[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA | Briuselis, 21.1.2009 KOM(2009) 10 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI Komunikatas ir veiksmų planas, kuriais siekiama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių {KOM(2009) 11 galutinis} KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI BEI REGIONŲ KOMITETUI Komunikatas ir veiksmų planas, kuriais siekiama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių(Tekstas svarbus EEE) 1. Įžanga Jūrų transportui taikoma daug sudėtingų administracinių procedūrų, net ir tais atvejais, kai laivai plaukioja tik iš vieno ES uosto į kitą (ES vidaus jūrų transportas) ir kai krovinį sudaro tik į laisvą apyvartą išleistos prekės („Bendrijos prekės“). Todėl vežant prekes ES vidaus jūrų transportu patiriama su administraciniu teisės aktų laikymusi susijusių išlaidų, dėl kurių rečiau naudojamasi galimybe vežti vidaus rinkos prekes jūrų transportu. Taikant šias procedūras turi būti laikomasi nemažai (daugiausia ES) teisės aktų, kuriuos sudaro muitų ir transporto taisyklės, veterinarijos bei augalų apsaugos reglamentai ir formalumai, kurių turi laikytis į uostus atplaukiantys arba iš jų išplaukiantys laivai; todėl dauguma suinteresuotųjų šalių mano, kad šios procedūros yra didžiausia ES vidaus jūrų transporto kliūtis. Kadangi sausumos transportui panašios administracinės procedūros netaikomos, dauguma suinteresuotųjų šalių paragino imtis veiksmų, susijusių su jūrų transporto sektoriui taikomomis procedūromis. Visų pirma, Taryba savo 2006 m. gruodžio 11 d. išvadose dėl trumpųjų nuotolių laivybos (TNL, angl. SSS) skatinimo pabrėžė, kad reikia skatinti naudotis trumpųjų nuotolių laivyba ir tuo tikslu paprastinti administracines procedūras. 2007 m. vasario 12 d. Tarybos išvadose dėl Lisabonos strategijos dar kartą išreikštas šis poreikis. 2006 m. pabaigoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pakartojo savo raginimą atsisakyti jūrų transporto vidaus sienų kontrolės. Komisija, atlikdama Baltosios knygos dėl transporto politikos[1] laikotarpio vidurio apžvalgą, paskelbė apie Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių kūrimą. Poreikis pašalinti nepalankias ES vidaus jūrų transporto eismo sąlygas, lyginant su kitomis transporto rūšimis, taip pat buvo pabrėžtas mėlynojoje knygoje – Komunikate „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“[2]. Ši idėja yra visiškai suderinama su Komisijos teisės aktų paprastinimo Europos Sąjungoje strategija. Komisija taip pat priėmė Komunikatą dėl Europos uostų politikos[3], kuriame kalbama apie neadministracines kliūtis. 2. Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių tikslas Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių sąvoka praplečia vidaus rinkos sąvoką, nes panaikinus arba supaprastinus administracines ES vidaus jūrų transporto procedūras, pastaroji apims ir ES vidaus jūrų transportą; tuo siekiama, kad ši transporto rūšis taptų patrauklesnė naudotojams, veiksmingesnė, konkurencingesnė ir kad ja naudojantis būtų labiau saugoma aplinka. Tuo tikslu Komisija nustatė nemažai priemonių, kurios aprašytos šiame komunikate. 3. trumpųjų nuotolių laivybos vaidmuo įvairiarūšio krovininio transporto logistikos grandinėje 3.1. Trumpųjų nuotolių laivyba prisideda prie tvaraus ir saugaus judumo Dėl globalizacijos ir ES plėtros pastaraisiais dešimtmečiais labai išaugo transporto kiekis, todėl susidarė transporto spūstys, padidėjo žala aplinkai ir sumažėjo saugumas. Prognozės rodo, kad transporto paklausa ir toliau didės, o tai reiškia, kad reikėtų optimaliai panaudoti visas transporto rūšis, visų pirma trumpųjų nuotolių laivybą, kuri gerai pritaikyta prie Europos geografinės situacijos ir prie ilgos bei tokiai laivybai palankios pakrantės. Nors, be abejo, galima nuveikti dar daugiau, TNL galima laikyti aplinkai mažiausiai kenksminga transporto rūšimi, kuria naudojantis patiriama palyginti mažai išorinių išlaidų ir labai veiksmingai vartojama energija. Laivyba taip pat yra palyginti saugi transporto rūšis, o su jos infrastruktūra susijusios išlaidos yra daug mažesnės nei sausumos transporto atveju. Jei būtų labiau naudojamasi TNL, Bendrijai būtų lengviau pasiekti po Kioto protokolo galiojimo laikotarpio nustatytus išmetamo CO2 kiekio mažinimo uždavinius. 3.2. Techniniai sprendimai, padėsiantys supaprastinti administracines procedūras Pagrindinis tokio supaprastinimo principas – privalomas laivų eismo stebėjimo įrangos įrengimas laivuose. Pagal Direktyvą 2002/59/EB[4] beveik visų kategorijų laivuose privaloma įdiegti automatinę identifikavimo sistemą (AIS). Eismui tam tikrose vietose stebėti įdiegiamos laivų eismo paslaugų (LEP, angl. VTS) bei laivų eismo informacijos ir valdymo sistemos (LEIVS, angl. VTMIS), kurias taikant naudojamasi AIS informacija, pakrantės radarais ir radijo ryšiu. 2006 m. ES priėmė TJO SOLAS konvencijos pakeitimus, kuriais siekiama, kad nuo 2009 m. sausio tolimojo laivų identifikavimo ir sekimo (TLIS, angl. LRIT) sistemas būtų privaloma įdiegti laivuose, kurių bendroji talpa yra lygi arba didesnė nei 300 GT. Šios sistemos bus tvirtesnis pagrindas kuriant su prekėmis ir laivyba susijusią elektroninę jūrų eismo aplinką, dėl kurios šis sektorius taps konkurencingesnis ir kuri padės rasti alternatyvius dabartinės administracinės kontrolės ir dokumentų tikrinimo sprendimus. Šiomis aplinkybėmis, įdiegus integruotą jūrų eismo stebėjimo sistemą, skirtą laivų judėjimui jūroje stebėti, bus geriau stebimas laivų eismas. 4. Priemonių, kuriomis galima pagerinti trumpųjų nuotolių laivybos vidaus rinką, vertinimas 4.1. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis Suinteresuotosios šalys pastabų apie Europos transporto erdvę be kliūčių pateikė per 2006 m. birželį pradėtas konsultacijas dėl integruotos jūrų politikos. 2007 m. spalį buvo pradėtos specialios viešosios „Konsultacijos dėl Europos transporto erdvės be kliūčių, kuria sustiprinama Europos vidaus jūrų transporto vidaus rinka“ internetu. 2007 m. gruodį ši idėja buvo pristatyta nacionaliniams pagrindiniams TNL centrams, 2008 m. balandį – jūrų transporto vadovams, ji taip pat pristatyta 2007 m. kovą ir 2008 m. balandį surengtuose seminaruose; ši idėja sulaukė tik teigiamų pastabų. 2007 m. kovą ir 2008 m. balandį šiai idėjai pristatyti skirti seminarai buvo surengti Briuselyje ir Antverpene, o 2007 m. spalį buvo įsteigta patariamoji suinteresuotųjų šalių grupė, kurią sudarė pramonės bei administracijos ekspertai ir kuri turėjo teikti pasiūlymus ir stebėti, kaip vykdomas poveikio vertinimo tyrimas. Klausimai, kilę per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, aprašyti toliau. 4.2. Per konsultacijas pabrėžta pagrindinė administracinė našta Suinteresuotųjų šalių nuomone, su jūrų transportu susijusios administracinės procedūros per dažnai yra be reikalo sudėtingos, perteklinės ir nesuderintos valstybėse narėse arba uostuose. Dėl jų sulėtėja į uostus įplaukiančių arba iš jų išplaukiančių laivų operacijos, o pakrovimo ir iškrovimo operacijos vis labiau uždelsiamos. Iš tiesų, Bendrijos jūrų uostai priklauso ES išorės pasienio ruožui; į juos įplaukiantys laivai susiduria su įvairiomis administracinėmis atvykimo ir išvykimo procedūromis, kurias atliekant taikoma daug ES ir tarptautinių teisės aktų (nuo muitų ir mokesčių mokėjimo taisyklių iki sienų kontrolės taisyklių, prekybos, statistikos, aplinkos ir atliekų, augalų apsaugos, veterinarijos ir sveikatos apsaugos, transporto ir saugumo bei saugos reglamentų (žr. poveikio vertinimo ataskaitos A priede pateiktą sąrašą)). Tokie reglamentai ne visada tinkamai suderinti, todėl kartais uždelsiamos operacijos, kartojasi procedūros ir patirama pernelyg didelių administracinių išlaidų. Uostų administracijos arba muitinės pareigūnai gali neleisti vykdyti pakrovimo (iškrovimo) operacijų tol, kol nebaigti pranešimų iš laivų teikimo formalumai. Dėl muitinės įstaigų darbo laiko kai kuriuose uostuose vėluojama apdoroti informaciją. Suinteresuotosios šalys pranešė apie problemas, kylančias dėl skirtingos nusistovėjusios tvarkos, kuri priklauso nuo pakrovimo uosto valdytojo organizacijos. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse tam tikrų muitinės dokumentų originalus reikia atiduoti muitinės įstaigoms, kurios gali būti įsikūrusios toli nuo prieplaukos, o dėl muitinės įstaigų darbo laiko arba jų buvimo vietos gali kilti logistinių problemų. Kai kuriuose uostuose laivą galima pradėti iškrauti tik tuomet, kai baigti visi dokumentų tvarkymo formalumai, o tai gali trukti iki pusės dienos. Be minėtų problemų, šiuo komunikatu siekiama spręsti ir kitas administracines kliūtis: - Dėl besidubliuojančių techninių teisės aktų pavojingų prekių vežimas jūra yra ribojamas, brangus ir sudėtingas, todėl galimybė vežti prekes jūrų transportu dažnai neišnaudojama ir prekės vežamos sausumos transportu. - Kita didelė kliūtis – kalbos problema; kai kurios uostų administracijos atsisako priimti laivų manifestus ir sertifikatus kitų šalių kalbomis. - Rimta problema gali būti laivavedybos (locmanų) paslaugos. TNL laivai reguliariai įplaukia į tuos pačius uostus, o jų kapitonai žino tų uostų fizines ypatybes. Nepaisant to, daugeliu atvejų privaloma naudotis uosto locmano pagalba. Nors kai kurios šalys suteikia atleidimo nuo laivavedybos sertifikatus (ANLS, angl. PEC), dažnai tuos sertifikatus sunku gauti dėl nacionalinių reikalavimų. - Elektroninius manifestus priima ne visi ES uostai. Tik 55 % uostų naudojamos elektroninės laivų ir krovinių informacijos apdorojimo sistemos; vis dar įprasta naudotis faksimilinio ir telefono ryšio priemonėmis. - Tik kelios valstybės narės taiko nacionalinį „vieno langelio“ principą. SafeSeaNet ir uostų tinklų ryšys labai ribotas; duomenimis keičiamasi tik nacionalinėms institucijoms paprašius. Uostai vieni kitiems praktiškai beveik nesiunčia elektroninių žinučių. Įvertintos dėl šių administracinių procedūrų patiriamos išlaidos (plg. poveikio vertinimo ataskaitą). 5. Veiksmų planas Siekdama sukurti jūrų transporto vidaus rinką ir Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių, Komisija siūlo veiksmus, kurių reikia imtis, įskaitant teisines priemones, priemones, kurioms reikia tolesnio pasirengimo (jos bus siūlomos vėliau), ir rekomendacijas valstybėms narėms. Buvo atliktas šių priemonių poveikio vertinimas; jo ataskaitą galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje. 5.1. Priemonės, kurių artimiausiu metu bus imtasi ES lygmeniu 5.1.1. Laivams, kurie plaukioja tik iš vieno ES uosto į kitą, taikomų muitinės formalumų supaprastinimas Kuriant Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių siekiama, kad jūrų transportas būtų veiksmingesnis. Tuo tikslu siekiama panaikinti administracinius formalumus, taikomus į laisvą apyvartą išleistoms prekėms (Bendrijos prekėms): nebūtų reikalaujama pateikti iš vieno ES uosto į kitą atvykusių laivų, vežančių Bendrijos prekes, dokumentus, kuriais įrodomas prekių Bendrijos statusas. Tai dar vienas svarbus žingsnis link vidaus rinkos sukūrimo. 2009 m. pradžioje Komisija pasiūlys iš dalies keisti reglamentą, kuriuo išdėstomos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos[5], siekdama nustatyti prielaidą, kad iš vieno Bendrijos uosto į kitą vežamoms prekėms būtų suteiktas Bendrijos prekių muitinis statusas ir kad nebūtų reikalaujama pateikti Bendrijos statusą įrodančių dokumentų. Ši prielaida bus taikoma tik toms prekėms, kurios vežamos iš vieno Bendrijos muitų teritorijai priklausančio uosto į kitą laivu, kuris nėra atplaukęs iš bet kurio šiai teritorijai nepriklausančio arba I kontrolės tipo laisvojoje zonoje (kaip nustatyta Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatose) esančio uosto, neplaukia į tokį uostą arba nėra į jį įplaukęs, jeigu tos prekės vežamos su valstybėje narėje parengtu bendruoju vežimo dokumentu. Tokiais laivais vežamoms ne Bendrijos prekėms bus taikoma tranzito procedūra. Todėl galima panaikinti dabartinę prielaidą, kuri taikoma tik laivams, plaukiojantiems iš vieno Bendrijos muitų teritorijos uosto į kitą ir turintiems išankstinį muitinės leidimą – vadinamąjį „licencijuotų reguliarių laivybos paslaugų“ leidimą. Komisija siūlys, kad naujos taisyklės įsigaliotų 2010 m. Komisijos nuomone, tinkamas būdas pasiekti vieną iš pagrindinių Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių kūrimo tikslų – labai sumažinti su Bendrijos vidaus jūrų transportu susijusią administracinę naštą nedarant neigiamo poveikio kitoms jūrų transporto, kuriuo vežamos prekės iš trečiųjų šalių, rūšims – iš dalies keisti reglamentą, kuriuo išdėstomos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos. Taip bus dar padidinta nauda, kurios tikimasi iš atnaujinto muitinės kodekso ir elektroninės muitinės, mažinant su transportu susijusią administracinę naštą. 5.1.2. Spartesnio su gyvūniniais ir augaliniais produktais, vežamais iš vieno ES uosto į kitą, susijusių dokumentų tikrinimo gairės Su Bendrijos kilmės gyvūniniais produktais ir gyvais gyvūnais susiję dokumentai tikrinami tais atvejais, kai šie produktai iškraunami uostuose, kuriuose yra pasienio kontrolės punktas ir kai jie iš vieno Bendrijos uosto į kitą yra vežami nereguliariu ir netiesioginiu jūrų transporto maršrutu. Tuo siekiama išvengti, kad trečiosios šalies kilmės prekės nebūtų netyčia arba sukčiaujant pristatomos kaip Bendrijos kilmės prekės, nes tai gali kelti rimtą pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugai Bendrijoje. Specialiomis gairėmis Komisija skatins veiksmingiau ir greičiau įforminti su gyvūniniais ir augaliniais produktais, vežamais Bendrijos vidaus jūrų transportu, susijusius dokumentus, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 89/662/EEB[6] dėl veterinarinių patikrinimų, Tarybos direktyvoje 90/425/EEB[7] dėl veterinarinių ir zootechninių patikrinimų bei Tarybos direktyvoje 2000/29/EB[8] dėl augalams ir augaliniams produktams taikomų apsaugos priemonių. Būtų galima rasti būdų, kaip susieti patikras, visų pirma dokumentų tikrinimus, kurias reikalaujama atlikti, kad būtų galima leisti Bendrijos uostuose įforminti su tokiomis prekėmis susijusius dokumentus. Dauguma suinteresuotųjų šalių nurodė, kad tie patys tikrinimai atliekami kelis kartus, todėl delsiama įforminti dokumentus ir patiriama didesnių su jų įforminimu susijusių išlaidų. Iš kai kurių faktų taip pat galima spręsti, kad kai kuriuose uostuose taikoma geroji patirtis suteikia galimybę vykdyti veiksmingesnę kontrolę nesusilpninant saugos. Tokia geroji patirtis bus nurodyta gairėse dėl gyvūniniams ir augaliniams produktams, vežamiems jūrų transportu, taikomų operacijų. Gairėse bus paaiškintos, inter alia , procedūros, taikomos vežant Bendrijos kilmės gyvūninius produktus ir gyvus gyvūnus, tuo atveju, kai laivas atplaukia į uostą, kuriame yra pasienio kontrolės postas, ir procedūros, taikomos vežant ne Bendrijos kilmės gyvūninius produktus ir gyvus gyvūnus. Jos taip pat bus taikomos tranzitu vežamoms prekėms, perkrautoms prekėms arba tiesiogiai importuojamoms prekėms. Jose bus skatinama taikyti bendrą metodą, naudotis elektroninėmis duomenų perdavimo priemonėmis bei veiksmingiau derinti veiksmus su muitine ir paaiškinama reguliarių paslaugų sąvoka. Komisija nedelsdama pradės diskusijas su valstybėmis narėmis, siekdama, kad dėl gairių būtų susitarta 2009 m. Prireikus per dabartinę Bendrijos importo procedūrų, taikomų gyvūnų produktams ir gyviems gyvūnams, peržiūrą būtų galima svarstyti šių procedūrų pakeitimus. 5.1.3. Dokumentų, kuriuos reikalaujama pateikti pagal įvairius teisės aktus, racionalizavimas Kita administracinių procedūrų paprastinimo priemonė – paaiškinti, kaip naudotis TJO FAL suderintomis formomis; tuo tikslu bus priimtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria pakeičiama Direktyva 2002/6/EB dėl pranešimo formalumų, nustatytų į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams[9], pasiūlymas. Pasiūlyme bus reikalaujama keičiantis duomenimis naudotis elektroninėmis duomenų perdavimo sistemomis ir ne vėliau kaip iki 2013 m. nustoti naudotis popieriniais dokumentais. Pasiūlymu bus siekiama įgyvendinti „vieno langelio“ principą, kuriuo remiantis visos administracinės procedūros bus suderintos su įvairiomis įstaigomis ir atliekamos naudojantis elektroninėmis duomenų perdavimo priemonėmis. Be to, bus panaikinti sutampantys direktyvų 95/21/EB[10], 2000/59/EB[11], 2002/59/EB ir Reglamento (EB) Nr. 725/2004[12] reikalavimai, o informacija bus pateikta standartiniu formatu. Ši priemonė bus naudinga tuo, kad ją įgyvendinus bus sparčiau atliekamos administracinės procedūros, nes bus sukurtas tinklas, kuriuo naudodamiesi transporto operatoriai ir už su dokumentais susijusių formalumų atlikimą atsakingos agentūros galės tuos formalumus atlikti tik vieną kartą. 5.2. Priemonės, kurių vidutinės trukmės laikotarpiu bus imtasi ES lygmeniu Be pirmiau minėtų priemonių, kurių bus imtasi artimiausiu metu, Komisija, bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, 2009 m. pradės tartis dėl toliau aprašytų priemonių įgyvendinimo, siekdama pateikti sprendimus 2010 m. 5.2.1. Laivams, plaukiojantiems iš vieno ES uosto į kitą, bet įplaukiantiems į trečiosios šalies uostą arba laisvąją zoną, taikomų administracinių formalumų paprastinimas Komisija jau numatė, kad vidutinės trukmės laikotarpiu laivams, kurie įplaukia į trečiojoje šalyje arba laisvojoje zonoje esantį uostą, reikėtų palengvinti trumpųjų nuotolių laivybą ir susisiekimą jūros greitkeliais sukuriant elektronines Bendrijos prekių, vežamų šiais laivais, identifikavimo pagal atnaujintą muitinės kodeksą priemones ir įgyvendinant „vieno langelio“ principą. Šiomis priemonėmis Komisija dar labiau sumažins Bendrijos prekes į Bendriją įvežančių operatorių išlaidas. 5.2.2. Geresnis elektroninis duomenų perdavimas Prie 2006 m. Komisijos baltosios knygos dėl transporto politikos pridėtame veiksmų plane Komisija pareiškė, kad ji siūlys priemones elektroninėms laivybos sistemoms įdiegti. Iš tiesų, Europos Sąjungoje taikoma ne tik Direktyva 2002/59/EB, kuri yra teisinis LEIVS suderinimo ir valstybių narių dalijimosi duomenimis pagrindas, bet jau įdiegtos arba netrukus bus įdiegtos ir kelios uosto bendruomenės informavimo sistemos. Kiekviena iš jų siekiama skirtingo tikslo. Sukurti keli tinklai, kuriais naudodamosi valstybės narės gali keistis informacija apie laivų eismą. Todėl reikia, kad šios sistemos, įskaitant SafeSeaNet tinklą, būtų integruojamos ES lygmeniu. Jūrų eismo stebėjimo sistemų integravimas labai pagerins laivų stebėjimą ir eismo sekimą. Tai palengvins administracines procedūras, taikomas į uostus įplaukiantiems arba iš jų išplaukiantiems laivams, o taip pat muitinės procedūras. Iš tiesų, muitinės įstaigos turėtų naudotis elektroninėmis laivybos sistemomis, o šios sistemos turėtų būti visiškai suderinamos su elektroninėmis muitinės sistemomis, nustatytomis Sprendimu 70/2008/EB[13]. Sukūrus vientisą transporto dokumentų srautą, kaip siekiama Komisijos e. krovinių projektu, galiausiai padidės trumpųjų nuotolių laivybos pajėgumas konkuruoti didesnėje dalyje tiesioginio (angl. door-to-door ) transporto koridorių. 5.2.3. Administracinis „vieno langelio“ principas Komisija rengia „nacionalinio vieno langelio“ principo įgyvendinimo priemones. „Vieno langelio“ principas – sistema, leidžianti prekybininkams laikantis visų su importu arba eksportu susijusių reguliavimo reikalavimų pateikti informaciją vienai įstaigai. Šiuo metu laivų kapitonams uostuose reikia susisiekti su keliomis įstaigomis, kad būtų galima atlikti visas administracines procedūras. Tai labai padidina išlaidas, sulėtina prekių tvarkymo greitį ir mažina bendrą sistemos patikimumą. Būtų labai naudinga įsteigti vieną visų dokumentų tvarkymo įstaigą. Iš tiesų, administraciniai formalumai būtų atliekami elektroninėmis priemonėmis arba tarpusavyje derinant įstaigų veiksmus. Pirmasis etapas baigtas Sprendimu 70/2008/EB, kuriuo nustatomas su prekėmis susijusiems formalumams taikomas „vieno langelio“ principas. Įgyvendinimo priemonės ir priemonės, kuriomis siekiama, kad visa uosto administracijai reikalinga informacija būtų pateikiama vieną kartą, bus sukurtos bendradarbiaujant su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis. Ši priemonė bus susieta su elektroninio duomenų perdavimo priemone, kurią taikant laivų kapitonai ir administracijos kiek įmanoma dažniau keisis informacija elektroniniu formatu. 5.2.4. Pavojingų prekių vežimo jūra taisyklių paprastinimas Vežant pavojingas prekes jūrų transportu taikomos griežtesnės taisyklės nei tokias prekes vežant kelių transportu. Tarptautiniame pavojingų krovinių vežimo jūra kodekse[14] ir Direktyvoje 2002/59/EB yra specialios nuostatos dėl pavojingų prekių vežimo. Jomis nustatoma speciali procedūra, kurią taikant reikia pateikti išankstinius pranešimus bei deklaracijas ir kuri yra daug griežtesnė nei procedūra, taikoma vežant pavojingas prekes kelių transportu. Vienas iš sprendimų būtų supaprastinti ro-ro laivams, kuriais vežami sunkvežimiai, atitinkantys Tarybos direktyvos 94/55/EB[15] reikalavimus arba Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais[16] (angl. ADR), taikomas taisykles. Kai bus suteiktas leidimas, nebereikės skrupulingai laikytis minėtame kodekse ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų sudėtingų procedūrų. Jūrų administracijos turėtų pripažinti sunkvežimių ADR sertifikatus. Su pavojingų prekių vežimu, sandėliavimu ir atskyrimu susijusios bendrosios taisyklės ir toliau bus taikomos laikantis ADR kodekso, bet juo remiantis kai kuriais atvejais taip pat turėtų būti leista laivais vežti daugiau pavojingų prekių rūšių ir didesnį tokių prekių kiekį. Komisija ketina pasikonsultuoti su suinteresuotosiomis šalimis, susijusiomis su pavojingų prekių vežimu visomis transporto rūšimis, siekdama pateikti pasiūlymą dėl suderintų supaprastintų taisyklių arba paraginti valstybes nares priimti regioninius susitarimus, panašius į susitarimo memorandumą, kurį jau priėmė su Baltijos jūra besiribojančios šalys. Siūlomas paprastinimas nesusilpnins saugos ir saugumo. 5.3. Rekomendacijos valstybėms narėms 5.3.1. Administracinių patikrų koordinavimas siekiant sutrumpinti laivų iškrovimo ir pakrovimo laiką Kita priemonė – prireikus rengti vienkartines patikras, per kurias visų įstaigų (pvz., sveikatos ir saugos, aplinkosaugos, veterinarijos, fitosanitarijos ir t. t.) atstovai, kuriems reikia atlikti patikras uoste esančiuose laivuose, tai darytų koordinuotai ir vienu metu. Taip sumažėtų vėlavimų ir sutrumpėtų laivų iškrovimo bei pakrovimo laikas. Valstybės narės turėtų skatinti uostų administracijas bendrai planuoti savo patikras, kad sumažėtų neigiamas ekonominis poveikis TNL, bet nesuprastėtų patikrų kokybė. 5.3.2. Lengvesnis administracinis bendravimas Reikalavimas dokumentus pateikti nacionaline kalba dažnai kliudo plėtoti TNL tinklą. Kai kurie regionai išsprendė šias problemas sutikdami priimti dokumentus kaimyninės šalies arba anglų kalbomis. Valstybės narės yra skatinamos įvertinti, ar įmanoma visuose administraciniuose dokumentuose arba atliekant administracines procedūras vartoti antrą kalbą, kuri būtų anglų arba kita susitarta kalba. Reikėtų užtikrinti, kad būtų taikomos SOLAS konvencijos (nurodytos Direktyvos 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo) V skyriaus 14 taisyklės 4 dalies nuostatos, nes valstybės narės yra šios konvencijos susitariančiosios šalys. Praktiškai tai reikštų, kad tinkamas uostuose dirbančio personalo (muitinės įstaigų, uostų administracijų, sveikatos apsaugos inspektorių ir t.t.) bendravimas su laivo įgula vyks viena bendra kalba. 5.3.3. Atleidimo nuo laivavedybos sertifikatų (ANLS) išdavimas Valstybės narės raginamos sukurti reguliavimo sistemą, kurią taikant būtų galima lengviau atleisti nuo laivavedybos. Taikant šią reguliavimo sistemą kapitonams, nekalbantiems tos šalies kalba, turėtų būti suteikta galimybė gauti atleidimą nuo laivavedybos. Tai galima išspręsti paprastinant galiojančius reglamentus, kad visiems operatoriams, teikiantiems įprastas laivybos paslaugas, būtų lengviau pateikti prašymą suteikti ANLS. Reikalavimai, kurių reikia laikytis norint gauti ANLS, turėtų būti pagrįsti ir neturėtų būti grindžiami protekcionizmo principu. Pasikeitus paslaugos pobūdžiui, neturėtų būti reikalaujama, kad kapitonas visapusiškai įrodytų tinkamą kvalifikaciją ir tai, kad išlaikyti egzaminai, kurių reikia ANLS gauti. Taikant šią priemonę sumažėtų TNL operatorių išlaidos ir sutrumpėtų uostuose esančių laivų iškrovimo ir pakrovimo laikas. Veiksmų, būtinų tam, kad ši rekomendacija įsigaliotų, reikės imtis nacionaliniu lygmeniu. Juos nacionalinės valdžios institucijos turės suderinti tarpusavyje. 5.3.4. Srauto ir erdvės racionalizavimas uostuose Kita rekomenduojama priemonė – uostuose fiziniu būdu atskirti vietas, skirtas TNL laivų, kuriais vežami konteineriai, eismui ir ro-ro laivų eismui. Ši priemonė naudinga tuo, kad būtų racionaliau valdomas uosto eismas ir sutrumpėtų laivų iškrovimo ir pakrovimo laikas uostuose. Taikant šią priemonę galėtų padidėti su infrastruktūra susijusios išlaidos, tačiau ji duotų ir naudos. Visų pirma, ši priemonė galėtų padėti išspręsti problemą, susijusią su tolimais nuotoliais plaukiojantiems laivams suteikta pirmenybe, ir leistų trumpais nuotoliais plaukiojantiems laivams optimizuoti bei paspartinti keliones pirmyn ir atgal. 6. tolesni veiksmai 6.1. Geresnio bendro administracinių paslaugų koordinavimo visais lygmenimis mechanizmas Nepakankamas administracinių tarnybų ir operatorių (pvz., uostų administracijos, uosto terminalo valdytojo, muitinės įstaigos, už sveikatos apsaugą atsakingų tarnybų, fitosanitarijos ir veterinarijos kontrolės bei patikros įstaigų, laivybos agentų, laivų kapitonų) veiklos koordinavimas uostuose ir nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis laikomas pagrindine nepagrįstų laivybos išlaidų bei neproduktyvios veiklos priežastimi. Valstybės narės turėtų raginti vietos valdžios institucijas geriau koordinuoti veiklą užtikrinant tokią administracinės veiklos pakopų seką, dėl kurios nebūtų bereikalingų vėlavimų. Prie šio plano vykdymo turėtų prisidėti visos suinteresuotosios šalys. Jame turėtų būti nustatyti su TNL susijusios administracinės naštos mažinimo tikslai ir numatytas būtinas mokymas naudotis įprastomis ir pažangiosiomis susisiekimo priemonėmis. Europos lygmeniu pagrindinių TNL centrų grupė[17] turėtų nurodyti, koks turėtų būti valstybių narių ir uostų ryšys, pranešti apie besitęsiančias problemas ir siūlyti sprendimus. Komisija turėtų siekti reikiamo Komisijos ekspertų grupių specialiaisiais klausimais (transporto, aplinkos, muitų, sienų kontrolės, sveikatos apsaugos ir kt.) bendradarbiavimo ir keitimosi informacija. 6.2. Stebėsena ir atskaitomybė Artimiausi veiksmai turėtų būti įgyvendinti 2010 m., o vidutinės trukmės laikotarpio veiksmai – 2013 m. Transporto rūšies pakeitimo priemonių poveikis turėtų būti juntamas praėjus metams po tų priemonių įgyvendinimo. Komisija stebės, kaip pažangą kuriant Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių, atkreips dėmesį į visas problemas, kilsiančias įgyvendinimo etapu, ir prireikus numatys reikiamus taisomuosius veiksmus. Komisija stengsis įtraukti šiame komunikate aprašytų veiksmų ataskaitą, kurioje, pvz., bus apžvelgiamos valstybių narių teisinių ir kitų veiksmų, rekomenduojamų šiame komunikate, įsigaliojimo ataskaitos, į savo nuolatinę trumpųjų nuotolių laivybos ataskaitą, kurią numatyta pateikti 2012 m. 7. Išvada Kurdama Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių, Komisija siekia, kad pagerėtų bendras ES vidaus jūrų transporto veiksmingumas. Tuo tikslu siekiama pašalinti pagrindines administracines kliūtis, trukdančias TNL plėtrai. Jei bus sudarytos geresnės sąlygos konkuruoti su kelių transportu, ši transporto rūšis labai padės ES laikytis aplinkosaugos įsipareigojimų ir spręsti energetikos problemas. Ši idėja – plačios strategijos, apimančios Jūrų greitkelių projektą, naująsias TNL paslaugas pagal Marco Polo programą ir TEN-T projektus, skaidresnius uosto mokesčius, veiksmingą geležinkelio bei vandens kelių sąsają su krašto giluma ir mažesnį uostų bei laivų poveikį aplinkai, dalis. TNL taip pat gali padėti ES išlaikyti tvirtą pažangiąją patirtį laivybos srityje ir toliau pirmauti ekonomikos globalizacijos srityje. [1] Komisijos komunikatas „Tenesustos Europos pažanga – užtikrinkime tvarų Europos judumą. Europos Komisijos 2001 m. baltosios knygos dėl transporto politikos laikotarpio vidurio apžvalga“, COM(2006) 314. [2] Komunikatas „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“, COM(2007) 575, 2007 10 10. [3] 2007 m. spalio 18 d. Komisijos komunikatas „Komunikatas dėl Europos uostams skirtos politikos“, COM(2007)616 [4] 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/597/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (OL L 208, 2002 8 5, p. 10). [5] Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 302, 1992 10 19, p. 1). [6] 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (OL L 395, 1989 12 30, p. 13). [7] 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 29). [8] 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1). [9] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/6/EB dėl pranešimo formalumų, nustatytų į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams (OL L 67, 2002 3 9, p. 31.). [10] 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė) (OL L 157, 1995 7 7, p. 1). [11] 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (OL L 332, 2000 12 28, p. 81). [12] 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (OL L 129, 2004 4 29, p. 6.). [13] Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 70/2008 dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos. [14] Tarptautinis pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksas, kurį 1960 m. priėmė Tarptautinė jūrų organizacija. [15] 1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo (OL L 319, 1994 12 12). [16] 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (angl. ADR). [17] Pagrindinių tolimųjų nuotolių laivybos centrų grupė. Šią grupę įkūrė Europos Komisija. Grupę sudaro valstybių narių bei šalių kandidačių ekspertai, trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo centrų atstovai ir jūrų pramonės forumas.