22.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 228/40

1.1

Teisė į veiksmingas gynimo priemones teisme yra viena iš Europos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių. Todėl EESRK pabrėžia, kad būdina sudaryti sąlygas, kurios piliečiams leistų pasinaudoti minėta teise, visų pirma tais atvejais, kai reikia atlyginti antimonopolinių taisyklių pažeidimų žalą, kurią patiria ne tik sąžiningai dirbantys konkurentai, bet ir vartotojai, MVĮ ir atitinkamų įmonių darbuotojai, kadangi kyla pavojus jų darbo vietoms bei perkamajai galiai. EESRK palankiai vertina šiuo požiūriu Komisijos baltąją knygą ir jai pritaria. Komitetas pabrėžia, kad būtina numatyti veiksmingesnes priemones, kurios dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų nukentėjusioms šalims leistų gauti visišką žalos atlyginimą, vadovaujantis ETT praktika. Subalansuota sistema, kurioje atsižvelgiama į visų interesus, yra būtina visai visuomenei.

1.2

Pagrindiniu konkurencijos politikos principu turėtų likti Komisijos ir valstybių narių kompetentingų konkurencijos institucijų siekis užtikrinti griežtą viešąjį EB sutarties 81 ir 82 straipsnių vykdymą. Komitetas žino, kad yra įvairių kliūčių ir sunkumų privačiajam individualių ir kolektyvinių nukentėjusiųjų šalių, siekiančių visiško žalos atlyginimo, teisių vykdymo užtikrinimui ir labai palankiai vertina Komisijos pastangas spręsti šias problemas. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo yra būtina veiksmingo EB sutarties 81 ir 82 straipsnių vykdymo užtikrinimo dalis, kurie turėtų papildyti, bet negali nei pakeisti viešojo teisės aktų vykdymo, nei kelti tokiam vykdymui pavojaus. Be to, ateityje tobulesnės taikymo privatiems asmenims taisyklės turės teigiamą poveikį, kadangi atgrasys nuo naujų pažeidimų.

1.3

EESRK mano, kad būtina teisinė bazė, kuri nukentėjusioms šalims sudarytų geresnes sąlygas pasinaudoti Sutartyje numatyta teise gauti atlyginimą už visą žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo. Tuo tikslu Bendrijos ir valstybių narių lygiu reikia nustatyti reikiamas – privalomas ir neprivalomas – priemones, kurios leistų pagerinti Europos Sąjungos teismines procedūras, ir užtikrinti veiksmingą būtiniausią nukentėjusių šalių teisių apsaugą. Neteisminio ginčų sprendimo sistema gal tik papildyti teisminius procesus. Tokia sistema gali būti įdomi alternatyva, leidžianti taikyti ne tokią oficialią ir pigesnę procedūrą, jei abi suinteresuotos šalys iš tiesų nori bendradarbiauti ir jeigu iš tiesų galima pasinaudoti teismine teisių gynimo tvarka.

1.4

Kolektyvinių ieškinių klausimu EESRK laikosi nuomonės, kad reikia sukurti tinkamus mechanizmus, kad tokie ieškiniai būtų veiksmingai nagrinėjami, patvirtinant europinį metodą, pagrįstą taisyklėmis, atitinkančiomis Europos teisinę kultūrą ir tradicijas, ir padedantį reikalavimus atitinkantiems subjektams ir nukentėjusių šalių grupėms įgyvendinti teisingumą. Tolesnės priemonės suteiktų tinkamą apsaugą ir neleistų įsitvirtinti tokiai praktikai, kuria kitose jurisdikcijose dažniau piktnaudžiaujama. EESRK ragina Komisiją suderinti su kitomis iniciatyvomis, kad būtų lengviau taikyti teisių gynimo mechanizmą, visų pirma su dabartine Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato iniciatyva.

1.5

Baltojoje knygoje pateikti pasiūlymai apima sudėtingą teisinį pagrindą, kuris daro įtaką nacionalinėms procesų sistemoms ir, be kita ko, taisyklėms dėl locus standi (teisės kreiptis į teismą), informacijos atskleidimo, kaltės ir sąnaudų paskirstymo.

1.6

Įrodymų gavimas ir duomenų atskleidimas tarp šalių (inter partes) turėtų būti grindžiami faktų išdėstymu ir griežta reikalavimo patikimumo ir prašomos atskleisti informacijos proporcingumo teismine kontrole.

1.7

Komitetas ragina Komisiją tęsti su baltąja knyga susijusį darbą ir pasiūlyti atitinkamų priemonių baltosios knygos tikslams pasiekti nepažeidžiant subsidiarumo principo, bet tuo pačiu užtikrinant, kad šio principo laikymasis netrukdytų šalinti kliūčių, su kuriomis susiduria dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų nukentėjusios šalys, kai jos bando pasinaudoti veiksmingais teisės gynimo mechanizmais.

—

asmenys, turintys locus standi: netiesioginiai pirkėjai ir kolektyvinis teisės gynimas;

—

įrodymų gavimas: duomenų atskleidimas tarp šalių (inter partes);

—

saistantis nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimų poveikis;

—

kaltės reikalavimas;

—

žalos atlyginimas;

—

antkainio perkėlimas;

—

senaties terminas;

—

ieškinių atlyginti žalą išlaidos;

—

atleidimo nuo baudų programų ir ieškinių atlyginti žalą sąveika.

—

pirma, ji turėtų kodifikuoti Bendrijos teisinį instrumentą acquis communautaire dėl žalos už kurią dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų nukentėjusiosios šalys gali gauti atlyginimą,

—

antra, ji turėtų parengti teisiškai neprivalomas gaires žalos dydžio apskaičiavimui, kurios galėtų apimti apytikslio žalos apskaičiavimo metodus arba supaprastintas žalos įvertinimo taisykles.

—

tęstinio ar kartotinio pažeidimo atveju senaties terminas neturėtų prasidėti anksčiau nei pažeidimas nutraukiamas arba kol nukentėjusioji šalis pagrįstai nežino apie pažeidimą ir jo padarytą žalą,

—

bet kuriuo atveju, naujas ne trumpesnis kaip dvejų metų senaties terminas turėtų prasidėti kai paskelbiamas galutinis sprendimas dėl pažeidimo, kuriuo remiasi paskesnis ieškovas.

3.6.1

Pagrindinė atsakomybė už rinkų reguliavimą ir konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą ES, kaip visuotinės svarbos klausimas, turi ir toliau priklausyti valdžios institucijų kompetencijai. Todėl EESRK mano, kad visais tolesniais veiksmais turi būti remiamas veiksmingas viešasis vykdymo užtikrinimas, kad dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo nukentėję asmenys lengviau gautų atlyginimą už patirtą žalą. Viešasis vykdymo užtikrinimas vaidina labai svarbų vaidmenį kovojant su antikonkurenciniu elgesiu, tuo labiau, kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos (NKI) turi išskirtines tyrimo ir sprendimo galias.

3.6.2

Viešojo vykdymo užtikrinimu didžiausias dėmesys skiriamas taisyklių laikymuisi ir atgrasymui, o ieškinių atlyginti žalą tikslas – gauti visą atlyginimą už patirtą žalą. Visas atlyginimas turėtų apimti tikrąją žalą, negautą pelną ir negautas palūkanas.

3.6.3

Vertindamas su tikrosios žalos ir visu atlyginimu susijusias priemones, EESRK tikisi, kad numatytas pagrindas dėl žalos apskaičiavimo gairių nustatys praktiškus standartus, kuriuos taikys valstybių narių teismai, kaip nurodyta Baltojoje knygoje.

3.7.1

Kadangi būtina veiksmingesnė dėl konkurencijos teisės pažeidimo nukentėjusių šalių teisės gynimo teismine tvarka sistema, EESRK pritaria Komisijos raginimui, kad valstybės narės parengtų procedūrines taisykles, skatinančias ginčų sprendimo būdus. Neteisminis ginčų sprendimas kaip žalos išieškojimo teismine tvarka alternatyva gali vaidinti svarbų papildomąjį vaidmenį atlyginant žalą nukentėjusiems asmenims, tačiau jokiu būdu nesumažinant galimybės prireikus kreiptis į teismą. Jie galėtų sudaryti sąlygas pasiekti teisingą sprendimą greičiau, reikalauja mažesnių sąnaudų ir padeda išsaugoti šalims mažiau priešiškus tarpusavio santykius bei kartu mažina bylų naštą teismams. Todėl EESRK ragina Komisiją skatinti ES taikyti neteisminio ginčų sprendimo sistemas ir pagerinti jų kokybę. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai gali būti patikima alternatyva suteikti nukentėjusiems asmenims apsaugą, jeigu yra sukurti teisminiai mechanizmai veiksmingai ginti teises teisme (taip pat ir kolektyviniai mechanizmai). Kol nebus veiksmingų teisminės teisių gynimo priemonių, nepakaks paskatų nešališkai ir greitai išspręsti ginčus.

—

atstovaujamuosius ieškinius, kuriuos pateikia kompetentingos institucijos (pavyzdžiui, vartotojų, aplinkos, darbdavių ar nukentėjusiųjų šalių asociacijos). EESRK jau pateikė savo nuomonę dėl daugumos šių atstovaujamųjų ieškinių teisėtumo (7),

—

kolektyvinius ieškinius, kai nukentėjusiosios šalys aiškiai nusprendžia sujungti atskirus ieškinius dėl patirtos žalos į vieną ieškinį.

4.2.1

Svarbiausias EESRK rūpestis yra, kad būtų visiškai atlyginta žala dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų nukentėjusioms šalims – sąžiningai dirbantiems konkurentams, vartotojams, MVĮ ir atitinkamų įmonių darbuotojams, kurie tampa netiesioginėmis aukomis veiklos, keliančios pavojų jų darbo vietoms ir perkamajai galiai. Komitetas savo nuomonę dėl Grupinių ieškinių vaidmens ir teikimo tvarkos apibrėžties Bendrijos vartotojų apsaugos teisės srityje išdėstė nuomonėje savo iniciatyva. Pritardamas ankstesnėms nuomonėms (8) Komitetas teigia, kad pripažįstant teisių gynimo būtinybę reikia ir tinkamų procedūrų šioms teisėms pripažinti ir paremti. Europos kolektyvinio teisių gynimo mechanizmo sukūrimas yra viena iš diskutuojamų galimybių, kaip pasiekti, kad toks teisių gynimas taptų veiksmingas. EESRK mano, kad tolesnės priemonės turėtų būti subalansuotos ir užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo piktnaudžiavimo. Jos turėtų derėti su kitais pasiūlymais dėl kolektyvinio teisių gynimo, visų pirma su dabartine Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato iniciatyva, ir juos būtina nagrinėti koordinuotai ir nuosekliai, kad būtų išvengta bereikalingo teisminių priemonių dubliavimo, dėl kurio valstybėms narėms labai sunku ES teisės nuostatas perkelti į nacionalinę teisę ir jas taikyti.

4.2.2

EESRK remia platų Europos politikų ir suinteresuotų subjektų sutarimą, kad ES turi vengti JAV būdingo piktnaudžiavimo rizikos. Tolesnės priemonės turėtų atspindėti Europos kultūrines ir teisines tradicijas, turėtų būti siekiama vienintelio tikslo – žalos atlyginimo – ir įgyvendinta teisinga pusiausvyra tarp šalių, kad būtų galima sukurti visos visuomenės interesus saugančią sistemą. Komitetas ragina vengti atsilyginti advokatams laimėjus bylą ir tvarkos, kuri skatina trečiųjų šalių ekonominius interesus ES.

4.3.1

Norint užtikrinti galimybę pasinaudoti įrodymais, kurie reikalingi veiksmingai teisminei apsaugai, EESRK pritaria, kad visoje ES reikėtų užtikrinti minimalų informacijos atskleidimo lygį inter partes žalos atlyginimo dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo atvejais. Nacionalinių teismų įgaliojimų padidinimas, kad jie galėtų prašyti tikslių atitinkamų įrodymų kategorijų informacijos atskleidimo galėtų padėti pasiekti šį tikslą, nepažeidžiant Europos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų ribų, o ypač aktualumo bylai, būtinumo ir proporcingumo kriterijų.

4.3.2

EESRK pripažįsta, kad nukentėjusios šalys patiria kliūčių bandydamos įrodyti savo interesus, ir palankiai vertina Komisijos pastangas sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti įrodymais. Komitetas pabrėžia, kad negalima nepaisyti valstybių narių procesinių sistemų skirtumų. Informacijos atskleidimo įsipareigojimams turėtų būti taikomos tikslios apsaugos priemonės ir tokie įsipareigojimai turi būti proporcingi bylai.

4.3.3

EESRK reikalauja, kad Komisija informacijos atskleidimo įsipareigojimams taikytų tikslias apsaugos priemones, kadangi nėra lengva išlaikyti sistemos pusiausvyrą tarp veiksmingos galimybės pasinaudoti įrodymais ir gynybos teisių. Komitetas pažymi, kad šiuo požiūriu gali padėti griežta teisėjo vykdoma priežiūra.

4.3.4

Kai Bendrijos lygiu nustatomas Sutarties 81 arba 82 straipsnio pažeidimas, pagal Reglamento 1/2003 16 straipsnio 1 dalį nukentėjusiosios šalys gali remtis šiuo sprendimu kaip teisinę galią turinčiu įrodymu civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo. EESRK mano, kad atsižvelgiant į procedūrinių taisyklių lygiavertiškumą, reikalingos atitinkamos taisyklės visiems Nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI) priimamiems sprendimams dėl 81 arba 82 straipsnio pažeidimo.

4.4.1

Dėl kolektyvinių ieškinių pasirinkimo galimybių, susijusių su teisine tvarka (dalyvavimo („opt-in“) ir atsisakymo („opt-out“), EESRK pateikia nuorodą į šių priemonių pranašumus ir trūkumus, kaip apibūdinta Komiteto 2008 m. vasario 14 d. nuomonėje (9). Šioje nuomonėje EESRK pirmiausia nurodė, kad nors dalyvavimo galimybė („opt-in“) turi tam tikrų pranašumų, ją sunku administruoti, yra brangi, dėl jos teisminis ieškinių nagrinėjimas vėluoja ir dažnai ši galimybė netinka didelei vartotojų daliai, nes jie neturi pakankamai informacijos apie minėtas procedūras. EESRK pastebi, kad kai kurios valstybės narės įgyvendino skirtingus teisminio teisių gynimo modelius, kurie apima ir dalyvavimo, ir atsisakymo sistemą.

4.4.2

Šios pastabos taikytinos ir „atstovaujamiesiems ieškiniams“. Kadangi Baltojoje knygoje nuoroda daroma ne tik į nustatytas, bet ir į nustatytinas nukentėjusias šalis, atrodo, kad tai apima ir nenustatytų asmenų grupės vardu pateiktus ieškinius. Nors atskirų nukentėjusiųjų nustatymas gali padėti nustatyti ieškinius, gali būti tokių aplinkybių, pvz., kai nukenčia labai didelis vartotojų skaičius, kai derėtų bylą taikyti visiems galimiems nukentėjusiesiems. EESRK siūlo Komisijai paaiškinti šį pasiūlymą.

4.4.3

EESRK primena savo ankstesnėse nuomonėse pateiktas rekomendacijas dėl svarbaus teisėjo vaidmens. Teisėjams galima padėti surengus specialius mokymus, kad jie galėtų geriau patikrinti priimtinumo kriterijus, įvertinti įrodymus bei galimybę jais pasinaudoti, nes kolektyviniai ieškiniai iš esmės turėtų būti priimami tik tuomet, kai galima tikėtis, kad jie nebus pateikti individualiai. Todėl teisėjui tenka svarbus ir aktyvus vaidmuo nustatant ir priimant teisėtus ieškinius ankstyvuoju etapu.

4.4.4

Kompetentingos vartotojų ir prekybos asociacijos yra tinkamiausios kandidatės atstovauti nukentėjusioms šalims atstovaujamuosiuose ieškiniuose. Komisijos Baltojoje knygoje aiškiai leidžiama įgaliotoms prekybos asociacijoms taip pat pareikšti atstovaujamuosius ieškinius savo narių vardu. Kadangi kitos pripažintos organizacijos, atitinkančios tam tikrus standartus, taip pat turėtų teisę pareikšti kolektyvinį ieškinį, reikia kruopščiai įvertinti, ar nesusiklostys tokia situacija, kai dėl to paties pažeidimo sukeltos žalos pareiškiama keletas konkuruojančių ieškinių. Nukentėjusiesiems turėtų būti rekomenduojama paskirti vieną jiems visiems atstovaujantį subjektą, kad ieškinys būtų veiksmingesnis.

4.5.1

Iš esmės EESRK pritaria Komisijai, kad galutiniai sprendimai paskesnėse žalos atlyginimo bylose turėtų būti laikomi nenuginčijama pažeidimo prielaida. Tačiau Komitetas mano, kad nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir ieškinyje nurodytos žalos, todėl būtent jiems ir turėtų būti suteikta išimtinė teisė tai daryti.

4.5.2

EESRK taip pat pažymi, kad NKI galutinių sprendimų svarba rodo, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kontrolės ir pusiausvyros mechanizmų ir procedūrinių garantijų suderinimo lygiui visose valstybėse narėse.

4.6.1

Tam tikrose valstybėse narėse kaltės ir žalos priežastinis ryšys yra sudėtinis atsakomybės už civilinės teisės pažeidimą elementas ir ieškovas turi įrodyti savo teisę į žalos atlyginimą ir atsakovo kaltę. EESRK rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į šiuos skirtumus, nes jie susiklostė dėl istorinės nacionalinių teisės sistemų raidos. Jis ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokia būsima sistema garantuotų sąžiningą procesą siekiant sklandaus ir veiksmingo žalos, paremtos tinkamais įrodymais, atlyginimo.

4.7.1

Atleidimo nuo baudų programos daro didelį poveikį atskleistų kartelių skaičiui ir turi esminį atgrasantį poveikį. Todėl nukentėjusiems asmenims visų pirma svarbu, kad jos gerai veiktų. Konfidencialios informacijos paviešinimo rizika turėtų neigiamos įtakos kartelių atskleidimui ir dėl to taip pat nukentėjusiųjų galimybei gauti atlyginimą už žalą. Todėl EESRK palankiai vertina pasiūlymus išsaugoti atleidimo nuo baudų programų veiksmingumą. Tačiau atleidimo nuo baudų taikymas neturėtų apsaugoti kartelių dalyvių, nuo jų neteisėto elgesio nukentėjusių asmenų sąskaita civilinės teisės pasekmių išskyrus atvejus, kai tai būtina.

4.8.1

Baltojoje knygoje išdėstyti skirtingi metodai, kaip sumažinti ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškusių asmenų bylinėjimosi finansinę riziką. EESRK pritaria požiūriui, kad nepagrįstai didelės teisminių ginčų sąnaudos neturėtų trukdyti pasinaudoti teise gauti kompensaciją. Komitetas poziciją šiuo klausimu pateikė nuomonėje dėl žaliosios knygos (10).

4.8.2

Baltojoje knygoje valstybės narės raginamos peržiūrėti nacionalines sąnaudų paskirstymo taisykles ir sudaryti galimybes nacionaliniams teismams ypatingais atvejais nukrypti nuo šiuo metu daugumoje nacionalinių teisinių sistemų taikomo principo, pagal kurį sąnaudas padengia pralaimėjusioji šalis. EESRK ragina Komisiją skirti deramą dėmesį būdams, kaip užtikrinti ir vienodas galimybes kreiptis į teismą, ir ieškinių pagrįstumą.

4.8.3

EESRK mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti savo teismo mokesčių taisykles, o Komisija turėtų išnagrinėti visas Europos Sąjungoje galiojančias taisykles. Turėtų būti sudaryta galimybė ieškovams iškelti pagrįstus ieškinius tais atvejais, kai kitaip su ieškinio iškėlimu susijusios išlaidos sutrukdytų ieškinio iškėlimą, nepažeidžiant šalių susitarimo skatinančių procesinių taisyklių, kaip priemonės išlaidoms mažinti, rengimo principo.

4.8.4

EESRK primena, kad nepageidautina įvesti mokesčių, mokamų advokatui laimėjus bylą, sistemą, kuri prieštarautų Europos teisinei tradicijai. EESRK ankstesnėje nuomonėje (11) nurodė, kad tokia sistema uždrausta daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių teise arba teisininkų elgesio kodeksu.

4.8.5

Galiausiai EESRK mano, kad veiksmingai ir prieinama kaina registruoti bei suburti potencialius ieškinių pareiškėjus padėtų viešas Europos elektroninis ieškinių registras, kuriuo galėtų naudotis nukentėję asmenys visoje Europos Sąjungoje.