Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES ir Bosnijos ir Hercegovinos santykių: pilietinės visuomenės vaidmuo

2008 m. rugsėjo 2 d. raštu Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström ir už ES plėtrą atsakingas Komisijos narys Olli Rehn pagal Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Europos Komisijos bendradarbiavimo protokolo 9 straipsnį paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. birželio 23 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Patrik Zoltvány.

455-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. liepos 15–16 d. (2009 m. liepos 16 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 147 nariams balsavus už ir 1 susilaikius.

1.4. Rekomendacijos Bosnijos ir Hercegovinos pilietinės visuomenės organizacijoms:

Vakarų Balkanai – vienas pagrindinių regioninių Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos prioritetų. Pagrindinis ES tikslas Vakarų Balkanuose – didinti regiono stabilumą ir klestėjimą. Ne mažiau svarbus tikslas – Vakarų Balkanų šalių pasirengimas narystei. Šiam tikslui pasiekti ES naudoja konkrečias pasirengimo narystei priemones.

Siekiant padėti regiono šalims rengtis narystei ES, buvo pradėtas Stabilizacijos ir asociacijos procesas. Šį procesą sudaro politinis dialogas, nemažos prekybos lengvatos ir finansinė parama. Šio proceso metu užmezgami visapusiški sutartiniai santykiai, kurie turėtų padėti regiono šalims pasirengti būsimam stojimui į ES. Pilietinės visuomenės kūrimas ir demokratizacija yra vieni iš Stabilizacijos ir asociacijos proceso tikslų ir tikimasi, kad šių tikslų įgyvendinimas padės užtikrinti politinį, ekonominį ir institucinį regiono stabilumą. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymas laikomas svarbiu žingsniu narystės ES link.

EESRK tenka svarbus vaidmuo padedant kurti pilietinę visuomenę Vakarų Balkanuose. 2004 m. Komitetas įsteigė Vakarų Balkanų ryšių grupę, kuri yra vienintelis nuolatinis ir specialus už šio konkretaus regiono reikalus atsakingas EESRK organas. Ryšių grupė yra vienas iš daugelio šioje srityje dirbančių ES organų ir pagrindinį dėmesį skiria papildomai naudai, kuria ji gali prisidėti prie bendros ES veiklos šioje srityje.

Pagrindinis EESRK tikslas – stebėti politinius, ekonominius ir socialinius pokyčius Vakarų Balkanų šalyse bei ES ir Vakarų Balkanų santykiuose, konkrečiai, stebėti, kaip įgyvendinama Salonikų darbotvarkė ir kaip vyksta Stabilizacijos ir asociacijos procesas, skatinti EESRK ir Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijų bei nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų arba panašių institucijų bendradarbiavimą ir raginti ES pilietinės visuomenės organizacijas ir analogiškas Vakarų Balkanų organizacijas keistis geriausia patirtimi ir kad tai būtų daroma kuo aktyviau.

Bosnijos ir Hercegovinos politiniams procesams įtaką tebedaro karo padariniai ir Deitono sutartis, kuria buvo sukurta nepriklausoma Bosnijos ir Hercegovinos valstybė jos dabartine forma. Konkuruojančios politinės jėgos stengiasi pasinaudoti Deitono sutarties nustatyta konstitucine sąranga ir kartu įveikti su ja susijusius apribojimus. Tarptautinė bendruomenė ir pati Bosnija ir Hercegovina vis geriau supranta, kad reikia racionalesnio ir modernesnio šalies valdymo, tačiau Bosnijos ir Hercegovinos autonominių vienetų politinė valdžia šį daugiausia tarptautinėmis pastangomis į priekį stumiamą procesą remia nevienodai.

Didžiausias ateinančiais metais Bosnijos ir Hercegovinos laukiantis politinis iššūkis bus konstitucinė reforma, be kurios bus sunku toliau kurti demokratiškesnę ir veiksmingiau dirbančią valstybę, įgyvendinti išsamią reformų darbotvarkę ir suderinti savo įstatymus su ES teisės aktais. Deitono sutartimi numatytos konstitucinės sąrangos reforma negali būti primesta iš išorės, nors tarptautinė bendruomenė, o ypač ES, yra pasirengusi padėti. Tokia reforma turi būti plačiai piliečių remiamas su politiniu procesu susijusių Bosnijos ir Hercegovinos suinteresuotųjų subjektų sutarimo rezultatas. Šis procesas, kuris gali turėti įtakos visoms sritims, bus labai sudėtingas ir jam užbaigti gali prireikti nemažai laiko.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad politikų nuomonės dėl šalies ateities skiriasi, ir kad tarp skirtingoms etninėms grupėms priklausančių piliečių yra išlikęs tam tikras nepasitikėjimas. Apskritai, Bosnijoje ir Hercegovinoje iki šiol dominavo nacionalistinis požiūris, o vykdant konstitucinę reformą šalies politiniams lyderiams nepavyko padaryti pažangos kuriant veiksmingesnes ir ekonomiškesnes valstybės struktūras, kurios skatintų integraciją į Europą.

Atsižvelgiant į susirūpinimą dėl politinio stabilumo Bosnijoje ir Hercegovinoje ir visame regione, keletą kartų buvo atidėtas Vyriausiojo įgaliotinio biuro uždarymas. 2008 m. vasario mėn. Taikos įgyvendinimo taryba nusprendė, kad Vyriausiojo įgaliotinio biuro uždarymas priklausys nuo Bosnijos ir Hercegovinos pažangos siekiant penkių konkrečių tikslų ir dviejų sąlygų (Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymo ir stabilios politinės situacijos). Išskyrus Brčko galutinio perdavimo klausimą, pažanga siekiant penkių minėtų tikslų (2) buvo labai nedidelė.

Derybos su Bosnija ir Hercegovina dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo prasidėjo 2005 m. lapkričio mėn. Šaliai padarius pažangą 2005 m. Europos Komisijos ir Tarybos nustatytose keturiose svarbiausiose srityse (3) Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas buvo parafuotas 2007 m. gruodžio 4 d., o pasirašytas – 2008 m. birželio 16 d. Kol visos ES valstybės narės neratifikavo Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Laikinuoju susitarimu pradėtos įgyvendinti su prekyba susijusios Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo priemonės. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas be kita ko įformino prekybos lengvatas, kurias nuo 2000 m. ES taikė Bosnijos produktams (autonominiu pagrindu). Be to, šis susitarimas paskatino Bosniją ir Hercegoviną laipsniškai atsisakyti prekybos apribojimų ir pamažu sumažinti importo muitus ES produktams. Iki šiol Laikinasis susitarimas buvo įgyvendinamas patenkinamai.

Kol vyko derybos dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, buvo rengiama ir 2007 m. rugsėjo 17 d. pasirašyta Sutartis dėl vizų režimo supaprastinimo. 2008 m. sausio mėn. įsigaliojusi sutartis sumažino, o kai kurioms piliečių grupėms visai panaikino mokesčius už vizų tvarkymą. Sutartis taip pat supaprastino vizų išdavimo sąlygas daugeliui piliečių grupių, įskaitant studentus, verslininkus, žurnalistus ir kt. Diskusijas dėl bevizio režimo Bosnijos piliečiams įvedimo Europos Sąjunga pradėjo 2008 m. gegužės 26 d. Derybas būtų galima užbaigti, jeigu Bosnija ir Hercegovina padarytų pažangą įgyvendindama visus kriterijus.

Dėl finansinės pagalbos pasirengimui narystei – 2008 m. rugsėjo mėn. buvo priimtas 2008–2010 m. daugiametis orientacinis planavimo dokumentas Bosnijai ir Hercegovinai. Pagal 2008 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonės programą Europos Komisija Bosnijai ir Hercegovinai iš viso skyrė 74,8 milijono eurų. Pagrindinės intervencijos sritys yra: teisinės valstybės ir viešojo administravimo struktūrų stiprinimas, ekonominis ir socialinis vystymasis bei demokratinis stabilizavimas. 2007–2008 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonės nacionalinėse programose 6,5 milijono eurų buvo numatyta pilietinės visuomenės vystymui įgyvendinant Pilietinės visuomenės priemonę. Bosnijos ir Hercegovinos pilietinės visuomenės organizacijos taip pat naudojasi regioninės veiklos ir lankytojų programomis, finansuojamomis Daugiašalės programos lėšomis. Be to, 5,7 milijono eurų Bendrijos lėšų buvo skirta Vyriausiojo įgaliotinio biuro biudžetui iki 2009 m. birželio mėn.

Už Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir likusią Bendrijos pagalbos rekonstrukcijai, plėtrai ir stabilizavimui programą (CARDS) atsakinga Europos Komisijos delegacija Sarajeve. Decentralizuotas pagalbos valdymas Bosnijai ir Hercegovinai tebėra vidutinės trukmės tikslas. Pasiruošimai decentralizuotam įgyvendinimui šiek tiek pasistūmėjo į priekį. Nacionaliniame fonde ir Finansų ir iždo ministerijos Centriniame finansų ir sutarčių skyriuje jau dirba dalis numatytų darbuotojų, vyksta tolesnis įdarbinimo procesas. Dėl sudėtingos institucinės ir politinės aplinkos Bosnijoje ir Hercegovinoje smarkiai vėluojama ratifikuoti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės bendrąjį susitarimą. Dar neužtikrintas ir tinkamas susitarimo įgyvendinimas. Todėl vėluoja ir 2007 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonės programos įgyvendinimas.

Nuo 2000 m. santykiai su Kroatija labai pasikeitė. Dvi valstybės sudarė naujus susitarimus dėl pabėgėlių grįžimo per Bosnijos ir Hercegovinos ir Kroatijos sieną ir pasirašė laisvosios prekybos susitarimą, kurį beveik iš karto įgyvendino. 2008 m. vasario mėn. Bosnijos ir Hercegovinos parlamentas pritarė dvigubos pilietinės susitarimui su Kroatija. Manoma, kad Kroatijos pilietybę turi apie 400 tūkst. Bosnijos ir Hercegovinos piliečių. Dar reikia išspręsti likusius Bosnijos ir Hercegovinos ir Kroatijos ginčus dėl sienos, yra kliūčių, susijusių su bylų perdavimu ir asmenų, įtariamų padarius baudžiamuosius nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ekstradicija.

Žlugus Slobodan Milosevic režimui santykiai su Serbija žymiai pagerėjo, o 2000 m. gruodžio 15 d. buvo užmegzti diplomatiniai santykiai. 2003–2004 m., kai Bosnija ir Hercegovina pirmininkavo Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesui (SEECP), buvusios Jugoslavijos buvusių respublikų užsienio reikalų ministrai susitiko su savo kolegomis iš Pietryčių Europos valstybių. Susitikime tikėtasi sustiprinti įsipareigojimus Pietryčių Europoje palaikyti gerus kaimynystės santykius, stabilumą, saugumą ir bendradarbiavimą.

2006 m. spalio mėn. Bosnijoje ir Hercegovinoje vykusi rinkimų kampanija parodė tvirtėjančius Serbijos Respublikos ir Serbijos santykius, o 2007 m. rugsėjo 26 d. Banja Lukoje buvo pasirašyta peržiūrėta Speciali paralelinių santykių sutartis, nors abi sutarties šalys pabrėžė, kad sutartis jokiu būdu nepaneigia Bosnijos ir Hercegovinos suverenumo, teritorinio vientisumo ar politinio savarankiškumo.

Tačiau Bosnijos ir Hercegovinos santykius su Serbija vis dar temdo galimi nesutarimai. Kosovui paskelbus nepriklausomybę Serbijos Respublikoje imta vis garsiau pasisakyti prieš Deitono sutarties sistemą, pasigirdo kalbų apie galimą atsiskyrimą. 2008 m. vasario 21 d. Serbijos Respublikos nacionalinė asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje palygino respublikos padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje su Kosovo padėtimi Serbijoje ir išdėstė aplinkybes, kurioms esant respublika turėtų teisę į secesiją.

Santykiai su Juodkalnija yra geri ir toliau stiprinami. Pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai gynybos, policijos bendradarbiavimo, civilinės saugos ir pasienio bendradarbiavimo srityse.

Santykiai su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija yra geri tiek dvišaliu, tiek viso regiono požiūriu. Sudaryti susitarimai dėl readmisijos, policijos bendradarbiavimo ir civilinės saugos.

Intensyviai vystomi santykiai su Albanija, Bosnija ir Hercegovina nusprendė atidaryti ambasadą Tiranoje.

Bosnija ir Hercegovina aktyviai dalyvauja regioninio bendradarbiavimo programose ir iniciatyvose, pavyzdžiui, Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarime (CEFTA).

Nepaisant sudėtingos politinės situacijos Bosnijos ir Hercegovinos ekonominės veiklos rodikliai ketverius metus nekito, 2008 m. buvo prognozuojamas 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. 2007 m. pirmąjį ketvirtį infliacija sudarė tik 1,5 proc., tačiau antrojoje 2007 m. pusėje ji ėmė augti, pirmiausia paskatinta didėjančių maisto produktų ir transporto kainų, ir nuo 4,9 proc. tų metų gruodžio mėn. šoktelėjo iki 9,5 proc. 2008 m. rugpjūčio mėn. 2005 m. 21,3 proc. BVP sudaręs einamosios sąskaitos deficitas 2006 m. sumažėjo iki 11,4 proc., tačiau 2007 m. vėl išaugo iki 12,7 proc. BVP. Prekybos deficitas sumažėjo nuo 49,6 proc. BVP 2005 m. iki maždaug 37 proc. BVP 2006 m. ir 2007 m. Šiuo metu mažai tikėtina, kad padėtis gerės, nes eksportas 2007 m. didėjo lėčiau, importas vėl išaugo, o dėl pasaulinės finansų krizės tiesioginės užsienio investicijos gali sumažėti. 2006 m. bendras fiskalinis perteklius sudarė 3 proc. BVP – daugiausia dėl biudžeto įplaukų, kurios padidėjo įvedus PVM. 2007 m. perteklius sumažėjo iki 1,3 proc. BVP, o 2008 m. dėl įvairių veiksnių, taip pat ir daugiau grąžinamo PVM, gali virsti deficitu.

Kaip ir kitų pereinamąjį laikotarpį išgyvenančių valstybių atveju Bosnijos ir Hercegovinos ekonomika auga, tačiau šalyje yra paplitęs skurdas ir socialiniai nepritekliai. Nedarbo rodikliai svyruoja nuo 16 proc. iki 44 proc. Bosnijai ir Hercegovinai patiria finansų ir ekonomikos krizės padarinius. Krizė kelia pavojų ekonomikai, socialinei ir etninei situacijai, taip pat santykiams ES viduje ir regione.

Šalies valdymo struktūra yra gremėzdiška, ji praryja daugiau kaip 50 proc. BVP. Padrikos struktūros, riboti ištekliai, patirties trūkumas ir specialūs sprendimai, skirti nacionaliniams pajėgumams remti, trukdo Bosnijos ir Hercegovinos vyriausybei parengti ir įgyvendinti savo politiką.

ES yra pagrindinė Bosnijos ir Hercegovinos prekybos partnerė (prekyba su ES sudaro 50 proc. visos Bosnijos ir Hercegovinos prekybos). Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo pasirašymas ir Laikinojo susitarimo įsigaliojimas šį santykį dar labiau pagilins, prekybinė integracija į ES bus dar didesnė. Bosnija ir Hercegovina daugiausiai eksportuoja į Italiją, Vokietiją ir Slovėniją. Bosnija ir Hercegovina taip pat daug importuoja iš šių ES valstybių, ir kiek mažesniu mastu iš Austrijos. Bosnijos ir Hercegovinos eksporto pagrindas – metalai, mediena ir medienos gaminiai, naudingos iškasenos ir cheminės medžiagos. Daugiausia importuojama mašinų, iškasenų, maisto produktų ir cheminių medžiagų.

Šiuo metu oficialus socialinis dialogas Bosnijos ir Hercegovinos lygiu nevyksta. Taip yra dėl dabartinės valstybės konstitucijos, kurioje nėra nuostatų, numatančių steigti valstybės lygmens valdymo institucijas, sprendžiančias socialinės politikos arba švietimo klausimus.

Bosnija ir Hercegovina ratifikavo visas aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas. Laisvę burtis į asociacijas užtikrina Bosnijos ir Hercegovinos, taip pat Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbijos Respublikos konstitucijos. Minėti du Bosnijos ir Hercegovinos autonominiai vienetai, taip pat Brčko apygarda turi atskirus darbo įstatymus.

2001 m. gruodžio mėn. priimtame Bosnijos ir Hercegovinos įstatyme dėl asociacijų ir fondų nėra nuostatų dėl profesinių sąjungų federacijų registravimo valstybės lygmeniu.

Tačiau, kaip teigiama Europos Komisijos 2008 m. pažangos ataskaitoje, šioje srityje Bosnija ir Hercegovina pažangos nepadarė. Faktas, kad užimtumo ir socialinės politikos srityse nėra valstybės lygmens įgaliojimų, trukdo kurti visos šalies užimtumo strategiją. Dėl konstitucinių priežasčių Serbijos Respublika atkakliai nesutinka valstybės lygmeniui suteikti kokį nors vaidmenį vidaus darbo rinkos srityje. Du Bosnijos ir Hercegovinos autonominiai vienetai ir Brčko apygarda yra parengę užimtumo strategijų ir aktyvaus užimtumo priemonių projektų. Deja trūksta tarpusavio koordinavimo.

Panaši padėtis ir socialinio dialogo srityje. Profesinių sąjungų konfederacijai nepavyko užsiregistruoti valstybės lygmeniu. Profesinių sąjungų registracija ir jų pripažinimas ar reprezentatyvumas pagal dabartinius įstatymus yra traktuojami sinonimiškai. Be to, teisinis pagrindas ir procedūros socialiniams partneriams yra tokie patys kaip ir visoms kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, pavyzdžiui, vartotojų grupėms arba sporto asociacijoms, o tai šiek tiek stebina. Šalies sudėtinga politinė visuomeninė sąranga ir toliau daro įtaką socialinių partnerių dialogui ir nepanašu, kad artimiausioje ateityje būtų rasti sprendimai. Neaiškios yra profesinių sąjungų teisinės registracijos sąlygos, todėl negalima pereiti prie kolektyvinių derybų modelio. Turėtų būti parengtas naujas įstatymas, pakeisiantis pirmiau minėtą Įstatymą dėl asociacijų ir fondų, kad vyriausybė nebegalėtų savo nuožiūra priimti sprendimų dėl naujų organizacijų registracijos.

Bosnijos ir Hercegovinos atveju sunku kalbėti apie valstybės lygmeniu veikiančias darbdavių organizacijas. Kadangi nėra valstybinės darbo ministerijos, o daugelį ekonominių klausimų sprendžia autonominių vienetų vyriausybės, darbdavių organizacijos oficialiai nekoordinuoja savo veiklos ir nebendradarbiauja valstybės lygmeniu.

Dvi pagrindinės šalies darbdavių organizacijos yra Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos darbdavių asociacija ir Serbijos Respublikos darbdavių asociacija. Abi jos savo autonominių vienetų lygmeniu dalyvauja ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų veikloje. Pagrindinė problema, su kuria vykdydamos vidaus ir išorės veiklą susiduria darbdavių organizacijos, yra reprezentatyvumo ir veiksmingo savo narių interesų atstovavimo santykiuose su valdžios institucijomis klausimas.

Bosnijos ir Hercegovinos Federacijoje ir Serbijos Respublikoje profesinių sąjungų aktyvumo lygis oficialiajame sektoriuje yra gana aukštas. Nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacija (Savez Samostalnih Sindikata Bosne i Hercegovine, SSSBiH) vienija Bosnijos ir Hercegovinos darbuotojus, tuo tarpu Serbijos Respublikoje šią funkciją atlieka Serbijos Respublikos profesinių sąjungų konfederacija (Savez Sindikata Republike Srpske, SSRS). Dviejų Bosnijos ir Hercegovinos autonominių vienetų Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbijos Respublikos profesinių sąjungų konfederacijos 2005 m. birželio 24 d. Sarajeve surengtoje steigiamojoje asamblėjoje įsteigė Bosnijos ir Hercegovinos profesinių sąjungų (KSBiH) bendrą skėtinę organizaciją. Ši organizacija pateikė prašymą dėl registracijos valstybės lygmeniu, tačiau registracijos klausimas iki šiol neišspręstas.

Valstybės lygmeniu neįsteigta ekonomikos ir socialinių reikalų taryba. Taip pirmiausia yra todėl, kad socialinio dialogo klausimo į valstybinį lygmenį perkelti nenori Serbijos Respublika (4). Šalyje galioja du darbo kodeksai: po vieną kiekviename autonominiame vienete. Nėra nacionalinės darbo ministerijos. Pagrindinės socialiniams partneriams rūpinčios problemos – ekonominė politika, darbo teisė arba švietimas – priklauso autonominių vienetų arba vietos valdžios kompetencijai. Bosnijoje ir Hercegovinoje dar nesukurta tikra bendra rinka (įskaitant darbo rinką). Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos veikia tik autonominių vienetų lygmenimis, jų veiklą finansuoja vyriausybė. Likusi oficiali ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos steigimo valstybės lygmeniu kliūtis yra skėtinės profesinių sąjungų organizacijos nepripažinimo problema. Taip pat reikėtų pastebėti, kad socialinių partnerių gebėjimai tebėra menki, jų vidaus darbas turėtų tapti profesionalesnis.

Bosnijos ir Hercegovinos pilietinės visuomenės formavimosi istorija yra trumpa. Prieš karą čia, daugiausia kultūros ir sporto srityse, veikė keletas visuomeninių organizacijų. Karo ir pokario metais daugelis nevyriausybinių organizacijų dažniausiai tik skirstydavo humanitarinę pagalbą ir prie joms labiau būdingos veiklos perėjo labai pamažu.

Nevyriausybinės organizacijos gali registruotis valstybės, autonominių vienetų, kantonų (Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos atveju) arba savivaldybių lygmeniu. Nuo 2002 m. Įstatymas dėl asociacijų ir fondų leidžia nevyriausybinėms organizacijoms registruotis Bosnijos ir Hercegovinos Teisingumo ministerijoje ir veikti bet kurioje šalies vietoje. Tačiau valstybės lygmeniu užsiregistruoti dėl sudėtingų procedūrų, taip pat dėl to, kad Bosnijos autonominiai vienetai nepripažįsta valstybės lygmens registracijos, daugelis nevyriausybinių organizacijų linkusios registruotis autonominių vienetų (Serbijos Respublikos) lygmeniu. 2004 m. valstybės, jos autonominių vienetų vyriausybių ir Brčko apygardos pasirašytame susitarimo memorandume dėl Bendro asociacijų ir fondų registro Bosnijoje ir Hercegovinoje raginama „didinti asociacijų ir fondų judėjimo laisvę“. Susitarimo memorandumu sukuriama sistema, „užtikrinanti operatyvią prieigą prie informacijos apie visus fondus ir asociacijas“.

2008 m. buvo pakeistas pakeistas ir įsigaliojo Įstatymas dėl asociacijų ir fondų. Vis dar galiojantys, 2002 m. priimti Registracijos nuostatai dar labiau apsunkina registracijos procesą. Bosnijos ir Hercegovinos valdžia nori pakeisti šiuos nuostatus ir sumažinti registracijai reikalingų formų skaičių. Taip pat planuojama įvesti registraciją internetu.

Kaip teigiama Jungtinių Tautų Bosnijos ir Hercegovinos grupės parengtame tyrime (5), viena iš pagrindinių pilietinės visuomenės organizacijų problemų yra neseniai įvesta PVM sistema. 2006 m. sausio 1 d. Bosnijoje ir Hercegovinoje įsigaliojęs PVM įstatymas įvedė 17 proc. bendrą mokesčio normą, taigi padidino PVM.. Samdydamos darbuotojus pilietinės visuomenės organizacijos privalo mokėti įvairius papildomus mokesčius (socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros). Papildomi mokesčiai taikomi rėmėjų lėšoms. Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad pilietinės visuomenės sektoriaus atleidimas nuo mokesčių būtų pageidautinas ir palengvintų šio sektoriaus veiklą.

Kita rimta problema yra pilietinės visuomenės organizacijų valstybinis finansavimas. Daugeliu atveju pilietinės visuomenės organizacijos mano, kad valstybės lėšos skirstomos nepakankamai skaidriai. Įstatymai dėl savanoriškos veiklos nėra įgyvendinami. Labai svarbu išspręsti netinkamo teisės aktų įgyvendinimo ir būtinybės suderinti įstatymus problemas. Kai kurios pilietinės visuomenės organizacijos mano, kad teisėkūros procesas Bosnijoje ir Hercegovinoje yra neskaidrus ir uždaras.

Pilietinės visuomenės organizacijos susilaukia menkos politinės valdžios institucijų paramos, nes kai kurios jų pilietinės visuomenės sektorių laiko varžovu. Vietos valdžios institucijos apskritai klaidingai supranta partnerystės su pilietine visuomene vertybes ir privalumus.

Iš viso Bosnijoje ir Hercegovinoje užsiregistravusių nevyriausybinių organizacijų skaičius jau siekia 8 tūkst (6)., tačiau aktyviai veikiančių yra daug mažiau. Trečiojo sektoriaus pajamos sudaro 4,5 proc. BVP, tuo tarpu veiklos išlaidos – 2,4 proc. Sektoriaus darbuotojai sudaro 1,45 proc. darbingo amžiaus gyventojų (7).

Daugiausia nevyriausybinės organizacijos veikia žmogaus teisių propagavimo srityje. Kitos svarbios šių organizacijų veiklos sritys yra švietimas, lyčių problemos, ekonominis vystymasis, humanitarinė pagalba, pilietinės visuomenės kūrimas, sveikata, jaunimas ir vaikai ir bendruomenių kūrimas.

Buvo pastebėta nedidelė pažanga valstybės lygmeniu institucionalizuojant santykį tarp valdžios institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus. Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų Taryba drauge su pilietinės visuomenės atstovais 2007 m. gegužės 7 d. pasirašė susitarimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų Tarybos ir Bosnijos ir Hercegovinos nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo.

2 007 m. spalio mėn. pagal šį susitarimą buvo įsteigta pilietinės visuomenės valdyba. Nors valdyba ir neatstovauja visai pilietinei visuomenei, jos žinioje yra 31 subsektorius, todėl tai – įtakingiausias nevyriausybinių organizacijų forumas šalyje. Vis dėlto reikia daugiau valdžios institucijų pastangų, kad būtų sukurti reguliaraus ir sistemingo bendravimo su pilietine visuomene santykiai ir ji būtų skatinama dalyvauti politikos procesuose.

Europos idėja nėra ypatingai ryški pilietinės visuomenės organizacijų darbe. Bosnijos ir Hercegovinos integraciją į Europą piliečiai laiko tolimos ateities projektu. Daugelis pilietinės visuomenės organizacijų turi mažai darbo su analogiškomis ES šalių organizacijomis patirties. Bosnijoje ir Hercegovinoje dar tik prasidėjo diskusijos dėl ES. Pilietinės visuomenės organizacijos savo projektus skiria prioritetams, kuriuos nustato jas finansuojantys subjektai – tarptautinės organizacijos ir vyriausybės ir vietos rėmėjai. Nėra požymių, kad šalies sektoriuose vyktų agitacija už Bosnijos ir Hercegovinos integraciją į Europą, išskyrus tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklą. Nepaisant to, 80 proc. piliečių pritartų Bosnijos ir Hercegovinos narystei ES, o tai – gera atspirtis pilietinės visuomenės organizacijų kampanijai dėl narystės ES kriterijų įgyvendinimo.

2009 m. liepos 16, Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Pagal Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto apibrėžimą „pilietinė visuomenė“ apima darbdavių, darbuotojų organizacijas ir kitas nevyriausybines organizacijas bei interesų grupes.

(2) 1 tikslas – priimtinas ir tvarus turto paskirstymo valstybei ir kitiems vyriausybės lygmenims klausimo sprendimas; 2 tikslas – priimtinas ir tvarus gynybos sistemos turto klausimo sprendimas; 3 tikslas – galutinio sprendimo dėl Brčko priėmimas; 4 tikslas – fiskalinis tvarumas (jis skatinamas susitarimu dėl nuolatinių Netiesioginio apmokestinimo administracijos (ITA) koeficientų metodikos ir Nacionalinės fiskalinės tarybos steigimo); 5 tikslas – teisinės valstybės įtvirtinimas (įrodytas priimant Nacionalinę karo nusikaltimų strategiją, Įstatymą dėl užsieniečių ir prieglobsčio bei Nacionalinę teisingumo sektoriaus strategiją).

(3) Pirmoji sritis – policijos reformos įgyvendinimas laikantis 2005 m. spalio mėn. susitarimo dėl policijos restruktūrizavimo; antroji – visiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai; trečioji – visų būtinų visuomeninio transliavimo teisės aktų priėmimas ir įgyvendinimas; ketvirtoji – tinkamam Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimui reikalingos teisinės sistemos kūrimas ir administracinių gebėjimų ugdymas.

(4) 2007 m. rugpjūčio 22 d. Serbijos Respublikos Ministras Pirmininkas Milorad Dodik paskelbė, kad „Serbijos Respublikos vyriausybė nepritars socialinės tarybos kūrimo Bosnijos ir Hercegovinos lygmeniu [atsižvelgdama į tai], kad svarbiausi ekonominiai ir socialiniai klausimai sprendžiami autonominių vienetų lygmeniu ir tai, kad šios Tarybos kūrimas yra politinis klausimas“.

(5) Pagrindinės išvados apie JT agentūrų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimo lygį Bosnijoje ir Hercegovinoje, 2007 m. sausio mėn., Jungtinių Tautų Bosnijos ir Hercegovinos grupės (UNCT) darbo dokumentas.

(6) 2005 m. vasario mėn. duomenys. Šie duomenys buvo paskelbti 2005 m. rugsėjo mėn. ES finansuojamo projekto „Bosnijos ir Hercegovinos nevalstybinių subjektų lyginamasis tyrimas“ (angl. „Mapping Study of Non-State Actors in Bosnia-Herzegovina“) ataskaitoje.

(7) „Užimtumas, socialinės paslaugos ir nevyriausybinių organizacijų sektorius. Padėtis ir perspektyvos Bosnijoje ir Hercegovinoje. Analizė ir įtaka politikai“ (angl. „Employment, social service provision and the non-governmental organisation (NGO) sector. Status and prospects for Bosnia and Herzegovina. Analysis and policy implications“), kokybinis tyrimas #3, 2005 m. balandžio 2 d. Jungtinės Karalystės Tarptautinio vystymosi departamento (DFID) darbo ir socialinės politikos projektas.