[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 18.2.2009

KOM(2009) 64 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendrijos daugiametės skatinimo saugiau naudotis internetu ir naujomis interneto technologijomis programos įgyvendinimo galutinis įvertinimas

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Bendrijos daugiametės skatinimo saugiau naudotis internetu ir naujomis interneto technologijomis programos įgyvendinimo galutinis įvertinimas

1. ĮŽANGA

Šis komunikatas susijęs su galutiniu daugiametės programos „Saugesnis internetas plius“ ( Safer internet plus , 2005–2008 m., toliau šiame komunikate – programa) įvertinimu.

Kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime[1], programos tikslas – skatinti saugesnį, ypač vaikų, naudojimąsi internetu bei naujomis interneto technologijomis ir kovoti su neteisėtu turiniu bei galutinio vartotojo nepageidaujamu turiniu.

Ketverius metus nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. vykdytai programai skirta 45 mln. EUR lėšų.

Programa įgyvendinta pagal keturias pagrindines veiklos kryptis:

- kova su neteisėtu turiniu;

- kova su nepageidaujamu ir žalingu turiniu;

- saugesnės aplinkos palaikymas;

- informavimas.

Kitaip nei ankstesnis Saugesnio interneto veiksmų planas, ši programa taikyta ir interneto technologijoms, įskaitant judriuoju ir plačiajuosčiu ryšiu perduodamą turinį, internetinius žaidimus, lygiavertį rinkmenų perdavimą ir įvairių rūšių tikralaikes komunikacijas, tokias kaip pokalbių kanalai ir tiesioginiai pranešimai, taip pirmiausia siekiant pagerinti vaikų ir nepilnamečių apsaugą. Programa taikyta įvairesnėms sritims, susijusioms su neteisėtu bei žalingu turiniu ir susirūpinimą keliančiu elgesiu, įskaitant rasizmą bei smurtą.

Pagrindinis programos įgyvendinimo mechanizmas buvo pagal viešus kvietimus teikti paraiškas atrinktų projektų bendras finansavimas. Todėl pagal skirtingas veiksmų kryptis finansuota daug įvairių projektų, kuriuos, kaip dera, papildė nefinansuojama veikla.

Pagal programą bendrai finansuojamas vaikų, šeimų ir mokyklų informuotumo gerinimo veiklą vykdančių informuotumo centrų tinklas INSAFE, pagalbos linijos, kuriomis vaikai gali kelti su naudojimusi interneto technologijomis susijusius klausimus, ir karštųjų linijų, kuriomis interneto vartotojai gali pranešti apie neteisėtą turinį, tinklas INHOPE[2].

Pagal programą taip pat remiami teminiai tinklai, į kuriuos buriasi skirtingos suinteresuotosios šalys, tokios kaip tyrėjai, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir teisėsaugos institucijos, kad būtų lengviau tartis ir keistis gerąja patirtimi, tiksliniai projektai, kuriais siekiama, kad teisėsaugos institucijos aktyviau tirtų neteisėtą medžiagą, ir geresnio informavimo apie įvairius vaikų, tėvų bei pažeidėjų naudojimosi internetu aspektus projektai. Pagal ES projektą „Vaikai internete“ ( Kids Online ) pateikiama naujų žinių apie vaikų ir tėvų patirtus pavojus bei saugumą, o vykdant paskesnį projektą bus siekiama pašalinti nustatytą lyginamųjų duomenų trūkumą. Atlikus kokybinį suaugusiųjų nusikalstamos veiklos tyrimą, antruoju projektu bus suteikiama daugiau žinių apie seksualinį vaikų išnaudojimą, susijusį su internetu[3].

Pagal programą surengtos dvi Eurobarometro apklausos, kuriomis siekta ištirti ES piliečių požiūrį į neteisėtą bei žalingą turinį ir jų žinias, kaip saugotis, o dar viena apklausa bus surengta 2008 m. rudenį.

Be to, Komisija atliko filtravimo programinės įrangos veiksmingumo tyrimą. Be kitų pagal programą pasiektų rezultatų, vasarį visame pasaulyje švenčiama Saugesnio interneto diena, ir 2008 m. dalyvavo 56 šalys. Komisija pradėjo dialogą su atitinkamo sektoriaus įmonėmis ir pilietine visuomene, kad paskatintų imtis savireguliavimo. 2007 m. judriojo ryšio telefonų sektoriaus įmonės priėmė Europos pagrindų susitarimą dėl saugesnio vaikų ir paauglių naudojimosi judriuoju ryšiu. Kasmetinis Saugesnio interneto forumas yra pripažinta visų suinteresuotųjų šalių susitikimo vieta, kur aptariami aktualūs klausimai.

Pagal sprendimo dėl programos 5 straipsnį programai pasibaigus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia įgyvendinant programą pasiektų rezultatų galutinio įvertinimo ataskaitą.

Rezultatus 2008 m. gegužę–liepą įvertino trijų nepriklausomų ekspertų grupė[4], glaudžiai bendradarbiaudama su susijusiomis Komisijos tarnybomis[5].

2. ĮVERTINIMO TIKSLAI

Įvertinti šie konkretūs klausimai: programos tikslų aktualumas, įgyvendinimo prioritetai ir priemonės, programos veiksmingumas, jos rezultatai, poveikis, darnumas ir suderinamumas su kitomis Europos Sąjungos bei išorinėmis iniciatyvomis, taip pat su nacionalinėmis iniciatyvomis.

3. ĮVERTINIMO IŠVADOS

Vertintojai nustatė, kad pirminiame sprendime dėl programos ir tolesnėse metinėse darbo programose nustatyti programos tikslai sėkmingai pasiekti. Įvairiomis priemonėmis ji padėjo pasiekti, kad internetas taptų saugesnis, ir padarė didelį poveikį bei įtaką. Suinteresuotųjų šalių atsiliepimuose programai aiškiai pritariama, ypač vertinamos jos suteikiamos galimybės dalytis žiniomis ir pabrėžiama tęsiamo darbo svarba.

Padarytos tokios konkretesnės išvados.

Komisija sugebėjo pritaikyti programos prioritetus prie kintančių iššūkių bei poreikių ir pagal programą pavyko sėkmingai užtikrinti, kad temos ir veiksmai būtų tiesiogiai susiję su dinamiška socialine bei technologine aplinka, kurioje programa vykdoma.

Geografinė programos apimtis – tai dar viena sritis, kurioje pagal programą sureaguota laiku ir veiksmingai. Į sparčią geografinę ES plėtrą atsižvelgta nedelsiant ir į programos veiklą įtrauktos naujos valstybės narės.

Programa itin aktuali ir dėl to, kad pagal ją dėmesys neseniai sutelktas į vaikų bei jaunimo konsultavimą ir užtikrinimą, kad jų teisėms bei nuomonėms būtų teikimas pirmumas pagal visus programos aspektus.

Programa tvarkyta veiksmingai ir efektyviai. Karštosios linijos ir informuotumo centrai veikia beveik visose valstybėse narėse, sukurta nemažai teminių tinklų ir toliau tobulinami techniniai sprendimai tokiose srityse kaip vaizdų atpažinimas. Tačiau išsamiai skaičiais įvertinti veiksmingumą atsižvelgiant į plačius programos tikslus buvo sunkiau, todėl tam, kad būtų užtikrintas finansuojamos veiklos veiksmingumas bei poveikis, svarbu surinkti ir išnagrinėti daugiau paskesnių iniciatyvų išmatuojamų duomenų.

Vykdant programą nemažai pasiekta. Dėl jos saugesnio interneto klausimas ne tik liko įrašytas į Europos ir kitų kraštų politikos kūrėjų darbotvarkės pradžią, bet ji taip pat paskatino imtis veiksmų ne Europos kontekste. Panašias problemas sprendžiančios kitos šalys mano, kad vykdant programą sukauptas patyrimas ir geroji patirtis labai naudinga ir įkvepianti. Itin didelis tarptautinis INHOPE narių būrys taip pat įrodo programos reikšmę platesnėje interneto bendruomenėje.

Daugelis suinteresuotųjų šalių ypač vertina programos užtikrinamą galimybę jungtis į tinklus: jos pabrėžia, kad pagal programą sudaromos sąlygos bendradarbiauti sektoriams, kurie kitaip nesuvienytų jėgų, pavyzdžiui, didiesiems telekomunikacijų paslaugų teikėjams ir NVO.

Tai, kad abu tinklai išsiplėtė tiek, kad apima beveik visą Europą ir tolimesnes šalis, yra neabejotinas laimėjimas. 2006 m. tinklą INSAFE sudarė 21 šalis, o 2008 m. – 34. Panašiai plėtėsi ir tinklas INHOPE: programos įgyvendinimo laikotarpiu prisijungus 13 narių, jį iš viso sudaro 33 narės.

Kitas laimėjimas – vykdant programą paskatinto itin gausios saugesnio interneto klausimų tyrimų, atliktų ES tinkle „Vaikai internete“, medžiagos rinkimo ir nagrinėjimo mastas.

Sėkmingai imtasi skatinti dialogą skirtinguose sektoriuose bei tarp jų ir remti judriojo ryšio telefonų sektoriaus pastangas nustatyti veiksmingus savireguliavimo mechanizmus nepilnamečiams apsaugoti.

Neabejotinas laimėjimas informuotumo didinimo srityje yra Saugesnio interneto diena – šiame renginyje kasmet dalyvauja vis daugiau dalyvių ir jis apima vis didesnę geografinę teritoriją, be to, jis tampa vis labiau tarptautinis ir vis įspūdingiau apibūdinamas spaudoje bei žiniasklaidoje.

Vertinant programos poveikį, nuoseklus požiūris ir visoje Europoje siunčiami pranešimai yra svarbus didelio programos pasisekimo veiksnys.

Tačiau programa būtų dar geriau žinoma, jei ji būtų labiau pastebima ir populiarinama internete ir kitur. Nuosekliau naudojant ženklinimą būtų lengviau įtvirtinti programos tapatumą ir patikimumą atskiruose sektoriuose, šalyse bei regionuose.

Pati programa yra puikiai suderinta. Tačiau svarbu stebėti, kaip veikia tinklai, siekiant įsitikinti, kad šis modelis vis dar tinkamiausias. Visų pirma, nustačius reikalavimą, kad karštosios linijos, informuotumo centrai ir pagalbos linijos sudarytų bendrus nacionalinio lygmens centrus tam, kad padidėtų jų veiksmingumas bei efektyvumas, taip pat kyla klausimas, ar turėtų būti reikalaujama, kad abu tinklai būtų sujungti į vieną organizaciją, kuri koordinuotų visą Europoje vykdomą veiklą.

Programa papildo įvairias ES ir išorines iniciatyvas, taip pat daugumos valstybių narių nacionalines iniciatyvas , ypač susijusias su kova su neteisėtu turiniu, informacinio raštingumo skatinimu ir vaikų teisių gynimu.

Suinteresuotosios šalys aiškiai pabrėžia, kad programa svarbi dėl to, kad ja skatinama įsitraukti nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Šalims, kuriose anksčiau nebuvo jokių nacionalinių įsipareigojimų, ji padėjo šiuos klausimus įtraukti į darbotvarkę ir sukviesti suinteresuotąsias šalis prie pasitarimų stalo. Tose šalyse, kuriose organizacijos jau buvo pradėjusios su šiais klausimais susijusią veiklą, programa padėjo suderinti požiūrius ir suteikė patikimą pagrindą organizacijoms, kurioms kitaip galėjo būti sunku patraukti nacionalinių institucijų ir įmonių dėmesį.

4. ĮVERTINUS PATEIKTOS REKOMENDACIJOS

Įvertinimo ataskaitoje pateikta nemažai rekomendacijų, į kurias reikia atsižvelgti vykdant tolesnę veiklą.

1. Vykdant visą pagal programą numatytą veiklą, turėtų būti saugomos ir palaikomos vaikų, jaunimo ir kitų teisėtų interneto vartotojų teisės bei privatumas. Paties jaunimo dalyvavimas svarstant, rengiant ir teikiant sprendimus galėtų būti dar labiau stiprinamas.

2. Ir toliau galėtų būti stengiamasi, kad visi atitinkami sektoriai nacionaliniu lygmeniu aktyviai remtų programą bei atskirus projektus ir juose dalyvautų. Siekiant suburti skirtingas tikslines grupes, tam turėtų būti kuriami europinio lygmens daugelio suinteresuotųjų šalių tinklai.

3. Bendra veikla ir bendradarbiavimas su trečiosiomis Europos ir ne Europos šalimis politikos ir veiksmų lygmeniu turėtų būti laikomas itin svarbiu prioritetu, ypač nustatant, atsekant ir išnaikinant neteisėtus vaikų išnaudojimo vaizdus.

4. Siekiant nustatyti naujas sąveikos bei inovacijų sritis ir padidinti atskirų programų veiksmingumą, turėtų būti daugiau bendraujama ir bendradarbiaujama įgyvendinant įvairias ES iniciatyvas, pagal kurias susikerta interesai arba yra galimybė suderinti veiklą su programa „Saugesnis internetas plius“.

5. Siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų tinkamos ir pagrįstos, priimant sprendimus ir toliau reikėtų atsižvelgti į nacionalinius, kultūrinius, kalbinius bei socialinius-demografinius veiksnius, ypač naujose valstybėse narėse, šalyse kandidatėse ir narystės siekiančiose šalyse.

6. Tam, kad būtų išsaugotos esamos aukšto lygio žinios ir patikimumas, programos techninių žinių pagrindas ir toliau turėtų būti stiprinamas.

7. Programai tikriausiai būtų naudingas nuosekliau naudojamas „prekės ženklas“ ir taikomos vidinių bei partnerių interneto svetainių ir kitų išteklių kokybės kontrolės priemonės. Reikėtų aktyviau naudotis Europos spauda ir žiniasklaida.

8. Toliau gausinti žinias būtų galima dviejose pagrindinėse srityse: probleminio, pavojingo ir nusikalstamo pačių vaikų bei jaunimo elgesio internete ir INHOPE nustatytų su neteisėtu turiniu susijusių tendencijų esminių priežasčių srityse.

9. Turėtų būti peržiūrėtos abiejų tinklų (INHOPE ir INSAFE) funkcijos siekiant įsitikinti, kad jie užtikrina tinkamiausią nacionalinių centrų veiklos koordinavimo mechanizmą. Turėtų būti apsvarstytas klausimas, ar reikėtų sujungti abu tinklus atsižvelgiant į pabrėžiamą bendros karštųjų linijų, informuotumo centrų bei pagalbos linijų veiklos svarbą ir siekiant tinkamai tvarkytis į programą įtraukus, kaip planuojama, ir priekabiavimą interneto erdvėje bei vaikų viliojimą.

10. Itin svarbus prioritetas turėtų būti geresnis informavimas apie karštąsias linijas, apie kurias visuomenė vis dar žino nepakankamai. Dėmesys turėtų būti kreipiamas ir į informavimą apie pagalbos linijas tam, kad Europos piliečiai galėtų naudotis tinkamais ryšių palaikymo punktais, o karštųjų linijų veikla būtų papildoma bendresnių klausimų sprendimu.

11. Programa galėtų būti aktyviau taikoma atitinkamame sektoriuje. Pirmiausia pagal judriojo ryšio tinklų operatorių pasirašytą pagrindų susitarimą turėtų būti parengtas bendras Europos interneto paslaugų teikėjų praktikos kodeksas.

5. KOMISIJOS PASTABOS IR IŠVADA

Komisija atkreipia dėmesį į visas galutinio programos įvertinimo išvadas ir atsižvelgs į rekomendacijas įgyvendindama paskesnę programą. Rekomendacijose minimose srityse padaryta pažanga bus įtvirtinta.

Remdamasi savo atsakymais į vertintojų ataskaitą, Komisija ragina Europos Parlamentą, Tarybą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą:

12. atkreipti dėmesį į tai, kad programa įgyvendinta sėkmingai;

13. padėti Komisijai siekti, kad Saugesnio interneto programa būtų geriau žinoma, ir skatinti dialogą saugesnio interneto klausimais.

[1] 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 854/2005/EB, paskelbtas OL L 149, 2005 6 11, p. 1.

[2] Įskaitant projektus, dėl kurių deramasi, 2008 m. pabaigoje 25 valstybėse narėse ir Islandijoje bei Norvegijoje bus 27 informuotumo centrai, 21 pagalbos linija ir 24 karštosios linijos.

[3] Visą pagal programą bendrai finansuojamų projektų sąrašą galima rasti http://ec.euroapa.eu/saferinternet.

[4] Ekspertai paskirti pagal 2008 m. pavasarį paskelbtą uždarą konkursą.

[5] Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktorato C3 ir E6 skyriais.