4.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/28

—

teigiamai vertina nuo strategijos įgyvendinimo pradžios Europos ir Afrikos suinteresuotųjų subjektų įdėtas pastangas ir pabrėžia, kad būtina tęsti, spartinti, stiprinti ir plėtoti jau pradėtas aštuonių partnerysčių iniciatyvas;

—

siūlo įtraukti Regionų komitetą į temines partnerystes įgyvendinančias darbo grupes, visų pirma nagrinėjančias valdymo, Tūkstantmečio vystymosi tikslų, klimato kaitos, migracijos, judumo ir užimtumo klausimus; pabrėžia, kad ES būtinos statistikos ir vertinimo priemonės, kurios leistų įvertinti Europos vietos ir regionų valdžios institucijų decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmus; primena, kad decentralizuoto bendradarbiavimo konferencijos turėtų tapti svarbiausiu Komisijos ir RK diskusijų forumu, kuriame ypatingas dėmesys būtų skiriamas ES ir Afrikos santykiams;

—

teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl ES, Afrikos ir Kinijos bendradarbiavimo ir primena, kad Europos Sąjungos Afrikoje įgyvendinamos pagalbos vystymuisi politikos ir Kinijos šiame kontinente vykdomos politikos tikslai ir priemonės skiriasi. Šie skirtumai dar labiau pabrėžia būtinybę stiprinti bendradarbiavimą kartu laikantis laikytis griežtų gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms kriterijų;

—

mano, kad jau dabar reikėtų numatyti priemones, kurios leistų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į trišalį ES, Afrikos ir Kinijos dialogą, visų pirma į bendradarbiavimo temų nustatymo procesą;

—

pabrėžia, kad ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis būtina toliau skirti ir didinti pagalbą Afrikos vystymuisi.

Pranešėjas

:

Jean-Louis Destans (FR/ESP)

Eras regiono generalinės tarybos pirmininkas

1.

palankiai vertina Komisijos paskelbtą komunikatą „Vieneri metai po Lisabonos aukščiausiojo lygio susitikimo: Afrikos ir ES partnerystės įgyvendinimas“, kuriame įvertinami pirmieji 2008–2010 m. veiksmų plano įgyvendinimo metai ir aštuonios teminės partnerystės, kurių tikslas – bendrosios ES ir Afrikos strategijos įgyvendinimas;

2.

teigiamai vertina nuo strategijos įgyvendinimo pradžios (2007 m. gruodžio mėn.) Europos ir Afrikos suinteresuotųjų subjektų įdėtas pastangas, kurios leido sukurti pagrindą partnerystei ir bendradarbiavimui platesnėje nei vystymasis, Afrika ir institucijos plotmėje;

3.

pabrėžia, kad šie pirmieji teigiami žingsniai nereiškia, jog nėra būtina tęsti, spartinti, stiprinti ir plėtoti jau pradėtas aštuonių partnerysčių iniciatyvas. ES ir Afrikos vystymosi ir bendradarbiavimo strategijos teigiamus rezultatus gali užtikrinti tik nuolatinis ir aktyvus abiejų šalių dalyvavimas. Pirmųjų veiksmų plano įgyvendinimo metų rezultatai turėtų tapti paskata Europos ir Afrikos suinteresuotiesiems subjektams dėti dar daugiau pastangų siekiant ilgalaikės strategijos sėkmės;

4.

palankiai vertina 2008 m. lapkričio 21 d. priimtą bendrą ES ir Afrikos Sąjungos ataskaitą, kurioje pateikiamos Europos Komisijos išvados;

5.

palankiai vertina Komisijos pastangas pateikti ne tik išvadas, bet ir rekomendacijas, kaip ateityje:

6.

pabrėžia, kad įgyvendinant šias rekomendacijas ir partnerystę trijose pagrindinėse srityse, visų pirma platesnėje nei vystymasis ir institucijos plotmėje, Regionų komiteto ir Europos bei Afrikos vietos ir regionų valdžios institucijų sukuriama pridėtinė vertė yra akivaizdi ir neginčijama, todėl Komisija komunikate turėtų tai pabrėžti;

7.

teigiamai vertina Komisijos komunikatą „ES, Afrika ir Kinija: siekiant trišalio dialogo ir bendradarbiavimo“ ir atkreipia dėmesį į jau pradėtus veiksmus, leidžiančius žengti pirmąjį žingsnį kuriant Afrikos žemynui naudingą sinergiją;

8.

mano, kad Afrikos žemyno ateičiai ypač svarbu, kad ES ir Kinija pradėtų bendradarbiauti. Kiekviena šių šalių atskirai jau plėtoja dvišalę partnerystę su Afrika ir atitinkamai yra jos pirmoji ir trečioji pagal dydį prekybos partnerės, kartu jos abi yra svarbiausios tiesioginės investuotojos šiame žemyne;

9.

laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į padėtį likusioje pasaulio dalyje, įskaitant sparčiai besivystančias šalis, būtina laikytis trišalės strategijos;

10.

primena, kad Europos Sąjungos Afrikoje įgyvendinamos pagalbos vystymuisi politikos ir Kinijos šiame kontinente vykdomos politikos tikslai ir priemonės skiriasi. Šie skirtumai dar labiau pabrėžia būtinybę stiprinti bendradarbiavimą;

11.

ragina Afrikos Sąjungą, Afrikos valstybes ir šio žemyno vietos ir regionų valdžios institucijas ryžtingai dalyvauti nustatant bendradarbiavimo sritis ir pradedant trišalį dialogą. Šis dialogas neturėtų apsiriboti tik Europos ir Kinijos politikos koordinavimu;

12.

skatina Afrikos žemyno, valstybių, regionų ir vietos politikus teikti bendradarbiavimo pasiūlymus srityse, kurios, jų nuomone, galėtų geriausiai padėti spręsti Afrikos vystymosi uždavinius;

13.

primena, kad šiuo klausimu būtina laikytis lankstaus ir pragmatinio požiūrio siekiant nuo pat pradžių numatyti visas galimo bendradarbiavimo sritis, kad kai kurios neliktų neįtrauktos;

14.

pabrėžia, kad Afrikoje labai intensyviai naudojami energijos ištekliai, todėl ypač svarbi bendradarbiavimo tema – „Tvarus aplinkos ir gamtinių išteklių valdymas“;

15.

stebisi, kad Komisijos dokumente sveikata, švietimas ir moksliniai tyrimai nėra prioritetinės bendradarbiavimo sritys, nors jos yra labai svarbios ilgalaikiam Afrikos vystymuisi ir yra JT veiklos bei ES ir Afrikos partnerystės prioritetai. Todėl ragina Komisiją šiose srityse pateikti daugiau pasiūlymų;

16.

rekomenduoja plėtojant trišalius santykius Afrikos Sąjungai suteikti privilegijuoto partnerio statusą ir skatina nepaisyti nacionalinių nesutarimų ir laikytis bendro, nuoseklaus požiūrio;

17.

džiaugiasi 2009 m. gegužės mėn. Prahoje rengiamu ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimu ir ragina Tarybą:

18.

pabrėžia, kad ES turi laikytis griežtų gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms kriterijų vykdama paramos vystymuisi politiką Afrikoje ir ją įgyvendinti remiantis dvišaliu ES ir Afrikos arba trišaliu ES, Afrikos ir Kinijos bendradarbiavimu;

19.

mano, kad šios sąlygos turėtų būti kuriamos dinamiškai ir nuosekliai, kad būtų sudaryta galimybė atsižvelgti į pasiektus rezultatus ir į Afrikos valstybių įgyvendinamą gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms politiką;

20.

pabrėžia, kad trišaliu ES, Afrikos ir Kinijos bendradarbiavimu neturėtų būti siekiama lygiuotis į Kinijos metodus ir tikslus, kadangi tokia strategija veikiau prieštarautų ES vertybėms ir principams bei Afrikos ilgalaikiams interesams, tačiau būtų galima bandyti ieškoti bendrų interesų;

21.

atkreipia dėmesį ilgalaikį Regionų komiteto, Europos, Afrikos ir Kinijos vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį plėtojant trišalį ES, Afrikos ir Kinijos dialogą. Vystantis dvišaliams ES ir Afrikos, Afrikos ir Kinijos, ES ir Kinijos santykiams, šiam dialogui turi būti skiriama dar daugiau dėmesio;

22.

mano, kad nustatant trišalio bendradarbiavimo ir dialogo tvarką, būtina įvertinti kiekvieno regiono ar vietovės ekonomines ir socialines sąlygas, prie jų prisitaikyti ir į šį tvarkos nustatymo procesą įtraukti ES, Afrikos ir Kinijos vietos ir regionų valdžios institucijas;

23.

pabrėžia, kad reikėtų parengti trišalio bendradarbiavimo ir dialogo įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės priemones, siekiant užtikrinti, kad visos šalys laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų;

24.

nerimauja dėl tarptautinės ekonomikos ir finansų krizės pasekmių Afrikos žemyne, kadangi pagrindinis dėmesys sutelktas į padėtį išsivysčiusiose šalyse;

25.

nuogąstauja, kad besivystančios šalys ir toliau išlieka nuošalyje. G-20 vadovų susitikimuose dalyvauja labai mažai Afrikos atstovų, todėl jie negali daryti įtakos priimant tarptautinius sprendimus ekonomikos krizei įveikti, nors tiesioginis ir netiesioginis jos poveikis šiam žemynui labai stiprus;

26.

primena, kad tiesioginį ir netiesioginį krizės poveikį Afrikai stiprina ir jos trapūs socialiniai ir ekonominiai modeliai. Tiesioginio poveikio pasekmės – dėl sulėtėjusios pasaulinės ekonomikos sumažėjęs Afrikos šalių žaliavų eksportas, žlugusios užsienio investicijos, dėl kreditų apribojimų išaugusi maisto krizės grėsmė, sumažėjusios pajamos, kadangi emigravę Afrikos gyventojai susiduria su nedarbo problema išsivysčiusiose šalyse ir perveda mažiau pinigų. Netiesioginis poveikis – visų pirma sumažėjusi parama vystymuisi ir išsivysčiusių šalių paskolų perorientavimas į paramą savo šalių ūkio veiklai;

27.

primena, kad TVF skaičiavimais, dėl ekonomikos krizės sulėtės Afrikos ekonomikos augimas, kuris 2009 m., geriausiu atveju, tepasieks 3 proc., taigi, baigsis laikotarpis, kai pastarąjį penkmetį augimas vidutiniškai pasiekdavo 6 proc. ir nuolat gerėjo ekonominė, politinė ir socialinė šio žemyno padėtis;

28.

mano, kad krizės laikotarpis Afrikos žemynui bus ypač sudėtingas dėl trapios socialinės politikos, be to gali išaugti humanitarinių, politinių ir socialinių krizių grėsmė, o tai savo ruožtu paskatintų nestabilumą regione ir sukurtų prielaidas naujiems konfliktams;

29.

todėl dar kartą pabrėžia ES ir Afrikos partnerystės ir ES, Afrikos ir Kinijos bendradarbiavimo projekto svarbą ir būtinybę toliau skirti ir didinti pagalbą Afrikos vystymuisi;

30.

apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių pareiškimų mažinti pagalbą vystymuisi; tai dar labiau pagilintų krizę Afrikoje;

31.

atsižvelgdamas į sudėtingą dabartinę finansinę padėtį, patvirtina, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo neapsiriboja tik finansine pagalba, institucijos taip pat perduoda žinias ir patirtį bei bendradarbiauja įgyvendinant konkrečius projektus;

32.

džiaugiasi, kad įgyvendinant ES ir Afrikos partnerystę buvo atsižvelgta į pilietinę visuomenę ir netradicinius dalyvius ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti konsultacijas su svarbiais institucijoms nepriklausančiais dalyviais, t. y. pilietine visuomene, akademine bendruomene ir privačiuoju sektoriumi, ir suteikti jiems galimybę aktyviai dalyvauti įgyvendinant ir vykdant bendros strategijos stebėseną;

33.

primena Komisijai, kad reikėtų skirti vietos ir regionų valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų palaikyti glaudžius ryšius su atitinkamomis Afrikos institucijomis ir kad šios institucijos bendradarbiautų švietimo, komunalinių paslaugų (vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas), infrastruktūros, transporto, ryšių, teritorijos ekonominės plėtros ir paramos vietos valdymui srityse. Be to, įgyvendindamos projektus šios institucijos įgijo žinių, įgūdžių ir patirties sektoriuose, kurie ypač svarbūs ekonominiam, socialiniam ir politiniam Afrikos žemyno vystymuisi;

34.

tvirtina, kad ES ir Afrikos partnerystėje labai svarbu skirti didesnį vaidmenį vietos ir regionų valdžios institucijoms ir kuo geriau pasinaudoti jų patirtimi;

35.

mano, kad anksčiau paskelbtuose komunikatuose, konkrečiai dokumente „Vietos valdžios institucijos – vystymosi proceso dalyvės“ Komisija aiškiai pripažino vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį tarptautinio bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis srityje; 2008 m. lapkričio 15–17 d. įvykusiose Europos vystymosi dienose vietos ir regionų valdžios institucijos ir Regionų komitetas turėjo progą pabrėžti savo indėlį į vystomąjį bendradarbiavimą ir būtinybę suteikti jiems galimybę veikti Europos ir tarptautiniu lygmeniu sprendžiant jų atsakomybės sričiai priklausančius klausimus;

36.

mano, kad pripažintas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo turėtų būti nuolat minimas visose ES bendradarbiavimo strategijose, visų pirma, skirtose Afrikai ir trišaliam ES, Afrikos ir Kinijos dialogui;

37.

todėl prašo Komisijos išplėsti ir sustiprinti konsultacijas su pilietine visuomene ir netradiciniais dalyviais ir būtinai į jas įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir joms atstovaujančias tarptautines asociacijas, kad būtų užtikrintas Europos ir Afrikos vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas vystomosios politikos rengimo procese;

38.

įsipareigoja skatinti ir remti Afrikos vietos ir teritorines valdžios institucijų koordinavimo pastangas nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis ir taip stiprinti Regionų komiteto ir Europos bei Afrikos vietos ir regionų valdžios institucijų struktūruotą dialogą;

39.

mano, kad įgyvendinant ES ir Afrikos partnerystę vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dalyvauti trimis lygmenimis:

40.

todėl siūlo įtraukti Regionų komitetą į temines partnerystes įgyvendinančias darbo grupes, kuriose dalyvauja didžiausius įsipareigojimus prisiėmusios valstybės narės, Komisija ir Tarybos sekretoriatas. Regionų komitetas primena, kad jis dalyvauja demokratinio valdymo ir žmogaus teisių grupės darbe ir norėtų, kad jo dalyvavimo sritis būtų išplėsta, visų pirma jį įtraukiant į partnerystes, kuriose vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo, pavyzdžiui, partnerystė siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, partnerystė dėl klimato kaitos, partnerystė dėl migracijos, judumo ir užimtumo;

41.

primena, kad šiuo metu nėra tikslių ir išsamių duomenų, kurie atspindėtų vietos ir regionų valdžios institucijų vystomajam bendradarbiavimui skiriamas lėšas, taip pat nežinoma, kokios yra prioritetinės bendradarbiavimo sritys ir kokie šiam tikslui sutelkti žmogiškieji ištekliai, nors ši informacija labai svarbi siekiant užtikrinti ES ir Afrikos partnerystę įgyvendinančių iniciatyvų nuoseklumą ir sinergiją;

42.

todėl pabrėžia, kad ES būtinos statistikos ir vertinimo priemonės, kurios leistų įvertinti Europos vietos ir regionų valdžios institucijų decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmus Afrikoje atsižvelgiant į tai, kad tokie veiksmai negali būti vertinami tik finansiniu požiūriu, kadangi šių institucijų suteikiama nemateriali pagalba yra taip pat labai didelė;

43.

džiaugiasi, kad Komisija pritaria, jog būtina sukurti decentralizuoto bendradarbiavimo „biržą“, kuri sudarytų palankias sąlygas keistis informacija ir vietos lygmeniu formuotis naujoms decentralizuoto bendradarbiavimo partnerystėms, susijusioms su jau pradėtais įgyvendinti veiksmais;

44.

primena, kad Regionų komitetas, bendradarbiaudamas su Komisija, yra pasirengęs sukurti tokią „biržą“ ir organizuoti jos veiklą. Tai galėtų būti interneto portalas, kuris tarsi pratęstų kasmet rengiamų decentralizuoto bendradarbiavimo konferencijų veiklą;

45.

primena, kad decentralizuoto bendradarbiavimo konferencijos turėtų tapti svarbiausiu forumu, kuriame būtų diskutuojami ir strateginiu bei politiniu požiūriu aptariami decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmai. Šiuose forumuose reikėtų ypatingą dėmesį skirti ES ir Afrikos santykiams siekiant padėti plėtoti Europos ir Afrikos vietos ir regionų valdžios institucijų bendro darbo kultūrą, stengtis geriau susipažinti su vietos vystymosi problemomis ir nustatyti ES ir Afrikos partnerystės strategines gaires;

46.

mano, kad ES ir Afrikos partnerystėje turėtų dalyvauti ne tik Europos vietos ir regionų valdžios institucijos;

47.

pabrėžia, kad vykstantis decentralizacijos procesas ir intensyvus Afrikos urbanizavimas, taip pat ekonomikos ir finansų krizės padariniai, kurie visų pirma bus juntami vietos lygmeniu, lemia tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos tampa svarbiausiomis dalyvėmis sprendžiant vystymosi uždavinius;

48.

mano, kad reikia dėti pastangas ir užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią vystomąją politiką, todėl būtina atsižvelgti į Afrikos vietos ir regionų valdžios institucijas;

49.

ragina Komisiją konsultuotis ne tik su pilietine visuomene, bet ir su netradiciniais dalyviais, Europos ir Afrikos vietos ir regionų valdžios institucijomis ir joms atstovaujančiomis tarptautinėmis organizacijomis;

50.

skatina Afrikos vietos valdžios institucijoms atstovaujančias tarptautines asociacijas geriau derinti veiksmus su Afrikos Sąjunga ir Afrikos valstybėmis siekiant didesnės Afrikos nacionalinių ir subnacionalinių veiksmų sinergijos;

51.

pabrėžia tiek Europos, tiek ir Afrikos vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį informuojant visuomenę apie vystymosi problemas ir įtraukiant į konkrečių projektų įgyvendinimą vystymosi klausimais besidominčias vietos organizacijas ir piliečius. Vykdydamos tokią veiklą, vietos ir regionų valdžios institucijos padeda plėtoti partnerystę, kurios sėkmė labai priklauso nuo Šiaurės ir Pietų šalių visuomenės paramos bendradarbiavimo ir vystymosi tikslams;

52.

primena, kad negalima užtikrinti veiksmingo demokratinio valdymo be vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese;

53.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendindamos projektus padeda stiprinti demokratiją ir formuoti gero valdymo politiką remiantis Europos vietos savivaldos chartijos principais ir gairėmis;

54.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas įgyvendinant projektus, kuriais siekiama spręsti kasdienes problemas, padeda stiprinti pasitikėjimą vietos demokratija;

55.

atkreipia dėmesį į decentralizuoto bendradarbiavimo principo svarbą įgyvendinant vystomosios politikos reformą. Vadovaujantis šiuo principu, geresnis valdymas yra pagrindinis sėkmingos vystomosios politikos veiksnys, o gero valdymo pagrindinis aspektas – pripažinti, kad geriausi sprendimai priimami kuo arčiau piliečių;

56.

pažymi, kad daugelis ES vietos ir regionų valdžios institucijų yra užmezgusios ryšius su atitinkamomis Afrikos šalių institucijomis vystymosi klausimams spręsti. Tokiu būdu pastarosios institucijos įgijo patirties švietimo, sveikatos apsaugos, mokslinių tyrimų, komunalinių paslaugų (vandens tiekimas ir atliekų tvarkymas), smulkiosios žvejybos ir akvakultūros, infrastruktūros, transporto, ryšių, aplinkos apsaugos, kaimo plėtros, regionų ekonominio vystymosi ir paramos, skirtos vietos valdžios institucijų vystymui ir politinei decentralizacijai, srityse;

57.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos teikdamos finansinę ir nematerialią pagalbą projektams, įgyvendinamiems kartu su Afrikos ir kitais besivystančių šalių partneriais, prisideda stiprinant finansinį ir strateginį pagrindą, leidžiantį siekti TVT;

58.

ragina Komisiją skirti daugiau lėšų vietos ir regionų valdžios institucijoms vystomojo bendradarbiavimo priemonėms ir finansavimo programoms remti ir plačiau apie tai informuoti, kadangi lėšos, kurias šios institucijos skiria konkretiems projektams, tiesiogiai patenka bendruomenėms ir tokiu būdu padeda gerinti vietos sąlygas tiesiogiai bei išvengiant biurokratinių formalumų;

59.

įsipareigoja skleisti informaciją vietos ir regionų valdžios institucijoms apie vystomąją programą „Nevalstybiniai subjektai ir vietos valdžios institucijos vystymosi procese“ ir skatinti jas pasinaudoti visomis šios programos galimybėmis ir, prireikus, kartu su Komisija pasiūlyti pakeisti taisykles ir palengvinti programos vykdymą;

60.

teigiamai vertina tai, kad partnerystėje dėl klimato kaitos atsižvelgiama į vietos lygmenį, visų pirma iniciatyvoje „Žalioji siena Sacharos dykumoje“, ir pabrėžia, kad taikomos priemonės turi būti keičiamos įvertinus konkrečių vietovių padėtį ir specifinius poreikius, kurie visose šalyse, o kartais ir skirtingose vienos šalies teritorijose gali labai skirtis;

61.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijų decentralizuotas vystomasis bendradarbiavimas, apimantis labai daug veiklos sektorių ir apjungiantis įvairius viešojo ir privataus sektoriaus dalyvius, gali tapti galingu regionų ir vietos vystymosi veiksniu;

62.

mano, kad vietos institucijos gali paskatinti organizuoti gyventojams nekenkiančią ir aplinkos neteršiančią gamybą, prekybą ir ūkinę veiklą;

63.

norėtų pabrėžti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka vieną svarbiausių vaidmenų imigracijos srityje, kadangi jos dalyvauja sprendžiant nelegalios imigracijos (naujai atvykusiųjų priėmimas ir imigracijos reikalų valdymas, nelegalus darbas, nusikalstamumas ir miestų saugumas), gyventojams teikiamų paslaugų (sveikatos priežiūra, švietimas ir kt.) ir integracijos politikos problemas;

64.

primena, kad kai kurių vietos ir regionų valdžios institucijų, visų pirma, dažnai susiduriančių su migracijos problemomis ir pasekmėmis, įgyta pasienio ir tarptautinio bendradarbiavimo patirtis gali būti labai naudinga sprendžiant migracijos ir judumo klausimus;

65.

mano, kad reikėtų tinkamai įvertinti vietos ir regionų valdžios institucijų veiklos pridėtinę vertę ir kitose partnerystėse, kadangi būdamos arti savo vietovės gyventojų jos atlieka svarbų vaidmenį ir todėl atkreipia dėmesį į:

66.

mano, kad, atsižvelgiant į pirmiau pateiktas pastabas, Komisija visų pirma turėtų skirti finansinę paramą decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmams, kurie padeda siekti ES ir Afrikos partnerystės tikslų;

67.

mano, kad jau dabar reikėtų numatyti priemones, kurios leistų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į trišalį ES, Afrikos ir Kinijos dialogą, visų pirma į bendradarbiavimo temų nustatymo procesą;

68.

laikosi nuomonės, kad šių trijų šalių bendradarbiavimo temos turėtų būti išplėstos atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį srityse, kurios paprastai priklauso jų kompetencijai, t. y. švietimas, vandens tiekimas, miesto transportas, atliekų tvarkyba, energija ir tvarus vystymasis, kadangi šie sektoriai labai svarbūs siekiant ilgalaikio Afrikos vystymosi ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

69.

primena struktūrinius Europos, Afrikos ir Kinijos vietos ir regionų valdžios institucijų skirtumus kompetencijos, apimties ir finansinių priemonių požiūriu; tai rodo, kad būtina kuo greičiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į partnerystę ir formuoti bendro darbo kultūrą;

70.

mano, kad dialogas visų pirma turėtų vykti žemyno, regionų ir atskirų šalių lygmenimis, tačiau kartu jį reikėtų plėtoti ir subnacionaliniu lygmeniu;

71.

įsipareigoja skatinti trišalio (ES, Afrikos ir Kinijos vietos ir regionų valdžios institucijų) bendradarbiavimo projektus naudodamasis jau užmegztais ryšiais ir siekdamas rasti naujų partnerių bei imtis naujų decentralizuoto bendradarbiavimo priemonių.