Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Lisabonos strategijos po 2010 m.

Ispanijos Išorės reikalų ir bendradarbiavimo ministerijos valstybės sekretorius, atsakingas už Europos reikalus, ir Ispanijos vyriausybės narys Diego López Garrido, vadovaudamasis Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. liepos 23 d. raštu kreipėsi į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą su prašymu parengti tiriamąją nuomonę dėl

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriui (Lisabonos strategijos observatorijai) buvo pavesta organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Atsižvelgdamas į darbo pobūdį, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo 457-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. lapkričio 4–5 d. (lapkričio 4 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Wolfgang Greif ir priėmė šią nuomonę 178 nariams balsavus už, 6 – prieš ir 15 susilaikius.

1.1. Šioje nuomonėje pateikiamos politinės rekomendacijos, kurioms, EESRK požiūriu, turi būti teikiamas prioritetas rengiant naują Europos strategiją po 2010 m. Reikia atsižvelgti į gilias ekonomines, socialines ir politines dabartinės finansų rinkų ir ekonomikos krizės pasekmes. Svarbu nustatyti orientyrus, pagal kuriuos turi būti keičiamas politikos kursas, kad „nepaisant krizės“ būtų užtikrinta tvaraus augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos vystymosi dinamika bei užkirstas kelias panašiai krizei pasikartoti ateityje.

1.2. Šią nuomonę parengė EESRK Lisabonos strategijos observatorija aktyviai dalyvaujant nacionalinėms ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms (ESRT). Bendrų posėdžių metu išsakytos nuomonės – dažnai kontraversiškos – rodo pateikiamų rekomendacijų politinę kokybę ir jų svarbą organizuotai pilietinei visuomenei.

1.3. Šioje nuomonėje išdėstyta visos Europos perspektyva papildyta atskiroms šalims skirtais skyriais, kuriuos, remdamosi klausimynu dėl a) dabartinio Lisabonos strategijos įgyvendinimo etapo (2008–2010 m.) analizės ir b) Lisabonos strategijos ateities po 2010 m., parengė pačios nacionalinės delegacijos (1). Sąveikusis tinklas, kurį sukūrė EESRK kartu su nacionalinėmis ESRT ir kitomis panašiomis partnerių organizacijomis, dar kartą pateikia (2) Kompleksinį pranešimą, į kurį turėtų būti atsižvelgta priimant politinius Europos institucijų sprendimus rengiantis Europos Vadovų Tarybos 2010 m. pavasario susitikimui.

2.1.1. 2000 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pateikė plataus užmojo reformų programą Europai. Lisabonos darbotvarke buvo siekiama, kad iki 2010 m. Europa taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis paremta ekonomine erdve pasaulyje, ekonomine erdve, kuri galėtų užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, sukuriantį daugiau ir geresnių darbo vietų, ir pasiekti didesnę socialinę sanglaudą.

2.1.2. Darbotvarkę papildžius tvaraus vystymosi aspektu (Geteborgo strategija) buvo parengta plataus masto strategija. Daugelyje politikos sričių buvo suformuluoti kiekybiniai tikslai, kurie taikant atvirąjį koordinavimo metodą (AKM) turėjo būti įgyvendinami valstybėse narėse.

2.1.3. EESRK šį kompleksinį politinį požiūrį visuomet laikė svarbiu Lisabonos strategijos pranašumu, perspėjo dėl siauro jos aiškinimo ir ragino užtikrinti trijų ramsčių pusiausvyrą.

2.2. 2005 m. atnaujinimas: pagrindinis dėmesys turiniui ir įgyvendinimui nacionaliniu lygiu

2.2.1. Nemažai ES valstybių kai kuriose srityse pagerino savo rezultatus. Pavyzdžiui, apskritai visur pakilo užimtumo lygis. Padaryta pažanga vystant plačiajuostį ryšį, tolesnio mokymosi, jaunimo švietimo bei kitose srityse (3). Nepaisant to, nemažai šalių jau „laikotarpio viduryje“ daugelyje sričių gerokai atsiliko nuo užsibrėžtų tikslų.

2.2.2. Todėl 2005 m. buvo kritiškai įvertinti rezultatai ir ypatingas dėmesys skirtas Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų partnerystei. Nuspręsta daugiausia dėmesio skirti nacionalinėms įgyvendinimo priemonėms ir orientuotis į „augimą ir užimtumą“. Tai reiškė, kad tam tikra platesnio tikslų sąrašo dalis, pavyzdžiui, socialinis ramstis, iš dalies perkelta į antrą planą teikiant pirmenybę įsidarbinimo galimybių didinimui ir griežtesniam ekonominiam požiūriui. Vis dėlto, nors buvo laikomasi požiūrio, jog valstybėms narėms būtina suteikti daugiau atsakomybės rengiant konkrečius šalies planus ir tikslus bei sutelkti dėmesį į nacionalines reformas, nebuvo imtasi priemonių sukurti europinio lygmens ekonominį ir socialinį pagrindą.

2.2.3. Nepaisant pastarojo meto pažangos (4), daugelis valstybių toli gražu neįgyvendino numatytų tikslų. Daugelyje sričių numatyti tikslai iki 2010 m. bus geriausiu atveju pasiekti kaip ES vidurkis, tačiau ne visose valstybėse narėse. Tai pasakytina apie 3 proc. tikslą mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, kurioje daugelis ES šalių, kaip ir pati ES, vargu ar galėtų pasigirti padariusios pažangą, taip kaip ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Užimtumo srityje padaryta taip pat tik nedidelė pažanga, pavyzdžiui, moterų užimtumo srityje, nes gerokai padaugėjo darbo ne visą darbo dieną (iš dalies ne savo noru) (5), laikinojo darbo ir menkai mokamo darbo, dažnai nesudarant standartinių darbo sutarčių.

2.3.1. Vyrauja nuomonė, kad Lisabonos tikslai nebuvo tinkamai įgyvendinti, nes trūko visų pirma nuoseklesnės valstybių narių politikos, kad būtų galima įgyvendinti iškeltus tikslus, ir AKM suteikė per mažai paskatų veikti nacionaliniu ir Bendrijos lygiu. Kita nemažiau svarbi priežastis yra ta, kad Europos lygiu nėra makroekonominės ir socialinės politikos pagrindo, kuris leistų valstybėms narėms koordinuotai įgyvendinti tikrąsias reformas ir pasiekti užsibrėžtų tikslų bei išvengti nacionalinių reformų tarpusavio konkurencijos. Be to, EESRK ne kartą pastebėjo, kad stokojama bendros atsakomybės, to priežastis – nepakankamai užtikrinamas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas.

2.3.2. EESRK pritaria tam, kad ir po 2010 m. būtų įgyvendinama globali ir visa apimanti strategija. Tačiau kartu Komitetas mano, kad nei grįžimas prie 2000 m. Lisabonos strategijos, nei požiūris „toliau eiti tuo pačiu keliu, tik kiek daugiau aplinkosaugos“ nėra adekvatus atsakas į dabartinius iššūkius. Esama padėtis reikalauja tvaraus vystymosi principą atitinkančio požiūrio, kuris susietų konkurencingumą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą su socialinės ir tvarios ekonomikos Europos inovaciniu potencialu bei „gerų darbo vietų“ (6) koncepcija. Be to, dabartinė krizė, daugeliu atžvilgių yra lūžis ir dėl to reikia naujų sprendimų, tarp jų veiksmingo finansų rinkų reguliavimo, orientavimosi į išteklius tausojančią ir nedidelį CO2 kiekį išskiriančią gamybą ir vartojimą bei investicijų į inovacijas viešųjų paslaugų srityje, kad žmonės jaustųsi saugūs ir būtų susigrąžintas jų pasitikėjimas ES.

2.3.3. Dabartiniai iššūkiai – finansų rinkos ir ekonomikos krizė ir jos sukeltos socialinės problemos, ekonomikos globalizacija, vidaus rinkos veikimo gerinimas, energetikos politika ir klimato kaita, demografinės tendencijos ir migracija – reikalauja naujos išsamios Europos strategijos po 2010 m., kuri a) padėtų įveikti šiuos iššūkius, b) pašalintų įgyvendinimo trūkumus, c) būtų įgyvendinama bendra Europos atsakomybe ir d) nuosekliai susietų visas ES strategijas (ekonomikos atgaivinimo, Lisabonos, Tvaraus vystymosi ir klimato kaitos mažinimo strategiją). EESRK siūlo aiškiai perorientuoti šią naują Europos strategiją ir netgi suteikti jai kitą pavadinimą.

3. Politinės rekomendacijos: europietiškai galvoti ir veikti pasitelkus Europos projektus

3.1. Sukurti europinį pagrindą, kuris užtikrintų sėkmingą reformų programų įgyvendinimą. Nors ES šalims tenka didžiausia atsakomybė už įgyvendinimą, tačiau reikalingas ir atitinkamas europinis pagrindas, leidžiantis koordinuotai ir nuosekliai įgyvendinti numatytas struktūrines reformas. Kuo skubiau Europos lygiu reikia įvertinti nacionalines reformas ir jų poveikį ekonomikos vystymuisi, turto ir pajamų paskirstymui ir socialinei sanglaudai. Be to, reikėtų nuodugniai išanalizuoti keletą konkrečių Europos Teisingumo Teismo sprendimų (Vaxholm, Viking, Rüffert) ir galbūt nustatyti tinkamas ir konkrečias priemones darbuotojų apsaugai užtikrinti, siekiant parodyti, kad ekonominės laisvės ir konkurencijos taisyklės nekelia pavojaus pagrindinėms socialinėms teisėms.

ES politiką labiau nukreipti į augimą sukuriant tinkamą ekonominės politikos pagrindą. Strategijos pagrindą sudarantis metinis 3 proc. augimas buvo pasiektas tik du kartus. Finansų krizė ir nepakankamas ES ekonomikos atsparumas sukrėtimams rodo, jog būtinas ekonomikos politikos perorientavimas. EESRK nuomone, tinkamai suderinta makroekonominė politika, susiejanti pasiūlos ir paklausos aspektus, turėtų būti neatsiejama strategijos po 2010 m. dalis. Taip pat svarbi ir siekiamo augimo kokybė. Pats svarbiausias tikslas – gerovės didėjimas. Vien tik BVP nėra tinkama gerovės įvertinimo priemonė, todėl reikia taikyti geresnį rodiklį (ar rodiklių rinkinį), pagal kurį naujojoje strategijoje būtų apibrėžtas ir kiekybiškai įvardytas tinkamesnis ir nuoseklesnis augimo tikslas.

3.2.1. Finansų rinkos krizės sprendimai ir socialiniai iššūkiai. Ieškant sprendimų krizei įveikti ir visų pirma pertvarkant finansų sistemą ES būtina koordinuoti veiksmus, sutelkti pastangas ir imtis vadovaujamo vaidmens. Nauja pertvarkyta pasaulinė finansų sistema (visų pirma veiksmingas bankų sistemos, taip pat alternatyvaus investavimo fondų reguliavimas) turi sudaryti sąlygas parengti ir suteikti patikimas finansines priemones, kurios remtų realiąją ekonomiką ir būtų naudingos piliečiams. Dabartinė krizė nėra vien finansų rinkos sunkumų padarinys. Ją sukėlė, visų pirma JAV, ir vis didėjantis makroekonominis ir mikroekonominis disbalansas, pavyzdžiui, ypač pajamų nelygybė. Todėl išbristi iš krizės reikėtų šiomis priemonėmis: atsisakyti augimo, kuris iš dalies paremtas „spekuliaciniu burbulu“, ir grįžti prie augimo, paremto investicijų, visų pirma į novatoriškus realiosios ekonomikos sektorius, skatinimu, teisingu paskirstymu, aukštos kokybės ir našių darbo vietų kūrimu bei aplinkos tvarumu.

3.3. Gerinti vidaus rinkos veikimą užtikrinant ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio aspekto pusiausvyrą. Kad tikslas būtų pasiektas, reikia teisingai taikyti ir galbūt gerinti vidaus rinkos socialinės srities teisės aktus, užtikrinti „geresnį reguliavimą“, sukurti palankią mikroekonominę aplinką ir sudaryti privačioms investicijoms palankias sąlygas. Tačiau reikia imtis ir atsargumo priemonių, kad konkurencija tarp ES šalių bendroje rinkoje būtų orientuota į inovacijas ir duotų laukiamų rezultatų, tačiau neturėtų nukentėti socialinė sanglauda ir aplinkos tvarumas.

Skatinti socialinę sanglaudą kaip stabilios ir dinamiškos ekonomikos veiksnį. EESRK nuomone, gerai išplėtota socialinė politika, įskaitant išsamią politiką „geroms darbo vietoms“ sukurti, kuriai taip pat priklauso aukšti ugdymo ir profesinio rengimo bei mokymosi visą gyvenimą tikslai, labai skatina augimą ir didina našumą. Norint išbristi iš krizės, reikalingos atitinkamos investicijos.

3.4.1. Kovoti su visoje Europoje augančia nelygybe ir skurdu . Buvo iškeltas tikslas iki 2010 m. gerokai sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių, tačiau Komisijos tarpinė ataskaita dėl socialinės tikrovės (2007) parodė, kad daugelyje Europos šalių ir regionų dar susiduriama su rimtomis socialinėmis problemomis. Todėl strategijoje po 2010 m. turėtų būti daugiau dėmesio skiriama socialinei pažangai, socialinės apsaugos sistemos stiprinimui ir tvarumui bei kovai su skurdu, ypač užkertant kelią nelygiam turto pasiskirstymui. Europos kovos su skurdu metai (2010) yra puiki proga nustatyti veiksmingus tikslus ir įgyvendinimo terminus kovojant su skurdu (pvz., minimalių pajamų ir kitų pajamų sistemos (7)). Įgyvendinus tokią iniciatyvą, kuri padėtų užtikrinti socialinę sanglaudą, būtų žengtas svarbus žingsnis susigrąžinant piliečių pasitikėjimą Europos integracija.

Sukurti įtraukiąją darbo rinką . Nepaisant padarytos pažangos, tikslai užimtumo srityje iki 2010 m. kaip ES vidurkis nebus pasiekti. Tai turi kelti nerimą, nes dėl dabartinės krizės – kuri jau pasiekė aukščiausią tašką, bet dar nėra įveikta – dar labiau didėja nelygybė ir vis daugiau žmonių susiduria su materialiniais sunkumais. Europos ekonomikos atkūrimo plane (8) nurodyta, kad norint kuo greičiau atgaivinti augimą, kad būtų stabilizuota darbo rinka, reikia didinti vidaus paklausą, kuri turi būti remiama struktūrą gerinančiomis priemonėmis. Visų pirma svarbu parengti veiksmingas mokymo ir lavinimo koncepcijas, kurti darbo vietas, ypač tiems asmenims, kurie dėl išsilavinimo trūkumo yra išstumti iš darbo rinkos, taip pat dėti pastangas šalinti diskriminaciją, kurią asmenys patiria norėdami patekti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Būtent skirtingos valstybių narių socialinės ekonomikos formos gali būti pavyzdžiu, kaip įveikti krizę, ypač kuriant darbo vietas, taip pat ir socialinių paslaugų srityje. EESRK mano, kad užimtumo lygis ir darbo našumas turi augti kartu. Turint tai omenyje, ES kartu su nacionaliniais ir Europos socialiniais partneriais, paisydama jų savarankiškumo, turi siekti sukurti atitinkamas nestandartinio darbo taisykles, kai socialinės apsaugos garantijos yra labai menkos (9).

3.4.2.1. Socialinės ekonomikos įmonės, vykdančios veiklą visuose sektoriuose ir derinančios ekonominį pelningumą su visuotiniais interesais bei socialinėmis sąlygomis, yra geras konkrečių verslo formų ir bendrovių valdymo pavyzdys, padėsiantis pasiekti pataisytos Lisabonos strategijos tikslus. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prašo Europos Vadovų Tarybos, Komisijos ir valstybių narių apsvarstyti pasiūlymus, skirtus įgyvendinti politines rekomendacijas, kurias pateikė Europos Parlamentas (10), ir užtikrinti, kad socialinės ekonomikos įmonės galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitomis įmonėmis.

3.4.3. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra turi veiksmingai užtikrinti saugumą permainų laikotarpiu . Besikeičiančios ekonominės sąlygos reikalauja didelių inovacinių prisitaikymo gebėjimų, kurie taip pat būtini ir darbo rinkoje. Į sparčiai besikeičiančias struktūras būtina sugebėti sumaniai reaguoti. Laikantis lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros koncepcijos reikia užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti naujiems darbo rinkoje iškylantiems iššūkiams. Ši koncepcija turi veiksmingai užtikrinti„saugumą permainų laikotarpiu“, todėl praktikoje vienoda svarba turėtų būti teikiama saugumui darbo rinkoje, stabiliam užimtumui ir darbo vietoms, gebėjimo įsidarbinti išsaugojimui, socialinei apsaugai ir mobilumui darbo rinkoje orientuojantis į geras ir našias darbo vietas („kad perėjimas apsimokėtų“). Tačiau pirmiausia reikia užtikrinti Bendrijos socialinės srities teisės aktų įgyvendinimą ir jų realų taikymą bei, kai reikia ir įmanoma, juos taikyti ir darbo standartams siekiant užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai.

3.4.4. Geriau koordinuoti mokesčių politiką . Laikantis ES sutarčių ES lygiu reikia siekti geresnio valstybių narių mokesčių politikos koordinavimo (įskaitant suderintas mokesčių bazes ir minimalias normas), visų pirma tose srityse, kuriose mokesčių bazė tarptautiniu mastu yra mobili, o tikimybė, jog bus vengiama mokėti mokesčius ir valstybės narės konkuruos tarpusavyje mokesčių srityje, bus didžiausia. Tokio koordinavimo Europos lygmeniu tikslas – apsaugoti valstybės biudžetą bei remti teisingesnes mokesčių sistemas (pavyzdžiui, stiprinti mokesčių surinkimo bazę, naikinti „mokesčių rojų“ ir kovoti su mokesčių slėpimu).

3.4.5. ECB turi vykdyti savo įsipareigojimus ekonomikos srityje . Strategija po 2010 m. turi sukurti ateities kartoms deramą, o tuo pačiu ir tvarią augimo ir stabilumo tikslų pusiausvyrą. ECB turi prisiimti visą Sutartyse numatytą atsakomybę ir ne tik užtikrinti kainų stabilumą, bet ir skirti dėmesį aukštam užimtumo lygiui, socialinei apsaugai ir tvariam augimui.

3.4.6. Biudžeto politikoje išsaugoti palankias sąlygas investicijoms . Atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakte numatytus lankstumo mechanizmus krizės metu ir jais pasinaudojus, reikia imtis priemonių pertvarkyti biudžetą taip, kad padidėtų Lisabonos strategijai skirtos viešojo sektoriaus investicijos (pavyzdžiui, į veiksmingas viešąsias paslaugas, mokslinius tyrimus, švietimą, inovacijas) ir veiksmingos privačiojo sektoriaus investicijos, visų pirma į nedidelį CO2 kiekį išskiriančią gamybą. Be to, šiomis aplinkybėmis reikėtų toliau plėtoti ir Europos nepriklausomo turto fondo europinės obligacijos idėją (11).

3.5. Skatinti pramonės politiką ir verslumą bei kurti MVĮ veiklai palankias sąlygas. Ekonomikos augimas ir investicijoms palanki aplinka yra svarbiausios prielaidos kurti naujas ir išlaikyti esamas darbo vietas, kurias sukuria didelės įmonės bei didele dalimi MVĮ. Būtent MVĮ yra įsitvirtinusios vietos ekonomikoje, todėl joms itin naudinga stabili ir auganti paklausa šalyje. EESRK ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad reikia skirti ypatingą dėmesį tolesniam Europos pramonės politikos vystymui, ypač orientuojantis į„žaliąsias“technologijas, nanotechnologijas ir IRT, taip pat skatinti socialiniu požiūriu atsakingą verslą, naujų įmonių steigimą bei padėti įmonėms išlikti rinkoje. Prioritetinis ekonomikos uždavinys – mažinti neadekvačią biurokratinę naštą ir administracines kliūtis bei gerinti įmonių finansavimo sąlygas, nes tai turi didelės reikšmės ne tik Europos konkurencingumui, bet ir efektyvioms investicijoms palankiai aplinkai kurti. Tačiau neturi būti pažeisti teisėti darbuotojų ir vartotojų apsaugos interesai. Kadangi ekonominiai rodikliai, inovacijos ir užimtumas vis labiau priklauso nuo MVĮ, daugiausia dėmesio reikėtų skirti jaunimo verslumo ugdymui.

3.6. Priimti demografinių pokyčių keliamus iššūkius ir spręsti migracijos klausimus. Svarbiausi veiksniai, galintys padėti spręsti su senėjančia visuomene susijusius klausimus dabar ir ateityje yra ekonomikos augimas bei užimtumas. Tai pasakytina tiek apie jaunąją, tiek apie vyresniąją kartą. Sprendžiant nedarbo problemas ir užtikrinant daugiau ir geresnių darbo vietų, be to atsižvelgiant į gimstamumo lygį, reikia gerinti galimybes derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą. Svarbiausiems iššūkiams, kuriuos reikės įveikti po 2010 metų, priklauso sėkmingų migracijos ir integracijos sprendimų, kurie skatintų Europos augimo potencialą ir kartu nepažeistų socialinės sanglaudos (12) , paieška.

Didinti žinių trikampio (švietimas, moksliniai tyrimai, inovacijos) svarbą. Europa ir toliau turi stiprinti savo potencialą, paremtą kvalifikuotais darbuotojais, mokslu, moksliniais tyrimais ir technologijomis bei gebėjimu diegti inovacijas, nes tai yra svarbiausias konkurencingumo veiksnys. Žinių trikampis turi išlikti dėmesio centre ir strategijoje po 2010 m. Šiame kontekste inovacijų sąvoka turi būti išplėsta, įtraukiant į ją ir „socialines inovacijas“ siekiant padidinti socialinį kapitalą, kuris yra svarbus ir konkurencingumui, ir socialinei sanglaudai.

3.7.1. Siekiant sukurti būsimų inovacijų pagrindą, ypatingą dėmesį reikia skirti mokslui ir moksliniams tyrimams bei jų praktiniam taikymui ekonomikoje. Norint pasiekti Bolonijoje priimtą tikslą Europoje sukurti aukštojo mokslo erdvę, būtini konkretūs įgyvendinimo žingsniai ir daugiau politinės valios koordinuojant šias politikos sritis. Nepakankamos investicijos į inovacijas ir tęstinį mokymąsi dar labiau didina ekonomines problemas ir daro poveikį darbo našumui. Universitetai ir aukštojo mokslo įstaigos turi prisiimti atsakomybę ir labiau nei iki šiol plėtoti europinį aspektą, nes joms žinių trikampyje, kurį sudaro švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, tenka svarbiausias vaidmuo. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje būtina skatinti daugiašalius mokslinius tyrimus. Europai trūksta ir aukštųjų technologijų įmonių, kurios investuotų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Įmonės turėtų būti suinteresuotos dar daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir kurti našias darbo vietas.

3.7.2. Gerai parengti darbuotojai, visų pirma mokslo ir technikos srityse, ir gebėjimas diegti inovacijas yra svarbūs konkurencingumo veiksniai ir klestėjimo prielaida. Tuo pat metu reikia kurti našias, aukštos kvalifikacijos reikalaujančio ir gerai mokamo darbo vietas. Net ir krizės metu reikia sudaryti galimybes jauniems absolventams dirbti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą ir suteikti jiems perspektyvą tobulėti profesinėje srityje.

Klimato kaitos valdymui, kaip esminiam strategijos po 2010 m. aspektui, būtinos permainos daugelyje sričių. Energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos skatinimas bei dėmesys aplinkai bus svarbiausi strategijos po 2010 m. aspektai. Atnaujintoje strategijoje turi būti numatytas veiksmų planas nedidelį anglies dvideginio kiekį išskiriančių technologijų ekonomikai sukurti. ES, sukūrusi išsamią energetikos ir klimato kaitos teisinę bazę, dabar turėtų daugiau dėmesio teikti praktiniam jos įgyvendinimui. Veiksmingos politinės priemonės turėtų būti įtrauktos į kompleksines gaires, šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas.

3.8.1. ES turi tapti racionaliausiai energiją ir išteklius naudojančia ekonomine erdve . Klimato politika, kurios tikslas sumažinti išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, priklausomumą nuo iškastinių energijos šaltinių ir energijos importo, turi būti orientuota į tvarumą, taigi, joje būtina tinkamai atsižvelgti į ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius tikslus. Visų pirma būtina išnaudoti visas energijos taupymo galimybes ir naudoti vietos, atsinaujinančias bei regionines struktūras. Dar racionalesnis energijos ir išteklių naudojimas turi būti viena iš svarbiausių naujosios strategijos dalių. Todėl papildomas strateginis ES tikslas turėtų būti tai, kad„Bendrija taptų racionaliausiai energiją ir išteklius naudojančia ekonomine erdve“. Siekdama šių permainų, Europa turi prisiimti didelę atsakomybę CO2 mažinimo srityje. Atskiruose sektoriuose bei bendradarbiaujant su kitomis šakomis reikia nustatyti konkrečius tikslus ir jų įgyvendinimo terminus.

3.8.2. „ Naujasis žaliasis kursas “. Laikantis „naujojo žaliojo kurso“ reikia išnaudoti aplinkos sektoriaus potencialą kaip augimo, naujų darbo vietų ir inovacijų varomąją jėgą, siekti pirmauti „žaliųjų“ technologijų srityje ir mažinti sąnaudas neatsisakant gerovės, gyvenimo kokybės ir gebėjimo konkuruoti pasaulio mastu. Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra bei jų pavertimas naujais lengvai rinkoje realizuojamais produktais bei paslaugomis ir tokiu būdu kuriant darbo vietas turės lemiamos reikšmės šiame būtiname inovacijų diegimo procese.

Tobulinti Lisabonos strategijos finansinį pagrindą. Norint įveikti iššūkius ateityje, reikalingos naujos strateginės diskusijos apie ES biudžeto ateitį.

3.9.1. Pertvarkyti ES biudžetą atsižvelgiant į Lisabonos strategiją . Apskritai būtina iš naujo įvertinti su Lisabonos strategija susijusių politikos sričių finansavimą ir jį nukreipti į tokias sritis kaip moksliniai tyrimai ir konkurencingumas, aplinkosauga ir klimatas, investicijos į tvarų energijos naudojimą, veiksmingos viešosios išlaidos, skirtos ekonomikos augimui palankiai aplinkai kurti, aktyvi darbo rinkos politika, šeiminio ir profesinio gyvenimo derinimas, sanglauda, skurdo prevencija ir naujų bei aukštos kokybės darbo vietų kūrimas. Turint tai omenyje, diskusijos dėl ES biudžeto reformos, susijusios su Lisabonos strategija, turėtų atsispindėti ir būsimoje finansinėje programoje 2014–2020 m. (13). Be to, norint veiksmingai įgyvendinti Europos tikslus, būtina, kad diskusijose dėl struktūrinės ir sanglaudos politikos finansavimo po 2013 m. didesnis dėmesys būtų skiriamas regioniniam aspektui.

3.9.2. Ištirti alternatyvias ES skiriamo finansavimo galimybes . Esama nemažai tarptautinio lygmens iššūkių, dėl kurių turi būti stiprinamas europinis politinių veiksmų aspektas. Reikėtų aptarti alternatyvius Europos projektų finansavimo šaltinius ir išplėsto ES biudžeto galimybes, įskaitant lėšų perskirstymą ir taupymą. EESRK siūlo šiomis aplinkybėmis apsvarstyti galimybę įdiegti ES lygio finansinius mechanizmus (taip pat ir mokestines priemones). Pavyzdžiui, įvedus finansinių operacijų mokestį, būtų sumažinti spekuliaciniai sandoriai. Be to, reikėtų ištirti galimybes taikyti anglies dvideginio mokestį.

3.10. Išorės aspekto stiprinimas. Europos gerovė, be kitų dalykų, grindžiama jos pačios atvirumu pasauliui. Turint omenyje Europos, kaip didžiausios ekonominės galios, kuri užima pirmą vietą pagal prekių ir paslaugų eksportą ir importą, yra antras pagal dydį tiesioginių užsienio investicijų šaltinis arba gavėjas bei didžiausia pasaulyje vystomosios pagalbos besivystančioms šalims teikėja, statusą, labai svarbu stiprinti jos tarptautinę darbotvarkę numatant aiškius ir ilgalaikius tikslus. Atsižvelgiant į naujų ekonominių galių atsiradimą pasaulyje ir tarptautinės ekonomikos krizės padarinius, tampa dar svarbiau nei iki šiol, kad ES susikurtų naują nuoseklų ir tvirtesnį išorės veiklos pagrindą, siekiant užtikrinti tinkamą, teisingą ir tvarų rinkos atvėrimą, atitinkamų teisių pagrindu didinti normatyvinius standartus, skatinti daugiašališkumą ir struktūruotą dialogą su privilegijuotais partneriais ir sukurti abipusiškai palankią erdvę siekti pažangos, kuri apimtų ir Viduržemio jūros regioną, ir Afriką. Jei tai bus pasiekta, Europa, taikydama savo socialinės rinkos ekonomikos modelį, galės ir ateityje visam pasauliui būti pavyzdžiu, išlaikyti tvirtą poziciją tarptautinėje arenoje, visų pirma užtikrindama galimybes patekti į rinkas ir apsirūpinti žaliavomis, kartu užtikrindama sąžiningą tarptautinę konkurenciją, tolesnį tvarų vystymąsi ir galimybę visiems naudotis globalizacijos teikiamais pranašumais.

4.1. Išlaikyti tikslus ir juos didinti vidutinės trukmės laikotarpiu. Nepaisant naujų iššūkių ir nesėkmių, susijusių su dabartine krize, po 2010 m. numatytoje darbotvarkėje nereikėtų atsisakyti ligšiolinių tikslų. EESRK siūlo neatsisakyti bendrų dabartinės strategijos tikslų, tačiau suformuluoti ir kitus, dar aukštesnius tikslus, kurie būtų įgyvendinti iki 2015 m. Pavyzdžiui, moksliniams tyrimams numatytą tikslinį lėšų skyrimą reikėtų padidinti iki 3,5 % (tam tikromis aplinkybėmis išplečiant tikslą, susijusį su investicijomis į inovacijas), taip pat padidinti tikslus kurti daugiau ir geresnių darbo vietų bei mokymui ir lavinimui keliamus tikslus.

4.2. Atsižvelgti į atskirų ES šalių pradinę padėtį nustatant jų įnašą į Lisabonos strategiją. ES šalių ekonominis pajėgumas labai skiriasi. EESRK siūlo, kad kaip ir iš pradžių nustatant kiekybinius Lisabonos strategijos tikslus, įvertinti atskirų valstybių narių dabartinę padėtį ir pagal ją 27 ES pagrindu nustatyti kiekvienos jų nacionalinį įnašą į strategijos įgyvendinimą.

4.3. Grįžti prie kokybinių tikslų. Būsima darbotvarkė turėtų taip pat apimti tuos kokybinius tikslus, kurie pradėjus įgyvendinti atnaujintą Lisabonos strategiją pastaraisiais metais buvo beveik užmiršti (pvz., vadinamieji Lakeno rodikliai, skirti įvertinti kokybiškų darbo vietų kūrimą (14)).

4.4. Kelti naujus tikslus tose srityse, kuriose akivaizdžios spragos. Kompleksinėse gairėse reikėtų papildomai nustatyti naujus arba konkretesnius tikslus visose srityse, kur padaryta nedidelė pažanga arba išryškėjo ligšiolinės reformų politikos trūkumai. Todėl EESRK siūlo savo gaires, kuriose būtų numatyti kiekybiškai įvertinami lyčių lygybės tikslai, sprendžiama menką socialinę apsaugą suteikiančių darbo vietų problema, perėjimas prie nedidelį CO2 kiekį išskiriančių technologijų ekonomikos, kova su skurdu (taip pat ir dirbančių asmenų), socialinės atskirties prevencija (pvz., derama parama netekusiam darbo asmeniui arba asmens, kuris tapo nedarbingas, galimybės gauti viešąsias paslaugas).

5.1. Stiprinti Europos institucijų vaidmenį. Naujajai strategijai trūksta veržlumo. Atsižvelgiant į dabartinę krizę, didesnis Europos institucijų vaidmuo yra ypač svarbus. Po 2005 m., kai buvo pataisyta Lisabonos strategija, Komisijos veiksmai tapo akivaizdesni, visų pirma kalbant apie atskiroms šalims skirtų gairių ir geriausios praktikos pavyzdžių skelbimą ir sklaidą. Buvo raginama pradėti viešą diskusiją Taryboje, kad šis procesas nesustotų. Atnaujintoje strategijoje reikėtų šiuos klausimus giliau ir plačiau išnagrinėti. Komisija ir valstybės narės, naudodamosi elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėtų stengtis gerinti ir skatinti valstybių narių geriausios praktikos mainus ir jos įgyvendinimą. Tačiau šie metodai bus veiksmingi, jei valstybėms narėms bus sukurta derama europinė erdvė, kurioje jos galės pasiekti Bendrijos tikslus. Galbūt reikėtų apsvarstyti galimybes taikyti naujas ir novatoriškas priemones.

5.2. Didinti atvirojo koordinavimo metodo veiksmingumą valstybėse narėse. AKM yra Lisabonos strategijos „metodinis pagrindas“. ES Reformų sutartyje jį numatyta taikyti dar daugiau sričių. EESRK nuomone, AKM silpnoji vieta yra ne tik nepakankamos piliečių žinios, bet ir veiksmingumo stoka nacionaliniu lygiu. Todėl nepaprastai svarbu, kad numatytieji tikslai nebūtų laikomi kaip anksčiau vien „pageidavimų punktais“, o veikiau konkrečiais politiniais įpareigojimais. Reikėtų rasti būdus ir priemones atsakomybei didinti ir suteikti daugiau paskatų valstybėms narėms veiksmingiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus siekiant tikslo. Kad pusiausvyra būtų tvirtesnė, įgyvendinant naują strategiją turėtų aktyviau dalyvauti ne tik ūkio ir finansų, bet visų pirma darbo ir socialinių reikalų ministrai. Be to, EESRK rekomenduoja Europos socialiniams partneriams suteikti svaresnį vaidmenį, pavyzdžiui, būtų galima prie Europos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų pridėti standartizuotus trišalio dialogo makroekonomikos klausimais rezultatus.

5.3. Suteikti valstybių narių ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms įgaliojimus stebėti Lisabonos strategijos įgyvendinimą. Atitinkamų konsultacijų metu ir atsižvelgiant į atskirų valstybių narių socialinių partnerių įgaliojimus, dar labiau sustiprinti ypatingą nacionalinių ESRT arba panašių pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį (15). Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ataskaitose turėtų būti analizuojamas Lisabonos strategijos įgyvendinimas. Šios ataskaitos būtų pateiktos nagrinėti vyriausybėms ir Europos institucijoms, kurios savo ruožtu padarytų atitinkamas išvadas. ESRT ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų pakviesti Komisijos atstovus aptarti atskiros šalies ypatumus. Be to, ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos galėtų dalyvauti kasmet vykstančiose Komisijos konsultacijose. Ypač svarbu, kad EESRK ir nacionalinės ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos keistųsi nuomonėmis ir patirtimi, sukaupta įgyvendinant nacionalines reformas ir Lisabonos strategiją.

5.4. Didinti legitimumą labiau įtraukiant pilietinę visuomenę ir stiprinant regioninį matmenį. EESRK nuolat atkreipdavo dėmesį į tai, kad geresniam Lisabonos strategijos įgyvendinimui būtina, kad Europos institucijos prisiimtų visą atsakomybę ir kad būtų atstovaujama visiems visuomenės interesams bei vyktų glaudesnis valdžios ir socialinių partnerių bei pilietinės visuomenės bendradarbiavimas nacionaliniu, Europos bei regionų ir vietos lygmenimis (16).

2009 m. lapkričio 4 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Pastebimi labai dideli skirtumai kalbant apie institucinį pagrindą pilietinei visuomenei dalyvauti formuojant nacionalinę politiką: daugelyje ES šalių yra ESRT, dauguma naujų valstybių narių turi vadinamąsias trišales tarybas (socialiniai partneriai ir vyriausybės atstovai), kitose šalyse nėra ESRT, tačiau kai kuriose iš jų egzistuoja alternatyvios organizacijos, atstovaujančios pilietinės visuomenės interesams. EESRK siekia apklausti kuo daugiau šių atstovaujančių organizacijų.

(2) Žr. CESE 1468/2005 rev. „Lisabonos strategijos įgyvendinimas“, Glaustas pranešimas Europos Vadovų Tarybai, 2006 m. kovo 23–24 d.; CESE 40/2008 „2008–2010 m. Lisabonos strategija: organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo“, Glaustas pranešimas Europos Vadovų Tarybai, 2008 m. kovo 13–14 d.

(3) Apie santykinius laimėjimus ir trūkumus siekiant Lisabonos tikslų žr. apžvalgoje, kuri pateikta leidinyje M.J. Rodrigues, Europe, Globalisation and the Lisbon Agenda (2009), 16 psl.

(4) Žr. 2 išnašą ir EESRK nuomonę „Veiksmingas atnaujintos Lisabonos strategijos valdymas“, OL C 175, 2009 7 28, p. 13.

(5) Žr. http://www.eurofound.europa.eu/ewco/reports/TN0403TR01/TN0403TR01_3.htm, Part-time work in Europe, Dublin-Foundation, 2004.

(6) Žr. 2001 m. Lakeno Europos Vadovų Tarybos priimtas darbo kokybės rodiklių rinkinys, „Užimtumo ir socialinė politika: investicijų į kokybę koncepcija“ COM(2001) 313 galutinis.

(8) Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano COM(2008) 800 galutinis, 2008 m. lapkričio 16 d.

(9) Atitinkamų Europos socialinių partnerių susitarimų apžvalga: http://europa.eu/legislation_summaries/employment_and_social_policy/social_dialogue/c10132_de.htm

(10) 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl socialinės ekonomikos (2008/2250 (INI))

(12) Šiuo požiūriu visų pirma galima pasidžiaugti tuo, kad buvo įsteigtas EESRK globojamas Europos integracijos forumas, sutelkiantis ES institucijas, suinteresuotuosius subjektus ir nevyriausybines organizacijas.

(14) Žr. „Užimtumo ir socialinė politika: investicijų į kokybę koncepcija“ COM(2001) 313 galutinis.

(15) EESRK pažymi, kad jis jokiu būdu nenori kištis į esamas konsultacijų procedūras, į nustatytą socialinių partnerių atsakomybę ir legitimumą atskirose valstybėse narėse.