Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nuotolinės medicinos nauda pacientams, sveikatos priežiūros sistemoms ir visuomenei“

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. lapkričio 4 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl nuotolinės medicinos naudos pacientams, sveikatos priežiūros sistemoms ir visuomenei

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbų šiuo klausimu parengimą, 2009 m. birželio 26 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Lucien Bouis.

455-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. liepos 15–16 d. (2009 m. liepos 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 160 narių balsavus už ir 3 susilaikius.

1.1. EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą, remiantį ir skatinantį valstybes nares integruoti nuotolinę mediciną į savo nacionalinę sveikatos politiką.

1.2. EESRK remia Komisijos siekį laikantis subsidiarumo principo kelti pasitikėjimą nuotoline medicina, ragina ją pripažinti, užtikrinti šioje srityje didesnį teisinį aiškumą, spręsti technines problemas ir sudaryti sąlygas šių paslaugų rinkai vystytis. Valstybės narės išliks atsakingos už savo nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros politiką ir nuotolinės medicinos vystymą pagal investavimo galimybes.

1.3. EESRK mano, kad reikia aktyviau informuoti sveikatos priežiūros institucijas, specialistus ir pacientus ir jiems nuolat teikti patikimą informaciją apie ekonominį efektyvumą.

1.4. EESRK įdėmiai stebės, kad mokslinių tyrimų ir taikomąja veikla būtų užtikrintas naudojimo saugumas, paprasta ergonomika ir mažiausios įsigijimo ir eksploatavimo sąnaudos. Jis atkreipia dėmesį į Komisijos pasiryžimą remti didelio masto nuotolinio stebėjimo bandomąjį projektą.

1.5. EESRK atkreipia dėmesį į sunkumus plėtojant nuotolinę mediciną, nors tam tikromis aiškiai apibrėžtomis sąlygomis ji gali būti sveikatos sistemos, naudingos pacientams, specialistams ir socialinės apsaugos institucijoms, gerinimo veiksnys. Jo nuomone, būtina apibrėžti jos taikymo sritis ir suteikti jai tvirtą teisinį pagrindą.

1.6. EESRK mano, kad tikslinga nuotolinės medicinos srityje laikytis supaprastintų medicininių veiksmų apibrėžimų, kurie padėtų užtikrinti konfidencialumą ir aukščiausią paciento apsaugos lygį.

1.7. EESRK pritaria siekiui 2009 m. parengti Europos lygmens priemonę, padėsiančią valstybėms narėms keistis informacija apie nacionalines teisės aktų sistemas.

1.8. EESRK nuomone, medicininis veiksmas, kurio metu kaip papildoma priemonė taikoma nuotolinė medicina, turi būti atliekamas laikantis visų su įprastiniu medicininiu veiksmu susijusių teisių ir reikalavimų, bet taip pat atsižvelgiant į su jo specifika susijusius įsipareigojimus, kaip, pavyzdžiui, informavimą apie technines duomenų perdavimo priemones ir jų saugumą.

1.9. EESRK įsitikinęs, kad prieigos prie visose šalyse vienodo dažnio plačiajuosčio ryšio (1) ir tarpvalstybinių jungčių užtikrinimas yra pagrindinės nuotolinės medicinos plėtojimo sąlygos. Kad visiems piliečiams būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, būtina visas, ypač kaimo ir atokiausias, vietoves geriau aprūpinti skaitmenine įranga.

1.10. EESRK remia Komisijos siekį remiantis esamais ar naujai rengiamais standartais paskelbti politikos strateginį dokumentą, kuris padėtų užtikrinti sistemų suderinamumą, jų kokybę ir saugumą.

1.11. EESRK mano, kad, be techninių ir organizacinių aspektų, būtina plėtoti keitimąsi gerąja klinikinio darbo praktika nuotolinės medicinos srityje.

1.12. EESRK pritaria pasiūlymui nustatyti tris veiksmų lygius keleriems ateinantiems metams.

1.13. Valstybių narių lygmeniu būtina ypač daug dėmesio skirti medicininių veiksmų apibrėžimui, su jais susijusioms sąnaudoms ir jų kompensavimo normoms.

1.14. Valstybėse narėse, kurioms bus teikiama ES parama, reikėtų įsteigti techninių aspektų valdymo ir nuotolinės medicinos veiksmingumo vertinimo organus.

1.15. Dėl veiksmų, kurių imsis Komisija, EESRK mano kad, siekiant išsklaidyti medicinos paslaugų vartotojų abejones ir įgyti didesnį jų pasitikėjimą, ji turėtų remti informavimo ir mokymo programas, supažindinančias su naudojimusi naujosiomis technologijomis, skirtomis tiek sveikatos specialistams, tiek ir plačiajai visuomenei.

1.16. EESRK apgailestauja, kad neskiriama reikiamo dėmesio su praktikuojančių gydytojų mokymu susijusiems aspektams. Būtina parengti struktūruotą universitetinių studijų ir kvalifikacijos kėlimo programos projektą. Tačiau tokio mokymo uždavinys – ne rengti „nuotolinės medicinos gydytojus“, o visų sričių gydytojus mokyti nuotolinės medicinos.

1.17. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai laikytis šiame komunikate pateiktų rekomendacijų ir pasiūlyto veiksmų tvarkaraščio.

1.18. EESRK mano, kad apibrėžiant šių naujųjų technologijų vystymo nuostatas turėtų dalyvauti pacientams, vartotojams ir sveikatos specialistams atstovaujančios organizacijos. Komitetas taip pat mano, kad jam svarbu dalyvauti aptariant priimtų įsipareigojimų įgyvendinimą.

1.19. EESRK įsitikinęs, kad nuotolinės medicinos plėtojimas siekiant naudos pacientams, sveikatos priežiūros sistemoms ir visuomenei turi būti suvokiamas kaip bendros sveikatos sistemų ir politikos pažangos dalis.

2.1.1. „Nuotolinė medicina (2)“, t. y., sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nuotoliniu būdu, gali padėti pagerinti pacientų ir sveikatos specialistų gyvenimo kokybę ir išspręsti problemas, su kuriomis susiduria sveikatos priežiūros sistemos (gyventojų senėjimas, dažnesni lėtinių ligų atvejai, priežiūra namuose, vieniši ar riboto judumo ligoniai, medicininė demografija, netolygus teritorinis sveikatos priežiūros paslaugų pasiskirstymas ir kt.).

2.1.2. Nuotolinė medicina gali ne tik pagerinti paslaugas ir padidinti sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą, bet ir paskatinti ES ekonomikos vystymąsi, kadangi šiam sektoriui, ypač jo MVĮ, būdingi dinamiški vystymosi tempai. Tačiau nuotolinės medicinos paslaugomis naudojamasi vis dar mažai, o rinka išlieka susiskaidžiusi.

2.2.1. Komunikatas remia ir skatina valstybes nares integruoti nuotolinę mediciną į jų nacionalinę sveikatos politiką nustatant ją taikyti trukdančias kliūtis ir imantis veiksmų, kuriais siekiama sudominti medikų bendruomenę ir pacientus šių paslaugų nauda.

2.2.2. Kadangi už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, finansavimą ir teikimą pirmiausia atsakingos valstybės narės ir, laikantis subsidiarumo principo, tik jos gali realiai įgyvendinti nuotolinę mediciną, Komisija nurodė, kuriuos veiksmus turėtų įgyvendinti valstybės narės, kuriuos – ji pati ir kuriuos – suinteresuotieji subjektai.

3.1. EESRK sutinka su Komisijos komunikate pateikta apibrėžties sritimi, bet norėtų priminti, kad būtina vystyti elektroninių sveikatos įrašų sistemą, nes tai glaudžiai siejasi su nuotolinės medicinos plėtojimu.

EESRK pritaria nuotolinės medicinos plėtojimui siekiant svarbiausio tikslo – visiems užtikrinti lygias galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis. Jis pabrėžia tikėtiną jos poveikį sveikatos priežiūros sistemai ir specialistų darbui ir mano, kad būtina ypač budriai stebėti, kad tai netaptų komercine preke..

3.2.1. Pripažįstant, kad nuotolinės medicinos plėtojimas yra priemonė praktikuojančių gydytojų visuotinei kolegialiai veiklai vystyti ir paslaugų kokybę bei prieinamumą gerinantis veiksnys, derėtų vis dėlto iš anksto numatyti pokyčius apsvarstant veiklos organizavimą, hierarchinę struktūrą, užduočių pasidalijimą ir praktinių veiksmų dokumentavimo tvarką.

EESRK palankiai vertina siūlomus tris veiksmų lygius ir dėl kiekvieno pateikia keletą pastabų.

3.3.1. Ugdyti pasitikėjimą nuotolinės medicinos paslaugomis ir palankų požiūrį į jas

3.3.1.1. EESRK nuomone, derėtų aktyviau informuoti viešąsias sveikatos priežiūros institucijas, specialistus ir pacientus bei jiems atstovaujančias organizacijas, organizuojant viešas diskusijas. Reikalavimas informuoti turėtų būti grindžiamas vertinimo duomenų, patvirtinančių nuotolinės medicinos veiksmingumą, pateikimu. Todėl reikia teikti išsamią ir patikimą informaciją apie ekonominį veiksmingumą. Šiuo požiūriu reikia pabrėžti, kad nuotolinės medicinos taikymo plėtojimas ir tęstinumas priklauso nuo šių paslaugų kainų kompensavimo normų ir nuo pacientų mokamų sumų dydžio.

3.3.1.2. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šio sektoriaus MVĮ neturi pakankamai finansinių pajėgumų moksliniams tyrimams ir plėtrai. Todėl nuotolinio stebėjimo sistemų diegimą plačiu mastu gali užtikrinti viešojo sektoriaus, taip pat ir viešojo ir privataus sektorių partnerystės teikiama pagalba. Kalbant apie įrangą, EESRK atidžiai stebės, kad ją kuriant būtų užtikrintas naudojimo saugumas, kuo paprastesnė ergonomika ir mažiausios įsigijimo ir eksploatavimo sąnaudos. Bet koks technikos tobulinimas negali būti siejamas tik su gamintojais.

3.3.1.3. EESRK pabrėžia, kad dėl nuotolinės medicinos, ypač nuotolinės priežiūros, plėtojimo yla naujų etikos problemų, kadangi keičiasi paciento ir gydytojo santykiai. Kad šios techninės priemonės, kurios negalės atstoti žmonių bendravimo, būtų pripažintos, Komiteto nuomone, būtina nustatyti gydytojo ir gydomojo santykių gaires pacientams, kurie ieško nuoširdžių žmogiškų santykių ir suprantamų, tikslių bei padrąsinančių aiškinimų.

3.3.1.4. EESRK mano, kad būtina demokratizuoti naudojimąsi techninėmis priemonėmis, kad pacientai galėtų kontroliuoti savo gyvenimą ir turėtų pasirinkimo laisvę.

3.3.1.5. Be to, medicininiam personalui, bendraujančiam su pacientais telefonu ar ekrane, bus privalomas psichologinis mokymas, padėsiantis humanizuoti nuotolinį bendravimą ir kompensuoti asmeninio bendravimo, kuriuo ligi šiol remiasi gydytojo ir paciento pokalbis, trūkumą.

3.3.1.6. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiryžimą įgyvendinant savo „Konkurencingumo ir naujovių“ programą remti plataus masto nuotolinio stebėjimo bandomąjį projektą įtraukiant į jį sveikatos priežiūros paslaugų mokėtojų organizacijas. Jis pabrėžia, kad valstybės narės iki 2009 m. pabaigos privalo įvertinti savo poreikius ir prioritetus nuotolinės medicinos srityje.

3.3.1.7. EESRK taip pat pritaria tokių programų kaip „Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos programa“ (KGPA) (3), įgyvendinamos pagal EB steigimo sutarties 169 straipsnį, finansavimui ir skatina valstybes nares jose dalyvauti.

3.3.2.1. EESRK pažymi, kad plėtojant nuotolinę mediciną susiduriama su sunkumais, nors ji (tam tikromis aiškiai apibrėžtomis sąlygomis) gali būti sveikatos sistemos gerinimo veiksnys, naudingas pacientams, specialistams ir socialinės apsaugos institucijoms. Ji yra veiksmingas būdas gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę skubiai perduodant duomenis ir leidžia padidinti „gydymo laiko“ veiksmingumą. EESRK mano, kad būtina apibrėžti jos veiklos sritis ir suteikti jai tvirtą teisinį pagrindą.

3.3.2.2. EESRK mano, kad nuotolinės medicinos srityje tikslinga laikytis supaprastintų medicininių veiksmų apibrėžimų, būtent:

Visų šių veiksmų atveju būtina pagerinti teisinį aiškumą, patobulinti duomenų apsaugos sistemas ir užtikrinti aukščiausią paciento apsaugos lygį tiek duomenų rinkimo etape, tiek ir jų kaupimo bei naudojimo metu.

3.3.2.3. EESRK, pažymėdamas, kad valstybėse narėse taikomi medicininių veiksmų apibrėžimai ir šių veiksmų teisinės ir teisminės pasekmės bei išlaidų atlyginimo tvarka skiriasi, primena, kad sveikatos priežiūros paslaugų gavėjai gali nevaržomai konsultuotis ir gydytis kitoje valstybėje narėje neatsižvelgiant į šios paslaugos teikimo pobūdį (4), taip pat ir naudotis nuotoline medicina.

3.3.2.4. EESRK primena savo raginimą nustatyti ieškinių pateikimo žalos padarymo atvejais sistemą ir aiškią ginčų sprendimo tvarką, įskaitant tarpvalstybiniu lygmeniu, kadangi tai gali padėti visoje ES taikyti visiems sveikatos priežiūros specialistams privalomą draudimo sistemą.

3.3.2.5. EESRK pritaria Komisijos ketinimui 2009 m. parengti Europos lygmens priemonę, kuri padės valstybėms narėms keistis informacija apie nacionalines teisės aktų sistemas ir apie galimus jų pakeitimus, susijusius su nuotoline medicina.

3.3.2.6. EESRK nuomone, nuotolinė medicina negali ir neturėtų atstoti medicininio veiksmo. Ji yra papildomojo pobūdžio ir jos trūkumas tas, kad neatliekami klinikiniai tyrimai. Teisės ir pareigos, reglamentuojančios įprastinius medicininius veiksmus, turi būti taikomos ir nuotolinei medicinai. Be to, reikia ypatingai stebėti, kad:

Specialiose nuostatose turi būti numatyta, kad vykdant nuotolinės medicinos veiksmus būtina nurodyti informaciją apie techninę įrangą, naudojamą duomenims persiųsti.

EESRK nuomone, prieiga prie sparčiojo interneto ryšio (1), užtikrinančio aukščiausią saugos lygį, ir nepriekaištingos tarpvalstybinės jungtys yra pagrindinės sąlygos nuotolinei medicinai plėtoti. Šioje srityje sveikatos specialistų ir pacientų pasitikėjimą lemia tai, kad techninės priemonės yra saugios ir jomis lengva naudotis.

3.3.3.1.1. Visos, ypač kaimo ir atokiausios vietovės turi būti geriau aprūpinamos skaitmenine įranga, nes nuotolinei medicinai reikalinga veiksminga ryšio grandinė, o šių vietovių gyventojams tokios paslaugos ypač svarbios.

3.3.3.1.2. Nesant plačiajuosčio ryšio, sveikatos specialistams teks labai ilgai laukti atsakymo ir kils sunkumų persiunčiant didelės apimties duomenis. Dėl Siunčiamos informacijos kokybės pablogėjimas gali turėti rimtų medicininių pasekmių.

3.3.3.2. EESRK pritaria Komisijos ketinimui bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis paskelbti politikos strateginį dokumentą, kuris padėtų užtikrinti nuotolinio stebėjimo sistemų suderinamumą, kokybę ir saugumą, remiantis esamais ar Europos lygmeniu rengiamais standartais. EESRK mano, kad dėl nuolatinės šioje srityje naudojamos technologijos pažangos tik reguliariai atliekamas įrangos patikimumo tyrimas gali užtikrinti naudotojų pasitikėjimą.

3.4. EESRK mano, kad nors šių technologijų vystymas gali turėti teigiamos įtakos visai ekonomikai, jų poveikis silpnam sveikatos sistemų finansavimui dar turėtų būti ištirtas ir derėtų teikti daugiau Bendrijos paramos moksliniams tyrimams ir plėtrai. Komitetas mano, kad įgyvendinant programą „IRT senyviems žmonėms“ (5) ateityje į ją bus įtraukta ir nuotolinės medicinos metodika.

Kadangi nuotolinė medicina neturėtų būti laikoma priklausančia vien elektroninės prekybos vystymo sričiai, kadangi tai yra specifinis medicininis veiksmas, EESRK pritaria pasiūlymui apibrėžti tris veiksmų lygius keleriems ateinantiems metams.

EESRK pabrėžia, kad valstybių narių lygmeniu ypatingą dėmesį reikėtų skirti veiksmų klasifikavimui ir išlaidų kompensavimo klausimams. Dar ne visos draudimo sistemos į savo veiklos sritį įtraukė nuotolinės medicinos paslaugas kaip medicininį veiksmą ir atsargiai vertina susijusias rekomendacijas.

4.1.1.1. Kadangi investicijos didelės, akivaizdu, kad už sveikatos politiką atsakingos visuomenės sveikatos institucijos ir (arba) kompetentingi organai privalo, naudodamiesi suinteresuotųjų subjektų keitimosi informacija priemone, ieškoti finansavimo galimybių ir jo šaltinių. Vis dėlto EESRK nuogąstauja, kad šios naujosios nuostatos taps pretekstu padidinti ligonių sveikatos draudimo įmokas.

ES lygmeniu remtinų valstybių narių veiksmų klausimu EESRK mano, kad atsižvelgus į šalyse taikomų reglamentuojančių teisės aktų ir šioje srityje priimtos praktikos bei metodų įvairovę, jau 2009 m. reikėtų paskelbti tyrimą dėl Bendrijos teisinės sistemos, kurią būtų galima taikyti nuotolinės medicinos paslaugoms.

4.1.2.1. EESRK mano kad, be šio tyrimo, remiant ES reikėtų sukurti valdymo ir vertinimo priemones. Taip pat reikėtų numatyti darnius strateginius tikslus, kurie padėtų užtikrinti matomumą, kuris reikalingas priimantiems politinius sprendimus. Šis matomumas pasiekiamas atliekant medicininį ir ekonominį vertinimą, atitinkantį demografines prognozes ir pacientams naudingų sveikatos sistemų vystymą.

Veiksmų, kurių imsis Komisija, požiūriu EESRK mano, kad reaguojant į naudotojų nuogąstavimus ir sprendžiant jų pasitikėjimo problemą Komisija turėtų remti šviečiamąsias programas, supažindinančias pacientus su naujais metodais ir priemonėmis, juolab kad šie pacientai dažnai yra vyresnio amžiaus asmenys.

EESRK apgailestauja, kad Komisija neskiria reikiamo dėmesio praktikuojančių sveikatos specialistų mokymo aspektams siekiant juos supažindinti su naujomis jų veiklos vykdymo sąlygomis. Sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumui ir koordinavimui užtikrinti būtina sugebėti naudoti naujas dialogo su pacientu priemones.

4.1.3.1.1. EESRK pritaria, kad nuotolinės medicinos srityje – kaip ir daugelyje kitų sričių – mokymas, pritaikytas kiekvienai sveikatos sektoriaus specialistų kategorijai turi būti laikomas pagrindine pažangos priemone. Būtina parengti struktūruotą universitetinių studijų ir kvalifikacijos kėlimo mokymo projektą, padedantį veiksmingiau naudotis nuotoline medicina siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Taip pat būtina nuolat informuoti plačiąją visuomenę.

4.1.3.1.2. EESRK taip pat pažymi, kad naujosios technologijos naudojimas pats savaime yra mokomoji priemonė, skatinanti savarankišką mokymąsi dirbant partnerystėje, kadangi jai būdingas interaktyvumas ir specialistų bendravimas profesiniais klausimais. Ją reikėtų toliau plėtoti.

4.1.4. EESRK nuomone, nuotolinę mediciną būtina laikyti visaverte medicinos praktika, o ne mada ar pakaitalu, kadangi ji labai svarbi moksliniams tyrimams technologijos srityje, įrengimų ir kompiuterinių programų vystymui, taip pat ekonominiu įrangos tiekimo ir išlaidų kompensavimo aspektu. Toks požiūris užtikrins ir visuomenės pasitikėjimą bei palankų požiūrį į nuotolinę mediciną. Reikėtų numatyti suderinimą ir patvirtinimą siekiant palengvinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų bendravimą ir pacientų įtraukimą sukuriant geranorišką bendravimo atmosferą.

5.1. Nuotolinė medicina – naujas reiškinys, todėl būtina užtikrinti tinkamą komunikacinę veiklą. Jai vystantis gali atsirasti naujų pagalbinių profesijų.

5.2. EESRK nuomone, nuotolinė medicina turi būti plėtojama kaip bendros sveikatos sistemos ir politikos pažangos dalis.

5.3. Sveikatos sistemos naudotojai raginami labiau rūpintis savo sveikata. Jiems atstovaujančios organizacijos ir sveikatos priežiūros sektoriaus specialistų susivienijimai privalės dalyvauti nustatant naujų technologijų vystymo ir finansavimo nuostatas.

5.4. EESRK mano, kad analizuojant atskirus priimtų įsipareigojimų įgyvendinimo etapus būtinas jo dalyvavimas, kadangi svarbus ne tik nuotolinės medicinos veikimo ir jai skirtų priemonių, bet ir piliečių lygių galimybių naudotis šiomis paslaugomis klausimas.

2009 m. liepos 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(2) Nuotolinė medicina apima įvairias paslaugų sritis: tai nuotolinė radiologija, nuotolinė patologija, nuotolinė dermatologija, nuotolinės konsultacijos, nuotolinė priežiūra, nuotolinė oftalmologija, išskyrus nuotolinę chirurgiją. Tačiau komunikate nelaikomi nuotolinės medicinos paslaugomis sveikatos informacijos portalai, elektroninės sveikatos įrašų sistemos ir elektroninių receptų ar siuntimų pas specialistus perdavimas.