23.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 318/1

1.1

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą Komisija apibrėžė „kaip integruotą strategiją ir lankstumui, ir užimtumui didinti darbo rinkoje“. Šioje nuomonėje EESRK atkreipia dėmesį į kai kuriuos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros koncepcijos aspektus, kurie, jo nuomone, krizės metu yra ypač svarbūs, kad kuo daugiau žmonių išlaikytų darbo vietas, o darbo rinkoje nedalyvaujantiems asmenims būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos greičiau rasti darbą.

1.2

Dabartiniu gilios krizės laikotarpiu ir staigaus nedarbo padidėjimo metu darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra jokiu būdu neturėtų būti laikoma priemone, padedančia lengviau atleisti darbuotojus ar apskritai sumažinti socialinę apsaugą, visų pirma bedarbių socialinę apsaugą. EESRK mano, kad priemonės, stiprinančios lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros saugumo aspektą (plačiąja prasme), šiuo metu yra prioritetinės.

1.3

EESRK savo ankstesnėse nuomonėse pabrėžė vidaus lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros svarbą. Krizė išryškino vidaus lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą užtikrinančių priemonių svarbą, kurios suteikia įmonėms galimybę prisitaikyti prie staigaus užsakymų sumažėjimo ir neatleisti darbuotojų. Įmonės, taikančios darbo valandų kaupimo sąskaitų sistemą, suderintą su socialiniais partneriais, sugeba greičiau reaguoti į naują, dėl krizės susidariusią padėtį darbo rinkoje, nei šių priemonių netaikančios įmonės. Viena iš akivaizdžių krizės pamokų – socialiniai partneriai privalo skatinti darbo valandų kaupimo sąskaitas ir susitarimus dėl lankstaus darbo grafiko. EESRK mano, kad būtina didinti šių priemonių patrauklumą įmonėms ir darbuotojams.

1.4

Darbo vietų lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei darbuotojai bus tinkamai parengti. Nauji įgūdžiai ir naujų darbo vietų kūrimas glaudžiai susiję. Įmonės savo pačių labui privalo investuoti į tęstinį savo darbuotojų mokymą. Nuolat mokytis yra darbuotojų pareiga. Reikia tikėtis, jog Lisabonos strategija po 2010 m. pateiks šių klausimų sprendimą.

1.5

Krizės laikotarpiu paaiškėjo, kad socialinis dialogas ypač svarbus. Pastarieji mėnesiai parodė, kad aktyviai drauge veikiantys socialiniai partneriai gali rasti opių problemų sprendimus. EESRK siūlo ES pirmininkaujančiai Švedijai ir ES Komisijai įsteigti interneto platformą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas skleisti informaciją apie patirtį, įgytą įgyvendinant socialinių partnerių iniciatyvas, atsižvelgiant į skirtingą šalių, regionų ir vietų padėtį.

1.6

Europos lygmeniu socialiniai partneriai šiuo metu veda derybas dėl bendrojo įtraukiųjų darbo rinkų susitarimo. EESRK mano, kad būsimi susitarimai gali iš tiesų teikti papildomą naudą ir padėti labiausiai pažeidžiamiems, dėl krizės darbą praradusiems žmonėms vėl susirasti darbą. EESRK taip pat daug tikisi iš bendro lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo, kuriuos Europos socialiniai partneriai įtraukė į savo 2009–2010 m. darbo programą.

1.7

Labai didelis tempas ir drastiškas ekonominės padėties pablogėjimas skatina daugelį darbdavių prisiminti klestėjimo laikotarpį, kai būdavo sunku rasti pakankamą tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Žvelgdami į ateitį ir tikėdamiesi ekonominės padėties pagerėjimo, kuris tikrai įvyks, jie neketina naikinti pernelyg daug darbo vietų – tai galėtų būti daroma tik siekiant sutaupyti trumpuoju laikotarpiu. Vis dėlto nė viena įmonė negali ignoruoti ekonomikos principų. Kiekviena firma visų pirma susirūpinusi savo išlikimu. Atleistiems darbuotojams svarbiausia kuo greičiau grįžti į darbo rinką. EESRK pabrėžia, kad jiems reikia skubiai suteikti aukštos kokybės paramą. Valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip padidinti įdarbinimo agentūrų skaičių ir pagerinti jų darbo kokybę, siekiant padėti žmonėms kuo greičiau susirasti darbą.

1.8

Komitetas mano, kad Europos Sąjunga, atsižvelgdama į nacionalinius ir regionų ypatumus ir pramonės sektorių skirtumus, turėtų ir toliau laikytis europinio požiūrio ir subsidiarumo principo. Tai padės sukurti europinį pagrindą, būtiną tvirtesniam Europos socialiniam modeliui užtikrinti, kuris šiuo metu iš teorinio modelio tampa neišvengiama realybe (1). Pasibaigus Lisabonos strategijos įgyvendinimo laikotarpiui, reikia numatyti tolesnius veiksmus (Lisabonos strategija po 2010 m.), skirtus įgyvendinti dar nepasiektus tikslus ir tuos, kurie iškils krizės laikotarpiu, kuris gali būti ilgas ir sudėtingas. Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra, be abejonės, galėtų atlikti svarbų vaidmenį. Komitetas mano, kad taikant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijas reikėtų siekti jų pusiausvyros.

1.9

Komitetas pabrėžia, kad įgyvendinant darbo rinkos reformas valstybėse narėse reikėtų siekti, kad nedaugėtų neužtikrintų darbo vietų, kurioms būdingas pernelyg didelis lankstumas, bet mažos užimtumo garantijos. Per pastaruosius dešimt metų tokių darbo vietų skaičius nuolat didėjo. EESRK pritaria 2008 m. vasario 7 d. Regionų komiteto nuomonėje (2) išreikštam susirūpinimui, kad išorės lankstumo dominavimas gali sudaryti „galimybę panaikinti įprastų darbo sąlygų reglamentavimą sukuriant nesąžiningus darbo santykius.“

2.1

ES Tarybai pirmininkaujanti Švedija paragino EESRK pateikti nuomonę darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros klausimu, dėl kurio Komitetas jau yra išsakęs savo nuomonę (3), tačiau dabar šį klausimą reikia nagrinėti naujų aplinkybių požiūriu. Poreikis nedelsiant persvarstyti šį klausimą atsižvelgiant į finansų krizę patvirtintas 2009 m. liepos 7 d. Stokholme ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos surengtame klausyme.

2.2

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra suprantama nevienodai. Europos Komisija savo komunikate (COM(2007) 359 galutinis) lankstumo ir užimtumo garantijas apibrėžė „kaip integruotą strategiją ir lankstumui, ir užimtumui didinti darbo rinkoje“ (4). Kadangi tokia apibrėžtis pateikiama 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusio neeilinio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose, šia bendra samprata remsimės ir šioje nuomonėje.

2.3

EESRK pabrėžia, kad vadovaujantis subsidiarumo principu už darbo rinkos politiką yra atsakingos valstybės narės. Mėginimas suderinti darbo teisės aktus prieštarautų minėtam principui ir būtų nenaudingas, kadangi tai turėtų neigiamos įtakos susiklosčiusioms tradicijoms ir geografinėms struktūroms, kurių nauda ir tvarumu jau įsitikinta. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad valstybių narių ekonomikos išsivystymo lygis yra skirtingas. Šie skirtumai atsispindi jų socialinėse sistemose. EESRK mano, kad ES turėtų įveikti šiuos iššūkius:

3.1.1

Didžiausios Bendrijos istorijoje ekonomikos krizės pasekmės yra gana akivaizdžios trumpuoju laikotarpiu: ES valstybių narių skolos auga kaip niekada sparčiai. Nors svarbiausi pasaulio bankai užtvindė rinkas grynaisiais pinigais, bankų sistema vis dar neveikia taip kaip anksčiau. Labai didelių sunkumų norėdami gauti naujus kreditus visų pirma patiria mažosios ir vidutinės įmonės (VMĮ) ir savarankiškai dirbantys asmenys. Netrukus bus pastebimos ir neigiamos nedarbo pasekmės visuomenei ir vidaus rinkai. Be to, mažai ir sunkiai kuriama naujų darbo vietų.

3.1.2

Nors paskutinioji EESRK nuomonė šiuo klausimu parengta neseniai – 2008 m. pavasarį, EESRK mano, kad trumpuoju laikotarpiu būtina pritaikyti lankstumo ir užimtumo garantijų modelį atsižvelgiant į sunkią dabartinę socialinę ir ekonominę padėtį. Komitetas džiaugiasi ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos pateiktu prašymu ištirti, kaip valstybės narės galėtų panaudoti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą vykstant restruktūrizacijai pasaulinio vystymosi kontekste. Pasaulio vystymasis susijęs su finansų krize ir liūdnomis jos pasekmėmis realiajai ekonomikai ir užimtumui. Ši krizė yra pati sunkiausia ekonomikos krizė per pastaruosius 80 metų. Labai tikėtina, kad jos padariniai bus jaučiami visą XXI amžių. Jos sudėtingumą sustiprina ir tai, kad pasaulio lygiu vyksta kitos dvi didelius iššūkius keliančios – klimato ir demografinė – krizės.

3.1.3

Krizė keičia socialinę ir ekonominę aplinką, kurioje reikėtų numatyti darbo rinkos reformas. Tai yra akivaizdu nepaisant įvairaus tokių struktūrinių reformų įgyvendinimo galimybių, jų įgyvendinamumo, poreikio ar nesugebėjimo įgyvendinti krizės laikotarpiu vertinimo. Tačiau EESRK norėtų pabrėžti, kad bedarbių įtrauktis ir jų grąžinimas į darbo rinką turi būti neginčijami prioritetai.

3.1.4

Vis dėlto Komitetas norėtų apibendrinti šias išvadas ir pateikti konkrečius bei racionalius pasiūlymus dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą užtikrinančių pagrindinių aspektų, t. y. lankstumo ir garantijų. Komitetas norėtų pabrėžti, kad subalansuotas lankstumo ir užimtumo garantijų valdymas yra būtinas norint išvengti socialinių konfliktų, kokių Europa jau yra patyrusi.

3.2.1

Vidaus lankstumas turėtų būti administracijos ir darbuotojų arba jų atstovų, socialinių partnerių socialinio dialogo, organizuojamo įmonės arba susijusio sektoriaus lygiu, rezultatas. Vidaus lankstumas padeda išvengti darbo vietų praradimo ir taip sunkiu laikotarpiu gali tapti svarbiu Europoje socialinę sanglaudą stabilizuojančiu veiksniu. Siekiant užtikrinti, kad įmonės laikysis socialinės atsakomybės srityje prisiimtų įsipareigojimų, ir norint išlaikyti dirbančiųjų užimtumą labai svarbu geri darbdavių ir darbuotojų santykiai. Remiant šias priemones labai svarbus vyriausybių vaidmuo, tačiau dėl šios paramos neturi sumažėti galimybės teikti svarbiausias socialines paslaugas, pavyzdžiui, užtikrinti saugą (ar kalbėsime apie maisto produktų, ar oro transporto saugą, visuotinės svarbos paslaugų universalumą, ar policijos teikiamas paslaugas) ir švietimą, kuris nuo šiol turi būti pagrįstas mokymosi visą gyvenimą principu.

3.2.2

Visos socialinės reformos turi būti vykdomos atsižvelgiant į socialines, ekonomines ir politines aplinkybes. Krizės laikotarpiu dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, be abejo, kyla rimtų abejonių, pavyzdžiui, ar dedamos pastangos užtikrins spėjamas įsidarbinimo galimybes. Taigi reikia gerai suvokti, kad lankstumo ir užimtumo garantijos naudinga priemone bus tik tuomet, kai jos taps priimtinos visiems socialiniams parneriams, o ne kai kuriems iš jų. Todėl labai svarbu nuodugniai išnagrinėti užimtumo garantijų, užimtumo ir lankstumo garantijų pusiausvyros klausimus. Komiteto manymu, Europos Komisija turėtų sutelkti dėmesį ir ištirti vidaus lankstumo, kuris galėtų būti veiksminga darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą užtikrinanti priemonė, padedanti spręsti nedarbo problemą, galimybes (5).

3.2.3

Komitetas mano, jog reikėtų subalansuoti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros aspektus, kad taikant šį modelį nesumažėtų užimtumo garantijos. Tačiau kaip valstybės narės galėtų šią pusiausvyrą užtikrinti krizės laikotarpiu? Komitetas siūlo darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros modeliu grindžiamas reformas kruopščiai išnagrinėti atsižvelgiant į krizę, kad nekiltų nepageidaujamų socialinių ir politinių pasekmių. Tokia tik dar išsamesnė analizė turėtų būti atlikta dėl vadinamųjų išorės lankstumo ir užimtumo garantijų.

3.2.4

Remiantis pirmiau išdėstytais teiginiais, lankstumo ir užimtumo garantijos turėtų būti patikimos visais požiūriais, visų pirma biudžeto požiūriu. Gali prireikti perorientuoti valstybių narių biudžeto išlaidų prioritetus ir, veikiausiai, sustiprinti Bendrijos teikiamą pagalbą. Neįmanoma užtikrinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros nesuteikiant užimtumo garantijų.

3.2.5

Dabartinėje situacijoje būtų rizikinga aktyviai imtis darbo rinkos reformų siekiant skatinti išorės lankstumą, kas nepasakytina apie atsargų įvairių vidaus lankstumo formų taikymą. Europos Komisija iki šiol akcentavo lankstumo ir užimtumo garantijų išorės dimensiją. Daugelyje Europos kolektyvinių sutarčių numatytos įmonių lankstumo tvarkos nuostatos. Be to, lankstumas gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, darbo laiko organizavimas derinamas su mokymui skirtu laiku.

3.3.1

EESRK ir toliau prašo socialinių partnerių būti pagrindiniais dalyviais forume, kuriame nuolat diskutuojama dėl reformų ir kuris suteikia galimybę abiem šalims – darbdaviams ir darbuotojams – stebėti, kad būtų nuolat užtikrinama lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra. Šis požiūris labai svarbus ir naudingas būsimai Europos užimtumo politikai. Todėl pilietinė visuomenė turi taip pat dalyvauti minėtose diskusijose. Užimtumo politika ir darbo rinkos reformos turi didelės įtakos visuomenei. Taigi šios reformos turi būti siejamos su ekonominėmis, socialinėmis ir tvaraus vystymosi perspektyvomis.

3.3.2

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra – viena svarbiausių priemonių dabartinės finansų krizės ir realiosios ekonomikos padariniams darbo rinkai ir užimtumui sumažinti. Tačiau reikėtų vengti tuo piktnaudžiauti ir sudaryti palankesnes sąlygas atleisti darbuotojus šalyse, kuriose darbo teisė užtikrina tam tikras garantijas, saugančias nuo vadinamosios priimti ir atleisti (angl. hire and fire) praktikos. Komitetas pritaria aiškiai Komisijos nuostatai, kad lankstumo ir užimtumo garantijos jokiu būdu negali virsti teise atleisti darbuotojus.

3.3.3

EESRK norėtų pabrėžti, kad bet kuri darbo teisės reforma turėtų būti vykdoma tariantis su socialiniais partneriais, nes kitu atveju ji bus nesėkminga. Socialinis dialogas – tai vienas principų, užtikrinančių dalyvaujamąją, šiuolaikišką ir socialinę demokratiją. Darbo teisės nuostatų pakeitimai turi būti atliekami diskutuojant su susijusiomis šalimis, darbuotojais ir jų atstovais. Be to, socialinis dialogas leidžia taikyti įvairias vidaus lankstumo schemas, kurios sudaro įmonėms sąlygas imtis lankstesnių veiksmų neatsižvelgiant į jų veiklos augimo ar mažėjimo tendencijas.

3.3.4

EESRK palankiai vertina bendras Europos socialinių partnerių pastangas siekti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros. Komitetas teigiamai vertina Europos socialinių partnerių žingsnį į 2009–2010 m. darbo programą įtraukti lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą. EESRK laukia šio vertinimo ataskaitos ir tikisi, kad bendromis pastangomis atliktas vertinimas turės didelės įtakos sudarant įvairias lankstumo ir užimtumo garantijų taikymo schemas valstybėse narėse.

3.4.1

Trumpuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į socialinio dialogo visais lygmenimis rezultatus, finansinius įsipareigojimus ir vyriausybių vaidmenį, lankstumo ir užimtumo garantijų vertinimu ir jų taikymo galimybėmis turi būti siekiama išsaugoti kuo daugiau didžiausią pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų ir stiprinti visų darbuotojų socialinę apsaugą nepaisant jų padėties darbo rinkoje.

3.4.2

EESRK primena 2009 m. liepos 8–9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros krizės laikotarpiu. Labai svarbu, kad bedarbiai kuo greičiau grįžtų į darbo rinką. Komitetas pabrėžia, kad reikia jiems nedelsiant suteikti pagalbą, paramą ir veiksmingas konsultacijas. Valstybės narės turi būti raginamos geriau pasinaudoti esamų Europos fondų ištekliais ir įsipareigoti stiprinti visas užimtumą skatinančias priemones, pavyzdžiui, remti kokybiškas darbo vietas siūlančias agentūras, kad jos galėtų plėsti savo veiklą ir didinti našumą.

3.4.3

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad susitarimai dėl išmokų priverstinio nedarbo atveju gali būti veiksminga trumpalaikė priemonė darbo vietoms išsaugoti, išvengti nedarbo ir išlaikyti perkamąją galią. Šių priemonių rezultatas gali būti trejopas: įmonės nepraras darbuotojų patirties ir įgūdžių, darbuotojas nebus pašalintas iš darbo rinkos, o išvengus bedarbių srauto, bus užtikrintas šalies ekonominis stabilumas. Krizės aplinkybėmis išryškėjo poreikis skatinti darbo valandų kaupimo sąskaitų sistemą ir lankstų darbo laiko valdymą. Įmonės, taikančios darbo valandų kaupimo sąskaitų sistemą, gali daug greičiau reaguoti į naują rinkos padėtį ir prisitaikyti prie staiga sumažėjusios paklausos. EESRK prašo valstybių narių ir ES patraukliai informuoti apie šią priemonę darbuotojus ir įmones.

3.4.4

Komitetas ragina visų lygių, įskaitant ir makroekonomikos, socialinius partnerius šiuo gilios ekonomikos krizės laikotarpiu socialiniu dialogu ir jame dalyvaujančių partnerių susitarimais siekti darbo vietų išsaugojimo ir kūrimo nemažinant atlyginimų. Vyriausybės turėtų rasti priemonių katalizatoriaus vaidmeniui atlikti ir skatinti tokio pobūdžio susitarimus ar netgi numatyti tam tikrą atlygį. EESRK siūlo ES pirmininkaujančiai Švedijai ir Europos Komisijai sukurti interneto platformą, kurioje būtų skleidžiama informacija apie socialinių partnerių praktines iniciatyvas ir su tuo susijusią patirtį atsižvelgiant į skirtingą šalių, regionų ir vietų padėtį.

3.4.5

Komitetas mano, kad Europos Komisijos apibrėžti keturi lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros aspektai ir principai galėtų labai padėti sumažinti nedarbą Europoje. Vis dėlto svarbiausia užtikrinti, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos. Darbo vietų kokybei užtikrinti labai svarbų vaidmenį atlieka veiksminga socialinė apsauga. Ji yra pagrindinis ES socialinės sanglaudos veiksnys. Todėl Komitetas pabrėžia, kad įgyvendinant darbo rinkos reformas valstybėse narėse reikėtų siekti, kad nedaugėtų neužtikrintų darbo vietų, kurioms būdingas pernelyg didelis lankstumas, bet mažos užimtumo garantijos. Per pastaruosius dešimt metų tokių darbo vietų skaičius nuolat didėjo. Komisija turėtų reguliariai vertinti lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principo taikymą su darbo rinka susijusiuose ir šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose. Komitetas laikosi nuomonės, kad lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principai turi būti dar labiau įtvirtinti darbotvarkėje pasibaigus Lisabonos strategijos įgyvendinimo laikotarpiui. Be to, EESRK siūlo suderinti socialinių partnerių veiklą su šia darbotvarke.

3.5.1

EESRK mano, kad ES pirmininkaujanti Švedija turėtų pradėti diskusiją dėl lankstumo ir užimtumo garantijų, kurios galėtų, kaip tai pastebima kai kuriose jas taikančiose valstybėse narėse, padėti ES išgyventi pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę išsaugant kuo daugiau darbo vietų ir išvengiant grėsmės ES socialinei sanglaudai. ES labai svarbu, kad darbuotojai neprarastų kvalifikacijos, kurios prireiks pasibaigus krizei. Šio klausimo aktualumas dar labiau išryškėja kalbant apie demografinius pokyčius, dėl kurių labai sumažės kvalifikuotų darbuotojų daugelyje Europos šalių.

3.5.2

Kvalifikuotų darbuotojų atleidimas krizės laikotarpiu yra pavojingas žingsnis atsižvelgiant į būsimą ekonomikos atgaivinimą. Patyrusių darbuotojų trūkumas gali dar labiau padidėti. Negana to, daug Europos įmonių, atrodo, mažina besimokantiems amato ar jauniems specialistams skirtas darbo vietas. Tokiu būdu įmonės rizikuoja savo ateitimi. Lankstumo ir užimtumo garantijos gali pasiteisinti tik tada, jei darbuotojai turės gerą išsilavinimą. Nutrauktas mokymo procesas prieštarauja šiai reformos priemonei. Nauji įgūdžiai ir naujų darbo vietų kūrimas glaudžiai susiję. Lisabonos strategijoje po 2010 m. turėtų būti pateikti šių klausimų sprendimai. Įmonės privalo investuoti į tęstinį darbuotojų mokymą. Tačiau akivaizdu, kad nuolatinis tobulėjimas – tai taip pat ir kiekvieno darbuotojo pareiga.

3.5.3

Su lankstumo ir užimtumo garantijomis susietas mokymasis visą gyvenimą turi atitikti ES visuomenės tvaraus vystymosi principus ir tapti pavyzdžiu pasauliniu mastu. Darbuotojų mokymu turėtų būti siekiama Europos tikslų, t. y. sukurti dar daugiau kokybiškų darbo vietų ir dėti pastangas kurti tvarią ekonomiką.

3.5.4

Lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros pagrindinis principas – geresnės galimybės įsidarbinti. Savo ruožtu geriausias įsidarbinimo galimybes užtikrina švietimo sistemos ir veiksmingas tęstinis mokymas. Kol valstybės narės skelbs savo pritarimą visą gyvenimą trunkančio mokymo idėjai, tačiau nereformuos švietimo sistemų, neskirs tinkamo dėmesio ikimokykliniam ugdymui, neskirs daugiau išteklių švietimui ir nesieks mokestinėmis priemonėmis skatinti tęstinį profesinį mokymą darbo vietose ir sudaryti jam palankesnių sąlygų, tol lankstumo ir užimtumo garantijų pagrindinė sąlyga negalės būti įvykdyta. Komitetas ragina valstybių narių vyriausybes visus šiuos švietimo klausimus svarstyti prioritetine tvarka. EESRK pritaria bendriems valstybių narių veiksmams skatinti Europos švietimo ir mokymo sektorių.

3.6.1

Lisabonos sutartyje, kuriai Komitetas reiškia pritarimą ir tikisi, kad ją priims visos ES 27 valstybės narės, vidaus rinka įvardijama kaip socialinė ekonomika. Vienas iš Europos bendrijos steigimo sutarties 2 straipsnyje nurodomų Bendrijos tikslų – socialinė rinkos ekonomika. Tai didelė naujovė. Ši nauja kryptis, kuria suteikiamos daug platesnės galimybės Bendrijos teisės nuostatas aiškinti vadovaujantis socialiniu požiūriu, turės didelės reikšmės būsimiems Europos teisės aktams ir visų pirma Europos Teisingumo Teismo praktikai.

3.6.2

Reikia pripažinti, kad kai kurių Europos šalių politikos tendencijos verčia nerimauti dėl sėkmingo galutinio Sutarties įsigaliojimo. Tačiau Komitetas laikosi optimistinio požiūrio, kadangi nemato kitos alternatyvos ar „B plano“. Krizės laikotarpiu ypač svarbu, kad 27 valstybių narių Europos Sąjungos institucijos galėtų dirbti veiksmingiau, nei vadovaujantis Nicos sutartimi. Todėl EESRK mano, kad institucijos turėtų parengti lankstumo ir užimtumo garantijų paketą atsižvelgdamos į galimą Lisabonos sutarties įsigaliojimą šiais metais (ar vėliausiai – 2010 m.) ir į krizės raidą. Lisabonos sutarties įsigaliojimas, be kita ko, paskatins Bendrijos teisėje laikytis naujo požiūrio į garantijas.