Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl nuoseklios Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų darbotvarkės strategijos kūrimo

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. gruodžio 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl nuoseklios Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų darbotvarkės strategijos kūrimo

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. spalio 13 d. priėmė savo nuomonę.

457-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. lapkričio 4–5 d. (2009 m. lapkričio 4 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 155 nariams balsavus už ir 3 susilaikius.

1.1. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti būsimos žemės ūkio mokslinių tyrimų strategijos rengimo procesą siekiant sukurti Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų erdvę. Iš tiesų, kad žemės ūkio produktų pasiūla neatsiliktų nuo pasaulinių paklausos tendencijų, būtina intensyviau vykdyti su šiuo sektoriumi susijusius mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas (1).

1.2. EESRK pritaria Komisijos išdėstytam požiūriui, grindžiamam bendro programavimo išbandymo idėja, kuriuo, atsižvelgiant į įvairių nacionalinių programų poreikius ir ypatumus, siekiama užtikrinti veiksmingą ir konkretų iniciatyvų Bendrijos lygiu koordinavimą ir išteklių paskirstymą (2). EESRK visų pirma ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant ne tik nacionalines žemės ūkio mokslinių tyrimų programas, bet ir įvairių generalinių direktoratų iniciatyvas (pavyzdžiui, Aplinkos GD, Žemės ūkio GD, Įmonių ir pramonės GD). Todėl EESRK prašo Komisijos pateikti daugiau informacijos apie būsimame komunikate siūlomų iniciatyvų priemones ir jų taikymo tvarką, įskaitant finansinius išteklius, į konsultacijų procesą įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus ir atsižvelgiant į bendro programavimo bandomojo projekto rezultatus.

1.3. Žemės ūkio mokslinių tyrimų bendro programavimo tikslas – ištirti visuomenės potencialą įveikti „biologinių žaliavų“ (angl. „biobased commodities“) plėtojimo ES lygiu iššūkius. Tokie iššūkiai susiję su klimato kaita, visuomenės sveikatos apsauga ir maisto produktų sauga. Šie aspektai, taip pat atsižvelgiant į Europos Komisijos remto seminaro apie žemės ūkio mokslinių tyrimų bendrą programavimą rezultatus, buvo išsamiai aptarti ir išnagrinėti Nuolatiniame žemės ūkio mokslinių tyrimų komitete (NŽŪMTK) ir apibendrinti 2009 m. birželio mėn. parengtame pozicijos dokumente dėl bendrojo programavimo (3). Bendras programavimas susijęs su svarbiu aspektu – aktyviu susijusių šalių dalyvavimu ir didelėmis jų pastangomis, tai sukuria pridėtinę vertę ir turi teigiamo poveikio piliečiams ir Europos konkurencingumui. Todėl EESRK siūlo jau dabar numatyti tinkamus mechanizmus, kurie padėtų užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant privatųjį sektorių (ypač įmones), dalyvavimą apibrėžiant mokslinių tyrimų tikslus, ir leistų apytikriai apskaičiuoti reikiamus išteklius bei kruopščiai parengti sistemos veikimui reikalingas finansines priemones, kurios padėtų užtikrinti realias galimybes gauti finansavimą. EESRK visų pirma rekomenduoja Komisijai ir Tarybai parengti pasiūlymą priimti reglamentą, kuris taptų teisiniu pagrindu sudaryti naująjį Nuolatinį žemės ūkio mokslinių tyrimų komitetą ir pradėti veiklą, atsižvelgiant į 2004 m. prasidėjusį politinį procesą, ir kuris pakeistų Reglamentą (EEB) 1728/74.

1.4. Remiantis Komisijos siūlomu nauju valdymo modeliu, Nuolatiniam žemės ūkio mokslinių tyrimų komitetui (NŽŪMTK) numatytas vaidmuo – koordinuoti Europos lygiu įgyvendinamas bendras iniciatyvas ir nustatyti skatinamų mokslinių tyrimų pajėgumus. EESRK mano, kad NŽŪMTK veikla turėtų būti grindžiama visiško lankstumo principu, kad jis galėtų prisidėti prie reformų, kurios jau įgyvendinamų (4), ir tų, kurios bus įgyvendinamos, atsižvelgiant į nuolat plėtojamą Bendros žemės ūkio politikos reguliavimo sistemą.

1.5. Atliekant bendrą programavimą, numatymo ir analizės procesai yra glaudžiai susiję su pajėgumų nustatymo procesu, kuris padeda susidaryti vaizdą apie bendras žemės ūkio mokslinių tyrimų tendencijas ES, kadangi jo metu surenkami svarbiausi statistiniai duomenys apie nacionalinio lygio žemės ūkio mokslinių tyrimų organizavimo trūkumus, tendencijas bei poreikius. Iki šiol tokią informaciją teikė EU-AGRI-MAPPING projektas – iniciatyva, įgyvendinama pagal Šeštąją bendrąją Europos mokslinių tyrimų programą. Atsižvelgdamas ir į sunkumus, kilusius įgyvendinant šį projektą, EESRK mano, kad nustatymas negali būti grindžiamas spontaniškomis iniciatyvomis. Tai turi būti nenutrūkstamas ir nuolat atnaujinamas procesas.

2.1.1. Europos žemės ūkiui tenka įveikti naujus iššūkius, susijusius, pavyzdžiui, su ūkininkavimo demografijos ir ūkių struktūriniais pokyčiais, šiuolaikinių ūkininkavimo metodų poveikiu, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) raida ir bendraisiais veiksniais, darančiais įtaką šiam sektoriui.

2.1.2. Plačiai pripažįstama, kad siekiant įveikti visus minėtus sunkumus reikia sukurti tvarią Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų erdvę. Žemės ūkio moksliniai tyrimai turėtų padėti įgyti žinių, būtinų norint gerai suprasti kaimo plėtrą ir darnaus vystymosi varomąsias jėgas bei kliūtis, kurti žemės ūkio sektoriaus vystymuisi reikalingas naujas technologijas bei naujoves ir sukaupti duomenis, kurie padėtų geriau suprasti rinkos tendencijas. Tačiau dažnai mokslinių tyrimų veikla yra fragmentiška ir prastai koordinuojama; šioje srityje trūksta investicijų ir kritinės masės. Europoje yra keletas mechanizmų, visų pirma numatytų Europos Sąjungos bendrojoje programoje, kurie padeda skatinti visos Europos mokslininkų bendradarbiavimą. Šiuo tikslu pagal ERA-NET programą finansuojamas visų mokslo sričių nacionalinių programų, ministerijų ar finansavimo agentūrų tinklų kūrimas. 2004 m. lapkričio mėn. ES Taryba pritarė, kad bendradarbiavimui šioje srityje būtų naudinga laikytis labiau struktūruoto požiūrio. Šiuo atžvilgiu naujoji bendro programavimo koncepcija yra platesnė, palyginti su ERA–NET sistema ir yra orientuotas į tiesioginį nacionalinių valstybinių programų koordinavimą siekiant apibrėžti bendrus tikslus ir strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes bei sutelkti išteklius konkretiems uždaviniams spręsti. Nuolatinis žemės ūkio mokslinių tyrimų komitetas (NŽŪMTK) paminėtas kaip geras naujo bendro programavimo proceso tinklo struktūros pavyzdys.

2.2. Nuolatinio žemės ūkio mokslinių tyrimų komiteto vadovaujamasis vaidmuo

2.2.1. Po daugelį metų trukusio neveiklaus laikotarpio 2005 m. Europos Sąjungos Taryba atnaujino NŽŪMTK įgaliojimus ir patikėjo jam labai svarbų vaidmenį koordinuojant Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų veiklą. Naujos sudėties komitetą sudaro 27 ES valstybių narių atstovai, o šalių kandidačių ir asocijuotų šalių atstovai dalyvauja stebėtojų teisėmis. Tarp NŽŪMTK iniciatyvų (neskaitant bendro programavimo iniciatyvos), kuriomis siekiama kurti Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų erdvę, yra numatymo procesas, kurio tikslas – numatyti galimas Europos žemės ūkio ilgalaikės trukmės perspektyvas, ir analizės procesas, kurio metu siekiama nustatyti ES žemės ūkio mokslinių tyrimų poreikius ir tendencijas.

2.2.2. NŽŪMTK laikėsi struktūruoto požiūrio nustatydamas tolesnio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų prioritetines temas ir tuo tikslu įsteigė keletą valstybių narių ir (arba) asocijuotųjų šalių bendradarbiavimo darbo grupių (BDG). BDG, panašiai kaip ir ERA–NET, dirba pagal nuoseklių veiksmų metodą: dėmesys sutelkiamas į dalijimąsi informacija ankstyvuose etapuose, nustatomos mokslinių tyrimų spragos, prioritetinės bendradarbiavimo sritys ir, prireikus, vykdoma bendra veikla ir (arba) skelbiami bendri mokslinių tyrimų konkursai.

2.3. Pagrindiniai veiksmai kuriant nuoseklią Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų darbotvarkę

2.3.1. Būtina kuo skubiau ir išsamiau išnagrinėti klimato kaitos procesą lemiančius veiksnius, kad būtų galima sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir apsaugoti vandens išteklius ir biologinę įvairovę bei dabartinėmis Europos ir pasaulio sąlygomis skatinti tvarų žemės ūkį. Todėl klimato kaita ir energijos ištekliai yra prioritetinės mokslinių tyrimų sritys.

2.3.2. Mokslinių tyrimų vaidmuo galėtų būti svarbesnis, jei įvairios suinteresuotosios šalys būtų labiau įtraukiamos į darbotvarkės sudarymą ir dalyvautų mokslinių tyrimų procese pasitelkiant tokias priemones kaip inovacijų tinklai. Todėl Komisija ketina skatinti su žemės ūkiu susijusių žinių kaupimą ir dalijimąsi jomis (5) per NŽŪMTK ir Europos kaimo plėtros tinklą. Siekiant konsoliduoti bendrą žemės ūkio mokslinių tyrimų programavimą, kad būtų užtikrintas geresnis Europos žemės ūkio ir maisto pramonės sistemos valdymas, turėtų būti toliau stiprinamas NŽŪMTK strateginis vaidmuo, kad jis taptų pagrindine institucija, prižiūrinčia įvairią Europos valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų vykdomą su žemės ūkiu susijusią veiklą.

2.3.3. Norint parengti bendras ir ilgalaikės trukmės tikslais grindžiamas mokslinių tyrimų programas, būtina sukurti stebėsenos mechanizmą, kuris apimtų tiek prognozių analizės priemones, tiek ir mokslinių tyrimų pajėgumų nustatymo tyrimus.

2.3.4. Negalima nepaisyti Europos atsakomybės globalizuotame pasaulyje: darnaus žemės ūkio problema turės ir tiesioginių (pvz., maisto kainos), ir netiesioginių (pvz., dideli migracijos srautai) pasekmių ES ir viso pasaulio regionams. Todėl reikia apskritai stiprinti žemės ūkio mokslinių tyrimų politikos sinergiją Europoje ir už jos ribų ir, visų pirma didinti sinergiją tarp Europos Sąjungos ir valstybių narių mokslinių tyrimų politikos ir išorės politikos, pavyzdžiui, paramos vystymuisi politikos ir kaimynystės politikos.

3.1.1. Per pastaruosius penkiasdešimt metų kartu su Europos visuomenėje ir ekonomikoje vykstančiomis permainomis, įtraukusiomis piliečius ir vartotojus bei paskatinusiomis pereiti nuo „kaimo“ prie „post-pramoninio“ žemės ūkio, iš esmės pasikeitė Europos žemės ūkio vaidmuo bei funkcijos. Todėl šiuo metu sutariama, kad žemės ūkio sektorių, remiantis žinomu Europos žemės ūkio modeliu, reikia vertinti atsižvelgiant ne tik į gamybą, bet ir į jo daugiafunkcinį arba žemės ūkio teritorinį aspektą. Tokio požiūrio reikėtų laikytis ir apibrėžiant žemės ūkio mokslinius tyrimus ir bet kuriuo atveju būtina pabrėžti labai svarbų žemės ūkio maisto produktų vaidmenį, kiurio svarbą tai pat paryškino pasaulinė maisto krizė. Konkurencingumas ir aprūpinimo maistu saugumas artimiausiu metu iš tiesų taps didžiausiais iššūkiais.

3.1.2. Todėl EESRK palankiai vertina požiūrį, pasirinktą platesnei „žemės ūkio mokslinių tyrimų“ apibrėžčiai nustatyti atsižvelgiant į Europos žemės ūkiui kylančius uždavinius, tarp kurių visų pirma reikia paminėti klimato kaitos poveikio švelninimą ir prisitaikymą prie jo, atsinaujinančių energijos išteklių iš žemės ūkio šaltinių plėtojimą, biologinės įvairovės apsaugą, tvarų vandens išteklių valdymą, informacinių bei ryšių technologijų (IRT) skatinimą ir produkcijos kokybę.

3.2.1. Komisijos komunikate nauja bendro programavimo idėja grindžiamas požiūris (2) į mokslinius tyrimus žemės ūkio srityje siekiant kuo geresnio finansinių išteklių panaudojimo ir glaudesnio bendradarbiavimo. Šiuo metu bendras programavimas eksperimentiniame etape: šis strategija taikoma įgyvendinant alzheimerio ligos mokslinių tyrimų bandomąjį projektą. Be to, Taryba numačiusi 2010 m. pradėti kitas iniciatyvų svarbiuose mokslinių tyrimų sektoriuose: jei jų rezultatai bus teigiami, bendras programavimas galėtų turėti labai didelės reikšmės būsimiems mokslinių tyrimų koordinavimo mechanizmams Europos lygiu.

3.2.2. Remdamosi savanoriškumo ir „kintamosios geometrijos“ principu, valstybės narės dalyvauja bendrame programavime apibrėžiant, rengiant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų strateginę darbotvarkę, grindžiamą bendru supratimu, kaip reikėtų įveikti svarbiausius socialinius iššūkius. Bendro programavimo samprata gali apimti strateginį bendradarbiavimą įgyvendinant jau parengtas nacionalines programas arba visiškai naujų programų bendrą planavimą ir įgyvendinimą. Abiem atvejais būtina sutelkti išteklius, atrinkti arba parengti tinkamiausias priemones, jas įgyvendinti, kartu užtikrinti jų stebėseną ir vertinti pasiektą pažangą.

3.2.3. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio mokslinių tyrimų veikla dažnai fragmentiška ir menkai koordinuota, kad trūksta investicijų, o užtikrinant rezultatų sklaidą ir tikslinę informaciją yra spragų ir trūksta kritinės masės, EESRK pritaria bendram programavimui ir vertina jį kaip plataus užmojo tikslą, kuris, laikantis pragmatiško ir lankstaus požiūrio, gali būti strateginio ir struktūruoto žemės ūkio mokslinių tyrimų proceso pradžia.

3.3. Nuolatinio žemės ūkio mokslinių tyrimų komiteto vadovaujamasis vaidmuo

3.3.1. Komisijos komunikate ir prie jo pridėtame Komisijos tarnybų darbo dokumente išsamiai aprašytas analizės, stebėsenos, vertinimo ir konsultavimosi vaidmuo ir išdėstytos NŽŪMTK organizacinės ir veiklos nuostatos, apibrėžtos remiantis 2004 m. liepos 19 d. Žemės ūkio Ministrų Tarybos nustatytomis gairėmis. Konkrečiau, NŽŪMTK bus pavesta užtikrinti žemės ūkio maisto produktų sektoriuje vykdomų nacionalinių iniciatyvų stebėseną, jas koordinuoti ES lygiu ir nustatyti pagrįstas prognozes, kad būtų galima numatyti šios srities mokslinių tyrimų ilgalaikius prioritetus.

3.3.2. EESRK mano, kad koordinavimas Bendrijos lygiu labai svarbus norint įveikti bendrus iššūkius, užtikrinti vieningą ES poziciją tarptautiniuose forumuose, išvengti dubliavimosi, toliau plėtoti programas, didinti konkurencingumą siekiant gauti finansavimą, taigi ir gerinti mokslinių tyrimų pasiūlymų kokybę. Vis dėlto, reikėtų turėti omenyje, kad mokslinių tyrimų padėtis labai skiriasi valstybėse narėse, kad vykdant nacionalinį programavimą reikia atsižvelgti į konkrečius šalies poreikius ir prioritetus ir kad bendradarbiavimas Europos lygiu ne visada galėtų užtikrinti didelį pranašumą. Todėl, NŽŪMTK reikėtų suteikti priemones, kurios sudarytų galimybę vykdyti nenutrūkstamą ir nuolat atnaujinamą stebėsenos procesą.

4.1. Tarp svarbiausių veiksmų kuriant nuoseklią Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų darbotvarkės strategiją Komisija komunikate nurodo klimato kaitos neigiamo poveikio mažinimą, vandens išteklių išsaugojimą ir biologinės įvairovės apsaugą. EESRK mano, kad derėtų atsižvelgti ir į socialinį poveikį, kaip pabrėžiama 2008 m. paskelbtoje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje (Gender and Equity Issues in Liquid Biofuels Production), kurioje nagrinėjamos įmonės, darbo ir regiono sąsajos.

4.2. Siekiant apibrėžti naujos prioritetinės būsimos Europos žemės ūkio mokslinių tyrimų darbotvarkės sritis, reikėtų atsižvelgti ne tik į klimato kaitą ir su žemės ūkiu susijusias energetikos problemas, bet ir biologinės įvairovės išsaugojimo, tvaraus vandens išteklių naudojimo, GMO auginimo ir pateikimo į rinką poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai vertinimo problemas bei su žemės ūkio maisto produktų gamyba susijusius klausimus, visų pirma produktų perdirbimo ir biotechnologijų, ir visų inovacijų, kurios padėtų įveikti šiuos naujus iššūkius, klausimą. Į šiuo aspektus neseniai atkreiptas dėmesys BŽŪP reformos įgyvendinimo įvertinime (2008 m. lapkritis).

4.3. Mokslinių tyrimų vaidmuo būtų dar didesnis, jei įvairūs dalyviai būtų labiau įtraukti nustatant darbotvarkę ir galėtų dalyvauti mokslinių tyrimų procese. Ypač svarbus įmonių, visų pirma mažų ir vidutinių dalyvavimas nustatant mokslinių tyrimų tikslus, kad būtų atsižvelgta į jų poreikius, ir skatinant taikomuosius tyrimus ir technologijų perdavimą ir tokiu būdu užtikrinti galimybes gauti finansavimą. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti sąsają tarp žinių ir inovacijų siekiant suderinti įmonių ir piliečių interesus ir šiuo tikslu ragina Komisiją įgyvendinti atitinkamas mokymo programas.

4.4. Kalbant apie Europos kaimo plėtros tinklą (5) reikia pasakyti, kad tikslingiau numatyti mechanizmą, kuris padėtų skatinti keistis gera praktika, nei įvesti konkrečias priemones, dėl kurių gali kilti tinklo reguliavimo funkcijų koordinavimo problemų. Europos kaimo plėtros tinklas, Europos technologijų platformos ir kitos keitimosi žiniomis priemonės yra strateginiai sprendimai, leidžiantys Europos lygiu dalytis perspektyviomis idėjomis, patikima informacija ir praktine patirtimi bei jas plėtoti siekiant struktūruoti ir skatinti kaupti žinias ir jomis dalytis.

4.5. Siekiant sujungti į tinklą Europos ir tarptautinius mokslinius tyrimus, visų pirma besivystančiose šalyse, reikia nustatyti tinkamus mechanizmus, kurie padėtų užtikrinti įgyvendinamų priemonių efektyvumą ir veiksmingumą, visų pirma stiprinant valdymo pajėgumus vietos lygiu ir sutelktų žmogiškųjų išteklių kokybę.

2009 m. lapkričio 4 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) EESRK nuomonė „Maisto produktų kainos Europoje“ (žr. nurodytą oficialaus leidinio puslapį).

(4) Reglamentas (EB) 72/2009, Reglamentas (EB) 73/2009, Reglamentas (EB) 74/2009 ir 2009 m. sausio 19 d. Tarybos sprendimas Nr. 61.