[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 23.1.2009

KOM(2009) 22 galutinis

2009 M. BENDROJO BIUDŽETO PRELIMINARUS TAISOMOJO BIUDŽETO NR. 1 PROJEKTAS

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III skirsnis – Komisija

(pateikta Komisijos)

2009 M. BENDROJO BIUDŽETOPRELIMINARUS TAISOMOJO BIUDŽETO NR. 1 PROJEKTAS

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUSIII skirsnis – Komisija

Atsižvelgdama į:

- Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 272 straipsnį,

- Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 177 straipsnį,

- 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1525/2007[2], ypač į jo 37 straipsnį,

Europos Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia 2009 m. biudžeto preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 1 projektą.

TURINYS

1. Įvadas 4

2. ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas 4

2.1. Potvyniai Rumunijoje 4

2.2. Finansavimas 5

IŠLAIDŲ SUVESTINĖS PAGAL SKIRSNIUS PAKEITIMAI

Išlaidų suvestinės pagal skirsnius pakeitimai perduodami atskirai per SEI–BUD sistemą. Informacijai skirtas išlaidų suvestinės pagal skirsnius pakeitimų tekstas anglų kalba pateikiamas biudžeto priede.

1. Įvadas

Į 2009 m. preliminarų taisomojo biudžeto Nr. 1 projektą (toliau – PTBP) įtraukti šie elementai:

- Dėl potvynių padarinių Rumunijoje mobilizuojamos ES solidarumo fondo lėšos – 11,8 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų.

- Atitinkamai 11,8 mln. EUR sumažinami biudžeto eilutės 13 03 16 (Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Konvergencija) mokėjimų asignavimai.

2. ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas

2.1. Potvyniai Rumunijoje

2008 m. liepos mėn. gana didelė Rumunijos dalis nukentėjo nuo liūčių, kurios sukėlė smarkius potvynius ir nuošliaužas. Per Tarybos reglamento (EB) Nr. 2012/2002[3] 4 straipsnyje nustatytą 10 savaičių terminą Rumunijos valdžios institucijos pateikė paraiškas finansinei paramai iš ES solidarumo fondo gauti.

Komisijos tarnybos išsamiai išnagrinėjo paraišką pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, ypač pagal jo 2, 3 ir 4 straipsnius. Svarbiausius įvertinimo elementus galima apibendrinti taip:

1) Paraiška Komisijai pateikta 2008 m. spalio 1 d., nepasibaigus 10 savaičių terminui po pirmosios žalos, kuri buvo užfiksuota 2008 m. liepos 24 d.

2) Tai – stichinė nelaimė. Bendrą tiesioginę žalą Rumunijos valdžios institucijos įvertino 471,4 mln. EUR. Ši suma sudaro apytikriai 83 % Rumunijai taikomos įprastinės 556,8 mln. EUR dydžio ribos Solidarumo fondo lėšoms mobilizuoti (t. y. 0,6 % Rumunijos BNP). Visa tiesioginė žala yra finansinės paramos dydžio apskaičiavimo pagrindas. Kaip apibrėžta reglamento 3 straipsnyje, finansinė parama gali būti naudojama tik svarbiausioms gelbėjimo operacijoms.

3) Bendra žalos suma yra mažesnė nei įprastinė riba, todėl paraiška pateikta remiantis vadinamuoju ypatingos nelaimės regione kriterijumi, nurodytu Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje, kurioje nustatomos sąlygos, kuriomis galima mobilizuoti Fondo lėšas „esant išskirtinėms aplinkybėms“. Pagal šį kriterijų regionas gali iškirtinai pasinaudoti Fondo pagalba, jei jis nukentėjo nuo ypatingos nelaimės, dažniausiai nuo stichinės, kuri padarė žalos daugumai jo gyventojų ir kurios padariniai labai dideli ir ilgai atsilieps gyvenimo sąlygoms regione bei jo ekonominiam stabilumui.

4) Paraiška pateikta dėl pagalbos penkioms apskritims (Maramurešo, Sučavos, Botošanio, Jasai, Niamco), esančioms Rumunijos šiaurės rytuose. Nukentėjęs regionas – ištisinė sritis, kurios dalys ribojasi viena su kita ir kurioje gyvena daugiau negu 3 mln. gyventojų. Rumunijos valdžios institucijos nurodė, kad nuo potvynių nukentėjo didžioji šios srities gyventojų dalis. Nuo stichinės nelaimės tiesiogiai nukentėjo 241 savivaldybė, kurioje iš viso gyvena 1,6 mln. gyventojų – jose visiškai ar iš dalies sunaikinti privatūs būstai ir žemės ūkio pasėliai.

5) Rumunijos valdžios institucijos pateikė įrodymą, patvirtinantį, kad nukentėjusiame regione bus jaučiami sunkūs ilgalaikiai padariniai gyvenimo sąlygoms ir ekonominiam stabilumui. Pranešta, kad didelė žala padaryta pagrindinei infrastruktūrai, žemės ūkiui, miškininkystei, gyvulininkystei ir privatiems būstams. Nukentėjusio regiono ekonomika glaudžiai susijusi su žemės ūkio sektoriumi, o potvyniai užtvindė 39 214 ha žemės ūkio paskirties žemės ir 240 ha miškų. Manoma, kad nukentėjusiose srityse iki 2009 m. nebus vykdoma jokia žemės ūkio gamyba. Be to, smarkiai nukentėjo pagrindinė infrastruktūra: iš viso buvo užtvindyta 1 949 km kelių, buvo visiškai sugriauta 2 000 tiltų ir 87,6 km pylimų ir užtvankų. Potvyniai sugadino kelius Rumunijos pasienyje su Moldova ir Ukraina, todėl smarkiai nukentėjo Rumunijos ir Europos šiaurės bei šiaurės rytų dalyje esančių šalių ekonominiai mainai. Stichinė nelaimė sukėlė ilgalaikius padarinius gyvenimo sąlygoms nukentėjusiame regione – sugriauti maždaug 14 644 namų ūkiai, ilgą laiką nėra galimybės naudotis pagrindine infrastruktūra (vandeniu ir energija), dėl stipriai apgadintos transporto infrastruktūros visiškai izoliuotos maždaug 100 savivaldybių.

6) Rumunijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad pagrindinės neatidėliotinos operacijos, kurios atitinka paramos reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį, kainuoja 390,8 mln. EUR ir šią sumą išskaidė pagal operacijų rūšis. Pagrindinė stambi operacija susijusi su neatidėliotinu transporto ir vandens infrastruktūros veikimo atkūrimu ir skubiu prevencinės infrastruktūros, kuri apsaugotų nuo potvynių, veikimo užtikrinimu. Operacijų, kurios galėtų būti finansuojamos iš fondo, rūšys bus aiškiai nustatytos įgyvendinimo susitarime.

7) Rumunijos valdžios institucijos nurodė, kad paraiškos pateikimo metu nebuvo gauta finansavimo iš jokių kitų Bendrijos šaltinių.

8) Rumunijos valdžios institucijos taip pat paskelbė, kad reikalavimus atitinkančios žalos draudimas nepadengs.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Rumunijos paraiškai dėl 2008 m. liepos mėn. potvynių remiantis ypatingos nelaimės regione kriterijumi ir panaudoti Solidarumo fondo lėšas.

2.2. Finansavimas

Bendras metinis Solidarumo fondo biudžetas yra 1 mlrd. EUR. Pagrindinė Fondo įsteigimo priežastis – solidarumas, todėl Komisija laikosi požiūrio, kad pagalba iš šio Fondo turėtų būti laipsniška. Tai reiškia, kad, remiantis ankstesne praktika, nustatytą ribą (0,6 % BNP arba 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių sumų yra mažesnė) viršijančiai žalai padengti reikėtų skirti didesnę pagalbą nei žalai, kuri nesiekia tos ribos. Anksčiau nustatant asignavimus didelėms nelaimėms buvo taikomas toks koeficientas: 2,5 % visos tiesioginės žalos, jei ji nesiekia viršutinės ribos Fondo lėšoms gauti, ir 6 %, jei riba viršyta. Ypatingų nelaimių regione koeficientas yra 2,5 % visos tiesioginės žalos. Pagalbos iš Solidarumo fondo apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. Solidarumo fondo metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Tarybos bei Europos Parlamento.

Šiuo atveju siūloma taikyti panašias procentines normas ir skirti tokio dydžio pagalbą:

(EUR) |

Tiesioginė žala | Riba | Suma, pagrįsta 2,5 % koeficientu | Suma, pagrįsta 6 % koeficientu | Bendra siūlomos paramos suma |

Potvyniai Rumunijoje | 471 415 101 | 566 845 000 | 11 785 377 | - | 11 785 377 |

Išmokėjus šią kompensaciją paskutinio metų ketvirčio asignavimams liks dar mažiausiai 25 % Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnio 2 dalį.

Šiuo pradiniu biudžetinių metų etapu sunku tiksliai numatyti, kokiose srityse galima būtų perskirstyti lėšas. Tačiau siekiant išvengti poreikio skirti naujus mokėjimo asignavimus, 11,8 mln. EUR sumą biudžeto eilutei 13 06 01 siūloma skirti iš biudžeto eilutės 13 03 16 „Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Konvergencija“, kad būtų padengti atitinkami poreikiai, susiję su ES solidarumo fondo mobilizavimu. Eilutės 13 03 16 įgyvendinimas bus atidžiai stebimas visus biudžetinius metus.

SUVESTINĖ LENTELĖ PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Finansinė programa Išlaidų kategorija, išlaidų subkategorija | 2009 m. finansinė programa | 2009 m. biudžetas | PTBP Nr. 1/2009 | 2009 m. biudžetas + PTBP Nr. 1/2009 |

|ĮA |MA |ĮA |MA |ĮA |MA |ĮA |MA | | 1. TVARUSIS AUGIMAS | | | | | | | | | | 1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti |11 272 000 000 | |11 768 997 000 |11 024 385 513 | | |11 768 997 000 |11 024 385 513 | |1b. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti |48 428 000 000 | |48 426 884 669 |34 975 134 166 | |-11 785 377 |48 426 884 669 |34 963 348 789 | | Iš viso | 59 700 000 000 | |60 195 881 669 | 45 999 519 679 | |-11 785 377 | 60 195 881 669 | 45 987 734 302 | | Marža[4] | | |4 118 331 | | | |4 118 331 | | | 2. GAMTOS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR VALDYMAS | | | | | | | | | | Iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos |46 679 000 000 | |41 131 356 325 |41 083 823 325 | | |41 131 356 325 |41 083 823 325 | | Iš viso | 59 639 000 000 | |56 121 437 011 | 52 566 129 680 | | |56 121 437 011 | 52 566 129 680 | | Marža | | |3 517 562 989 | | | |3 517 562 989 | | | 3. PILIETYBĖ, LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS | | | | | | | | | | 3a. Laisvė, saugumas ir teisingumas |872 000 000 | |863 925 000 |617 440 000 | | |863 925 000 |617 440 000 | |3b. Pilietybė |651 000 000 | |650 963 000 |678 960 000 |+11 785 377 |+11 785 377 |662 748 377 |690 745 377 | | Iš viso | 1 523 000 000 | |1 514 888 000 | 1 296 400 000 | +11 785 377 | +11 785 377 | 1 526 673 377 | 1 308 185 377 | | Marža[5] | | |8 112 000 | | | |8 112 000 | | | 4. ES KAIP PASAULINIO MASTO VEIKĖJA[6] |7 440 000 000 | | 8 103 930 360 | 8 324 169 158 | | | 8 103 930 360 | 8 324 169 158 | | Marža | | | -419 930 360 | | | | -419 930 360 | | | 5. ADMINISTRAVIMAS[7] |7 699 000 000 | |7 700 730 900 | 7 700 730 900 | | |7 700 730 900 | 7 700 730 900 | | Marža | | | 76 269 100 | | | | 76 269 100 | | | 6. KOMPENSACIJOS | 210 000 000 | |209 112 912 | 209 112 912 | | |209 112 912 | 209 112 912 | | Marža | | | 887 088 | | | | 887 088 | | | IŠ VISO | 136 211 000 000 | 123 858 000 000 | 133 845 980 852 | 116 096 062 329 | +11 785 377 | 0 |133 857 766 229 | 116 096 062 329 | | Marža | | |3 187 019 148 |8 083 937 671 | | |3 187 019 148 |8 083 937 671 | |

[1] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[2] OL L 343, 2007 12 27, p. 9.

[3] 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

[4] Skaičiuojant maržą pagal 1a išlaidų kategoriją į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) neatsižvelgta.

[5] Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) suma įtraukiama viršijant atitinkamas išlaidų kategorijas, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime (OL C 139, 2006 6 14).

[6] 2009 m. 4 išlaidų kategorijos maržoje neįskaičiuoti asignavimai, susiję su Neatidėliotinos pagalbos rezervu arba lankstumo priemonės mobilizavimu.

[7] Apskaičiuojant 5 išlaidų kategorijos maržą iki viršutinės ribos, atsižvelgiama į 2007–2013 m. finansinės programos 1 išnašą – 78 mln. EUR darbuotojų įnašų į pensijų sistemą.