(1)

Pagal 2006 m. gruodžio 12 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (3) apsaugos terminas atlikėjams ir fonogramų gamintojams yra 50 metų.

(2)

Atlikėjams toks laikotarpis prasideda nuo kūrinio atlikimo arba nuo tada, kai išleidžiamas arba viešai paskelbiamas jų įrašytas kūrinys per 50 metų po kūrinio atlikimo, ▐po pirmo tokio išleidimo ar pirmo tokio viešo paskelbimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.

(3)

Fonogramų gamintojams laikotarpis prasideda nuo fonogramos įrašymo ar jos paskelbimo per 50 metų po įrašymo arba, jei ji neišleidžiama, nuo jos viešo paskelbimo per 50 metų nuo įrašymo.

(4)

Apsaugos lygis, kai pripažįstamas jų kūrybinis ir artistinis prisidėjimas, turi atspindėti socialiniu požiūriu pripažįstamą kūrybinio atlikėjų prisidėjimo svarbą.

(5)

Atlikėjai paprastai savo karjerą pradeda jauni ir dabartinis 50 metų apsaugos ▐terminas , taikomas kūrinių įrašams, dažnai nesaugo jų kūrinių visą atlikėjų gyvenimą. Todėl kai kurie atlikėjai savo gyvenimo pabaigoje netenka pajamų. Be to, jie dažnai negali pasinaudoti savo teisėmis užkirsti kelią netinkamam savo kūrinių atlikimui ar uždrausti tokį atlikimą tol, kol yra gyvi.

(6)

Pajamos, gautos iš išskirtinių teisių į atgaminimą ir pateikimą, kaip nustatyta 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (4), taip pat teisingos kompensacijos už privatų naudojimą pagal tą direktyvą ir iš išskirtinių platinimo bei nuomos teisių pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (5), turėtų būti prieinamos atlikėjams bent jau tol, kol jie yra gyvi.

(7)

Todėl įrašytų kūrinių ir fonogramų apsaugos terminas turėtų būti pratęstas iki 70 metų nuo atitinkamo įvykio.

(8)

Teisės į įrašytą kūrinį turėtų grįžti atlikėjui, jei fonogramos gamintojas nebesiūlo pirkti pakankamo kiekio (remiantis Tarptautinės konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos nuostatomis) fonogramos, kuri, jei nebūtų pratęstas terminas, taptų vieša, kopijų ir nepateikia tokios fonogramos viešai. Šia galimybe turėtų būti galima pasinaudoti pasibaigus pagrįstam laiko periodui, skirtam fonogramos gamintojui atlikti abu šiuos numatytus veiksmus. Taigi fonogramos gamintojo teisės į fonogramą turėtų nustoti galioti, siekiant išvengti padėties, kai kartu egzistuotų ir tokios atlikėjo teisės į įrašytą kūrinį, nors tokios teisės nebėra perduotos ar atiduotos fonogramos gamintojui.

(9)

Atlikėjai, užmezgę sutartinius santykius su fonogramos kūrėju, paprastai turi perduoti arba atiduoti fonogramų kūrėjams savo išskirtines teises į savo kūrinių įrašų atgaminimą, platinimą, nuomą ir pateikimą. Už tai kai kuriems atlikėjams sumokamas honoraro avansas, o išmokos gaunamos tik tada, kai fonogramos gamintojas susigrąžina sumokėtą avansą ir atlieka sutartyje nustatytus atskaitymus. Kiti atlikėjai perduoda arba atiduoda savo išskirtines teises už vienkartinį užmokestį (nesikartojančią išmoką). Tai ypač aktualu foniniams atlikėjams, kurių nėra kūrėjų sąraše (nepagrindiniai atlikėjai), bet kartais taip pat ir kūrėjų sąraše esantiems atlikėjams (pagrindiniams atlikėjams).

(10)

Kad būtų užtikrinta faktinė termino pratęsimo nauda atlikėjams, kurie perdavė savo išskirtines teises fonogramų kūrėjams ▐, reikėtų įgyvendinti keletą papildomų priemonių ▐. ▐

(11)

Pirmoji papildoma ▐priemonė turėtų būti tokia: fonogramų gamintojai privalėtų atidėti bent kartą per metus sumą, siekiančią 20 % pajamų, gautų iš išskirtinių teisių platinti, atgaminti ir pateikti fonogramas. „Pajamos“ – tai fonogramos gamintojo gautos pajamos prieš atskaičiuojant išlaidas.

▐

(12)

Tokie mokėjimai turėtų būti laikomi tik atlikėjams, kurių kūriniai įrašyti fonogramose ir kurie perdavė arba atidavė savo teises fonogramos kūrėjui už vienkartinę išmoką. Taip atidėti mokėjimai turėtų būti individualiai paskirstomi nepagrindiniams atlikėjams mažiausiai kartą per metus. Šis skirstymas turėtų būti patikėtas kolektyvinių teisių administravimo organizacijoms ir gali būti taikomos nacionalinės neskirstomų pajamų taisyklės. Siekdamos išvengti neproporcingos naštos, kurią gali sukelti tų pajamų rinkimas ir administravimas, valstybės narės gali atitinkamai nustatyti sąlygas ir tai, kokiu mastu labai mažos įmonės turi laikytis šio įsipareigojimo mokėti įmokas, jei šie mokėjimai būtų nepagrįsti atsižvelgiant į tokių pajamų rinkimo ir administravimo išlaidas.

(13)

Tačiau pagal Direktyvos 2006/115/EB ║ 5 straipsnį atlikėjams jau suteikiama neatšaukiama teisė į teisingą atlyginimą už fonogramų inter alia nuomą. Panašiai sutartyse atlikėjai paprastai neperduoda arba neatiduoda fonogramų gamintojams teisės pretenduoti į vienkartinį teisingą atlyginimą už transliavimą ir viešą paskelbimą pagal Direktyvos 2006/115/EB 8 straipsnio 2 dalį ir į teisingą kompensaciją už atgaminimą privačiam naudojimui pagal Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies b punktą. Todėl apskaičiuojant bendrą sumą, kurią fonogramų gamintojas turi atskaičiuoti papildomo atlyginimo išmokoms, nereikėtų atsižvelgti į pajamas, kurias fonogramos gamintojas gavo iš fonogramų nuomos arba į vienkartinį teisingą atlyginimą už transliavimą ir viešą paskelbimą arba teisingą atlyginimą , gautą už privatų kopijavimą.

(14)

Siekiant užtikrinti pusiausvyrą sudarant sutartis, pagal kurias atlikėjas už honorarą perduoda išskirtines teises fonogramos gamintojui, antroji papildoma priemonė turėtų būti „tabula rasa“ (t. y. visiškas atnaujinimas) tiems atlikėjams, kurie suteikė pirmiau minėtas išskirtines teises fonogramos gamintojams už honorarą ar atlyginimą. Valstybės narės, siekdamos, kad pratęstas apsaugos terminas būtų visapusiškai naudingas atlikėjui, turėtų užtikrinti, kad, remiantis tarp fonogramos gamintojo ir atlikėjo sudaryta sutartimi, atlikėjui per pratęstą laikotarpį sumokėto honoraro ar atlyginimo sumai nebūtų daromas poveikis dėl mokėjimo avansu arba dėl sutartyje nustatytų atskaitymų.

(15)

Siekiant teisinio tikrumo, gali būti numatyta, kad, kai sutartyje aiškiai nenurodyta kitaip, sutartinis teisių į kūrinio įrašą perdavimas arba atidavimas, dėl kurio susitarta iki tos dienos, kai valstybės narės turi patvirtinti šią direktyvą įgyvendinančias priemones, ir pratęstu laikotarpiu toliau veikia taip, kaip veikė.

(16)

Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti, kad dėl kai kurių sutarčių, nustatančių pasikartojančias išmokas, nuostatų būtų galima derėtis iš naujo atlikėjų naudai. Valstybės narės turėtų nustatyti tvarką, taikytiną tuo atveju, jei pakartotinės derybos žlunga.

▐

(17)

Kadangi valstybės narės negali iki galo pasiekti siūlomų papildomų priemonių tikslų, nes nacionalinės priemonės toje srityje arba iškreiptų konkurenciją, arba paveiktų fonogramų kūrėjo išskirtinių teisių, apibrėžtų Bendrijos teisės aktuose, apimtį, o tų tikslų yra lengviau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi subsidiarumo principo pagal Sutarties 5 straipsnį. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tame straipsnyje, ši direktyva neapima daugiau nei yra būtina siekiant šių tikslų.

(18)

Taikant šią direktyvą, nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms ir susitarimams, kurie atitinka direktyvos nuostatas, pavyzdžiui, valstybėse narėse sudarytiems atlikėjams atstovaujančių organizacijų ir gamintojams atstovaujančių organizacijų kolektyviniams susitarimams.

(19)

Tam tikrose valstybėse narėse muzikos kūriniams su žodžiais taikomas bendras apsaugos terminas, skaičiuojamas nuo ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, o kitose valstybėse narėse muzikai ir žodžiams taikomi atskiri terminai. Nepaprastai daug muzikos sukurta bendrai. Pavyzdžiui, operą dažnai kuria libreto autorius ir muzikos autorius – kompozitorius . Be to, tokių muzikos žanrų kaip džiazas, rokas ir populiarioji muzika, kūriniai iš principo dažniausiai kuriami bendrai.

(20)

Vadinasi muzikos kūrinių su žodžiais, kurių žodžiai ir muzika buvo sukurti tam, kad būtų naudojami kartu, apsaugos termino nustatymas nepakankamai suderintas, todėl kyla kliūčių laisvam prekių bei paslaugų, tokių kaip tarptautinės kolektyvinių teisių administravimo paslaugos, judėjimui. Siekiant užtikrinti, kad šios kliūtys būtų panaikintos, visiems šiems darbams, saugomiems nuo datos, iki kurios reikalaujama, kad valstybės narės perkeltų šios direktyvos nuostatas, turėtų būti taikomas vienodas, suderintas apsaugos terminas visose valstybėse narėse.

(21)

Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvą 2006/116/EB.

(22)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio atitikimą, ir viešai jas paskelbti,

1)

1 straipsnis papildomas tokia dalimi:

„7.   Muzikos kūrinio su žodžiais apsaugos terminas baigiasi praėjus 70 metų nuo ilgiausiai išgyvenusio iš toliau išvardytų asmenų mirties nepriklausomai nuo to, ar tie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne; šie asmenys yra žodžių autorius ir muzikos kūrinio kompozitorius , turint mintyje tai, kad ir žodžiai, ir muzika buvo specialiai sukurti atitinkamam muzikos kūriniui su žodžiais. “;

2)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

10 straipsnis papildomas tokiomis dalimis:

„5.    3 straipsnio 1 dalis – 3 straipsnio 2e dalis Direktyvos …/…/EB (6) redakcijoje ▐taikomos ▐kūrinių įrašams ir fonogramoms, kurių atžvilgiu atlikėjui ir fonogramos gamintojui … (7) pagal šias nuostatas dar taikoma apsauga, ir tiems kūrinių įrašams ir fonogramoms, kurie sukuriami po šios datos .

6.     1 straipsnio 7 dalis, pridėta Direktyva …/…/EB  (6) , taikoma muzikos kūriniams su žodžiais, kurių bent jau muzika ar žodžiai saugomi bent vienoje valstybėje narėje prieš … (7) ir muzikos kūriniams su žodžiais, kurie sukuriami po šios datos.

Taikant pirmą pastraipą nepažeidžiami jokie su naudojimu susiję veiksmai, atlikti prieš … (7) . Valstybės narės priima specialias nuostatas, reikalingas trečiųjų šalių įgytoms teisėms apsaugoti.

4)

Įterpiamas toks ║ straipsnis:

„10a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su Direktyvos …/…/EB (8) , perkėlimu

1.   Jei sutartyje aiškiai nenurodyta kitaip, laikoma, kad perdavimo arba atidavimo sutartis , sudaryta prieš … (9), toliau veikia atėjus tam laikui, kai pagal 3 straipsnio 1 dalį be pakeitimų, padarytų Direktyva …/…/EB (8) atlikėjas ▐nebebūtų saugomas ▐.

▐

2.     Valstybės narės gali nustatyti, kad perdavimo ar atidavimo sutartys, pagal kurias atlikėjas turi teisę gauti pasikartojančius mokėjimus ir kurios sudarytos prieš … (9), gali būti keičiamos praėjus 50 metų, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba praėjus 50 metų, kai fonograma buvo teisėtai viešai paskelbta.