[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.1.2009

COM (2009) 36 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

Investuokime šiandien į rytojaus Europą

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI

Investuokime šiandien į rytojaus Europą

Praėjusių metų rudenį Europos Sąjungai iškilo dvejopas uždavinys. Finansų rinkų krizė nulėmė staigų Europos ekonomikos nuosmukį. Paaiškėjo, kad dėl didėjančio nedarbo ir prarandamų pajamų šio nuosmukio poveikį pajus visa Europa – šeimos, įmonės ir bendruomenės, todėl reikia imtis skubių priemonių krizei ir jos pasekmėms įveikti. Tuo pat metu Europa kaip niekada gerai suprato, kad ilgalaikis jos ekonomikos tvirtumas ir tvarumas priklauso nuo jos gebėjimo taikyti konkurencingumo priemones visuose Europos visuomenės sektoriuose, siekiant pertvarkyti ūkį taip, kad būtų atsižvelgta į energetinio saugumo poreikius ir būtinybę sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Šių pastangų rezultatas – Europos ekonomikos atkūrimo planas[1], kurį lapkričio mėn. pasiūlė Komisija, o gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje patvirtino valstybių ir vyriausybių vadovai[2]. Plane paaiškinta, kaip valstybės narės ir ES galėtų derinti savo veiksmus ir paremti ES ekonomikai, kad ji iš karto atsigautų. Planas specialiai parengtas taip, kad šia parama būtų skatinama siekti ilgalaikių Europos tikslų.

Atkūrimo plane daug dėmesio skirta pasiūlymui didinti ES išlaidas konkrečiuose strateginiuose sektoriuose. Norint suteikti sutartą 1,5 % BVP dydžio paramą, reikėjo įnašų tiek iš nacionalinių, tiek iš ES išteklių, įskaitant ir ES biudžetą. ES išlaidos dar neviršija sutartos viršutinės ribos, todėl Komisija apskaičiavo, kad konkretiems tikslams, kaip antai energetika arba plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, būtų galima greitai skirti 5 mlrd. EUR. Tai sustiprintų pasitikėjimą, kad investicijos nesustos, o Europos ekonomika ateityje stiprės. Parama šiems sektoriams – viena iš plane numatytų priemonių, kurioms gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė skirti didžiausią dėmesį, kartu pripažindama, kad reikia tinkamai atsižvelgti į geografinę pusiausvyrą.

Veikti būtina – nuo gruodžio mėn. tai pasidarė dar aiškiau. Supratome, kaip svarbu užtikrinti energetinį saugumą ir su kokiomis problemomis Europa susiduria šiandien. Tiesiogines šių problemų sukeltas pasekmes pajuto kelių valstybių narių namų ūkiai ir įmonės. Tačiau dujų krizė paveikė visus: ji destabilizavo ES santykius su kaimynėmis ir kartu privertė suprasti, kad ES privalo tapti mažiau priklausoma nuo išorės tiekėjų.

Šiame komunikate nurodoma, kam reikėtų skirti investicijas. Jis teikiamas kartu su finansavimo sprendimų, skirtų atitinkamoms sritims, pasiūlymais. Projektai atrinkti atsižvelgiant į ES strateginius tikslus. ES parama bus teikiama taip, kad paspartėtų projektų įgyvendinimas ir kad kuo greičiau būtų imtasi konkrečių priemonių. Atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos išvadas, užtikrinta geografinė pusiausvyra. Komisija jau pateikė pasiūlymą peržiūrėti 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą, kad būtų galima pasinaudoti papildomomis lėšomis pagal 1A išlaidų kategoriją neviršijant tarpinstituciniame susitarime nustatytų bendrų sumų[3]. Atsižvelgdama į pirmųjų diskusijų su biudžeto valdymo institucija rezultatus, Komisija dabar siūlo perkelti išteklius, kurių 2008 m. nereikia pagal 2 išlaidų kategoriją, į 1A išlaidų kategoriją, kad būtų galima skirti siūlomus 3,5 mlrd. EUR energetikos projektams[4], o 1,5 mlrd. EUR, siūlomi plačiajuosčio ryšio infrastruktūros projektams ir naujiems uždaviniams, nustatytiems atliekant BŽŪP patikrinimą, liktų 2 išlaidų kategorijoje ir būtų skirti iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.

Komisija prašo Tarybos ir Europos Parlamento greitai išnagrinėti šiuos pasiūlymus ir leisti panaudoti reikiamas lėšas iš biudžeto. Tai būtų svarus įnašas į ES pastangas atkurti Europos ekonomikos gebėjimą augti ir kurti gerovę ir parodytų, kad Europos Sąjunga pasiryžusi spręsti jos ateičiai strategiškai svarbius uždavinius.

Šiandienos investicija į rytojaus energetiką

Dabar energetika – vienas iš pagrindinių Europos rūpesčių. Gruodžio mėn. Europos Sąjunga priėmė svarbius sprendimus, susijusius su ES energetikos sektoriaus ateitimi: siekti, kad energetikos sektoriuje būtų galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir kad atsinaujinantieji energijos ištekliai sudarytų didžiausią Europoje suvartojamos energijos dalį. Metų pradžioje Europoje kilusi dujų krizė parodė, koks pavojus kyla tiekimo saugumui. Ji ne tik parodė importo diversifikavimo problemas, bet ir išryškino sunkumus, susijusius su ES galimybėmis perduoti energiją pačioje Europos Sąjungoje ten, kur jos labiausiai reikia.

Norint pakeisti padėtį reikia tvirto ryžto ir didelių investicijų. Tačiau nesiimant papildomų priemonių dabar, šios investicijos dėl ekonomikos nuosmukio gali būti atidėtos. Kreditų krizė turi tiesioginį poveikį Europoje vykstančių būtinų pokyčių spartai. Rizikuojama, kad bus prarastas pagreitis ir technologinis pranašumas, o jeigu delsime šiandien – rytoj turėsime mokėti daugiau. Todėl ekonomikos atkūrimo plane ypatingas dėmesys skirtas sumanioms investicijoms – ekonomiką skatinančiai paramai, kuria siekiama aiškių strateginių tikslų.

Komisija siūlo tris konkrečias iniciatyvas, kuriomis atsižvelgiama į pagrindinius ES energetikos tikslus. Pirma, parama strateginiams tinklų sujungimo projektams siekiant padėti spręsti tam tikrus esamus infrastruktūros trūkumus. Antra, skatinama investuoti siekiant toliau plėtoti jūros vėjo energiją – patikimą atsinaujinančiosios energijos šaltinį. Trečia, įgyvendinti kelis anglies dioksido surinkimo ir saugojimo parodomuosius projektus, kad norintys sumažinti išmetamuosius teršalus energijos gamintojai išsaugotų galimybę naudoti iškastinį kurą.

Įgyvendinant šias iniciatyvas bus pasiūlyta tikslinga ir tiksli parama konkretiems projektams. Ateinančiais metais juos reikės paremti politinėmis iniciatyvomis ir didelio masto investicijomis. Tačiau ES įnašas jau dabar gali būti svarus.

Visi projektai parinkti atsižvelgiant į jų bendresnę reikšmę, kaip antai infrastruktūrą, dėl kurios pagerės tiekimo saugumas visoje ES, ir technologinę ir logistinę projektų pažangą – tai bus reikšmingas žingsnis į priekį visai Europos energetikos pramonei. Projektų rezultatais ir Europos pramonės iniciatyvomis dioksido surinkimo ir saugojimo ir vėjo energijos srityse būtų skatinama technologinė pažanga pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą. Be to, įgyvendinant projektus būtų išnaudotos visos galimybės paskatinti daugiau investicijų, visų pirma bendradarbiaujant su Europos investicijų banku.

Europos energijos tinklų sujungimas

Praėjusių metų strateginėje energetikos apžvalgoje nustatyti skirtingi veiksmingos tiekimo saugumo politikos aspektai[5]. Energijos tiekimo užtikrinimo ir solidarumo veiksmų plane nurodytas poreikis užtikrinti pastovų tiekimą iš trečiųjų šalių partnerių, veiksmingai valdyti naftos ir dujų atsargas bei įdiegti reagavimo į krizes mechanizmus, skatinti energijos vartojimo efektyvumą, siekiant apriboti paklausą, ir kuo geriau panaudoti ES vietos energijos išteklius. Visų pirma pabrėžta, kad infrastruktūra yra neatsiejama energetinės sistemos dalis, tačiau rinka ne visada gali suteikti šią infrastruktūrą. Tinklų sujungimas turi teigiamą poveikį visiems: mažėjanti priklausomybė ir didėjanti konkurencija naudinga visai vidaus rinkai.

Neseniai sutrikus dujų tiekimui Europos namų ūkiams ir įmonėms, infrastruktūros klausimai pasidarė itin aktualūs. Pasidarė labai aišku, kokie neapsaugoti Europos energijos ištekliai ir kad jiems nėra aiškių alternatyvų esant nepritekliui. Kai kurios valstybės narės bandė padėti kompensuoti dujų stygių kitoms, tačiau dažnais atvejais to negalėjo padaryti, nes nebuvo reikiamų jungčių, kuriomis tą būtų galima padaryti. Taigi krizė parodė, kad esama rimtų tinklų sujungimo trūkumų. Tačiau tie patys infrastruktūros trūkumai turi ilgesnio laikotarpio poveikį Europos konkurencingumui: turime mažiau galimybių importuoti pigiausią energiją, o Europos įmonės ir vartotojai turi mažiau galimybių Europoje rinktis energiją geriausia kaina. To rezultatas – ilgalaikis Europos augimo suvaržymas.

Be to, dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės stringa energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimas. Energijos įmonės, lygiai kaip ir kitos, neapsaugotos nuo kreditų krizės: kyla realus pavojus, kad strategiškai labai svarbių projektų įgyvendinimas bus atidėtas, nebent būtų panaudotos viešosios investicijos ir skolintojai būtų įtikinti, kad šiuos projektus reikia paremti.

Todėl Komisija siūlo 1,5–2 mlrd. EUR paramą, numatytą ekonomikos atkūrimo plane, kuria būtų suteikti ištekliai, reikalingi pagrindiniams strateginiams tinklams sujungti. Strateginėje energetikos apžvalgoje nustatyti keli strateginiai energetikos prioritetai, siekiant pašalinti trūkumus ir pasinaudoti galimybėmis, būtent: Baltijos jūros regiono tinklų sujungimas, pietinis dujų koridorius, suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas, Viduržemio jūros regionas, Vidurio ir Pietryčių Europa, taip pat Šiaurės jūros vėjo jėgainių tinklas. Įgyvendinant projektus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius mažų salų, atskirtų nuo pagrindinių ES energijos tinklų, poreikius.

Atrinkdama projektus, Komisija vadovavosi strategine energetikos apžvalga ir siekė, kad būtų tiesiogiai atsižvelgta į tiekimo saugumo ir diversifikavimo tikslus. Šie projektai geografiškai paskirstyti visoje ES. Jų naudą pajus ne tik tos valstybės narės, kuriose jie bus įgyvendinami, bet visa Europos Sąjunga: jie bus strategiškai svarbūs užtikrinant energetinį saugumą apskritai, bus suteikta galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teikti pagrindines technologijas. Jie iš karto pagyvins ekonomikos augimą ir sutvirtins Europos ekonomiką ateityje.

Pasiūlymu bus paremta apie 20 projektų tiek dujų, tiek elektros srityje, jeigu paramos gavėjai atitiks pagrindinius kriterijus, kad projektai būtų įgyvendinami veiksmingai. Įtraukta nuostata, kuria atsižvelgiama į vieną iš dujų krizės metu išryškėjusių trūkumų – dujų srautų iš vakarų į rytus užtikrinimo problemą[6]. Svarbu, kad šie projektai būtų pakankamai užbaigti ir kad darbus būtų galima pradėti greitai, o valstybės narės sutiktų paspartinti procedūras ir reikiamų leidimų išdavimą.

Nauja jūros vėjo energijos karta

Gruodžio mėn. ES sutarus siekti nustatyto atsinaujinančiosios energijos tikslo, akcentuota, kaip svarbu diegti reikalingas technologijas. Siekiant šio tikslo pagrindinis vaidmuo teks vėjo energijai, kaip pabrėžiama Europos strateginiame energetikos technologijų plane. Siekiama, kad iki 2020 m. iš vėjo energijos būtų pagaminama 12–14 % ES elektros energijos, o daugiau kaip ketvirtadalį jos turėtų būti pagaminama iš jūros vėjo energijos. Ši tendencija turėtų tęstis, o augant šiam sektoriui sparčiausiai turėtų būti plėtojamos jūros vėjo jėgainės. Atsižvelgiant į tai, kad, daug projektų įgyvendinant pasienio pakrančių ir jūros zonose, dažnai prireikia tarpvalstybinės infrastruktūros ir kad gaminti jūros vėjo energiją technologiškai ir logistiškai yra sunkiau, ES turi atlikti itin svarbų uždavinį – skatinti investicijas, kurios kitu atvejų nebūtų vykdomos.

Vis dėlto akivaizdu, kad dabar trūkstant lėšų kyla grėsmė jūros vėjo energijos projektų plėtrai. Gali būti, kad gali tekti atidėti projektus, kurie jau galėtų būti praktiškai įgyvendinami, ir kai kuriems gamintojams dėl to jau teko sumažinti darbuotojų skaičių. Todėl Komisija siūlo skirti apie 0,5 mlrd. EUR projektams šiame sektoriuje. Projektai atrinkti atsižvelgiant į ES gebėjimą suteikti pridėtinės vertės jau pakankamai gerai parengtiems projektams – skatinti regioninį bendradarbiavimą, kad būtų pagerintas konkurencingumas ir investicijos į pažangias technologijas siekiant kurti naujos kartos vėjo turbinas, infrastruktūrą ir logistiką, kad technologiją būtų galima greitai įdiegti.

Švari energija ateičiai

Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS) yra viena iš pagrindinių ateities technologijų. CCS technologija leidžia tausiai gaminti elektros energiją iš iškastinio kuro: ji yra visuotinių pastangų iki 2050 m. per pusę sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų išmetimą pagrindinis aspektas. Ją taikydama Europa galėtų visiškai pasinaudoti vietiniais anglių, naftos ir dujų ištekliais. Plėtojant šią technologiją Europos pramonei būtų suteikta gerų rinkos galimybių plėtoti pasauliniu mastu svarbią technologiją. Vis dėlto CCS yra sudėtinga technologija, todėl gali praeiti daug metų, kol ji taps komerciškai gyvybinga.

Nustačiusi, kad iki 2015 m. turi būti parengta ir pradėta įgyvendinti 12 parodomųjų projektų, Europos Vadovų Taryba įvertino CCS potencialą. Kilus kreditų krizei šis tikslas pasidarė dar aktualesnis. Praėjusių metų gruodį Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad CCS technologija turi būti finansuojama skiriant dalį ŠESD ILPS aukcionuose gautų pajamų. Tačiau šiomis lėšomis nebus galima pasinaudoti iš karto ir jų neužteks, kad būtų galima įgyvendinti tiek projektų, kiek norima. Dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis dėl investuotojų atsargumo kyla grėsmė, kad Europos Vadovų Tarybos nustatyti tikslai nebus pasiekti.

Todėl Komisija siūlo paspartinti darbą, susijusį su šiais pagrindiniais parodomaisiais ir infrastruktūros projektais. Bus paremti penki projektai, kurių kiekvienam reikia 250 mln. EUR investicijų, siekiant užtikrinti, kad jie būtų pradėti. Jie bus įgyvendinami derinant technologijas ir atsižvelgiant į geologines sąlygas bei valstybes nares. Visi jie – vėlyvame parengimo etape, siekiant užtikrinti, kad investicija duotų naudos kuo greičiau. Svarbus parodomųjų projektų aspektas yra tas, kad jų rezultatais galės naudotis ir kiti veikėjai, todėl šiuo požiūriu pareigos bus aiškiai apibrėžtos.

Investavimas į kaimo bendruomenių ateitį

Kaimo bendruomenės taip pat gali labai nukentėti dėl ekonomikos nuosmukio. Sunkmečiu padidėja atskirties grėsmė, gali sulėtėti teigiami pokyčiai ekonomikai atsigaunant.

Viena iš svarbių šiuolaikiškos ekonomikos priemonių – plačiajuostis ryšys. Šiandienos Europoje jis suteikia plačių galimybių surasti naujų darbų, išmokti naujų įgūdžių, surasti naujų rinkų ir sumažinti sąnaudas. Jis būtinas mokykloms, bibliotekoms ir valdžios įstaigoms, taip pat įmonėms. Tai – pagrindinė priemonė, lemianti šiuolaikiškos ekonomikos veikimą. Tačiau šios infrastruktūros dar trūksta tose bendruomenėse, kur dėl mažo gyventojų tankio ir didelių sąnaudų rinkos tiekėjai šio ryšio neteikia. Yra daug sričių, kuriose plačiajuosčio ryšio technologiją jau reikia patobulinti, kad interneto sparta būtų tokia, kokios tikimasi šiandien. Todėl Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytas tikslas plėtoti plačiajuosčio ryšio tinklus, kad iki 2010 m. būtų pasiekta 100 % sparčiojo interneto aprėptis. Taip pat pabrėžtas poreikis pagerinti daugelio esamų tinklų veikimą, skatinti konkurencingas investicijas į šviesolaidžių tinklus ir atlaisvinti spektrą bevieliam plačiajuosčiam ryšiui.

ES jau naudojasi kaimo plėtros priemonėmis siekdama skatinti kaimo ekonomikos augimą ir gerinti bendrą kaimo bendruomenės būklę. Atliekant BŽŪP patikrinimą, nustatyta keletas naujų Europos žemės ūkiui itin aktualių uždavinių. Jeigu jų bus imtasi greičiau, žemės ūkio bendruomenės galės pradėti dirbti, kad šiuos uždavinius išspręstų ir geriau pasirengtų pagerėjusioms ekonominėms sąlygoms. Taip būtų atsižvelgta į ekonomikos atkūrimo plane pabrėžta būtinybę paspartinti ES struktūrinių priemonių įgyvendinimą, kad sunkmečiu būtų greitai pradėta investuoti.

Todėl Komisija siūlo, kad pasitelkus esamą kaimo plėtros priemonę būtų suteikta dvejopa parama kaimo ekonomikai. Pirma, 1 mlrd. EUR turėtų būti skirtas kaimo plėtros išlaidoms konkrečiam tikslui – plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai kaimo vietovėse plėtoti. Antra, 0,5 mlrd. EUR turėtų būti skirta siekiant paspartinti darbą sprendžiant naujus uždavinius, nustatytus atliekant BŽŪP patikrinimą.

Komisija nustatys, kokio dydžio investicijomis bus galima naudotis kiekvienoje valstybėje narėje, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 69 straipsnio 4 dalį. Jų dydį Komisija ketina nustatyti remdamasi esama paskirstymo tvarka.

Interneto plėtra kaimo bendruomenėse

Diegti plačiajuostį ryšį jau skatinama įgyvendinant ES kaimo plėtros politiką. 2007–2013 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros strateginėse gairėse[7] pabrėžta informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) reikšmė kaimo verslo įmonėms ir kaimo vietovių socialiniam bei ekonominiam vystymuisi. Skleisti ir skatinti naudoti IKT kaimo vietovėse itin svarbu, nes atgyja jų gyvenimas, pagyvinus ūkinę veiklą skatinama diversifikuoti ekonominę ir socialinę veiklą, suteikiama galimybė naudotis naujomis paslaugomis internetu ir remiama e. įtrauktis. Taip galima išspręsti palyginti menko IKT naudojimo žemės ūkio produktų sektoriuje problemą ir padėti augti tokiems sektoriams, kaip kaimo turizmas.

Be to, jeigu plačiajuosčio ryšio aprėptis mieste ir kaimo vietovėse neatitinka, arba jeigu internetu dar nepakankamai naudojamasi, kyla realus ekonominės ir socialinės atskirties pavojus. Tai gali nulemti kaimo ekonomikos sąstingį, nedarbą ir gyventojų skaičiaus mažėjimą.

Ekonomikos nuosmukio metu šis pavojus itin padidėja. Kuo regionas atokesnis, labiau atskirtas ir mažiau apgyvendintas, tuo jame mažesnė plačiajuosčio ryšio aprėptis ir galimybės naudotis internetu. Kuo mažesnė plačiajuosčio ryšio aprėptis regione – tuo didesnė tikimybė, kad regionas neturi pakankamai pajamų investicijoms.

Finansavimas galėtų būti skirtas šioms trims pagrindinėms sritims:

- Naujos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros sukūrimas, įskaitant tranzitinio tinklo įrangą (pvz., fiksuotas, antžeminis bevielis, palydovinis ryšys arba technologijų derinimas).

- Esamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros tobulinimas (pvz., patikimumo gerinimas, sparta, pajėgumas, aprėptis, geresnė paslaugų kokybė ir kt.).

- Pasyviosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimas (pvz.: civilinės inžinerijos darbai, kaip antai kabelių šulinių įrengimas ir kiti tinklo elementai, kaip antai nenaudojamos šviesolaidžio skaidulos), kartu plėtojant kitą infrastruktūrą (energetikos, transporto, vandens, kanalizacijos tinklai ir kt.).

Finansavimas būtų teikiamas taikant 321 priemonę „Pagrindinės paslaugos ekonomikai ir kaimo gyventojams“. Investicija papildytų esamas pastangas plėtoti plačiajuostį ryšį įgyvendinant sanglaudos politiką, atsižvelgiant į keliose kaimo vietovėse jau vykstantį darbą.

Per ateinančias savaites Komisija detaliai nurodys politikos galimybes skatinti plačiajuosčio ryšio diegimą kaimo vietovėse[8]. Ši iniciatyva bus glaudžiai susijusi su nauja ES plačiajuosčio ryšio strategija, kuria siekiama nustatyti veiksmų pagrindą siekiant plėtoti plačiajuostį ryšį visoje Europos Sąjungoje. Bus siekiama sustiprinti nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimą, skatinti kurti bendrą infrastruktūrą, kad ji būtų kuo efektyviau panaudojama, taip pat keistis gerąja patirtimi[9]. Gerai koordinuojant ir tinkamai derinant kaimo plėtros, IKT bei plačiajuosčio ryšio politiką ir struktūrines lėšas, galima išvengti dubliavimosi ir sukelti tokį skatinamąjį poveikį, kurio reikia norint pasiekti realių rezultatų.

Tokios iniciatyvos turi atitikti Sutartyje nustatytas valstybės pagalbos taisykles. Valstybės pagalbos taisyklėmis skatinamos tinkamai parengtos valstybės intervencijos, kuriomis geriausiai atsižvelgiama į tai, kad šiuose regionuose nėra plačiajuosčio ryšio už prieinamą kainą arba galimybės juo naudotis yra ribotos. Jomis užtikrinama, kad valstybės intervencijos būtų pagrįstos ir proporcingos.

Ateities uždavinių sprendimas

Atliekant 2003 m. Bendrosios žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo patikrinimą, nustatyti keli svarbūs nauji Europos žemės ūkio uždaviniai – klimato kaita, atsinaujinantieji energijos ištekliai, vandentvarka, biologinė įvairovė ir pieno sektoriaus restruktūrizavimas. 2008 m. lapkričio mėn. žemės ūkio ministrai nutarė šiems uždaviniams skirti papildomų išteklių iš savo kaimo plėtros programų laikantis Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai taisyklių. Vis dėlto ši papildoma parama numatyta tik nuo 2010 m. sausio mėn., o kai kurioms valstybėms narėms tik nuo 2013 m.[10]

Paspartinus darbą šioje srityje būtų pritraukta investicijų ir būtų galima pradėti įgyvendinti šiuos svarbius strateginius prioritetus. ES-12 valstybėms narėms būtų labai naudinga, jeigu šį darbą būtų galima pradėti 2009 m.

*****

Šiame komunikate nurodytos investicijos bus svarbus įnašas sprendžiant ekonomikos krizės problemas ir sutvirtinant Europos ekonomiką, kad ateityje ji būtų stipresnė ir konkurencingesnė. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą greitai apsvarstyti pasiūlymus ir juos patvirtinti kuo skubiau.

[1] COM(2008) 800.

[2] Gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, Briuselis.

[3] COM(2008) 859, 2008 12 10.

[4] 1,5 mlrd. EUR – 2009 m. ir 2 mlrd. EUR – 2010 m.

[5] COM(2008) 781, 2008 11 13.

[6] Pavyzdžiui, kad būtų išspręsta neseniai kilusi problema, kai dujų nebuvo galima teikti iš Austrijos Slovakijai ir kad būtų prisidėta sujungiant Bulgarijos ir Rumunijos tinklus.

[7] 2006 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimas 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių.

[8] Komunikate „Geresnės kaimo vietovių galimybės naudotis šiuolaikiškomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis“.

[9] Europos plačiajuosčio ryšio portalas ( European Broadband Portal ) www.broadband-europe.eu, kuriame taip galima keistis gerąja patirtimi, skelbti pranešimus apie viešuosius konkursus Europos mastu, gali turėti skatinamąjį poveikį siekiant optimaliai panaudoti turimas lėšas.

[10] Rumunijai ir Bulgarijai parama visai nenumatyta.