[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 12.2.2009 KOM(2009) 70 galutinis KOMISIJOS TARPINĖ ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą KOMISIJOS TARPINĖ ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą 1. ĮVADAS 2007 m. sausio 1 d. Rumunijai įstojus į ES, sukurtas bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmas (toliau – BPM)[1] , skirtas tam tikriems trūkumams teismų reformos ir kovos su korupcija srityse ištaisyti ir jų pažangai šiose srityse stebėti teikiant periodines ataskaitas. Ši ataskaita yra tarpinė, joje pateikiamas svarbių įvykių, vykusių per pastaruosius 6 mėnesius Rumunijoje pagal BPM, techninio pobūdžio atnaujinimas[2]. Joje nepateikiama padarytos pažangos vertinimo. Atnaujinime kalbama tik apie priemones, kurios baigtos vykdyti arba kurias numatoma baigti vykdyti netrukus. 2008 m. liepos 23 d. Komisijos priimtas komunikatas tebėra pažangos, pasiektos pagal orientacinius tikslus, ir likusių uždavinių vertinimo atskaitos taškas. Komisija parengs kitą vertinimą 2009 m. vasarą. 2. TEISMų REFORMA IR KOVA SU KORUPCIJA. ESAMA PADėTIS 2008 m. liepos mėn. Komisijos ataskaitoje pažymėtas pažangos tempas neišlaikytas. Nors buvo teigiamų veiksmų teismų reformos srityje, rezultatus pademonstruoti sudėtinga. Vyriausybė parengė Civilinio kodekso dalinių pakeitimų projekto, Baudžiamojo kodekso projekto, Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų projektų galutinius variantus, bet juos dar reikia priimti. Aukštesniosios magistratų tarybos ketinimai prisiimti didesnę atsakomybę už teismų reformą teikia vilčių, bet šiuos ketinimus reikia įgyvendinti praktiškai. Nacionalinė tarnybinio sąžiningumo agentūra sukūrė operatyvinį bylų registrą. Šį darbą reikėtų tęsti toliau. Trūkumai, kuriuos Komisija nurodė liepos mėn., išliko daugelyje sričių. Nors Konstitucinis teismas neseniai nepritarė Baudžiamojo proceso kodekso daliniams pakeitimams[3], kuriais būtų smarkiai ribojami baudžiamojo persekiojimo įgaliojimai, teisinė padėtis išlieka neišspręsta ir nevienareikšmiška. Kai kurių su aukšto rango pareigūnais susijusių bylų tyrimą vis dar blokuoja Rumunijos parlamentas. Be to, vis dar reikia gerokai tobulinti naudojimosi jurisprudencija galimybes ir ją vienodinti, taip pat reikia gerokai didinti magistratų atskaitomybę ir šalinti teismų sistemos personalo įdarbinimo ir valdymo trūkumus. Svarbu, kad Rumunijos valdžios institucijos vėl imtųsi vykdyti teismų reformą ir kovotų su korupcija, kad būtų ištaisyta pastaraisiais mėnesiais vyravusi regreso tendencija[4]. 3. IšVADA. PERSPEKTYVA Kitame pažangos vertinime, kurį Komisija parengs 2009 m. vasarą, bus aptarta, kiek sėkmingai Rumunija sugebėjo šalinti trūkumus, nustatytus teismų reformos vykdymo srityje, ir siekti įtikinamų, konkrečių rezultatų kovodama su korupcija. Svarbu, kad iki to laiko Rumunija padarytų didelę negrįžtamą pažangą. Rumunija turi įrodyti, kad šalyje veikia nepriklausoma stabili teismų sistema, kuri geba išaiškinti ir bausti už korupciją ir užtikrinti teisinės valstybės principus. Tai pirmiausia reiškia, kad reikia priimti likusius įstatymus, kuriais būtų modernizuota teisinė sistema, ir sparčiai tiriant su aukšto rango pareigūnais susijusias korupcijos bylas parodyti, kad teisinė sistema geba nepriklausomai ir veiksmingai įgyvendinti įstatymus. 4. TECHNINIO POBūDžIO ATNAUJINIMAS PAGAL ORIENTACINIUS TIKSLUS 4.1. 1 orientacinis tikslas: užtikrinti skaidresnį ir veiksmingesnį teisminį procesą, didinant Aukštesniosios magistratų tarybos gebėjimus ir atskaitomybę. Teikti ataskaitas ir stebėti naujųjų Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksų poveikį. Rumunija parengė Civilinio kodekso dalinių pakeitimų projekto, Baudžiamojo kodekso projekto, Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų projektų galutinius variantus. 2009 m. sausio mėn. naujoji vyriausybė nutarė atšaukti projektus iš Parlamento. Reikia siekti politinio susitarimo dėl projektų. Vis dar reikia parengti kodeksų poveikio vertinimą ir turi vykti prasmingas konsultavimosi procesas. Sėkmingas šių kodeksų įgyvendinimas priklausys nuo pakankamų finansinių išteklių teikimo, darbuotojų įdarbinimo ir perskirstymo. 2009 m. sausio 14 d. Konstitucinis teismas paskelbė, kad 2008 m. spalio mėn. priimtas ginčytinas įstatymas, kuriuo patvirtinamas Vyriausybės nepaprastasis potvarkis Nr. 60/2006, kuriuo būtų ribojami baudžiamojo persekiojimo įgaliojimai tiriant svarbias bylas, prieštarauja Konstitucijai. Su šiuo potvarkiu susijusios problemos bus visiškai išspręstos, kai bus priimtas naujas Baudžiamojo proceso kodeksas. Teismų sistemos gebėjimai Rumunijoje vis dar menki. Laisvų vietų skaičius nepriimtinai didelis – 2008 m. gruodžio 31 d. buvo laisvos 433 prokurorų vietos ir 344 teisėjų vietos[5]. Kaip matyti iš 2008 m. gruodžio 10 d. Aukštesniosios magistratų tarybos pateiktų statistinių duomenų, apie pusę visų laisvų darbo vietų susijusios su vadovavimo pareigomis[6]. 2008 m. lapkričio mėn. Aukštesniosios magistratų tarybos priimtoje Žmogiškųjų išteklių strategijoje nesiūloma tinkamų neatidėliotinų priemonių, pvz., laikino darbuotojų perskirstymo įvairiuose teismų sistemos lygmenyse ir vietovėse, kad būtų sprendžiamos skubios personalo trūkumo problemos[7]. Strategijoje dar neatsižvelgiama į būtiną teismų ir prokuratūrų reorganizavimą. Didelis dirbančių magistratų, kurie jau dabar turi teisę bet kuriuo metu išeiti į pensiją, skaičius padidina netikrumą, susijusi su personalo klausimais, ir dėl jo sumažėja struktūrinių reformų[8] galimybės. Galiausiai dėl to, kad daug magistratų deleguojama į įvairias valstybės institucijas, atsiranda laikinai laisvų darbo vietų, į kurias negalima priimti darbuotojų iš šiam tikslui sukurto rezervo fondo[9]. Išlaikydama aukštą įdarbinimo ir mokymo kokybę Rumunija turi nedelsdama spręsti neatidėliotiną teismų sistemos gebėjimų problemą. Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas turi tobulinti savo jurisprudencijos sergėtojo praktiką[10]. Suvienodintos ir aiškios jurisprudencijos trūkumas kelia didelį susirūpinimą, susijusį su teisiniu tikrumu ir skaidrumu[11]. Rumunija sudarė darbo grupę, kad jurisprudencija būtų labiau suvienodinta bausmių korupcijos bylose atvejais. Šios darbo grupės pirmųjų darbo rezultatų laukiama gegužės mėn. Dar negalima vertinti kitos veiklos, skirtos skatinti teisės aktų vienodinimą, pvz., reguliarių susitikimų apeliacinių teismų lygmeniu, poveikio. Skaidrumo klausimu valdžios institucijos sutelkė dėmesį į sprendimų skelbimą teismų interneto svetainėse. 2008 m. lapkričio 27 d. Aukštesnioji magistratų taryba priėmė sprendimą, kuriuo teismai įpareigojami skelbti visus svarbius teismo sprendimus internete. Tačiau dar nėra kriterijų, kuriais būtų užtikrinama duomenų apsauga ir teismų skelbiamų sprendimų rūšių nuoseklumas. Dar neįdiegta IT priemonė, kuri leistų sparčiai skelbti visus sprendimus. Iš 53 teismo inspektorių darbo vietų 2009 m. sausio mėn. buvo užpildytos 44. Nors lapkričio 27 d. Aukštesnioji magistratų taryba priėmė naujas inspektorių delegavimo taisykles, vis dar lieka per daug iš Bukarešto deleguotų inspektorių. Be to, iš neseniai vykdyto darbuotojų delegavimo į inspekciją matyti, kad šios taisyklės dar nėra visapusiškai taikomos. Inspekcija atliko tam tikrų teisminių įstaigų visos veiklos bendrus patikrinimus ir įvairių teismų ir prokuratūrų dalykinius patikrinimus. Ji taip pat pateikė Teisingumo ministerijai nenurodytą teisės aktų pakeitimų pasiūlymų skaičių. Iki šiol kelių drausminių patikrinimų[12] rezultatas buvo Aukštesniosios magistratų tarybos skirtos drausminės sankcijos[13]. 4.2. 2 orientacinis tikslas: kaip numatyta, įsteigti Integralumo (toliau – tarnybinio sąžiningumo) agentūrą, kuri būtų atsakinga už turto, interesų nesuderinamumo ir galimų interesų konfliktų tikrinimą, taip pat už privalomųjų sprendimų priėmimą, kurių pagrindu būtų imamasi atgrasančių sankcijų. Nacionalinė tarnybinio sąžiningumo agentūra įdarbinusi 60 inspektorių pasiekė pradinius įdarbinimo tikslus. Tačiau reikia toliau investuoti į logistiką, įrangą, bylų tvarkymo programinę įrangą ir žmogiškuosius išteklius, kurių reikia, kad Nacionalinė tarnybinio sąžiningumo agentūra imtų veikti visu pajėgumu. Iki gruodžio mėn. pradžios Nacionalinė tarnybinio sąžiningumo agentūra atliko 1500 atvejų patikrinimus ir 470 atvejų skyrė baudas už turto deklaracijų ir interesų deklaracijų pateikimo galutinio termino nesilaikymą. Be to, Nacionalinė tarnybinio sąžiningumo agentūra perdavė vieną bylą į teismą, o 16 bylų prokuratūroms tolesniems veiksmams atlikti. Tarp asmenų, dėl kurių veiklos atlikti patikrinimai, buvo Parlamento narių, ministrų, merų, magistratų, universitetų profesorių ir policijos pareigūnų. Vienu atveju agentūrai pavyko užkirsti kelią ją prižiūrinčios institucijos – Nacionalinės tarnybinio sąžiningumo tarybos – nario bandymui daryti įtaką jos sprendimui. Nacionalinei tarnybinio sąžiningumo agentūrai reikės pademonstruoti, kad ji sugeba plėsti savo tyrimus nepasiduodama kišimuisi iš išorės ir visiškai bendradarbiaudama su kitomis valstybės institucijomis. Dar per anksti vertinti, ar jos tyrimai bus veiksmingai išnagrinėti teismų. 4.3. 3 orientacinis tikslas: remiantis iki šiol padaryta pažanga toliau profesionaliai atlikti nešališkus tyrimus dėl aukštų pareigūnų kaltinimų korupcija. Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas ir toliau pastoviai daro teigiamą pažangą keldamas ieškinius aukšto rango pareigūnų korupcijos atvejais[14]. Parlamentas turėtų efektyviau veikti aukšto rango pareigūnų korupcijos atvejais ir turėtų sudaryti sąlygas teisminėms institucijoms tirti visas atitinkamas bylas. Nors nuo 2008 m. liepos mėn. leista tęsti tyrimus dviejose bylose, to nebuvo leista daryti dviejų kitų bylų atžvilgiu, o kitų trijų bylų atvejais sprendimas buvo atidėtas. Vis dar pranešama apie ilgai besitęsiančius bylų nagrinėjimus, teismų atlaidumą ir nenuoseklią jurisprudenciją aukšto rango pareigūnų korupcijos bylose. Antrąjį praėjusių metų pusmetį Rumunijos kovos su korupcija sistema susidūrė su keletu didelių problemų. Parlamento iniciatyva pakeisti vyriausiųjų prokurorų skyrimo procedūrą būtų aiški sistemos veiksmingumo problema[15]. 4.4. 4 orientacinis tikslas: imtis tolesnių priemonių užkirsti kelią korupcijai ir kovoti su ja, ypač vietos valdžios institucijose. Generalinis prokuroras priėmė priemonių paketą, kurio tikslas – padidinti vietos prokuratūrų veiksmingumą tiriant korupcijos bylas. Šios priemonės apima susijusių oficialių kaltinimų, pareikštų 2007–2008 m., analizę, korupcijos tyrimams taikomos geriausios praktikos vadovą ir kovos su korupcija vietos strategijas, kurias parengė visos 41 regioninė prokuratūra. Pranešta apie kelias pilietinės visuomenės iniciatyvas, pvz., nacionaliniuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų profesinio sąžiningumo tikrinimas, regioninės kovos su korupcija veiksmų grupės, rekomendacijos dėl profesinio sąžiningumo tikrinimo sveikatos apsaugos srityje, valstybinių universitetų monitoringas administracinio ir mokslinio sąžiningumo, gero valdymo ir patikimo finansų valdymo klausimais. Be to, įvykdyti keli vyriausybiniai korupcijos prevencijos projektai. Administravimo ir vidaus reikalų ministerijos Kovos su korupcija generalinis direktoratas pranešė, kad per pirmus vienuolika mėnesių palyginti su visais 2007 m. korupcijos tyrimų padaugėjo apie 14 %. Reikia sparčiau siekti pažangos pagal Nacionalinę kovos su korupcija strategiją, priimtą praėjusią vasarą. Siekį išplėsti Kovos su korupcija generalinio direktorato kompetenciją, kad jis tirtų korupcijos bylas vietos viešojo administravimo srityje, ginčytų vyriausybė, jį taip pat kritikuotų tam tikra dalis teismų sistemos ir pilietinės visuomenės atstovų. Laikantis 2008–2010 m. nacionalinės kovos su korupcija strategijos vyriausybėje įsteigtas skambučių centras. Dar nepranešta apie tolesnius planus sukurti bendrą specialią telefono liniją, kuria būtų galima pranešti apie korupcijos nusikaltimus ir kuri garantuotų nepriklausomą ir nešališką pranešimų apdorojimą ir tolesnį darbą su jais. [1] 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas 2006/928/EB, nustatantis bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse patikrinimo mechanizmą (OL L 354, 2006 12 14, p. 56). [2] Šios ataskaitos apimama galutinė diena – 2009 m. sausio 15 d. [3] Pateiktus įstatymu dėl nepaprastojo potvarkio patvirtinimo Nr. 60/2006, toliau iš dalies pakeistus Parlamento. [4] Aptariamo laikotarpio pabaigoje Rumunijoje vyko įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai ir buvo formuojama koalicinė vyriausybė. [5] Nors 2008 m. prokurorų laisvų vietų sumažėjo 107 pozicijomis, o teisėjų laisvų vietų skaičius išliko beveik nepakitęs (2008 m. laisvų vietų sumažėjo 3 pozicijomis), pastarųjų metų paskutinių šešių mėnesių tendencija buvo ypač neigiama, nes teisėjų laisvų darbo vietų padaugėjo 99 pozicijomis (skaičius išaugo nuo 245 iki 344), o prokurorų laisvų darbo vietų padaugėjo 16 pozicijų (nuo 417 iki 433). [6] 2008 m. gruodžio 10 d. buvo 154 laisvos vadovų darbo vietos teismuose iš bendro 309 teisėjų laisvų darbo vietų skaičiaus ir 219 prokurorų vadovų laisvų darbo vietų iš bendro 475 prokurorų laisvų darbo vietų skaičiaus. [7] Gruodžio mėn. Generalinis prokuroras pranešė, kad pastaraisiais mėnesiais prokuratūrų, kurios negali tinkamai veikti, skaičius išaugo nuo 22 iki 49. Dviejose prokuratūros padaliniuose nėra prokurorų. [8] 2008 m. gruodžio mėn. 662 teisėjai ir 360 prokurorų atitiko teisinius reikalavimus ir turėjo teisę išeiti į pensiją. Konkretus dirbančių magistratų, turinčių teisę išeiti į pensiją, skaičius nežinomas, bet manoma, kad jų gali būti keli šimtai. [9] Delegavimo atvejų skaičius (2008 m. gruodžio 16 d. 84 teisėjai ir 75 prokurorai) daugiau kaip 60 % viršija rezervo fonde numatytų etatų skaičių. [10] Dviejose 2008 m. paskelbtose bylose Europos žmogaus teisių teismas nustatė žmogaus teisių pažeidimus, kilusius dėl nenuoseklių Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo sprendimų, kurie prieštaravo teisinio tikrumo principui. Žr. bylas Beian prieš Rumuniją Nr. 30658/05, Driha prieš Rumuniją Nr. 29556/02. [11] Pavyzdžiui, dar nepaskelbta Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo motyvacija dėl plačiai nuskambėjusio kreipimosi dėl įstatymo, susijusio su nuosavybės teisių grąžinimu, (sprendimas priimtas 2008 m. birželio mėn.). [12] Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki gruodžio 19 d. Teismų inspekcija priėmė 5987 pranešimus dėl netinkamo magistratų elgesio ir patikrino 34 atvejus, pradėtus Aukštesniosios magistratų tarybos iniciatyva. Todėl ji išsiuntė 311 pranešimą dėl galimų drausminių veiksmų Aukštesniosios magistratų tarybos drausminei teisėjų komisijai ir 128 pranešimus Aukštesniosios magistratų tarybos drausminei prokurorų komisijai. [13] Šios drausminės sankcijos skirtos 18 magistratų (13 teisėjų ir 5 prokurorams); sankcijų rūšys: 3 atleidimai, 1 drausminis perkėlimas, 10 atlyginimo sumažinimo atvejų ir 4 įspėjimai. [14] Nuo 2008 m. gegužės mėn. pradžios iki lapkričio mėn. pabaigos Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas teisme iškėlė 16 svarbių bylų; tarp kaltinamųjų – 4 Parlamento nariai, buvęs žemės ūkio ministras, valstybinių įmonių direktoriai, policijos pareigūnai ir prefektai. Nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. sausio 21 d. Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas pareiškė kaltinimus buvusiam ministro pirmininko pavaduotojui, buvusiam darbo ministrui, trims Parlamento nariams ir buvusiam ministrui pirmininkui. [15] Konstitucinis teismas paskelbė, kad ši teisinė iniciatyva procedūriškai prieštarauja Konstitucijai.