[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 5.2.2009

KOM(2009) 40 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos bendrijos veiksmų plano, skirto ryklių ištekliams išsaugoti ir valdyti

{SEC(2009) 103}{SEC(2009) 104}{SEC(2009) 106}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos bendrijos veiksmų plano, skirto ryklių ištekliams išsaugoti ir valdyti

1. Įvadas

Rykliai laikomi dideliais vandenynų ir jūrų plėšrūnais. Tačiau tai labai pažeidžiami gyvūnai, kurių populiacijos smarkiai mažėja, o kai kurioms rūšims netgi gresia reali išnykimo ES vandenyse grėsmė.

Biologiniu atžvilgiu rykliai, rombinės rajos ir chimeros (jie visi priklauso kremzlinių žuvų klasei) skirstomi į dvi pagrindines grupes: plokštėtažiaunes žuvis ir chimeržuves; jų yra daugiau kaip 1 000 rūšių[1]. Jų aptinkama visuose vandenynuose ir jūrose, ypač šiaurės Atlanto vandenyne, kur sužvejojama daugiau kaip 50 % viso EB laivų sužvejojamo žuvų kiekio.

Nors ryklių žvejyba tebesudaro nedidelę visame pasaulyje sužvejojamų žuvų kiekio dalį, šis kiekis nuo XX a. devintojo dešimtmečio vidurio greitai didėjo. Šią tendenciją lėmė padidėjusi ryklių produktų (ypač pelekų, tačiau ir mėsos, odos, kremzlių ir t. t.) paklausa, ypač Azijos rinkoje, ir ji išlieka dėl įvairių veiksnių, įskaitant žvejybos technologijų, perdirbimo bei pardavimo patobulinimus ir kitų žuvų išteklių mažėjimą. Dėl visų šių veiksnių rykliai tapo vertingesniu žuvininkystės ištekliu. Nuo 1984 iki 2004 m. pasaulyje sužvejojamų ryklių kiekis padidėjo nuo 600 000 iki daugiau kaip 810 000 metrinių tonų.

Dėl ypatingų biologinių ryklių savybių ryklių populiacijoms labai kenkia nereglamentuojama ir intensyvi žvejyba. Nedideli ryklių reprodukcijos pajėgumai ir menkos populiacijų didėjimo galimybės iš tiesų reiškia, kad šiems ištekliams būdingos menkos galimybės atsikurti po pernelyg intensyvios žvejybos ar kito neigiamo poveikio. Todėl tausiam išteklių naudojimui užtikrinti reikalinga stabili ir veiksminga ryklių žvejybos valdymo sistema.

Tarptautiniu lygmeniu imtasi pastangų suderintam ryklių žvejybos valdymui užtikrinti.

Remdamasi Atsakingos žuvininkystės kodeksu, 1999 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO, angl. FAO) priėmė Tarptautinį ryklių išteklių išsaugojimo ir valdymo veiksmų planą. Nors MŽŪO veiksmų planas nėra privalomas, siekiama, kad visoms susijusioms valstybėms jis būtų atskaitos taškas ir gairės joms rengiant ryklių išteklių išsaugojimo, valdymo ir ilgalaikio tausaus naudojimo planus.

Nepaisant ryklių žvejybos reikšmės EB laivynams, iki šiol Bendrijos lygmeniu išsami ryklių žvejybos valdymo sistema nebuvo taikoma. Laikui bėgant buvo priimtos įvairios priemonės, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama išsaugoti ir valdyti ryklių išteklius. Tačiau atrodo, kad siekiant, jog daugelis išeikvotų išteklių, kuriuos Bendrijos laivynas žvejoja Bendrijos vandenyse ir Bendrijai nepriklausančiuose vandenyse, atsikurtų, reikia sugriežtinti įvairias dabar taikomas priemones. Be to, atsižvelgdama į savo įsipareigojimą užtikrinti tausią žvejybą ir į savo įtaką tarptautiniu lygmeniu, Bendrija turėtų imtis vadovaujamo vaidmens rengiant politiką, kuria būtų siekiama racionaliai naudoti kremzlinių žuvų išteklius.

Todėl dabar derėtų EB lygmeniu parengti ir įgyvendinti išsamią, veiksmingą ir integruotą ryklių žvejybos politikos ir reguliavimo sistemą.

Šiame komunikate išdėstytas su rykliais susijusių veiksmų planas. Jame pateikiama informacija, kuria remiantis parengtas planas, nurodomi esminiai principai, kuriais planas grindžiamas, ir aprašomos pagrindinės plano dalys. Planuojamų veiksmų apžvalga pateikta priedo lentelėje.

Planas grindžiamas išsamia informacija, kurią per 2008 m. kovo mėn. pasibaigusias viešąsias ir institucijų konsultacijas pateikė suinteresuotosios šalys, ir pridėto poveikio vertinimo analize. Vadovaujantis MŽŪO tarptautinio veiksmų plano reikalavimais, su komunikatu ir veiksmų planu pateikiama ryklių išteklių vertinimo ataskaita, kuri pridedama kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

2. Dabartinė padėtis

2.1. EB ryklių žvejyba

2.1.1. Šiaurės Atlanto vandenynas

Šiaurės Atlanto vandenyne yra nemažai svarbių ryklių žvejybos rajonų, kurie yra vandenyse, priklausančiuose ES ir trečiųjų valstybių jurisdikcijai (Norvegijos, Farerų salų ir kt.), bei tarptautiniuose vandenyse, kurie priklauso skirtingų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) reguliavimo rajonams. Tai sekliųjų vandenų ryklių ir rombinių rajų žvejybos rajonas šiaurės rytų Europoje, priedugnio bei vidutinio gylio žvejybos rajonas ir giliavandenės ryklių žvejybos rajonas šiaurės rytų Atlanto vandenyne (didesnis tropinės pelaginės žvejybos rajonas nagrinėjamas atskirai kitame skyriuje). Šiame regione (šiaurės vakarų ir šiaurės rytų Atlanto vandenyne, įskaitant Viduržemio jūrą) ES laivai sužvejoja apie 56 000 t plokštėtažiaunių žuvų, iš jų daugiausia priedugnio rombinių rajų ir mažų ryklių; didelių pelaginių ryklių sugaunama santykinai nedaug.

Viena pagrindinių ryklių išteklių valdymo šiame rajone problemų yra priedugnio žvejybos mišrumas, todėl labai sunku imtis tikslinių veiksmų rykliams apsaugoti nesukeliant sunkių padarinių sužvejojamoms kitų rūšių žuvims. Be to, svarbi išteklių valdymo problemų šiame rajone priežastis yra ir pernelyg dideli laivynų, kurie vykdydami priedugnio žvejybą mažus ryklius ir rombines rajas sužvejoja kaip priegaudą, pajėgumai.

2.1.2. Vidurio ir pietų Atlanto vandenynas

Pelaginių ryklių žvejyba vidurio Atlanto vandenyne . Kadangi pagrindinės žvejojamų žuvų rūšys yra tunai ir durklažuvės, šią tunų žvejybą paviršiniuose vandenyse ir tam tikru mastu pelaginių ryklių priegaudą valdo Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (TATAK, angl. ICCAT). Gaubiamaisiais tinklais ir kartiniais bei ūdiniais žvejybos įrankiais rykliai sužvejojami retai, o paviršinėmis ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai jų sužvejoja daug (68 %), palyginti su nurodytu tiksliniu sužvejotų durklažuvių ir tunų kiekiu (30 %). Per metus taip sužvejojama apie 31 000 t ryklių, iš jų daugiausia – melsvųjų ryklių ( Prionace glauca ) ir atlantinių pilkšvųjų ryklių ( Isurus oxyrinchus ); vien tik melsvieji rykliai sudaro 75 % visų sužvejojamų ryklių.

Be tunų žvejybos rajonų šioje Atlanto vandenyno dalyje, Bendrijos laivai žvejoja keliuose trečiųjų valstybių jurisdikcijai priklausančių vandenų pakrantės žvejybos rajonuose. Bendrijos laivų sužvejojamas žuvų kiekis, apie kurį pranešta (manoma, kad jis paliekamas laive), yra santykinai nedidelis, t. y. maždaug 2 3000 tonų kasmet pastaruosius penkerius metus.

2.1.3. Indijos vandenynas

Dvi pagrindinės sužvejojamų žuvų rūšys – durklažuvės (45 %; maždaug 7 000 t per metus) ir rykliai (40 %; maždaug 6 100 t per metus). Didžiąją dalį ryklių sudaro melsvieji rykliai ( Prionace glauca ), kurie sudaro iki 88 % viso sužvejojamų ryklių kiekio. Kita svarbi sužvejojamų ryklių rūšis – atlantiniai pilkšvieji rykliai ( Isurus oxyrinchus ), kurie sudaro maždaug 9 % viso sužvejojamų ryklių kiekio.

2.1.4. Ramusis vandenynas

Tunų žvejybą Ramiajame vandenyne tvarko dvi RŽVO: Amerikos tropinių tunų komisija (ATTK, angl. IATTC) rytinėje dalyje bei Žvejybos vakarų ir vidurio Ramiajame vandenyne komisija (ŽVVRVK, angl. WCPFC) vidurio ir vakarų dalyse. Nors Bendrija yra pastarosios susitariančioji šalis, ATTK ji dalyvauja tik stebėtojo teisėmis. Nuo 2001 iki 2005 m. iškraunamų ryklių kiekis nuolat didėjo – nuo 400 t iki 6 100 t. Taip yra todėl, kad dėl didėjančio ekonominio šių rūšių žuvų ir jų produktų potencialo tarptautinėse rinkose daugiau ryklių paliekama laivuose. Taip yra ir dėl žvejybos plėtros į vakarus nuo 2004 m.

Kaip Atlanto ir Indijos vandenynuose, didžiąją dalį pelaginių ryklių, kuriuos sužvejoja ir iškrauna paviršinėmis ilgosiomis ūdomis Ramiajame vandenyne žvejojantys laivai, sudaro melsvieji rykliai ( Prionace glauca ) ir atlantiniai pilkšvieji rykliai ( Isurus oxyrinchus ).

2.2. Ryklių rinka Europos Sąjungoje

Paprastiesiems dygliarykliams ( Squalus acanthias ) ir paprastiesiems katrykliams ( Scyliorhinus spp .) taikomas bendras žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas, numatytas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 104/2000[2], ir gali būti taikomos intervencinės priemonės. 2005–2007 m. paramos už paprastųjų dygliaryklių pašalinimą iš rinkos ir ES-25 sužvejotų paprastųjų dygliaryklių kiekio santykis buvo nuo 0,76 % iki 1,46 %. Kita vertus, paprastųjų katryklių pašalinimo iš rinkos mastas padidėjo nuo 4,04 % ES-25 2005 m. sužvejoto kiekio iki 6,54 % ES-25 2007 m. sužvejoto kiekio.

Kalbant apie išorės prekybą, reikia pasakyti, kad 2005 m. į ES-25 importuotos 19 439 tonos paprastųjų dygliaryklių ir kitų ryklių (neišdarinėtų, šviežių, atvėsintų ir šaldytų), o 2007 m. importuotas kiekis sumažėjo iki 18 756 tonų. Kita vertus, 2006 m. iš ES-25 eksportuotos 696 tonos paprastųjų dygliaryklių ir kitų ryklių (neišdarinėtų, šviežių, atvėsintų ir šaldytų), o 2007 m. eksportuotas kiekis padidėjo iki 2 704 tonų.

2.3. Europos Sąjungoje ryklių žvejybai taikoma teisės aktų sistema

Rykliai yra gyvieji vandens ištekliai, todėl Bendrijos planas priklauso bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP), kaip apibrėžta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką 1 straipsnyje, taikymo sričiai.

Jau yra priimti EB teisės aktai, kuriais reglamentuojamas sužvejojamo kiekio valdymas, techninės priemonės, kontrolė, laivyno politika bei prekybos politika ir kuriais būtų galima veiksmingai užtikrinti tausų ryklių naudojimą. Su rykliais nesusijusios kitos priemonės rykliams, ypač sužvejojamiems kaip priegauda, gali turėti svarbų poveikį. Tai priemonės, kurių vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 imamasi pagal daugiamečius planus.

Apskritai ryklių žvejybos galimybių srityje specializuotosios ryklių žvejybos ir ryklių priegaudos taisyklės nustatomos dviejų rūšių reglamentais:

a) kas dvejus metus priimamais Tarybos reglamentais, kuriais Bendrijos žvejybos laivams nustatomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės ES ir Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (ŽŠRAK, angl. NEAFC) vandenyse dvejiems metams;

b) kasmet priimamais Tarybos reglamentais, kuriais nustatomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (įskaitant ŽŠRAK, Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (ŽŠVAO, angl. NAFO) ir Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (AJGIAK, angl. CCAMLR) administruojamus vandenis), taikomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos.

Be to, 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamentu (EB) Nr. 2347/2002[3] nustatomi specialieji prieinamumo reikalavimai ir susijusios sąlygos, taikomos giliavandenių žuvų išteklių, įskaitant įvairius giliavandenius ryklius, žvejybai.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/2003[4] uždraudžiama ryklių pelekų pašalinimo praktika, kai ryklio pelekai pašalinami, o kitos ryklio dalys išmetamos atgal į jūrą, ir jai užkertamas kelias. Jame numatyta, kad paliekamų sužvejotų ryklių pelekų svoris niekada neviršija teorinio pelekų svorio, atitinkančio likusias ryklių dalis, kurios yra paliekamos laive, perkraunamos arba iškraunamos. Siekiant užtikrinti šio įpareigojimo vykdymą, reglamente numatyta, kad teorinis pelekų svoris jokiu būdu neviršija 5 % sužvejotų ryklių gyvojo svorio.

Taip pat svarbu pažymėti, kad tarptautiniu ir Europos bendrijos lygmeniu imtasi veiksmų tarptautinei ryklių ir ryklių produktų prekybai reguliuoti. Jie įgyvendinami pagal Nykstančių laukinių faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES).

Kelios ryklių rūšys, t. y. milžinryklis ( Cetorhinus maximus ), baltasis ryklys ( Carcharodon carcharias ) ir bangininis ryklys ( Rhincodon typus ), yra įtrauktos į CITES II priedėlį, o tai reiškia, kad šių rūšių ryklių prekyba yra griežtai reguliuojama.

Be to, milžinryklis ir baltasis ryklys yra įtraukti į Migruojančių rūšių konvencijos (MRK, angl. CMS) I ir II priedėlius. Bangininis ryklys yra įtrauktas į šios konvencijos II priedėlį.

3. Veiksmų planas

3.1. Bendrijos veiksmų planas. Bendrasis tikslas, taikymo sritis ir veiklos tikslai

Šis veiksmų planas grindžiamas MŽŪO tarptautiniu ryklių išteklių išsaugojimo ir valdymo veiksmų planu, kuriuo siekiama užtikrinti ryklių išteklių išsaugojimą bei valdymą ir ilgalaikį tausų naudojimą visame pasaulyje.

Bendrijos veiksmų plano tikslas – padėti įgyvendinti tą bendrąjį tikslą užtikrinant daugelio išeikvotų išteklių, kurių žuvis Bendrijos vandenyse ir Bendrijai nepriklausančiuose vandenyse žvejoja Bendrijos laivai, atkūrimą. Veiksmų plane išdėstyta, kokios priemonės jau priimtos ir ką dar reikia atlikti, kad būtų užtikrinta išsami ir nuosekli teisės aktų politika bei sistema, susijusios su ryklių išteklių išsaugojimu ir valdymu Bendrijos vandenyse ir Bendrijai nepriklausančiuose vandenyse.

Siūlomo veiksmų plano taikymo sritis – visų kremzlinių žuvų specializuotoji komercinė žvejyba, priegauda vykdant komercinę žvejybą, specializuotoji rekreacinė žvejyba ir priegauda vykdant rekreacinę žvejybą Bendrijos vandenyse. Veiksmų planas taikomas ir žvejybai, kuriai taikomi galiojantys ir galimi Europos bendrijos ir trečiųjų valstybių susitarimai bei partnerystė, taip pat žvejybai atviroje jūroje ir žvejybai, kurią valdo RŽVO, valdančių žvejybą arba rengiančių neprivalomas rekomendacijas, Bendrijai nepriklausančiuose vandenyse.

Veiksmų planu siekiama šių trijų konkrečių tikslų:

1. plėsti žinias apie ryklių žvejybą, ryklių rūšis ir jų vaidmenį ekosistemoje;

2. užtikrinti, kad specializuotoji ryklių žvejyba būtų tausi ir kad ryklių priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis būtų tinkamai reguliuojama;

3. skatinti su rykliais susijusios Bendrijos vidaus ir išorės politikos derinimą.

3.2. Bendrijos veiksmų planas. Pagrindiniai principai ir veiksmai

3.2.1. Pagrįstais mokslo duomenimis grindžiama palaipsnė strategija su rykliais susijusiems klausimams spręsti

Paprastai kremzlinių žuvų ištekliai, kaip ir žvejojamų kitų rūšių žuvų ištekliai, turėtų būti valdomi remiantis pagrįstomis mokslininkų rekomendacijomis. Tačiau, atsižvelgiant į daugelio susijusių rūšių ypatingas biologines ir ekologines savybes, jų išteklius reikia valdyti taikant atsargesnį metodą. Įgyvendinimo priemonės turėtų būti grindžiamos atsargumo principu, kuris Komisijos komunikate (COM (2000) 803 galutinis)[5] nustatytas vienos rūšies žuvų žvejybai valdyti.

Reikėtų pažymėti, kad Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT, angl. ICES) su rykliais susijusių klausimų darbo grupė 2007–2009 m. parengs pagrindinių rūšių išteklių būklės vertinimą. Kadangi bet kokie su konkrečiais ištekliais susiję veiksmai turėtų būti grindžiami šio vertinimo rezultatais, nebus įmanoma vienu metu įgyvendinti visų pageidaujamų veiksmų, susijusių su ryklių išteklių išsaugojimu.

Be to, gaunant vis daugiau mokslinių ir stebėjimo duomenų, atrodo protinga taikyti palaipsnį metodą. Todėl verta pažymėti, kad vadovaudamasi Tarybos reglamentu (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje, 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimu Komisija patvirtino daugiametę Bendrijos programą, kuri taikoma ir su rykliais (1 grupės ištekliais) susijusių duomenų atrankos programoms.

Ryklių pelekų pašalinimo praktikos draudimo srityje svarbi spraga EB valstybėms narėms įgyvendinant ryklių pelekų pašalinimo draudimo reglamentą gali būti rizika, kad būtinybę laive atskirai apdoroti ryklių pelekus ir visas kitas ryklių dalis jos pagrįs pernelyg bendrais motyvais. Todėl atrodo, kad derėtų sugriežtinti ir patikslinti Reglamento (EB) Nr. 1185/2003 4 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindimo reikalavimą.

Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat atsižvelgė į kitus susijusius aspektus, tokius kaip tarptautinių ekspertų rekomendacijas šiuo klausimu, kuriomis teigiama, kad siekiant, jog ryklių pelekų pašalinimo draudimo reglamentas būtų veiksmingas ir įgyvendinamas, reikėtų juo reikalauti iškrauti ryklius su dar nepašalintais pelekais, ir į atsakymus, gautus Komisijai paskelbus viešąsias konsultacijas dėl Bendrijos veiksmų plano projekto.

3.2.2. Regioninio bendradarbiavimo reikšmė

Kelių rūšių rykliai yra labai plačiai pasiskirstę tarptautiniuose vandenyse ir toli migruoja. Todėl už šių išteklių žvejybos valdymą pirmiausia bus atsakingos atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos. Šios institucijos turės nustatyti tinkamas vandenyse, už kuriuos jos atsakingos, taikytinas priemones. Todėl svarbu palaikyti RŽVO veiklą šioje srityje, sustiprinti veikiančias RŽVO ir bendradarbiauti siekiant sparčiai įsteigti naujas RŽVO rajonuose, kuriuose jų dar nėra.

Šiuo metu galioja nedaug RŽVO, kurių susitariančioji šalis yra Bendrija, priimtų privalomų ryklių išteklių valdymo rekomendacijų. Tais atvejais, kai rekomendacijos ar valdymo planai nėra numatyti, Bendrija turėtų skatinti atitinkamus mokslo komitetus parengti pasiūlymus galimybėms gauti duomenis padidinti ir atlikti išankstinius vertinimus.

Svarbus Bendrijos veiksmų plano tikslas – sustiprinti RŽVO vaidmenį jų žuvininkystės valdymo politikos srityje ir taip sudaryti galimybes gauti labai profesionalias atitinkamų mokslo komitetų rekomendacijas. Kadangi iki šiol RŽVO nėra pateikusios aiškių rekomendacijų dėl ryklių išteklių valdymo, šiame veiksmų plane pagrindinis dėmesys skiriamas žinių apie specializuotąją ryklių žvejybą ir atsitiktinį ryklių sugavimą gerinimui. Todėl Bendrija ir toliau bendradarbiaus su RŽVO ir rems jų pastangas užtikrinti galimybes naudotis su rykliais susijusiais duomenimis ir imtis tinkamų valdymo priemonių.

Reglamente 1185/2003 numatytas ryklių pelekų pašalinimo praktikos draudimas taikomas visų rūšių žvejybai Bendrijos vandenyse ir visiems Bendrijos laivams, žvejojantiems Bendrijai nepriklausančiuose vandenyse. Be to, pastaraisiais keleriais metais daugelis RŽVO, atsakingų už ryklių išteklių išsaugojimo klausimus, uždraudė ryklių pelekų pašalinimo praktiką. Dažnai šie draudimai nustatyti remiantis Bendrijos pasiūlymais ir jiems pritaria kitos šalys.

Atitinkamomis RŽVO priimtomis taisyklėmis draudžiama pašalinti ryklių pelekus ir numatoma, kad kiekviena susitariančioji šalis uždraustų iki pirmos iškrovimo vietos savo laivuose laikyti ryklių pelekų, kurių visas svoris viršija 5 % „laive esančių ryklių svorio“, o galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose nurodomi 5 % „sužvejotų ryklių gyvojo svorio“.

Komisija ir toliau sieks užtikrinti, kad Bendrijos lygmeniu priimtos priemonės, susijusios su ryklių pelekų pašalinimo praktika, būtų įgyvendinamos visose atitinkamose tarptautinėse konvencijose, visų pirma regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose.

Galiausiai Bendrija sieks pagerinti tarptautinį MRK ir CITES susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą ryklių žvejybos ir prekybos kontrolės srityje.

3.2.3. Integruota veiksmų sistema

Komisijos nuomone, kad būtų galima tinkamai valdyti ryklių išteklius, reikia integruotos įvairių žvejybos pastangų bei sužvejojamo kiekio kontrolės ir techninių priemonių sistemos. Apskritai siūlomo Bendrijos veiksmų plano turinio struktūra atitinka FAO su rykliais susijusio plano, pateikto Tarptautinio ryklių išteklių išsaugojimo ir valdymo veiksmų plano A priedėlyje, struktūrą.

Į veiksmų planą bus įtrauktos priemonės, kuriomis bus siekiama patobulinti duomenų rinkimą ir mokslines rekomendacijas, valdymo ir techninės priemonės ir sugriežtinta draudimo pašalinti ryklių pelekus laikymosi kontrolė. Jos bus įgyvendinamos Bendrijos ir valstybių narių lygmenimis, o Bendrija sieks, kad jas patvirtintų visos susijusios RŽVO.

3.3. Išvados

Siūlomame veiksmų plane numatyta daug teisinių ir politikos priemonių, įskaitant įvairių galiojančių reglamentų pakeitimą. Kai kurias iš šių priemonių galima įgyvendinti Bendrijos lygmeniu, o kai kurioms kitoms įgyvendinti reikalingi valstybių narių veiksmai arba RŽVO patvirtinimas. Be to, veiksmų plane numatyti veiksmai, kuriuos galima įgyvendinti nedelsiant, ir veiksmai, kuriems įgyvendinti reikalingas ilgalaikis įsipareigojimas ir kurie turi būti grindžiami palaipsniui gaunamais duomenimis bei mokslinėmis rekomendacijomis. Todėl veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis priklausys nuo visų susijusių šalių indėlio. Komisija teikia šį veiksmų planą Tarybai bei Parlamentui ir ragina juos pritarti plane siūlomiems veiksmams.

Su rykliais susijusių veiksmų planas

Konkretus tikslas Gilinti žinias apie ryklių žvejybą, ryklių rūšis ir jų vaidmenį ekosistemoje. |

Tikslas | Veiksmų lygis | Veiksmas | Atsakinga šalis | Tvarkaraštis |

Gauti patikimus ir išsamius kiekybinius ir biologinius sužvejotų ir iškrautų ryklių kiekio duomenis pagal rūšį ir prekybos duomenis apie labai ir vidutiniškai prioritetinę žvejybą. | Bendrijos lygmuo | Padidinti investicijas į ryklių duomenų rinkimą iškrovimo vietose ir perdirbimo bei pardavimo sektoriuose. | Komisija, Taryba ir valstybės narės | Palaipsnis įgyvendinimas, kad konkretūs rezultatai būtų pasiekti po trejų įgyvendinimo metų. |

Nustatyti informacijos apie sužvejotą kiekį tikrinimo pagal rūšį ir žvejybos rūšį sistemą. |

Numatyti reprezentatyvų EB žvejybos laivų stebėjimą, kurį stebėtojai atliktų laivuose, kurių ilgis didesnis nei 24 m ir kurių ryklių priegauda pastaruoju metu viršijo 10–15 % (priklausomai nuo žvejybos rūšies) viso sužvejotų žuvų kiekio. |

Iki 2013 m. numatyti ne mažiau kaip 10 % visų tolimosios žvejybos laivų, kuriems netaikoma pirmiau nurodyta priemonė, tačiau kurie sužvejoja ryklių kaip priegaudą, stebėjimą. | Palaipsnis įgyvendinimas, kad konkretūs rezultatai būtų pasiekti iki 2013 m. |

Iki 2013 m. šiaurės rytų Atlanto labai prioritetiniuose sekliųjų vandenų žvejybos rajonuose numatyti bandomąją stebėjimo programą (pavyzdžiui, apie 25 stebėtojai). |

Užtikrinti, kad visas pagrindiniuose žvejybos rajonuose iškraunamas ir parduodamas pagrindinių rūšių ryklių pelekų, mėsos ir taukų kiekis būtų registruojamas atskirai pagal prekės rūšį ir, jei įmanoma, pagal ryklių rūšį. | Palaipsnis įgyvendinimas, kad konkretūs rezultatai būtų pasiekti po trejų įgyvendinimo metų. |

Priemonės, kurių vykdymą reikia skatinti regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose | Skatinti gerinti duomenų apie sužvejotą ir iškrautą kiekį (pagal rūšį) kokybę ir sužvejoto ryklių kiekio pagal žvejybos rūšį stebėseną. | Komisija, Taryba, valstybės narės ir RŽVO | Palaipsnis įgyvendinimas |

Bendradarbiaujant su MŽŪO ir atitinkamomis žuvininkystės valdymo organizacijomis, tobulinti sužvejoto kiekio, priegaudos, atgal į jūrą išmetamo kiekio, rinkos ir tarptautinės prekybos duomenų (jei įmanoma, pagal rūšį) stebėseną ir teikimą. |

MŽŪO ir prireikus regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų prašyti, kad iki 2009 m. vidurio šios organizacijos parengtų ir įgyvendintų regioninius ryklių išteklių valdymo planus ir susijusias priemones, kuriomis būtų palengvintas rūšių nustatymas ir stebėjimas, kaip raginama Tarptautiniame ryklių išteklių išsaugojimo ir valdymo veiksmų plane, kad informaciją būtų galima pateikti CITES konferencijos šalių XV susitikime. |

Skatinti rinkti ir teikti biologinius ir prekybos duomenis pagal rūšį (bent jau pagrindinių rūšių) |

Skatinti reprezentatyvų žvejybos laivų stebėjimą, kurį stebėtojai atliktų atviroje jūroje žvejojančiuose laivuose, kurių ilgis didesnis nei 24 m ir kurių ryklių priegauda pastaruoju metu viršijo 10–15 % (priklausomai nuo žvejybos rūšies) viso sužvejotų žuvų kiekio. Iki 2013 m. numatyti ne mažiau kaip 10 % kitų laivų, kuriems netaikoma pirmiau nurodyta priemonė, tačiau kurie sužvejoja ryklių kaip priegaudą, stebėjimą. |

Valstybių narių lygmuo | Stebėti rekreacinės žvejybos metu sužvejojamą kiekį ir atskirti rekreacinės žvejybos metu išžvejojamos populiacijos dalį nuo komercinės žvejybos metu išžvejojamos populiacijos dalies. | Valstybės narės |

Sugebėti veiksmingai stebėti ir vertinti ryklių išteklius pagal rūšį ir parengti išteklių naudojimo strategijas vadovaujantis biologinio tausumo ir racionalaus ilgalaikio ekonominio naudojimo principais. | Bendrijos ir RŽVO lygmuo | Tobulinti Bendrijos ir RŽVO mokslinių tyrimų programas siekiant palengvinti duomenų rinkimą, stebėjimą ir išteklių vertinimą pagal rūšį. | Komisija, Taryba, valstybės narės ir RŽVO | Palaipsnis įgyvendinimas, kad konkretūs rezultatai būtų pasiekti po trejų įgyvendinimo metų. |

Valstybių narių lygmuo | Didinti valstybių narių praktinę patirtį. | Valstybės narės | Palaipsnis įgyvendinimas |

Sukurti ir tobulinti veiksmingų konsultacijų, kuriose galėtų dalyvauti suinteresuotosios šalys, besidominčios mokslinių tyrimų, valdymo ir švietimo iniciatyvomis, rengimo ir derinimo sistemas. | Bendrijos lygmuo | Vykdant regioninių patariamųjų tarybų (RPT) programas, palengvinti suinteresuotųjų šalių informavimą ir konsultacijas dėl ryklių išteklių valdymo bei gerosios patirties, siekiant sumažinti atsitiktinę priegaudą. | Komisija, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys | Palaipsnis įgyvendinimas |

Valstybių narių lygmuo | Skatinti valstybes nares leisti visuomenei naudotis atitinkamais bendrais laivynų duomenimis ir informacija apie ryklių žvejybą, tuo pat metu saugant teisę į konfidencialumą. | Komisija ir valstybės narės |

Įgyvendinti švietimo programas, skirtas žvejams ir visuomenei šviesti apie ryklių ir rombinių rajų išteklių išsaugojimo programas bei apribojimus. | Valstybės narės |

Konkretus tikslas Užtikrinti, kad specializuotoji ryklių žvejyba būtų tausi ir kad ryklių priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis būtų tinkamai reguliuojama. |

Tikslas | Veiksmų lygis | Veiksmas | Atsakinga šalis | Tvarkaraštis |

Pritaikyti sužvejotą kiekį ir žvejybos pastangas prie esamų išteklių ypatingą dėmesį skiriant prioritetinei žvejybai ir ryklių ištekliams, kurie yra pažeidžiami arba kuriems gresia pavojus. | Bendrijos lygmuo | Žvejybos veiklos ribojimas arba uždraudimas rajonuose, kurių ištekliai laikomi nykstančiais. | Komisija, Taryba ir valstybės narės | Palaipsnis įgyvendinimas, kad konkretūs rezultatai būtų pasiekti po trejų įgyvendinimo metų. |

Griežtesni žvejybos pastangų apribojimai atitinkamuose žvejybos sektoriuose. |

Bendrijos ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų lygmuo | Vadovaujantis TJTT ir atitinkamų RŽVO rekomendacijomis nustatyti sužvejojamo išteklių kiekio apribojimus. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu uždrausti išmesti sužvejotus ryklius į jūrą ir reikalauti, kad būtų iškraunamas visas sužvejotas kiekis (įskaitant priegaudą). Kaip atsitiktinę priegaudą sužvejotus ryklius, kurie gali išgyventi, privaloma paleisti atgal į jūrą. Didinti selektyvumą siekiant sumažinti atsitiktinę priegaudą. Nustatyti laiką ir zonas, kur gausu jauniklių ar neršiančių ryklių, ypač rūšių, kurios yra pažeidžiamos arba kurioms gresia pavojus. Skatinti įgyvendinti programas ir atlikti analizę siekiant tarptautiniu lygmeniu pritaikyti žvejybos pastangas. Numatyti ryklių rūšių, kurias atitinkamos tarptautinės organizacijos laiko labai nykstančiomis arba nykstančiomis, priegaudos mažinimo programas. Vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą pagal MRK ir CITES siekiant kontroliuoti ryklių žvejybą ir prekybą. Išnagrinėti galimą rinkos mechanizmų poveikį išsaugojimo priemonėms, taikomoms ir toms ryklių rūšims, kurios priklauso atliekamo bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo vertinimo sistemai. | Komisija, Taryba, valstybės narės ir RŽVO | Palaipsnis įgyvendinimas |

Kuo labiau sumažinti ryklių žvejybos atliekų ir išmetamų į jūrą ryklių dalių kiekį reikalaujant, kad pašalinus pelekus rykliai būtų laikomi laive, ir sugriežtinant kontrolės priemones. | Bendrijos ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų lygmuo | Patvirtinti draudimą pašalinti ryklių pelekus[6]. Paprastai bus draudžiama laive pašalinti ryklių pelekus ir juos perkrauti į kitą laivą arba iškrauti. Bet kokia šios taisyklės taikymo išimtis prieš valstybei narei išduodant specialųjį leidimą turės būti visiškai pagrįsta rimtomis ir objektyviomis priežastimis bei dokumentais. Valstybės narės neturėtų išduoti specialiųjų leidimų laivams, neatitinkantiems šios sąlygos. Apsvarstyti galimybę peržiūrėti 5 % taisyklę, reikalaujant, kad pelekų svoris jokiais būdais neviršytų 5 % išdarinėtų (be vidurių ir be galvų) sužvejotų ryklių skerdenų svorio. Tačiau valstybės narės, parengusios ir įgyvendinusios duomenų rinkimo programas, iš kurių matyti, kad šią procentinę dalį tam tikrais atvejais galima padidinti, galėtų padidinti ją iki procentinės dalies, atitinkančios 5 % sužvejotų ryklių gyvojo svorio. Valstybių narių laivams, kuriems netaikyta prievolė iškrauti ryklius su dar nepašalintais pelekais, įvesti reikalavimą ryklių pelekus ir skerdenas iškrauti tuo pačiu metu ir tame pačiame uoste. | Komisija, Taryba ir valstybės narės | Įgyvendinama iš karto po to, kai bus gautos Tarybos ir EP išvados. |

[1] Jei nenurodyta kitaip, šiame dokumente sąvoka „rykliai" turėtų būti suprantama kaip visos Chondrichthyes klasės rūšys.

[2] 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL L 17, 2000 1 21).

[3] OL L 351, 2002 12 28.

[4] OL L 167, 2003 7 4, p. 1.

[5] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Atsargumo principo ir daugiamečių susitarimų taikymas nustatant BLSK“ (COM (2000) 803 galutinis).

[6] Tai praktika, kai ryklių pelekai pašalinami, o likusios ryklių dalys išmetamos į jūrą.