priėmė 2005–2015 m. Hyogo veiksmų programą „Tautų ir bendruomenių atsparumo nelaimėms stiprinimas“ [10], ir Komisija visapusiškai remia jos įgyvendinimą. Dabartinis uždavinys – remiantis programa pradėti efektyvius veiksmus pasauliniu, regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Daug besivystančių šalių deda dideles pastangas, kad įgyvendintų programą, bet jų veiksmai riboti dėl lėšų ir gebėjimų trūkumo[11]. 2-ajame pasauliniame NRM forume, prasidėsiančiame 2009 m. birželį, siekiama sutvirtinti pagal Hyogo programą vykdomus veiksmus ir įvertinti padarytą pažangą. Kad visuomenės informuotumas didėja, matyti iš vykdomų iniciatyvų, kaip antai Pasaulio banko pasaulinė nelaimių mažinimo ir atkūrimo priemonė (PNMAP).

Per derybas dėl JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK), pirmiausia 2007 m. priimtame Balio veiksmų plane, taip pat nuspręsta, kad NRM yra prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimo priemonė ir kad NRM turi būti papildyti ilgalaikiai klimato kaitos mažinimo veiksmai[12].

2.4. ES veiksmų NRM srityje pagrindimas

Tiek 2005 m. Europos konsensuse dėl vystymosi, tiek 2007 m. Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos ES įpareigojama remti NRM politiką ir su ja susijusius veiksmus. 2008 m. Tarybos išvadose dėl Sąjungos reagavimo į nelaimes pajėgumų stiprinimo Komisija paraginta pateikti pasiūlymą dėl NRM besivystančiose šalyse ES strategijos. Europos Parlamentas taip pat ne kartą pritarė tvirtai NRM politikai ir didesniam jos finansavimui.

Dauguma ES valstybių narių ir Komisija nuolat remia NRM veiksmus visuose besivystančių šalių regionuose ir vienas iš gerų ES veiksmų derinimo pavyzdžių yra Visapusiška nelaimių valdymo programa 2010–2014 m., kurią Bangladeše bendrai parėmė EB ir DFID. Vis dėlto, nepaisant pavyzdžių, dabartiniai ES veiksmai nėra strateginiai, nes daugiausia vykdomi pagal ad hoc projekte arba programoje nustatytą metodą ir dažnai yra nesuderinti bei nepakankami. Pavyzdžiui, Komisijos žiniomis, per 10 metų, per kuriuos vykdyti pasirengimo nelaimėms veiksmai, pirmiausia pagal DIPECHO programas šešiuose pasaulio regionuose, kuriuose yra didelė nelaimių tikimybė, oficialaus bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis būta labai mažai. Atrodo, kad ES veiksmų efektyvumą mažina keli veiksniai:

- NRM politikos ir strateginių programų trūkumas. Nors Hyogo programoje pateikiamos suderintos NRM gairės, jos nepritaikytos naudoti siekiant vystomojo bendradarbiavimo tikslų. Pavyzdžiui, apie regioninį aspektą iš esmės neužsimenama, nors regioniniai veiksmai suteiktų santykinį pranašumą ir jais būtų pasiekta masto ekonomija. Kol kas tik JK ir Švedija (SIDA) yra sukūrusios atskirą NRM politiką arba strategiją, nors tą patį padaryti ruošiasi ir kitos valstybės narės. Maždaug 10 valstybių narių ir Komisija šiuo metu didina savo NRM paramą. Todėl, jeigu nebus sukurta tokią veiklą koordinuojanti ES strategija, veiksmai neišvengiamai bus dar nenuoseklesni ir (arba) dubliuos vieni kitus.

- Bendros pozicijos trūkumas. ES dabar trūksta bendros pozicijos dėl NRM, nors jos svarstymai apie NRM aiškiai darosi vieningesni. NRM turi tapti ES ir besivystančių šalių politinio dialogo dalimi ir būtų pats veiksmingiausias, jeigu ES pozicija būtų nuosekli ir suderinta. Pavyzdžiui, 2007 m. 1-ajame pasauliniame nelaimių mažinimo forume akivaizdžiai trūko aiškaus ir darnaus ES dalyvavimo. Suderintas ES požiūris į NRM ir klimato kaitą taip pat būtų naudingas vykdant Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK).

- Nepakankama pažanga integruojant NRM. Atsižvelgiant į tai, kokia rizika dėl nelaimių gali kilti vystymuisi, NRM turi būti geriau integruotas į ES vystomąjį bendradarbiavimą. Su tuo susiję veiksmai šiuo metu vykdomi įvairiose valstybėse narėse ir Komisijoje, bet padaryta pažanga iki šiol netolygi, ribota ir turi būti didesnė. [13]

- Nepakankamos NRM ir klimato kaitos sąsajos. NRM būtinas siekiant sėkmingai prisitaikyti prie klimato kaitos, ir, kad jis būtų veiksmingas, reikia vis labiau atsižvelgti į riziką, kuri kyla dėl su klimato kaita susijusių pokyčių. Tačiau praktiškai NRM ir prisitaikymo prie kaitos susiejimo nauda ir jų ryšiai nuosekliai nenustatinėjami ir jais nesiremiama.

Iš pirmiau išvardytų punktų matyti, kad NRM besivystančiose šalyse ES paramos strategija galėtų tapti ES strategine kryptimi, kurios šiuo metu trūksta, ir kartu apimtų visus esamus ES NRM veiksmus, kad privalumais ir ryšiais, įskaitant susijusius su politikos darnumu, veiklos nedubliavimu, ekonominiu veiksmingumu, našumu ir dalijimusi gerąja patirtimi, būtų pasinaudota darnesniu ir labiau suderintu būdu.

3. NRM BESIVYSTANčIOSE šALYSE ES PARAMOS STRATEGIJOS LINK

Siūloma strategija pagrįsta Europos Komisijos[14] ir ES valstybių narių atliktu strateginiu darbu ir visų besivystančių šalių regionų patirtimi NRM srityje. Nors žemiau nurodytos prioritetinės veiksmų sritys iki galo atitinka Hyogo programos prioritetus, bendras strategijos tikslas, strateginiai tikslai ir įgyvendinimo prioritetai pirmiausia grindžiami esama ES ir besivystančių šalių partneryste ir bendradarbiavimu, įskaitant regioniniu lygmeniu.

3.1. Tikslai

Bendras tikslas – pagerinus NRM prisidėti prie tvaraus vystymosi bei skurdo mažinimo ir mažinti nelaimių sukeliamą naštą neturtingoms ir pažeidžiamiausioms šalims bei visuomenės grupėms.

Kad pasiektų šį bendrą tikslą, ES rems toliau nurodytus strateginius tikslus:

1) padėti besivystančioms šalims veiksmingai integruoti su NRM susijusius svarstymus į jų vystymosi politiką ir planus;

2) padėti besivystančioms šalims ir visuomenėms veiksmingiau mažinti nelaimių riziką, vykdant tikslingus veiksmus nelaimių prevencijos, mažinimo ir pasirengimo joms srityse;

3) veiksmingiau integruoti su NRM susijusius svarstymus į ES vystymosi ir humanitarinės pagalbos politiką ir programas bei reagavimą į krizes, t. y. reagavimą į nelaimes ir atkūrimą.

3.2. Geografinė aprėptis, apimtis ir geografinis metodas

Strategija apimamos visos besivystančios šalys[15] bei užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT), bet didžiausias dėmesys skiriamas regionams, kuriuose yra didelė nelaimių tikimybė, mažiausiai išsivysčiusioms ir pažeidžiamiausioms šalims bei vietoms ir pažeidžiamiausioms grupėms[16]. Taip pat bus plečiamas bendradarbiavimas su atokiausiais regionais NRM srityje.

Nelaimės, su kuriomis kovojama, kyla dėl gamtinių[17] ir technologinių pavojų. Tačiau įvairūs pavojai gali būti susiję tarpusavyje ir vykti domino principu, pavyzdžiui, dėl pablogėjusios aplinkos būklės padidėja potvynių poveikis ir kyla epidemija. Todėl ten, kur įmanoma, reikėtų taikyti kelių pavojų metodą, nes tai taip pat galėtų padėti tapti atsparesniems kitų rūšių pavojams. Nors suvokiama, kad dėl nelaimių gali dar labiau padidėti esama įtampa ir nestabilumas, strategijoje nebus nagrinėjamos tokios žmogaus sukeltos nelaimės kaip konfliktai ir karas[18]. Strategijoje bus atsižvelgta tiek į lėtai, tiek į greitai įvykstančias nelaimes, į didelės aprėpties ir nedideles, bet dažnai įvykstančias nelaimes, kaip antai nuošliaužos, staigūs potvyniai, gaisrai, audros, žmonių ir gyvūnų ligų protrūkiai bei augalų kenkėjai, turint omenyje, kad gali prireikti taikyti skirtingus metodus.

Strategijoje parama NRM integracijai į ES išorės veiksmus ir besivystančių šalių strategijas derinama su tiksliniais NRM veiksmais, kurie gali tinkamai papildyti integravimo veiksmus ir turėti didelį tiesioginį poveikį. Pavyzdys – pagrindinės investicijos į NRM, kurių pritaikomumas gali būti įvairus, kaip antai specialios NRM programos ir regioninės išankstinio perspėjimo sistemos. Regioninis lygmuo ypač svarbus, nes nelaimės nesibaigia prie valstybių sienų. ES pasinaudos savo veikla ir patirtimi regioniniu lygmeniu, kad paremtų veiksmus, kurių veiksmingiau imtis regioniniu lygmeniu, kartu laikydamasi santykinio pranašumo ir subsidiarumo principų.

4. PRIORITETINėS VEIKSMų SRITYS

4.1. Užtikrinti, kad NRM būtų nacionalinis ir vietos prioritetas, kurio įgyvendinimas grindžiamas tvirtu instituciniu pagrindu

Siekiant visuose lygmenyse pagerinti NRM svarbiausia politinis įsipareigojimas. ES rems besivystančias šalis, kurios imsis veiksmų NRM srityje ir įgyvendins Hyogo programą, ir viešins NRM, suteikdama apie jį daugiau informacijos ir atskleisdama jo naudą.

Įgyvendinant Hyogo programą taip pat skiriama parama geresnei NRM integracijai į: a) vystymosi ir humanitarinę politiką ir jos planavimą, b) reagavimą į krizes, t. y. reagavimą į nelaimes ir atkūrimą ir c) prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Komisija, ES valstybės narės ir besivystančios šalys turėtų skirti šiai paramai reikalingų lėšų.

Be to, kad NRM būtų veiksmingas, būtinas tvirtas institucinis pagrindas, kurį galima sutvirtinti, pavyzdžiui, stiprinant gebėjimus, geru valdymu, skatinant atitinkamą politiką ir teisės aktus, paprastinant informaciją ir veiksmingais derinimo mechanizmais. Įvairių suinteresuotųjų šalių dialogas turėtų oficialiai vykti nacionaliniuose forumuose, kad būtų galima teikti politines rekomendacijas ir derinti veiksmus. Taip pat svarbu stiprinti tarptautinės sistemos gebėjimą veikti laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir derinti ES teikiamą paramą, kad pagalba būtų kuo veiksmingesnė.

ES ketina: ►skatinti, kad NRM būtų įtrauktas į aukšto lygio politikų susitikimų darbotvarkę ir taptų reguliaraus politinio dialogo su besivystančiomis šalimis dalimi; ►remti NRM integravimą į besivystančių šalių vystymosi politiką ir jos planavimą, įskaitant atitinkamų sektorių politiką, prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir tarpusavyje susijusias sritis; ►geriau integruoti NRM į ES politiką, paramos strategijas, programas ir projektus; ►remti nacionalinės NRM politikos bei teisinės ir institucinės sistemos kūrimą ir taikymą, įskaitant nacionalinius ir regioninius forumus; ►užtikrinti glaudesnį NRM besivystančiose šalyse paramos derinimą, siekiant padėti įgyvendinti šią strategiją; ►teikti paramą JT/ISDR kaip Hyogo programos įgyvendinimą prižiūrinčiai institucijai. |

4.2. Nustatyti, vertinti ir kontroliuoti nelaimių riziką bei gerinti išankstinio perspėjimo veikimą

Turėdamos daugiau žinių apie pavojus, ypač tokiose srityse kaip dažnėjantys klimato pokyčiai ir didėjantis jo pažeidžiamumas arba labai išaugusi pasaulinė prekyba gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, bendruomenės ir valstybės geriau supranta, numato ir gali sumažinti pavojų riziką, todėl tokios žinios turėtų būti pritaikytos kuriant politiką.

Dėl esamų analizės trūkumų būtina geriau nustatyti ir sustiprinti rizikos analizės gebėjimus, skatinti integruotą pažeidžiamumo ir gebėjimų vertinimą, patobulinti duomenis stebinčias stotis bei patikimo išankstinio perspėjimo gebėjimus ir skatinti bendrą padarytos žalos ir poreikių įvertinimą (PŽPĮ)[19], kad būtų galima sukurti išskirtinėms į pavojų patekusių žmonių aplinkybėms pritaikytas NRM strategijas ir priemones ir sustiprinti atsparumą. Šiame procese bus ypač svarbus gebėjimų stiprinimas ir priemonės, skirtos išankstinio perspėjimo patikimumui užtikrinti, kad būtų galima padėti bendruomenėms ir žmonėms, kurie nukentėtų labiausiai.

Kad šių trūkumų nebeliktų, pirmiausia reikia gerinti su NRM susijusius tyrimų ir statistinius gebėjimus bei rezultatų sklaidą. ES sutelkusi didelius mokslinių tyrimų gebėjimus, įskaitant 7–ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą ir Jungtinį tyrimų centrą, remiantį tokias priemones kaip „Kopernikus“, kuri skirta prisidėti prie besivystančių šalių veiksmų ir jiems papildyti. ES užtikrins, kad žinių įtvirtinimo iniciatyvos, kurių imtasi atsižvelgiant į Komunikatą dėl Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos, būtų tinkamai susietos tarpusavyje.

ES ketina: ►remti tyrimų (mokslinių, technologinių ir socialinių bei ekonominių) ir statistinių gebėjimų plėtrą besivystančiose šalyse; ►skatinti, kad būtų sukurtas nacionalinis kelių pavojų rizikos vertinimas ir būtų dalijamasi su rizika susijusia informacija ir žiniomis; ►skatinti Pasaulio banką ir Jungtines Tautas vykdyti bendrą PŽPĮ, kad paremtų nacionaliniu lygmeniu atliekamą vertinimą ir sustiprintų šalies atsparumą krizėms; ►remti vietos bendruomenių savanoriškai atliekamą rizikos vertinimą ir jį susieti su nacionaliniu ir regioniniu vertinimais; ►skatinti besivystančių šalių ir besivystančių bei išsivysčiusių šalių keitimąsi gerąja patirtimi, idėjomis ir kitokia patirtimi; ►remti išankstinio perspėjimo sistemų kūrimą ar gerinimą, įskaitant žmonėms skirtą IP, ir susijusių gebėjimų stiprinimą. |

4.3. Remiantis žiniomis, inovacijomis ir švietimu sukurti saugią ir atsparią aplinką visuose lygmenyse

Nelaimės gali būti daug mažesnės, jeigu žmonės tinkamai informuojami apie riziką, su kuria gali susidurti, ir apie turimas galimybes bei priemones, kurių galėtų imtis, kad sumažintų savo pažeidžiamumą ir geriau pasirengtų.

Visuomenės informuotumą NRM srityje galima pagerinti, informaciją apie nelaimės riziką perduodant atitinkamoms valdžios institucijoms ir vietos gyventojams, kad žmonės galėtų apsaugoti patys save ir kad jų turtas būtų atsparesnis nelaimėms. Žiniasklaidai gali tekti svarbus vaidmuo. Vaikams taip pat galima suteikti žinių apie NRM, jas įtraukiant į formalųjį bei neformalųjį švietimą ir savišvietą bei mokymus ir suteikiant galimybę lengvai gauti informacijos apie nelaimių riziką ir apsaugos būdus.

Parama, skirta rinka pagrįstiems draudimo mechanizmams sukurti, taip pat galėtų būti visuomenės informuotumo apie nelaimių riziką gerinimo būdas ir turėtų paskatinti riziką mažinantį elgesį.

ES ketina: ►remti informuotumo gerinimo kampanijas ir programas; ►remti NRM įtraukimą į švietimą ir mokymus; ►padėti informaciją apie NRM padaryti lengviau prieinamą, pirmiausia didelės rizikos srityse gyvenantiems žmonėms; ►remti vietos bendruomenių nelaimių rizikos valdymo programų kūrimą arba tobulinimą, įskaitant rinka pagrįstų draudimo mechanizmų taikymą. |

4.4. Sumažinti pagrindinius rizikos veiksnius

Pažeidžiamumas kilus pavojui didėja dėl daugelio veiksnių, pavyzdžiui: skurdo, netinkamai suplanuoto žemės naudojimo ir apsigyvenimo nesaugioje vietoje, greito gyventojų skaičiaus augimo, didėjančio gyventojų tankio ir sparčios urbanizacijos, netinkamo valdymo, socialinės ir finansinės apsaugos trūkumo, prastos sveikatos ir neįgalumo, netinkamo gamtinių išteklių valdymo, aplinkos būklės blogėjimo, lyčių nelygybės, nesaugaus maisto, didėjančios klimato kaitos ir dėl to, kad pažeidžiamose teritorijose šiuo metu gyvena daugiau žmonių.

ES teiks paramą, kad NRM būtų susietas su šiais įvairiais veiksniais ir ES parama taptų nuoseklesnė ir atsparesnė nelaimėms, kartu atsižvelgdama į galimus ryšius. Pirmiausia ES užtikrins, kad NRM būtų tinkamai susietas su gamtinių išteklių ir aplinkos programomis, įskaitant tokias iniciatyvas kaip Pasaulinis klimato kaitos aljansas (PKKA), bendras EB ir generalinio sekretoriaus dokumentas „Klimato kaita ir tarptautinis saugumas“[20] ir ES klimato ir vystymosi veiksmų planas[21]. NRM ir prisitaikymo prie klimato kaitos sąsaja galėtų būti labai naudinga, nes būtų galima išvengti veiksmų ir institucijų veiklos dubliavimo.

ES ketina: ►remti NRM integravimą į sritis, kurios laikomos pagrindiniais nelaimių rizikos veiksniais; ►ieškoti būdų išsamiau ir darniau susieti NRM ir prisitaikymo tikslus; ►remti integruotas programas ir projektus, kuriuose sprendžiamos NRM ir kitos įvairialypės problemos, laikomos sudėtiniais rizikos veiksniais (pvz., NRM / prisitaikymas prie klimato / maisto sauga); ►išsiaiškinti, kaip sutelkti naujo tipo lėšas, kurias būtų galima panaudoti tiek NRM, tiek prisitaikymui. |

4.5. Stiprinti pasirengimą nelaimėms siekiant veiksmingo reagavimo visuose lygmenyse

Pasirengimas gali apimti labai įvairią veiklą, kaip antai nenumatytų atvejų planavimą, įrangos ir atsargų kaupimą, pagalbos tarnybas ir parengties susitarimus, ryšius, informacijos valdymo ir derinimo susitarimus, bendruomenių, kurioms kyla rizika, ir jų institucijų gebėjimų stiprinimą, personalo mokymus, bendruomenei skirtus mokymus ir pratybas bei visuomenės švietimą.

Pasirengimo veikla natūraliai susijusi su reagavimo ir atkūrimo veikla. Todėl galima užtikrinti nelaimių valdymo veiksmų, kurie dažnai priklauso civilinės saugos organizacijų kompetencijai, suderinamumą ir humanitarinės bei vystymo sričių darnumą ir papildomumą, pavyzdžiui, kuriant ar plečiant nacionalinius pajėgumus po nelaimės atlikti žalos bei poreikių įvertinimą ir pagal NRM principus parengti atkūrimo ir rekonstrukcijos planus.

Dėl veiksmingų pasirengimo planų ir organizacijos lengviau įveikti didelę dalį mažų ir vidutinio dydžio nelaimių, kurios daugelyje bendruomenių vis kartojasi. Parama, kuria suteikiama galimybė bendruomenėms padėti pačioms sau įvykus nelaimei, ir finansinis pasirengimas, kad būtų galima įveikti nelaimės pasekmes nesukuriant didelių makroekonominių ar biudžeto problemų, yra ypač svarbūs, norint tvariai sumažinti skurdą. Vyriausybės galėtų skatinti ir remti atsakingą įmonių elgesį bei viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę, kurie yra itin svarbūs kuriant (prieinamus) draudimo nuo nelaimių mechanizmus.

ES ketina: ►teikti paramą vietos bendruomenių pasirengimo programoms; ►remti pasirengimo ir nenumatytų atvejų planus, numatytus naujausiuose rizikos vertinimuose; ►skatinti NRM integraciją į reagavimo į nelaimes ir atkūrimo procesus; ►skatinti dalijimąsi informacija apie riziką ir jos perdavimo priemones. |

5. STRATEGIJOS įGYVENDINIMAS

5.1. Įgyvendinimo prioritetai

ES rems visapusišką strategijos įgyvendinimą, atsižvelgdama į savo didelę patirtį NRM srityje. Tačiau pirmiausia siūloma imtis veiksmų toliau nurodytose srityse, kuriose ES turi santykinį pranašumą:

- Politinis dialogas dėl NRM. ES pradės politinį dialogą dėl NRM su visais besivystančiais regionais ir šalimis dabar vykstančiuose forumuose, kad, be kita ko, paremtų tolesnes klimato kaitos derybas dėl priemonių, kurios pagal JTBKKK bus taikomos po 2012 m. ES toliau sieks suderinto dalyvavimo 2-ajame pasauliniame NRM forume 2009 m. birželio mėn.

- Regioniniai NRM veiksmų planai. ES parems NRM veiksmų planų kūrimą ir įgyvendinimą regionuose, kuriuose yra didelė nelaimių tikimybė. Vienas iš būdų – patobulinti esamus ES NRM projektus ir programas, atsižvelgiant į besivystančių šalių strategijas ir prioritetus. Projektais ir programomis turėtų būti papildytos ir paremtos prisitaikymo iniciatyvos, kaip antai PKKA. Siūloma pradėti nuo Karibų jūros regionui skirto veiksmų plano, siekiant, inter alia , paremti Visapusišką nelaimių valdymo strategiją[22]. Toliau reikėtų parengti Lotynų Amerikai, Pietryčių Azijai, Afrikai ir Ramiojo vandenyno šalims skirtus veiksmų planus.

- NRM integravimas į ES ir besivystančių šalių politiką ir jos planavimą bei parama svarbiausioms nacionalinėms investicijoms į NRM. ES integruos NRM į ES vystomąjį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir atkūrimo veiksmus, visapusiškai pasinaudodama gerąja patirtimi integracijos srityje ir Komisijos bei atskirų valstybių narių sukurtomis priemonėmis, įskaitant aplinkai, klimato kaitai ir civilinės saugos valdžios institucijoms skirtas priemones. Pirmiausia Komisija atliks šalies ir regiono strategijos dokumentų vidurio laikotarpio peržiūrą, kad į paramą vystymuisi nuo kito 2012 m. prasidedančio programavimo ciklo, kai tai įmanoma, įtrauktų su NRM susijusius aspektus.

- ES taip pat rems NRM integravimą į besivystančių šalių nacionalinę politiką ir jos planavimą, įskaitant atitinkamų sektorių politiką ir strategijas, ypač skurdo mažinimo strategijos dokumentus (SMSD), į nelaimėms neatsparius sektorius ir atitinkamas tarpusavyje susijusias sritis. ES suderins savo paramą tokiose nacionalinėse programose jau numatytoms ir suplanuotoms svarbiausioms investicijoms į NRM.

5.2. ES bendradarbiavimas, papildomumas ir derinimas

ES įgyvendins šią strategiją atsižvelgdama į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo ir ES darbo pasidalijimo elgesio kodeksą, t. y. remdamasi veikiančiais derinimo mechanizmais, gerindama ES politinį dialogą dėl NRM besivystančiose šalyse, kartu skatindama nacionalinę ir vietos atsakomybę ir taip siekdama panaikinti esamas su NRM susijusias institucines spragas vystymosi, humanitarinėje ir klimato kaitos srityse; ES aktyviai skatins glaudų pagalbos teikėjų ir vyriausybių šalies viduje ir regione vykdomų veiksmų derinimą, pirmiausia atsižvelgdama į ES derinimo ir harmonizavimo metodikas.

ES institucijos derins savo veiksmus su kitais svarbiausiais politikos kūrimo procesais, priemonėmis ir programomis[23] visoje ES, kartu bendradarbiaudama su regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ES nepriklausančiais pagalbos teikėjais, tarptautinėmis ir bendruomenių NVO, Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugijų federacija, Pasaulio banku bei JT ir atsižvelgdama į ISDR sistemą.

Kad pratęstų dialogą dėl NRM, peržiūrėtų strategijos įgyvendinimą ir užtikrintų ES paramos suderinimą ir suvienodinimą, Komisija įkurs ES NRM iniciatyvinę grupę, kurią sudarys Komisija ir ES valstybės narės. Ši iniciatyvinė grupė:

- 2009 m. parengs įgyvendinimo planą, kad nustatytų svarbiausius veiksmus, atsakomybę, pagrindines priemones ir 5.1 dalyje nurodytų prioritetų eiliškumą. 2011 m. grupė peržiūrės šį planą, kad paspartintų likusios strategijos įgyvendinimą.

- Skatins NRM tinklų įkūrimą šalyse ir regionuose, kuriuose yra didelė nelaimių tikimybė, kad būtų galima keistis informacija bei patirtimi ir viešinti bendradarbiavimo galimybes bei skatinti geriau įgyvendinti strategiją.

- Sukurs forumą, kuriame bus galima reguliariai konsultuotis ir keistis nuomonėmis su pilietine visuomene, NVO ir nacionaliniais bei regionų atstovais.

- Sukurs sistemą, tinkamą vertinti pažangą ir finansavimą, ir vertins strategijos įgyvendinimą.

5.3. ES finansavimo priemonės[24]

ES įgyvendins strategiją, remdamasi labai įvairiomis turimomis finansavimo priemonėmis ir atsižvelgdama į ES tikslą oficialią vystymosi paramą (OVP) iki 2010 m. padidinti iki 0,56 % BNP[25]. Iš tiesų kai kurios valstybės narės ir Komisija[26] šiuo metu didina NRM skirtą finansavimą, remdamosi dabartinėmis finansinėmis programomis. Nors dėl šio komunikato nekyla jokių papildomų finansinių įsipareigojimų ir veiksmai bus finansuojami remiantis dabartine 2007–2013 m. finansine programa, jame numatyta programa, kuria remiantis užtikrinama, kad būtų papildytos esamos priemonės ir kad jos būtų naudojamos kuo naudingiau, įskaitant geresnį jų susiejimą su NRM lėšomis, skiriamomis iš vystymosi ir humanitarinių priemonių.

Pagrindiniai EB finansavimo šaltiniai yra Europos plėtros fondas (EPF) ir EB bendrojo biudžeto priemonės[27]. Atskiri NRM skirti asignavimai numatyti visų besivystančių regionų šalies ir regiono strategijos dokumentuose, AKR vidaus programose, pasirengimo sausroms ir DIPECHO programose humanitarinės pagalbos srityje ir teminėse programose maisto saugos bei aplinkos ir (arba) gamtos išteklių srityse. Pavyzdžiui, 180 mln. EUR NRM pasiūlyta skirti iš 9-tojo EPF, iš AKR šalių vidaus išteklių[28]. Komisija išnagrinės, kaip glaudžiau susieti pirmiau minėtas sritis. 7–ąja bendrąja mokslinių tyrimų programa ir Jungtinio tyrimų centro veikla taip pat remiami pavojų ir nelaimių tyrimai bei tam skirtos priemonės.

ES taip pat ieškos būdų, kaip sutelkti naujo tipo lėšas, šalia esamos OVP, kurias būtų galima panaudoti tiek NRM, tiek prisitaikymui prie klimato kaitos. Viena iš tokių priemonių galėtų būti Komisijos dabar kuriamas Pasaulinis klimato kaitos finansavimo mechanizmas.

[1] Priimta Pasaulinėje nelaimių mažinimo konferencijoje.

[2] Komisijos komunikatas dėl Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencijos (COM (2008) xx).

[3] Stichinių nelaimių epidemiologijos tyrimų bendradarbiavimo centras.

[4] Tarptautinio vystymosi departamentas (DFID), 2006. Nelaimių rizikos mažinimas.

[5] Ten pat.

[6] IPCC, 2007 m. 4-oji vertinimo ataskaita.

[7] ISDR, 2004 m. „Įveikti riziką. Visuotinė nelaimių mažinimo iniciatyvų apžvalga“.

[8] ADRC, 2001 m.

[9] Tarptautinio vystymosi departamentas (DFID), 2006. „Nelaimių rizikos mažinimas“.

[10] Komisija Hyogo programos nėra oficialiai priėmusi, nes tą galėjo padaryti tik vyriausybės.

[11] ISDR. Visuotinė 2007 m. apžvalga.

[12] UNFCCC, 2007 m. Balio veiksmų planas, Sprendimas Nr. 1/CP.13.

[13] Tearfund, 2007 m. Institucinė pagalbos teikėjų pažanga viešinant NRM.

[14] Komisijos komunikatas dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes didinimo (COM (2008) 130); Komisijos komunikatas „ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas“ (COM (2007) 540); Komisijos komunikatas „ES atsako į nelaimes ir krizes trečiosiose šalyse stiprinimas“ (COM (2005) 153), bendras vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos dokumentas dėl klimato ir tarptautinio saugumo (S113/08) ir Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl pasirengimo nelaimėms ir jų prevencijos (2003 m.).

[15] EBPO/VPK OVP gavėjų sąrašas.

[16] Jos bus tiksliau įvardytos, atlikus atitinkamų lygmenų rizikos analizę ir įvertinus pažeidžiamumą bei specialius poreikius.

[17] Biologiniai, geofizikiniai ir hidrometeorologiniai pavojai.

[18] Tokiais atvejais bus svarbu NRM susieti su krizės prevencija ir reagavimo veiksmais.

[19] Bendri JT, Pasaulio banko ir EB veiksmų metmenys „Padėties po krizės įvertinimas ir atkūrimo planavimas“, kuriuose numatyti padėties po nelaimės (PŽPĮ) scenarijai.

[20] (S113/08).

[21] Tarybos dokumentas Nr. 15164/04.

[22] Karibų jūros regiono rytuose esančios šalys patenka į šalių, kuriose yra didžiausia pasaulyje nelaimių tikimybė, dešimtuką. Karibų jūros regionui skirtas veiksmų planas turėtų būti glaudžiai susietas su Karibų jūros regiono forumo ( Cariforum ) ir ES deklaracija dėl klimato kaitos ir energetikos (05/08).

[23] Pavyzdžiui, Pasaulio banko GFDRR ir UNDP veikla, susijusi su nelaimių mažinimu ir šalies prisitaikymu prie klimato.

[24] II priedas.

[25] Šis tikslas dar kartą patvirtintas 2008 m. Dohoje.

[26] Įsipareigojimai: 39,95 mln. EUR 2006 m. ir 65,06 mln. EUR 2007 m. iš Dipecho , didžiajai Afrikos Kyšulio daliai ir EPF skirtų lėšų.

[27] Priemonės, skirtos: i) vystomajam bendradarbiavimui, ii) humanitarinei pagalbai, iii) stabilumui, iv) Europos kaimynystei ir partnerystei.

[28] Daugiametė AKR šalių vidaus programa bus priimta 2009 m. vasario mėn.