4.9.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/73

Regionų komiteto nuomonė bendrijos žuvininkystės kontrolės sistema

(2009/C 211/11)

REGIONŲ KOMITETAS

—	pritaria Europos bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemos patikrinimui ir ragina Tarybą ir Europos Komisiją atsižvelgti į skirtingų laivynų ir žvejybos regionų įvairovę ir konkrečius ypatumus,

—

mano, kad „laikytis reikalavimų“ būtų skatinama tik tuo atveju, jeigu kontrolės priemonės būtų įgyvendinamos remiantis dialogu ir bendru sutarimu, o ne „nuleidžiamos iš viršaus“. Komitetas pritaria reglamente numatytoms naujoms priemonėms priversti valstybes nares laikytis bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, tačiau mano, kad reikėtų gerai pamąstyti dėl tokių priemonių proporcingumo. Regionų komitetas nesutinka su tuo, kad gali būti neleista perleisti kvotas ar jomis keistis,

—	ragina paaiškinti naujų nuostatų dėl pramoginės žvejybos taikymo sritį, ypač licencijų ir leidimų išdavimo aspektą. Tokia žvejyba, jeigu ji nereguliuojama, gali kelti pavojų tiems žuvų ištekliams, kurie įtraukti į atkūrimo planus,

—

būdamas itin susirūpinęs dėl tvarios ir pelningos nedidelio masto žvejybos, nori, kad būtų išsamiau paaiškintos naujos nuostatos, įpareigojančios 10-15 m ilgio laivuose įrengti laivų stebėjimo sistemas (LSS), pildyti elektroninį laivo žurnalą ir elektronines iškrovimo deklaracijas. Žvejybos laive, kurio bendras ilgis viršija 15 metrų, įmontuojama automatinė atpažinimo sistema. Netikslinga reikalauti sertifikuoti žvejybos laivų, kurie naudojami smulkaus masto pakrantės žvejybai, variklio galią. Todėl laivams, trumpesniems nei 10 m, šis reikalavimas neturėtų būti taikomas.

Pranešėjas

Simon Day (UK/ELP) Devono grafystės tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Pasiūlymo, priimti Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, skirta atitikčiai bendrosios žuvininkystės politikos taisyklėms užtikrinti

COM(2008) 718 galutinis

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

COM(2008) 721 galutinis – 2008/0216 (CNS)

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

1.	pritaria Europos bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) kontrolės sistemos patikrinimui. Dabartinė kontrolės sistema yra nepatenkinama, brangi, sudėtinga ir neleidžia pasiekti pageidaujamų rezultatų;

2.	pritaria užsibrėžtiems tikslams: supaprastinti, suderinti kontrolės priemones, didinti jų veiksmingumą mažesnėmis sąnaudomis, siekti, kad būtų visuotinai laikomasi taisyklių;

3.	mano, kad būtina esminė reforma, ir teigia, kad 3 pasirinktis – naujas reglamentas – yra realistiškiausia;

A. Atsižvelgimas į vietos ir regionų aspektą

4.	ragina Tarybą ir Europos Komisiją atsižvelgti į skirtingų laivynų ir žvejybos regionų įvairovę ir konkrečius ypatumus, kaip numatyta pasiūlymo 18 konstatuojamoje dalyje;

5.	ragina konkrečiai atsižvelgti į periferinių jūros regionų, pirmiausia tų, kurie priklauso nuo žuvininkystės, poreikius. Pagrindinės išankstinės sąlygos yra lankstumas ir galimybė imtis specialių veiksmų esant konkrečioms aplinkybėms ir atitinkamam regionui (1);

pabrėžia, kad bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) decentralizacija, atsispindinti sukurtose regioninėse patariamosiose tarybose (RPT) ir Europos Komisijos žuvininkystės ir jūrų reikalų generalinio direktorato pertvarkyme, rodo didėjančią būtinybę taikyti naują kontrolės politiką, paremtą regioninėmis jūromis. O tam būtinas didesnis Europos Komisijos gebėjimas prižiūrėti regioniniam modeliui būdingą įvairovę;

pabrėžia permainas, kurias dėl naujosios žuvininkystės kontrolės sistemos pajus už žuvininkystės kontrolę atsakingos vietos ir regioninės valdžios institucijos. Naujoji sistema gali būti sėkmingai įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu valstybės narės tinkamai paskirstys pataisytus įgaliojimus visais atitinkamais administraciniais lygiais. Išankstinės sąlygos yra pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai tvirtoms organizacinėms struktūroms, turinčioms pakankamai lėšų kontroliuoti ir skatinti reikalavimų laikymosi kultūrą ir priemones, skirtas koordinuotai paskirstyti tas lėšas;

B. Naujas bendras požiūris į kontrolę ir stebėjimą

Bendrosios nuostatos

pritaria valstybių narių ir regionų, Komisijos ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros (BŽKA) atitinkamų atsakomybės sričių paaiškinimui, kad būtų išvengta užduočių pasikartojimo. Europos Komisija ir toliau numatys stebėjimo priemones, būtinas užtikrinti, kad visi regionai vienodai laikytųsi žuvininkystės taisyklių;

pritaria naujoms nuostatoms dėl strateginio programavimo sustiprinimo, taktinių tikslų ir imčių strategijos parengimo žuvininkystės kontrolės srityje, įskaitant sisteminės rizikos analizę. Kad būtų išvengta šios naujos priemonės nekoordinuoto taikymo, RK tvirtai remia stebinčių valdžios institucijų pagalbą rengiant vienodas rizikos valdymo metodikas visais lygiais, kaip numatė BŽKA 112 straipsnyje;

10.	pirmiausia pritaria naujam valstybių narių įpareigojimui kiekvienoje valstybėje narėje sukurti po vieną instituciją (5 straipsnio 5 dalis), atsakingą už veiksmingą visų kontrolės priemonių koordinavimą visais lygiais;

Sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas

11.

numato gerokai, 30 proc., sumažinti veiklos sąnaudas ir taip padidinti valstybių narių ir regionų kontrolės sistemų išlaidų efektyvumą, jeigu yra visapusiškai taikomos šiuolaikinės technologijos ir racionalizuotos kontrolės sistemos. Tačiau, jei tokio sumažinimo pasiekti nepavyktų, bet kokia didesnė valstybėms narėms ir regionams tenkanti finansinė našta turėtų būti kompensuojama iš ES biudžeto, pirmiausia atsižvelgiant į neproporcingą kai kurių valstybių narių ir regionų atsakomybę valdyti BŽP, susijusią su jų kvotomis;

12.	ragina Tarybą pabrėžti išlaidų efektyvumo siekį sukuriant viešąsias pakrantės struktūras, kurios geriau integruotų žuvininkystės valdymą į kitas jūrų veiklos rūšis, o pakrantės valstybes nares ir kaimyninius regionus – steigti žuvininkystės kontrolės inspekcijas;

13.

pastaruoju metu rekomendavo žuvininkystės inspekcijoms pavesti atlikti aplinkos apsaugos inspekcijų, pasienio kontrolės, gelbėjimo tarnybų ir civilinės saugos (2) funkcijas ir pritaria naujai nuostatai sukurti integruotą jūrų priežiūros tinklą. (4 straipsnis, 112 straipsnis (17g straipsnis dėl BŽKA atsakomybės sričių);

Geresnis pažangių technologijų taikymas

14.

atsargiai pritaria pasiūlyme akcentuojamai nuostatai dažniau taikyti pažangias technologijas ir veiksmingas duomenų tvirtinimo sistemas, įskaitant laivų stebėjimo ir kitas tinkamas bei ekonomiškai naudingas sistemas (9-11 straipsniai), kuri iš dalies sutampa su anksčiau RK pateikta rekomendacija (3). Tačiau elektroninis stebėjimas yra pagrindinė ekonomiškai naudingos žuvininkystės įgyvendinimą užtikrinanti dalis ir valdymo sistemos neturėtų dubliuotis. Įrenginiai turėtų atitikti laivo dydį, kelionės trukmę ir vietą. Pirmiausia RK yra sunerimęs, kad AIS sistema yra skirta saugiai laivybai, bet ne žuvininkystės kontrolei;

15.

Technologijos nuolat vystosi ir RK primygtinai reikalauja, kad reglamentas išliktų ilgai aktualus, numatant veiksmingą reguliavimo mechanizmą, skirtą prisitaikyti prie klimato kaitos. Jis ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ir gamintojų organizacijas dalyvauti bandomuosiuose atsekamumo priemonių, pavyzdžiui, genetinės analizės, projektuose (13 straipsnio 1 dalis);

Žuvininkystės ir pardavimo stebėjimas

16.	pabrėžia, kad kontrolės priemonės jūroje turi ir toliau būti taikomos, nes tai vienintelis būdas tinkamai stebėti žvejybos įrangą ir technines apsaugos priemones (TAP), tinklų akių dydį, kt., kurias dažnai reguliuoja nuostatos dėl žuvininkystės poveikio aplinkai;

17.

remia dviejų krypčių principą siekiant kontrolės priemonių jūroje ir sausumoje pusiausvyros. Jis turėtų apimti a) svarbių ir veiksmingų kontrolės priemonių jūroje tobulinimą ir b) geresnę kontrolės ir tikrinimo veiklą sausumoje, dažniausiai ją vykdant pagrindiniuose uostuose, įskaitant geresnę įvežtos žuvies kontrolę. Galimybė gauti patikimesnius duomenis dėl iškrauto kiekio yra labai svarbi, kad būtų galima pasinaudoti žuvų išteklių vertinimo procesu;

18.	kadangi laivyno valdymas išlieka esminiu BŽP aspektu, pritaria naujoms priemonėms dėl variklio galios stebėsenos, sertifikavimo ir kryžminio tikrinimo, išskyrus trumpesnius nei 10 m laivus, kuriuose naudojami pasyvieji žvejybos įrankiai (30-32 straipsniai);

19.

būdamas itin susirūpinęs dėl tvarios ir pelningos nedidelio masto žvejybos, nori, kad būtų išsamiau paaiškinta nauja nuostata, įpareigojanti 10-15 m ilgio laivuose įrengti LSS (9 straipsnis), vesti elektroninį laivo žurnalą (14 straipsnis) ir pildyti elektronines iškrovimo deklaracijas (21 straipsnis), tačiau suteikiant valstybėms narėms galimybę nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas. Siekdamas paremti tuos mažesnius laivus, kad jie atitiktų šias naujas nuostatas, RK primygtinai prašo plačiau taikyti išimtis arba šiam tikslui padidinti ES ir nacionalinį finansavimą;

20.	skatina vykdyti vietos ir (arba) regionų lygio projektus savanoriškai, gavus finansavimą, įdiegti pirmiau minėtas stebėjimo ar panašias sistemas mažesniuose nei 10-15 m laivuose, pavyzdžiui, siekiant valdyti saugomus jūrų rajonus ir draustinius;

21.	sutinka, kad užtikrinant tinkamą kontrolės lygį, valstybės narės ir regionai turėtų kontroliuoti iki 10 m ilgio mažų laivų veiklą pagal imčių planą. Tačiau RK nori sužinoti, kodėl imčių planai turi būti „kiek įmanoma pritaikomi kiekvienam regionui“ (16 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 2 dalis);

22.	pritaria naujiesiems bendriems pardavimo stebėjimo standartams, siekiant visiško iškrovimų atsekamumo. Taip siekiama sumažinti nelegalius žuvų iškrovimus ir pateikti vartotojams atitinkamą informaciją apie produktus kiekviename pardavimo etape (51 straipsnis);

Konkretus daugiamečių planų ir techninių priemonių stebėjimas

23.	prašo, kad vietos ir regioninės kontrolės institucijos ir suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į „paskirtųjų uostų“ apibrėžtį (34 straipsnis) ir nacionalinių ir regioninių kontrolės veiksmų programų, taikomų kiekvienam daugiamečiam planui (36 straipsnis), rengimą;

24.	Ragina geriau kontroliuoti technines priemones, skirtas mažinti ir netgi visiškai panaikinti žuvų išmetimą į jūrą, tačiau atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir nustatant paskatas (4). Tačiau, atrodo, kad nenaudinga uždelsti būtiną žuvų išmetimą į jūrą ir turėtų būti registruojami tik kiekiai;

25.

pritaria naujai pažangiai laivų stebėjimo sistemai, kuri siūloma saugomiems jūrų rajonams (39 straipsnis), suteikiančiai valdžios institucijoms geresnes priemones vykdyti savo valdymo įsipareigojimus šiose vietovėse. Tačiau saugomi jūrų rajonai taip pat turėtų būti geriau apibrėžti, o jų paskirtis tinkamai paviešinta, kad būtų užtikrintas stebėjimas tik tų laivų, kurie neturi leidimo žvejoti šiuose rajonuose;

Pramoginės žvejybos stebėjimas

26.	ragina Tarybą paaiškinti naujojo 47 straipsnio dėl pramoginės žvejybos taikymo sritį. Tokia žvejyba, jeigu ji nereguliuojama, galėtų kelti pavojų tiems žuvų ištekliams, kurie įtraukti į atkūrimo planus, pavyzdžiui, dėl profesionalios žvejybos turizmo arba tuomet, kai baigiama komercinė žvejyba;

C. Reikalavimų laikymasis

27.	ragina tvirčiau nurodyti reglamento 5 konstatuojamoje dalyje atitikties žvejybos taisyklėms principo sukūrimą, nustatytą visiems suinteresuotiems subjektams. Tai turėtų būti laikoma kontrolės sistemos bet kurios veiksmingos reformos kertiniu akmeniu;

28.

mano, kad „laikytis reikalavimų“ būtų skatinama tik tuo atveju, jeigu kontrolės priemonės būtų įgyvendinamos remiantis dialogu ir bendru sutarimu, o ne „nuleidžiamos iš viršaus“. Būtina kurti darnią žvejų, kontrolės institucijų, mokslinių tyrimų įstaigų, NVO ir žuvininkystės pramonės partnerystes su regionų patariamosiomis tarybomis ir vietos grupėmis, įsteigtomis pagal EŽF ketvirtąją specialią programą, padėti tokiam bendradarbiavimui. RK pabrėžė, kad žvejams turi būti pavesta stebėti žvejybą ir žvejybos teises (5);

29.	ragina Europos Komisiją dėti visas pastangas užtikrinti, kad reikalavimų laikytųsi visi tarptautiniai partneriai ir už kitus vandenis, kuriuose plaukioja ES laivai, atsakingi subjektai;

30.

mano, kad svarbiausias tikslas (6) turi būti žuvininkystės kontrolės taisyklių supaprastinimas ir pritaria Komisijos labai svarbiam žingsniui šioje srityje. Tai sumažina administracinę naštą valdžios institucijoms ir privačiam sektoriui ir lengviau stebėti, kaip laikomasi taisyklių. Dėl to suinteresuotieji subjektai įgyja didesnį pasitikėjimą ir taip ugdoma reikalavimų laikymosi kultūra;

Suderintų atgrasomųjų sankcijų taikymas

31.

pritaria suderintų ir atgrasomųjų administracinių sankcijų taikymui už šiurkščius pažeidimus (82 straipsnis), įskaitant sukurtą baudos taškų sistemą (84 straipsnis), kuriuos padarius gali būti atimtas žvejybos leidimas ar sustabdytas jo galiojimas, ir nacionalinių pažeidimų registrų sukūrimui (85 straipsnis);

32.	mano, kad visa tai atitinka ankstesnius RK raginimus suderinti atgrasomąsias ir baudžiamąsias priemones (7) ir padeda ištaisyti dabartinės sistemos sutartinį pobūdį, sustabdo „pelningų nusikaltimų“ politiką ir sumažina pažeidėjų migraciją į valstybes nares, kuriose nuobaudos yra mažiausios;

33.	ragina valstybes nares ir regionus suderinti savo sankcijas už pažeidimus, padarytus tarpvalstybiniuose žvejybos regionuose, pavyzdžiui, tarptautiniuose saugomuose jūrų rajonuose;

34.

pritaria raginimams, be sankcijų neskiriant baudų, skirti subsidijas laivams, kurie jau ne kartą padarė šiukščius pažeidimus ir jiems draudžiama skirti valstybės pagalbą ar subsidijas. Vis tik reikalavimų laikymosi kultūrai ugdyti labai padėtų teigiamos paskatos, pavyzdžiui, papildomos „privalomos patruliavimo dienos“ ar kitokie apdovanojimai mainais už dalyvavimą tokiose sistemose kaip labiau selektyvinės žvejybos įrangos naudojimas, parama žvejybos nutraukimui realiuoju laiku, dalyvavimas išteklių vengimo planuose, kt.;

Valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su Europos Komisija ir BŽKA gerinimas

35.

pritaria tvirtesnėms nuostatoms dėl glaudesnio valstybių narių ir (arba) regionų žuvininkystės kontrolės institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su Komisija, įskaitant naujovišką požiūrį į informacijos mainus. BŽKA turėtų priklausyti pagrindinis vaidmuo padedant įgyvendinti šį požiūrį;

36.	atsižvelgia į pažangą, pasiektą rengiant jungtinius veiksmų jūroje planus. Tačiau, atrodo, kad tokios pažangos nepasiekta tikrinimų krante srityje. Be to, turi būti įgyvendintas bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis tarnybomis, užtikrinant, kad jos turi būtinų lėšų ir kompetenciją;

37.	mano, kad naujos saugios interneto svetainės keistis duomenimis (106-108 straipsniai), kurias būtina sukurti, ir sisteminga visų turimų duomenų kryžminė patikra (102 straipsnis) padidins Europos Komisijos gebėjimą įvertinti, ar valstybės narės tinkamai įgyvendina BŽP;

38.

jau anksčiau pritarė Europos žuvininkystės inspekcijos (8) steigimui ir teigiamai vertina Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros (BŽKA) įgaliojimų išplėtimui, kaip numatyta reglamento projekto 112 straipsnyje. Tačiau RK primygtinai prašo, kad numatyta BŽKA pagalba nacionalinėms, regioninėms ir vietos žuvininkystės kontrolės institucijoms apimtų kontrolės ir tikrinimo jūroje ir krante procedūrų suderinimą, nacionalinių mokymo standartų tikrinimą, seminarus ir pagalbos tarnybą, į kurią valstybės narės, RPT ir profesinės organizacijos galėtų kreiptis reglamento taikymo sričiai priklausančiais klausimais;

D. Veiksmingas BŽP taisyklių taikymas

Nauji stebėjimo ir tikrinimo standartai

39.

pripažįsta, kad būtina didinti ne tik sankcijų dydį, bet ir inspekcijų ir stebėjimo organų įdiegtų kontrolės sistemų nustatymo rodiklius. Šiuo požiūriu RK teigiamai vertina naujas nuostatas dėl priežiūros ir stebėtojų sistemų suderinimo ir priežiūros bei stebėtojų ataskaitų priimtinumo (61-64 straipsniai);

40.

pritaria nuostatai, kad bet kuri valstybė narė gali patikrinti savo ar kitos valstybės narės laivus, esančius pakrantės vandenyse mažiau nei už 12 jūrmylių, ir atlikti patikrinimus kitos valstybės narės teritorijoje (71-73 straipsniai). RK ragina vietos ir regionų kontrolės organus, dirbančius pasienio teritorijose, sukurti sinergiją siekiant glaudaus bendradarbiavimo atliekant patikrinimus, nedelsiant taikant 72 straipsnyje numatytą leidimų išdavimo procedūrą;

Išplėsti Komisijos įvertinimo, valdymo ir kontrolės įgaliojimus

41.

pritaria, kad dabartiniai Europos Komisijos įgaliojimai gali būti šiek tiek išplėsti, kai siekiama vienodų kontrolės sąlygų, tačiau pagrindinė atsakomybė už BŽP kontrolę ir toliau priklausys valstybėms narėms. RK nedrąsiai pritaria papildomiems Europos Komisijai suteiktiems įgaliojimams atlikti savarankiškus patikrinimus (90 straipsnis) ir nacionalinių kontrolės sistemų auditą (92 straipsnis). Kita vertus, būtina paaiškinti naujų Europos Komisijai suteiktų įgaliojimų apimtį sukurti specialius kontrolės veiksmų planus valstybėms narėms, kurioms prasčiau sekasi įgyvendinti BŽP siekiant pagerinti tokį įgyvendinimą (94 straipsnio 4 dalis);

42.	ragina Europos Komisiją vengti dalyvauti priimant smulkmeniškus sprendimus. Abejojama Komisijos įgaliojimų dėl žvejybos nutraukimo realiu laiku perdavimo (45 straipsnis), nors tai galėtų būti naudinga pereikvojamų žuvų rūšių požiūriu;

43.	pabrėžia, kad papildomų įgaliojimų suteikimas turėtų būti grindžiamas ne tik iš naujo apibrėžtu bendradarbiavimu su valstybėmis narėmis ir Europos Komisijoje vykstančiu gebėjimų ugdymu Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD ir BŽKA, bet ir didesne institucine darna su Europos Komisijos Aplinkos GD;

Priemonės, skirtos užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi taisyklių

44.

pripažįsta, kad vienai valstybei narei netinkamai įgyvendinus taisykles, pirmiausia dėl migruojančių žuvų rūšių, gali pakenkti bendrų žuvų išteklių tinkamam valdymui. RK atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelė procedūra, kurią Komisija gali taikyti šiuo metu, jeigu kuri nors valstybė narė netinkamai įgyvendina taisykles, yra pažeidimo procedūra, kuri trunka ilgai ir neužtikrina, kad bus nustatytos sankcijos;

45.

šiuo požiūriu pritaria reglamente numatytoms naujoms priemonėms priversti valstybes nares laikytis bendrosios žuvininkystės politikos tikslų, įskaitant suteikimą Komisijai iniciatyvą žvejybos rajonus skelbti nenaudojamais (96 straipsnis), valstybėms narėms taikomas finansines priemones, pavyzdžiui Bendrijos finansinės pagalbos sustabdymą ir panaikinimą (95 straipsnis). Tačiau RK yra sunerimęs, kad išplėsti įgaliojimai, susiję su išskaitymu iš kvotų (98 straipsnis) ir atsisakymu perleisti kvotas (99 straipsnis), gali reikšti, kad Komisija galėtų vienašališkai pakeisti santykinį bendrą leidžiamą sugauti kiekį (BLSK) ir kvotas tarp valstybių narių;

46.	mano, kad reikėtų gerai pamąstyti dėl tokių priemonių proporcingumo. RK susirūpinęs, kad ES pakrantės regionams ir jų žuvininkystės pramonei, o ne valstybėms narėms teks padengti išlaidas;

47.

ragina Europos Komisiją toliau laikytis glaudesnio bendradarbiavimo principo, kuris nustatytas naujuoju susitarimo memorandumu, kurį ji pasirašė su kai kuriomis valstybėmis narėmis; jame aiškiai apibrėžtos gairės, kaip patobulinti suinteresuotų valstybių narių žuvininkystės kontrolės sistemas. Vietos ir regioninės kontrolės institucijos turėtų prisidėti prie tokio memorandumo rengimo;

III. SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 29 konstatuojamoji dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

(29)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai uždrausti žvejoti tam tikrame žvejybos rajone, jeigu valstybės narės kvota ar BLSK jau išnaudotos. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti išskaičiavimus iš kvotų, neduoti leidimo perleisti kvotas ar keistis kvotomis, jeigu reikia užtikrinti, kad valstybės narės siektų bendrosios žuvininkystės politikos tikslų.

(29)

Paaiškinimas

RK pripažįsta, kad bet kuri valstybė narė, leidžianti laivynui nuolat viršyti kvotą, arba kuri nesiima priemonių, būtinų užtikrinti bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymosi, turėtų būti baudžiama. Nepaisant to, tokia tvarka neturėtų numatyti išskaitymo iš kvotų, atsisakymo jas perkelti arba keistis kvotomis, nes tai neturės poveikio tai valstybei narei, kuri nesugeba laikytis taisyklių; tokia tvarka darytų poveikį laivynams, kurie visiškai nesusiję su pažeidimais, ir netgi keitimosi kvotomis atveju - turėtų įtakos kitoms valstybėms narėms, kurios visiškai neturi nieko bendro su minėtu pažeidimu. Be to, šios priemonės reikštų, kad Komisija gali vienašališkai pakeisti santykinį stabilumą tarp valstybių narių.

2 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 4 straipsnio 21 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

(21)	„Laivų stebėjimo sistemos duomenys“ – žvejybos laivo atpažinimo, jo geografinės padėties, datos, laiko, kurso ir greičio duomenys, kuriuos jame įmontuoti palydovinio sekimo įtaisai perduoda valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, žuvininkystės stebėjimo centrui.

(21)

„Laivų stebėjimo sistemos duomenys“ – žvejybos laivo atpažinimo, jo geografinės padėties, datos, laiko, kurso ir greičio duomenys, kuriuos jame įmontuoti palydovinio sekimo ar panašių sausumoje įrengtų stebėjimo sistemų įtaisai perduoda valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, žuvininkystės stebėjimo centrui.

Paaiškinimas

Tokia siūloma apibrėžtis užkirstų kelią naudoti pigesnes, tačiau tiek pat veiksmingas laivų stebėjimo sistemos priemones (jas tinkamai išbandžius), kurios gali būti tinkamesnės žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 m, tačiau neviršija 15 m, ir kurie eksploatuojami pakankamai arti sausumoje esančių stebėjimo sistemų. RK iš dalies pakeičia šią apibrėžtį ir atitinkamas 9 straipsnio pastraipas (žr. 8 pakeitimą).

3 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 4 straipsnio naujas, po 24 punkto einantis punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
	„Šiurkštus pažeidimas“ - tai tokie elgesio būdai, kurie manoma daro itin didelę žalą tinkamam BŽP taisyklių taikymui, pirmiausia tokiose srityse kaip išteklių išsaugojimas, žvejybos veiklos stebėjimas ir žuvininkystės produktų pardavimas, ypač tai veiklai, kuri išvardyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 pastraipoje.

Paaiškinimas

RK nori žinoti, kokie pažeidimai laikomi „šiurkščiais“, kad būtų taikomas 82 straipsnis. Be to, reikėtų skirti dėmesį skirtingiems valstybių narių pateikiamiems aiškinimams ir atitinkami kriterijai turėtų būti kuo geriau suderinti.

4 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 4 straipsnio naujas, po 24 punkto einantis punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
	„Aukcionų centras“ - reiškia fizinį ar juridinį asmenį, kuris registruotas ir jam išduotas leidimas užsiimti žuvų aukciono centro veikla; jame žuvys pirmiausia parduodamos pagal konkurencinį pasiūlymą arba tiesiogiai registruotiems pirkėjams.

Paaiškinimas

RK atkreipia dėmesį į tai, kad nepateikiama sąvokos „aukcionų centras“ apibrėžtis, tačiau 52 straipsnyje reikalaujama, tam tikrus išteklius pirmiausia parduoti aukcionų centre. Šiame reglamente sąvoka „aukcionas“ neturėtų apsiriboti tik „konkurenciniu pasiūlymu“.

5 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 4 straipsnio naujas, po 24 punkto einantis punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
	„Pramoginė žvejyba“ - reiškia žvejybą, išskyrus komercinę žvejybą ir pagal leidimą vykdomą žvejybą, užsiimant didelio masto pramogine žvejyba iš licencijos neturinčio laivo ar laivų atviroje jūroje, gaudant tuos žuvų išteklius, kurie įtraukti į daugiamečius planus.

Paaiškinimas

47 straipsnyje minima „pramoginė žvejyba“. Komisija gali parengti naują 47 straipsnio redakciją, tačiau RK siūlo šią „pramoginės žvejybos“ apibrėžtį paaiškinti pagal dabartinę redakciją.

Tačiau nekomercinė pramoginė žvejyba paprastai reiškia žvejybą jūrų vandenyse, įskaitant, be kita ko, sportinę žvejybą, pramoginę žvejybą ir turnyrus, kurie vyksta iš laivo ir pagal 2005 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1281/2005 Bendrijos žvejybos leidimas nereikalingas.

6 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 5 straipsnio 6 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

6. Europos žuvininkystės fondo išmokos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir Bendrijos finansinės išmokos priemonėms, nurodytoms Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2006 8 straipsnio a dalyje, mokamos su sąlyga, kad valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus laikytis pagal bendrąją žuvininkystės politiką nustatytų išsaugojimo, kontrolės, tikrinimo ar vykdymo užtikrinimo taisyklių, susijusių su finansuojamomis priemonėmis arba darančių įtaką jų veiksmingumui, ir užtikrinti jų vykdymą, o taip pat taikyti bei palaikyti veiksmingą tikrinimo, stebėjimo, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką.

Paaiškinimas

RK mano, kad turėtų būti geriau reguliuojamos ir paskatos, ir nuobaudos. Nesugebėjus užtikrinti visapusiško BŽP taisyklių taikymo, šį klausimą reikėtų spręsti atitinkamai, o tik šiurkščius nusižengimus nagrinėti atitinkamu teisminiu lygiu. Nepriimtina, kad EŽF lėšos būtų mokamos tik tuo atveju, jeigu visiškai vykdomi kontrolės įsipareigojimai. Šis punktas sukuria nemažą teisinį neaiškumą. (Žr. 95 straipsnį).

7 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 9 straipsnio 1 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės įdiegia palydovinę laivų stebėjimo sistemą, kuria patikimai stebi su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos veiklą, kad ir kur jie būtų, ir tų valstybių narių vandenyse vykdomą žvejybos veiklą. Valstybės narės užtikrina, kad šių duomenų tikslumas būtų reguliariai tikrinamas, ir kiekvieną kartą nedelsdamos imasi veiksmų, jeigu nustatoma, kad duomenys netikslūs.

1. Valstybės narės įdiegia palydovinę laivų stebėjimo sistemą ir, jeigu galima, sausumoje įrengia stebėjimo sistemą, kuria patikimai stebi su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos veiklą, kad ir kur jie būtų, ir tų valstybių narių vandenyse vykdomą žvejybos veiklą. Valstybės narės užtikrina, kad šių duomenų tikslumas būtų reguliariai tikrinamas, ir kiekvieną kartą nedelsdamos imasi veiksmų, jeigu nustatoma, kad duomenys netikslūs.

Paaiškinimas

Žr. 3 pakeitimą.

8 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 10 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

10 straipsnis

Automatinė atpažinimo sistema

1. Žvejybos laive, kurio bendras ilgis viršija 15 metrų, įmontuojama automatinė atpažinimo sistema, kuri atitinka Tarptautinės jūrų organizacijos pagal 1974 m. SOLAS Konvencijos naujausios versijos V skyriaus, 19 taisyklės 2.4.5 punktą parengtus eksploatacinių charakteristikų standartus, ir užtikrinamas tos sistemos veikimas.

2. Valstybės narės automatinės atpažinimo sistemos duomenis naudoja atlikdamos kryžminį kitų turimų duomenų tikrinimą pagal 102 ir 103 straipsnius. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų duomenys iš automatinės atpažinimo sistemos būtų prieinami tų valstybių narių nacionalinėms žuvininkystės kontrolės institucijoms. Valstybės narės užtikrina šių duomenų tikslumo reguliarų tikrinimą ir nedelsdamos imasi veiksmų kiekvieną kartą, kai nustatoma, kad duomenys netikslūs.

10 straipsnis

Automatinė atpažinimo sistema

Paaiškinimas

Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) reikalauja automatines atpažinimo sistemas įrengti į tarptautines keliones plaukiančiuose laivuose, kurių bendrasis tonažas (BT) yra 300 ir daugiau tonų ir visuose keleiviniuose laivuose, nepaisant jų dydžio. Visame pasaulyje šiuo metu 40 000 laivų yra įmontuotos AIS sistemos, siekiant padidinti laivybos saugą ir saugumą tarptautiniame jūros transporto sektoriuje. Įmontavus AIS sistemą visuose žvejybos laivuose, kurių bendras ilgis yra didesnis nei 15 m, neabejotinai perkrautų sistemą ir jos veiksmingumas jūrų saugos srityje sumažėtų.

9 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 14 straipsnio 1 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Nepažeisdami specialiųjų taisyklių Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendras ilgis viršija 10 metrų, kapitonai laivo žurnale daro įrašus apie savo operacijas ir tiksliai nurodo visus didesnius kaip 15 kg gyvojo svorio kiekvienos rūšies sugautų ir laive laikomų žuvų kiekius, datą ir atitinkamą žuvų sugavimo geografinį rajoną, nurodydami parajonį, rajoną arba pokvadratį arba, jeigu taikoma, statistinį stačiakampį, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai, ir naudotų žvejybos įrankių tipą. Į laivo žurnalą taip pat įrašomi kiekvienos rūšies žuvų į jūrą išmesti kiekiai. Už duomenų, įrašytų į laivo žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

1. Nepažeisdami specialiųjų taisyklių Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendras ilgis viršija 10 metrų, kapitonai popieriniame laivo žurnale daro įrašus apie savo operacijas ir tiksliai nurodo visus didesnius kaip 15 50 kg gyvojo svorio kiekvienos rūšies sugautų ir laive laikomų žuvų kiekius, datą ir atitinkamą žuvų sugavimo geografinį rajoną, nurodydami parajonį, rajoną arba pokvadratį arba, jeigu taikoma, statistinį stačiakampį, kuriame pagal Bendrijos teisės aktus taikomi sugautų žuvų kiekio apribojimai, ir naudotų žvejybos įrankių tipą. Į laivo žurnalą taip pat įrašomi kiekvienos rūšies žuvų į jūrą išmesti kiekiai. Į laivo žurnalą įvertinimo tikslais gali būti įrašomi apskaičiuoti kiekvienos rūšies į jūrą išmestų žuvų kiekiai. Už duomenų, įrašytų į laivo žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

Paaiškinimas

RK mano, kad, siekiant teisinio paaiškinimo, būtina įrašyti žodį „popierinis“, atsižvelgiant į iš dalies pakeistą 15 straipsnį.

RK mano, kad šiame straipsnyje nurodyti kiekybiniai apribojimai žvejybos laivų kapitonams uždeda naują ir išskirtinę naštą, o, kalbant apie į jūrą išmestų žuvų kiekį, ji nesusijusi su žvejybos galimybių išnaudojimu. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93 nustatyta, kad „į jūrą išmesto sugavimo dalis gali būti registruojama įvertinimo tikslais“. RK rekomenduoja panaudoti tokią redakciją.

10 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 14 straipsnio 3 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
3. Laivo žurnale kilogramais nurodant laive laikomų žuvų kiekius, leidžiama nukrypti 5 %.	3. Laivo žurnale kilogramais nurodant laive laikomų žuvų kiekius, leidžiama nukrypti 5 12 % rūšių, kurios yra įtrauktos į BLSK ir kvotas, atvejais.

Paaiškinimas

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ši leidžianti nukrypti riba yra sutartinis skaičius, kuris nėra moksliškai pagrįstas. Žvejybos laivuose MRAG bendrovės atlikti praktiniai bandymai atskleidė labai skirtingas nuokrypio ribas ir labai nedaug koreliacinių veiksnių. Jeigu turi būti pripažinta viena riba, ji turėtų būti veiksminga ir proporcinga stebėjimo reikalavimams. RK mano, kad siūloma riba yra neįgyvendinama; turėtų būti ieškoma kompromiso tarp dabartinės sistemos ir išteklių atkūrimo ribos. Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik BLSK rūšims.

11 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 15 straipsnio 1 ir 2 punktai

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

15 straipsnis

Laivo žurnalo duomenų registravimas elektroninėmis priemonėmis ir perdavimas

1. Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendras ilgis viršija 10 metrų, kapitonas laivo žvejybos žurnalo informaciją registruoja elektroninėmis priemonėmis ir elektroninio ryšio priemonėmis bent kartą per dieną perduoda valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingai institucijai.

2. Šio straipsnio 1 dalis Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 15 metrų, tačiau ne didesnis kaip 24 metrai, taikoma nuo 2011 m. liepos 1 d., o Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 metrų, tačiau ne didesnis kaip 15 metrų – nuo 2012 m. sausio 1 d. Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis neviršija 15 metrų, šio straipsnio 1 dalies leidžiama netaikyti, jeigu tie laivai:

a)	veiklą vykdo išimtinai valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse, arba

b)	jūroje niekada nebūna ilgiau kaip 24 valandas, jeigu trukmė skaičiuojama nuo išplaukimo iš uosto iki sugrįžimo į jį.

15 straipsnis

Laivo žurnalo duomenų registravimas elektroninėmis priemonėmis ir perdavimas

a)	veiklą vykdo išimtinai valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, teritoriniuose vandenyse, arba

b)	jūroje niekada nebūna ilgiau kaip 24 valandas, jeigu trukmė skaičiuojama nuo išplaukimo iš uosto iki sugrįžimo į jį.

Paaiškinimas

Regionų komitetas mano, kad žvejybos laivai, kurių bendras ilgis didesnis kaip 10 m, tačiau neviršija 15 m, yra nepakankamo dydžio, kad galėtų saugiai ir rentabiliai naudoti elektroninį laivo žvejybos žurnalą.

12 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 17 straipsnio 1 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

Nepažeisdami daugiamečių planų specialiųjų nuostatų, Bendrijos žvejybos laivų kapitonai ar jų atstovai valstybės narės, kurios uosto ar iškrovimo įrenginiais jie ketina pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms bent prieš 4 valandas iki numatyto atplaukimo laiko (jeigu kompetentingos institucijos nėra davusios leidimo į uostą įplaukti anksčiau) praneša šią informaciją:

a)	laivo atpažinimo duomenis;

b)	paskirtojo paskirties uosto pavadinimą ir įplaukimo į uostą tikslą, pvz., žuvų iškrovimas, perkrovimas, galimybė pasinaudoti paslaugomis;

c)	žvejybos leidimą arba, jeigu reikia, leidimą padėti vykdyti žvejybos operacijas ar perkrauti žuvininkystės produktus;

d)	žvejybos pradžios bei pabaigos datą ir rajonus, kuriuose laive laikomos sugautos žuvys;

e)	numatytą atplaukimo į uostą datą ir laiką;

f)	kiekvienos rūšies žuvų, kurios laikomos laive, kiekį, įskaitant nesugautų ir (arba) nesugrąžintų žuvų kiekį;

g)	iškrautinus ar perkrautinus kiekvienos rūšies žuvų kiekius.

Nepažeisdami daugiamečių planų specialiųjų nuostatų, Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendras ilgis didesnis nei 15 m, kapitonai ar jų atstovai valstybės narės, kurios uosto ar iškrovimo įrenginiais jie ketina pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms bent prieš 4 valandas iki numatyto atplaukimo laiko (jeigu kompetentingos institucijos nėra davusios leidimo į uostą įplaukti anksčiau) praneša šią informaciją:

a)	laivo atpažinimo duomenis;

b)	paskirtojo paskirties uosto pavadinimą ir įplaukimo į uostą tikslą, pvz., žuvų iškrovimas, perkrovimas, galimybė pasinaudoti paslaugomis;

c)	žvejybos leidimą arba, jeigu reikia, leidimą padėti vykdyti žvejybos operacijas ar perkrauti žuvininkystės produktus;

d)	žvejybos pradžios bei pabaigos datą ir rajonus, kuriuose laive laikomos sugautos žuvys;

e)	numatytą atplaukimo į uostą datą ir laiką;

f)	kiekvienos rūšies žuvų, kurios laikomos laive, kiekį, įskaitant nesugautų ir (arba) nesugrąžintų žuvų kiekį;

g)	iškrautinus ar perkrautinus kiekvienos rūšies žuvų kiekius.

Paaiškinimas

RK mano, kad mažesni žvejybos laivai, kurių bendras ilgis neviršija 15 m, saugumo sumetimais yra nepakankamai dideli, kad bent prieš 4 valandas iki numatyto atplaukimo į uostą privalėtų pateikti tokį pranešimą. Sveiku protu nesuvokiamas reikalavimas užregistruoti nesugautų žuvų kiekį.

13 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 21 straipsnio 2 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

2. Nepažeisdami daugiamečių planų specialiųjų nuostatų Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendras ilgis viršija 10 metrų, kapitonas ar jo atstovas valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms iškrovimo deklaraciją elektroninio ryšio priemonėmis perduoda per 2 valandas nuo iškrovimo pabaigos.

Paaiškinimas

RK atkreipia dėmesį į tai, kad iškrovimo deklaracijoje nurodomos informacijos tikslumą privalo patvirtinti laivo kapitonas, todėl reikia sugautą žuvų kiekį išrūšiuoti ir pasverti. Šis apsunkinantis reikalavimas galėtų padaryti didelę įtaką aukcionų nerengiančių iškrovimo uostų ir ypač mažesnių laivų, atliekančių iškrovimą periferiniuose jūrų regionuose, sąnaudoms. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnyje nustatytas 48 val. laikotarpis. RK rekomenduoja panaudoti tokią redakciją.

14 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 23 straipsnio 3 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
3. Visi Bendrijos žvejybos laivais sugautų išteklių ar išteklių grupės, kuriems turi būti skiriama kvota, žuvų kiekiai išskaičiuojami iš valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, skirtos tų išteklių ar išteklių grupės kvotos neatsižvelgiant į iškrovimo vietą.	3. Visi Bendrijos žvejybos laivais sugautų iškrautų išteklių ar išteklių grupės, kuriems turi būti skiriama kvota, žuvų kiekiai išskaičiuojami iš valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, skirtos tų išteklių ar išteklių grupės kvotos neatsižvelgiant į iškrovimo vietą.

Paaiškinimas

RK atkreipia dėmesį į tai, kad nors nacionalinės kvotos nustatomos pagal kiekį, vadinamą bendru leidžiamu sugauti kiekiu, kiekis yra ir toliau turėtų būti skaičiuojamas iškrovimo ir pirmojo pardavimo metu. Išmetami į jūrą kiekiai neturėtų būti išskaičiuojami iš nacionalinių kvotų.

15 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 31 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybių narių valdžios institucijos oficialiai patvirtina, kad naujų, pakeičiamieji ir techniškai atnaujinti varikliai nėra pakankamai galingi, kad jų galia galėtų viršyti nurodytąją variklio sertifikate. Šie patvirtinimai išduodami tik jeigu variklis nepritaikytas viršyti nurodytą galią.

1. Valstybių narių valdžios institucijos oficialiai patvirtina, kad nauji, pakeičiamieji ir techniškai atnaujinti varikliai (išskyrus trumpesnių nei 10 m ilgio laivus, kuriuose naudojami pasyvieji žvejybos įrankiai) nėra pakankamai galingi, kad jų galia galėtų viršyti nurodytąją variklio sertifikate. Šie patvirtinimai išduodami tik jeigu variklis nepritaikytas viršyti nurodytą galią.

Paaiškinimas

Netikslinga sertifikuoti žvejybos laivų, kurie dažniausiai naudojami nedidelės apimties pakrantės žvejybai, variklio galios. Todėl mažesniems nei 10 m ilgio laivams šis reikalavimas neturėtų būti taikomas. Variklio gamintojų specifikacijos turėtų pakakti. Tik žvejybos tralais atvejais variklio galia yra lemiama, kad žvejyba būtų veiksminga.

16 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 37 straipsnio 2 punktas, įžanginė formuluotė

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
2. Žvejybos rajonuose, kuriuose laive leidžiama turėti daugiau kaip dviejų tipų žvejybos įrankių, nenaudojami žvejybos įrankiai sukraunami taip, kad jie nebūtų parengti naudoti pagal šias sąlygas:	2. Žvejybos rajonuose, kuriuose laive leidžiama turėti daugiau kaip dviejų ar daugiau tipų žvejybos įrankių, nenaudojami žvejybos įrankiai sukraunami taip, kad jie nebūtų parengti naudoti pagal šias sąlygas:

Paaiškinimas

RK mano, kad projekte galėjo įsivelti klaida. Antrieji ar dar keletas nenaudojamų žvejybos įrankių turėtų būti sukrauti.

17 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 40 straipsnio 1 ir 2 punktai

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

40 straipsnis

Laivo plaukimas per saugomą jūrų rajoną

1. Visiems žvejybos laivams leidžiama plaukti per saugomą jūrų rajoną, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	laivui plaukiant per rajoną visi žvejybos įrankiai laive yra surišti ir sukrauti; ir

b)	laivas per rajoną plaukia ne mažesniu kaip 6 mazgų greičiu.

2. Per saugomą jūrų rajoną ketinančių plaukti Bendrijos žvejybos laivų kapitonai pakrantės valstybės narės ir valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, valdžios institucijoms įteikia plaukimo per rajoną ataskaitą, kurioje nurodo šiuos duomenis:

a)	laivo pavadinimą, išorinį atpažinimo žymėjimą, radijo šaukinį ir laivo kapitono pavardę;

b)	geografines laivo buvimo padėties, iš kurios buvo perduotas pranešimas, koordinates;

c)	kiekvieno įplaukimo į saugomą jūrų rajoną datą ir laiką; ir

d)	kiekvieno išplaukimo iš saugomo jūrų rajono datą ir laiką.

40 straipsnis

Laivo plaukimas per saugomą jūrų rajoną

1. Visiems žvejybos laivams, kuriems nėra leidžiama kitaip žvejoti rajone, leidžiama plaukti per saugomą jūrų rajoną, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	laivui plaukiant per rajoną visi žvejybos įrankiai laive yra surišti ir sukrauti; ir

b)	laivas per rajoną plaukia ne mažesniu kaip 6 mazgų greičiu.

2. Per saugomą jūrų rajoną ketinančių plaukti Bendrijos žvejybos laivų kapitonai arba jeigu jiems leista žvejoti pakrantės valstybės narės ir valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, valdžios institucijoms įteikia plaukimo per rajoną ataskaitą, kurioje nurodo šiuos duomenis:

a)	laivo pavadinimą, išorinį atpažinimo žymėjimą, radijo šaukinį ir laivo kapitono pavardę;

b)	geografines laivo buvimo padėties, iš kurios buvo perduotas pranešimas, koordinates;

c)	kiekvieno įplaukimo į saugomą jūrų rajoną datą ir laiką; ir

d)	kiekvieno išplaukimo iš saugomo jūrų rajono datą ir laiką.

Paaiškinimas

RK labai sunerimęs dėl saugomų jūrų rajonų statuso, kuris apibrėžtas 4 straipsnyje ir siūlomas 39 ir 40 straipsniuose. Saugomi jūrų rajonai, kaip siūloma, turėtų tokį pat statusą kaip ir „uždraustos žvejybos zonos“. „Plaukimo per rajoną“ taisyklė turėtų būti taikoma tik tiems laivams, kuriems nėra suteiktas kitoks leidimas nei pagal 7 straipsnio c papunktį. RK abejoja dėl 39 straipsnyje nustatytų stebėjimo reikalavimų ir 4 bei 40 straipsnių nuostatų; todėl siūlo pakeitimą.

18 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 41 straipsnio 1 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
Žvejybos laivo kapitonas registruoja visus atvejus, kai į jūrą išmetama daugiau kaip 15 kg žuvų (nurodant gyvojo žuvų svorio ekvivalentą), ir, jeigu įmanoma, elektroninio ryšio priemonėmis šią informaciją nedelsdamas perduoda kompetentingoms institucijoms.	Žvejybos laivo kapitonas gali įvertinimo tikslais registruoja ti visus atvejus, kai į jūrą išmetama daugiau kaip 15 kg žuvų (nurodant gyvojo žuvų svorio ekvivalentą), ir, jeigu įmanoma, elektroninio ryšio priemonėmis šią informaciją nedelsdamas perduoda kompetentingoms institucijoms į laivo žurnalą kiekvienos rūšies žuvų į jūrą išmestus apskaičiuotus kiekius.

Paaiškinimas

Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/93 numatyta, kad „į jūrą išmesto sugavimo dalis gali būti registruojama įvertinimo tikslais“. RK rekomenduoja panaudoti tokią iš dalies pakeistą redakciją. Nėra prasmės reikalauti registruoti visus atvejus, kai į jūrą išmetama daugiau kaip 15 kg žuvų ir teikti informaciją apie tai kompetentingoms institucijoms. RK mano, kad nereikalingi žuvų kiekiai turėtų būti nedelsiant išmetami į jūrą, kad būtų sudaryta kuo geresnė galimybė žuvims išgyventi.

19 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 47 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

47 straipsnis

Pramoginė žuvų žvejyba

1. Bendrijos vandenyse organizuojamai pramoginei išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, žuvų žvejybai iš laivo valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, išduoda leidimą.

2. Vykdant pramoginę išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, žuvų žvejybą, sugautų žuvų kiekius registruoja valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas.

3. Vykdant tų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, žuvų pramoginę žvejybą, sugautų žuvų kiekiai išskaitomi iš atitinkamų tos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kvotų. Atitinkamos valstybės narės nustato, kokia tų kvotų dalis skiriama išimtinai pramoginės žvejybos reikmėms.

4. Vykdant pramoginę žvejybą sugautų žuvų kiekius parduoti draudžiama, nebent parduodama siekiant labdaros tikslų.

47 straipsnis

Pramoginė žuvų žvejyba

1. Bendrijos vandenyse organizuojamai pramoginei išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, žuvų žvejybai iš licencijos neturinčio laivo, valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, išduoda leidimą.

2. Vykdant pramoginę išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, žuvų žvejybą, sugautų žuvų kiekius registruoja valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas

4. Vykdant pramoginę žvejybą sugautų žuvų kiekius parduoti draudžiama, nebent parduodama siekiant labdaros tikslų.

Paaiškinimas

RK 4 straipsnio 27 punkte siūlo pramoginės žvejybos apibrėžtį. Siūlomame tekste paaiškinama pozicija dėl licencijų ir leidimų.

Kaip nurodyta politinių rekomendacijų 26 punkte, tokio pobūdžio nereguliuojama žvejyba kelia pavojų žuvų išteklių atkūrimo planams. Kaip pavyzdį galima paminėti žvejybos turizmą arba laikotarpius, kai komercinė žvejyba neleidžiama. Vis dėlto, išbraukus 3 ir 4 dalis, atsakas į reglamentą būtų adekvatus ir kartu nebūtų pernelyg daug pataisymų.

20 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 52 straipsnio 2 ir 3 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

2. Kiti žuvininkystės produktai parduodami tik aukcionų centre arba valstybių narių įgaliotoms institucijoms ar asmenims.

3. Pirkėją, kuris žuvininkystės produktus iš žvejybos laivo perka kaip pirmasis pirkėjas, registruoja tos valstybės narės, kurioje tas pirmasis pirkimas atliekamas, kompetentingos institucijos. Kad registravimą būtų galima atlikti, kiekvienas pirkėjas identifikuojamas pagal jo PVM numerį nacionalinėse duomenų bazėse.

2. Kiti žuvininkystės produktai parduodami tik aukcionų centre arba valstybių narių įgaliotoms institucijoms ar asmenims.

Paaiškinimas

RK mano, kad PVM numeris ne visada gali būti svarbus, o registracijos numerį suteikia valstybė narė.

21 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 53 straipsnio 1 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
1. Visi žuvininkystės ir akvakultūros produktų pirkėjai užtikrina, kad visos gautos tų produktų partijos būtų pasvertos kompetentingų institucijų patvirtintomis svarstyklėmis. Sveriama prieš tai, kai žuvys išrūšiuojamos, perdirbamos, atiduodamos laikyti ir išvežamos iš iškrovimo vietos ar perparduodamos.	1. Visi žuvininkystės ir akvakultūros produktų pirkėjai užtikrina, kad visų os gautų os tų produktų partijų os reprezentatyviosios imtys būtų pasvertos kompetentingų institucijų patvirtintomis svarstyklėmis. Sveriama išrūšiavimo metu, bet prieš tai, kai žuvys išrūšiuojamos, perdirbamos, atiduodamos laikyti ir išvežamos iš iškrovimo vietos ar perparduodamos.

Paaiškinimas

RK yra sunerimęs, kad jeigu bus sveriama kiekviena dėžė su žuvimis, toks bereikalingas tvarkymas ir delsimai gali turėti neigiamos įtakos žuvų kokybei.

22 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 53 straipsnio 3 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
3. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų valstybės narės gali leisti šviežias žuvis pasverti po to, kai jos buvo išvežtos iš iškrovimo vietos, jeigu iškraunant žuvų nebuvo įmanoma pasverti ir jeigu žuvys į valstybės narės teritorijoje esančią paskirties vietą vežamos ne toliau kaip 20 kilometrų nuo iškrovimo vietos.	3. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų valstybės narės gali leisti šviežias žuvis pasverti po to, kai jos buvo išvežtos iš iškrovimo vietos, jeigu iškraunant žuvų nebuvo įmanoma pasverti ir jeigu žuvys į valstybės narės teritorijoje esančią paskirties vietą vežamos ne toliau kaip 20 100 kilometrų nuo iškrovimo vietos.

Paaiškinimas

RK sunerimęs, kad Komisija gali siūlyti nustatyti pramonei bereikalingą naštą užkraunančius reikalavimus, kurie neskatina ugdyti taisyklių laikymosi kultūros.

23 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 54 straipsnio 1 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai, kitos institucijos ar asmenys, atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pirmąjį pardavimą, valstybės narės, kurios teritorijoje buvo atliktas pirmasis pardavimas, kompetentingoms institucijoms per 2 valandas nuo pirmojo pardavimo elektroninio ryšio priemonėmis pateikia pardavimo pažymą. Jeigu ši valstybė narė – tai ne valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, iš kurio buvo iškrautos žuvys – ji užtikrina, kad pardavimo pažymos kopija būtų įteikta valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, kai tik bus gauta atitinkama informacija. Už pardavimo pažymos tikslumą atsako pirkėjai, aukcionai, institucijos arba asmenys.

1. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai, kitos institucijos ar asmenys, atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pirmąjį pardavimą, valstybės narės, kurios teritorijoje buvo atliktas pirmasis pardavimas, kompetentingoms institucijoms per 2 48 valandas nuo pirmojo pardavimo elektroninio ryšio priemonėmis pateikia pardavimo pažymą. Jeigu ši valstybė narė – tai ne valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, iš kurio buvo iškrautos žuvys – ji užtikrina, kad pardavimo pažymos kopija būtų įteikta valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, kai tik bus gauta atitinkama informacija. Už pardavimo pažymos tikslumą atsako pirkėjai, aukcionai, institucijos arba asmenys.

Paaiškinimas

Parduodant žuvis dėmesį reikia atkreipti į kokybę, o pristatymo klientams laikas turėtų būti kuo trumpesnis. RK mano, kad nėra praktiška sutrumpinti laiką nuo 48 valandų iki 2 valandų nuo pirmojo pardavimo iki pardavimo pažymos pateikimo institucijoms.

24 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 82 straipsnio 2 ir 3 punktai

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

2. Be to, valstybės narės užtikrina, kad fizinis asmuo, padaręs šiurkštų pažeidimą, kurių dydžio neįmanoma susieti su žuvininkystės produktų, įgytų padarius šiurkštų pažeidimą, verte arba juridinis asmuo, laikomas atsakingas tokį pažeidimą, būtų baudžiamas ne mažesne kaip 5 000 EUR ir ne didesne kaip 300 000 EUR administracine bauda. Valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, nedelsiant pranešama apie tokią skirtą sankciją.

3. Jeigu per 5 metus padaromas pakartotinis šiurkštus pažeidimas, valstybė narė skiria ne mažesnę kaip 10 000 EUR ir ne didesne kaip 600 000 EUR administracinę baudą.

3. Jeigu per 5 vienerius metus padaromas pakartotinis šiurkštus pažeidimas, valstybė narė skiria ne mažesnę kaip 10 000 EUR ir ne didesnę kaip 600 000 EUR administracinę baudą.

Paaiškinimas

RK mano, kad kiekvienos valstybės narės teismai turėtų nustatyti griežčiausią bausmę. Žodžiai „ne mažesnę kaip“ yra nereikalingi, kai dar įrašoma „ne didesnę kaip“. Siekdamas vienodumo RK atkreipia dėmesį į tai, kad 76 straipsnyje minimi tik „vieneri metai“.

25 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 99 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

99 straipsnis

Atsisakymas išduoti leidimą perleisti kvotą

Komisija gali neišduoti leidimo perleisti valstybės narės kitų metų išteklių kvotų pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas, 3 straipsnį, jeigu:

a)	perleistiną kvotą atitinkama valstybė narė pereikvojo vieneriais iš dvejų pastarųjų metų; arba

kvota buvo skirta iš ištekliaus, kuriam taikomas daugiametis planas arba pagal kurį žuvys žvejojamos kartu su to ištekliaus, kuriam taikomas daugiametis planas, žuvimis, ir tos valstybės narės laivynas per vienerius iš penkerių pastarųjų metų pereikvojo tą kvotą ar kvotas, skirtas iš išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, pagal kurį žvejojamos to ištekliaus žuvys; arba

c)	atitinkama valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad tam tikrų išteklių žvejybos galimybės būtų valdomos tinkamai, visų pirma ji netaikė 102 straipsnyje nurodytos kompiuterinės patvirtinimo sistemos arba netinkamai naudojo šiai tvirtinimo sistemai duomenis teikiančias sistemas.

99 straipsnis

Atsisakymas išduoti leidimą perleisti kvotą

a)	perleistiną kvotą atitinkama valstybė narė pereikvojo vieneriais iš dvejų pastarųjų metų; arba

c)	atitinkama valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad tam tikrų išteklių žvejybos galimybės būtų valdomos tinkamai, visų pirma ji netaikė 102 straipsnyje nurodytos kompiuterinės patvirtinimo sistemos arba netinkamai naudojo šiai tvirtinimo sistemai duomenis teikiančias sistemas.

Paaiškinimas

RK labai sunerimęs, kad atsisakymas išduoti leidimą keistis kvotomis siūlomas kaip bausmė. Kyla pavojus, kad Komisija gali vienašališkai pakeisti santykinį BLKS stabilumą ir kvotas tarp valstybių narių.

26 pakeitimas

Pasiūlymas priimti Tarybos reglamentą, 100 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

100 straipsnis

Atsisakymas išduoti leidimą pasikeisti kvotomis

Komisija gali nesuteikti galimybės pasikeisti kvotomis pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį, jeigu:

a)	viena iš atitinkamų valstybių narių per vienerius iš dvejų pastarųjų metų iš jai paskirtos kvotos pereikvojo daugiau kaip 10 %; arba

b)	jeigu atitinkama valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad tam tikrų išteklių žvejybos galimybės būtų valdomos tinkamai, visų pirma ji netaikė 102 straipsnyje nurodytos kompiuterinės tvirtinimo sistemos arba netinkamai naudojo šiai patvirtinimo sistemai duomenis teikiančias sistemas.

100 straipsnis

Atsisakymas išduoti leidimą pasikeisti kvotomis

Komisija gali nesuteikti galimybės pasikeisti kvotomis pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį, jeigu:

a)	viena iš atitinkamų valstybių narių per vienerius iš dvejų pastarųjų metų iš jai paskirtos kvotos pereikvojo daugiau kaip 10 %; arba

b)	jeigu atitinkama valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti, kad tam tikrų išteklių žvejybos galimybės būtų valdomos tinkamai, visų pirma ji netaikė 102 straipsnyje nurodytos kompiuterinės tvirtinimo sistemos arba netinkamai naudojo šiai patvirtinimo sistemai duomenis teikiančias sistemas.

Paaiškinimas

2009 m. birželio 18 d., Briuselis

Regionų komiteto

pirmininkas

Luc VAN DEN BRANDE

(1) CdR 22/2008 fin, CdR 258/2006 fin, Cdr 153/2001 fin

(2) CdR 22/2008 fin ir CdR 258/2006 fin

(3) CdR 258/2006 fin

(4) CdR 22/2008 fin, CdR 252/2004 fin, CdR 189/2002 fin, CdR 153/2001 fin

(5) CdR 189/2002 fin

(6) CdR 153/2001 fin

(7) CdR 258/2006 fin, CdR 189/2002 fin, CdR 153/2001 fin

(8) CdR 153/2001 fin