Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. spalio 17 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Lutz Ribbe.

453-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 14 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 153 nariams balsavus už, 5 - prieš ir 6 susilaikius.

1.1. EESRK palankiai vertina Komisijos paskelbtą komunikatą ir pritaria jame nurodytiems tikslams: iki 2020 m. bent perpus sumažinti atogrąžų miškų naikinimo ir alinimo mastą, o iki 2030 m. – naikinimą sustabdyti. Komitetas tikisi, kad ES imsis veiksmų daug energingiau nei iki šiol.

1.2. Nors dokumente aprašyta padėtis kai kuriais atvejais sietina su vietos gyventojais, pavyzdžiui, kai jie užsiima natūriniu ūkininkavimu, esmines priežastis lemia kiti aspektai. Dažniausiai tai labai nedidelis asmenų arba iš dalies pasaulio mastu veikiančių koncernų skaičius, kurie tam tikrais atvejais gauna milžinišką pelną aplinkos, klimato, biologinės įvairovės ir vietos gyventojų sąskaita ir tikrąja žodžio prasme po savęs palieka išdegintą žemę.

1.3. Tokią padėtį lėmė ne tik Komisijos teisingai apibūdintos tiesioginės ekonominės priežastys ir neaiški žemės valdymo tvarka bei korumpuotos arba neveiksmingos valdymo sistemos. Dėl to kaltos ir šalys, į kurias produktai eksportuojami, įskaitant ir ES. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija nori išanalizuoti atitinkamą ES tiesioginį ir netiesioginį poveikį susidariusiai padėčiai ir iš to padaryti išvadas.

1.4. Sveikintina, kad ES imsis vadovaujamo vaidmens sprendžiant miškų naikinimo problemas. Akivaizdu, kad visa tarptautinė bendruomenė prie to turi finansiškai prisidėti. Vis dėlto EESRK ragina visus politikus laikytis tam tikrų principų. Iš esmės visada reikėtų taikyti principą „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad kiekvienas subjektas, kuris teisėtai vykdoma veikla daro žalą aplinkai, turi atlyginti su tuo susijusias išlaidas. Todėl pagaliau reikia pasaulio mastu spartinti „išorės sąnaudų internalizavimą“, kurį EESRK ne kartą ragino atlikti, ir suderinti jį su PPO principais. Principo „teršėjas moka“ negali susilpninti principas „visuomenė moka“, pagal kurį mokesčių mokėtojai ir (arba) viešasis sektorius sumoka, kad nebūtų daroma žala aplinkai.

1.5. Šalys, kurios nori pasinaudoti finansavimo priemonėmis, skirtomis mažinti miškų naikinimą ir alinimą, turėtų privaloma tvarka aiškiai parodyti, kad jos suinteresuotos ne „nuodėmių išpirkimu“, o tvariu vystymusi. Pirmasis vertinimo kriterijus turi būti kova su neteisėtu miško kirtimu ir prekyba mediena. Nėra prasmės skirti pinigų šalims, kurios nepasirengusios, gavusios ES paramą ar jos negavusios, kovoti su neteisėtu miškų kirtimu.

1.6. Nors atskiros priemonės, kurias ES ketina naudoti šiai pasaulinei problemai spręsti, dar nėra visiškai parengtos, jau dabar aišku, kad visų pirma norima naudoti savanoriškas priemones (1). Vis dėlto atrodo, kad tarptautinė bendruomenė, sutelkusi dėmesį į liberalizavimą ir globalizaciją, greitai pasiekia savo galimybių ribas, kai reikia pasaulio mastu spręsti aplinkos eksploatavimo ir socialinio išnaudojimo problemas. Šioje srityje trūksta priemonių, kurios būtų veiksmingos visame pasaulyje, todėl ES raginama pasirūpinti bent jau tuo, kad PPO veikloje atitinkamos iniciatyvos nebebūtų laikomos „prekybos kliūtimis“.

1.7. EESRK supranta, kad pradžioje norima remtis „savanoriškumu“, tačiau tikisi, kad ES vėliausiai po trejų metų atliks tarpinį vertinimą ir nustatys, ar priemonės iš tikrųjų yra veiksmingos ir ar tikslai bus pasiekti. Jei bus aiškiai nustatyta, kad miškai ir toliau naikinami ir alinami, reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti griežtesnes priemones.

1.8. Vienas pirmųjų žingsnių pažangai pasiekti – sertifikavimo sistemos. Sertifikuojami turėtų būti ne tik mediena ir medienos produktai, bet ir kiti atitinkamų regionų gaminiai (pavyzdžiui, pašarai arba biomasė energijos gamybai).

1.9. EESRK nuomone, miškų naikinimas ir alinimas, deja, taip pat rodo, kad bent jau tuose regionuose, apie kuriuos kalbama, vystymosi politika buvo dideliu mastu nesėkminga. Nebuvo sukurti pažangūs, perspektyvūs ir prie regioninių sąlygų pritaikyti modeliai, kurie būtų lėmę kitokią vystymosi kryptį, užtikrinusią, kad nebūtų tokio gamtinių išteklių grobstymo, kaip yra dabar. Tačiau dar ne vėlu kartu su vietos gyventojais ir jų labui skatinti tinkamus metodus. ES turėtų apsvarstyti atitinkamas demokratinių struktūrų kūrimo ir pilietinės visuomenės rėmimo iniciatyvas. EESRK dar kartą siūlo savo pagalbą imantis šio darbo.

2.1. Komisijos komunikate nenagrinėjami klausimai, susiję su Europos Sąjungoje esančiais miškais. Vietoje to, svarstoma, kaip būtų galima ateityje geriau apsaugoti miškų plotus, kuriems iki šiol netaikomi jokie tarptautiniai susitarimai, pavyzdžiui, Susitarimas dėl klimato kaitos mažinimo.

2.2. Remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) skaičiavimais, kasmet netenkama apytikriai 13 mln. hektarų miškų – tai maždaug Graikijos dydžio teritorija. 96 proc. sunaikintų miškų yra atogrąžų regionuose, o didžiausias bendras miškų ploto sumažėjimas 2000–2005 m. užfiksuotas dešimtyje šalių (2).

2.3. Nuolatinio miškų naikinimo priežastys iš vienos pusės sudėtingos ir įvairios, iš kitos pusės – palyginti paprastos. Komisijos komunikate nurodytos priežastys, būtent „miškai naikinami dėl to, kad naudingiau per trumpą laikotarpį siekiant tam tikrų tikslų pasinaudoti žeme nei palikti miškus augti“ arba „alternatyvūs didelę rinkos vertę turinčios žemės naudojimo būdai, pavyzdžiui, medienos produktų gamyba, neša pelną, tačiau skatina miškų naikinimą“, aiškiai parodo, kad tikrai ne tvarus naudojimas įmonėms gali atnešti didžiausią pelną. Toliau komunikate teigiama: „…turi būti aiškiai pripažinta, kad vienas iš pagrindinių miškų naikinimo veiksnių – ekonominis“.

2.4. Kitas iki šiol tebevykstančio miškų nykimo veiksnys – infrastruktūros kūrimas. Be to, Komisijos teigimu, „svarbiausia to priežastis – neveiksmingas valdymas, susijęs su prastai vykdoma žemės naudojimo politika ir neaiškia žemės valdymo tvarka“.

2.6. Komisija komunikate pateikia atogrąžų miškų ekonominės vertės apskaičiavimą. Ji taip pat daro nuorodą į prognozes, kad dėl nuolatinio miškų naikinimo iki 2050 m. bendras BVP sumažės 5 proc (3)., be to, atkreipia dėmesį į svarbias šiltnamio dujų mažinimo galimybes, kurias palyginti nedidelėmis sąnaudomis už toną sumažinto CO2 kiekio būtų galima panaudoti.

2.7. ES Komisija aiškiai nurodo: „Laikas imtis ryžtingų veiksmų“. Komisijos nustatytas tikslas – „vėliausiai iki 2030 m. užkirsti kelią visuotiniam miškų ploto mažinimui ir iki 2020 m. bent 50 % pristabdyti bendrą atogrąžų miškų naikinimą, palyginti su esama padėtimi“. Ji nori šį tikslą įtraukti į derybas dėl susitarimo, kuris įsigalios pasibaigus Kioto susitarimui.

2.8. Trumpai tariant, Komisija mano, kad pasaulio miškų apsauga yra būtina, todėl Europa turėtų „imtis pagrindinio vaidmens formuojant visuotinį politinį atsaką į miškų naikinimą“.

2.9. Kalbant apie galimą ES indėlį, Komisijos komunikate nurodoma keletas veiksmų sričių įgyvendinant esamą politiką:

2.10. Neapsiribodama esama politika, Komisija savo komunikate atkreipia dėmesį į finansavimo mastą bei šaltinius ir mechanizmus miškų naikinimo problemoms spręsti.

2.11. Atsižvelgdama į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), ES siekia 2013–2020 m. laikotarpiui parengti tarptautinės bendruomenės remiamą skatinimo sistemą, skirtą miškų naikinimo ir alinimo mastui besivystančiose šalyse sumažinti.

3.1. EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą ir tai, kad ES jaučia pareigą imtis vadovaujamo vaidmens sprendžiant jau keletą dešimtmečių žinomą problemą, apie kurią buvo labai daug diskutuota. Būsimos derybos dėl klimato kaitos mažinimo susitarimo sudaro tam tinkamas sąlygas.

3.2. EESRK visų pirma norėtų pareikšti kritiką ir apgailestavimą, kad tarptautinė bendruomenė iki šiol beveik visiškai nekreipė dėmesio į miškų naikinimą. Tikrai buvo pakankamai priežasčių jau daug anksčiau imtis veiksmų. Dėl miškų naikinimo ir alinimo mažėjanti biologinė įvairovė, tiesioginio vietos gyventojų pragyvenimo šaltinio praradimas, darbuotojų išnaudojimas arba smulkių ūkininkų iškeldinimas iš jų protėviams priklausiusios dirbamosios žemės jokiu būdu nėra nauji reiškiniai. Taigi, klimato apsauga yra tik nauja papildoma proga spręsti seną problemą, reikia tikėtis, su nauju užsidegimu.

3.3. EESRK iš dalies supranta Komisijos paaiškinimą, kad „komunikatu nesiekiama pateikti konkrečių atsakymų į visus su miškų naikinimu susijusius klausimus“. Tačiau iš Komisijos jis tikisi, kad šis klausimas vėl nebus atidėtas. Reikia pagaliau imtis veiksmų.

3.4. Komitetas teigiamai vertina Komisijos aiškią nuomonę dėl miškų naikinimo priežasčių. Komisija nedviprasmiškai nurodo, kad tokį visiškai netausų žemės naudojimą lemia trumpalaikiai ekonominiai interesai. Miškų naikinimas susijęs su kai kuriais atvejais visiškai neaiškia žemės valdymo tvarka, valdymo sistemų nebuvimu arba jų neveiksmingumu, kartais akivaizdžia korupcija. Tai ne tik kelia didelių problemų pasaulio mastu, bet ir dažnai visiškai pamirštami vietos gyventojų poreikiai.

3.5. EESRK, žinoma, pripažįsta, kad visų mūsų planetos regionų žmonėms turi būti suteiktos ekonominio vystymosi perspektyvos. Komitetas jau ne vienerius metus ieško atitinkamų sprendimų glaudžiai bendradarbiaudamas su Vidurio ir Lotynų Amerikos šalių, Indijos, Kinijos ir kitų valstybių pilietinės visuomenės grupėmis. Pasaulyje vykstantis miškų naikinimas ir alinimas ir tai, kas svarstoma Komisijos komunikate, neturi nieko bendro su suderintu regioniniu vystymu. Tai yra nepriimtinas žmonių išnaudojimas ir aplinkos eksploatavimas, o tvaraus vystymosi principų nėra nė pėdsakų.

3.6. Dažnai pasitaiko, kad šalyse, kuriose masiškai naikinami miškai, didelis skaičius ūkininkų kerta ir degina miškus tam, kad galėtų žemę naudoti ūkininkavimui ar gyvulininkystei. Neteisingas žemės paskirstymas ir žemės ūkio politikos nevykdymas šiose teritorijose skatina netvarų miško išteklių eikvojimą.

3.7. Dažniausiai sprendimus dėl žemės naudojimo gali priimti tik labai nedaug asmenų (arba tam tikrais atvejais pasaulio mastu veikiančių koncernų), kurie gauna milžinišką pelną aplinkos, klimato, biologinės įvairovės ir vietos gyventojų sąskaita ir tikrąja žodžio prasme po savęa palieka išdegintą žemę. Tačiau, kaip rodo daug geros praktikos, kurią reikėtų remti, pavyzdžių (4), galimas ir kitas kelias: galima tausiai naudoti esamus vietos išteklius ir taip vietiniams gyventojams suteikti naujas galimybes gauti pajamų ir regiono vystymosi perspektyvų.

3.8. Nors šio beatodairiško išteklių eikvojimo padariniai visų pirma (ir skaudžiausiai) jaučiami vietos lygiu, tačiau jie yra ir pasaulinio masto – turint galvoje klimato kaitą ir biologinės įvairovės mažėjimą. Tai reiškia, kad mes visi patiriame miškų naikinimo poveikį. Todėl visi turime padėti spręsti šias problemas.

3.9. Nėra jokios prasmės išsivysčiusioms šalims piktai grūmoti dėl besivystančiose šalyse susidariusios dramatiškos padėties, nes mes patys esame problemos dalis. Didelis produktų kiekis – dažniausiai neapdorotos žaliavos arba mažai apdoroti gaminiai – parduodami ne vietoje, o daugiausia labai tolimose šalyse, dažnai išsivysčiusiose šalyse. Taigi, šie „pigūs“ produktai – ir Europoje – paklausūs.

3.11. EESRK palankiai vertina tai, jog Komisija kartu su kitomis institucijomis aktyviai siekia, kad diskusijos dėl klimato ir biologinės įvairovės apsaugos būtų pagrįstos ekonominiais faktais. Kaip pavyzdžius būtų galima paminėti Stern ataskaitą, kurioje aiškiai nurodyta, kad nemažinama klimato kaita mums brangiau kainuos nei plataus užmojo persiorientavimas, bei Komisijos komunikate cituojamą Sukhdev ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie nepažeistos biologinės įvairovės ekonominę vertę.

3.12. Deja, minėti tyrimai ir skaičiavimai taip pat puikiai iliustruoja, kad juose aprašytos ekonominės vertės šiuo metu tėra tik žodžiai popieriuje. Jos nepadidina BVP, neatsispindi įmonių ekonominiame balanse ir jomis negalima prekiauti biržoje. Tačiau, visiškai priešingai, miškų naikinimo pavyzdys labai aiškiai parodo, kad esama didelių prieštaravimų tarp trumpalaikio pelno siekio (miškų naikinimo priežastis) ir ilgalaikių bendrų ekonominių interesų (miškų išsaugojimas siekiant klimato ir biologinės įvairovės apsaugos).

3.13. Mūsų ištekliai beatodairiškai eksploatuojami visuomenės sąskaita. Todėl pirmiausiai mums tenka didelis iššūkis pagaliau faktiškai įgyvendinti „išorės sąnaudų internalizavimą“ ir taip prisidėti, kad nuolat propaguojamas principas „teršėjas moka“ iš tikrųjų būtų sėkmingai taikomas. Minėti tyrimai ir kiti Komisijos nurodyti skaičiai yra gera nuoroda į tai, apie kokio dydžio sumas kalbama.

3.14. EESRK supranta, kad, kaip nurodyta Komisijos dokumente, reikia apsvarstyti paskatas sustabdyti miškų naikinimą. Komitetui labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kartu reikia išsaugoti svarbų principą: viešosios lėšos, t. y. „paskata“ įmonėms ar privatiems asmenims suteikiama ne tam, kad nebūtų vykdoma visuomenei žalą daranti veikla. Visada reikia siekti, kad bendrosios sąlygos visame pasaulyje būtų nustatytos taip, kad nebūtų galima vykdyti atitinkamų žalingų veiksmų arba būtų galima jų išvengti. Šiuo svarbiu principu turi vadovautis ir Europos Sąjunga Kopenhagoje vyksiančiose derybose. Esant nusižengimams turime nuosekliai taikyti principą „teršėjas moka“, o ne principą „visuomenė moka“, pagal kurį visuomenė sumoka, kad nebūtų daroma žala.

3.15. Todėl valstybės, norinčios ateityje pasinaudoti atitinkamomis finansavimo priemonėmis, turėtų aiškiai parodyti, kad jos suinteresuotos ne „nuodėmių išpirkimu“, o ilgalaikiu tvariu vystymusi. Šioje srityje pirmasis vertinimo kriterijus galėtų būti veiksmai, skirti neteisėto miškų naikinimo ir alinimo problemoms spręsti. Atitinkamos šalys turėtų aiškiai parodyti, kad jos, padedant tarptautinei bendruomenei ar be jos pagalbos, iš tikrųjų siekia sustabdyti šią neteisėtą veiklą. EESRK svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad siekiama ne įteisinti neteisėtus veiksmus, o juos sustabdyti. Jau vien tai gali iš esmės pagerinti padėtį.

3.16. Be to, atitinkamos valstybės turėtų parodyti, kad jos pasirengusios vykdyti novatoriškus, tvarius ir prie regioninių sąlygų pritaikytus metodus miškų naikinimo ir alinimo problemoms spręsti.

4.1. Komisijos komunikatas daugeliu atvejų dar yra ganėtinai nekonkretus, tai galima iš dalies paaiškinti žinių ir duomenų bazės stoka bei tuo, kad idėjos dar ne visiškai išsamiai apsvarstytos.

4.2. Jeigu ES nesiims daug aktyviau rengti koncepcijų miškų naikinimui sustabdyti, ji gali būti vis dažniau kaltinama susidomėjimo stoka.

4.3. Pernelyg ilgai atsakingi valdymo lygmenys ir politikai toleravo miškų naikinimą ir tai, kad produktai iš neteisėtai įgytos medienos patenka į Europos uostus. Nors dėl, pavyzdžiui, perdirbimo į kitus produktus arba pakeisto kodavimo dažnai gali būti sunku atsekti atgabenamų gaminių kilmę, tačiau ko gero labiausiai trūksta tvirtos valios ypatingai padėčiai taisyti. EESRK tikisi, kad ES daug aktyviau prisidės sprendžiant šį visame pasaulyje svarbų klausimą. Visiškai neseniai EESRK palankiai įvertino ES norą visiškai atsisakyti produktų iš ruonių, nors Kanados vyriausybė yra įteisinusi ruonių medžioklę. Atsižvelgdama į tai, pilietinė visuomenė tikisi, kad taip pat bus imtasi ryžtingų veiksmų miškams išsaugoti.

4.4. Komunikate trūksta konkretumo, pavyzdžiui, klausimu, kokiu mastu su miškų naikinimu tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijęs didelės apimties pašarų importas į ES (5). Jau ne kartą vyko kontraversiškos diskusijos šiuo klausimu, apie tai kalbama ir nagrinėjamame komunikate (2.9 punktas). Siekdamas aiškumo EESRK ragina Komisiją kuo skubiau „išnagrinėti įvežtų maisto ir ne maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos, sojos pupelių, palmių aliejaus, metalų rūdų), kurie gali turėti įtakos miškų naikinimui, naudojimo ES poveikį“.

4.5. Komitetas mano, kad panašiai kaip ES nustatė tvarumo kriterijus pagrindinių agrokuro medžiagų gamybai, kuo skubiau turėtų būti parengti tvarumo kriterijai pašarams, medienai arba medienos produktams ir kt. Nors, atsižvelgiant į neaiškią žemės valdymo tvarką ir blogą administravimą, dar neaišku kaip galima užtikrinti nuolatinę tokių kriterijų laikymosi kontrolę, vis dėlto tai būtų svarbus ir teisingas žingsnis. Kad atitinkami tvarumo kriterijai būtų veiksmingi ilgą laiką, reikės juos įtraukti į pasaulinės prekybos „žaidimo taisykles“.

4.6. Miškų naikinimas yra puikus įrodymas, kad tarptautinė bendruomenė, sutelkusi dėmesį į liberalizavimą ir globalizaciją, greitai pasiekia savo galimybių ribas, kai reikia pasaulio mastu spręsti aplinkos eksploatavimo ir socialinio išnaudojimo problemas. Šioje srityje trūksta priemonių, kurios būtų veiksmingos visame pasaulyje, todėl ES raginama pasirūpinti bent jau tuo, kad PPO veikloje atitinkamos iniciatyvos nebebūtų laikomos „prekybos kliūtimis“.

4.7. EESRK supranta, kad dar nėra parengta aiški koncepcija dėl šios srities priemonių finansavimo. Svarbu, kad šiuo tikslu būtų panaudotos derybos klimato apsaugos klausimais.

4.8. Ateityje bus svarbu ne tik tai, kaip pagal tam tikrus kriterijus (žr. į pirmiau pateiktus teiginius) galėtų būti skirti pinigai. Kad atitinkamos derybos būtų sėkmingai užbaigtos, pirmiausiai reikės susijusiose šalyse sudaryti problemoms spręsti reikalingas svarbias išankstines sąlygas. Jei praktikoje nebus užtikrinta demokratinė vietos gyventojų balso teisė sprendžiant jų regiono vystymosi klausimus, jei nebus pripažintos vietos gyventojų (kurių skaičius visgi siekia apie 60 mln.) arba smulkių ūkininkų teisės ir neveiks (bus korumpuotos) valdymo institucijos, nebus galima nei sustabdyti dažnai neteisėto beatodairiško išteklių eksploatavimo, nei parengti suderintų vystymosi strategijų. Komisija šiuo klausimu beveik nepateikia jokių pastabų, o tai turi būti vertinama kaip didelis komunikato trūkumas.

4.9. EESRK nuomone, miškų naikinimas ir alinimas, deja, taip pat rodo, kad bent jau tuose regionuose, apie kuriuos kalbama, vystymosi politika buvo dideliu mastu nesėkminga. Nebuvo sukurti pažangūs, perspektyvūs ir prie regioninių sąlygų pritaikyti modeliai, kurie būtų lėmę kitokią vystymosi kryptį, užtikrinusią, kad nebūtų tokio gamtinių išteklių grobstymo, kaip yra dabar. Tačiau dar ne vėlu kartu su vietos gyventojais ir jų labui skatinti tinkamus metodus. ES turėtų apsvarstyti atitinkamas demokratinių struktūrų kūrimo ir pilietinės visuomenės rėmimo iniciatyvas. EESRK dar kartą norėtų pasiūlyti savo pagalbą imantis šio darbo.

2009 m. gegužės 14 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Mario SEPI

(1) Nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomi medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai, NAT/420, APA R/CESE 543/2009.

(2) Brazilijoje, Indonezijoje, Sudane, Birmoje, Zambijoje, Tanzanijoje, Nigerijoje, Konge, Zimbabvėje ir Venesueloje.

(3) Tarpinė ataskaita „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ (angl. The Economics of Ecosystems and Biodiversity), Pavan Sukhdev.

(4) Pavyzdžiui, Hohenheimo universiteto (Vokietija) ir Leyte valstybinio universiteto (Filipinai) bendradarbiavimo projektas Rainforestation farming, Žr. http://troz.uni-hohenheim.de/innovations/InnovXtr/RFFS/