[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 30.1.2009

KOM(2009)26 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Bendros aviacijos erdvės su Gruzija kūrimas

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Bendros aviacijos erdvės su Gruzija kūrimas

1. Įvadas

Komunikate „Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimas“[1] Komisija pabrėžė, kaip svarbu sukurti bendrą aviacijos erdvę su ES Rytų ir Pietų kaimynėmis. Galutinis tikslas turėtų būti toks – suvienyti ES ir jos Rytų ir Pietų kaimynes partneres, kad veiklai rinkoje būtų taikomos tokios pačios taisyklės. Birželio 27 d. Europos Sąjungos Taryba „Išvadose dėl Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimo“ pritarė šiam tikslui ir pasidžiaugė pažanga kuriant platesnę bendrą aviacijos erdvę, į kurią iki 2010 m. bus įtrauktos ES kaimynės.

Europos aviacijos pramonės ekonominės plėtros požiūriu, ypač svarbu gerinti ES ir jos kaimyninių šalių santykius aviacijos srityje siekiant sukurti bendrą aviacijos erdvę. Skrydžiai į kaimynines šalis sudaro 19 % tarptautinių skrydžių už ES ribų – tai tik šiek tiek mažiau nei skrydžiai į Šiaurės Ameriką. ES jau integravo Šveicarijos, Norvegijos ir Islandijos aviacijos rinkas, 2006 m. birželio mėn. Europos bendrija ir jos valstybės narės pasirašė Europos bendrąjį aviacijos susitarimą (ECAA) su Vakarų Balkanų šalimis, o 2006 m. gruodžio mėn. – pirmąjį Europos ir Viduržemio jūros šalių oro susisiekimo susitarimą su Maroku.

Gruzija buvo viena pirmųjų šalių, pasirašiusių horizontalųjį oro susisiekimo paslaugų susitarimą su Europos bendrija tam, kad galiojančius dvišalius oro susisiekimo susitarimus su valstybėmis narėmis suderintų su Bendrijos teise. Susitarimas pasirašytas 2006 m. gegužės 3 d. ir įsigaliojo 2008 m. kovo mėnesį.

Siekdama glaudžiau bendradarbiauti su ES, Gruzija išreiškė susidomėjimą pradėti derybas dėl visapusiško aviacijos susitarimo ir pareiškė norą drauge su ES reformuoti tarptautinio oro susisiekimo struktūrą. 2008 m. gegužės mėnesį Gruzijos Ekonominės plėtros ministras rašte Europos Komisijai pareiškė, kad Gruzija pasirengusi toliau plėtoti oro susisiekimo santykius su Europos Sąjunga ir pradėti derybas su ES dėl bendros aviacijos erdvės susitarimo.

Tai rodo Gruzijos ryžtą pradėti derybas su Bendrija oro susisiekimo klausimais, kurios padėtų toliau integruoti rinkas.

Dabartinis pasiūlymas parengtas remiantis 2008 m. rugsėjo 1 d. Briuselyje vykusios neeilinės Europos Vadovų Tarybos rekomendacija skatinti santykius su Gruzija ir, inter alia , sukurti visapusišką plačios apimties laisvosios prekybos zoną, kai tik bus sudarytos tam reikiamos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, oro susisiekimo santykių užmezgimas padės glaudžiau susieti ES ir Gruzijos ekonomikas.

Todėl šiuo komunikatu Komisija rekomenduoja Tarybai įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl visapusiško susitarimo dėl bendros aviacijos erdvės su Gruzija, suderinant rinkos atvėrimą su lygiagrečiai vykdomu bendradarbiavimu reguliavimo ir (arba) konvergencijos srityje, visų pirma tokiose prioritetinėse srityse, kaip skrydžių sauga, saugumas, aplinkosauga, valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių taikymas – taip būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos ir teisingos bei vienodos konkurencijos sąlygos.

2. Dabartinė struktūra

ES ir Gruzijos santykiai reguliuojami Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, kuris įsigaliojo 1999 m. liepos 1 d. Dvišaliai santykiai tapo glaudesni po Gruzijos „rožinės“ revoliucijos 2003 m. ir 2006 m. lapkritį patvirtinus Europos kaimynystės veiksmų planą. Šio plano tikslas – stiprinti Gruzijos ir ES ekonominę integraciją ir politinį bendradarbiavimą. Tolesnis bendradarbiavimas aviacijos srityje minimas ES Gruzijai skirtame strateginiame dokumente 2007–2013 m. kaip vienas konkrečių veiksmų šiam politiniam tikslui pasiekti.

ES yra Gruzijos pagrindinė prekybos partnerė, kuriai tenka 31 % Gruzijos bendros išorės prekybos, 34 % jos eksporto ir 31 % importo[2]. Per pastaruosius trejus metus ES ir Gruzijos prekyba augo, tačiau kaip ir Gruzijos prekyba su kitomis pasaulio šalimis, jos asortimentas, o ypač Gruzijos eksporto į ES asortimentas, išliko nedidelis. Pagrindiniai Gruzijos eksportuojami produktai yra mineralinės alyvos, rūdos, metalo laužas ir žemės ūkio produktai, o ES į Gruziją daugiausia eksportuoja mašinas ir transporto įrangą. 2007 m. bendra ES ir Gruzijos dvišalės prekybos apyvarta sudarė 1,6 mlrd. EUR. Per pastaruosius dvejus metus Gruzijos ekonomika sparčiai augo (daugiau kaip 10 % per metus). Nors dėl 2008 m. rugpjūtį vykusio karo ir finansų krizės ekonomika gali sulėtėti, tačiau yra tikimybė, kad ateityje ji ir toliau augs. Pagrindinės Gruzijos ekonominės veiklos sritys yra mangano bei vario kasyba, mažoji pramonė (gėrimai, metalai, mašinos) ir žemės ūkio produktų gamyba. Pastaruoju metu ypač sparčiai augo paslaugų sektorius – nuo 54 % bendros ekonomikos pridėtinės vertės 2003 m. iki 65 % 2007 m. Privatus vartojimas NVS šalyse auga greičiau nei Kinijoje ar Indijoje (maždaug 10 % augimas į metus[3]).

Gruzija buvo labiausiai turistų lankomas regionas buvusioje Tarybų Sąjungoje. Nors turizmo pramonė iki šiol nepakankamai išvystyta, Gruzija turi galimybių turistus iš Europos pritraukti į Juodosios jūros pakrantę ir savo pasaulinio paveldo vietoves bei paminklus. Kadangi per pastaruosius metus Gruzijoje pajamos augo, daugiau kaip 12 % per metus išaugo išvykstamasis turizmas, ypač į Europos šalis.

Gruzijos aviacijos sektorius

Gruzijos oro susisiekimo bendrovių rinkoje dominuoja vietos bendrovė „Air Zena–Georgian Airways“, kuri siūlo skrydžius į daugelį ES sostinių. 2007 m. iš Gruzijos oro uostų reguliaraus oro susisiekimo skrydžiais skrido 590 000 keleivių, kurių 36 % gabeno Gruzijos, o 64 % – užsienio oro susisiekimo bendrovės. Sėkmingiausiai Gruzijoje veikianti užsienio oro susisiekimo bendrovė yra „Turkish Airlines”.

Nuo 2004 m. Gruzijos vyriausybė laikėsi labai atviros politikos, dėl kurios smarkiai išaugo oro eismas, kaip apibūdinama toliau šiame dokumente. Kai kuriuose dvišaliuose susitarimuose su ES valstybėmis narėmis Gruzija pašalino iki tol taikytus apribojimus. 2007 m. Gruzija pasirašė atviros oro erdvės susitarimą su JAV. Tokia atvira politika ir toliau didins oro eismą tarp Gruzijos ir trečiųjų šalių. Nuo 1999 m. iki 2007 m. Gruzijos eismo srautai iš viso augo 7,4 % per metus. Nuo 2007 m. iki 2008 m. skrydžių iš Gruzijos ir į ją padaugėjo nuo 112 iki 148, o užsienio oro susisiekimo bendrovių skaičius padidėjo nuo 13 iki 19. Dėl prastėjančių politinių santykių su Rusijos Federacija vis dažniau skrendama ne į Rusiją, o į Turkiją, Ukrainą ir ES šalis. Todėl 2008 m. pagrindiniu tarptautiniu maršrutu iš Gruzijos sostinės Tbilisio tapo skrydis į Stambulą, o ne į Domodedovo oro uostą (Rusija), kaip buvo iki tol; šiuo maršrutu gali skristi daugiau kaip 7 000 keleivių per mėnesį.

Pagrindinis Gruzijos oro uostas yra Tbilisio Tarptautinis oro uostas. Šalies aviacijos infrastruktūra labai pagerėjo 2007 m. vasario mėnesį atidarius naują Tbilisio Tarptautinio oro uosto terminalą ir modernizavus Batumio bei Kutaisio oro uostus. Batumio oro uostas galėtų turėti daug naudos dėl to, kad jis yra netoli Juodosios jūros ir Turkijos sienos.

Neseniai buvo restruktūrizuota Gruzijos transporto administracija. Nors už aviacijos politikos plėtrą atsakingas Gruzijos Ekonominės plėtros ministerijos Transporto departamentas, priežiūrą ir kontrolę vykdo tos pačios ministerijos padalinys Jungtinė transporto administracija. Jungtinėje transporto administracijoje Nacionalinė civilinės aviacijos direkcija atsakinga už eksploatavimo ir techninę oro vežėjų, paslaugų teikėjų ir oro uostų priežiūrą. Oro navigacijos srityje "Sakaeronavigatisa" yra nepriklausomas oro eismo valdymo paslaugų teikėjas Gruzijoje.

ES ir Gruzijos santykiai aviacijos srityje

ES ir Gruzijos rinkos glaudžiai susijusios. Gruzija yra tikroji Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) narė, o nuo 2006 m. – Jungtinės aviacijos administracijos (JAA) šalis kandidatė. Gruzija yra pateikusi prašymą tapti Eurocontrol nare. Gruzija yra sudariusi dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su 14 valstybių narių, tai pabrėžia, kad šiai Europos Sąjungos kaimynei ryšiai aviacijos srityje yra labai svarbūs. Gruzijos rinkoje veikia šios pagrindinės Europos oro susisiekimo bendrovės: „Lufthansa“, „Czech Airines“, „Air Baltic“, „Austrian Airines“ ir „British Mediterranean“.

Keleivių ir krovinių eismas tarp ES ir Gruzijos vis dar palyginti nedidelis (2007 m. 210 000 keleivių), tačiau nuo 2004 m. jis smarkiai auga – apie 14 % per metus. Itin padaugėjo skrydžių į ES valstybes nares. Tai reiškia, kad pasikeitė Gruzijos aviacijos rinkos kryptis iš Rusijos Federacijos į ES, Turkiją ir Ukrainą, ypač po to, kai pablogėjo Rusijos ir Gruzijos politiniai santykiai. Svarbiausios Gruzijos dvišalės ES rinkos yra Vokietija (39 % ES ir Gruzijos rinkos), Austrija (17 %), Latvija (14 %) ir Nyderlandai (9 %). Ypač padidėjo jungiamųjų skrydžių į ES ir transatlantinę rinką paklausa. Vienas paskirtas krovinių vežėjas teikia reguliarias krovinių vežimo iš Gruzijos į ES ir iš ES į Gruziją paslaugas.

Remiantis šios pramonės šakos prognozėmis, 2007–2016 m. numatomas 7,2 % vidutinis metinis eismo srautų tarp ES ir NVS šalių augimas, t. y. kur kas didesnis negu ES vidaus rinkos augimas.

Kalbant apie techninį bendradarbiavimą, pagal Tacis/Tracea programą ES pradėjo vykdyti du svarbius regioninius aviacijos projektus, kuriuose dalyvauja Gruzija; vienas iš jų skirtas oro eismo valdymui, o kitas – mokymams saugos klausimais.

3. Tolesnis santykių su svarbia kaimynine šalimi stiprinimas – Bendrijos taikomo metodo nauda ir pridėtinė vertė

Civilinės aviacijos sektorius (įskaitant infrastruktūrą, veiklos vykdytojus ir kitus sektoriaus atstovus) yra svarbi Europos ekonomikos sudedamoji dalis. Vien tik oro susisiekimo veiklos vykdytojai sukuria apytiksliai 0,6 % ES pridėtinės vertės ir suteikia darbą daugiau nei 400 000 žmonių (0,4 % visų ne finansų srities ūkio šakų darbuotojų)[4], o ES šiame sektoriuje dirba apytiksliai 3 mln. žmonių. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje sukūrus bendrą aviacijos rinką, veikla šiame sektoriuje tapo dinamiškesnė ir efektyvesnė, todėl gauta daug ekonominės ir socialinės naudos. 1992–2003 m. vidaus maršrutų Bendrijoje padaugėjo daugiau nei 40 %. 1990–2002 m. pagrindinių Bendrijos vežėjų našumas padidėjo 87 %[5]. Vis dėlto, visas vidaus rinkos potencialas nebus išnaudotas, jei santykių su trečiosiomis šalimis aviacijos srityje Bendrija neveiks kaip vienas darnus subjektas visada, kai toks požiūris padėtų sukurti pridėtinę vertę Europos aviacijos sektoriui ir vartotojam. Be to, šioje srityje sukauptą ES patirtį labai vertina trečiosios šalys. Tai ypač aktualu Gruzijai, su kuria ES norėtų užmegzti išskirtinius santykius.

Paprastai ES valstybės narės ir Gruzija yra sudariusios dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus, kuriuose numatomas ribotas rinkos atvėrimas ir griežtos rinkos sąlygos veiklos vykdytojams. Nors pagal kai kuriuos susitarimus rinka atveriama plačiau, pagal kitus iki šiol kiekvienai šaliai leidžiama paskirti tik po vieną oro vežėją, todėl faktiškai į rinką gali patekti tik du vežėjai. Dėl dabartinės valstybių narių ir Gruzijos dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų sistemos taikymo kai kuriose valstybėse narėse gali būti sudarytos kliūtys Bendrijos oro vežėjams bei vartotojams.

Bendrijos sudarytu aviacijos susitarimu aukščiausiu lygmeniu būtų sudarytos vienodos sąlygos visiems Bendrijos oro vežėjams, o visų valstybių narių keleiviai galėtų naudotis panašiomis sąlygomis ir dažnesniais skrydžiais tarp ES ir Gruzijos. Tai padėtų Gruzijai sugriežtinti savo saugos bei saugumo standartus ir taip Gruzijos bei ES vartotojams ir pramonei būtų lengviau naudotis oro susisiekimo paslaugomis. Visų pirma saugos srityje prireiks pastangų, kad būtų užtikrinta, jog aviacijos institucijos tikrai galėtų atlikti joms pavestas priežiūros funkcijas. Norint sėkmingai sukurti bendrą aviacijos erdvę su Gruzija, reikia gerinti Gruzijos administracinius gebėjimus įgyvendinti ES standartus konkurencijos, rinkos reguliavimo, saugos, saugumo ir aplinkos srityse. Todėl tam, kad būtų sustiprintas Gruzijos aviacijos sektorius, derybų metu ypatingą dėmesį reikėtų skirti bendradarbiavimui ir pagalbai reglamentavimo srityje. Atviroms rinkoms reikalinga struktūra, kuria užtikrinama sąžininga konkurencija ir aukšti saugos bei saugumo standartai ir taip užtikrinamos vienodos sąlygos ir lygiomis galimybėmis grindžiama sąžininga konkurencija.

Sprendžiant aplinkosaugos klausimus, susitarimas turi atitikti Bendrijos įsipareigojimus dėl darnaus vystymosi. Svarbu, kad susitarimu nebūtų suvaržytos ES galimybės taikyti reguliavimo arba ekonomines priemones, kuriomis siekiama sušvelninti nepageidaujamą vis intensyvesnio oro eismo šalutinį poveikį, ypač poveikį oro kokybei bei triukšmo lygiui šalia oro uostų ir visuotinės klimato kaitai.

Nors dar pernelyg anksti daryti galutines išvadas, naujausia ES patirtis, susijusi su aviacijos susitarimais, parodė, kad derybos dėl bendros aviacijos erdvės susitarimo arba Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimai turi reikšmingą poveikį reguliaraus oro susisiekimo tarp ES ir šalies partnerės augimui. Pavyzdžiui, nuo susitarimo su Maroku pasirašymo reguliarus oro susisiekimas išaugo daugiau kaip 25 %, o bendros keleivių pervežimo oro transportu apimtys augo ne mažiau kaip 10 % per metus.

Todėl galima tikėtis didelės ekonominės naudos iš ES ir Gruzijos bendros aviacijos erdvės; nors dėl geografinių veiksnių ir dėl to, kad turizmas ir kiti santykiai yra mažiau išvystyti, ši nauda gali būti mažesnė negu Maroko atveju. Tačiau akivaizdu, kad atvėrus rinkas ir abiems šalims pripažinus aviacijos standartus, oro susisiekimo rinkos dėl tradiciškai artimų ES ir Gruzijos ekonominių ir prekybos ryšių turėtų naudos.

Atvėrus rinką, ES ir Gruzijos piliečiai turėtų gerokai daugiau galimybių keliauti. Tikimasi, kad išaugus tiesioginių skrydžių tarp ES ir Gruzijos ir bendram skrydžių skaičiui, žymiai padidėtų prekybos ir turizmo srautai tarp ES ir Gruzijos. Didelę su tuo susijusios ekonominės naudos dalį gautų Europos oro susisiekimo bendrovės ir Europos ekonomika apskritai. Sukūrus bendrą aviacijos erdvę, atsirastų daug naujų rinkos galimybių tiems ES oro vežėjams, kurie norėtų pradėti skrydžius į Gruziją, tačiau šiuo metu neturi tam būtinų skrydžių teisių. Be to, Gruzijos vežėjams būtų lengviau integruotis į esamas Bendrijos oro vežėjų susivienijimus, todėl atsirastų galimybių kurti keleiviams skirtus integruotus produktus ir geresnes paslaugas, o pasinaudojus masto ekonomija padidėtų veiksmingumas. Jeigu politinė situacija išliks stabili ir Gruzija tęs plataus masto ekonomines ir politines reformas, tikimasi, kad jau pirmaisiais metais po ES ir Gruzijos bendros aviacijos erdvės sukūrimo keleivių srautas padidės 25 000, o nauda vartotojams bus ne mažesnė kaip 9 mln. EUR.

Politikos ir ekonomikos prasme ES yra naudinga užtikrinti, kad jos ekonominiai santykiai ir susisiekimas su kaimyninėmis šalimis būtų grindžiami bendrais standartais, suderinamais su Europos standartais pagal 1999 m. ES ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 58 straipsnį. Tai geriausia pasiekti Bendrijos lygmeniu sudarius visapusišką susitarimą, kuriame būtų numatyta abipusiškai pripažinti aviacijos standartus ir procedūras. Susitarimo galutinis tikslas – Gruzijos aviacijos sektorių integruoti į Europos Sąjungos bendrą aviacijos erdvę ir kuo geriau suderinti įstatymus užtikrinant abipusį pripažinimą pagrindinėse ES aviacijos teisės srityse.

Pasiūlymas suteikti plačius įgaliojimus deryboms su Gruzija reikštų, kad ES įsipareigoja atverti rinkas, siekti reguliavimo priemonėmis suderinti saugos bei saugumo standartus ir skatinti darnų kaimyninių valstybių vystymąsi. ES ir Gruzijos aviacijos susitarimas gali turėti platesnį ekonominį poveikį oro susisiekimui tarp ES ir kitų kaimyninių šalių prie ES rytinių sienų ir galėtų paskatinti aktyvesnį regioninį bendradarbiavimą. Tai bus aiškus politinis ženklas Gruzijai ir kitoms Kaukazo regiono šalims, kad ES yra pasirengusi kuo geriau integruoti jas į savo vidaus rinką. Kaip jau minėta, Gruzija pareiškė esanti pasiruošusi pradėti integracijos į bendrą su ES aviacijos erdvę procesą. Tai priklausys nuo Gruzijos sugebėjimo taikant abipusį pripažinimą suderinti aviacijos standartus su ES aviacijos standartais ir sukurti tvirtą teisinį pagrindą santykiams aviacijos srityje.

5. IšVADOS

Todėl Komisija mano, kad svarbu Gruzijai pasiūlyti visapusiškas galimybes stiprinti bendradarbiavimą civilinės aviacijos srityje. Sudarius susitarimą su Gruzija būtų sukurta plati sistema, į kurią būtų įtraukti įvairesni aviacijos klausimai, kaip bendradarbiavimas skrydžių saugos, saugumo, oro eismo valdymo sistemų, technologijų ir mokslinių tyrimų reguliavimo srityje, taip pat verslo ir pramoninio bendradarbiavimo klausimais.

Civilinės aviacijos sektoriuje Gruzija ir ES turi daug naujų galimybių toliau stiprinti bendradarbiavimą transporto sektoriuje ir gauti abipusės naudos. Todėl dabar reikėtų imtis žingsnių, kad oro susisiekimas taptų viena iš pagrindinių ES ir Gruzijos bendradarbiavimo sričių, nes Gruzijai tai būtų vienas iš būdų integruotis į Europos struktūras ir rinkas. Susitarimas bus svarbus žingsnis kuriant Europos Sąjungos ir jos rytinių kaimynių bendrą aviacijos erdvę, o tai pagrindinis ES išorės politikos aviacijos srityje tikslas ir, apskritai, svarbus ES išorės politikos elementas.

Bendrijos lygmens susitarimas patenkins Gruzijos lūkesčius geriau integruotis į Europos aviacijos struktūras ir suderinti rinkos atvėrimo naudą su bendradarbiavimu reguliavimo, technikos ir pramonės srityse, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos visiems veiklos vykdytojams ir suteikta privalumų vartotojams. Oro susisiekimo susitarimo su Gruzija akivaizdi politinė ir ekonominė pridėtinė vertė ilgainiui galėtų atitinkamai paskatinti daugiau šalių regione ir padėtų gerinti regioninį bendradarbiavimą Kaukaze. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, Komisija siūlo derėtis su Gruzija dėl visapusiško atviro oro aviacijos susitarimo bei jį sudaryti ir rekomenduoja Tarybai įgalioti Komisiją pradėti derybas dėl tokio susitarimo.

Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų toliau tobulinami ir įgyvendinami siūlomame Tarybos sprendime nustatyti uždaviniai.

[1] COM(2005) 79 galutinis, 2005 3 11.

[2] Šaltinis: Europos Komisija http://www.delgeo.ec.europa.eu/en/trade/enpi_csp_georgia_en1.pdf

[3] „Airbus Global Market Forecast 2007-2026“, p.101.

[4] Eurostatas „Statistics in focus“, 37/2007, ISSN 1561-4840.

[5] Priedas prie Komisijos komunikato „Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimas“ COM (2005) 79 galutinis.